Paleiskite fizinių pasekmių baimę ir drįskite būti Kristumi!
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija Kim Michaels, 2023 metų balandžio 10 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2023 m. Velykų vebinare „Nuimkite krikščionybę ir save nuo kryžiaus“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija ir tarnauju Žemės Dangiškosios Motinos dvasinėje tarnystėje. Žinote iš krikščioniškų šventraščių, kad kai Jėzus buvo nukryžiuotas, stovėjau tenai kryžiaus papėdėje žiūrėdama į jį. Dabar aš tarnauju Dangiškosios Motinos tarnystėje visiems žmonėms Žemėje ir stoviu visų Dievo sūnų ir dukterų, kurie yra nukryžiuoti ant kryžiaus, papėdėje ir žvelgiu į juos. Kai stovėjau tenai fiziniame kūne priešais Jėzų, troškau pamatyti jį nulipusį nuo kryžiaus ir gyvą. Na o dabar, kai stoviu priešais kiekvieno žmogaus Žemėje kryžių, mano troškimas jiems visiems yra pamatyti juos nulipusius nuo kryžiaus ir gyvus. Aš dabar esu pakylėtoji būtybė, tai reiškia, kad nesu sukoncentruota viename konkrečiame kūne, viename konkrečiame prote, ir todėl galiu prote, metaforiškai kalbant, stovėti priešais kiekvieną žmogų Žemėje.
Buvimas fiziniame kūne
Kas nukryžiuoja žmones? Na, kiti mokytojai kalbėjo apie įvairius aspektus. Sakėme, kad jus nukryžiuoja savastys, kurias turite savo emociniame, mentaliniame ir identiteto kūne. Tačiau, žinoma, egzistuoja keturi materialios karalijos lygmenys, tad kaip dėl fizinio lygmens? Mes jums sakėme, kad kryžius simbolizuoja tai, kas vyksta prote, tačiau daugelis žmonių priima istoriją, Velykų istoriją, pažodžiui ir susikoncentruoja į fizinius aspektus. Štai kodėl matote tiek daug krikščioniškų bažnyčių, kurios turi nukryžiuoto Kristaus paveikslą, o ne prisikėlusio Kristaus. Tai, žinoma, yra visiškai suprantama. Jokiu būdu nekaltinu žmonių. Tiesiog aprašau, kas vyksta. Yra visiškai suprantama, kad žmonės yra susikoncentravę į fizinį visų dalykų interpretavimą, nes juk, šiaip ar taip, jūs, kurie nesate pakilę, vis dar tebesate fiziniame kūne. Jūs esate įsikūnijime.
Ką reiškia būti kūne? Ką tai reiškia? Na, vienas iš dalykų, ką tai iš tiesų reiškia, yra, kad fizinis kūnas yra sukurtas iš materijos. Jis egzistuoja kartu su daugeliu kitų kūnų, kurie yra sukurti iš materijos, ir kartu su daugeliu kitų taip vadinamų negyvų dalykų, kurie yra sukurti iš materijos. Materija Žemėje turi tam tikrą tankumą. Kūnas yra sukurtas iš to paties tankumo kaip ir visa kita materija, ir būtent dėl to kūnas negali, ar bent jau taip atrodo, ištrūkti iš materijos. Jeigu jūsų kūnas, kuris yra biologinis daiktas ir todėl turi tam tikrą tankumą kaip ir dauguma biologinių daiktų, susidurs su akmeniu, akmuo, būdamas iš tankesnės substancijos, sužeis jūsų kūną. Galite pažvelgti į materialų pasaulį, į materijos karaliją, į motinos karaliją, ir matyti, kad yra daugybė dalykų šiame pasaulyje, kurie gali sužeisti jūsų fizinį kūną. Ir, žinoma, tai gali paveikti jūsų fizinį kūną. Jūsų kūnas gali mirti, jūsų kūnas gali susirgti, jis gali būti įvairiais būdais suluošintas, kas tuomet paveiks kūno funkcionavimą.
Sąmoningasis AŠ
Tačiau, žinoma, kas yra žmogiška būtybė? Žmogiška būtybė yra daugiau nei kūnas. Net ir krikščionybė tai pripažįsta, nors ji ir pašalino gilesnį supratimą, ką tai reiškia. Krikščionybė kalba apie kūne gyvenančią sielą, tačiau ji neduoda gilaus supratimo apie tai, kas yra siela ir kaip siela gali būti išganyta. Mes, žinoma, davėme šį supratimą su visais savo mokymais, ypač su mokymais apie atskirąjį aš. Tačiau revoliucingiausias mūsų mokymų aspektas yra Sąmoningojo AŠ koncepcija. Kitaip tariant, jūs turite šią išorinę asmenybę, kurią dauguma žmonių vadina siela, tačiau jūs nesate išorinė asmenybė, kadangi egzistuoja jūsų esybės šerdis, kuri gali išlipti iš tos išorinės asmenybės, kuri yra sukurta iš visų šių atskirųjų savasčių. Ir tai, žinoma, yra pats pamatas, kuriuo remdamiesi galite būti nuimti nuo kryžiaus arba nulipti nuo kryžiaus su Kristaus pagalba. Kadangi galite suvokti, jog nesate išorinė asmenybė, nesate kūnas. Dauguma dvasingų žmonių suvokia, kad jie yra daugiau nei kūnas. Ir vis dėlto, kai kūnas sukelia jiems skausmą, Sąmoningasis AŠ dažnai yra įtraukiamas į kūną ir jūs pamirštate esantys daugiau nei kūnas. Vėlgi, tai yra suprantama, kadangi fizinis kūnas turi gebėjimą sukelti tokį stiprų skausmą, kad yra labai labai sunku jį ignoruoti.
Fizinės karalijos charakteristikos
Ką aš norėčiau jums duoti šioje konferencijoje? Na, klausimas yra, žmonėms gali būti ganėtinai nesunku suvokti, kad kai paliekate fizinį kūną, galite leisti toms atskirosioms savastims mirti, galite nulipti nuo kryžiaus savo prote ir galite pakilti. Tačiau žmonėms yra sunkiau pripažinti, kad iš tiesų galite nulipti nuo kryžiaus vis dar tebebūdami fiziniame kūne. Ko reikia, kad galėtumėte tai padaryti? Kokį procesą galite pereiti, kad nuliptumėte nuo kryžiaus vis dar tebebūdami įsikūnijime? Na, pradėkime nuo žmonių, kurie nesikankina dėl tiesioginio fizinio skausmų, jie nėra suluošinti ir neserga rimta liga.
Pradėkime nuo vidutinio žmogaus, kuris gyvena įprastinį gyvenimą, jis nėra ypatingai sergantis, nėra dideliame skausme. Kas yra būdinga fizinei karalijai, motinos karalijai? Galėtume sakyti, kad savo emociniame kūne jūs galite turėti tam tikras labai, labai stiprias emocijas, tačiau jos nesukelia fizinių pasekmių. Jūsų emociniam kūnui yra įmanoma sugrįžti į ramybės būseną. Todėl, tam tikra prasme, bent jau žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, jūsų emocinį kūną būtų galima palyginti su vandenynu. Kai audra išjudina vandenyną ir sukelia aukštas, grėsmingas bangas, jos gali būti labai destruktyvios. Tačiau kai audra nurimsta, vandenynas pats iš savęs sugrįš į ramybės būseną. Tačiau fizinis kūnas nėra kaip vandenynas. Jeigu kažkas nutinka kūnui, tarkime, patiriate avariją ir netenkate kojos, niekas Žemėje negali to sugrąžinti.
Kitaip tariant, trijose aukštesnėse karalijose galite turėti įvairias pasekmes ir yra lengva matyti, kad jos gali būti panaikintos. Tačiau fizinėje plotmėje gali būti pasekmių, kurių panaikinti yra neįmanoma. Na ir dabar, dauguma jūsų tikriausiai patyrėte šiame gyvenime, kad buvote atsidūrę situacijose, kuriose kažką padarėte arba kažkas jums nutiko, ir žinojote, kad tai sukūrė fizines pasekmes, kurių panaikinti yra neįmanoma. Daugelis moterų tai patiria, kai suvokia, kad pastojo, ar tai būtų planuotas nėštumas ar ne, tačiau ypač jeigu tai buvo neplanuota. Daugelis, pavyzdžiui, patiria, jeigu pakliūnate į automobilio avariją, kuriame jūsų kūnas nepatiria sunkių sužeidimų, tačiau jūsų mašina yra sudaužyta ir jūs suvokiate, kad niekas nesudės kliunkio pliumpio mašinos naujai.
