Čenelingas, dvasinės bendruomenės ir mokytojai Vandenio amžiuje

Klausimas: Vakar sakei, kad savęs nelaikai dvasiniu mokytoju. Ir tai mane paskatino suvokti, kad, jeigu tu nevaidini dvasinio mokytojo vaidmens, tuomet aš negaliu prisiimti dvasios mokinio vaidmens ir patogiai atsilošęs su pasitikėjimu priimti ateinančius mokymus. Kalbant apie grupės kokybę, priekyje vis tiek sėdi vienas lygus tarp lygių, ir norėčiau paklausti, galbūt mokytojai galėtų perduoti viziją apie sekantį lygmenį, kaip ši grupė ar kitos Vandenio Amžiaus grupės galėtų veikti?

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2016 metais:

Mes, žinoma, esame pereinamajame laikotarpyje, kuriame vyksta perėjimas iš Žuvų į Vandenio amžių. Todėl turime taikytis prie egzistuojančių sąlygų ir žiūrėti, kaip galėtume jomis pasinaudoti žmonėms aukštyn vesti. Būtent dėl to turime pasiuntinį, kuris iš mūsų priiminėja žinias.

Ateityje, kai būsime toliau pasistūmėję į Aukso Amžių, atsivers daug kitų galimybių. Gali atsirasti galimybė susikurti bendruomenei, kurioje būtų ne vienas žmogus, pasiekęs lygmenį, kuriame, pavyzdžiui, galėtų priimti žinią iš pakylėtosios karalijos. Galite, pavyzdžiui, turėti situaciją, kurioje keletas žmonių sėdėtų priešais susirinkusiuosius, ir niekas pirma laiko nežinotų, kas priims ateinančią žinią. Tai apspręstų Dvasia, kuri tiesiog pasirinktų žmogų, ir šis žmogus tuomet priimtų žinią.

Teoriškai yra įmanoma pasiekti tašką, kuriame visi būtų pasiekę tą lygmenį, ar bent jau, kad jį būtų pasiekę tiek daug žmonių, jog jie galėtų kalbėti priešais didelę grupę. Ir pranašumas čia būtų toks, kad galėtume turėti pasiuntinius, kurie būtų įvairių sričių specialistai ir todėl turėtų žinias savo išoriniame prote, leidžiančias perduoti detalesnę žinią specifiniu klausimu, nei tai galėtų perduoti kuris nors vienas pasiuntinys. Nė vienas žmogus negali žinoti visko visais klausimais. Kaip jau anksčiau sakėme, mes neužsiiminėjame transo čenelingais, neperimame žmonių proto kontrolės. Mes padauginame tai, kas yra pasiuntinio sąmonėje, ir dažnai galime duoti ir kažką daugiau, tačiau negalime kalbėti apie tai, ko nėra pasiuntinio žodyne, žodžių arba koncepcijų pavidalu.

Kas liečia dvasines bendruomenes, mes siekiame dvasinių bendruomenių, kuriose visi būtų lygūs, ta prasme, kad jie visi būtų pasiekę tašką, apie kurį kalbėjo Motina Marija, pakildami virš savo asmeninių problemų ir rūpesčių. Jie būtų išsprendę pakankamai savo psichologijos, kad jų elgesys neateitų iš ego grįstos perspektyvos, jie neturėtų ego grįstos motyvacijos būti bendruomenėje arba tarnauti, ir todėl būtų lygūs tame lygmenyje. Tačiau lygybė nereiškia vienodumo, kadangi žmonės vis dar tebeturėtų individualumą, individualius talentus, individualius gebėjimus, ir jie gali turėti pasiekimus iš ankstesnių gyvenimų, kuriuos galėtų atnešti į bendruomenę.

Ir vis dar egzistuos vaidmuo, kurį vaidins kai kurie žmonės, būdami pozicijoje, kurioje jie arba perdavinės mokymus, arba rengs seminarus, darbinius užsiėmimus, atlikinės gydymo seansus ir kitus dalykus. Visada egzistuos darbo pasidalijimas, nes, vėlgi, visi negali visko daryti, tad specializacija tebebus labai vertinga koncepcija net ir dvasinėje vandenio amžiaus bendruomenėje.

Kas liečia dvasinius mokytojus, na tai nėra taip, kad Aukso Amžiuje nebeliks dvasinių mokytojų. Vis dar bus žmonių, kurie funkcionuos toje taip vadinamoje dvasinio mokytojo rolėje, tik jie tai darys kitokiu būdu. Galėtume sakyti, kad šis pasiuntinys, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, yra dvasinis mokytojas. Tiesiog jis suvokė, kad Žuvų amžiuje buvo sukurta tam tikra dvasinio mokytojo koncepcija, ir ši koncepcija tiesiog nėra taikytina, vertinga ar netgi konstruktyvi Vandenio amžiuje. Štai kodėl jis pasirinko sakyti, kad tol, kol tiek daug žmonių turi šį įsivaizdavimą, ką reiškia būti dvasiniu mokytoju, jis nenori šios terminologijos naudoti apie save.

