Pasinaudosime medžiais Europos psichikai nuskaistinti

TEMOS: Gailestingumas užkirto kelią trečiajam pasauliniam karui – Gailestingumas yra vyriškas, atleidimas yra moteriškas – Visi konfliktai prasideda namuose – Ko galite pasimokyti iš medžių – Gamtos dvasių supratimas – Savo kaip bendrakūrėjo vaidmens supratimas – Meditaciją į medžius – Suvokite savo teisę mesti kitiems iššūkį – Jūs esate Dvasios ir materijos susikirtimo taške – Gavimas yra aktyvi savybė – Kai moterys gauna, ką duoda vyrai – Moterys privalo subalansuoti vyrus – Esminė problema santykiuose – Siūlau jums atiduoti man savo sunkumus

Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin, 2008 lapkričio 1 d. per Kim Michaels.

Taigi, mano mylimieji, ką tik girdėjote kalbant Dangiškosios Motinos atstovę, kuri yra geriausiai žinoma Vakaruose, o aš, Kuan Jin, ateinu atstovauti Dangiškąją Motiną, geriausiai būdama žinoma Rytuose. Nors, žinoma, mes esame universalios būtybės – Motina Marija ir aš – susiliejančios vienovėje, vienovėje tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau, kadangi žmonės Rytuose ir Vakaruose koncentruojasi į šiek tiek skirtingas Dangiškosios Motinos savybes, mes galime suformuoti poliariškumą danguje, kuris gali tapti poliariškumo Žemėje sėkla, padedančia siekti Rytų ir Vakarų Europos apsijungimo, ir Rytų bei Vakarų apsijungimo net ir visos planetos mastu.

Gailestingumas užkirto kelią trečiajam pasauliniam karui

Kalbėjome apie būtinybę suvienyti Vokietiją ir Europą, sukuriant tą vienovės jausmą, kurį sugriovė tam tikri valdžios elito atstovai – apakinti dualistinės sąmonės – nusprendę dirbtinai padalinti Vokietijos šalį pusiau. Paversdami vieną iš jų kapitalistine šalimi, o kitą – komunistine, ir šitaip sukurdami tobulą laboratoriją, skirtą pažiūrėti, kaip konfliktas tarp komunizmo ir kapitalizmo galėtų būti vykdomas platesniu mastu.

Jie iš tiesų turėjo intenciją, mano mylimieji, leisti šiam konfliktui išsivystyti į milžiniško masto trečiąjį pasaulinį karą. Tačiau, kodėl to neįvyko? Neįvyko todėl, kad buvo daug žmonių Vokietijoje, tuometinėje Sovietų Sąjungoje, Rytų Europoje ir Vakarų Europoje, kuriems jau buvo gana karo. Daugelis jų netgi įsikūnijo po karo tam, kad laikytų dvasinę pusiausvyrą, idant Antrasis Pasaulinis Karas neparuoštų dirvos trečiajam, kaip pirmasis paruošė dirvą antrajam. Vėlgi, kaip valdžios elito vykdomas eksperimentas, stengiantis toliau tęsti šią nesibaigiančią konfliktų virtinę, dėl kurios pasaulis būtų nuolatinėje karo būsenoje.

Na ir jiems iš tiesų pavyko sukurti nuolatinio karo būseną šaltojo karo pavidalu. Tačiau net ir tai nesitęsė labai ilgai ir nepavirto karštuoju karu – kuris būtų buvęs toks karštas, kad šis karštis būtų galėjęs ateiti tik iš atominių bombų sprogimų. Tad grįžkime prie mano klausimo – kodėl to neįvyko? Na, neįvyko todėl, kad tie žmonės, kurie prisiekė laikyti pusiausvyrą, kad tai neįvyktų, tapo atviromis durimis Gailestingumo Liepsnai.

Gailestingumas yra vyriškas, atleidimas yra moteriškas

Gailestingumas turi šiek tiek skirtingas savybes nei atleidimas. Gailestingumas iš tiesų yra vyriškas aspektas, kai tuo tarpu atleidimas yra moteriškas aspektas. Tad gailestingumas slepia tam tikrą galią, tam tikrą plėtimosi jėgą, kadangi jis reprezentuoja Tėvo plėtimosi jėgą – gailestingumą, kurį parodote kitiems. Ir tai galite padaryti tik tuomet, kai užimate galios poziciją, tačiau nenorite pasinaudoti šia galia atimdami žmonių gyvybes, atimdami jų turtą ar kad ir kas tai bebūtų.

Tad gailestingumas tampa aliejumi, nuraminančiu emocinio kūno vandenis, ir užliejančiu visą žemyną jausmu, kad neleisime šiam karui, šitokiam karui dar kartą čia įvykti. Gailestingumas yra neatsiejama progreso, augimo dalis. Nes be gailestingumo, kaip galėtų egzistuoti moteriškasis atleidimo aspektas? Nes visada egzistuoja konflikto laimėtojas – tariamas konflikto laimėtojas – ir šis laimėtojas turi nuspręsti nepasinaudoti savo pranašumu, bet parodyti gailestingumą.

Tad savybė – viena iš daugelio savybių, tačiau viena iš svarbiausių savybių – padėjusių Vokietijai susivienyti, iš tiesų buvo tai, kad žmonės Vakarų Vokietijoje parodė gailestingumą savo broliams ir seserims Rytuose, kurie taip ilgai nešė komunizmo jungą, kad nebeturėjo nei valios, nei vizijos matyti, kokia turėtų būti suvienyta Vokietija. Ir todėl buvo dedamos nuoširdžios pastangos – ne dominuoti, bet iš tiesų suvienyti ir paversti Vokietiją tuo, kuo ji turėjo būti nuo pat pradžių – viena koherentiška visuma, galinčia užimti savo vietą Europos šalių šeimoje.

