Atlikite šuolį virš smegenimis paremto proto
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2024 metų sausio 6 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2024 metų Naujųjų metų vebinare: „Būkite Taikos Liepsna besikeičiančiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, ir pasinaudosiu šia galimybe pasidalinti su jumis kai kuriomis mintimis apie aukso amžiaus vystymąsi ir kiek daug žmonių pasaulyje dėl jo dirba. Ir kaip kai kurie žmonės dirba prieš jį. Ir tai, žinoma, yra žmonės, kurie arba patys yra įsikūnijusios ar neįsikūnijusios puolusios būtybės, arba jų protai buvo užvaldyti puolusių būtybių. Ir šie žmonės aktyviai ir agresyviai dirba prieš aukso amžiaus įkūnijimą.
Iš tiesų nėra nė vienos puolusios būtybės, kuri turėtų tvirtą suvokimą, ką reiškia aukso amžius. Net ir puolusios būtybės, esančios žemesnėje identiteto karalijoje, nesugeba iš tiesų suvokti, ką esu suplanavęs šiai planetai. Jos yra įstrigusios tam tikrame mąstyme ir žiūri į tai, kas yra dabar įkūnyta, kas buvo palaipsniui įkūnyta per šiuos kelis praėjusius šimtmečius. Ir jos mano, kad mano aukso amžiaus planuose yra numatyta daugiau to paties, akceleracija, padauginimas to, kas jau buvo atnešta. Jos, pavyzdžiui, mano, kad nors aš įkvėpiau mokslą, joms pavyko užvaldyti mokslą ir nukreipti mokslą į materializmo aklavietę. Ir jos mano, kad mokslas liks šioje aklavietėje numatomoje ateityje. Tačiau, žinoma, tai nėra mano vizija aukso amžiui.
Kvantiniai šuoliai mokslo sferoje
Tai kokia tuomet yra mano vizija? Mano vizija, žinoma, yra ne kiekybinis patobulėjimas, o kokybinis patobulėjimas, kuomet visi žmogiškų veiklų aspektai atliks kvantinį šuolį į priekį. Kodėl naudoju šį beveik jau kliše tapusį išsireiškimą – kvantinis šuolis? Todėl, kad tai iš tiesų žymi išskirtinį pokytį. Ne laipsniškus, pamažu atliekamus patobulinimus, bet perėjimą į aukštesnę būseną. Ar bent jau, tai gali tapti perėjimu į aukštesnę būseną, nors teoriškai tai taip pat gali būti perėjimas į žemesnę būseną. Tačiau tai yra lemiamas pokytis. Mano vizijoje, žinoma, yra daug tokių kvantinių šuolių aukso amžiuje.
Susitelkime dabar į mokslą. Nors mokslas ilgą laiką išbuvo materializmo gniaužtuose, šie gniaužtai mokslui žlunga ir žlunga jie vis greičiau ir greičiau. Ir tai vyksta ne dėl kokios nors įtakos iš už mokslo sferos ribų, bent jau ne dėl tiesioginės įtakos. Iš dalies tai vyksta dėl kylančios kolektyvinės sąmonės įtakos. Tačiau didžiąja dalimi varomoji jėga yra tarp mokslininkų kylanti kolektyvinė sąmonė, kurie tyrinėja kai kuriuos šiuos vėliausius mokslo atradimus ir suvokia, nors kai kurie ir nenoriai, kad jie rodo už materializmo ribų. Atsiranda augantis suvokimas ir augantis sutarimas, kad jeigu mokslas nori atlikti kvantinį šuolį į priekį, jis privalo peržengti griežto materializmo ribas.
Atsiranda augantis suvokimas, kad jeigu mokslas iš tiesų nori padaryti poveikį, pagerindamas žmonių gyvenimą, tuomet jis privalo atlikti kvantinį šuolį virš materializmo ir nustoti ignoruoti sąmonę. Jis iš tiesų turėtų siekti įtraukti sąmonę į savo visko teoriją, apie kurią vis dar tebesvajoja kai kurie mokslininkai. Tačiau taip pat atsiranda augantis suvokimas, kad visko teorija yra arba iš viso neįmanoma, ar bent jau bus neįmanoma jos sukurti į ją taip pat neįtraukus sąmonės. Tai yra paprasta logika. Kaip visko teorija galės būti išbaigta, jeigu į ją nebus viskas įtraukta? Ir, žinoma, negalite ignoruoti, kad žmonės turi sąmonę. Kas žmonėms leidžia atlikti mokslinius tyrinėjimus? Tai, kad jie yra sąmoningi. Jeigu neturėtumėte savimonės, kaip galėtumėte netgi užduoti klausimus, kurie yra pats mokslo pagrindas?
Ateinančiais dešimtmečiais tai pradės vis labiau ir labiau ryškėti. Atsiras vis daugiau ir daugiau mokslininkų, kurie išdrįs apie tai viešai kalbėti, kaip kai kurie, žinoma, jau pradėjo tai daryti. Tačiau palaipsniui tai įgis momentumą, ir įvyks tam tikri lemiami kvantiniai perėjimai, kuomet mokslininkai suvoks, jog materializmo turi būti atsisakyta, jeigu mokslas nori išspręsti kai kurias iš šių problemų arba mįslių, kurių jam kol kas nesisekė išspręsti. Paimkime, pavyzdžiui, gerai žinomą faktą, jog dvi pagrindinės fizikos teorijos yra Einšteino reliatyvumo teorija ir kvantinė mechanika, ir tą faktą, kad šios dvi teorijos šiuo metu yra nesuderinamos, jų neįmanoma apjungti į vientisus rėmus, į visko teoriją. Taip yra dėl vienos priežasties, dėl to, kad nė viena iš šių teorijų nepripažįsta sąmonės vaidmens.
Aš čia neketinu duoti mokslinio paaiškinimo, nes tai peržengtų pasiuntinio mokslinių žinių ribas. Tik ketinu jums pasakyti, kad yra mokslininkų, kurie pradėjo įtraukti sąmonę į naują ir aukštesnę pasaulėžiūrą. Kai kurie iš jų vis dar grumiasi dėl platesnės vizijos, tačiau jau vien šis faktas, kad mokslininkai pradeda ryžtis mąstyti apie sąmonės vaidmenį, yra tai, kas atneš vieną iš tų kvantinių šuolių mokslo srityje. Galite, pavyzdžiui, paklausti, kokia iki šiol buvo varomoji mokslo jėga? Na, tai buvo du dalykai, du judėjimai. Vienas iš jų yra žinių siekimas, supratimo, netgi tiesos siekimas. Kitas yra praktiniai aspektai, siekis pagerinti žmonių gyvenimą.
