Seksualinis išnaudojimas Tibeto budizmo tradicijoje
Klausimas: Pakylėtieji mokytojai mums paaiškino energetinius mechanizmus, veikiančius pedofilijoje, kuri yra slaptai praktikuojama katalikų bažnyčioje, ir paaiškino, kad puolusių būtybių vykdomi seksualinės prievartos išpuoliai nėra kažkoks atsitiktinumas, kadangi puolusios būtybės yra tikri ekspertai savo gebėjime išgauti iš kitų energiją. Tačiau buvau priblokštas sužinojęs, kad seksualinis išnaudojimas taip pat vyko tarp įžymių Tibeto budizmo vienuolių, ir šie atvejai būdavo nuslepiami viduje, o kartais apnuoginami žiniasklaidoje. Buvo daug pranešimų žiniasklaidoje apie seksualiai nederamą elgesį, kurį demonstravo kai kurie labai gerbiami vienuoliai savo moterų pasekėjų atžvilgiu. Argi šis seksualiai nederamas elgesys nesutrukdys vienuoliams dvasiškai progresuoti ir pakilti? Ar turėtume į Tibeto vienuolių seksualinę prievartą žiūrėti kaip į vyrų dominuojamos, autoritarinės, patriarchalinės, religinės tradicijos pasekmę? O gal turėtume daryti prielaidą, kad tarp Tibeto Rinpočė galimai yra puolusių būtybių? Nemanau, kad aukštesnę sąmonę pasiekusi būtybė turėtų poreikį vogti energiją seksualiai išnaudodama kitus, tad nesuprantu, kodėl jie šitaip elgiasi išreikšdami savo seksualumą.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Gautama Budos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. Korėjos konferencijoje.
Tikroji problema visais šiais atvejais, yra ta, jog kad ir kokia būtų dvasinė tradicija, ar tai būtų budistų tradicija, ar tai būtų krikščionių tradicija, ar tai būtų induizmo tradicija, jūs sukuriate tam tikrą organizaciją, tam tikrą bažnyčią, tam tikrą vienuolynų tradiciją, sukuriate tam tikrą hierarchinę struktūrą, ir visada egzistuoja projekcija, kad tie, kurie pasiekė aukštesnį postą išorinėje organizacijoje, turi turėti aukštesnį sąmonės lygį. Tai yra lemtinga klaida, kurią labai dažnai daro dvasingi visų dvasinių tradicijų žmonės. Galbūt tai yra suprantama reakcija, ar ji bent jau buvo suprantama praeityje, tačiau ji nėra suprantama ar pateisinama dabartiniame amžiuje.
Realybė yra tokia, kad kiekvieną kartą, kai sukuriate organizaciją, kuri turi hierarchinę struktūrą, kuri suteikia tuo daugiau valdžios, kuo aukščiau pakylate toje struktūroje, ši organizacija pritrauks žmones, kurie nori valdžios, pozicijos arba prestižo. Tačiau negi yra taip sunku suvokti, kad žmonės, kurie nori valdžios, pozicijos ir prestižo, negali būti aukštą sąmonės būseną turintys žmonės? Nes kodėl gi aukštą sąmonės būseną, dvasinę sąmonės būseną turintis žmogus turėtų norėti valdžios, pozicijos ar prestižo Žemėje? Neturėtų būti labai sunku perjungti šį jungiklį prote ir suvokti, kad nė viena dvasinė tradicija ar organizacija nėra išimtis iš šio mechanizmo. Jūs sukuriate pozicijas, ir tos pozicijos pritrauks žmones, kurie nori kažko iš buvimo toje pozicijoje. Ir tai gali būti puolusios būtybės, tačiau tai taip pat gali būti žmonės, kurie nėra puolusios būtybės, jie tiesiog buvo paveikti puolusios sąmonės ir netgi buvo paveikti melo, kad jeigu pasieksite poziciją šioje vienintelėje tikroje dvasinėje organizacijoje, užtikrintai būsite priimti į dangų.
