Vyriškojo ir moteriškojo Dievo aspektų subalansavimas
TEMOS: Kas yra dvasingas amerikietis – Indėnų ir baltaodžių naujakurių mąstysenų skirtumai – Kuo pasireiškia indėnų kultūrų ribotumai – Individuali sąmonė ir grupinė sąmonė – Kodėl indėnų kultūros neprogresavo – Kaip baltaodžiai naujakuriai buvo išsibalansavę tėvo aspekte – Tvarios civilizacijos sukūrimas – Tėvo iškreipimas yra savanaudiškumas – Kaip krikščionybė maitina nesubalansuotą tėvo elementą
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2008 kovo 22 d. per Kim Michaels.
Mano Mylimos širdys, aš, Marija, ateinu pasveikinti jūsų šios konferencijos pradžioje, ir mėginsiu prilygti ugniai, su kuria kalbėjote šią invokaciją. Nes iš tiesų, mes, pakylėtieji mokytojai, esame pasiruošę padauginti jūsų talentus – kai nusprendžiate šiuos talentus panaudoti geram tikslui. Ir būtent tą jūs šį rytą ir padarėte. Ir todėl sveikinu jūsų ugniškumą, jūsų buvimą, jūsų pasiryžimą čia būti.
Ir mokymas, kurį norėčiau jums perduoti šios konferencijos pradžioje, yra susijęs su tuo, ką mes tikimės pasiekti, surengę konferenciją šioje konkrečioje vietoje. Vakar girdėjote ir matėte, kad indėnai čerokiai iš tiesų turėjo tam tikrą norą prisitaikyti prie čia atvykusių baltaodžių buvimo. Tačiau galiausiai, prie tam tikrų baltaodžių gyvenimo aspektų jie tiesiog negalėjo prisitaikyti. Ir, žinoma, kitoje pusėje taip pat buvo rimtų problemų.
Tačiau priežastis, dėl kurios pasirinkome čia surengti konferenciją, yra ta, kad iš tiesų matote čia indėnus, Vietinius Amerikiečius, kaip jie dar yra vadinami – nors taip vadinti juos yra tam tikras nesusipratimas. Nes, kol dar nebuvo Amerikos šalies, ar galite iš tiesų sakyti, kad šiame kontinente gyveno amerikiečiai? Ir todėl matote, kaip net ir vienu žodžiu, net ir pavadinimu, gali piktnaudžiauti tie, kurie labai subtiliai moka naudotis protu, projektuodami tam tikrus įvaizdžius į kolektyvinę sąmonę – ir šitaip dar labiau sustiprindami susiskaldymą tarp žmonių, užuot padėję jiems šį susiskaldymą įveikti.
Kas yra dvasingas amerikietis
Realybė yra tokia – kai žvelgiate į ją iš istorijos perspektyvos – kad šioje vietoje buvo žemynas. Ir šiame žemyne gyveno žmonės. Tačiau šie žmonės nebuvo amerikiečiai. Nes ką gi reiškia būti amerikiečiu? Na, tikroji, dvasinė buvimo amerikiečiu prasmė yra ta, kad Amerikai yra skirta būti AŠ ESU Rasės šalimi. Tačiau šis terminas taip pat yra šiek tiek pavojingas, žinant, kaip žodis „rasė“ buvo naudojamas pasaulyje. Todėl geriau būtų kalbėti apie tuos, kurie save laiko „AŠ ESU žmonėms,“ turinčiais dvasinį aš, AŠ ESU Esatį, kuri yra Dievo Esaties tąsa, to Dievo, kuris pavadino save AŠ ESU arba AŠ ESU KAS AŠ ESU. Tad tie, kurie save laiko šio Dievo, AŠ ESU KAS AŠ ESU, individualizacijomis, būtent jie yra tos būtybės, tie žmonės, kurie priklauso tikrajai Amerikai ir sudaro tikrąją dvasinę Ameriką.