„Niekas negali to ištaisyti“ savastis
Žinoma, yra daug ir kitų situacijų, tačiau aš čia noriu padėti jums suvokti, kad tai nėra jūsų pirmasis įsikūnijimas. Jūs, daugelyje ankstesnių įsikūnijimų, patyrėte šias nepakeičiamas pasekmes, fizines pasekmes. Ir kai pažvelgiate į smurtinę Žemės istoriją, nėra sunku suvokti, kad yra labai tikėtina, jog ankstesniuose gyvenimuose patyrėte dar rimtesnes pasekmes nei patyrėte šiame gyvenime. Ką tai jumyse sukūrė? Na, tai sukūrė didelį skaičių šių pasąmonės atskirųjų savasčių, tačiau tai taip pat sukūrė vieną bendrą savastį, kuri bijo šios patirties, kad dabar jūs ir vėl susiduriate su viena iš šių nepakeičiamų pasekmių, su viena iš tų situacijų, kuriose suvokiate, kad kažkas įvyko fizinėje plotmėje, ko yra neįmanoma pakeisti.
Ir ši savastis ne tik kad bijo to įvyksiant, ji taip pat labai stipriai reaguoja į to įvykimą. Tai gali būti prislėgtumo jausmas, baimės jausmas, kaltės jausmas. Skirtingiems žmonėms tai gali sukelti skirtingus pamatinius jausmus, tačiau visada egzistuoja šis pojūtis, kad: „O, tai ir vėl įvyko. Niekas negali to pakeisti. Aš ir vėl negalėsiu pabėgti nuo šios pasekmės.“ Ir, vėlgi, niekas jūsų dėl to nekaltina. Mes nesakome, kad jus kaip nors kaltiname, kad tai savyje išvystėte. Aš buvau fiziniame įsikūnijime. Turėjau tokią savastį. Ir kai stovėjau tenai, žiūrėdama į ant kryžiaus kabantį Jėzų, ši savastis buvo aktyvuota ir aš pajaučiau šį nepakeliamą jausmą: „Niekas negalės to panaikinti. Niekas negalės to sugrąžinti.“
Tačiau esmė yra tokia, kad jeigu norite nulipti nuo kryžiaus vis dar tebebūdami įsikūnijime, turite pamatyti šią savastį. Daugumai žmonių yra sunku pamatyti šią savastį. Na ir dabar, tie iš jūsų, kurie sekėte mūsų mokymais, taikėte mūsų mokymus, pamatėte kitas savastis, netgi pamatėte savastį, kurią pamatyti yra lygiai taip pat sunku, tai yra, pirmykštę savastį, jūs turėsite tam tikrą šio proceso supratimą, tam tikrą momentumą šiame procese. Ir tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad šis jausmas, jog niekas negali būti ištaisyta, prasidėjo nuo jūsų pirmykštės savasties. Nes kai patyrėte savo kosminę gimimo traumą kaip avataras, turėjote šį jausmą: „Niekas to negali ištaisyti.“ Tačiau, žinoma, daugelis pirminių Žemės gyventojų taip pat patyrė gimimo traumą, sukėlusią jiems šį jausmą: „Niekas negali to ištaisyti.“ Egzistuoja labai stipri kolektyvinė savastis, tačiau dauguma mūsų taip pat išvystėme šią individualią savastį, kuri baiminasi šio patyrimo.
Ir nėra lengva įveikti šią savastį, kol esate fiziniame įsikūnijime. Daugelis žmonių, kurie pakilo, iš tiesų nesugebėjo įveikti šios savasties, kol vis dar tebebuvo fiziniame kūne. Jie nešėsi šią savastį su savimi, tačiau vis tiek užsitarnavo savo pakylėjimą. O tuomet, kai pakilo, jiems buvo lengviau įveikti šią savastį, nes dabar jie žinojo: „Man niekada daugiau nebereikės grįžti į fizinį įsikūnijimą.“ Tačiau yra įmanoma įveikti šią savastį vis dar tebesant fiziniame kūne. Man nepavyko to pasiekti savo įsikūnijime Motina Marija, tačiau Jėzus didžiąja dalimi tai pasiekė.
Ir būtent dėl to jis nepanikavo per savo suėmimą, teismą ir nukryžiavimą. Jis vis dar tebeturėjo šmėklą, tačiau tai nebuvo ši fizinių pasekmių baimė. Tai labiau buvo lūkestis, kas galėtų įvykti, kad jis galėtų toliau tęsti savo misiją Žemėje. Tačiau jis įveikė šią savastį, ir galite tai matyti iš kai kurių jo teiginių, tokių kaip: „Nugriaukite šią šventyklą ir aš per tris dienas ją atstatysiu.“ Kitaip tariant, jis nebijojo fizinio kūno mirties ar bet kokio skausmo, kuris galėtų būti sukeltas tam fiziniam kūnui. Žinoma, kai buvo plakamas, kai spyglių karūna jam buvo uždėta ant galvos, kai buvo prikaltas prie kryžiaus, jis jautė fizinį skausmą. Tačiau kadangi nebuvo taip stipriai susitapatinęs su kūnu, tai iš tiesų nebuvo toks stiprus skausmas, koks kitu atveju būtų galėjęs būti. Ir kodėl taip buvo? Todėl, kad jis nepatyrė fizinio skausmo per savastį, kuri yra tokioje didelėje panikoje, mėgindama išvengti šių nesugrąžinamų fizinių pasekmių.
Žinoma, mes puikiai suprantame, kad daugeliui žmonių tai yra sunku, tačiau kai kurie iš jūsų dirbote su įrankiais ir mokymais, kuriuos mes perdavėme, ir jūs galite bent jau pradėti kontempliuoti šią savastį. Ir jūs galite pradėti eiti per šį procesą savo prote, kai į tai pažvelgiate, ištiriate tai, ištiriate net ir savo požiūrį į materijos pasaulį, į fizinę oktavą ir į pasekmes. Ir galite padaryti tam tikrus žingsnius, kuriuos aš aprašysiu.
Na ir dabar, galite pradėti nuo visos šios koncepcijos, kurią davėme, kad iš tiesų jus paveikia ne tai, ką kažkas kitas jums padaro, o jūsų reakcija į tai. Kai kalbame apie „kažką kitą“, galime išplėsti tai iki visos materijos karalijos, įskaitant ir jūsų fizinį kūną. Kai pradedate atsitapatinti nuo fizinio kūno ir žinote, kad esate daugiau nei kūnas, tuomet, tam tikra prasme, fizinis kūnas tampa tuo kažkuo kitu, darančiu jums kažką kaip būtybei, kaip psichologinei-dvasinei būtybei. Jūs gyvenate kūne. Ir žiūrite į kūną kaip dauguma žmonių žiūri į savo automobilius. Jie įsėda į savo automobilį ir nemano, kad tapo automobiliu įsėsdami į automobilį. Ir jeigu automobilis neužsiveda, jie mano, kad jų automobilis jiems kažką daro. Tačiau jie nemano, kad jų kūnai jiems kažką daro, kadangi jie yra labai stipriai susitapatinę su savo kūnu.
Kai pradedate atsitapatinti nuo kūno, taip pat galite atsitapatinti nuo materialaus pasaulio ir tarti: „Materialus pasaulis man iš tiesų nedaro kažko, kas mane veikia. Tai gali paveikti mano kūną, tačiau aš nesu kūnas, tad net ir tai, kas nutinka kūnui, manęs tiesiogiai nepaveikia. Mane paveikia tai, kas vyksta mano prote. Kitaip tariant, mane paveikia tai, kaip aš reaguoju į tai, kas nutinka kūnui.“ Ir šitai, kaip anksčiau paaiškinome, dabar jums suteikia atstumą tarp jūsų ir išorinio įvykio, kuomet galite matyti, kad egzistuoja sluoksnis tarp materialaus pasaulio ir jūsų, ir tai yra jūsų proto turinys, jūsų reakcijos, savastys, kurios verčia jus reaguoti. Ir jūs tuomet galite pradėti tirti: „Kokias aš turiu savastis, kurios reaguoja į įvykius fiziniame pasaulyje?“ Ir galite pradėti išvynioti šias savastis ir jas paleisti.