Kas yra viena iš savybių, galinčių akceleruoti Europos suvienijimą, galinčių išgydyti Europos psichiką, idant galėtų atsirasti ne tik fizinė, ekonominė, politinė ar netgi karinė vienovė, bet ir dvasinė vienovė, kuri iš tiesų atneštų taiką, o ne priverstinę vienovės būseną kitomis priemonėmis? Na, ši savybė, žinoma, yra gailestingumas – gailestingumas, kuris leidžia visoms šalims jausti tarpusavio vienovę, kadangi stipresnės šalys parodo gailestingumą, padėdamos silpnesnėms. O silpnesnės tai priima, ir priimdamos atleidžia stipresnėms šalims, tuo pat metu netgi atleisdamos ir sau. Ir šitaip atsiranda Alfos tėkmė į Omegą, ir vėl atgal į Alfą, kuomet aštuoniukės srautas tampa išbaigtas. Ir todėl tai nebėra suskaldytas aštuoniukės srautas.

Visi konfliktai prasideda namuose

Iš tiesų yra svarbu suvienyti vyriškas ir moteriškas energijas, netgi pakylant virš vyrų ir moterų, bet kartu ir apimant juos. Ir vėlgi, gailestingumą privalo rodyti tie, kurie atstovauja vyrišką energiją, ir šį gailestingumą turi priimti tos, kurios atstovauja moteriškąją energiją, tuomet paversdamos jį atleidimu, kuris pirmiausia yra pritaikomas sau, o tuomet išreiškiamas tiems, kurie atstovauja vyriškąją energiją. Jie tuomet turi tai gauti ir taip pat atleisti, idant visi atleistų ir paleistų praeitį bei visas žaizdas psichikoje, kurias sukėlė tarp vyrų ir moterų vykę konfliktai – nes iš tiesų, kaip yra sakoma, visi konfliktai prasideda namuose. Visi konfliktai prasideda namuose, mano mylimieji. Jie prasideda nuo individualios šeimos namų, tuomet pereina į didesnę šeimą – kaimą, miestą, šalį, ir tuomet į viso žemyno namus, kuriuos turi suformuoti dvasingos, suvienytos Europos valstybės.

Gailestingumo ir atleidimo aštuoniukės tėkmė gali prasidėti individualių žmonių, tokių kaip jūs patys, psichikoje, išdrįsusių galynėtis su šiomis koncepcijomis, nors apie jas, žinoma, paprastai nėra kalbama. Ir, tiesą sakant, gerai žinome, kad kai kurie iš jūsų atvykote iš šalių ir kultūrų, kuriose visa seksualumo tema yra tabu, apie kurią niekas atvirai nekalba. Ir daugelis jūsų galite matyti, kad esate atvykę iš kultūrų ir šalių, kuriose nėra tradicijos vyrams ir moterims atvirai kalbėti apie savo problemas ir situaciją. Prašau jūsų priimti mūsų dėkingumą už jūsų pasiryžimą aptarti šią temą. Nes tai darydami, jūs ją perdirbate savo pačių sąmonėje, šitaip kartu perdirbdami tai savo gimtosios šalies masinėje sąmonėje. Idant mes, vėlgi, turėtume tą ieties smaigalį, kuri pirmiausia turi prasilaužti pro įtvirtinimus, žmonių pasistatytus aplink save.

Ko galite pasimokyti iš medžių

Motina Marija ir aš apjungėme drauge savo širdis, kaip yra sakoma – nors turėčiau sakyti, kad mūsų širdys visada yra kartu – ir vis dėlto, mes įžengėme į didesnę širdžių ir protų vienybę, tardamos: „Kaip galėtume pasinaudoti šia konferencija, kaip galėtume pasinaudoti jūsų pasiryžimu susirinkti drauge, kad galėtume pasiekti didžiausią poveikį, išspinduliuodamos gailestingumą ir atleidimą Europai?“ Ir genialus sprendimas – jeigu galiu taip pati pasakyti – kurį sumąstėme, yra panaudoti medžius. Taip, žinau, kad nustebinau jūsų protą. Nes ką medžiai turi bendro su dvasiniu augimu? Na tai tuomet leiskite man jums duoti trumpą mokymą apie dvasinę medžių svarbą ir ko galite pasimokyti iš medžių.

Sakėme, kad viskas materialioje visatoje yra sukurta taip, kad padėtų jums mokytis. Viskas yra sukurta taip, kad suteiktų jums mokymosi patirtį. Tad medžiai turi žinią, kurią nori jums perduoti, mano mylimieji. Ir drįstu sakyti, kad dvasinės būtybės ir elementaliai, kurie yra atsakingi už medžių kūrimą ir auginimą, labai stengiasi atkreipti jūsų dėmesį, kad išgirstumėte šią žinią. Pamąstykite, kaip medžiai stovi nuogi žiemą, o tuomet apsirengia nuostabiais žaliais rūbais pavasarį, tarsi norėdami parodyti maksimalų kontrastą tarp žiemos pilkumo ir pavasario džiaugsmo. Tačiau, nors paprastai ir džiaugiatės pavasario žaluma, jūsų akys prie to įpranta, jūsų regėjimas šiek tiek atbunka per vasaros kaitrą, ir todėl imate laikyti medžius savaime suprantamu dalyku.