Kai suvokiate to, ką sakau, realybę, suvokiate, kad tikrieji amerikiečiai savęs netapatina su jokiomis Žemėje egzistuojančiomis charakteristikomis. Jie save tapatina tik su savo individualumu – kuris kiekviename žmoguje yra įtvirtintas šio žmogaus AŠ ESU Esatyje. Amerika iš tiesų nėra šalis, kaip jūs šiandien suprantate šalies sąvoką. Tai yra buvimo būsena, mano mylimieji. Tai, kad gyvenate Jungtinių Valstijų šalyje automatiškai jūsų nepaverčia amerikiečiu dvasine prasme. Tai, kad gyvenate už Jungtinių Valstijų ribų, neatima iš jūsų galimybės būti amerikiečiu dvasine prasme. Tikri, dvasiniai amerikiečiai gyvena visur Žemės planetoje. Kiekviename kampelyje, kiekviename užkaboryje galite atrasti tuos, kurie drįsta save laikyti dvasios žmonėmis, užuot tapatinęsi su kokiomis nors charakteristikomis šiame pasaulyje, ar tai būtų rasė, religija, odos spalva, tautybė, etniškumas ar jų gentis.
Norint, kad Amerika pasiektų savo pilną potencialą ir užimtų teisėtą ir jai priderančią vietą šalių bendrijoje, reikia, kad žmonės, ypač aukščiausi dešimt procentų dvasiškai sąmoningiausių žmonių, pradėtų įveikti tendenciją tapatintis su visomis tomis išorinėmis charakteristikomis. Ir būtent šią tendenciją jūs iš tiesų matėte taip vadinamame civilizacijų susidūrime, tarp vietinių šio žemyno žmonių ir baltaodžių naujakurių, atvykusių čia su savo europietiška kultūra ir krikščionybe grįsta religija.
Indėnų ir baltaodžių naujakurių mąstysenų skirtumai
Mano mylimieji, jau anksčiau kalbėjau apie dvi bazines Visatos jėgas – plėtimosi ir traukimosi jėgas, plėtimosi jėgą, kurią dažnai siejame su Tėvo elementu, ir traukimosi jėgą, kurią dažnai siejame su Motina. Tačiau vėlgi, turite peržengti Tėvo ir Motinos ribas, kadangi šie terminai taip pat tapo susieti su tam tikrais lyčių vaidmenimis Žemėje, ir, žinoma, tikiuosi, kad suprantate, jog negalite paimti žemiškos lyties vaidmens ir perkelti jį Tėvui-Motinai Dievui.
Aš tarnauju Dangiškosios Motinos Žemei tarnystėje. Tačiau, jeigu galvojate, kad Dangiškoji Motina yra panaši į tipišką Amerikos namų šeimininkę, kuri tvarkosi namuose ir ruošia vakarienę Dangiškajam Tėvui, laukdama jo sugrįžtant po darbų laukuose, na tai tuomet jums reikia šiek tiek atnaujinti savo įvaizdžius. Ne tik iki šiuolaikinio pasaulio, bet toli peržengiant tiek šiuolaikinio, tiek senovinio pasaulio ribas. Pažvelgę į tarp čiabuvių Amerikos žmonių ir baltaodžių naujakurių įvykusį susidūrimą, matote toje situacijoje vykus daugybę dalykų, kurie taip pat vyko ir kitose civilizacijose istorijos eigoje. Nes ką gi matote čiabuviuose žmonėse? Juose iš tiesų matote kultūrą, kuri yra labai stipriai pasišventusi Motinos aspektui, moteriškajam gyvenimo aspektui. Matote tai iš to, kad moterims priklausė žemė, moterys buvo šeimos centras, ir todėl matote, kad indėnai turėjo geresnį supratimą ir pasišventimą moteriškajam Dievo aspektui nei baltaodžiai naujakuriai.
Tačiau taip pat turiu jums pasakyti, kad indėnų ryšys su Dievu taip pat nebuvo pusiausvyroje. Jis nebuvo pusiausvyroje, nes buvo persisvėręs į moteriškąjį aspektą, pernelyg stipriai pabrėždamas moteriškumą. Ir tai, mano mylimieji, yra dalykas, kurį jums iš tiesų reikia suprasti. Nes šiandieniniame dvasiniame pasaulyje yra daug žmonių, tų, kurie yra tarp aukščiausių dešimties procentų dvasiškai sąmoningiausių žmonių, kurie labai aiškiai suvokė, kad tradicinės patriarchalinės Vakarų religijos – monoteistinė judaizmo, islamo ir krikščionybės religijos – yra pernelyg išsibalansavusios Tėvo gyvenimo aspekte. Ir todėl daugelis dvasingų žmonių ėmė vis labiau krypti į moteriškąjį aspektą.