Dvasinio kelio tikslas
Taip pat galite priimti perspektyvą, kurią pora kartų aprašė Gautama Buda, kalbėdamas apie susietąją kilmę. Jūs užaugote Vakarų pasaulyje, daugelis jūsų, ar net ir šiuolaikiniame pasaulyje, kuris yra paveiktas racionalaus, logiško mąstymo. Ir racionalus, logiškas mąstymas yra labai linijiškas. Galvojate, kad: „Čia egzistuoja atskiras poveikis, kuris mane veikia, kažkas nutiko mano gyvenime, kas mane veikia, ir tas atskiras poveikis privalo turėti atskirą priežastį. Ir jeigu noriu pabėgti nuo poveikio, turiu nustatyti priežastį, ir tuomet turiu kažką padaryti su ta priežastimi.“ Tai yra požiūris, kurį priėmė šiuolaikinis mokslas, šiuolaikinė medicina ir taip toliau. Jūs visada žiūrite į pasaulį kaip sudarytą iš atskirų objektų, atskirų fenomenų, atskirų poveikių. Ir norite galvoti, kad kiekvienam poveikiui egzistuoja linija, seka, kurią atsekę atrasite galutinę to poveikio priežastį. Ir jeigu sugebėsite nustatyti tą atskirą priežastį ir padaryti kažką tai atskirai priežasčiai, galėsite įveikti poveikį. Tačiau kaip Gautama paaiškino, realybėje, pasaulis nėra sudarytas iš atskirų objektų ar atskirų būtybių. Pasaulis yra sukurtas iš šios susietosios kilmės tarpusavyje susijusio tinklo.
Yra daug dvasingų žmonių ir religingų žmonių, kurie priėmė būtent tokį požiūrį, ir jie naudojosi savo religija arba savo dvasiniu mokymu, mėgindami atrasti būdą pakeisti savo fizinę situaciją arba išvengti tam tikrų fizinių įvykių. Nėra taip, kad tai būtų visiškai nepagrįsta. Jūs iš tiesų galite kviesti Arkangelo Mykolo apsaugą, tačiau, kaip sakėme, tai negali nustelbti Laisvos Valios Įstatymo. Konstruktyvesnis požiūris būtų pripažinti, kad dvasinio kelio tikslas, bent jau kaip mes jo mokome iš pakylėtojo lygmens, nėra įgyti gebėjimą susikurti kokias tik norite fizines aplinkybes. Jo tikslas nėra įgyti kažkokias antgamtines galias materializuoti, pavyzdžiui, visus jums reikalingus pinigus, už kuriuos galėtumėte nusipirkti viską, ko norite, arba kad galėtumėte materializuoti tobulą sveikatą, ar materializuoti idealią situaciją, kurioje jums niekada nenutiktų nieko blogo.
Tai nėra dvasinio kelio tikslas. Tai gali būti kairiojo kelio, kurio moko netikri mokytojai, tikslas, tačiau tai nėra kelio, kurio moko pakylėtieji mokytojai, tikslas. Nes jeigu iš tiesų įgytumėte gebėjimus susikurti absoliučiai idealią situaciją, kokią galite įsivaizduoti čia fizinėje karalijoje, kas jums nutiktų? Taptumėte labai prisirišę prie tos situacijos, norėdami ją išsaugoti, ir kai paliktumėte įsikūnijimą, kas nutiktų? Na, turėtumėte grįžti atgal, kol jums bus gana to patyrimo. Mūsų kelias, žinoma, yra kelias, kuris veda į pakylėjimą, o tai reiškia, kad norime, jog išsilaisvintumėte nuo savo prisirišimų Žemėje. Mūsų kelias yra padėti jums įveikti bet kokius prisirišimus, bet kokias reakcijas į bet kokius dalykus fizinėje karalijoje.
Ir jūs tai galite įveikti suvokdami, kad gyvenate pasaulyje, kuris yra labai sudėtingas. Turite šį labai sudėtingą susietosios kilmės tinklą, tad niekada iš tiesų negalite būti tikri, kad kažkas jums nenutiks. Galite kalbėti šaukinius ir invokacijas, kad save apsaugotumėte, bet niekada negalite būti visiškai tikri. Kažkas gali nutikti. Ką galite daryti, kai turite mokymus? Galite sakyti: „Esmė čia nėra neleisti dalykams įvykti. Esmė yra patobulinti savo reakciją į bet kokius nutinkančius įvykius, iki tokio lygmens, kad galėčiau pasiekti šį vidinį išrišimą, šią vidinę ramybę, kurioje nebijau ateities.“ Jūs iš tiesų galite įžengti į būseną, kurią taip pat pademonstravo Jėzus, kai sėdėjo Getsemanės sode ir tarė: „Tėve, jeigu tai būtų tavo valia, paimk šią taurę nuo manęs.“ Bet po to jis taip pat pasakė: „Vis dėl to, Tėve, tebūna ne mano, o tavo valia.“ Tai yra „tebūna kas bus“ požiūris.
Kvantinis neužtikrintumas
Žinoma, kaip galite išvystyti šį požiūrį? Na, negalėsite jo išvystyti tol, kol turėsite šią savastį, kuri bijo šios nepakeičiamos, epinės pasekmės. Turite ieškoti tos savasties ir ją paleisti. Koks, galėtume sakyti, yra šio proceso tikslas? Tikslas iš tiesų yra pasiekti tašką, kuriame niekas Žemėje negalėtų jums sukelti šio jausmo, kad: „O, tai yra epiškai bloga pasekmė. Tai yra blogiausia, kas galėjo nutikti.“ Niekas Žemėje negalėtų sukelti jums šio jausmo. Ir kai suvokiate tai sąmoningai ir pradedate su tuo dirbti, galite palaipsniui apnuoginti šią savastį, ir taip pat bus kitos savastys, kurios ją palaiko ir kurias jums reikės pirmiau įveikti. Tačiau galite pasiekti tą tašką, kuriame pripažįstate, kad jeigu norite išvengti šio jausmo: „O, dabar jau įvyko pats blogiausias dalykas“, arba: „Na štai, ir vėl tai įvyko“, šio jausmo, kad įvyko kažkas nepakeliamo, jūs, Sąmoningasis JŪS, negalite to jausti. Tai ne Sąmoningasis AŠ jaučia šią baimę, šį šoko jausmą, šį katastrofos jausmą. Tai tik atskiroji savastis gali tai jausti, ir tai yra atskiroji savastis, kuri yra prisirišusi prie specifinės baigties Žemėje.
Ką iš tiesų Buda turi omenyje, kalbėdamas apie neprisirišimą ir kalbėdamas apie susietąją kilmę? Na, omenyje jis iš tiesų turi tai, kad nieko negalite nuspėti Žemėje su užtikrintumu. Tai yra kaip kvantinėje fizikoje, kuri sako, kad prieš atlikdami eksperimentą jūs galite tik prognozuoti tikimybes to, kas įvyks, tačiau negalite to nuspėti užtikrintai, kadangi baigtis nėra nulemta iki to momento, kai atliekate eksperimentą. Galime sakyti, kad kiekviena situacija jūsų gyvenime yra kvantinis eksperimentas. Egzistuoja kvantinė bangų forma, kaip mokslininkai tai vadina, kuri turi tam tikras tikimybes, tačiau negalite iš anksto tiksliai arba užtikrintai žinoti, kas įvyks. Negalite žinoti, kol eksperimentas įvyksta ir kvantinė bangų forma subliūkšta, kaip sako mokslininkai.
