5 | Aktyviai gaukite gausą
Puikiai žinau, kad tai, ką jums papasakojau šiuose pirmuosiuose raktuose, toli peržengia tai, kas jums buvo pasakojama tikybos pamokėlėse. Tai toli peržengia tai, ko jus mokė bet kokia tradicinė religija šioje planetoje. Taip pat žinau, kad tie, kurie yra atviri šiam kursui, jau pradėjo suvokti, giliai savo širdyje, kad gyvenimas yra daug didesnis už tą jo paveikslą, kuris jiems buvo piešiamas mokykloje ar bažnyčioje. Jie yra pasirengę peržengti tradicinės proto dėžutės ribas, idant atrastų atsakymus į savo klausimus apie gyvenimą. Vis dėlto, mums reikia pakalbėti apie paprastą faktą, kad tokia daugybė religijų šiame pasaulyje skleidžia Dievo įvaizdį, kuriame jį vaizduoja egzistuojantį jūsų išorėje, vaizduoja jį kažkokia tolima būtybe danguje. Deja, kai kurios religijos, ypač Vakaruose, vaizduoja šį Dievą pikta ir teisiančia būtybe.
Tam tikri religiniai autoritetai išsikėlė save į poziciją, kurioje galvoja turintys teisę teisti kiekvieną, nesutinkantį su tuo, ką jie tiki esant vieninteliu tikru mokymu apie Dievą. Daugelis šių žmonių yra linkę labai greitai visus teisti ir teigia, kad kiekvienas, kalbantis apie idėjas, kurios neatitinka jų Biblijos interpretacijų, piktžodžiauja arba atstovauja antikristą. Jie šitaip kalba net ir apie tikruosius dvasinius žmonijos mokytojus, apie Būtybes, kurios visą savo gyvenimą pašventė žmonijos išlaisvinimui nuo visų stabmeldiškų įvaizdžių pančių. Bet kokio piktžodžiavimo šerdis yra Dievo neigimas. Daugelio religijų skleidžiamas įvaizdis yra paremtas labai subtiliu Dievo neigimu. Bet kuri religija, kuri skelbia išorinio Dievo įvaizdį ir teigia, kad tai yra viskas, ką galima sužinoti apie Dievą, ar kad tai yra vienintelis tikras Dievo įvaizdis, iš tiesų skleidžia filosofiją, kuri kyla iš Dievo neigimo. Iš tiesų yra labai liūdna, kad daugelis krikščioniškų bažnyčių palaiko šį išorinio Dievo, pikto Dievo danguje įvaizdį.
Jeigu krikščionys atidžiau skaitytų savo Bibliją – atviru protu ir širdimi – jie pamatytų, kad pats Jėzus mokė, jog Dievas nėra išorėje. Jėzus kalbėjo apie Dievą, kurį galima pažinti asmeniškai, ir šį Dievą jis vadino „Tėvu“. Jis taip pat kalbėjo apie Senojo Testamento citatą: „Jūs esate Dievai“ (Jono 10,34), ir pasakė teiginį, kad žmonės neturėtų ieškoti Dievo karalystės išorėje, nes Dievo karalystė yra jumyse (Luko 17,21). Kai prie to dar priduriame tai, kad Jono evangelija aiškiai sako, jog be Dievo nieko nebuvo sukurta, kas buvo sukurta (Jono 1,3), pamatome, kad egzistuoja gilesnis supratimas apie Dievą, slypintis už to išorinio danguje esančio Dievo įvaizdžio. Tiktai tie, kurie ryšis paleisti savo išorinio Dievo stabus, sugebės pažinti tikrąjį Dievą. Šio Dievo neįmanoma pažinti išorinėmis juslėmis ar žmogišku intelektu. Šį Dievą galima pažinti tiktai vidiniu jutimu – tyros intuicijos pajautimu, kuri yra raktas į bet kokius dvasinius arba mistinius patyrimus. Šio patyrimo pagalba, galėsite pažinti Dievo realybę, galėsite žinoti, kad Dievo Esatis iš tiesų yra jumyse, kaip Jėzus aiškiai žadėjo. Tiesa, kurią Jėzus skelbė, tiesa, kuri buvo paslėpta po tradicinių doktrinų sluoksniu, yra ta, kad Jūs esate Dievo palikuonis, esate Dievo sūnus arba dukra, ir raktas savo tikrajam tapatumui atrasti yra eiti vidun ir atkurti ryšį su savo aukštesniuoju aš, savo dvasiniu aš, kurį mes vadiname „AŠ ESU Esatimi“. Man patinka šis vardas, nes iš tiesų būtent Esatis suteikia savimonę, leidžiančią jums žinoti, kad „Aš esu“.
