7 | Kuriate harmoniją ar stygių?
Dievas sukūrė visatą, kuri sugeba jus aprūpinti begaline gausa, net ir šioje nedidelėje planetoje, kurią vadinate Žeme. Kai Dievas sukūrė Žemę, jis tiesiog sukūrė pamatą. Jis tuomet pasiuntė jus, ir daugelį kitų bendrakūrėjų, į šį pasaulį su įsakymu dauginti savo kūrybinius gebėjimus. Jūs čia esate tam, kad viešpatautumėte Žemei, toliau statydami ant Dievo padėtų pamatų ir atnešdami tiek gausos į šį pasaulį, kiek tik pajėgiate įsivaizduoti ir priimti. Kai žmonės naudojasi savo kūrybiniais gebėjimais harmonijoje su pamatiniais principais, kuriais remdamasis Dievas sukūrė visatą, jie sukuria gausą, kuri yra tvari. Jie tai daro, neatimdami gausos iš kitų gyvybės dalių, bet tiesiog padidindami bendrą gausos kiekį Žemėje. Ir visas Dievo Kūnas Žemėje per šį procesą tampa daugiau. Kai žmonės tinkamai naudojasi savo kūrybiniais gebėjimais, nėra jokio konflikto tarp individo ir visumos, nes Dievo visata buvo sukurta taip, kad suteiktų pakankamą gausą visiems.
Esminis klausimas, su kuriuo dabar susiduriame, yra tai, kaip jūs, žmogiška būtybė Žemės planetoje, galėtumėte išmokti naudotis savo kūrybiniais gebėjimais harmonijoje su kūrybiniais principais, kuriais remdamasis Dievas sukūrė visą visatą. Sunkumas, su kuriuo susiduriame, yra tas, kad Žemės planeta šiuo metu neatvaizduoja pirminio plano. Užuot stačiusi pilį ant Dievo padėtų pamatų, žmonija daugelį tūkstantmečių laidojo savo talentus žemėje. Motinos sutraukianti jėga pradėjo griauti net ir Dievo padėtus pamatus. Žinau, kad žmonėms, užaugusiems šiuolaikinėje visuomenėje, gali būti sunku tai priimti. Kai kuriems žmonėms nuo vaikystės buvo diegiama tikėti biblijine versija, kad Žemė yra vos kelių tūkstančių metų senumo, kad viskas buvo sukurta Dievo, kad Dievas gali kurti tik tobulumą ir todėl viskas privalo būti tobula. Kitiems žmonėms nuo vaikystės buvo diegiama mokslinė evoliucijos teorija, kuri teigia, kad evoliucija gali vykti tik viena kryptimi, nuo žemesnio sudėtingumo gyvybės formų iki aukštesnio sudėtingumo gyvybės formų.
Dėl Laisvos Valios Įstatymo, yra visiškai įmanoma žmonių civilizacijai pasiekti aukštą lygį ir tuomet pamažu nusiristi į žemesnę būseną. Daugelis gyvenimo Žemėje aspektų buvo paveikti žmonijos sąmonės būsenos. Tai galioja ne tik žmonių visuomenei, bet ir pačiai Motinai Gamtai. Negi iš tiesų tikite, kad mylintis Dievas, turintis beribę vaizduotę ir laisvą valią, pasirinktų sukurti virusus, bakterijas, parazitus, nuodingus vabzdžius arba toksiškas chemines medžiagas, kurios griauna jūsų kūną? Negi iš tiesų tikite, kad Dievas sukūrė daugybę Žemėje egzistuojančių ligų? Jeigu Dievas to nesukūrė, tai kas tuomet visa tai sukūrė? Atsakymas yra: žmonija. Žmonija kolektyviškai sukūrė visas netobulas sąlygas, kurias šiuo metu matote Žemėje, net ir visus disbalansus gamtoje.
Viskas buvo sukurta iš Dievo energijos, iš Motinos Šviesos. Motinos Šviesa prisiima formą tik tuomet, kai ją išjudina protas, savimonę turinti būtybė, kuri turi kūrybinius Dievo gebėjimus – vaizduotę ir laisvą valią. Kai priimate šį faktą, suvokiate, kad viskas Žemėje yra sąmoningų protų kūrinys. Pirminę Žemės konstrukciją sukūrė Dievo atstovų grupė, būtybės, kurios yra vadinamos Elohimais. Šios būtybės sukūrė nuostabią planetą, ir grožis, kurį šiuo metu regite gamtoje, tėra blankus pirminio Elohimų sukurto grožio priminimas. Planeta, kurią jie buvo sukūrę, turėjo tobulą gamtos pusiausvyrą, ir joje nebuvo jokių ligų, nebuvo Žemės drebėjimų ar šėlstančių audrų. Nuo šios iš pradžių sukurtos būsenos, daugelis žmonių kartų, daugelis viena kitą keičiančių civilizacijų paveikė šią planetą ir nugramzdino ją į žemesnę būseną nei toji, kurioje ji iš pradžių buvo sukurta. Tai buvo padaryta žmonių protų galia, kuomet jie primetė Materijos Šviesai netobulus įvaizdžius, kurie nėra harmonijoje su kūrybiniais Dievo naudotais principais.
Žmonės nusileido, nupuolė į sąmonės būseną, kurioje nebeturi jokio intuityvaus arba sąmoningo Dievo įstatymų suvokimo, tų įstatymų, kuriuos Dievas įdėjo į jų vidų. Būtent tai iliustruoja biblijinis pasakojimas apie Nuopolį, per kurį Adomas ir Ieva buvo išvaryti iš Rojaus sodo. Gėrio ir blogio pažinimo vaisius buvo reliatyvaus gėrio ir blogio pažinimo vaisius. Kai prarandate ryšį su Dievo realybe, su Dievo įstatymais, tampate patys sau įstatymu, tai reiškia, jog nebetenkate orientyro, kuris jums leistų žinoti, kas yra absoliučiai teisinga, o kas absoliučiai klaidinga.
***
Viskas, kas yra harmonijoje su Dievo įstatymais, yra naudinga visumai ir tvaru, ir tai būtų galima pavadinti gėriu. Viskas, kas išeina už šių įstatymų ribų, naikina save ir yra žalinga visumai, ir todėl tai būtų galima pavadinti klaidingumu arba blogiu. Kai žmonės praranda šį absoliutų orientyrą, jie apsibrėžia savas gėrio ir blogio koncepcijas. Šios koncepcijos nėra paremtos absoliučiu Dievo įstatymų orientyru. Jos yra paremtos tuo, kuo žmonės nori tikėti, ir tuo, ką tam tikri individai nori laikyti esant teisinga, idant galėtų patenkinti egoistinius troškimus, visiškai neatsižvelgdami į visumą. Kadangi žmonės yra apsibrėžę gėrį ir blogį taip, kaip jiems patogiausia, jie mano, kad yra visiškai pateisinama tenkinti savo savanaudiškus troškimus.
Kai žmonės neturi jokio absoliutaus orientyro, jie gėrį ir blogį apsibrėžia taip, kad tai atitiktų jų tikslus, jų savanaudiškus tikslus. Įvairios civilizacijos turėjo skirtingus gėrio ir blogio apibrėžimus. Daugeliu atvejų, tai, kas neatitiko valdančiosios mažumos sukurtų įstatymų, automatiškai būdavo laikoma blogiu. Tiktai tai, kas atitiko valdančiojo elito diktatus, buvo laikoma gėriu arba priimtinu dalyku. Daugeliu atvejų, valdančioji mažuma buvo visiškoje disharmonijoje su Dievo realybe ir kūrybiniais Dievo principais. Tai, ką jie vadino gėriu, nebuvo gėris absoliučia prasme. Tai tebuvo reliatyvus gėris, nes gėris jis buvo tik jų savanaudiškame apibrėžime, tačiau šis apibrėžimas ignoravo ne tik kūrybinius Dievo principus, jis taip pat ignoravo realybę, kad tiktai tai, kas yra gera visumai, iš tiesų yra gera ir individui.
Yra svarbu, kad pamąstytumėte – savo širdyje – iš kur atėjo ši koncepcija. Rojaus sodo istorija iliustruoja, kad atėjo akimirka, kai Adomas ir Ieva suvokė, jog padarė kažką, kas buvo priešinga Dievo įstatymams. Užuot grįžę pas Dievą ir pripažinę savo veiksmus, paprašydami atleidimo, jie nusprendė pasislėpti nuo Dievo (Pradžios 2,8). Dievas jums davė laisvą valią, tad turite teisę pasislėpti nuo Dievo, jeigu to norite. Kadangi Dievas gerbia savo įstatymus ir gerbia jūsų laisvos valios pasirinkimus, jis negali jums padėti įveikti šio atskirties jausmo. Jeigu atsuksite Dievui nugarą, jis jums leis tai daryti ir nemėgins jūsų kaip nors priversti pasikeisti. Atsukę Dievui nugarą, galite vis toliau tolti nuo Dievo savo sąmonėje. Dievas nenaudos jėgos, nevers jūsų pas jį grįžti, Dievas leis jums nueiti tiek toli, kiek tik norėsite. Štai kodėl žmonija sugebėjo nusileisti į tokią neįtikėtinai žemą sąmonės būseną, kurią matėte įkūnytą urviniuose žmonėse, kuomet žmonija buvo vos laipteliu aukščiau už gyvūnus.
Urviniai žmonės nebuvo žmonijos pradžia. Prieš juos buvo daug ankstesnių civilizacijų, pasiekusių aukštą išsivystymo lygį. Kai kurios iš šių civilizacijų buvo daug toliau pažengusios technologiškai ir kultūriškai net ir už šiandieninę vakarų civilizaciją. Piktnaudžiaudami savo kūrybinėmis galiomis, tų civilizacijų žmonės pamažu leidosi į vis žemesnę sąmonės būseną ir į vis žemesnę išorinio egzistavimo būseną. Jeigu kada nors studijavote šiuos mitus, arba tai, ką mokslininkai vadina mitais apie praeities civilizacijas, žinote, apie ką kalbu. Nors kai kurias šių išlikusių istorijų detales ištrynė bėgantis laikas, tai yra tiesa, kad Žemėje egzistavo ankstesnės civilizacijos ir kad urvinis žmogus nebuvo žmonijos pradžia, jis tebuvo vienas iš žemiausių laiptelių, į kurį buvo nusileidusi žmonija.
Jeigu asmeniškai norite pakeisti savo gyvenimą – idant įgytumėte gausingą gyvenimą, kurį Dievas visiems dovanai siūlo – negalite laikytis pasyvaus požiūrio ir tikėtis, kad Dievas tai padarys už jus. Netgi negalite laikytis požiūrio, kad jums pakaks pasimelsti Dievui ir paprašyti jo, kad jis jums duotų gausingą gyvenimą. Dievas sukūrė visatą, kurioje turite kūrybines galias įkūnyti gausingą gyvenimą, naudodamiesi šiomis galiomis.
Dievas nesukurs gausingo gyvenimo už jus; Dievas nori, kad prisidėtumėte prie savo gausingo gyvenimo bendrakūrimo. Dievas nori, kad žinotumėte, jog padarėte tai savo vidine galia – Dievo galia, esančia jumyse – ir kad padarėte tai, sugrįždami į harmoniją su kūrybiniais Dievo principais. Išvada yra tokia, kad priežastis, dėl kurios šiuo metu neturite gausingo gyvenimo, yra ta, jog nusileidote į sąmonės būseną, kurią galėtume pavadinti neišmanymo būsena, kurioje praradote ryšį su Dievo naudotais kūrybiniais principais. Vienintelis būdas ištrūkti iš savo dabartinio stygiaus jausmo ir įgyti gausingą gyvenimą yra pakeisti savo sąmonės būseną.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Protas valdantis Materiją.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com