Na ir dabar, užuot kalbėję apie kvantinę bangų formą, mes galime kalbėti apie karminę bangų formą, apie karminę tikimybę. Ir specifinėje situacijoje, kurioje dalyvauja keletas žmonių, egzistuoja kvantinė arba karminė banga, kuri sukuria tam tikras jų sąveikavimo rezultato tikimybes. Tačiau kol ši fizinė sąveika nėra įvykusi, niekas, net ir Dievas, negali užtikrintai nuspėti, kas įvyks, kas bus fiziškai įkūnyta. Niekas negali žinoti, kaip ši karminė bangų forma subliukš, arba, kaip išsireiškė Buda, kaip sutrupės sausainis. Jūs iš tiesų galite pasiekti tašką, kuriame, kaip Sąmoningasis AŠ, suvokiate, kokiame gyvenate pasaulyje. Suvokiate, kad nieko neįmanoma užtikrintai nuspėti, o ką tai reiškia? Tai reiškia, kad egzistuoja tam tikros situacijos jūsų gyvenime, ir nesvarbu, kokie dvasingi jūs būtumėte, kiek daug invokacijų ar šaukinių būtumėte sukalbėję, negalite išvengti tos fizinės baigties. Ir kodėl taip yra? Taip yra dėl to, kad gyvenate susietoje aplinkoje, su daug kitų žmonių, kurie yra lygties dalis, ir jie visi turi savo laisvą valią. Jūs nesate sala.
Jėzaus misijos karminė tikimybė
Galite pasiekti tašką, kaip Jėzus taip pat pademonstravo savo nukryžiavimu, kai esate subalansavę savo asmeninę karmą. Tai nebuvo Jėzaus karma iš ankstesnių gyvenimų, kuri būtų reikalavusi, kad jis būtų kankinamas ir nukryžiuotas. Nebuvo nieko jo asmeninėje praeities istorijoje, kas būtų padarę nukryžiavimą būtinu ar neišvengiamu. Tai buvo jo didesnio plano dalis. Tačiau taip buvo dėl to, kad jis pasisiūlė suvaidinti tam tikrą vaidmenį, per kurį kiti žmonės galėjo išreikšti savo laisvos valios pasirinkimus. Kai įžengė į Jeruzalę, jodamas ant asilo, egzistavo karminės tikimybės bangų forma, kaip žmonės Jeruzalėje jį sutiks. Nebuvo įmanoma nuspėti, ar jie jį priims, o gal bus nusivylę dėl to, kad jis atsisakė vaidinti vaidmenį, kurio jie tikėjosi iš Izraelio Karaliaus, ir todėl, galiausiai, jį atstums. To nebuvo galima nuspėti iš anksto. Žinoma, jeigu žmonės būtų jį priėmę, jam nebūtų reikėję patirti nukryžiavimo, ir jis iš tiesų būtų galėjęs toliau tęsti savo misiją be nukryžiavimo.
Ir tai nebuvo absoliučiai užtikrinta baigtis, tačiau egzistavo tikimybės. Tačiau iki pat tos akimirkos, kai jis tenai stovėjo, priešais grupę žmonių, ir Poncijus Pilotas leido jiems pasirinkti, ar jie norėtų, kad gyvasis Kristus būtų paleistas, ar vietoj to norėtų pamatyti paleistą nuteistą žudiką, baigties nebuvo įmanoma užtikrintai nuspėti.
Kodėl jūs čia esate?
Jūs, dauguma jūsų, esate avatarai. Jūs atėjote į Žemę iš anksto žinodami, kad papulsite į tokią aplinką, kurioje nieko nėra įmanoma nuspėti, kadangi tiek daug žmonių čia yra dualistinėje sąmonėje. Jūs atėjote čia padėti pakeisti šią situaciją, padėti pakelti kolektyvinę sąmonę. Ir todėl, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad jūsų atėjimo į Žemę avataru misija buvo tokia pati kaip ir Jėzaus misija. Būtent dėl to mes juo naudojomės ir sakėme, kad jis yra pavyzdys, kuriuo galite sekti, įkūnydami ir išreikšdami savo asmeninį Kristiškumą. Tačiau kokia yra šio Kristiškumo esmė? Tai yra, kad pasiektumėte tašką, kuriame nebūtumėte prie nieko Žemėje prisirišę.
Kitaip tariant, nebūtumėte prisirišę prie specifinės baigties, kas jums nutinka ar nenutinka, įskaitant ir jūsų fiziniam kūnui. Jūs būtumėte, kaip Jėzus, pasiryžę pademonstruoti, kad galite likti vienovėje su savo aukštesne esybe, kad ir kas jums benutiktų. Kad galite išlikti susikoncentravę į savo misiją ir į savo aukštesnę esybę, net būdami nukryžiuoti, kaip buvo nukryžiuotas Jėzus. Žinoma, šiame amžiuje jums nereikia būti nukryžiuotiems. Tačiau gali būti kitų dalykų, kurie jums nutiks, kurių jūsų išorinis protas verčiau norėtų išvengti.
Tad tuo noriu jums parodyti, kad kai susikūrėte šią savastį, kuri bijo šios siaubingos pasekmės, ši savastis uždengia, ji užstoja jūsų tikrąją misiją Žemėje. Ji neleidžia jums matyti, kodėl jūs čia esate. Kadangi ši savastis yra labai prisirišusi prie mėginimo išvengti šio siaubingo jausmo, kad kažkas, kas įvyko, negali būti ištaisyta. Ir jūs esate taip stipriai susitapatinę su šia savastimi, kad bijote šių pasekmių. Vėlgi, tai yra suprantama. Iš kolektyvinės sąmonės yra siunčiamos nuolatinės projekcijos, tačiau mes vis tiek sakome, kad galite tai įveikti.
Ir jeigu sugebėsite tai įveikti, atrasite, kad galite būti ramybėje dėl savo gyvenimo, savo dabartinės situacijos ir to, kas gali įvykti arba neįvykti per likusį šį gyvenimą. Ir, žinoma, mes trokštame, kad turėtumėte šią ramybę, kuri pranoksta supratimą. Kodėl ji pranoksta supratimą? Todėl, kad ji pranoksta šio pasaulio supratimą, kuris sako: „Tačiau tu esi fiziniame pasaulyje. Niekada nežinai, kas gali nutikti. Gali susirgti, ir kas tada? Tai būtų katastrofa.“ Turite visas šias savastis kolektyvinėje sąmonėje, kurios projektuoja ant žmonių, taip pat ir ant jūsų, kad gali nutikti visi šie siaubingi dalykai.
Na ir dabar, šios savastys, šios kolektyvinės savastys, iš kur jos ateina? Na, iš dalies jos ateina iš žmonių, tačiau daugelis jų iš tiesų buvo sukurtos puolusių būtybių, kaip mes dabar paaiškinome, kad puolusios būtybės sukuria problemą ir tuomet jos apsiskelbia turinčiomis vienintelį sprendimą problemai. Daugelis šių savasčių yra sukurtos bijoti fizinių pasekmių. Tačiau kas sukūrė šias fizines pasekmes, tokias kaip karas? Na kas gi dar, žinoma, jeigu ne puolusios būtybės.
Neapykanta motinai
O tuomet, jūs turite kitas savastis, sukurtas puolusių būtybių, kurios projektuoja, kad: „Jei tik galėsi išvengti šių pasekmių, viskas su tavimi bus gerai.“ Visą savo gyvenimą daugelis žmonių yra įstrigę mėginime išvengti šių siaubingų pasekmių, o tai reiškia, jie niekada nenori nieko daryti, jie niekada nenori naudotis jokiomis progomis, jie tiesiog gyvena. Jie paklūsta toms sąlygoms, kad ir kokios jos būtų jų visuomenėje, kad galėtų išvengti šių pasekmių, kurias matote daugelyje šalių pasaulyje, įskaitant šiuo metu ir Rusijoje, kurioje žmonės pakluso ir tarė: „Valdžia gali daryti ką nori, kol tik mes turime savo kasdienį gyvenimą.“ Tai, žinoma, negali jūsų atvesti prie Kristiškumo įkūnijimo. Tad tokie būtų kai kurie pamąstymai, kuriais galite pasinaudoti nustatydami, kokia yra ta jūsų asmeninė savastis, kuri bijo šių siaubingų pasekmių, šių negrįžtamų pasekmių materijos karalijoje.
Žinoma, ši savastis – ji nekenčia motinos karalijos. Mes anksčiau esame kalbėję apie neapykantos motinai koncepciją. Ir pati to šerdis yra tai, kad dauguma žmonių turi šį troškimą išvengti šių siaubingų pasekmių, ir neapykanta materijai atsiranda dėl to, kad ji gali sukurti šias siaubingas pasekmes, kurių niekas negali panaikinti. Galite sukurti pasekmę materijoje, kurios niekas materijoje negalės panaikinti.