Kad galėtumėte pilnai priimti tai, kas esate ir kodėl esate čia Žemėje, jums reikia ryžtis paleisti išorinio Dievo įvaizdį. Iš tiesų, yra Dievas, kuris yra Visagalis dangaus ir žemės Kūrėjas, ir šis Dievas yra savimonę turinti Būtybė. Įvaizdis, kad šis Dievas yra konkrečią formą turinti Būtybė, gyvenanti kažkokiame aukštesniame pasaulyje, yra stabmeldiškas įvaizdis, ribojantis jūsų Kūrėjo realybę. Jūsų Kūrėjas negali įtilpti į vieną kažkurią būtybę, gyvenančią aukštesnėje karalijoje, o priežastis tam yra paprasta. Kaip yra sakoma Jono evangelijoje: „Be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta“, o tai reiškia, kad Kūrėjas viską sukūrė iš savo paties substancijos ir Esybės. Kūrėjas yra visame kame, kas yra sukurta. Jeigu norite išpildyti savo teisėtą bendrakūrėjo rolę, jums reikia įveikti atskirties sąmonę, kuri neigia, kad Dievas yra ten, kur esate jūs – ir todėl tai iš tiesų yra antikristo sąmonė ir visų piktžodžiavimų šaltinis.
***
Tūkstančius metų žmonės buvo programuojami garbinti Dievą, kuris egzistuoja kažkur danguje, bet nėra randamas Žemėje. Jiems nuo vaikystės buvo diegiamas dualistinis Dievo įvaizdis, kuris sako, kad jūs esate čia, o Dievas yra kažkur kitur. Esate atskirti nuo Dievo kažkokiu neperžengiamu barjeru, ir vienintelis būdas jums išsigelbėti ir sugrįžti į Dievo karalystę yra sekti išorinės religijos diktatais, kuri jus išgelbės ir sugrąžins namo.
Pagrindinis Jėzaus tikslas buvo sudaužyti šį išorinio Dievo įvaizdį. Jis atėjo padėti žmonėms liautis garbinti stabus ir įveikti iliuziją, kad jie yra atskirti nuo savojo Dievo ir kad jiems reikia kažko už savo ribų, idant galėtų atkurti ryšį su savuoju Dievu ir būti išganyti. Ką, jūsų manymu, iš tiesų reiškia Jėzaus pasakymas, kad Dievo karalystė yra jumyse? Tai reiškia, jog jums nereikalinga išorinė bažnyčia, kad galėtumėte pasiekti Dievo karalystę. Jums nereikalingas dvasininkų elitas, teigiantis, kad galėsite būti išganyti tik tuomet, jeigu klausysite kiekvieno jų diktato. Būtent tokie dvasininkai priešinosi viskam, ką darė Jėzus, ir tai yra tie patys dvasininkai, netikri pamokslautojai, kurie nužudė mano sūnų ir jūsų dvasios brolį.
Kiekviename amžiuje atsirasdavo nedidelis žmonių elitas, kurie būdavo absoliučiai įsitikinę, jog žino absoliučią tiesą apie Dievą. Tačiau tai, ką jie laiko absoliučia tiesa, iš tiesų yra išorinio Dievo iliuzija, teigianti, kad Dievas yra atskirtas nuo savo kūrinijos. Ir tai iš tiesų yra esminė problema Žemės planetoje. Iš čia kyla kančios, skausmas ir ribotumai. Visi žmonijai žinomi ribotumai prasideda nuo įsitikinimo, kad galite padalinti Dievo kūriniją į atskiras sferas ir kad šioje sferoje, materialiame pasaulyje, Dievo nėra.
Būtent šis tikėjimas yra visokio blogio šaknys, nes jis leidžia savimonę turinčioms būtybėms, kurios buvo sukurtos būti bendrakūrėjais su Dievu, nustumti į šalį savo tikrąjį tapatumą ir pradėti galvoti, jog gali daryti ką panorėjusios šioje visatoje ir su tuo išsisukti. Būtent atskirties sąmonė, atskirtis nuo Dievo kūrinijos Visumos ir atskirtis nuo kitų žmonių pagimdo žmogaus nežmonišką elgesį su kitais žmonėmis. Būtent ši sąmonė leido žmonėms naudotis savo kūrybiniais gebėjimais, Dievo jiems suteiktais gebėjimais, susikuriant pasaulėžiūrą, kuri visa yra paremta iliuzija. Žmonija kolektyviškai pasinaudojo Dievo jiems duota vaizduote ir laisva valia, kad susikurtų iliuziją, jog materialus pasaulis yra toks tankus, kad Dievo čia nėra. Tai leidžia kai kuriems žmonėms tikėti, kad Dievo įstatymai šiame pasaulyje neveikia ir kad jie atsiskyrė nuo Dievo įstatymų ir susikūrė savo pačių įstatymus – jie tapo patys sau įstatymu. Jie mano susikūrę savo realybę, kurioje gali apibrėžti įstatymus savo naudai, idant galėtų daryti ką panorėję, nepjaudami pasekmių, nepjaudami to, ką pasėjo.