Ir stengdamiesi vėl pagauti jūsų dėmesį, medžiai transformuojasi į auksines ir oranžines spalvas rudenį, tarsi šaukdami: „Štai mes, štai mes, paklausykite mūsų! Paklausykite mūsų, mano mylimieji, mes galime jus kai ko išmokyti.“ O tuomet, jeigu jūs ir toliau neklausote, jiems telieka paskutinė išeitis – nusimesti visus savo lapus ir vėl stovėti nuogiems, kad galbūt paklaustumėte savęs, kodėl jie nori stovėti nuogi šaltyje, apsirengdami lapų rūbais vasarą.

Na, visa tai jie daro tam, kad patrauktų jūsų dėmesį. Kad patrauktų jūsų dėmesį ir jūs pamąstytumėte – ar galėčiau išgyventi šioje planetoje be medžių? Žinote, kad negalėtumėte. Žinote intelektualiai, kad negalėtumėte, kadangi žinote, jog medžiai gamina jūsų kvėpuojamą deguonį. O be jo nebūtų oro. Ir iš tiesų, jūsų konkreti gyvybės forma negalėtų egzistuoti be deguonies, be atmosferinio oro, kuriuo galite kvėpuoti.

Gamtos dvasių supratimas

Už viso to slypi netgi dar gilesnė žinia. Ši žinia yra vienovės žinia. Nes, nors medžiai labai skiriasi nuo jūsų daugeliu atžvilgiu, jūs ir medžiai sudarote sistemą, tarpusavyje priklausomą sistemą, kurioje medžiai gamina deguonį. Tačiau matote, ir patiems medžiams reikia jūsų. Nes kas yra medis, mano mylimieji? Jis yra laidininkas, atviros durys. Jis sugeria vandenį iš žemės savo šaknimis, tuomet neša šį vandenį kamienu į lapus, iš kurių jis išgaruoja, sukurdamas drėgmę ore, nukrentančią lietaus pavidalu. Tačiau matote, gamtos ciklas negalėtų egzistuoti savarankiškai. Jis negalėtų egzistuoti pats vienas.

Viskas gamtoje yra kuriama gamtos dvasių, kurios dar yra vadinamos elementaliais arba formų statytojais elementaliais. Šių būtybių dauguma žmonių nemato, nors kai kurie yra juos matę ir visais laikais buvo juos reginčių žmonių. Tačiau, turiu pasakyti, kad jie dažnai buvo vaizduojamos netiksliai ir ypač plačiai paplitęs yra stabmeldiškas gnomų įvaizdis. Jie tikrai visi neatrodo kaip miniatiūrinės Santa Klauso versijos, mano mylimieji, kadangi tarp jų egzistuoja daug didesnė įvairovė ir kūrybiškumas. Tad būtent šios gamtos dvasios, kurių dauguma žmonių nevertina, palaiko gyvenimo ciklą, per medžiais tekantį vandenį, per oro generavimą fotosintezės būdu, ir visą Saulės energijos konvertavimą į gyvybę palaikančias substancijas. Visam tam vadovauja gamtos dvasios. Bet matote, gamtos dvasios negali egzistuoti savarankiškai. Jos neturi pakankamai aukšto sąmonės lygio ir savimonės, kad galėtų imti energiją tiesiogiai iš dvasinės karalijos ir būti savarankiškomis.

Nes jūs, žmonės, esate vieninteliai keturiuose Žemės žemesniuosiuose kūnuose, turintys gebėjimą būti atviromis durimis iš dvasinės karalijos atitekančiai energijai. Tad iš tiesų, jeigu Žemėje nebūtų žmonių, tuomet elementaliams reikėtų, kad kas nors kitas jiems duotų dvasinę energiją. Ir, žinoma, jūsų analitinis protas sakys: „Na, bet jeigu elementaliams yra reikalingi žmonės, o žmonėms yra reikalingi medžiai, tai kaip tuomet elementaliai galėjo sukurti medžius, prieš atsirandant žmonėms?“ Tačiau ši misterija, žinoma yra jokia misterija, kadangi būtent pakylėtieji mokytojai suteikė pradinę energiją, leidusią elementaliams sukurti medžius, kol dar nebuvo žmogiškų kūnų, į kuriuos būtumėte galėję įsikūnyti.

Savo kaip bendrakūrėjo vaidmens supratimas

Vos tik pakankamas skaičius būtybių pradėjo įsikūnyti žmonių kūnuose, mes, pakylėtieji mokytojai, palaipsniui patraukėme šią energiją, idant jūs galėtumėte pradėti vykdyti savo, kaip bendrakūrėjų, vaidmenį. Ir tai yra nuolatos besitęsiantis procesas, kuomet mes privalome tai tęsti, ir tai paveikia visus gamtos aspektus. Ir būtent dėl šios priežasties matote, kad kartais gamta pašėlsta – nesubalansuotais orais, arba tam tikrų gyvūnų rūšių išnykimu, ar netgi miškų išnykimu, kuomet vietovės, kuriose anksčiau plytėjo miškai, tampa dykumomis. Taip yra dėl to, kad mes, pagal įstatymą, privalėjome patraukti dalį energijos. Ir jeigu žmonės neužima šios vietos, tuomet tiesiog nėra pakankamai energijos padaryti dirvą derlinga ir atželdinti vietovę, kurios miškai buvo iškirsti per jėgą – per žmogiško godumo jėgą. Nauji augalai nebegali augti, nes nėra pakankamai dvasinės energijos.