Ir tai darydami, daugelis dvasingų žmonių iš tiesų ėmė ieškoti kultūrų, labiau pabrėžiančių moteriškumą. Ir daugelis iš tiesų ėmė žvalgyti į čiabuvius pasaulio gyventojus, kartais sudievindami jų gyvenimo būdą, įsivaizduodami, kad jie gyveno tarsi kokiame rojuje, kol ryšio su jų kultūromis neužmezgė baltaodžiai. Ir taip pat kartais matote, tiek tarp čiabuvių indėnų Amerikoje šiandien, tiek tarp šiuolaikinių dvasingų žmonių Amerikoje – kad jie sudievina laukinės gamtos būseną, kurioje vietiniai žmonės tariamai gyveno beveik rojuje. Ir visos problemos šiame žemyne prasidėjo tik tuomet, kai Kolumbas, mūsų mylimas Sen Žermenas, pirmą kartą čia įkėlė koją, su jam iš paskos sekusiais baltaodžiais naujakuriais. Tai, žinoma, yra šiek tiek naivus sudievinimas, kylantis iš fakto, kad tokia didelė dalis istorijos buvo prarasta, arba dėl to, kad dauguma žmonių neišmano šio žemyno istorijos. Iš dalies, žinoma, taip yra todėl, kad dauguma čiabuvių gyventojų neužrašinėjo savo istorijos, kaip tą darė žmonės Europoje.
Kuo pasireiškia indėnų kultūrų ribotumai
Dalykas, kurį jums, dvasingiems žmonėms, reikia suprasti, yra tai, kad esate daugiau už bet kokį identitetą, bet kokį tapatumą, kuris tik kada nors galėtų būti sukurtas Žemėje. Jūs turite dvasinį aš, gyvenantį dvasinėje karalijoje, aukštesnių vibracijų karalijoje, kurio niekas, kas vyksta čia Žemėje, negali paliesti. Būtent tai jūs iš tiesų esate. Būtent tai jums reikia atrasti, užmegzti ryšį su tuo, kad turėtumėte tikrą dvasingumą, mano mylimieji. Ir tai iš tiesų yra tiesa, jog tam, kad galėtumėte užmegzti ryšį su savo dvasine esybe, su savo AŠ ESU Esatimi, jums reikia peržengti tradicinių monoteistinių religijų nustatytų rolių ribas. Todėl, kad jos neleidžia žmonėms atrasti savo tikrojo tapatumo ir tenori, kad sektumėte išoriniu vadu ar išorine institucija.
Jums yra teisinga peržengti tradicinių religijų ribas. Tačiau kita vertus, jums reikia suvokti, kad dauguma čiabuvių kultūrų pasaulyje nėra atradusios tos teisingos pusiausvyros, kurioje žmonės save laikytų individualiomis dvasinėmis būtybėmis, kuriomis jie iš tiesų yra. Daugumoje čiabuvių kultūrų tiesiog matote gentinę sąmonę. Ir jums bus labai sunku – tiems iš jūsų, kurie užaugote šiuolaikinėje vakarų visuomenėje – pilnai suvokti šią sąmonę. Tačiau dalykas, apie kurį jums reikia pamąstyti, yra tai, kad šie žmonės nelaiko savęs pirmiausia individualiomis žmogiškomis būtybėmis, o tiksliau, individualiomis dvasinėmis būtybėmis. Jie pirmiausia save labai stipriai tapatina su gentimi, su savo gentine kultūra, su savo gentiniu identitetu.
Tai gali įžeisti kai kuriuos šiai temai jautrius žmones, tačiau duosiu jums tikrą tiesą apie tai. Savo knygoje Viešpats Maitrėja aprašo skirtingas evoliucijas Žemėje. Ir jis taip pat rašo, kad egzistuoja dvi paralelės evoliucijos: pirmoji įvyko dėl to, kad gamtoje įdiegtai jėgai buvo leista tekėti savo vaga, atnešant įvairiausias gyvūnų rūšis, kurios galiausiai išsivystė iki žmogaus be jokio tiesioginio įsikišimo iš aukščiau. O kita evoliucija iš tiesų patyrė tiesioginę dangišką intervenciją, atnešdama protingą gyvybę į šią planetą žymiai anksčiau, nei šiuo metu yra pripažįstama mokslo.