Tiek Tibeto tradicijoje, tiek kitose budistų tradicijose iš tiesų yra puolusių būtybių, kurios yra pasiekusios aukštus postus ir todėl jos išnaudojo tuos, kurie yra žemiau jų, kaip puolusios būtybės dažnai tai daro. Taip pat yra tokių, kurie pasiekė šiuos postus ir buvo atviri tamsos jėgoms emocinėje karalijoje, kurios tuomet juos paskatino seksualiai išnaudoti kitus, nes tuo būdu būtybės astralinėje karalijoje galėjo iš jų siurbti energiją. Tad, žinoma, yra tikra tiesa, kaip tu sakai, kad aukšto dvasinio sąmonės lygmens žmogui nereikia gauti energijos iš kitų žmonių, ar tai per seksualinę veiklą, ar verčiant kitus žmones juos aukštinti, jiems lenktis ir juos garbinti. Todėl, kai matote žmones, kuriems to reikia, žinote, kad jie nėra aukštesnėje sąmonės būsenoje. Tačiau, vėlgi, problema yra ta, kad praktiškai visos dvasinės organizacijos projektuoja, jog tie, kurie pasiekia vadovaujančius postus, privalo turėti aukštesnį sąmonės lygį, tačiau dažnai taip nėra, kadangi tvirtai įsigalėjusiose dvasinėse tradicijose arba bažnyčiose, kurios turi dideles organizacijas, tie, kurie yra pritraukiami į vadovaujančius postus, yra tie, kurie nori kažko čia Žemėje, ir jie mano, kad jų užimamas postas galės jiems tai duoti.
Tad jums tiesiog reikia pakoreguoti savo požiūrį. Jeigu žinote, kad katalikų bažnyčia buvo paveikta pedofilijos ir seksualinio išnaudojimo, kodėl turėtumėte manyti, kad Tibeto budizmas ar bet kuri kita dvasinė tradicija negalėtų būti to paveikta? Tai jums rodo, kad susikūrėte kažkokį stabą iš tam tikros dvasinės tradicijos, nes kažkodėl manote, kad nors šiai tradicijai vadovauja žmonės, žmonės šioje tradicijoje nedarys to, ką daro žmonės. Tačiau tai nėra realistiškas įsitikinimas.
Jokiu būdu nepalaikau ir neteisinu seksualinio išnaudojimo, ar tai vyktų budizmo tradicijoje ar bet kurioje kitoje tradicijoje. Akivaizdu, kad tai darantys žmonės kuriasi sau karmą, ir nėra jokių šansų, kad jie užsitarnaus pakylėjimą po šio gyvenimo, o galbūt net ir po daugelio gyvenimų, jeigu iš viso jį užsitarnaus. Tačiau klausimas, kurį čia taip pat reikėtų užduoti šiame kontekste, yra, ar iš tiesų yra būtina šiuolaikiniame amžiuje toliau tęsti šią celibato tradiciją tarp dvasingų žmonių dvasinėje organizacijoje? Yra akivaizdu, kad pedofilija ir seksualinio išnaudojimo skandalas katalikų bažnyčioje yra labai tampriai susiję su reikalavimu dvasininkams laikytis celibato, tačiau tas pats galioja ir bet kuriai kitai dvasinei tradicijai, kurioje yra reikalaujama laikytis celibato. Ar to iš tiesų dar reikia? Egzistavo priežastys, kodėl tai buvo institucionalizuota praeityje, tačiau ar tai yra būtina šiandieniniame amžiuje? Neduodu jums tiesaus taip arba ne atsakymo. Tiesiog sakau, kad jeigu tikrai norite įveikti šią seksualinio išnaudojimo problemą, turite ieškoti priežasties. Ar celibatas vis dar yra reikalingas šiuolaikiniame amžiuje, ir ar celibatas yra reikalingas dvasinėje tradicijoje?
Kas yra reikalinga dvasinėje tradicijoje? Suvaldyti savo seksualinius geidulius. Tačiau ar šis suvaldymas būtinai ir automatiškai yra pasiekiamas neigiant tuos seksualinius geismus? O gal iš tiesų yra efektyviau praktikuoti savo seksualinius troškimus atsakingu būdu? Čia nėra aiškaus taip arba ne atsakymo į šiuos klausimus, tačiau tai yra klausimai, kurie turi būti užduodami, jeigu norite įveikti problemą. Ir, žinoma, labai gerai žinau, kad egzistuoja didelis pasipriešinimas apie tai kalbėti daugelyje budizmo tradicijų. Bet tuomet ši seksualinio išnaudojimo problema darysis vis aštresnė, kad žmonės būtų priversti apie tai mąstyti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com