Nes jeigu žmonės turėtų tą norą būti bendrakūrėjais ir turėtų sąmoningumą, leidžiantį jiems būti bendrakūrėjais, jie neiškirstų visos žalumos iš tam tikros vietovės; jie išsaugotų tam tikrą pusiausvyrą tarp miško ir atviros žemės, pripažindami medžių aplinkoje vertę ir būtinybę. Ir tuomet matytumėte didesnę harmoniją, kuomet būtų įmanoma iškirsti dalį medžių, padarant vietos ariamai žemei, bet kartu nesugriaunant pusiausvyros iki tokio lygmens, kuomet vietoj žaliuojančio miško atsiranda dykuma.

Na o dabar, kai jau turite gilesnį supratimą apie gamtos dvasias, galime tai susieti su tuo, kaip jūs, būdami žmonėmis, galite tapti šios dvasinės energijos laidininkais, kurią pirmiausia galėsite spinduliuoti gamtos dvasioms, o po to ir patiems medžiams. Tačiau, kad galėtumėte būti šiais bendrakūrėjais, kad galėtumėte išpildyti savo kaip bendrakūrėjų vaidmenį, turite leisti sau pripažinti, kad turite teisę būti ant Motinos Žemės – turite ryšį su Motina Žeme. Nes, nors esate dvasinės būtybės, išreiškiate savo dvasingumą – arba turite potencialą išreikšti savo dvasingumą – per savo fizinius kūnus. O fiziniai kūnai yra sukurti iš tos pačios substancijos kaip Žemė.

Ir todėl, nors matote klaidingą mokymą Biblijoje – kad „iš dulkės atėjote ir dulke pavirsite“ – jame yra tiesos ta prasme, kad jūsų kūnai yra gimę iš materijos, Materijos Šviesos, kuri buvo materializuota materialia substancija atomų, elektronų, molekulių ir ląstelių pavidalu. Ir per šį kūną turite tiesioginį ryšį su Žeme, su Motina Žeme, ir net ir su pačia dirva – fizine substancija, kuri yra pagrindas medžiams augti.

Meditaciją į medžius

Kai tai pripažįstate, suvokiate, kad galite užmegzti ryšį su šia dirva. Galite imti viešpatauti žemei, dirvai, šitaip imdami viešpatauti savo šalims ir savo žemynui. Nes dirva nepaiso nacionalinių sienų, ir medžiai auga nepaisydami sienų. Nes žmonės dirbtinai nubraižė linijas žemėlapyje, tačiau šios linijos nėra natūralios, tai yra žmonių sukurti padalijimai. Kai suvokiate, kad dirva peržengia nacionalines sienas, ir medžiai auga visose šalyse, suvokiate, kad už viso to slypi vienijantis elementas.

Mes norime jums pravesti meditaciją – Motina Marija ir aš – suformuodamos šį gailestingumo ir atleidimo Alfa-Omega polių. Tad dabar prašome jūsų užsimerkti ir patogiai atsisėsti. Ir dabar prašau sutelkti savo dėmesį į širdį, į savo širdies čakrą, įeinant į tą širdies kambarėlį, kuriame tvyro ramybė, kuriame tvyro tyla, kuriame tvyro ramuma, kaip iš tiesų galite tai atrasti miške. Tačiau miške taip pat girdite, jog tai nėra mirusi tyla. Ji gyva kvapais, net ir deguonies kvapu – Prana, kaip yra sakoma Rytuose – kuri tvyro ore ir persmelkia visą orą. Tad leiskite sau pajusti tą vibruojančią energiją savo širdyje.

O dabar, kelkite savo sąmonę aukštyn per gerklės čakrą, per trečiąją akį ir karūną. Ir per šią karūną siekiate savo AŠ ESU Esaties, kiekvienas iš jūsų. Ir leidžiate sau pajusti, kaip atsiveria karūnos čakros lotoso žiedas. Jis atsiveria jūsų AŠ ESU Esaties šviesai. O taip pat tai šviesai, kurią aš, Kuan Jin, ir Motina Marija spinduliuojame jums šią akimirką. Ir dabar, leidžiate šiai šviesai užpildyti savo karūnos čakrą.

Ir kai jūsų karūnos čakra tampa sklidina taure, šviesa ima tekėti per šio lotoso žiedo kraštus, per šios lotoso karūnos taurės kraštus. Ir ji teka žemyn į trečiąją akį, kuri tuomet atsiveria kaip smaragdinis daugialapis žiedlapis.

Ir tuomet, kai ši taurė prisipildo, šviesa teka žemyn į gerklę, kuri, vėlgi, atsiveria į į tą nuostabų elektrinį mėlynumą. O tuomet, vėlgi, gerklės čakra persipildo šviesa ir šviesa teka žemyn į širdį, kuri atsiveria kaip nuostabus rožės žiedlapis, greitai prisipildantis gailestingumu, atleidimu.

Ir šviesa toliau teka į saulės rezginį, kuris dabar pilnai atsiveria – ir kuris galėjo būti neatsivėręs labai ilgą laiką, dėl baimės priimti negatyvias pasaulio energijas. Tačiau jums nereikia bijoti nieko priimti, kai jūsų saulės rezginys yra perpildytas gailestingumo ir atleidimo šviesa, akimirksniu sudeginančia visas žemesnes energijas. Ir saulės rezginys dabar nurimsta, ir jame nebelieka baimės, nebelieka nerimo, ir tėra tik ramybė, su kuria jis iš pat pradžių buvo sukurtas.