Čiabuviai šio pasaulio žmonės atstovauja sąmonę, gimusią iš pirmosios evoliucinės jėgos – kuri neskubėdama, taip sakant, ramiai tekėjo savo „natūralia vaga.“ Ir ši sąmonė perėjo įvairias pakopas. Tačiau, jeigu sąžiningai ištirtumėte gyvūnų karaliją, pamatytumėte, kad gyvūnų rūšys egzistuoja labiau grupinėje sąmonėje, grupinėje sieloje. Kaip dauguma jūsų žinote, gyvūnai neturi individualių sielų, jie turi grupinę sielą. Jie gali įgyti didesnį individualumą, ypač bendraudami su žmonėmis, ir būtent dėl to kai kurie žmonės turi gyvūnus, kuriuos jie jaučia turint didesnį individualumą. Tačiau šį individualumą jie, taip sakant, skolinasi iš savo šeimininkų, iki to laiko, kol patys sau sukaups didesnį individualumą.
Individuali sąmonė ir grupinė sąmonė
Ir būtent tai matote daugelyje čiabuvių žmonių – kad jie turi labiau grupinę sielą, grupinę sąmonę, kuri dar tik pradeda skleistis į tikrąjį individualumą. Ir čia, mano mylimieji, aš kalbu apie bendrą sąmonę. Nes iš tiesų ir tarp čiabuvių žmonių galite atrasti pažangesnes, brandesnes sielas, kurios tenai įsikūnijo. Ir tą taip pat matote tarp Amerikos indėnų, tiek čerokių gentyje, tiek kitose gentyse, kuomet tam tikri individai buvo brandesni ir turėjo geresnį gebėjimą už kitus prisitaikyti prie baltodžių naujakurių atneštų pokyčių.
Tačiau kituose čiabuviuose žmonėse – tiek gyvenančiuose kitur pasaulyje, tiek gyvenančiuose Jungtinėse Valstijose – matėte, kad daugelis jų nesugebėjo prisitaikyti prie pokyčių taip greitai kaip tikėjosi baltaodžiai naujakuriai. Ir tai, vėlgi, buvo dėl to, kad jie dar neturėjo pakankamai stiprios individualizuotos sąmonės, pakankamai individualizuotos sielos. O tai reiškia, kad jie natūraliai buvo labiau priklausomi nuo grupinio tapatumo, ir todėl jiems buvo sunkiau prisitaikyti prie pokyčių kaip individams. Jie tesugebėjo plaukti pasroviui paskui grupinę sąmonę.
Kaip galite matyti iš bet kurios kultūros, tame tarpe ir baltaodžių europiečių kultūros, grupinė sąmonė labai lėtai prisitaiko prie pokyčių. Kai tik pokyčiai įvyksta visuomenėje, visada matote, kad iš pradžių tik labai nedaug individų priima šį pokytį sąmonėje. O tuomet prie jų prisijungia vis daugiau ir daugiau, kol galiausiai yra pasiekiama kritinė masė, ir kolektyvinėje sąmonėje įvyksta pokytis. Ir tarp Amerikos indėnų iš tiesų matėte individų, kurie sugebėjo prisitaikyti prie pokyčių, tačiau dauguma jų nesugebėjo individualiai prisitaikyti. Tai jiems buvo pernelyg didelis šuolis, ir todėl jie įstrigo tam tikroje sąmonės būsenoje. O galbūt turėtume sakyti, kad jie jau buvo įstrigę toje sąmonėje, ir būtent dėl to nevyko didesnio progreso šiame žemyne.
Kodėl indėnų kultūros neprogresavo
Jeigu atsitrauktumėte ir pažvelgtumėte į didesnį paveikslą, turėtumėte pamąstyti, kodėl šio Šiaurės Amerikos žemyno pasiekta civilizacija buvo daug žemesnė ir primityvesnė už daugelyje kitų pasaulio vietų pasiektą civilizaciją. Matote, kad Šiaurės Amerikoje jie neturėjo didelių sudėtingų pastatų, neturėjo prijaukintų gyvūnų, neturėjo išvystę pažangios žemdirbystės, nebuvo išvystę tokių transporto priemonių kaip laivai. Tad matote, mano mylimieji, jums reikia užduoti sau klausimą, kodėl viso to nebuvo.
