Kaip pakilti virš racionalaus proto
Klausimas: Mes sužinojome iš pakylėtųjų mokytojų, kad nuo tada, kai pirmosios būtybės nupuolė ketvirtoje sferoje ir prarado ryšį su dvasine karalija, ego su savo analitiniu protu tapo šių būtybių ašimi su savo polinkiu cituoti save ir pagimdė kompulsinį troškimą viską paaiškinti. Žemėje visi žmonės buvo užkrėsti šio troškimo, po to kai puolusieji atėjo į Žemę.
Kas sukūrė ideologinį mąstymą ir jo iliuzinį tikėjimą, kad mūsų protas, ego protas, turi gebėjimą suprasti ir atrasti absoliučią tiesą? Ir argi ne dėl to mes susikūrėme įprotį galvoti, kad viskam privalo egzistuoti racionali priežastis, ir mes gebėsime ją atrasti, jeigu išmoksime naudotis racionaliu protu. Mes tapome uždaromis sistemomis save cituojančiame analitiniame prote, naudodamiesi savo logika neginčijamai tiesai apibrėžti. Tačiau iš tikrųjų mes išmainome savo ryšį su dvasine karalija į savo analitinį protą. Ir ego mus tuomet atveda į aklavietę, kurioje susikuriame netikrus pamatinius principus realybei ir savo pačių tapatumui paaiškinti. Ir apsvaigę nuo savo įsivaizduojamo protingumo tikime, kad negalime klysti ir netgi galime diktuoti, kaip turėtų veikti pasaulis.
Kaip galėtume ištrūkti iš šio mentalinio apsvaigimo, kuris taip pat yra sau kartojamas melas? Kadangi dar nesame pakilę, negalime žinoti geriau už Dievą ir pakylėtuosius mokytojus, kaip atskirti tiesą nuo iliuzijos ar įsitikinimo. Ar galėtume sakyti, kad būdas nuo to išsilaisvinti yra pripažinti, jog nepakilusios būtybės vis dar tebėra dualizme ir apie nieką neturi pilnų žinių? Ir kiekviename kelio momente mes nežinome geriau už Dievą ir savo mokytojus? Tad argi nebūtų nuolankiau sakyti: „Aš nežinau“, kai tik pradedame būti pernelyg įsitikinę, pernelyg tikri savo išvadomis, koks yra geriausias kelias, kuriuo turėtume eiti, ir jeigu iš tiesų norime būti dvasingais mokiniais ir nešti ramybę į Žemę?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2022 m. vebinare Amerikai „Demokratijos prikėlimas“.
Na, taip, tu čia išsakei daug gerų įžvalgų. Kaip anksčiau sakiau, negalite ištrūkti iš antikristo sąmonės, naudodamiesi antikristo sąmone. Negalite nuginčyti samprotaujančio proto.
Negalite, kai jau esate įstrigę šioje save cituojančioje sistemoje, iš jos ištrūkti samprotavimais. Tačiau dalykas, kurį galite padaryti, yra būti atviri. Galite pripažinti, kad protas, žmogiškas protas, turi tendenciją tapti šia save cituojančia sistema. Ir todėl galite atverti savo protą patirtims, idėjoms, kurios neateina iš jūsų pačių proto ar neateina iš kitų žmonių, tame tarpe, ir puolusių būtybių protų. Pamatote būtinybę siekti kažko už racionalaus proto ribų. Ir todėl galite, naudodamiesi įvairiais įrankiais ir technikomis, supainioti racionalų protą ir sustiprinti savo intuicinius gebėjimus. Būtent tai daro dzenbudizmas su koanais, kurie supainioja racionalų protą.
Jūs, žinoma, galite pažvelgti į istoriją ir matyti pavyzdžius, kaip žmonės naudojosi racionaliu protu įstumti save į aklavietę, ir kaip kartais tai atvedė prie katastrofiškų pasekmių.
Iš tiesų yra daug dalykų, kuriuos galite padaryti, tačiau galiausiai, kaip sakiau, esmė yra patirti Kristaus protą – išgyventi šį patyrimą, kad egzistuoja protas, kuris yra už racionalaus proto ribų, ir šis protas gali jums leisti patirti realybę, peržengiančią tai, ką jūs gaunate iš racionalaus proto. Tai reiškia, kad jūs tuomet galite pasinaudoti tuo kaip atskaitos tašku, vertindami iš racionalaus proto ateinančius argumentus. Ir tai tuomet gali jus atvesti į proto ramybę.
Tai yra tikra tiesa, kad norėdami tai pasiekti, turite ryžtis pasakyti: „Yra kažkas, ko aš nežinau, aš nežinau visko. Aš visko nesuprantu.“ Suprantame, kad jūs pereinate tam tikrus etapus būdami dvasios mokiniu. Pavyzdžiui, šis pasiuntinys daugelį metų, kai iš pradžių atrado kelią, visada siekė sužinoti daugiau, suprasti daugiau, pagilinti savo kelio supratimą. Ir jis ieškojo šio aukščiausio supratimo.
Tačiau galiausiai jis suvokė, kad jam bus neįmanoma pasiekti šį galutinį supratimą, kol tebėra fiziniame įsikūnijime. Jis suvokė tai intuityviai. Ir todėl jis persijungė, sąmoningai persijungė į suvokimą, kad jis nieko nežino, net ir po 30 metų, praleistų studijuojant dvasinius mokymus ir praktikuojant dvasines technikas, vis dar nebuvo nieko jo žiniose, kas būtų absoliutu. Nebuvo tokio supratimo, kurio nebūtų įmanoma bet kurią akimirką išplėsti. Jis suvokė, kad mes, pakylėtieji mokytojai, bet kurią akimirką galime jam duoti idėją, kuri peržengs jo dabartinio suvokimo ribas. Tai nereiškia, kad jo dabartinis supratimas buvo klaidingas. Tai tiesiog reiškia, kad jis nebuvo išbaigtas. Tai nebuvo pilnas paveikslas.