O tuomet, vėlgi, saulės rezginys persipildo šviesa. Ir ji yra labai panaši į skystą substanciją, skystą šviesą, tekančia žemyn į sielos sosto čakrą, kurioje jūsų siela yra pažadinama iš savo baimių, iš savo rūpesčių, iš savo abejonių. Ir tuomet siela yra apsupama gailestingumu, kuris yra vyriškasis aspektas. Ir pajutusi palengvėjimą – pasijutusi laisva dėka šio gailestingumo, dėka žinojimo, kad Dievas jums atleido už visas klaidas, kurias tik kada nors galėjote būti padarę – jūsų siela tuomet yra išlaisvinama priimti gailestingumą – ir priėmusi šį gailestingumą iš Aukščiau, ji gali atleisti sau.

O atleidusi sau, ji tuomet gali atleisti visiems, kurie, jūsų manymu, jums pakenkė šiame ir ankstesniuose gyvenimuose. Netgi atleisdami tiems kitų šalių žmonėms, kurie galėjo jums grasinti, atleisdami savo valdžios žmonėms, valdžios elitui. Atleiskite visiems, nes kai esate užpildyti Dievo gailestingumu, tuomet, jums priėmus šį gailestingumą, jis yra transformuojamas į atleidimą, kuris tuomet transformuoja jus ir jus išlaisvina. Nes be atleidimo, laisvė yra neįmanoma.

O tuomet jaučiate, kaip sielos sosto čakra vėl tampa sklidina taure, ir šviesa ima tekėti per čakros kraštus. Ir ji persipildo skysta šviesa – kurią galite matyti kaip rausvą šviesą, su violetiniu gailestingumo ir atleidimo atspalviu – kuri dabar teka į stuburo apačioje esančią pagrindo čakrą, kuri kai kuriais atvejais gali būti persiėmusi iškrypimais, nusidažydama raudona spalva, kaip ją dažnai regi Naujojo Amžiaus aiškiaregiai. Tačiau ji neturi būti raudona. Ji turi būti balta, karštai balta Motinos, Kali ugnimi, išdeginančia visus netyrumus.

Matykite kaip rausva ir violetinė gailestingumo ir atleidimo liepsnos transformuoja ir transmutuoja raudonumą, raudonas energijas, žemesnes vibracijas, keldamos jas aukštyn, kol jos darosi vis rausvesnės, įgyja vis daugiau violetinio atspalvio, galiausiai tapdamos tokios skaisčios, kad jūsų stuburo pagrindo čakra tampa perregima. O šiame perregimume matote, kad giliai šioje čakroje pulsuoja mažas baltas taškelis. Ir ši balta šviesa ima augti ir spinduliuoti Dangiškosios Motinos tyrumą, net ir Kali nuožmumo savybę, kuri sudegina visą tamsą savo balta šviesa.

Ir dabar jūsų prašome vizualizuoti, kaip jūsų pagrindo stuburo čakra tampa taure, kuri yra tokia sklidina balta šviesa, kad ši skysta šviesa liejasi per kraštus, išsiliedama ant žemės ir žemė ją sugeria. Ir nors galite galvoti, kad žemė yra tanki, mano mylimieji, suvokiate, kad šviesa nėra tanki, ir todėl šviesa gali labai greitai pasklisti po žemę. Ir prašau jūsų vizualizuoti, kaip žemė po šia vieta, ant kurios sėdite, dabar persigeria balta šviesa. Ir staiga, akimirksniu, ši balta šviesa pasklinda po visą Europos žemyną. Ir visas Europos žemynas dabar tampa persigėręs balta Motinos šviesa.

Pirmoji baltos šviesos užduotis yra sudeginti visą kraują, kuris buvo išlietas ir sugertas per šiame žemyne vykusius karus. Ir akimirksniu, šis kraujas yra sudeginamas. Ir įrašai – Akašos įrašai ir keturiuose žemesniuosiuose Žemės kūnuose egzistuojantys įrašai – yra sudeginami kartu su juo, nuskaistinami nuo viso kraujo praliejimo, nuo nekaltųjų kraujo praliejimo. Juos akimirksniu sudegina balta Kali ugnis, sudegindama visus demonus, kurie vis dar tebesimaitina šiuo krauju, ir jie taip pat yra paimami ir perkeliami kitur.

Mes dabar jūsų prašome įsivaizduoti, kad jums sukūrus šią baltos šviesos vienybę kaip patį Europos žemyno pamatą – jai pasklindant toli į Skandinaviją, į Pietų Europą, į Rytų Europą, į Ukrainą, į Rusiją ir į buvusias sovietines respublikas – mes dabar jūsų prašome matyti nusileidžiančius gailestingumą ir atleidimą. Kurie dabar, taip sakant, gali slysti balta šviesa, tarsi slystumėte slidžiu, pasipriešinimo nekeliančiu ledu, gailestingumui ir atleidimui pasklindant po Europos žemyno žemę.

O dabar, prašome jūsų vizualizuoti, kad gailestingumą ir atleidimą sugeria šio žemyno medžiai. Jie sugeria juos į savo šaknis ir pradeda kelti kamienu aukštyn, kol jis pasiskirsto per šakas ir lapus tų medžių, kurie vis dar tebeturi lapus. Vizualizuokite, kad medžiai vis dar tebėra apsirengę savo nuostabiais lapais, ir šie lapai dabar ima spinduliuoti violetinį gailestingumą, levandos gailestingumą ir atleidimo rausvumą. Ir jie spinduliuoja šią šviesą į atmosferą.