Tam tikram prasme galėtume sakyti, kad jūs visi, kurie esate dvasios mokiniai, tam tikru būdu esate dvasiniai mokytojai, nes kaip jūs mokote? Kaip iš tiesų mokote? Mokote būdami tuo, kuo esate, išreikšdami tai, kas esate. Šis pasiuntinys, didele dalimi, yra tuo, kuo yra, ir išreiškia, didele dalimi tai, kuo yra, nors jis, žinoma, leidžia mums kalbėti ir siekia paskatinti kalbėti ir jus. Jis galėtų daug daugiau mokyti tiesiog iš savęs, ir galbūt tą dar ir darys ateityje.

Ir vis dėlto, yra suprantama, kad šiame pereinamajame laikotarpyje egzistuoja būtinybė priimti kitokį požiūrį į buvimą dvasinio mokytojo pozicijoje, nes Žuvų amžiuje egzistavo tendencija garbinti dvasinius mokytojus ir paversti juos stabais. Ir tai yra tikra tiesa, kad, kai paverčiate mokytoją stabu ir jį garbinate, mokiniuose egzistuoja tendencija patogiai atsilošti, atsipalaiduoti ir tikėtis, kad mokytojas duos jiems viską, ko reikia jų augimui dvasiniame kelyje.

Na ir dabar, toje situacijoje iš tiesų atsipalaiduoja ego, nes ego žino, kad, jeigu aklai tikitės, jog mokytojas jums kažką duos, nesinaudojate didžiausiu ego priešu – asmeniniu įžvalgumu, savo intuicija, savo gebėjimu žinoti iš vidaus. Tam tikra prasme, šis pasiuntinys taip pat signalizuoja, kad nenori, jog jį iškeltumėte į poziciją, kurioje galėtumėte naudotis juo kaip pretekstu savo intuicijai užblokuoti, savo atsakomybei už save atsikratyti.

Norėdami būti pakylėtųjų mokytojų mokiniu negalite tiesiog studijuoti išorinio mokymo ir tikėtis, kad to ir užteks. Privalote visą laiką tirti save, dirbti su savo psichologija, stiprinti savo įžvalgumą ir pasiekti tašką, kuriame išorinis mokymas nesakytų, ką turėtumėte galvoti, kuo turėtumėte tikėti. Vien išorinio mokymo nepakanka, nes išoriniu mokymu turite naudotis kaip priemone savo intuicijai stimuliuoti, idant gautumėte asmenines įžvalgas, kurios jums padėtų integruoti mokymą, pritaikyti mokymą, ir netgi pagilinti savo supratimą, peržengiant to, kas buvo pasakyta tame konkrečiame mokyme, ribas.

Šis pasiuntinys tai daro nuolatos. Kai kalba invokaciją, jo prote dažnai įsižiebia supratimas, kuomet jis staiga suvokia kažką, ko anksčiau nesuvokė. Tas pats, žinoma, vyksta, jam skaitant arba redaguojant diktavimą. Daugelis jūsų jau taip pat tai darote, ir tai yra kelio dalis.

Neįmanoma įsijungti autopiloto ir progresuoti dvasiniame kelyje. Tai neįmanoma. Kai patogiai atsilošiate ir atsipalaiduojate, jūs arba stovite vietoje, arba, po trumpo laiko, pradedate eiti atgal. Kitaip tiesiog neįmanoma.

Pasaulyje, žinoma, yra daug mokytojų, kurie jums tai žada. Net ir krikščionybė paskleidė idėją, kad vienintelis dalykas, kurio jums reikia, yra Jėzus, ir tuomet būsite išganyti, nes jis jums duos viską, ko reikia jūsų išganymui. Koks išsityčiojimas iš to, ką Jėzus iš tiesų demonstravo ir kuo jis gyveno kaip gyvasis mokytojas, siekęs pakelti savo mokinius iki savo sąmonės lygmens.

Vandenio amžiuje būti mokiniu nereiškia pasyviai gauti. Tai reiškia aktyviai sąveikauti su tuo, kas ateina iš pakylėtųjų mokytojų, kad ir koks būtų šaltinis. Jūs sąveikaujate su mokymu, su mokytoju, su už mokytojo esančiu šaltiniu – pakylėtaisiais mokytojais.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2016 Kim Michaels