Ir atsakymas iš dalies yra toks, kad jie pasidarė tokie išsibalansavę moteriškajame aspekte, kad tiesiog norėjo gyventi gerą gyvenimą, prie kurio buvo įpratę, neužsiimdami savitranscendencija, kuri yra būtina, jeigu civilizacija nori pakilti į aukštesnį lygmenį. Būtent dėl to čia matėte primityvesnę kultūrą, ir būtent dėl to egzistavo toks neįtikėtinas atotrūkis tarp daugumos čiabuvių šio žemyno gyventojų ir baltaodžių naujakurių, kurie čia atvyko su labiau išvystyta kultūra, su organizuotomis kariuomenėmis, pažangiais ginklais, paraku ir patrankomis, pažangiais žemės apdirbimo metodais ir taip toliau.
Ir čia jums reikia suprasti, kad būtent tai nutinka, kai žmonės pasidaro išsibalansavę moteriškajame aspekte. Jie yra linkę būti arti gamtos, tačiau būdami arti gamtos, jie taip pat yra linkę tikėti, kad jiems reikia prisitaikyti prie gamtos, užuot vykdžius visiems žmonėms šioje planetoje pavestą rolę – būti bendrakūrėjais su Dievu ir viešpatauti gamtai. Tuo būdu sukuriant visuomenę, kuri turėtų žinias ir technologiją panaudoti žemę efektyvesniu būdu.
Matote daug čiabuvių gyventojų šiame žemyne, kurie, atvykus baltaodžiams naujakuriams, vis dar tebegyveno medžiotojų-rinkėjų kultūrose. Ir suvoksite, jeigu į tai pažvelgsite, kad tam tikras žemės plotas gali išmaitinti tik labai ribotą medžiotojų-rinkėjų skaičių. Tad norint, kad daugiau žmonių galėtų gyventi tokiame pačiame žemės plote, jie turi išvystyti žemdirbystę. Tačiau net ir tai, ką turėjo Amerikos indėnai, buvo tokia primityvi žemdirbystės forma, kad galėjo išmaitinti daug mažesnį skaičių žmonių nei Europoje, kurioje įvyko pramonės perversmas ir buvo išvystyti pažangesni žemdirbystės metodai.
Iš tiesų, galėtumėte sakyti, kad indėnai turėjo artimesnį ryšį su žeme. Tačiau šis jų ryšys su žeme buvo grįstas nesubalansuotu moteriškojo aspekto taikymu, kuomet moteriškasis aspektas – kai tampa išsibalansavęs – yra atskiriamas nuo vyriškojo aspekto. Ir tuomet nutinka taip, kad moteriškumas tampa savitiksliu dalyku, gamta tampa tikslu pati sau, Motina Žemė tampa tikslu pati sau, ir šie žmonės nori gyventi patogų gyvenimą pagal savo tradicijas. Ir būtent dėl to daugelyje pasaulio vietų matote žmones, kurie šiandien gyvena tuo pačiu būdu, kaip gyveno prieš šimtus ar netgi tūkstančius metų – jų kultūros, pasiekusios tam tikrą tašką, liovėsi evoliucionuoti.
Tačiau, mano mylimieji, kai Motina, Motina Žemė, kai moteriškumas yra teisingame santykyje su vyriškumu, tuomet Žemė nėra tikslas pati sau. Ji yra priemonė tikslui pasiekti, suteikdama platformą dvasinėms būtybėms nusileisti į ją, kad jos galėtų čia augti savimonėje, imdamos viešpatauti Žemei ir bendrakurdamos Dievo Karalystę šioje planetoje, o ne natūralią (gamtos) karalystę. Ir matote, būtent tai yra esminė problema su sąmone, kuri yra išsibalansavusi moteriškajame aspekte.
Kaip baltaodžiai naujakuriai buvo išsibalansavę tėvo aspekte
Žinoma, jūs taip pat labai aiškiai matote baltaodžiuose naujakuriuose, kaip jie buvo išsibalansavę tėvo aspekte. Ir kai tarp jų įvyko susidūrimas, deja matėte, kaip baltaodžiai naujakuriai su indėnais elgėsi labai neteisingai, labai nesąžiningai. Ir nors turėjo konstituciją, labai jautriai apibrėžiančią individualias teises, akivaizdžiai nesugebėjo šios konstitucijos pritaikyti čiabuviams gyventojams. Jie tiesiog nesugebėjo suteikti jiems tų pačių neatimamų teisių, kurias pritaikė sau, išsilaisvinę nuo Britanijos sosto.
