Pokytis kolektyvinėje Rusijos ir Ukrainos sąmonėje
Klausimas: Kaip pasikeitė kolektyvinė rusų ir ukrainiečių sąmonė per pusantrų metų karo?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. konferencijoje Kazachstane.
Na, didžiausias pokytis įvyko Ukrainoje. Ir šis pokytis iš esmės prasidėjo invazijos dieną. Todėl, kad iki karo Ukrainos kolektyvinėje sąmonėje buvo didelis skilimas jos santykių su Rusija atžvilgiu, nes dauguma žmonių iš tiesų norėjo išsaugoti pozityvius santykius su Rusija. Ir šis troškimas buvo sudaužytas į šipulius beveik pirmąją karo dieną. Ir jis toliau vis labiau nyko, tad dabar Ukrainoje yra atsiradęs daug labiau juodai baltas požiūris į Rusiją, nes dauguma žmonių dabar suvokia, kad negalime išsaugoti pozityvių santykių su Rusija ir tuo pat metu išlikti nepriklausoma šalimi.
Tad dabar daug daugiau žmonių Ukrainoje, išskyrus pačias rytines provincijas, šiuo metu turi požiūrį, kad jie nori būti atskira, nepriklausoma šalimi. Ir daug daugiau žmonių persijungė bei suvokė, kad vienintelis būdas, kuriuo mes galime būti atskira, nepriklausoma šalimi, yra gauti paramą iš Vakarų, laikytis vakarietiškos demokratijos principų, vakarietiškų ekonomikos principų, o ne mėginti sėdėti ant dviejų kėdžių, Rusijos ir Vakarų. Įvyko didelis ir labai reikšmingas pokytis tarp didžiosios ukrainiečių dalies, nes jie suvokė, kad reikia persiorientuoti į Vakarus ir tapti labiau šiuolaikiška Vakarų šalimi, prisijungiant prie ES, prisijungiant prie NATO, jei tik įmanoma. Ir šis perėjimas jau buvo prasidėjęs dar iki karo, tačiau būtų prireikę dar vieno dešimtmečio ar dviejų, kad Ukraina taptų pasirengusi pasišvęsti prisijungimui prie ES ar NATO. O dabar atsirado daug didesnis pasišventimas. Kaip sakėme Ukrainai skirtame vebinare, egzistuoja didelės kliūtys, kurios turės būti įveiktos, nes privalo atsirasti pasišventimas išgyvendinti korupciją. Kitu atveju Ukraina negalės prisijungti prie ES.
Na o dabar, kas liečia kolektyvinę Rusijos sąmonę, nepaisant to, kas yra sakoma žiniasklaidoje, nepaisant to, apie ką kalba žmonės, specialiosios karinės operacijos pradžia vis tiek buvo šokas kolektyvinei sąmonei – tiek emociniame, tiek mentaliniame, tiek identiteto lygmenyse. Daug, daug rusų savęs klausė, bent jau savo pačių protuose: „Kodėl mes pradėjome karą prieš draugišką šalį, kurią laikome broliška tauta?“ Ir jie taip pat savęs klausė: „Kodėl Vakarai sureagavo taip, kaip jie šį kartą sureagavo, jeigu jie iš tiesų nereagavo, kai užgrobėme Krymą? Koks gi yra skirtumas? Kodėl Vakarai dabar yra pasiryžę neleisti mums užgrobti Ukrainos? Kodėl Ukraina yra taip ryžtingai nusiteikusi kovoti prieš Rusiją ir atsiskirti nuo Rusijos? Koks yra skirtumas?“ Tai yra kai kurie iš klausimų, kurie labai ryškiai dominuoja kolektyvinėje sąmonėje, net jeigu daugelis žmonių sąmoningai jų nesuvokia. O tuomet, žinoma, emociniame kūne yra didžiulė baimė. Ką mums atneš ateitis?
Yra komentatorių, kurie sakė, kad tarp Rusijos valdžios ir žmonių buvo sudarytas socialinis kontraktas, kuomet žmonės pasakė: „Jūs mums duokite padorias kasdienio gyvenimo sąlygas, ir mes tuomet jums nesakysime, kaip turėtumėte valdyti šalį. Jūs galite daryti ką norite politinėje arenoje, jei tik nesikišite į mūsų kasdienį gyvenimą.“ Ir tai turi tam tikrą pagrįstumą.