Laisvė nuo savo praeities pasirinkimų
Ir, žinoma, mes jums sakėme, kad laisvos valios įstatymas teigia, kad privalote gebėti padaryti bet kokį pasirinkimą, kokį tik galite įsivaizduoti, tačiau taip pat privalote sugebėti išsilaisvinti nuo bet kokio pasirinkimo, kurį padarėte praeityje. Ir daugelis žmonių pažvelgia į tai, net ir daugelis žmonių, kurie supranta karmą, ir jie sako: „Na, bet aš galiu kažką pasirinkti su fizine pasekme, fizinėje karalijoje, kas privers mane atsidurti avarijoje, ir aš atsidursiu invalido vežimėlyje, ir sėdėsiu jame visą savo likusį gyvenimą. Kaip galiu panaikinti tą pasirinkimą? Sakai, kad turėčiau sugebėti išsilaisvinti nuo bet kokio savo padaryto pasirinkimo, tačiau šis pasirinkimas negali būti panaikintas materijos karalijoje.“
Ir tai, žinoma, yra tiesa. Priežastis yra ta, kad materijos karalija yra skaudžių smūgių mokykla daugumai žmonių Žemėje, kadangi jūs esate nenatūralioje planetoje. O nenatūralioje planetoje materija yra tokia tanki, kad egzistuoja tam tikros fizinės pasekmės, kurios negali būti panaikintos. Tačiau mes nesakėme, kad laisvos valios įstatymas reikalautų, jog jums turėtų būti leidžiama padaryti bet kokį pasirinkimą, kokį tik galite padaryti fizinėje karalijoje, ir jūs turėtumėte sugebėti panaikinti bet kokias bet kokio savo padaryto pasirinkimo fizines pasekmes. Fizinės karalijos prigimtis yra tokia, kad galite padaryti pasirinkimus, kurie negalės būti panaikinti fizinėje karalijoje. Ką mes sakėme? Sakėme, kad privalote gebėti išsilaisvinti nuo bet kokio savo padaryto pasirinkimo. Ir, žinoma, net ir fizinėje karalijoje, neišvengiama pasekmė yra jaučiama tik kūne, bent jau fizinė pasekmė. Kai kūnas miršta, tampate laisvi nuo tos pasekmės, ar bent jau kažkiek laisvesni. Net ir fizinėje karalijoje egzistuoja galimybė išsivaduoti iš pasekmės. Tačiau dalykas, kurį iš tiesų turime omenyje sakydami, kad turite gebėti išsilaisvinti nuo bet kokio savo padaryto pasirinkimo, yra, kad bet koks pasirinkimas, kurį padarėte, buvo padarytas per tam tikrą atskirąją savastį, ir jūs visada galite išsilaisvinti nuo tos savasties.
Kristiškumo esmė
Ir mes taip pat turime omenyje, kad poveikį Sąmoningajam AŠ iš tiesų padaro jūsų reakcija į fizinę pasekmę. O ši reakcija ateina iš kitos atskirosios savasties, nuo kurios taip pat galite išsilaisvinti. Kokia yra Kristiškumo, Kristiškumo pademonstravimo esmė? Esmė yra pademonstruoti, jog žmogui yra įmanoma išsilaisvinti nuo bet kokio prisirišimo, nuo bet kokios reakcijos, nuo bet kokio susitapatinimo su fizinėmis sąlygomis. Jūsų proto ramybė nepriklauso nuo fizinių sąlygų. Jūs galite pasiekti proto ramybę, tam tikrą fizinių sąlygų priėmimą, kad ir kokios sunkios būtų tos fizinės pasekmės. Puikiai suprantu, kad kuo sunkesnės jos yra, tuo sunkiau yra tai padaryti. Tačiau pamąstykite apie šią galimybę. Jeigu patyrėte labai sunkias fizines pasekmes, ar tai gali būti jūsų dangiškojo plano dalis? Ar tai gali būti kažkas, ką jūs pasirinkote, kadangi norėjote, kaip jau anksčiau sakėme, su šia liga pademonstruoti, jog vis tiek galite būti dvasingu žmogumi, nors ir susiduriate su šia pasekme?
Taip bus ne visada. Kartais net ir sunki fizinė pasekmė gali būti, kaip sakėme, susietosios kilmės ir to, kaip sutrupėjo karminis sausainis, pasekmė. Tačiau ir su tuo jūs galite susitaikyti, ir tai taip pat yra Kristiškumo dalis pademonstruoti, kad esate pasiryžę būti šiame pasaulyje ir leisti žmonėms išreikšti savo laisvą valią, kad ir ką tai jums reikštų, tuo pat metu išliekant susitelkus į ramybę. Vėlgi, žinau, kad daugeliui jūsų tai atrodys žiauru, tai atrodys nejautru, atrodys, kad yra neįmanoma tai pasiekti, tačiau tai nėra neįmanoma. Ką vienas padarė, visi padaryti gali, tačiau šiuo atveju, galime sakyti, ką daugelis padarė, visi padaryti gali. Nes daugelis žmonių pasiekė tai amžių bėgyje, ir net ne visi jie buvo krikščioniškoje tradicijoje.
Paleiskite nerealistiškus lūkesčius ir troškimus
Na ir dabar, kad iš tiesų galėtumėte įveikti šią savastį arba šį savasčių konglomeratą, noriu jums duoti kitokį požiūrį į Kristiškumą. Ir norėčiau pradėti nuo to, apie ką Jėzus kalbėjo keletą kartų, tai yra, kad pakylėtieji mokytojai yra tarsi naudotų mašinų pardavėjai, naudojantys masalo pateikimo ir pakeitimo techniką. Kitaip tariant, turime pasiekti grupę žmonių pagal jų dabartinį sąmonės lygį. Kokie yra jų lūkesčiai? Kokia yra jų motyvacija? Ir tuomet mes turime jiems duoti mokymą, kuris tai adresuotų, kad jie galėtų užmegzti ryšį su mokymu. Ir tuomet mes viliamės, kad pasinaudoję šiuo mokymu, jie pasieks aukštesnį sąmonės lygį, kuriame mes jiems dabar galėsime duoti aukštesnį mokymą, aukštesnę motyvaciją, aukštesnį supratimą, kokia yra dvasinio kelio esmė.
Ką aš čia sakau? Aš sakau, kad yra natūralu, yra neišvengiama, kad kai daugelis žmonių pirmą kartą atrandą dvasinį kelią, ir net kai jie atranda pakylėtųjų mokytojų mokymą, jie, žinoma, turi tam tikrus lūkesčius, tam tikrus troškimus. Kad iš tiesų galėtumėte eiti dvasiniu keliu, kad dėtumėte pastangas, kažkas turi jus motyvuoti stengtis. Žmonės, vėlgi, savo linijiškame prote galvoja, kad: „Jeigu aš stengsiuosi, turiu kažką iš to gauti. Ką aš noriu iš to gauti? Kokias pastangas turiu įdėti, kad galėčiau gauti tą rezultatą?“
Kitaip tariant, jie, vėlgi, mano kad egzistuoja ši linijiška priežasties-pasekmės seka. Priežastis yra: „Aš stengiuosi“, pasekmė yra: „Gaunu kažką, ko noriu.“ Visi žmonės atranda dvasinį kelią ir jie turi šį lūkestį apie tai, kokį jie gaus rezultatą stengdamiesi. Ir, vėlgi, tai yra neišvengiama, viskas su tuo yra visiškai gerai. Tačiau dauguma žmonių, kai jie iš pradžių atranda pakylėtųjų mokytojų mokymus, turi nerealistiškus troškimus. Todėl, kad jie mano, jog mokymas, tikslas, dėl kurio sekate mokymu ir dedate pastangas, yra pasiekti tam tikras fizines sąlygas arba išvengti tam tikrų fizinių sąlygų. Jų motyvacija yra sukoncentruota į fizinę karaliją. Tačiau koks yra kelio į Kristiškumą tikslas? Tikslas yra transcenduoti savo priklausomybę ir susitapatinimą su fizine karalija, ir pademonstruoti, kad galite būti pasaulyje, bet ne iš pasaulio. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jums reikia, kažkuriuo momentu kelyje, patirti vieną iš tų tiesos akimirkų, kuomet suvokiate, jog jūsų ankstesnė motyvacija, jūsų ankstesni lūkesčiai tiesiog nebuvo realistiški.