Tačiau galite pakilti dar aukščiau, suvokdami, kad net ir materialios substancijos yra sukurtos iš Materijos Šviesos, prisiėmusios skirtingas formas. Tad prašome jūsų vizualizuoti, kad, kaip medžiai gali gaminti deguonį savo lapuose, jie taip pat turi gebėjimą – padedami elementalių ir padedami jūsų spinduliuojamos šviesos – pririšti dvasines gailestingumo ir atleidimo energijas prie pačių deguonies atomų. Ir dabar jūsų prašome vizualizuoti, kad gailestingumas ir atleidimas yra pririšami prie pačių deguonies atomų. Nes iš tiesų, jūs gi žinote, kad tarp branduolio ir elektronų yra daug tuščios erdvės, ir matote, kaip ši erdvė dabar yra užpildoma gailestingumu ir atleidimu, nuplaunančių visus netyrumus ir spinduliuojamų medžių.

O tuomet, mano mylimieji, kas nutiks? Na, nutiks tai, kad žmonės turės kvėpuoti šiuo deguonimi, kuris bus iškeltas į aukštesnes vibracijas, nešdamas gailestingumą ir atleidimą. Ir prašome jūsų vizualizuoti, kad žmonės tuo kvėpuos tol, kol gaus galimybę pajusti Tėvo gailestingumą ir jį priimti, kuris šitaip taps atleidimu sau ir vienas kitam.

Suvokite savo teisę mesti kitiems iššūkį

Mes, žinoma, gerbiame kiekvieno žmogaus laisvą valią. Neprašome jūsų vizualizuoti, kad tai kam nors būtų primetama per jėgą. Tačiau prašome jūsų vizualizuoti, kad, iškviesdami šią šviesą per savo vizualizaciją ir per savo čakras, iš tiesų turite teisę suteikti kitiems žmonėms pasirinkimą priimti arba atstumti Tėvo gailestingumą per savo kvėpuojamą deguonį. Tai yra jūsų kaip bendrakūrėjų teisė, tų, kurie esate nusileidę į fizinį įsikūnijimą. Nes, nors visada turite gerbti laisvą valią, jums nereikia jos gerbti, kai žmonės nenori rinktis, kadangi atidavė savo valią akliems vadams, patys pavirsdami beveik robotais. Jūs turite teisę prieš juos atsistoti, kaip tą darė Kristus įsikūnijime, kaip tą darė Buda įsikūnijime – ir mesti jiems iššūkį, padėdami jiems suvokti, kad jie iš tiesų gali pasirinkti būti daugiau, užuot pasilikę žemesnėje būsenoje, kurioje yra įstrigę.

Turite teisę mesti iššūkį žmonėms, kad jie pripažintų, jog yra įmanoma atleisti ir pakilti virš praeities, priimant vyriškąją gailestingumo savybę, leidžiant jai tapti moteriškąja atleidimo savybe. O tuomet, pirmiausia atleisti sau, o po to atleisti kitiems, šitaip uždarant aštuoniukės tėkmės ratą, kuomet gailestingumas yra spinduliuojamas aukštyn ir yra padauginamas vyriškumo, kuomet visa aštuoniukės tėkmė yra sustiprinama.

Tai yra jūsų teisė, jums Dievo suteikta teisė, ir tai jokiu būdu nepažeidžia Laisvos Valios. Ir nors yra tokių, kurie yra taip stipriai nugrimzdę į savąjį ego, kad sakys, jog tai yra pažeidimas. Nes jie sakys: „Neturite teisės mūsų trikdyti.“ Tačiau tie, kurie atstovauja Kristų, iš tiesų turi teisę trikdyti tuos, kurie yra įstrigę antikristo sąmonėje. Ir būtent šią teisę pademonstravo Jėzus visiems žmonėms. Ir tai galbūt yra pats galingiausias jo nuostabaus parodyto pavyzdžio aspektas, ir būtent dėl to netikri mokytojai taip stipriai troško sunaikinti šį pavyzdį.

Tačiau jūs, kurie žinote tiesą, jūs, kurie žinote realybę – jūs žinote, kas esate. Ir turite teisę viešpatauti Žemei ir medžiams ant Žemės ir visiems, kas ant jos gyvena. Nes, kaip yra sakoma Pradžios Knygoje, Dievas suteikė Adomui galią pavadinti visus Žemėje egzistavusius gyvūnus ir augalus, tad, mano mylimieji, ši galia pavadinti dalykus turi dvasinę prasmę, kadangi kažką pavadindami jūs uždedate ant to – savo protu – tam tikrą matricą. Ir todėl, savo prote turite galią sustiprinti negatyvų įvaizdį arba pozityvų įvaizdį.

Ir būtent tą žmonija ir padarė, projektuodama įvaizdžius ant gamtos, ant gamtos dvasių, ant elementalių, kurie tuomet neturi kito pasirinkimo kaip tik atvaizduoti visa tai fizine forma. Nes kaip sakiau, jie neturi galios savo esybėje kurti savarankiškai, bet privalo paimti žmonių spinduliuojamą energiją ir padauginti šią energiją – ar ši energija būtų aukštesnių ar žemesnių vibracijų. Ir būtent dėl to matote, kad elementaliai kartais įkūnija negatyvią energiją milžiniškomis audromis, žemės drebėjimais ir kitais kataklizmais – kaip paaiškino Motina Marija, kad kiekviena energija atitinka tam tikrą gamtos kataklizmą.

Jūs esate Dvasios ir materijos susikirtimo taške

Jūs dabar sėdite – per šią meditaciją ir per savo kaip bendrakūrėjų vaidmens priėmimą – jūs sėdite susikirtimo taške tarp Dangaus ir Žemės. Jūs sėdite aštuoniukės tėkmės susikirtimo taške, dvasios ir materijos susikirtimo taške. Ir todėl, esate šią akimirką atviros durys Dvasiai įkūnyti save materijoje, kaip jai buvo skirta būti nuo pat pradžių Dievo vizijoje.