Šį požiūrį ir nusistatymą galite priimti ir jūs. Tačiau, kad galėtumėte jį priimti, turite pasiekti tam tikrą psichologijos išrišimą. Nes, žinoma, įvyko taip, jeigu atėjote kaip avataras į Žemę ir patyrėte šį traumuojantį įvykį, šį puolusių būtybių puolimą, jūs įžengėte į proto būseną, kurioje susikūrėte savastį, kad daugiau niekada negalite suklysti. Ir dėl to jums yra sunku pripažinti, kad jūs ne viską žinote, neturite pilno supratimo. Ir dažnai esate linkę naudotis racionaliu protu, kad atsijotumėte tai, kas kelia grėsmę jūsų jausmui, jog jūs neklystate.
Reikalingas tam tikras psichologijos išrišimas, kad pasiektumėte tašką, kuriame galėtumėte priimti: „Aš nežinau visko ir neprivalau visko žinoti. Aš esu Žemėje. Esu nenatūralioje planetoje. Neprivalau turėti pilno gyvenimo supratimo. Tiesą sakant, niekada negalėsiu jo turėti, kol būsiu įsikūnijęs tokioje planetoje kaip ši.“ Ir tuomet jūs galite nuspręsti atlikti šį pokytį, tapdami atviri viskam, ką mes jums sakome. Tampate atviri rašytiniams ir sakytiniams mokymams, kuriuos mes jums duodame, ir taip pat tampate atviri vidiniam vedimui, kad mes galėtume bet kuriu metu jums duoti impulsą – jūsų Kristaus AŠ, jūsų AŠ ESU Esatis galėtų jums duoti impulsą, peržengiantį jūsų dabartinių žinių ir supratimo ribas. Pripažįstate, jog neprivalote visko žinoti – neprivalote visko žinoti – neprivalote visada būti teisūs. Ir iš tiesų neprivalote būti teisūs tarp žmonių, nes esmė yra būti teisiu prieš Dievą, o tai įvyksta tik per Kristaus protą, o ne per racionalų, analitinį protą.
Tad egzistuoja tam tikri pokyčiai, kuriuos galite atlikti, palaipsniui pasiekdami šį tašką, kuriame tampate mums atviri, kad mes galėtume su jumis nevaržomai dirbti. Galite matyti daugelyje, daugelyje žmonių, ir šis pasiuntinys matė tai ir savyje pradiniuose kelio etapuose, kad jūs iš tiesų nenorite, jog mes, pakylėtieji mokytojai, pernelyg prie jūsų priartėtume. Nenorite, kad apnuogintume jūsų psichologiją. Bijote, kad būsime su jumis tokie pat griežti, kaip buvo puolusios būtybės, – kad jus kritikuosime ir versime jus jaustis suklydusiais, nieko vertais, nesugebančiais nieko pasiekti, ar kad ir ką puolusios būtybės būtų vertusios jus jausti. Tačiau kaip keletas mokytojų, tarp jų ir Motina Marija, sakė, mes nesame puolusios būtybės, mes nesame puolusiame mąstyme. Mes nesiekiame jūsų pažeminti, jūsų prislėgti ar priversti pasijusti blogai. Mes duosime jums po vieną idėją vienu metu, kurią galėsite pakelti ir galėsite pasinaudoti ja savo augimui. Ir jeigu sugebėsite dirbti link šio pokyčio, galėsite pasiekti šį tašką, kuriame tapsite atviri, būsite neutralioje proto būsenoje. Būsite atviri mums ir sakysite: „Mokytojai, parodykite man tai, ką norite man parodyti.“ Nesipriešinsite, net ir pasąmoningai, nes savastys, kurios priešinasi, bus išrištos, jūs būsite leidę joms mirti.
Yra visiškai suprantama, kad kai patiriate šią puolusių būtybių sukeltą traumą, susikuriate savastį, kuri priešinasi pažeminimui, priešinasi atskleidimui, kad klydo. Tačiau ši savastis taip pat priešinsis impulsams ir instrukcijoms iš pakylėtųjų mokytojų, nes ji priešinasi viskam, kas galėtų jus paskatinti pakeisti savo požiūrį į save. Ši savastis yra tarsi kompiuteris, kuris tegali priešintis bet kokioms naujoms idėjoms. Jūs atrandate pakylėtųjų mokytojų mokymą ir yra viena jūsų proto dalis, kuri nori labiau priartėti prie mūsų, nori gauti vedimą iš mūsų. Tačiau taip pat egzistuoja ši savastis arba savasčių konglomeratas, kurios tam priešinasi.
Mums tenka subtiliai balansuoti, siekiant padėti daugeliui mokinių, nes jūs šokinėjate pirmyn atgal. Kartais esate atviri, o kitais kartais esate uždari. Kartais gaunate idėją, bet tuomet yra kažkokia savastis, kuri pradeda samprotauti ir ginčytis su šia idėja ir ją tiek atskiedžia, kad iš tiesų neatliekate pokyčio sąmonėje, kurį būtumėte galėję atlikti. Gaunasi toks tarsi stumk-trauk veiksmas, kaip sename posakyje: žengiate vieną žingsnį į priekį ir nuslystate du žingsnius atgal. Tad kai esate pasiruošę pakilti į aukštesnį lygmenį, galite tai įsisąmoninti, imtis reikalingų žingsnių tai ištaisyti, kad galėtumėte pasiekti tą tašką, kuriame tiesiog būtumėte neutralūs ir tartumėte: „Parodyk man, ką aš šiuo metu turiu pamatyti.“
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com