Šiuolaikinės technologijos pašaliniai poveikiai
Na, pradėkime nuo technologijos, nuo praktinio mokslo aspekto. Ar technologija pagerino žmonių gyvenimą? Na, taip. Be abejonės, technologija pagerino žmonių gyvenimą daugeliu būdu. Tačiau ji taip pat, kaip vis akivaizdžiau yra matoma, sukūrė grėsmes ir problemas. Jūs vis dar susiduriate su branduolinio karo grėsme, kuri kabo virš pasaulio po tiek daug dešimtmečių. Vis dar susiduriate su skurdo ir ligų grėsmėmis. Jūs dabar susiduriate su taršos grėsme, klimato kaita, ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti. Tačiau atsiranda šis augantis suvokimas, kad technologija nėra be problemų. Technologija gali turėti pašalinių poveikių, ir ji netgi gali grasinti visos žmonijos rasės išlikimui. Šitai, žinoma negali būti aukščiausias požiūris į technologiją, kurį žmonija iki šiol buvo priėmusi, kurį mokslininkai iki šiol buvo priėmę.
Tačiau kodėl taip yra, kad technologija gali būti ir viena ir kita: palaiminimu ir prakeiksmu? Viskas priklauso nuo to, ką žmonės daro su technologija, kaip jie ją naudoja, kaip jie taiko technologiją. Ir kas lemia, ar žmonės naudos tam tikrą technologiją energijos gamybai ar vis didesnių ir didesnių bombų kūrimui? Tai lemia žmonių sąmonės būsena. Vis didesniam žmonių skaičiui pradeda aiškėti, vis daugiau ir daugiau žmonių už akademinio rato ribų pradeda suvokti, jog privalome studijuoti sąmonę, kad atrastume, kaip galėtume išvystyti būdą naudotis technologija, pagerindami žmonių gyvenimą, ir nesukeldami grėsmės žmonių gyvenimui.
Ar matote, kaip nesąmoningas naudojimasis technologija sukūrė šias grėsmes? Ir kodėl tai buvo nesąmoningas naudojimasis technologija? Dėl mokslinio materializmo, kuris atvedė prie nesąmoningo naudojimosi mokslu. Yra nesąmoningų mokslininkų – ir tai sakydamas, neturiu omenyje, kad jų nesąmoningumas reiškia, kad jie neturi sąmonės, tai reiškia, kad jie neturi platesnio paveikslo suvokimo – kurie sakė: „Jeigu kažką yra įmanoma padaryti, tuomet tai ir reikia daryti. Nes jeigu mes to nepadarysime, kažkas kitas tai padarys.“ Bet ar tikrai visada taip ir yra? Štai ką žmonės pradeda kvestionuoti.
Žmonių smegenys ir dirbtinis intelektas
Matote įvairias technologijos formas, kurios atsiduria dėmesio centre ir priverčia žmones užduoti šiuos kritinius klausimus. Ir, žinoma, technologija, kuri dabar jau ilgą laiką buvo pirmosiose naujienų skiltyse, yra dirbtinis intelektas. Problema su visais šiais debatais apie dirbtinį intelektą yra ta, jog kadangi mokslinis materializmas ignoravo sąmonę, žmonės neturi išvystę gilesnio sąmonės supratimo. Ir todėl jie nemato skirtumo tarp sąmonės ir intelekto. Pernelyg daug žmonių mano, kad tai yra vienas ir tas pats.
Štai kodėl jie sumąstė šią dirbtinio intelekto idėją. Dirbtinio lyginant su kuo? Su žmonių intelektu? Ar yra taip, kad biologiškai grindžiamas žmogaus smegenų intelektas yra laikomas natūraliu intelektu, o kompiuteriu ir kompiuteriniais algoritmais paremtas intelektas yra laikomas dirbtiniu intelektu? Ar tai šitaip į tai žiūri daugelis mokslininkų? Na, leiskite man jums pasakyti, kad tai, vėlgi, yra paremta sąmonės neišmanymu, neišmanymu to, kas jūs esate, kokios jūs esate būtybės.
Ir tai, žinoma, vėlgi, yra mokslinio materializmo produktas, kuris jau pernelyg ilgai tvirtino, pernelyg daug šimtmečių tvirtino, kad žmogaus sąmonė yra smegenyse vykstančios veiklos epifenomenas, šalutinis produktas. Ir todėl jie nenorėjo pripažinti, kas iš tiesų yra sąmonė. Ir argi tai nėra ironiška? Nes čia mes turime šį ganėtinai naują mokslo fenomeną, kuris, kaip yra teigiama, yra pats pažangiausias žmonių žinių ir veiklos aspektas. Ir yra visiškai ignoruojama tai, ką mistiniai mokymai kalbėjo tūkstančius metų, tai yra, kad iš pradžių pasirodė sąmonė, o tik po to smegenys.
Dėl to jie nesuvokia, kad dirbtinis intelektas, kaip jie tai vadina, nėra nieko naujo. Žmonija perėjo ilgą, labai ilgą procesą, per kurį įgijo daug patirties su dirbtiniu intelektu. Galite pažvelgti į visą rašytinę istoriją, ir, žinoma, netgi į dar ankstesnius laikus, jeigu ryšitės į tai pažvelgti, ir pamatysite, kad žmonės susidurdavo su dirbtiniu intelektu visą rašytinę istoriją. Tai, žinoma, suglumins daugelį žmonių ir jie klaus: „Apie ką šis pamišęs mokytojas kalba?“
Bet matote, kas yra tas dirbtinis intelektas, apie kurį aš kalbu? Tai yra žmogaus smegenys. Žmogaus smegenys yra toks pat intelektas, kurį jūs šiandien vadinate dirbtiniu intelektu. Koks yra paprasčiausias dirbtinio intelekto apibrėžimas? Tai yra intelektas, kuris sugeba mokytis ir prisitaikyti. Na, argi tai nėra tobulas žmogiškų smegenų aprašymas? Intelektas, kuris sugeba mokytis ir prisitaikyti. Štai kas yra žmogaus smegenys. Ir todėl, jeigu į intelektą žiūrėsite tik kaip į mokymosi ir prisitaikymo procesą, galėsite sakyti, kad žmonės yra fizinių smegenų padarinys, kaip kad tai, kas vyksta kompiuteryje, yra fizinės kompiuterio struktūros padarinys. Bet matote, tai negali paaiškinti žmogaus savimonės. Ir tai yra dalykas, kurį jau suvokė kai kurie mokslininkai – kad kompiuteriai negali, ir niekada negalės tapti suvokiantys save.
