Rūpinimasis senyvais tėvais
Klausimas: Kai galvoju apie savo tėvus, ypač apie savo mamą, jaučiu užuojautą ir skolos jausmą. Jaučiau, kad gimiau jos vaiku, kad rūpinčiausi ja senatvėje, tačiau kartais jaučiu gailestį ar netgi neapykantą savo 94 metų motinai, kai ji nedaro to, ką sakau, ir tuomet mane ima graužti sąžinė, kad neturėčiau jausti šių nemalonių jausmų. Mano sūnaus protas ir mano slaugytojo protas konfliktuoja tarpusavyje. Kaip būdamas pakylėtųjų mokytojų mokiniu turėčiau elgtis su šiais jausmais?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. Korėjos konferencijoje.
Tai, žinoma, yra tema, kuria yra labai sunku duoti bendrą patarimą, kadangi skirtingose kultūrose yra labai skirtingai žiūrima į tėvų ir vaikų santykius. Yra daug kultūrų, kuriose vaikams nuo mažumės yra diegiamas šis pareigos jausmas, kad jie privalo pasirūpinti savo tėvais. Ir, žinoma, taip pat yra tėvų, kurie projektuoja tai ant savo vaikų. Tačiau taip pat matote, kad yra kitų kultūrų, kuriose situacija pasikeitė ir jose nebėra tokio paties pareigos jausmo savo tėvams. Ir bendrai paėmus, ką galėtume pasakyti, yra tai, kad pasaulyje egzistuoja tendencija, jog šalims turtingėjant, darantis modernesnėms, išvystant geresnes socialines paslaugas, atsiranda tendencija, kad pareigos jausmas tėvams ima mažėti, ir žmonės jaučia mažesnę pareigą, kadangi egzistuoja geresnis socialinio saugumo tinklas, skirtas pasirūpinti išėjusiais į pensiją žmonėmis.
Ką turėtumėte su tuo daryti individualiame lygmenyje? Na, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniu, galite naudotis mūsų įrankiais, siekdami pamatyti, kokias jūs turite savastis, iš ankstesnių gyvenimų ar iš šio gyvenimo, susijusias su jūsų santykiais su savo tėvais, su jūsų požiūriu į savo tėvus, į tai, kaip jūs žiūrite į tėvus. Tai privalo būti individualus įvertinimas, nes koks, galėtume sakyti, yra jūsų karminis ryšys su savo tėvais, ateinantis iš ankstesnių gyvenimų? Ar egzistuoja kažkokia karma, kurią jūs norėjote išpirkti, rūpindamiesi savo tėvais šiame gyvenime? O gal jaučiate daugiau nebeturintys jokių karminių saitų su savo tėvais ir todėl esate laisvesni judėti toliau?
Aš rekomenduočiau naudotis mūsų įrankiais, apnuoginant atskirąsias savastis, netgi grįžtant į ankstesnius gyvenimus, įveikiant bet kokias savastis, kurias turite savo santykiuose su tėvais. Ar netgi savo požiūryje į save kaip į vaiką, sūnų ar dukterį, ir kaip jūs save siejate su tėvais ar netgi su savo vaikais. O tuomet, kai išrišite kai kurias iš šių savasčių, galėsite pasiekti tašką, kai dabar būsite laisvi, laisvi iš tiesų nuspręsti, ką darysite dėl savo individualios situacijos. Tai nebūtinai reiškia, kad nustojate rūpintis savo tėvais, tačiau tai gali reikšti, kad dabar galėsite įveikti šį pareigos jausmą ir frustracijos jausmą, ir galėsite tiesiau kalbėti su savo tėvais ir galėsite pasakyti: „Aš tavimi rūpinsiuosi, jeigu tu darysi tai, kas tau priklauso, ir štai ko aš iš tavęs noriu.“
Suprantu, kad tai gali būti sunku, jeigu jie serga kažkokia liga, pavyzdžiui, demencija, kai jų protiniai gebėjimai yra sumenkę, ir vis dėlto, daugelyje atvejų, gali būti labai naudinga, jeigu galėsite turėti atvirą ir tiesų bendravimą. Tai, žinoma, dažnai būna užblokuota, nes net jau vaikystėje jūs pradedate kurtis santykius su savo tėvais, kai dar net nesugebate su jais komunikuoti. Tačiau kaip sakiau, jeigu dirbsite su savastimis, galėsite pasiekti tašką, kai nuo to išsilaisvinsite, ir dabar bent jau galėsite būti laisvesni ir galėsite tiesiau kalbėti su savo tėvais.
Egzistuoja tam tikra dinamika, kuri dažnai yra sukuriama, kad tėvai yra autoritetai, kol jūs esate vaikas, ir tėvai dažnai nori išsaugoti šį jausmą, kad būtent jie viskam vadovauja, o jūs esate vaikas ir turite pareigas. Tačiau kai įveikiate savo atskirąsias savastis, galite persijungti ir suvokti, kad kai jūsų tėvai pasensta ir nebesugeba savimi pasirūpinti, privalote apsikeisti vaidmenis, kuomet dabar jūs iš tiesų taptumėte autoritetu ir nubrėžtumėte ribas savo tėvams: „Aš tavimi rūpinsiuosi, jeigu tu išpildysi šias sąlygas. O jeigu nesikeisi ir nepildysi šių sąlygų, aš tavimi nesirūpinsiu. Nes aš to nedarysiu pagal tą dinamiką, kurią mes iki šiol turėjome savo santykiuose.“
Tai yra teisė, kurią jūs turite, tam tikru momentu, tai apibrėžti. Tiesą sakant, jūs taip pat turite teisę tai apibrėžti ir su savo vaikais, ypač kai jie tampa paaugliais. Jūs turite teisę apibrėžti: „Štai ką galiu priimti, kol gyveni mano namuose.“
Tokią komunikaciją dažnai blokuoja tai, kad jūs susikūrėte šią dinamiką, paremtą atskirosiomis savastimis, kurias jūs turite. Tad jums reikia pažvelgti į situaciją ir paklausti: „Kiek yra tikėtina, kad mano tėvai pasikeis? Kad jie pradės dirbti su savo psichologija ir įveiks savo atskirąsias savastis? Jeigu aš esu pakylėtųjų mokytojų mokinys, kas turi gebėjimą pakeisti dinamiką? Kas sugeba pažvelgti į savo psichologiją ir pakeisti savo savastis? Na, akivaizdu, kad tik aš galiu tai padaryti. Privalau pirmiausia dirbti su savimi, o tuomet jau galėsiu pamatyti, kaip būtų galima pakeisti santykių dinamiką.“
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com