Visa ši mąstysena paslepia Dievo realybę nuo žmonių akių. Realybė yra tokia, kad iš Dievo nepasišaipysite (Galatams 6,7) ir jo įstatymų neveikia žmonių įsitikinimai. Ne taip seniai katalikų bažnyčia skleidė tikėjimą, kad Žemė yra visatos centras ir kad visos žvaigždės danguje sukasi aplink ją. Kaip šiandien žinote, taip nėra, ir taip nebuvo net ir tuomet, kai visi tikėjo tai esant tiesa. Žemė nebuvo plokščia, kai visi tikėjo, kad ji yra plokščia. Priežastis ta, kad tikėjimas nepaverčia kažko tikrove, jeigu šis tikėjimas prieštarauja Dievo realybei. Toks tikėjimas gali laikinai paslėpti Dievo realybę protuose tų, kurie šį tikėjimą garbina kaip faktą, protuose tų, kurie garbina stabmeldišką įvaizdį.
Realybė yra tokia, kad kai Dievas sukūrė materialią visatą ir sukūrė savimonę turinčias savo paties tąsas, sąmoningas, vaizduotę ir laisvą valią turinčias būtybes, Dievas puikiai žinojo, kad jam suteikus jums šią beribę vaizduotę ir laisvą valią, jūs galite pasinaudoti šiais gebėjimais jums patiems ir kitoms Dievo kūrinijos dalims žalingu būdu. Daugelis žmonių šiuo metu yra įstrigę sąmonės būsenoje, kurioje yra taip stipriai susikoncentravę į save, į tai, ką jie laiko savo tapatumu, kad iš tiesų nesugeba pamąstyti apie tai, kas būtų geriausia kitoms gyvybės dalims. Jie visiškai nenori pamąstyti apie tai, kaip jų veiksmai veikia kitus žmones. Jums neturėtų būti sunku pažvelgti į šiandienines laikraščių antraštes ir atrasti ekstremalaus savanaudiškumo pavyzdžių, kuomet žmonės elgiasi taip, lyg kiti žmonės būtų visiškai nesvarbūs, ir elgiasi taip, lyg galėtų nuo bet ko išsisukti, nes turi valdžią ir pinigus. Kai Dievas jus sukūrė, jis nesukūrė jūsų vienų, jis nesukūrė visos visatos išskirtinai jūsų malonumui. Dievas sukūrė daug savimonę turinčių būtybių ir visos šios būtybės yra sukurtos iš paties Dievo Esybės ir substancijos. Visos jos yra, kaip mes sakome danguje, Dievo Kūno dalis.
„Dievo Kūnas“ yra koncepcija, kurią galėtumėte pasilaikyti savo prote, nes labai gerai žinote, kad nors jūsų mažasis kojos pirštelis yra ganėtinai nereikšminga jūsų kūno dalis, jeigu sužeisite šį pirštelį, tai paveiks viso jūsų kūno savijautą. Didelis skausmas jūsų mažajame pirštelyje gali jums sukelti labai didelį diskomfortą, ir todėl, jeigu žeisite kitus žmones, tai neišvengiamai paveiks jūsų pačių gyvenimo patyrimą. Kai Dievas kūrė šią visatą, jis nesukūrė jos išskirtinai jums. Jis ją sukūrė tokiu būdu, kad visi jo sūnūs ir dukterys turėtų lygias galimybes mokytis, naudodamiesi savo kūrybiniais gebėjimais. Tai darydamas, Dievas žinojo, jog privalo įdiegti saugumo mechanizmą į pačią šios visatos konstrukciją. Jeigu keletas jo sūnų ir dukterų pamirštų esantys Dievo Kūno dalimi ir pradėtų elgtis taip, lyg jie vieninteliai yra svarbūs, tuomet šie keletas negalėtų sunaikinti visų savo brolių ir seserų ir negalėtų sunaikinti visos visatos.
Jeigu visuomenė neturėtų jokių įstatymų, kurie reikalautų iš žmonių atsakyti už savo veiksmus, tokia visuomenė nugrimztų į savivaliavimą ir anarchiją. Patys agresyviausi, negailestingiausi ir tie, kurie nenori mąstyti apie kitus, turėtų nesąžiningą pranašumą prieš nuoširdžius ir mylinčius žmones. Jums reikėtų labai rimtai savęs paklausti, ar tikite, kad Dievas sukūrė visą visatą taip, kad suteiktų pranašumą nemylinčioms, nesąžiningoms ir savanaudiškoms būtybėms, ar priešingai, jis sukūrė visatą su į ją įdiegtu saugumo mechanizmu, užtikrinančiu, kad tie, kurie yra tapę savanaudžiais, negalėtų sunaikinti visos visatos ir negalėtų iš tiesų sunaikinti arba kontroliuoti savo brolių ir seserų.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Protas valdantis Materiją.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com