Kodėl pakylėtieji mokytojai lieka su Žeme ir padeda Žemei?
Klausimas: Ką reiškia pakylėtiesiems mokytojams tarnauti nepakilusioms sferoms, ypač Žemėje? Ar jie tai daro, nes jaučia Žemei šiltus jausmus, o gal jie tai tiesiog daro, nes tarnavimas Žemėje padeda jiems augti danguje? Kai pakylame, turime daug pasirinkimų, ir galime norėti kitokio patyrimo, į kurį neįeitų pusiausvyros laikymas Žemei. Kaip su Žeme susijusios kosminės būtybės tai daro?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. konferencijoje Kazachstane.
Na, jums reikia čia pripažinti, kad pakylėjimas yra išskirtinis procesas. Pokytis, kurį patiriate, yra labai ryškus. Galėtume sakyti, kaip jau anksčiau sakėme, kad kylate link 144 sąmonės lygmens ir tampate vis laisvesni nuo žemiškos sąmonės, ir jūs, tam tikra prasme, artėjate prie pakylėtosios sąmonės. Ir galėtume sakyti, kad perėjimas iš 144 lygmens į pakylėtąją būseną nėra jau toks didelis šuolis. Galėtume sakyti, kaip sakėme vakar, kad jūs įtekate į pakylėtąją būseną. Ir tai yra tiesa. Atrodo, kad šuolis į pakylėtąją būseną tampa vis mažesnis, jums artėjant prie 144 lygmens.
Tačiau kai pakylate, tai yra ryškus pokytis. Tai nėra visiškai tapatu, kai miršta žmogaus kūnas. Tačiau kai kuriais atžvilgiais, yra įmanoma su tuo palyginti, nes kai kūnas miršta, bent jau sąmoningesniems žmonėms ateina ta tiesos akimirka, suvokimo akimirka: „Aš nebesu fiziniame kūne ir nebegaliu grįžti į tą gyvenimą, kurį turėjau.“ Ir tas pats įvyksta, kai pakylate. Suvokiate, kad niekada daugiau nebegrįšite į įsikūnijimą Žemėje. Ir staiga jūs taip pat pamatote didžiules galimybes pakylėtoje karalijoje, kurių neturėjote Žemėje. Ir šių galimybių jūs iš tiesų negalite suvokti, kol vis dar tebesate fiziniame kūne.
Galėtume sakyti, kad 144 lygmenyje tai yra ganėtinai nedidelis žingsnelis pakilti, tačiau kai pakylate, jūs dabar matote kažką, ko anksčiau negalėjote matyti. Net kai esate 144 lygmenyje, negalite pilnai matyti to, ką matote pakilę.
Tad su šiuo pasakojimu noriu pasakyti, kad kai pakylate, jūs gilesniu būdu patiriate, nei galėjote patirti prieš tai, net 144 lygmenyje, visos gyvybės vienovę. O tai reiškia, kad dabar jaučiate meilę visai gyvybei, kurią yra sunku jausti, kol esate įsikūnijime Žemėje. Ir iš šios meilės atsiranda tokių, kurie nusprendžia: „Aš noriu likti su Žeme ir padėti nepakilusioms būtybėms Žemėje.“ Ir taip pat yra tokių, kurie nusprendžia, ir vėlgi, jie tai gali padaryti iš meilės: „Aš noriu pereiti kažkur kitur, su visomis tomis galimybės, kurias dabar turiu kaip pakylėtasis mokytojas.“
Kai, pavyzdžiui, sakote, kad taip tiesiog yra dėl to, kad tarnavimas Žemėje padeda jiems augti danguje, tai yra suprantamas požiūris iš įsikūnijime esančio asmens perspektyvos. Tačiau kai pakylate, jūs iš tiesų į tai šitaip nežiūrite, nes kai pakylate, jūs nesate susikoncentravę į augimą kaip savitas ar atskiras individas pakylėtoje karalijoje. Jūs esate susikoncentravę į visumos kėlimą. Ir žinau, kad kai sakau „visumos kėlimą“, tai tėra žodžiai daugumai žmonių įsikūnijime. Tai tėra koncepcija. Tačiau kai pakylate, tai yra patyrimas.
Nėra taip, kad kai aš, pavyzdžiui, pakilau, tariau sau: „Motina Marija, kaip tu dabar galėtum tapti pačia pažangiausia pakylėtąja mokytoja, kokią tik gali įsivaizduoti? Kaip galėčiau tapti geresne už Jėzų ar už Budą?“ Jūs šitaip net nemąstote, kai pakylate. Jūs tiesiog suvokiate, patiriate, kad esate susiję su visa gyvybe. Ir pakylėtoje karalijoje jūs nesiekiate kelti savęs santykyje su kitais ar lygindamiesi su kitais. Jūs siekiate kelti visą gyvybę.
Po to kai pakylate, nutinka taip, kad sukoncentruojate savo dėmesį į kažkokį gyvenimo aspektą. Tai gali būti Žemės planeta. Tai gali būti specifinė žmonių grupė Žemės planetoje. Arba tai gali būti kita planeta, natūrali planeta, kita nenatūrali planeta, ar netgi pakylėtoji karalija. Ir jūs sukoncentruojate tenai savo dėmesį ir sakote: „Aš noriu tarnauti tenai keldamas gyvybę aukštyn.“
Na ir dabar, kol tebesate įsikūnijime, yra natūralu ir būtina, kad žiūrėtumėte į save kaip į savitą individą. Jūs žiūrite į kolektyvinę sąmonę. Matote, kad ji yra žemesnė. Ir matote būtinybę save virš jos iškelti. Na ir dabar, kaip sakėme, kai pakylate virš 96 lygmens, įveikiate šį koncentravimąsi į save kaip į atskirą būtybę. Ir vis dėlto, net ir Jėzus arba Buda, kai buvo įsikūnijime, net ir Buda, kai jis sugrįžo iš nirvanos mokyti, jis vis dar į save žiūrėjo kaip į savitą individą, negalintį sau leisti būti nutrauktam žemyn kolektyvinės sąmonės. Ir tam, kad pakiltumėte, turite be paliovos tęsti šį judėjimą aukštyn, keldami save virš kolektyvinės sąmonės, kol sugebėsite žengti tą paskutinį žingsnį ir galėsite visam laikui palikti Žemę.
Tačiau kai pakylate, tai nebėra jūsų rūpestis. Ir būtent dėl to jūs žiūrite į tai visiškai kitokiu būdu, koncentruodamiesi į specifinę sritį, siekdami pakelti tenai gyvybę. Jūs netgi šitaip nemąstote, kad siekdami pakelti gyvybę toje srityje, pakelsite save. Šis rūpestis ištirpo kartu su paskutine atskirąja savastimi, kurią atidavėte 144 lygmenyje, susiliedami su savo AŠ ESU Esatimi.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com