Ukraina NATO sudėtyje?
Klausimas: Žvelgiant iš pakylėtųjų mokytojų perspektyvos, ar kritinė Ukrainos žmonių masė nori, kad Ukraina priklausytų NATO, ir kodėl? Žvelgiant iš pakylėtųjų mokytojų perspektyvos, ar tai parodo bendrą sąmonės lygį?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2021 metų Rusijai skirtame vebinare „Įveikite pranašumo sąmonę ir jausmą, kad esate nevientisi, sutraumuoti ir susikoncentravę į išorę“.
Aš perfrazuočiau šį klausimą ir sakyčiau, kad Ukrainoje egzistuoja kritinė masė žmonių, kurie nori gyventi taikų gyvenimą ir nori turėti taikią ateitį, be jokio išorinių šalių kišimosi, kas, žinoma, praktikoje reiškia Rusiją. Ir atsakymas į tai būtų akivaizdus taip.
Egzistuoja kritinė masė žmonių, tiesą sakant, didžioji dauguma žmonių Ukrainoje, jeigu žiūrėtume į visą Ukrainą, kurie nori gyventi taikų gyvenimą, ir jie nenori kišimosi iš Rusijos, ar, tiesą sakant, ir iš bet kurios kitos šalies.
Visas šis narystės NATO klausimas iš tiesų ateina iš vienintelio faktoriaus, ir tai yra, kad dauguma žmonių Ukrainoje laiko Rusiją grėsme nacionaliniam Ukrainos vientisumui. Jie jaučia, kad Rusija turi agresyvias intencijas Ukrainos šaliai ir kad ji nenori, jog Ukraina vystytųsi taip, kaip tai nuspręs didžioji Ukrainoje gyvenančių žmonių dalis.
Tai yra labai paprasta. Žmonės Ukrainoje nori siekti savo šalies augimo pagal savo demokratinėmis priemonėmis priimamus sprendimus. Narystė NATO nėra tokia svarbi ir tai nėra lemiantis veiksnys. Ukrainai nėra būtina tapti NATO nare. Jie to siekia tik dėl Rusijos keliamos grėsmės. Jeigu šios grėsmės nebūtų, narystė NATO taptų visiškai nesvarbi.
Kas liečia narystę ES, didžioji dauguma žmonių to norėtų dėl ekonominio augimo, kurį ši narystė suteiktų. Ir tai akivaizdžiai suteikė šį augimą buvusioms sovietinėms respublikoms ir Varšuvos pakto šalims. Šios daugumos gali nebūti kai kuriose rytinėse provincijose, tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas Ukrainos viduje.
Na ir dabar, turite suprasti, kad jeigu Rusijos valdžia gerbtų savo žmones, net ir etninius rusus, kurie gyvena už Rusijos sienų, jie leistų žmonėms Ukrainoje patiems tai nuspręsti be jokio kišimosi. Tai, kad jie kišasi – ir niekas iš tiesų negali to paneigti, pažvelgę į faktus – rodo, kad Rusijos valdžia nejaučia pagarbos rusams, etniniams rusams rytų Ukrainoje. Jie nejaučia pagarbos daugeliui žmonių visoje likusioje Ukrainoje.
Jie nenori leisti Ukrainai vystytis pagal žmonių valią, nes turi savų ketinimų. Jie nori pasinaudoti Ukraina savo savanaudiškiems valdžios stiprinimo tikslams, visų pirma, valdžios Rusijos žmonėms, bet jie taip pat yra įsikalę šią idėją, kad Rusija privalo išlikti svarbia imperija. Ir jie taip pat nori turėti buferinę zoną savo įsivaizduojamai grėsmei iš Vakarų.
Tačiau kaip mėginome čionai paaiškinti, nėra jokios grėsmės iš Vakarų. Nėra absoliučiai jokių intencijų, kad NATO vieną dieną nuspręs įsiveržti į Rusiją. NATO yra gynybinis aljansas. Dauguma NATO narių yra mūsų taip vadinamos šiuolaikinės demokratijos. Jos neturi jokių agresyvių intencijų užpulti kitas šalis. NATO yra gynybinis aljansas, sukurtas kaip atsakas Sovietų Sąjungai, kuri turėjo labai aiškią ir netgi atvirai reiškiamą intenciją paskleisti komunizmą po visą pasaulį.
Kai Rusijos valdžia sako, kad NATO veiksmai, tokie kaip Baltijos šalių tapimas NATO narėmis ar NATO karių atkėlimas į Baltijos šalis, yra agresija prieš Rusiją, tai yra absoliutus melas. Tai yra absoliuti propaganda. Ir tai yra daroma vien siekiant apgauti tuos Rusijos žmones, kurie tiki, ką sako valdžia, ar savo pačių akyse suteikti sau legitimumą toliau naudoti agresyvias priemones. Kitaip tariant, Rusija žino naudojanti agresyvias priemones. Kai sulaukia atsako, ji naudojasi tuo kaip pretekstu imtis dar agresyvesnių priemonių.
Galite savęs paklausti, kodėl Rusijos valdžia jaučia poreikį turėti pretekstą, jeigu akivaizdžiai parodė nejaučianti jokios pagarbos kitiems žmonėms, tarptautiniams įstatymas ir tarptautinėms sutartims. Ir vis dėlto, jiems yra reikalingas šis pretekstas.
Ir tai yra vienas iš būdų, kuriuo galite pažvelgti į jų argumentų veidmainiškumą, jų argumentų tuštybę ir suvokti, kad tai iš tiesų nėra ta valdžia, kuria galite tikėti. Ir, žinoma, realybė yra tokia, kad labai, labai mažai žmonių ir vyriausybių už Rusijos ribų tiki tuo, ką sako ši Rusijos valdžia. Kai Rusijos valdžia neigia bet kokią atsakomybę už bet kokius agresyvius veiksmus, už bet kokius internetu atliktus įsilaužimus, neatsiranda daug tuo tikinčių šalių.
Tačiau, žinoma, kai kurie rusai tuo tiki ir Rusijos vyriausybė tuo tiki. Ir jie turi poreikį tuo tikėti, nes jiems tai suteikia legitimumo jausmą, kurį privalo išsaugoti. Tai, žinoma, yra kognityvinis disonansas. Tačiau dar niekada nematėte žmones pavergusios totalitarinės valdžios, kuri nebūtų kentėjusi nuo kognityvinio disonanso.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com