Ir tai yra į disbalansą nugrimzdęs vyriškumo aspektas. Ir kai vyriškumas tampa išsibalansavęs, atkertate save nuo Dievo realybės. Matote, norėdami suprasti, kaip vyriškumas tapo išsibalansavęs ir iškreiptas, jums, vėlgi, reikia suvokti, ką paaiškina Maitrėja, kad egzistuoja būtybės, kurios nupuolė aukštesnėse karalijose, sukildamos prieš Dievą ir Dievo planą, ir sukeldamos maištą prieš viską, kam Dievas atstovauja. Jos norėjo apsibrėžti savo gyvenimo sferą, kuri būtų atsieta nuo Dievo kūrinijos, būtų atskirta nuo Gyvenimo Upės, kadangi norėjo įrodyti, jog Dievas klysta, norėjo įrodyti, kad jos yra teisios, kad gali padaryti geriau už Dievą. Tad jos norėjo turėti vietą, kurioje galėtų apsimesti, kad egzistuoja atskirai nuo Dievo, kad Dievui nėra vietos jų pasaulyje, išskyrus tą vietą, kur jie jam būtų ją paskyrę, grįstą savo pačių susikurtu Dievo apibrėžimu.
Ir būtent tai, žinoma, matote monoteistinėse religijose, kurios yra paremtos visiškai klaidinga Dievo Tėvo koncepcija, kaip tolimos būtybės danguje, piktos būtybės danguje. Kai įžengiate į šią sąmonę, tikite tapę dievu Žemėje – ir užuot buvę bendrakūrėju – kuris viešpatauja, įkūnydamas Dievo karalystę Žemėje – jūs dabar esate tapę dievu, kuris, užuot viešpatavęs, viską kontroliuoja. Stengiatės viską užvaldyti – stengiatės pavergti kitus žmones, pavergti gamtą. Ir būtent dėl to matote, kad, kai Europos civilizacija įgijo technologiją, ji ėmė naudotis ja nesubalansuotu būdu gamtai pavergti. Šitaip pradėdami ją iš tiesų naikinti, naikindami ją dėl trumpalaikės naudos, užuot sukūrę tvarią civilizaciją.
Tvarios civilizacijos sukūrimas
Yra naivu tikėti, kad indėnai turėjo tvarią civilizaciją, tuo pat metu tikint, kad niekada negalėtumėte sukurti tvarios civilizacijos, grįstos šiuolaikine technologija. Tai tiesiog nėra tiesa. Čiabuviai žmonės neturėjo tvarios civilizacijos, kadangi buvo praradę ryšį su Tėvu, ir todėl tapo pavaldūs antrajam termodinamikos dėsniui, kurį jums paaiškino Sen Žermenas, ir kuris sugriauna visas savęs netranscenduojančias civilizacijas.
Iš tiesų yra įmanoma sukurti civilizaciją, kuri naudotų šiuolaikinę technologiją atsakingu būdu, kuomet ši technologija nenaikintų gamtos, bet ją tobulintų, leisdama išmaitinti didesnį skaičių žmonių, kurie visi gyventų gausoje. Tačiau matote, kad tai galėtų tapti realybe šiuolaikinėje visuomenėje, jums reikia įveikti iškreiptą Tėvo sąmonę, kuri sukuria valdžios elitą, norintį pavergti ir kontroliuoti visuomenę. Ir todėl jiems visiškai nerūpi, kas nutiks gamtai ilgalaikėje perspektyvoje, nes jiems terūpi jų trumpalaikis pelnas, jų trumpalaikė valdžia bei privilegijos ir jų kontrolė.
Ir tai mus atveda prie minties, kurią jums reikia išmokti iš šio mokymo, tai yra, kad jums reikia transcenduoti tiek nesubalansuotą Motinos kultūrą, tiek nesubalansuotą Tėvo kultūrą, ir atrasti Vidurio Kelią. Kuomet turėtumėte pusiausvyrą tarp Dangiškojo Vyriškumo ir Dangiškojo Moteriškumo, kad jie galėtų dirbti drauge, ir kad jūs galėtumėte turėti subalansuotą kultūrą. Tai nereiškia, kad sukuriate kažkokį kompromisą tarp, pavyzdžiui, indėnų kultūros šiame žemyne ir šiuolaikinės kultūros. Nekuriate kompromiso, negalite paimti to, kas geriausia iš vienos kultūros ir sujungti su tuo, kas yra geriausia iš kitos. Nes jums iš tiesų reikia transcenduoti abi kultūras.