Vėlgi, pažvelkite į požiūrį, kuris buvo priimtas mokslo. Pradėjote nuo labai paprastų kompiuterių kūrimo, labai paprastų skaičiavimo mašinų, kurios galėjo išspręsti kodus. Po to kompiuteriai darėsi vis sudėtingesni, tačiau jie ilgą laiką išsaugojo savo bazinį dizainą. Jie tiesiog tapo greitesni, turintys didesnius gebėjimus, didesnę atmintį. Ir kai kurie materialistai mano, kad esmė čia tiesiog tėra toliau didinti šiuos gebėjimus, kitaip tariant, kiekybiškai didinti kompiuterio gebėjimus. Ir galiausiai bus peržengtas slenkstis, kurį peržengę kompiuteriai taps suvokiantys save.
Savimonė ir intelektas
Būtent čia slypi jų samprotavimų paklydimas, ir daugelis mokslininkų bei filosofų pradeda tai suvokti. Todėl, kad mąstymas, prisitaikymas, žinių, faktų, duomenų sudėliojimas yra intelektas, bet tai nėra sąmonė. Tai nėra suvokimas. Ir tai ypač nėra savimonė. Gebėjimas prisitaikyti nėra tapatus sąmoningam prisitaikymui. Pati primityviausia gyvybės forma Žemėje geba prisitaikyti prie tam tikrų pokyčių savo aplinkoje. Vienaląstė ameba geba prisitaikyti prie temperatūros pokyčių savo aplinkoje, kaip tą geba padaryti ir bakterijos bei virusai. Gėlė gali atsigręžti į saulę ir sekti saulę, jai judant per dangų. Tai nereiškia, kad gėlė žino, jog yra gėlė, o saulė yra saulė, ir kad ji seka saule. Ji tiesiog prisitaiko prie pokyčių. Būtent tai daro kompiuteris. Būtent tai daro žmonių smegenys.
Ar kompiuteris būtų galėjęs save sukonstruoti? Ne. Paprasčiausiai yra neįmanoma, kad visi tie kompiuterį sudarantys komponentai, metalai, plastikas, silikonas, būtų galėję spontaniškai save susirinkti, sukurti programavimą ir įvesti duomenis, sukurdami jūsų dabar taip vadinamą dirbtinį intelektą. Praktiškai kiekvienas, kuris ryšis naudotis logika, turėtų sugebėti tai matyti. Privalo egzistuoti sąmoningas veikėjas, kaip kai kurie mokslininkai tai vadina, kuris sukūrė kompiuterį ir sukūrė jo programavimą.
Lygiai taip pat galėtumėte sau užduoti klausimą, ar galėjo biologinės gyvybės formos sukurti save iš neorganinės materijos ir ar galėjo jos būti šio nepaprastai sudėtingo evoliucijos proceso varomąja jėga, per kurį primityvios formos išsivystė į pažangesnes gyvybės formas? Ar net ir biologinis procesas būtų galėjęs sukurti žmogiškų smegenų intelektą visiškai savaimiškai, vien bandymų ir klaidų pagalba, vien per stipriausiųjų išgyvenimą? Materialistas, žinoma, sakys, kad taip. Lygiai taip pat kaip katalikų dvasininkas sakys, jog eucharistija yra Kristaus kūnas. Kuo remdamasis katalikų dvasininkas tai sako? Jis remiasi tikėjimu. Kuo remdamasis mokslininkas materialistas sako tai, ką sako? Jis remiasi tikėjimu. Ir atsiranda augantis mokslininkų, filosofų ir kitų žmonių skaičius, kurie pradeda suvokti, jog tai tiesiog nėra logiška.
Kompiuteriui, kompiuterio dirbtiniam intelektui, buvo reikalingas sąmoningas veikėjas, kuris sukurtų visą mechanizmą, užprogramuotų kompiuterį, suvestų į jį faktus ir pasakytų kompiuteriui, ką šisai turėtų daryti su tais faktais. Lygiai taip pat, biologiniam žmogaus smegenų kompiuteriui reikalingas sąmoningas veikėjas. Žmones supainioja tai, kad materialistai taip ilgai plovė smegenis žmonėms su šia idėja, kad be žmonių daugiau negali būti jokių sąmoningų veikėjų. Ir jie mato, kad būtent žmonės sukūrė kompiuterį, todėl jie gali matyti, kad privalo egzistuoti kažkokie sąmoningi veikėjai, kurie būtų sukūrę žmones ir išvystę šias pažangias smegenis, kurios yra pagrindas visoms žmonių veikloms.
Informacija ir duomenys
Bet, vėlgi, pažvelkite, kas vyksta su dirbtiniu intelektu. Egzistuoja visos šios spekuliacijos, kad kompiuteriai sugebės patys save kurti, save patobulinti, patobulinti savo programavimą, patobulinti savo žinias ir užvaldyti, kuomet jie galės sukurti pažangesnius kompiuterius be žmogaus įsikišimo. Tačiau, vėlgi, pritaikykite paprastą logiką. Galite pabendrauti su vienu iš tų pokalbių robotų, galite jam užduoti klausimą, ir jis jums gali duoti atsakymą, kuris bus ganėtinai pažangus. Bet ar kompiuteris žino, ką jis jums sako? Ar jis žino, kaip suprasti ir interpretuoti tai, kas jis jums sako? Ir pamatysite, kad jis nežino ir negali žinoti. Yra toks senas indų posakis, kad žinios, kurios yra knygose, ir lieka knygose. Tą patį galėtume pasakyti apie duomenis, kad duomenys, kurie yra kompiuteryje, ir lieka kompiuteryje. Todėl, kad kompiuteris geba apdoroti tik duomenis.
Na o štai žmonės gali transformuoti duomenis į informaciją. Ir tai, vėlgi, yra vienas iš tų subtilių iškreipimų, kuris buvo sukurtas puolusių būtybių, nes kuo jos pavadino kompiuterius? Informacine technologija. Galite nueiti prie savo kompiuterio ir galite matyti, kad jūsų kompiuterio diske, ar jis būtų SSD ar kietasis diskas, jūs išsaugojote visus tuos duomenis. Tačiau jeigu nusileistumėte giliau ir pažvelgtumėte į duomenis, pamatytumėte, kad tai tėra nuliai ir vienetai, išdėstyti tam tikra seka. Ir jums tai nieko nereiškia. Tik tiek yra saugoma kompiuteryje. Duomenys. Nuliai ir vienetai.