Jeigu norite pakilti į aukštesnį lygmenį kelyje į Kristiškumą, turite leisti jiems mirti. Turite atiduoti tą gyvenimą, kad gautumėte aukštesnį Kristaus gyvenimą. Turite palikti mirusiems laidoti savo numirėlius. Turite ryžtis mirti. Leisti toms savastims, tiems lūkesčiams mirti, kad galėtumėte sekti Kristumi. Daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių, kuriuos matėme amžių bėgyje, buvo šiame mąstyme. Daugelis religingų žmonių, dvasingų žmonių svajoja pasiekti kažkokį rezultatą Žemėje, kuomet jie turėtų ypatingus gebėjimus, kuriais galėtų materializuoti bet kokią išorinę situaciją, kokios tik nori, arba kad juos pripažintų ir įvertintų daug žmonių. Net ir kai kurie Jėzaus mokiniai, ką galite išskaityti tarp eilučių evangelijose, turėjo šią svajonę apie kažkokią šlovę, kurią jie įgis, kai Jėzus bus pripažintas Mesiju, o jie bus jo ankstyvieji pasekėjai, tarp jų ir Petras.
Galite pasiekti tą tašką, kuriame suvokiate, jog tokie lūkesčiai, tokie troškimai iš tiesų yra dalis to, kas jus laiko prikaltus prie jūsų asmeninio kryžiaus, tad jeigu norite nulipti nuo to kryžiaus, jums reikia juos paleisti. Ir štai čia mes sutinkame vieną iš tų dilemų, su kuria mes, pakylėtieji mokytojai, susiduriame. Mes davėme jums šiuos mokymus, kad Jėzus buvo pavyzdys, kuriuo turite sekti. Jis atėjo pademonstruoti kelio į Kristiškumą. Ir daugelis jūsų žiūrite į tai ir galvojate: „O, bet Jėzus buvo žinomas visame pasaulyje. Jis yra laikomas labai ypatingu asmeniu. Visi šie žmonės jį pripažįsta ir juo žavisi.“ Ir egzistuoja dalis jūsų ego, atskiroji savastis, kuri trokšta kažko panašaus. Kad ir kaip įsivaizduotumėte tai individualiai, tačiau jūs trokštate pripažinimo iš pasaulio. Tačiau ar Jėzus kada nors patyrė pasaulio pripažinimą? Ar jis kada nors patyrė tą patyrimą, kurį jūs įsivaizduojate, kad norėtumėte patirti kaip savo ėjimo dvasiniu keliu ir savo Kristiškumo išreiškimo rezultatą?
Svajonė sulaukti pasaulio pripažinimo
Na, jis to nepatyrė. Aš tenai stovėjau, kryžiaus papėdėje, stebėdama jį. Pabaigoje, jis turėjo tuos lūkesčius, kas galėtų įvykti, ir dalis jų buvo susiję su tuo, kad žmonės jį pripažins ir todėl jis galės išpildyti savo misiją. Mačiau, kaip savo prote jis perėjo per šiuos lūkesčius ir pasiekė tašką, kuriame pamatė, kad jie nėra realistiški, kad tai neįvyks. Jis mirs ant kryžiaus, ir tuomet jis paleido tą šmėklą. Jis paleido tą lūkestį. Tad štai ką tuo noriu pasakyti: Jėzus paleido lūkestį, kad pasieks kažkokią pasaulinę šlovę, tad jis niekada to nepatyrė. Kol buvo gyvas, jis niekada to nepatyrė. Visas šis stabmeldiškas garbinimas, kuris buvo sukurtas aplink Kristų krikščionybės religijos, – Jėzus niekada to nepatyrė, kol buvo gyvas.
Kodėl jūs manote, kad galėsite tai patirti? Manote, kad esate ypatingesni už Jėzų? Kristus retai sulaukia pripažinimo iš pasaulio. Tai gali šiek tiek pasikeisti, mums toliau pasistūmėjus į aukso amžių, tačiau mes dar nepasiekėme to taško, kuriame galite sąmoningai eiti keliu į Kristiškumą ir realistiškai tikėtis sulaukti pripažinimo ir įvertinimo iš pasaulio.
Nesakau, kad tai negali tam tikru laipsniu įvykti, tačiau iš tiesų neturėtumėte tikėtis, kad tai kada nors įvyks tokiu laipsniu, kuriuo įsivaizduojate, remdamiesi aplink Jėzų per 2000 metų sukurta stabmeldyste. Turite pasiekti tašką, kuriame paleistumėte tą svajonę, leistumėte jai mirti ir įgytumėte realistiškesnį požiūrį, ką reiškia būti Kristumi įsikūnijime, gyvuoju Kristumi, ir išreikšti savo Kristiškumą.
Buvimas Kristumi Vandenio amžiuje
Na ir dabar, matėte, kad apie tai netgi buvo užduotas klausimas: jeigu tam tikras pakylėtųjų mokytojų mokinių skaičius pasiekė revoliucinę savo dangiškojo plano fazę, kodėl jie nepadarė didesnio poveikio pasauliui? Daugelis jūsų tikitės, kad kai pažvelgiate į Jėzų ir poveikį, kurį krikščionybė padarė pasauliui, tikitės, kad turėtumėte sugebėti padaryti kažką panašaus. Jėzus sakė: „Darbus, kuriuos aš darau, jūs taip pat darysite, ir dar didesnius už juos.“ Manote, kad turėtumėte, kai išreiškiate Kristiškumą, sugebėti padaryti šį dramatišką poveikį pasauliui. Tačiau, vėlgi, Jėzus nepatyrė to patyrimo, kol buvo įsikūnijime. Atvirai sakant, pasauliui poveikį padarė ne tiek Jėzaus tikrieji mokymai, kiek netikri mokymai, sukurti puolusių būtybių, kai jos sukūrė Romos katalikų bažnyčios religiją.
Matote, buvimas Kristumi nebūtinai reiškia, kad turite padaryti šį dramatišką poveikį pasauliui, ir tai, vėlgi, yra viena iš tų dilemų, su kuria mes susiduriame, nes kas gi paskatintų ką nors nuspręsti, kad jie dės pastangas eiti keliu į Kristiškumą? Na, turite turėti motyvaciją, tiesa? Kokią motyvaciją turėjote pradėdami eiti keliu? Kokią motyvaciją jūs vis dar tebeturite? Kokį, jūsų manymu, dramatišką poveikį turėtumėte padaryti pasauliui, kai pasieksite savo Kristiškumą ir pradėsite jį išreikšti? Kas yra jūsų prote? Ką jūs vizualizuojate? Ką jūs įsivaizduojate? Ryžkitės pažvelgti bent jau į tai, jeigu norite nulipti nuo kryžiaus, kadangi jums reikia pasiekti tą tašką, kuriame Jėzus buvo Getsemanės sode, kaip aš aprašiau. Jis turėjo tam tikrų lūkesčių, ką reiškia būti Kristumi. Bet dabar jis susidūrė su viena iš tų nepageidaujamų pasekmių, kad bus suimtas ir galimai jam bus įvykdyta mirties bausmė, tad jis norėjo, kad Dievas jį nuo to išlaisvintų. Tačiau jis taip pat sakė: „Ir vis dėlto, tebūna ne mano, o tavo valia.“
Turite pasiekti tą tašką, kuriame atiduodate savo lūkesčius, ką reiškia būti Kristumi, ir atsiveriate tam, kad ir ką jūsų AŠ ESU Esatis norėtų per jus padaryti. Kodėl jūs turite tai padaryti? Ką tai reiškia būti Kristumi? Tai reiškia, kad jūs esate atviros durys: „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti. Tai Tėvas manyje, jis daro darbus.“ Jūs esate atviros durys savo AŠ ESU Esačiai. AŠ ESU Esatis daro tai per jus. Jūs neveikiate per savo žmogiškus lūkesčius. Būtent per savo žmogiškų lūkesčių atidavimą pasiekiate Kristiškumą. Todėl jūsų žmogiški lūkesčiai negali būti išpildyti kaip jūsų Kristiškumo pasiekimo pasekmė. Jie blokuoja jūsų Kristiškumą. Turite juos paleisti. Turite leisti jiems mirti, kad galėtumėte įkūnyti Kristiškumą.