Ir todėl prašome jūsų prisiminti tą jausmą, tą buvimo ramybėje jausmą. Tačiau tai yra dinamiška ramybė, kuomet nesėdite medituodami kokioje nors tolimoje vietoje miške. Nes nesate pasitraukę iš gyvenimo; jūs pasilikote savo įprastiniame gyvenime, tiesiog tapdami viena su mišku, užuot į jį pasitraukę. Nes pažįstate aukštesnę vienovę tarp Dvasios ir materijos, ir galite vizualizuoti, kaip ji yra išreiškiama per medžius.

Neprašome jūsų tapti medžių glėbesčiuotojais. Prašome jūsų tapti medžių viešpačiais, gamtos viešpačiais, savo pačių prigimties viešpačiais – kuomet suvokiate, kad gamta yra žmonių sąmonės atvaizdavimo įrankis. Ir todėl, nors kai kuriems tai atrodys absurdiška, medžiams yra visiškai įmanoma spinduliuoti gailestingumą ir atleidimą, o taip pat kitas Dievo savybes, netgi pririšant jas prie savo gaminamo deguonies, idant žmonės galėtų tuo kvėpuoti ir galėtų būti išlaisvinti nuo žemesnių vibracijų. Net ir medicinos mokslas pradeda suprasti, kad deguonis iš tiesų yra galingas fizinio kūno nuskaistintojas. Deguonies atomai turi gebėjimą sudeginti daugelį jūsų kūne egzistuojančių disbalansų ir netyrumų. Tad argi tai nėra logiška, kad, kai dieviškosios gailestingumo ir atleidimo savybės yra pririšamos prie šių deguonies atomų, tuomet iš tiesų gali įvykti visos didesnės esybės dvasinė transformacija, tos esybės, kuri peržengia fizinio kūno ribas?

Gavimas yra aktyvi savybė

Galite girdėti iš mano balso skambesio, kad mes, kurios atstovaujame Dangiškąjį Moteriškumą, nesame pasyvios stebėtojos. Nes matote, ne tik Dangiškasis Tėvas yra aktyvus – mes taip pat esame aktyvios. Nes prašau jūsų pamąstyti, kaip jūs, vėlgi, buvote programuojami šiais dualistiniais įvaizdžiais, kad į viską turite žiūrėti kaip į priešingybes, kuomet Tėvą laikote aktyviu, o Motina tuomet turi būti pasyvi, kas yra priešingybė aktyvumui.

Tačiau prašau jūsų peržengti šį įvaizdį ir suvokti, kad viskas yra dieviškojo plėtimosi ir traukimosi poliariškumo išraiška. O traukimosi jėga taip pat yra labai aktyvi. Gavimas iš tiesų yra aktyvi veikla, aktyvi savybė, mano mylimieji. Nes kaip diskutavote, moterys turi gauti tai, ką siūlo vyrai. Tačiau jos tai turi gauti aktyviai, nes tik tuomet, kai egzistuoja aktyvus gavimas, uždarote aštuoniukės tėkmės ratą.

Kai moterys gauna, ką duoda vyrai

Moterys negali aktyviai gauti būdamos paklusnios vyrams, kaip buvo programuojamos ištisas kartas, eonus metų. Moterys privalo atrasti savo aktyvų vaidmenį, kadangi, kai gaunate aktyviu būdu, duodate vyrams atgal – kuriems taip pat yra reikalingas pripažinimas, net ir įvertinimas to, kas buvo išreikšta. Nes tik tuomet šis davimas tampa išbaigtu.

Nes, žinoma, matote vyrų, kurie naudojasi moterimis savo malonumui. Tačiau dauguma vyrų nėra tame egocentriškumo lygmenyje ir todėl jie negali naudotis moterimis šiuo būdu. Ir todėl, jeigu moterys nesugeba priimti to, ką duoda vyrai, vyrai negali jausti pilnatvės ir išbaigtumo – ir iš tiesų jaučia tuštumą. Ne tik lytiniame susiliejime, bet taip pat ir bendrai santykiuose, kuomet vyrai nejaučia, jog būtų vertinami. Tačiau visa tai yra dėl to, kad nėra aktyvaus davimo ir aktyvaus priėmimo, per kuriuos įvyksta bendras susiėjimas ir šios aštuoniukės tėkmės rato uždarymas.

Ir todėl jums iš tiesų buvo perduotas didis raktas per šiuos mokymus šią popietę, ir per kitus mokymus, kuriuos perdavė Mokytojas MOR, Motina Marija ir kuriuos dabar perdaviau šiuo diktavimu. Ir kai apie tai pamąstysite, pamatysite, kad galite pradėti daug labiau vertinti vyriškas ir moteriškas energijas savo pačių esybėje.

Moterys privalo subalansuoti vyrus

Kaip jums buvo pasakyta, kai būtybės paliko vienovę savo laisva valia padarytu pasirinkimu, vienintelis būdas palikti vienovę buvo įžengti į atskirtį. O norint atsiskirti nuo vienovės, privalo atsirasti mažiausiai du poliai – būtent dėl to matėte šių vyriškų ir moteriškų kūnų sukūrimą – kuomet matote, kad nauja gyvybė gali būti sukuriama tik per fizinį susivienijimą, pagimdantį vaikus. Tačiau tai simbolizuoja, kad nauja dvasinė gyvybė gali būti sukuriama tik per vyriškumo ir moteriškumo vienybę, ne tik per tradicinę santuoką, bet ir daugelyje kitų santykių – draugystės santykių ir darbinių santykių. Ir būtent dėl to pusiausvyra verslo pasaulyje arba valdžioje gali atsirasti tik tuomet, kai ten atsiranda vietos moterims, sukuriančioms natūralų poliariškumą su vyrais.