Kai įsijungiate savo kompiuterį ir iškeliate kažką ekrane, kompiuteris visa tai rodo tokiu būdu, kuris jums turi prasmę. Tačiau kodėl tai turi prasmę jums, žmogiškai būtybei? Todėl, kad žmogus suprogramavo kompiuterį rodyti duomenis tokiu būdu, kad žmogaus protas galėtų tai priimti ir paversti tai informacija. Na, jeigu pamirštumėte viską apie kompiuterius, grįždami į laikus iki kompiuterių atsiradimo, ir pažvelgtumėte tik į žmogaus smegenis, žmogaus smegenys daro tiksliai tai, ką daro kompiuteris. Jos turi daug pažangesnį aparatą už kompiuterį, tačiau vienintelė jų užduotis yra saugoti duomenis. Jos gali palyginti duomenis, susieti duomenis, tačiau jos nieko daugiau nedaro kaip tik saugo duomenis.
O tuomet, jūsų smegenų viduje, yra ekranas, kurį galėtume palyginti su kompiuterio ekranu, ant kurio smegenys gali iškelti duomenis ir parodyti juos jums, žmogiškai būtybei, prasmę turinčiu būdu. Taip yra dėl to, kaip paaiškinome, kad be fizinių smegenų jūs taip pat turite emocinį kūną, mentalinį kūną ir identiteto kūną. Ir šie kūnai yra pritaikyti prie žmogiškų smegenų veikimo, tačiau žmogiškos smegenys taip pat yra pritaikytos prie šių aukštesnių proto lygmenų funkcionavimo. Egzistuoja simbiozinis ryšys. Iš tiesų yra taip, kad daugumos žmonių protas yra taip tampriai susietas su fiziniais smegenų mechanizmais, jog jie nesugeba įžvelgti skirtumo.
Jie nesugeba matyti skirtumo tarp to, ką protas rodo jų galvoje esančiame ekrane, ką smegenys rodo jų galvoje esančiame ekrane – ir jie nesugeba matyti, kad jie yra daugiau, jų protas yra didesnis, jų suvokimas peržengia smegenų ribas. Ir kodėl jie nesugeba to matyti? Egzistuoja dvi priežastys, kodėl žmonės nesugeba to matyti. Pirmoji yra, kad jie tiesiog nėra pakankamai sąmoningi. Jie savęs nestebėjo. Jie netyrinėjo, kaip veikia protas. Kita yra, kad jie yra mokslininkai materialistai, kurie neigia bet kokių dalykų egzistavimą, bet kokio proto aspekto egzistavimą, peržengiantį smegenų ribas. Kaip kad viduramžių katalikai neigė, jog Žemė yra apvali.
Protas ir smegenys
Štai čia yra tie mokslininkai materialistai, tikintys, jog turi pačias pažangiausias žinias ir pasaulėžiūrą, kuri kada nors buvo išvystyta žmonijos. Tačiau šie labai aukšto intelekto žmonės neturi visiškai jokio supratimo, kaip veikia jų pačių protas, ir nesugeba įžvelgti skirtumo tarp smegenų ir proto. Tačiau mistikai sugebėjo tai daryti 5000 metų rašytinėje istorijoje ir milijonus metų neužrašytoje istorijoje. Skirtumas tarp proto ir smegenų yra vienas iš tų dalykų, kurį mistikas išmoksta atpažinti. Štai kodėl galite pakelti savo sąmonę virš to, kas yra įmanoma pačiose smegenyse. Štai kodėl šis pasiuntinys gali gauti diktavimą iš manęs, esančio aukštesnėje karalijoje. Egzistuoja kvantinis šuolis tarp materialaus pasaulio ir pakylėtosios karalijos. Pasiuntinio smegenys negalėtų atlikti to šuolio, negalėtų įveikti to atstumo.
Smegenys negalėtų priimti šio diktavimo. Tačiau kadangi pasiuntinys išmoko, kaip jūs visi galite išmokti ir atrasti, jog jo protas yra daugiau nei smegenys, jis sugeba susiderinti. Jis sugeba įveikti atstumą tarp materialios plotmės ir pakylėtosios karalijos. Sugeba pakelti savo protą į tą aštuoniukės susikirtimo tašką tarp manęs pakylėtoje karalijoje ir smegenų, nervų sistemos, balso stygų fizinėje karalijoje. Būtent tai darė mistikai tūkstančius metų. Ir būtent šis gebėjimas išves mokslą į kokybiškai nepalyginamai aukštesnį lygmenį. Kai vis daugiau ir daugiau mokslininkų pradės patirti, kad protas yra daugiau nei smegenys. Ir kai jie pradės naudotis moksliniais metodais šiam skirtumui studijuoti.
Reptilijų smegenys ir „kovok arba bėk“ sindromas
Ką prieš kurį laiką sakiau? Technologija įrodė, kad gali tapti save naikinančia. Kaip galite to išvengti? Na, smegenys, smegenimis grįstas intelektas, negali to išvengti. Kodėl? Na, mes, žinoma, jums apie tai davėme daug mokymų, bet tiesiog pažvelkime į ganėtinai paprastą realybę, paprastą būdą tai aprašyti. Žmogaus smegenys yra labai sudėtingas įrenginys. Mokslininkai žino, kad jos, tam tikra prasme, yra sudėtingesnės už bet kokią kitą struktūrą žinomoje visatoje. Taip yra dėl to, kad tai yra žinoma visata, ir vis dėlto. Tačiau žmogaus smegenys taip pat yra – ir mokslininkai teisingai tai pastebėjo – biologinės smegenys yra stipriai paveiktos evoliucijos proceso.
Biologinės smegenys išsivystė per labai ilgą laiką. Jos buvo veikiamos principo, įvardijamo kaip stipriausiųjų išgyvenimas, nors šis paveikslas yra daug platesnis, nei šiuo metu yra suprantama. Ir kas gi užtikrina stipriausiųjų išgyvenimą? Na, jeigu norėtumėte naudoti tik vieną žodį, tai būtų savanaudiškumas. Netgi yra mokslininkų, kurie kalba apie savanaudiškumo genus. Tačiau realybė yra tokia, kad tai, ką jūs tradicinėje evoliucijos teorijoje vadinate stipriausiais, yra tie, kurie yra pasiruošę padaryti bet ką, kad išgyventų trumpalaikėje perspektyvoje, kadangi jų smegenys nesugeba mąstyti ilgalaikės perspektyvos kategorijomis. Jos nesugeba sąmoningai mąstyti toli į ateitį. Jos iš tiesų net nesugeba mąstyti. Jos tiesiog prisitaiko.