Ką reiškia būti Kristumi? Kaip šie 10 000 Kristaus būtybių, kurios, kaip Jėzus sako, yra įsikūnijime, padarys poveikį pasauliui? Na, visų pirma, jis nesakė, kad yra 10 000 žmonių su pilnu Kristiškumu įsikūnijime. Jis sakė, kad yra 10 000 žmonių su potencialu pasiekti Kristiškumą. Jie dar ne visi jį pasiekė. Ir nėra jokių garantijų, kad visi 10 000 pasieks tai šiame įsikūnijime, kadangi puolusios būtybės daro viską, ką gali, kad tam sutrukdytų. Ir vis dėlto, ką tai reiškia būti pilname Kristiškume arba daliniame Kristiškume? Na, tai reiškia, kad esate atviri gauti kažką iš savo AŠ ESU Esaties, iš pakylėtųjų mokytojų. Tačiau ką jūs gaunate? Ar visi tie 10 000 žmonių turi tokią pačią dramatišką misiją kaip Jėzaus, ar jie visi įkurs po naują religiją? Ar pasauliui reikia 10 000 naujų religijų aukso amžiuje? Matote, kad čia kalba eina apie kitokį poveikį. Tai kas tai yra per poveikis? Na, Vandenio amžiuje, aukso amžiuje, mes norime, kad Kristaus būtybės gyventų regimai įprastinį gyvenimą visuomenėje.
Jūs galite turėti vaikus ir šeimą, galite turėti darbą, galite užimti tam tikrą postą. Iš išorinės perspektyvos, gali neatrodyti, kad darote kažką ypatingo, tačiau jūs galite, per savo gyvenimą, gauti tam tikras idėjas, kurios gali padėti transformuoti sritį, kurioje esate, ar tai būtų šeimos gyvenimas, ar tam tikras darbas. Tačiau netgi daugiau negu tai, jūs pademonstruojate aplinkiniams žmonėms, kad yra įmanoma gyventi pasaulyje, tačiau turėti kitokį požiūrį, kitokią nuostatą. Jūs demonstruojate kitokį sąmonės lygį, kuris yra aukštesnis už tai, ką turi dauguma žmonių. Galite nesulaukti pripažinimo iš platesnio pasaulio, iš savo šalies, net ir iš savo šeimos. Tačiau tas faktas, jog tai buvo pademonstruota, reiškia, kad žmonėms buvo suteikta galimybė, kurios jie iki tol neturėjo.
Na ir dabar, vėlgi, būkite atsargūs. Viena vertus, sakau, kad turite atsikratyti savo žmogiškų lūkesčių, ką reiškia būti Kristumi, ir tai yra tiesa. Kadangi Kristus nepaklus žmogiškiems lūkesčiams, ir būtent dėl to Jėzus sakė Petrui: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone.“ Tačiau kita vertus, negalite po to sakyti: „O, tai reiškia, kad buvimas Kristumi nėra kažkas išskirtinio. Būdami Kristaus būtybe, nedarytumėte nieko išskirtinio.“ Tačiau tai taip pat nėra, ką aš sakiau. Aš sakiau, kad esate atviros durys. Kad ir ką jūsų AŠ ESU Esatis, kad ir ką pakylėtieji mokytojai norėtų per jus išreikšti, jūs esate tam atviri, tačiau nesate prie to prisirišę. Nesiekiate kažkur šiame pasaulyje nusigauti. Nesiekiate kažko šiame pasaulyje išvengti. Esate pasiryžę būti atviromis durimis: „Tebūna ne mano, o tavo valia.“ Štai ką reiškia būti Kristumi. Tai reiškia kažką skirtingo kiekvienam žmogui. Tai nereiškia, kad laukiame, kad pasaulis pasiektų tašką, kuriame žmonės sakytų: „A, štai ten yra Kristaus būtybės. Štai kaip jos keičia pasaulį.“ Pasaulis to nepripažins. Dauguma žmonių, kurie buvo įsikūnijime prieš 2000 metų, didžioji jų dalis, nemanė, kad Jėzus yra kažkuo ypatingas.
Jeigu pažvelgsite į žmonių skaičių, kai Jėzus buvo nukryžiuotas, kurie pripažino, kad Jėzuje yra kažkas ypatingo, tai buvo reliatyviai nedidelis skaičius. Dauguma jūsų turite daugiau draugų feisbuke nei buvo žmonių, kurie tuo metu pripažino Jėzų. Visa tai, visi tie lūkesčiai, kad pasaulis vieną dieną pripažins, kad štai čia buvo dvasingi žmonės, jie buvo pionieriai, – visa tai turi būti paleista. Turite pasiekti tašką, kuriame būtumėte neutralūs. Būtumėte neutralūs dėl sąlygų, su kuriomis susiduriate savo gyvenime. Būtumėte neutralūs dėl to, kas gali įvykti arba gali neįvykti. Ryžtumėtės pasitikti kiekvieną aplinkybę ne veikdami per išorines savastis, o siekdami savo AŠ ESU Esaties. Ir jūs, kaip Sąmoningasis AŠ, pasiektumėte šią būseną, kurioje esate neutralūs. Mes tai vadinome grynąja sąmone, tačiau iš tiesų tai reiškia, kad esate neutralūs. Neturite jokių šių dualistinių, reliatyvių, į save sukoncentruotų troškimų kažką turėti ar kažko išvengti. Todėl esate atviros durys. Niekas jų neužstoja.
Ir būtent tuomet, kai pasiekiate šią neutralumo būseną, galite nulipti nuo kryžiaus. Galite nuspręsti paleisti tą savastį, kuri yra taip prisirišusi prie rezultatų. Tai reiškia, kad staiga apsigręžiate ir tariate: „O, aš turiu vinis savo rankose ir kojose. Kodėl kabu ant šio kryžiaus? Niekas manęs ant jo nelaiko. Tiesiog nušoksiu nuo jo ir tęsiu savo gyvenimą.“ Štai ką jūs galite pasiekti, ir daugelis jūsų esate arčiau nei manote, kadangi jūs dirbote su šiomis atskirosiomis savastimis.
Ir tėra likę tik keletas savasčių, kurias jums reikia pamatyti ir atpažinti, atsiskirti nuo jų ir tiesiog leisti joms mirti. O kas gi man, Sąmoningajam MAN, aš seksiu tavimi, Kristau. Tačiau pasiekiate tašką, kuriame to net nebesakote. Nesakote: „Aš seku Kristumi, kaip esančiu išorėje“, kadangi tapote viena su Kristumi. Jūs tapote Kristumi. Jūs nelaikote savęs atskirtu nuo Kristaus ar nuo savo aukštesniojo aš. Tai yra dar vienas pokytis sąmonėje, kuris yra subtilesnis, tačiau yra įmanomas, kai įveikiate visas šias savastis, ir tuomet jūs galite pasiekti tą tašką, kuriame Sąmoningasis AŠ gali pripažinti, kad: „Aš esu atviros durys, nei mažiau, nei daugiau.“
Moterys – varomoji visuomenės jėga
Na ir dabar, norėčiau čia išsakyti dar vieną pastebėjimą, kadangi būdama Dangiškosios Motinos atstove aš, žinoma, turiu gilų moterų ir moterų situacijos pasaulyje pajautimą. Mes sakėme, kad nuo 2020 metų bus moterų dešimtmetis. Ir jeigu kalbėtume atvirai, iš 10 000 žmonių, kurie yra įsikūnijime, kurie turi potencialą įkūnyti Kristiškumą šiame įsikūnijime, dvi trečiosios jų yra moterys. Dvi trečiosios iš 10 000 yra moterys. Tai yra reikšmingas skaičius, kadangi turite tam tikrus mokymus, kurie sako, kad tai yra tam tikras lūžio taškas į Kristaus sąmonę. Pavyzdžiui, Karaliaus Kambarys piramidėje, Didžiojoje Piramidėje, yra dviejų trečiųjų aukštyje nuo piramidės viršaus. Tai turi tam tikrą reikšmę, apie kurią čia dabar nekalbėsiu, nes tai iš tiesų nėra svarbu jūsų augimui.