Na o dabar, kai prasidėjo karas, atsirado baimė: ką atneš ateitis? Ar gyvenimas galės toliau tęstis, o gal įvyks drastiškų pokyčių? Kol kas dauguma žmonių mano, kad pokyčiai nebuvo labai drastiški, tačiau vis tiek egzistuoja baimė, kas gali įvykti. Taip pat egzistuoja baimė, kaip likęs pasaulis žiūrės į Rusiją dėl šio karo ir po karo? Kaip tai privers mus pažvelgti į save, pakeisti tai, kaip mes žiūrime į save? Ir dabar egzistuoja labai stipri baimė, ką gali atnešti ateitis. Kai tuo tarpu anksčiau buvo tam tikras optimizmas, kad viskas nėra taip blogai, situacija galbūt pamažu gerėja, Rusija yra puiki šalis ir ji yra svarbi šalis pasaulyje. Bet dabar atsirado baimė, kas nutiks su Rusijos įvaizdžiu pasaulyje.
Na ir dabar, dauguma žmonių Rusijoje sąmoningai nesuvokia, kad pokytis jau įvyko. Mes jau anksčiau apie tai kalbėjome, kaip įvyko lemiamas pokytis demokratiniame pasaulyje Rusijos atžvilgiu, kai įvyko invazija. Nes, staiga, viltis, kurią turėjo demokratinės šalys, kad Rusija palaipsniui pagerės, buvo sudaužyta. Ir demokratinės šalys buvo priverstos pripažinti, kad buvo naivios. Jos turėjo naivų požiūrį į Putiną ir jo vyriausybę. Ir šią piliulę buvo sunku praryti daugeliui žmonių demokratinėse šalyse. Tai vis dar nėra pilnai išrišta. Vis dar tebeegzistuoja neužtikrintumas Vakaruose, kokie bus santykiai su Rusija ateityje. Ir tai taip pat veikia tai, kas vyksta Rusijos kolektyvinėje sąmonėje, kadangi žmonės jaučia tai pasąmoningai. Jie jaučia neužtikrintumą, jie jaučia pokytį, tačiau nežino, ką tai tiksliai reiškia. Ir problema, žinoma, yra ta, kad nėra jokio būdo to išspręsti Rusijos kolektyvinėje sąmonėje, kadangi nėra nevaržomų debatų. Egzistuoja tiktai valdžios versija, kuri yra griežtai visiems per prievartą primetama, ir lygiai tas pats vyko sovietiniais laikais, ir todėl negali būti jokio išrišimo.
Na ir dabar, sovietiniais laikais didžioji Rusijos žmonių dalis klausė savęs: „Kodėl mes turime tokią valdžią? Kodėl mes turime komunistinę ekonominę sistemą?“ Ir dauguma iš tiesų to nepalaikė, tačiau jiems nebuvo kaip to išreikšti, ir tas pats yra šiandien. Didžioji dauguma Rusijos žmonių nori to paties, ko nori žmonės likusiame pasaulyje: gero kasdienio gyvenimo, gero asmeninio gyvenimo. Ir dabar jie baiminasi, kad tam iškilo grėsmė, tačiau jie nemato, kaip galėtų tai paveikti. Ir tai siejasi su tuo, apie ką mes jau kalbėjome, apie žmonių pavertimą avimis, nes jie nemato, ką galėtų dėl to padaryti.
Žinoma, jeigu Rusijos žmonės susirinktų drauge ir išėję pareikalautų pokyčių, valdžia privalėtų pasikeisti, nesvarbu kokios būtų sąlygos. Tačiau Rusijos žmonės šiuo metu netiki, kad tai yra įmanoma, ir būtent dėl to jie yra įstrigę. Jie jaučia nesaugumą, jie jaučia baimę, jie jaučiasi bejėgiais ką nors dėl to padaryti, ir ką tai reiškia? Baimė auga, nesaugumas, nesaugumo jausmas auga. Ir kai esate bejėgiai ir matote, kad ateina neišvengiami pokyčiai, na tuomet jūs, deja, jaučiate vis daugiau ir daugiau baimės. Nė vienas iš mūsų, pakylėtųjų mokytojų, nenorime to matyti. Tačiau, vėlgi, kai jau yra pasirinktas tam tikras kelias fizinėje plotmėje, mes mažai ką galime padaryti, galime tik atsitraukti ir leisti fiziniams įvykiams vystytis.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com