Pamąstykite apie tai: kodėl žmonės taip bijo, kad dirbtinis intelektas viską užvaldys ir pavergs žmones arba išnaikins žmones? Kodėl jie šito taip bijo? Argi taip nėra dėl to, kad, nors sąmoningai to nesuvokia, jie jaučia, jog mašina negali turėti žmogiškumo, empatijos? Ir todėl mašina robotiškai išnaikintų žmones, jeigu jie jai atrodytų kaip grėsmė. Na, būtent tai daro smegenų mašina. Smegenys yra paremtos „kovok arba bėk“ koncepcija. Jeigu negalės pabėgti nuo pavojaus, jos sieks sunaikinti pavojų. Tai yra taikoma kitoms gyvūnų rūšims ir kitiems žmonėms.
Tik pažvelkite į visus tuos karus, kurie vyko istorijoje. Kuo jie yra paremti? Kovok arba bėk sindromu, kuris verčia smegenis manyti, kad yra visiškai priimtina, absoliučiai būtina, sunaikinti tuos, kuriuos jos laiko grėsme. Gyvūnų rūšys daro tą patį, jei tik sugeba. Žmonių smegenys yra labiau pažengusios tai daryti, nes jos sukūrė įrankius ir technologiją. Kai pirmieji žmonės pradėjo naudotis akmeniniais įrankiais, ką jie su jais darė? Jie greitai atrado galintys su jais nužudyti gyvūnus, ir tuo būdu pasitiekti sau maisto.
Tačiau neilgai trukus jie taip pat suvokė, kad tai gali būti panaudota sunaikinant kitų žmonių grėsmę jų pačių išgyvenimui. Matėte primityvių genčių atsiradimą, ir kai šių medžiotojų-rinkėjų padaugėjo ir jie pradėjo lįsti į vienas kito teritoriją, pamatėte pirmuosius ginkluotus konfliktus. Tai yra kai kurių taip vadinamos reptilijų smegenys, gyvūniškos smegenys. Tai tiesiog yra kompiuteris, nukreiptas į jūsų trumpalaikio išgyvenimo užtikrinimą. Na ir dabar, galite galvoti, kad žmonės, kurie vyksta į karą ir žudo kitus, kad jie tai daro remdamiesi kažkokiu pažangiu mąstymo procesu. Ir tam tikra prasme, galite matyti, kad jie iš tiesų demonstruoja didelį išradingumą, sugalvodami visus šiuos metodus, kuriais galima nužudyti kitus žmones.
Tačiau jie iš tiesų nemąsto. Jie reaguoja ir prisitaiko prie to, ką laiko grėsme. Na ir dabar, sakiau, kad gėlė gręžiasi į saulę. Tačiau gėlė, kaip ir gyvūnų rūšys, tik reaguoja. Gyvūnai nenumato. Jie nesugeba mąstyti: „Tai yra grėsmė.“ Jeigu patiria, kad kažkas yra grėsmė, reaguoja į taip kaip įmanoma greičiau. Tačiau elnių populiacija negalėtų susirinkti drauge ir nuspręsti, kad jiems reikia išnaikinti visus vilkus savo kalnų grandinėje, idant galėtų atsikratyti grėsmės. Tačiau būtent tai gali daryti žmonės.
Tačiau tai iš tiesų nėra mąstymas. Tai iš tiesų nėra sąmoningumas. Tai tėra pažangesnė reakcija, kadangi žmonės ne tik reaguoja į ką tik suvoktą grėsmę. Jie gali įsivaizduoti ir numatyti grėsmę ateityje. Ir todėl jie gali mėginti sunaikinti grėsmę dar jai nespėjus tapti grėsme. O tai taip pat reiškia, kad žmonės geba suformuluoti įvaizdį, kad kita žmonių grupė yra grėsmė, nors šis įvaizdis neturi jokio pagrindo tikrovėje. Tai tėra įsivaizdavimas. Tuo tiesiog noriu pasakyti, kad reptilijų smegenys nemąsto, jos iš tiesų nemąsto, jos tik reaguoja, prisitaiko.
Savimonė ir „darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų“
Tai nėra sąmoningumas ir tikrai nėra savimonė. Ką kartojo religijos? „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Tai ne smegenys šitaip mąsto. Protas negali to suvokti. Protas negali to priimti. Protas niekada negalėtų sugalvoti nieko panašaus. Smegenys niekada negalėtų sugalvoti nieko panašaus. Net ir tas protas, kuris kyla iš smegenų, negalėtų to sugalvoti.
Vėlgi, galėtume sakyti, kad materialistai yra teisūs sakydami, jog iš smegenų atsiranda tam tikra proto forma. Lygiai taip pat kaip jie dabar sako, jog egzistuoja proto forma, kuri atsiranda iš kompiuterio. Tačiau tai nėra save suvokiantis protas. Jis gali mąstyti, tačiau tik tam tikruose rėmuose. Jis neturi sąmoningumo, ir jau tikrai neturi savimonės. Tiktai savimonė jums suteikia gebėjimą suvokti: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Protas, kuris atsiranda iš smegenų, tesugeba sakyti: „Daryk kitiems tai, kol jie to paties nespėjo padaryti tau.“ Ir būtent tai matėte daugybę žmonių sakant amžių bėgyje, būtent dėl to jūs matote tiek daug karų ir konfliktų. Kai į tai pažvelgiate, suvokiate, kad žmonės pasinaudojo savo pažangiomis smegenimis technologijai išvystyti. Tačiau jie naudojasi technologija, remdamiesi savo reptilijų smegenimis ir kovok arba bėk sindromu. „Išgyvena tik stipriausi“ sindromu, tai yra, kad turime teisę sunaikinti tuos, kuriuos laikome grėsme, nors jie dar nė negrasino mums fiziškai.