Daugelis žmonių Žemėje yra tame sąmonės lygmenyje, kuriame raktas į aukštesnės vienovės pajautimą iš tiesų yra susivienijimo aktas, ne tik seksualinėje veikloje, bet taip pat santykiuose, kuriuose yra pasiekiamas aukštesnis vienybės jausmas. Tačiau taip pat prašau jūsų suvokti, kad tai tėra laikina pakopa. Nes iš tiesų, tikslas yra, kad kiekvienas pilnatvę teikiančiuose santykiuose esantis žmogus palaipsniui pasiektų didesnę vyriškumo ir moteriškumo pusiausvyrą savyje, galiausiai tapdamas dvasiškai savarankišku, kuomet kitas asmuo jam nebebūtų reikalingas vienybei pasiekti.

Ir tai nereiškia, kad dabar jiems reikia išsiskirti ir keliauti savais keliais – nors kai kuriais atvejais tai gali nutikti – tačiau daugumoje atvejų tai reiškia, kad dabar jie gali savo santykius pakelti į aukštesnį lygmenį, kuriame šie santykiai nebūtų grįsti poreikiu gauti kažką iš kito, bet būtų grįsti dovanojimu kitam, taip pat dovanai dovanojant didesniam žmonių ratui, peržengiančiam jų santykių ribas. Idant šie santykiai taptų pamatu, siekiančiu daug toliau, ne tik vaikus ir šeimą, bet pasiekiančiu netgi dar didesnį ratą žmonių, su kuriais pora dabar gali užmegzti ryšį, kai yra pasiekę šią vienybę individualiai.

Esminė problema santykiuose

Esminė problema visuose vyrų ir moterų santykiuose yra ta, kad abi pusės suvokia, jog joms kažko reikia iš antrosios pusės. Tačiau, kai nėra nesavanaudiško davimo ir aktyvaus gavimo, tuomet pilnatvė neįmanoma. Tad tiek vyras, tiek moteris jaučia, jog jiems priklauso kažkas, ko jie negauna – ir jie tuomet ima vienas kitą kaltinti. Tačiau realybėje, nėra jokios prasmės kaltinti savo partnerį, kadangi partneris jums neduoda ne iš piktos valios, o daugumoje atvejų neduoda dėl to, kad patys savyje yra sužeisti ir nejaučiantys pilnatvės.

Tad aukštesnis kelias yra pripažinti, kad jums reikia padėti vienas kitam išgyti ir pasiekti vientisumą asmeniškai, idant galėtumėte pradėti vienas kitam duoti, įtvirtindami tinkamą aštuoniukės tėkmę. O tai, žinoma, daugeliui žmonių pasaulyje yra neįmanoma. Tačiau tai yra įmanoma jums – kurie esate dvasingi žmonės – pakeisti savo požiūrį į santykius, turint omenyje šį specifinį tikslą. Galite pripažinti, kad, kai tik pradedate leistis į tą ciklą, kuriame jaučiate negaunantys – ir todėl imate patys neduoti ir kaltinti, arba jaučiate pilnatvės trūkumą – tai yra ženklas, kad jums abiem reikalingas gydymas. Ir tuomet, galite atvirai apie tai pakalbėti ir nuspręsti nukreipti savo santykius nauja kryptimi, kurios tikslas būtų gydymas, o ne mėginimas išpildyti šiuos žemesnius į ego sukoncentruotus troškimus.

Tai yra pati esmė, tai yra nepaprastai svarbu, tai yra jūsų santykių pilnatvės raktas – ar netgi raktas atrasti santykius, jeigu šiuo metu jų neturite. Tad tuomet pripažinkite, kad taip yra dėl to, kad patys savyje kažko dar nesate subalansavę. Ir jums reikia siekti šios pusiausvyros ir išgijimo – galimai dirbant su savo draugais, kuriuos sutinkate dvasiniame kelyje – kol galėsite padėti vieni kitiems pasiekti šią pusiausvyrą.

Siūlau jums atiduoti man savo sunkumus

Kalbėjau ilgai, ir suvokiu, kad jūsų auros tapo per kraštus besiliejančiomis taurėmis. Kai kurie iš jūsų gali jausti tam tikrą nerimą, kuomet perduodama šviesa išjudina nesubalansuotas substancijas jūsų esybėje. Tačiau tuomet prašau jūsų, kaip paskutinę vizualizaciją, suvokti, jog, kadangi atlikote didžiulę tarnystę Žemei su šia vizualizacija, aš iš tiesų neliksiu jums skolinga ir pasiūlysiu paimti į savo širdį visus jūsų jaučiamus sunkumus.

Ir todėl tiesiog duodu jums galimybę tyliai, arba garsiai, ar netgi vizualizuojant, įsisąmoninti visas savo turimas naštas. Ir tuomet vizualizuokite, kad Kuan Jin Esatis tvirtai apgaubia išorinę šio pasiuntinio formą. Ir tuomet galite pasiųsti į pasiuntinio širdies čakrą – kuri iš tiesų dabar yra apgaubta mano širdimi – galite pasiųsti bet kokią naštą, galite paleisti bet kokią naštą, kokią tik turite, mano mylimieji. Ir galite tai padaryti, mums paleidžiant groti meditacinę muziką, kuri tuomet užbaigs šį perdavimą. [groja meditacinė muzika]

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels