Raktas 14: Kuo skiriasi bendrakūrėjai ir angelai
Žinau, kad kai kuriems dvasios ieškotojams kils klausimas, kur į šį mano aprašomą paveikslą telpa angelai, tad dabar tai ir aptarsime. Kai kuriuose dvasiniuose mokymuose angelai yra vadinami Dievo mintimis, kuriems pavidalą teikia tikslas, dėl kurio jie buvo sukurti. Kai kurie žmonės angelus laiko pasiuntiniais tarp Dievo ir jo kūrinijos, kai tuo tarpu kiti juos laiko tiek Dievo, tiek žmonių tarnais. Nė vienas iš šių požiūrių nėra neteisingas, tačiau reikia suvokti, kad angelų evoliucijoje egzistuoja didelė įvairovė ir angelai vykdo labai daug skirtingų funkcijų. Todėl sunku daryti pernelyg daug apibendrinimų apie angelus, ir dvasios ieškotojai turėtų būti atsargūs, nepriimdami pernelyg supaprastinto supratimo apie angelus.
Šios mano knygos tikslas nėra aprašyti daugybę skirtingų angelų rūšių. Mano tikslas yra perduoti mokymus, kurie galėtų padėti žmonėms išspręsti tai, kas kai kuriems dvasios ieškotojams gali atrodyti kaip prieštaravimas arba paradoksas. Žemėje egzistuoja dvasinių mokytojų, kurie yra tvirtai įsitikinę, kad angelai nebuvo sukurti nusileisti į fizinį įsikūnijimą šiame ar bet kuriame kitame pasaulyje. Tačiau yra daug dvasios ieškotojų, kurie turi vidinį žinojimą, kad yra angelai įsikūnijime. Ar gali būti, kad abu šie požiūriai yra teisingi ir gilesnis supratimas padės išspręsti paradoksą?
***
Pirmiausia padėkime pamatus, pažvelgdami į procesą, per kurį buvo sukurtos viena po kitos sekusios sferos. Kaip paaiškinau, kiekvienoje naujoje sferoje egzistuoja vis didesnė įvairovė, ji yra labiau išreikšta ir didesnio sudėtingumo už prieš ją buvusią sferą. Kūrinijoje egzistuoja tendencija Vienam Kūrėjui save diversifikuoti, ir kiekviena nauja sfera šią diversifikaciją pakelia į aukštesnį lygmenį. Tad atstumas iki Kūrėjo vienovės yra didesnis jūsų sferai nei pirmajai sferai – daug didesnis.
Kitas aspektas yra tai, kad pirmosios sferos nestovi vietoje. Kai sfera pakyla, toje sferoje nebelieka erdvės dualizmui, tačiau tai nereiškia, kad sfera yra pasiekusi Viseto lygmenį. Tai reiškia, kad pakilusioje sferoje vis dar tebėra erdvės augti, ir visos sferos dvasinėje karalijoje nuolatos save transcenduoja. Todėl aukštesnės sferos darosi vis sudėtingesnės, vis labiau išsivysčiusios, kai tuo tarpu naujos sferos gimsta būdamos mažiau sudėtingos ir turėdamos didesnį tankumą.
Viena vertus, turime didėjančią diversifikaciją, puikiai atitinkančią tikslą suteikti individualioms būtybėms galimybę patirti atskirą tapatumo jausmą. Tačiau kita vertus, formų pasaulio tikslas yra sugrąžinti visas atskiras būtybes atgal į vienovę, kuri reiškia atskirumo praradimą, neprarandant savo individualaus tapatumo. Diversifikacijai didėjant, naujoms būtybėms tampa lengviau patirti atskirą tapatumą. Kiekviena nauja karta savo gyvenimą pradeda vis tankesniame lygmenyje, būdama vis stipriau atskirta nuo vienovės. Todėl jai reikia įveikti didesnį „atstumą“, kad galėtų sugrįžti į vienovę, kas natūraliai padidina riziką būtybėms pasiklysti atskirtyje. Netgi galėtume sakyti, kad kiekvienoje tolimesnėje sferoje tos sferos tankumas dualistinę sąmonę daro vis labiau įtikinamą ir vis sunkiau įveikiamą. Antikristo protas sukuria iliuzijų šydą, ir šis šydas kiekvienai naujai sferai vis tankėja.
Tad dabar kyla rūpestis, kaip neleisti vėliausioje sferoje esančioms būtybėms pasiklysti atskirtyje, pasiklysti dualizme. O kartu yra rūpestis, kaip užtikrinti, kad vėliausia sfera išliktų harmonijoje su Dievo įstatymais ir aukštesnių sferų meistrų laikoma vizija, kurie taip pat dalyvauja naujos sferos kūrime. Tad šis „atstumas“ ir būtinybė išsaugoti vienovę akivaizdžiai rodo komunikavimo būtinybę. Tačiau aukštesnėse sferose esantiems meistrams nėra skirta nusileisti į žemesnę sferą, o žemiausiame dvasinės karalijos lygmenyje esantys meistrai yra taip užsiėmę naujos sferos bendrakūrimu ir naujų bendrakūrėjų mokymu, kad negali visą laiką keliauti į aukštesnes sferas. Logiškas sprendimas buvo sukurti naują būtybių evoliuciją, kurios nebūtų nei meistrai, nei bendrakūrėjai, bet būtų sukurtos palaikyti komunikaciją ir vienovę tarp visų formų pasaulio lygmenų. Tad tam ir buvo sukurti angelai. Todėl dabar matome, kad egzistuoja dvi skirtingos evoliucijos:
-
Bendrakūrėjai yra sukuriami nusileisti į žemiausią lygmenį ir iš jo kilti aukštyn. Jie yra sukuriami be Kristaus sąmonės, ir turi tik Kristaus sąmonės sėklą, kurią gali puoselėti, kol taps viena su Kristumi ir taps Gyvuoju Kristumi. Per šį procesą jie patiria, ką reiškia pereiti iš atskirties į vienovę.
-
Angelai nėra sukurti nusileisti į žemiausią lygmenį, bet yra sukurti prisidėti prie naujų sferų kūrimo proceso ir bendrakūrėjų augimo. Angelai yra sukuriami su tam tikru Kristaus sąmonės lygiu, ir nors gali plėsti šią sąmonę, jiems nėra skirta pereiti iš atskirties į vienovę, kadangi jie nėra sukuriami kaip atskiros būtybės. Jie visi suvokia, kad yra aukštesnių būtybių tąsos.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com