Ir kas įvyko su technologija, jai darantis vis išmanesne, įgyjant vis didesnę griaunamąją galią? Tai yra mėginimas priversti žmoniją atlikti kvantinį šuolį virš tų reptilijų smegenų. Na ir dabar, jūs galite tai paaiškinti, kaip mes tai darėme daugelyje kitų diktavimų, kaip dvasinio kelio pasekmę. Aš tiesiog renkuosi šitai paaiškinti labai paprastais, logiškais, šiek tiek labiau moksline kalba išreikštais terminais. Reptilijų smegenys gali būti tik destruktyvios. Kuo daugiau technologinių galių yra prieinama reptilijų smegenims, tuo destruktyvesnės bus pasekmės. Jeigu tuo abejojate, pažvelkite, kas vyksta Ukrainos ir Gazos ruožo fronto linijose.
Reptilijų smegenų peršokimas
Reptilijų smegenys nesugeba valdyti pažangios technologijos ir neleisti jai tapti destruktyvia. Reptilijų smegenys nesugeba mąstyti: „Mes išmetame tam tikrus dalykus, kurie sukels grėsmę klimatui ir mūsų pačių išgyvenimui.“ Jos tesugeba mąstyti trumpalaikio pelno kategorijomis. Vienintelis būdas, kuriuo žmonija gali išgyventi technologijos atsiradimą, tiek dirbtinio intelekto technologijos, tiek visų kitų potencialiai destruktyvių technologijos formų atsiradimą, yra, jeigu žmonės atliks kvantinį šuolį ir suvoks, kad protas yra daugiau nei smegenys.
Ir kas jums leidžia atlikti šį šuolį? Tai, kad protas yra daugiau nei smegenys. Nes pačios smegenys nesugebėtų atlikti šio šuolio. Kaip ir kompiuteris nesugebėtų atlikti šio šuolio, kad ir koks pažangus jis taptų. Ir netgi patys pažangiausi jūsų šiandien turimi kompiuteriai yra kaip niekas, lyginant su žmogaus smegenimis. Tai, ką jūs matote šiuose mokslinės fantastikos serialuose, kuriuose yra vaizduojamas kompiuteris žvaigždėlaivyje, kuris sugeba mąstyti – tai yra iš labai tolimos ateities, ką yra įmanoma išvystyti per technologiją. Jie niekada nesugebės mąstyti. Tačiau net ir tai, ką jūs matote šiuose televizijos serialuose, kurie buvo sukurti prieš 50 metų, yra už tūkstančių metų ateityje. Tai yra labiau fantastika nei mokslas.
Tačiau realybė yra tokia, kad galite suvokti, jog reptilijų smegenys veikia tam tikru būdu, kadangi jūsų protas yra daugiau nei smegenys. Vėlgi, mistikai apie tai kalbėjo tūkstančius metų. Tačiau tai taip pat yra dalykas, kurį pradeda suvokti vis daugiau ir daugiau mokslininkų. Dėl tos paprastos priežasties, kad tai yra paprastų paprasčiausia logika, kad jeigu galite atpažinti reptilijų smegenis ir kaip jos funkcionuoja, ir kaip jos grasina žmonijos išlikimui, protas turi būti daugiau už reptilijų smegenis. Nes kaip kitaip reptilijų smegenys grasintų žmonijai ir tuo būdu grasintų savo pačių išgyvenimui? Jeigu reptilijų smegenys sugebėtų matyti, kad jos kelia grėsmę savo pačių išgyvenimui, ar jos neturėtų sugebėti pasikeisti? Tačiau kadangi reptilijų smegenys negali to padaryti, ir kadangi žmonės, kurie mąsto vien smegenimis, negali to padaryti, argi tai nėra paprasta logika, kad protas yra daugiau už smegenis?
Kiek kartų turiu tai kartoti? Kiek kartų turiu tai projektuoti į kolektyvinę sąmonę, kad kritinė masė žmonių pamatytų paprastą nepaneigiamą logiką ir priimtų pasekmes? Ir tartų: „Privalome suprasti proto gebėjimus už smegenų ribų. Ir kaip tai galėtume pritaikyti, kad aukštesnis protas galėtų suvaldyti reptilijų smegenis ir nebeleistų joms būti taip stipriai susikoncentravusioms į artimiausių grėsmių naikinimą, kas ilgalaikėje perspektyvoje kelia grėsmę jų pačių išgyvenimui.“
Man projektuojant šitai į kolektyvinę sąmonę, tai sukuria raibuliuojančių bangų efektą. Tai yra tarsi banga vandenyne. Įmetate akmenuką į vandenyną ir nuo jo pradeda sklisti bangelės, tik šitai sklinda daug greičiau. Ir yra daug, daug žmonių – ne tik pakylėtųjų mokytojų mokiniai, ne tik dvasingi žmonės, ne tik mistikai – yra daug žmonių, kurie sugeba susiderinti, nes jie jau kurį laiką derinosi, man kalbant panašius dalykus. Tačiau jie labiau tai įsisąmonina. Nes kiekvieną kartą, kai tai yra išprojektuojama, žmonės labiau tai suvokia. Ir jie labiau įsisąmonina būtinybę imtis veiksmų.
Kritinis pasirinkimas 2024 metais
Leiskite man nulipti nuo savo tribūnos ir pereiti prie praktiškesnių dalykų. Kaip ši žinia yra susijusiu su šiais 2024 metais? Na, ji yra daug kuo su ja susijusi, nes, kaip žinote, šiais ateinančiais metais neįprastai dideliame skaičiuje šalių vyks rinkimai. Kai kurios šios šalys nėra demokratijos, kaip Rusija, tačiau kai kurios yra, tarp jų ir Jungtinės Valstijos. Koks yra pamatinis pasirinkimas, su kuriuo žmonės susiduria 2024 metais? Kai eis balsuoti, ar jie balsuos už demokratiją ar prieš demokratiją? Mes perdavėme daug diktavimų apie būtinybę ginti demokratiją nuo jėgų, kurios siekia sunaikinti demokratiją. Ir tai niekada nebuvo taip svarbu kaip šiais ateinančiais 2024 metais. Ar žmonės pasirinks demokratiją? Ar jie pasirinks lyderius, kurie yra pasišventę demokratijai? O gal jie rinksis lyderius, kurie nėra jai pasišventę ar netgi yra pasiruošę griauti demokratiją?