Jums reikia pakilti virš visų tradicinių proto dėžučių ir permąstyti kultūrą, permąstyti visus visuomenės aspektus. Ir daugelis žmonių jau pradėjo šį procesą. Pradėjote jį dvasine prasme – ryždamiesi peržengti vakarų visuomenėje dominuojančios religijos tradicinius aspektus. Tačiau daugelis žmonių visuomenėje padarė tai kituose aspektuose, pradėdami permąstyti kiekvieną kultūros ir visuomenės aspektą, atrasdami naujus sprendimus, naują požiūrį į dalykus.
O priežastis, dėl kurios vyraujanti žmonių masė šių naujų sprendimų dar nepriėmė ir nepradėjo taikyti, yra ta, kaip paaiškinau, kad visada egzistuoja kūrybinis elitas, kuriame esantys žmonės yra naujų idėjų pionieriai. Ir reikia laiko, kad kolektyvinė sąmonė pasiektų kritinę masę, kuomet įvyksta poslinkis. Ir būtent čia jūs galite suvaidinti savo vaidmenį. Ne tik savo turima vizija ir turimomis žiniomis apie dvasingumą, bet taip pat savo pasiryžimu iškviesti šviesą iš aukščiau. Kuomet jūs, taip sakant, įgeriate masinę sąmonę į save ir transformuojate ją savo pačių esybėje, pakylėdami ją aukštyn ir palengvindami kitiems atlikti šį pokytį ir suvokti, kad pradėjo pūsti nauji vėjai, ir atėjo laikas pakeisti požiūrį, kuriuo žiūrime į kiekvieną savo civilizacijos aspektą. Atėjo laikas užduoti sau klausimą: „Kodėl mes tai darome? Kodėl gyvename taip, kaip gyvename? Koks tikslas krautis vis didesnius turtus, jeigu nenaudojame šių turtų kelti visus žmones aukštyn į gausingesnį gyvenimą?“
Tėvo iškreipimas yra savanaudiškumas
Tai yra iškreiptas Tėvo sąmonės nesubalansuotas aspektas, kuomet galvojate, kad jūs, kaip individas, galite daryti ką tiktai norite čia Žemėje – ir esate atsiskyrę nuo savo aukštesnės esybės, nuo savo AŠ ESU Esaties. Ir tai atveda prie „viskas galima“ kultūros, ir „tikslas pateisina priemones“ požiūrio, atvedančio prie įvairiausių piktavališko elgesio apraiškų, kurias matote šiuolaikinėje kultūroje – prie nejautrumo gyvybei. Net ir prie to fakto, kad turite turtingiausią šalį pasaulyje – Jungtines Valstijas, ir daugelį kitų turtingų šalių Europoje, kuriose žmonės jaučiasi visiškai patenkinti, siekdami tikslo įgyti dar patogesnį materialistinį gyvenimo būdą, siekdami įgyti vis daugiau ir daugiau technologinių žaisliukų, vis didesnių ir greitesnių automobilių, vis didesnių ir prašmatnesnių namų. Ir tuo pat metu beveik dvi trečiosios pasaulio populiacijos gyvena skurde, beveik 2,8 milijardo žmonių, mano mylimieji, gyvena už mažiau kaip 2 dolerius per dieną.
Įsivaizduokite, ką galite nuveikti už 2 dolerius savo visuomenėje. O tuomet įsivaizduokite, kad yra žmonių, kurie turi išgyventi už šiuos pinigus. Žinoma, kainos yra kitokios, tačiau gi iš tiesų matote, kad šių žmonių gyvenimo būdas yra tiek daug žemiau už jūsiškį, kad beveik sunku suvokti protu. Tačiau sunkiausia protu yra suvokti tai, kad visuomenė turtingose šalyse gali priimti tokią nelygybę globaliniu mastu. Ir tai yra įmanoma tik dėl to, kad visuomenė yra labai stipriai apakinta nesubalansuoto Tėvo elemento iškreiptos sąmonės, kuri sako: „Mes vieninteliai esame svarbūs, mums nereikia rūpintis kitais žmonėmis.“
Būtent tai matėte viduramžių feodalinėse visuomenėse, kuriose turėjote labai nedidelę kilmingųjų klasę, visą likusią populiaciją pavertusią savo vergais ir visiškai nesirūpinusią, kas šiems žmonėms nutiks. Ir dabar turite praktiškai tokią pačią situaciją, kuomet turtingos pasaulio šalys yra tarsi feodaliniai lordai, o vargingos šalys yra tarsi vergai feodalinėse visuomenėse. Ir tai tiesiog nebūtų priimtina žmonėms, jeigu jie turėtų didesnę pusiausvyrą tarp vyriškojo ir moteriškojo aspektų.