Tačiau dvi trečiosios iš šių 10 000 yra moterys, o tai reiškia, kad moterys jau pradeda būti, ir tai pasirodys netgi dar aiškiau, varomąja jėga, kuri kuria pokyčius visuomenėje. Jūs jau galite tai matyti, kaip jau anksčiau apie tai kalbėjome, kad moterys turi didesnį atvirumą kalbėti apie dalykus ir problemas. Internetiniai dienoraščiai, pokalbių kambariai, tas ir anas, feisbuko grupės – moterys kalba daug atviriau apie savo problemas nei vyrai. Ką tai reiškia? Na, tai reiškia, kad jeigu esate atviri kalbėti apie savo problemas, esate atviri į jas pažvelgti, ir todėl galite padaryti progresą jas įveikdami. Ką šios moterys daro? Jos klauso Jėzaus kvietimo. Iš pradžių išsitraukite rąstą iš savo akies, o tuomet jau matysite, kaip padėti savo broliui išsitraukti krislą iš jo akies. Moterys, apskritai, daro spartesnį progresą kelyje į Kristiškumą nei vyrai. Yra neišvengiama, kad jos pradės vis labiau ir labiau tai išreikšti, ir jos pradės daryti vis didesnį poveikį visuomenei. Pamatysite tai per likusius šio dešimtmečio metus.
Jau matėte situaciją Irane, kurios varomoji jėga buvo moterys, prasidėjusią nuo to, kaip su moterimis buvo elgiamasi, ir nors valdžios atstovai tai užgniaužė, vis dar tebevyksta dideli pokyčiai identiteto, mentalinėje ir emocinėje karalijose, kurie ir vėl prasiverš į fizinę plotmę. Galite matyti šias neseniai įvykusias situacijas Izraelyje, kai vyko viešos demonstracijos, kurių pagrindinė varomoji jėga buvo moterys. Galite matyti, Rusijoje, kas sukurs pokytį Rusijoje, tą pokytį, kuris turi įvykti? Na, jį gali sukurti tik moterys, nes, visų pirma, motinos, seserys, dukterys – jos gali matyti, kad jų vyrai yra be reikalo žudomi Ukrainoje ir būtent jos gali sušukti ir pasakyti: „Tai privalo baigtis. Nebegalime toliau to tęsti.“ Vyrai Rusijos valdžios elite negali to padaryti valdžios aparate, kadangi jie yra pernelyg įstrigę savo ideologiniame mąstyme. Moterys yra mažiau įstrigusios ideologijoje už vyrus. Moterims yra mažesnė tikimybė būti užvaldytoms šių grandiozinių idėjų, šių epinių idėjų.
Būtent moterys gali atitraukti pasaulį nuo epinio mąstymo, iškelti jį virš epinio mąstymo, į kurį yra taip susikoncentravę vyrai. Pažvelkite į katalikų bažnyčią, kuri yra epiniame mąstyme. Jie nesugeba to matyti. Dauguma krikščionių nesugeba to matyti, tačiau jie yra įstrigę epiniame mąstyme. Katalikų bažnyčia yra vienintelis kelias į išganymą. Ji privalo atstovėti Šėtono ir velnio puolimą, ir bet kokie mėginimai reformuoti katalikų bažnyčią yra iš velnio. Tačiau ką katalikų bažnyčia sako tarp eilučių apie moteris? Ji vis dar tebesilaiko įsikibusi šios iliuzijos, siekiančios Pradžios Knygą, kad būtent moterys buvo sugundytos žalčio. Ir todėl moterimis negalima pasitikėti. Moterims negalima leisti priiminėti sprendimų. Ką daro katalikų bažnyčia? Ji neigia Kristų moteryse, moterų Kristaus potencialą. Ji sako, kad moterys negali išvesti pasaulio į aukso amžių. Ką aš ką tik sakiau? Būtent moterys išves pasaulį į aukso amžių, kadangi tiktai moterys gali patraukti pasaulį nuo epinio mąstymo, nuo epinių tikslų, kurie traukia tiek daug vyrų.
Šie epiniai tikslai nebuvo sukurti vyrų, jie buvo sukurti puolusių būtybių. Tačiau daugelis vyrų yra įstrigę šiame epiniame mąstyme, kaip jame yra įstrigę visi katalikų bažnyčios ir kitų krikščioniškų bažnyčių lyderiai. Beveik nėra krikščioniškų bažnyčių, yra keletas, bet jų yra labai mažai, kurios gerbtų moteris, kurios suteiktų lygybę vyrams ir moterims. Kaip sakėme, realybė yra tokia, kad visi žmonės buvo sugundyti dualistinės sąmonės, ir tai niekaip nėra susiję išskirtinai su moterimis. Visas šios idėjos laikymasis, kad moterys yra pavojingos, kad moterys yra velnio įrankis, ir todėl katalikų bažnyčia ir krikščionių bažnyčios privalo tam priešintis, neduodamos moterims jokios įtakos; jeigu pažvelgsite į katalikų bažnyčios popiežių, kardinolų ir dvasininkų mąstymą, o taip pat daugelio kitų krikščioniškų religijų, pamatysite, kad jie turi šią gilią neapykantą motinai, kuri yra išreiškiama per neapykantą moterims, visišką nepasitikėjimą moterimis. Jie iš tiesų tiki, kad jeigu moterims būtų leista priiminėti sprendimus katalikų bažnyčioje, katalikų bažnyčia neišgyventų. Po 2000 metų ar 17 šimtmečių, katalikų bažnyčia būtų sunaikinta ir sugriūtų, jeigu moterims būtų leista priiminėti sprendimus.
Ir štai kokia yra didžiausia ironija. Jie iš tiesų yra teisūs. Jie yra visiškai teisūs. Jeigu moterims būtų suteikta sprendimų priiminėjimo galia katalikų bažnyčioje, tuomet katalikų bažnyčia, savo dabartinėje formoje, būtų sunaikinta. Tačiau moterys sukurtų naują bažnyčią, kuri būtų didesnėje dermėje su tikraisiais Kristaus mokymais. Kokia yra Velykų istorijos esmė? Esmė yra, kad tai, kas sena, turi mirti, kad galėtų gimti tai, kas nauja. Esmė yra, kad jūs turite mirti, ir tik tuomet galėsite atgimti. Katalikų bažnyčia yra taip giliai nugrimzdusi į antikristo sąmonę, kad jeigu nori turėti bent kažkokį šansą išlikti, ji privalo atgimti. Ir tiktai moterys gali tai padaryti. Vyrai negali. Ir tai buvo įrodyta per 17 šimtmečių. Na ir dabar, nesakau, kad mes, pakylėtieji mokytojai, turime kažkokį didelį norą pamatyti katalikų bažnyčią atgimstant, tačiau iš tiesų tikimės matyti krikščionybę tam tikru pavidalu gyvuojant aukso amžiuje. Jeigu katalikų bažnyčia neįleis moterų į sprendimų priiminėjimo pozicijas, tuomet jos tiesiog išeis kitur.
Tačiau kas nutiks katalikų bažnyčiai, jeigu vyrai ir toliau priiminės visus sprendimus? Na, ji vis labiau trauksis, kol praras visą savo įtaką. Gali įvykti tam tikri dramatiški įvykiai, kurie paskatins masinį išėjimą iš bažnyčios, nes tam tikri dalykai gali būti atskleisti, kuriuos vyrai mėgina išlaikyti paslėptus. Tačiau laikui bėgant ji tiesiog susitrauks ir taps nereikšminga, ir atsiras kitos krikščionybės formos, kurios bus daug didesnėje dermėje su tikraisiais Kristaus mokymais. Ir tuo noriu užbaigti savo pastebėjimus, kuriais norėjau su jumis pasidalinti šiomis temomis. Čia yra daug, daug užuominų, ne tik mano perdavime, bet ir kitų mokytojų perdavimuose, kurias galite studijuoti, skaitydami tarp eilučių ir vis labiau artėdami prie taško, kuriame galėsite nulipti nuo to kryžiaus, ant kurio kabote savo pačių prote. Jūs iš tiesų nebekabėtumėte ant kryžiaus. Nebekabėtumėte ant kryžiaus savo fiziniu kūnu, ir taip pat nebekabėtumėte ant kryžiaus savo emociniu, mentaliniu ir identiteto kūnais, kadangi nebūtų jokios išorinės jėgos, kuri jus užkeltų ant kryžiaus.
Ant kryžiaus jus užkelia atskirosios savastys, kurios nėra jūs, ir jūs nesate jos. Todėl, kai tai pamatote, galite leisti joms mirti, vienai po kitos, kol esate viena. Leidžiate savastims mirti, vienai po kitos, kol imate save matyti kaip viena.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com