Na ir dabar, kas yra demokratija? Materialistas sakys, kad evoliucijos procesui tęsiantis, smegenys tapo tokios pažengusios, jog sukūrė demokratinės valstybės valdymo formos idėją. Tačiau tai tiesiog nėra logiška. Reptilijų smegenys nesukūrė demokratijos idėjos ir niekada negalėtų priimti demokratijos idėjos. Kodėl? Todėl, kad jos temąsto grėsmių kategorijomis. Ir todėl diktatūrą, su stipriu lyderiu, kuris yra pasiruošęs padaryti bet ką, kad sunaikintų priešą, reptilijų smegenys laikys pranašesne valstybės valdymo forma. Jeigu iš tiesų nusileistume iki pačios esmės, visi diktatoriški lyderiai pasaulyje pagrinde mąsto reptilijų smegenimis.
Ir tiktai iš tiesų demokratiški lyderiai, lyderiai, kurie yra pasišventę demokratijai, gali savo mąstyme peržengti reptilijų smegenis. Štai kodėl demokratija nėra agresyvi savo kaimynų atžvilgiu, nebent ji būtų užpulta pirmiau. Demokratija gali patirti regresą ir sugrįžti į reptilijų smegenis, jeigu ją užpuola kitos šalys, kurių varomoji jėga yra reptilijų smegenys. Tačiau funkcionuojanti demokratija nėra paremta reptilijų smegenimis, kovok arba bėk sindromu, sunaikink priešą, daryk kitiems tai, kol kiti to paties nepadarė tau. Demokratija remiasi: „Daryk kitiems tai, ką norėtum, kad kiti tau darytų.“
Matote pasirinkimą 2024 metais. Akivaizdu, jog galite matyti Rusijoje, kad Putinas ir už jo stovintis valdžios elitas mąsto reptilijų smegenimis. Nėra jokio pasirinkimo Rusijoje. Matote, kad net ir kandidatė, kuri pranešė norinti kandidatuoti į prezidentus, ir savo rinkimų programoje įrašė karo užbaigimą ir rusų kareivių išvedimą, – Kremliuje tūnančios reptilijų smegenys jai net neleido kandidatuoti. O tuomet pažvelkite į Jungtines Valstijas. Na, koks yra pasirinkimas, su kuriuo yra didžiausia tikimybė, kad žmonėms teks susidurti? Tai yra pasirinkimas tarp žmogaus, kuris yra pasišventęs demokratijai, ir žmogaus, kurio visos reakcijos ateina iš reptilijų smegenų.
Ar bereikia man sakyti, kas yra kas? Ne. Tie, kuriems reikia išgirsti, kas yra kas, ir kurie nesugeba matyti, kas mąsto reptilijų smegenimis, tie jau seniai paliko šį pasiuntinį. Samprotaudami, kad jis nėra tikras pasiuntinys, nes gi Sen Žermenas tikrai palaikytų jų mėgstamiausią kandidatą. Bet matote, kodėl aš esu pakylėtasis mokytojas? Todėl, kad transcendavau reptilijų smegenis. Tai reiškia, aš matau, kas mąsto reptilijų smegenimis ir kas jomis nemąsto. Jeigu jūs nesugebate to matyti, na, tai kaip tuomet planuojate pakilti po šio gyvenimo? Nes, kad ir kaip būtų liūdna tai sakyti, neturėsite jokios realios galimybės pakilti, jeigu nesugebate matyti skirtumo tarp smegenų ir proto.
Ar mano protas yra daugiau už smegenis?
Galite paklausti, kas yra pakylėjimo procesas? Tai yra proceso užbaigimas, per kurį protas, Sąmoningasis AŠ, sąmoningai ir valingai atsiskiria nuo smegenų, transcenduoja savo susitapatinimą su smegenimis. Transcenduoja savo integraciją su smegenimis, tad nors jūs vis dar galite valdyti smegenis, suvokiate, kad nesate smegenys. Žinoma, galime sakyti, kad tiktai būtybė, kuri suvokia, jog nėra smegenys, gali valdyti smegenis, nes kitu atveju jūs leidžiate smegenims valdyti jus.
Šiandien jūs turite autonomiškai vairuojančias mašinas. Idealioje situacijoje, kai tai bus pilnai išvystyta, galėsite įlipti į vieną iš šių be vairuotojo važiuojančių automobilių ir galėsite pasakyti: „Nuvežk mane į močiutės namus.“ Ir automobilis jus tiesiog tenai nuveš. Bet dabar, įsivaizduokite, kad įlipate į automobilį ir automobilis užrakina dureles. Ir jis pradeda važiuoti, o jūs neturite nė menkiausio supratimo, kur jis jus veža. Ir jis jus veža į tokią vietą, į kurią jūs nenorite važiuoti. Na, būtent tai daro smegenys, kai jūs, kaip protas, jų nekontroliuojate.
Kai nevaldote smegenų, leidžiate smegenims valdyti jus ir valdyti kūną. Jos judina kūną, o jūs turite sekti iš paskos. Ir turite patirti – jūs sąmoningai patiriate, ką daro smegenys ir viso to pasekmes – tačiau nieko negalite pakeisti. Jūs tai galite tik patirti. Tačiau negalite to sustabdyti, jeigu nesate pakankamai atsiskyrę nuo smegenų, kad galėtumėte valdyti smegenis. Argi tai yra sunku suprasti? Na, reptilijų smegenys niekada to nesupras. Tiktai tie, kurie pradėjo atsiskirti nuo reptilijų smegenų, gebės tai suprasti.
Tai kodėl aš tuomet tai kalbu? Nes ištariant tai fizinėje plotmėje, išprojektuojant tai į kolektyvinę sąmonę, vis daugiau ir daugiau žmonių pradės jausti kažką viduje sukirbant, kažkokią nedidelę abejonę, nedidelius klausimėlius. Ir jie palaipsniui taps atviri šiam klausimui. Ar mano protas yra daugiau už smegenis? Ar esu tik pažengęs gyvūnas, kuris vis dar tebereaguoja kovok arba bėk sindromu? Kodėl esu daugiau negu tai? Ar privalau būti visur tampomas savo smegenų, kaip bulius yra tampomas už virvės, pririštos prie į jo nosį įverto žiedo? O gal galiu pradėti įvaldyti smegenis, priversdamas smegenis ir kūną daryti tai, ko aš noriu? Ar esu tam pasiryžęs? Ar gebu joti žirgu? Užuot iš paskutiniųjų kabinęsis į karčius, panikuojančiam žirgui lakstant po tankų mišką, kuomet bet kurią akimirką į mane gali tvoti žemai kabanti šaka ir numesti į purvą?