Ir tai yra kai kurie iš dalykų, apie kuriuos jums reikia pamąstyti, nes turite galimybę persilaužti per šią sąmonę ir perdirbti ją savo esybėje. Perdirbkite šią sąmonę, pamatykite, kad ji nėra jūsų tikrojo aš dalis, jūs ją prisiėmėte iš masinės sąmonės ir jums reikia nuo jos atsiskirti. Tačiau vis tiek ją perdirbkite ir kvieskite jos transformavimą savo iškviečiama dvasine šviesa. Prašykite, kad kiti žmonės būtų nuo jos išlaisvinti.
Kaip krikščionybė maitina nesubalansuotą tėvo elementą
Net ir tradicinėse krikščioniškose bažnyčiose vis labiau stiprėja suvokimas, kad senieji metodai nebėra veiksmingi, kad mums reikia ieškoti naujo požiūrio. Ir, žinoma, mano mylimieji, būtent šį naują požiūrį Jėzus atėjo atnešti žmonijai prieš 2000 metų. Ir jeigu jo žinia būtų buvusi pilnai suprasta ir pritaikyta, iš tiesų šiandien turėtumėte didesnę pusiausvyrą. Ir nebūtumėte matę tos liūdnos situacijos, kuomet krikščionybė tapo smurto pretekstu, kurį baltaodžiai naujakuriai naudojo prieš indėnus. Kuomet krikščionybė buvo paversta religija, dar labiau sustiprinančia nesubalansuoto Tėvo elemento nesubalansuotą išreiškimą, užuot buvusi tuo, kuo jai buvo skirta būti – pusiausvyra, pusiausvyra tarp vyriškumo ir moteriškumo, kad žmonės per Kristaus įžvalgumą, per Kristaus sąmonę, galėtų pasiekti tą pusiausvyrą.
Kalbėjau ilgai, ir todėl užbaigsiu savo pastebėjimus. Tačiau daviau jums jūsų užduotis. Ir jeigu būsite susitelkę, iš tiesų galėsite sukurti didžiulį lūžį. Tad noriu jūsų paprašyti būti atidiems Motinos elementui, kuriame jūs gyvenate. Būkite atidūs laikui, mano mylimieji, būkite atidūs, kad išlaikytumėte aukštas savo energijas, neįsitraukdami į pokalbius, kurie yra pilnai pateisinami jūsų kasdieniniame gyvenime, tačiau iš tiesų nėra tinkami dvasiniame ašrame, nes nepadeda jums susiderinti su savo aukštesniąja esybe.
Suprantu, kad jūs visi norite linksmai praleisti laiką ir nenorite būti pernelyg rimti, kaip į šį rimtumą yra nugrimzdę daugelis religingų žmonių. Tačiau prašau jūsų atidžiai stebėti, kaip vyksta tas linksmumas, idant galėtumėte pakylėti savo lygmenį iki paties aukščiausio lygmens, kokį tik pajėgiate suvokti. O tuomet, kai būsite pakilę tiek aukštai, kiek tik leidžia jūsų suvokimas, paprašykite manęs duoti jums tyrą viziją, kaip galėtumėte pakilti netgi dar aukščiau. Ir aš jums duosiu, mano mylimieji, duosiu jums ją, jeigu paprašysite manęs atvira širdimi.
Parodysiu jums, kiekvienam individualiai, kaip galite pakilti į aukštesnį lygį savo gyvenime, savo asmeniniame gyvenime, kuomet galite priartėti prie savo gyvenimo tikslų įgyvendinimo, išvysdami savo dangiškojo plano viziją, suvokdami savo buvimo čia Žemėje tikslą ir kaip geriausiai galėtumėte pasiekti šį tikslą. Ir netgi atlikdami tam tikrus pakeitimus, kuriuos kai kuriems iš jūsų reikės padaryti savo kasdieniniame gyvenime, kad išpildytumėte šį tikslą. Taigi, mano mylimieji, dar kartą dėkoju už jūsų dėmesį, už jūsų buvimą ir už jūsų širdžių ugningumą.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com