Demokratija nėra paremta reptilijų smegenimis
Ko žmonės nori savo individualiame gyvenime? Ir ko jie nori savo visuomenėje? Kas yra demokratija? Tai yra visuomenė, kuri suteikia laisvę ir galimybę tiems, kurie pradėjo tapti savo reptilijų smegenų šeimininkais. Kas yra diktatūra? Tai yra visuomenė, kuri suteikia tiems, kurie nenori tapti savo proto šeimininkais, pretekstą nemąstyti. Bet tiesiog reaguoti iš reptilijų smegenų, kurios yra pasiruošusios paklusti glušinančiai valdžiai, užuot pasipriešinusios tai valdžiai.
Ar manote, kad Amerikos Tėvai-Įkūrėjai būtų sukūrę naują šalį, jeigu būtų veikę iš reptilijų smegenų? Ar manote, kad Nepriklausomybės Deklaracija ir Konstitucija buvo parašytos iš reptilijų smegenų? Tuomet suvokite, kad tie, kurie negerbia Konstitucijos ir sistemos, mąsto reptilijų smegenimis ir virš jų nepakilo. Nes kitaip jie negrasintų demokratijos pamatams. Jie nesiektų pakenkti demokratijai. Jie nerodytų jai nepagarbos. Jie nesišaipytų iš demokratijos ir jos institucijų. Jie nesiektų diskredituoti tų žmonių, kurie yra pasišventę šios šalies funkcionavimui. Ir to pasekoje, suskaičiavo balsus taip, kaip jie buvo atiduoti. O ne taip, kaip jūs norėjote, kad jie būtų buvę atiduoti. Mąstantis žmogus niekada nesakytų išrinktam tarnautojui: „Ar negalėtum man surasti 11 000 balsų?“ Bet reptilijų smegenys iš tiesų taip sakytų.
Tai yra pamatinis pasirinkimas, su kuriuo visa žmonija susiduria 2024 metais. Ar rinksitės demokratiją ir individualią laisvę bei individualias teises? O gal rinksitės tuos, kurie vis dar tebėra įstrigę reptilijų smegenyse? Ir todėl labai lengvai gali būti kontroliuojami puolusių būtybių, jei tik patys nėra puolusios būtybės. Žinoma, puolusios būtybės taip pat yra įstrigusios reptilijų smegenyse. Tačiau jos yra daug išmanesnės už žmones, už pirminius Žemės gyventojus, kurie yra įstrigę reptilijų smegenyse. Ir būtent dėl to puolusioms būtybėms yra taip lengva kontroliuoti žmones.
Moterys: varomoji pokyčių jėga
Kas gi nubus ir pamatys skirtumą? Na, žinoma, daug žmonių. Tačiau, vėlgi, tai yra moterų dešimtmetis. Kas bus varomąja nubudimo jėga? Ar tai pagrinde bus vyrai? Ne. Nes jie, bendrai paėmus, yra labiau pririšti prie reptilijų smegenų už moteris. Todėl, jeigu norime, kad įvyktų kvantinis šuolis 2024 metais, nubudimas, jis ateis iš moterų, nes jos jau yra daug labiau susiderinusios su savo intuiciniais gebėjimais. O intuicija peržengia smegenis. Taip, turite tą seną teoriją, kad kairiosios smegenys yra analitinės, o dešiniosios smegenys yra intuityvios. Ir nors tame yra tam tikro pagrįstumo, intuicija yra daugiau nei smegenys. Intuicija yra ryšys su kažkuo, ne tik su kažkuo už smegenų, bet ir su kažkuo už jūsų proto ribų.
Nes protas gali tapti uždara save pagrindžiančia sistema, individualus protas, kai esate įsikūnijime tankioje planetoje kaip Žemė, ir ypač kai įžengiate į dualizmą ir į atskirtį. Kai nusileidžiate žemiau to 48 lygmens, jūsų protas tampa uždara, save pagrindžiančia sistema. Ir tiktai intuicija, kuri jus sujungia su didesniu protu už jūsų proto ribų, gali jus iš to išvesti. Štai kodėl demokratija yra paremta idėja, kad žmonės turi teises, kurių neapibrėžė jokia jėga Žemėje, nes jas apibrėžė aukštesnė jėga, aukštesnis protas, egzistuojantis už žmogaus proto, smegenimis paremto proto, už reptilijų smegenų. Štai kas sukūrė demokratiją. Tai yra vienintelis dalykas, kuris gali išsaugoti demokratiją.
Laikykite Sen Žermeno viziją 2024 metams
Aš laikau viziją, kad demokratija laimės 2024 metais. Ar jūs laikysitės tos vizijos dėl manęs ir išsakysite prašymus? Dėkoju jums visiems, kurie savo širdyse sakote: „Taip, Sen Žermenai, mes laikysime šią viziją su tavimi.“ Tad laikykime šią viziją drauge per šiuos metus. Laikykime viziją, kad protas laimės prieš smegenis ir transcenduos smegenis. Tad dabar, mano mylimieji, dėkoju jums už jūsų dėmesį, už jūsų pasiryžimą būti atviromis durimis, kuomet galėjau naudotis jūsų čakromis šiai žiniai sustiprinti ir pasiųsti šias bangeles į kolektyvinę sąmonę, kurios dabar daug kartų nuvilnijo aplink planetą per tą laiką, kai kalbėjau. Daug daugiau kartų nei jūs netgi galėtumėte suskaičiuoti protu, smegenimis.
Tad dabar, mano mylimieji, galbūt girdite, kad nenoriu jūsų paleisti? Nors žinau, kad daugeliui jūsų jau yra vėlus vakaras. Tačiau iš tiesų jaučiu džiaugsmą bendraudamas su savo mokiniais tokiu būdu. Ir už šitai noriu, kad patirtumėte mano dėkingumą. Galėčiau lengvai pereiti į kitas planetas, ar netgi aukštesnes karalijas pakylėtoje karalijoje. Tačiau vis dar tebejaučiu šią meilę Žemei ir daugeliui būtybių, kurios yra įsikūnijusios Žemėje, tad ši meilė laiko mane čia. Ši meilė jus paskatino čia ateiti ir laikė jus čia. Tačiau ta pati meilė jus iškels virš Žemės, kai nuspręsite, kad atėjo laikas pakilti. Žinoma, kai kurie iš jūsų norėsite dar kartą nusileisti į įsikūnijimą, kad padėtumėte atnešti aukso amžių. Ir aš myliu jus visus, kad ir ką jūs individualiai nuspręstumėte. Tad dabar, užsklendžiu jus toje džiaugsmingoje laisvės liepsnoje, kuria aš esu. Sen Žermenas, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com