Paliksite Šėtoną ar pastatysite Šėtoną tarp savęs ir Dievo

TEMOS: Daugelis klaidingai suprato Kristiškumą – Kristiškumas neturi standarto – Kristiškumas nėra tapatus ego sudvasinimui – Kodėl Dvasia nepaklus materijai – Tarnaukite, keldami aukštyn visą gyvybę – Tikroji Sūnaus metų iniciacija ir dispensacija – Mąstykite, kodėl Dvasia nėra prisitaikėliška – Kaip išlaikyti Motinos Metų iniciacijas – Materijos tikrumo melas

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2011 sausio 3 d. per Kim Michaels.

Aš esu pakylėtasis mokytojas Jėzus Kristus ir iš tiesų turėjau teisę ateiti į įsikūnijimą prieš 2000 metų, ir iš tiesų turiu teisę šiandien kalbėti per fizinį pasiuntinį. Yra daug įsikūnijusių ir neįsikūnijusių būtybių, kurios norėtų užginčyti šią teisę, Kristaus teisę ateiti į įsikūnijimą, įžengti į šį materialų pasaulį ir atnešti šviesą iš Aukščiau, būnant atviromis durimis.

Jie nenori būti trikdomi. Jie tiki – savo dvasinėje puikybėje – turintys kažkokią nuosavybės teisę į šią planetą, ar bent jau į materijos karaliją. Tačiau jie neturi šios nuosavybės teisės, nes viskas Žemėje yra pavaldu laisvai valiai. Egzistuoja kolektyvinė laisva valia, tačiau taip pat egzistuoja ir individuali laisva valia. Akivaizdu, kad planeta negali pakilti aukščiau nei jos kolektyvinė laisva valia. Tačiau individas turi teisę pakilti aukščiau nei yra pasiruošusi eiti kolektyvinė valia. Ir todėl individas turi teisę pasiekti Kristiškumą, išreikšti šį Kristiškumą ir taip pat būti atviromis durimis Gyvajam Kristui reikštis per tą individą. Tai yra teisė, kuri niekada negalės būti atimta, kad ir kiek manipuliacijų ar filosofijų sumąstytų puolusios būtybės.

Jos mėgino – nuo pat savo nusileidimo į šią planetą – neleisti nė vienam individui pasiekti Kristiškumo lygmens ir aukštesnių lygmenų. Joms, daugeliu atvejų, pasisekė įbauginti žmones, kad šie net nemėgintų išreikšti savo Kristiškumo, arba fiziškai sukliudė jiems tai daryti, per miriadus savo sugalvotų pinklių. Ir vis dėlto, tai tebėra amžinoji individo teisė įkūnyti Kristiškumą ir būti atviromis durimis Dvasios tekėjimui.

Daugelis klaidingai suprato Kristiškumą

Tai kas tuomet yra Kristiškumas? Yra daug tokių, kurie pažvelgė į Kristiškumą ir visiškai nesuprato, kokia yra jo esmė. Visų pirma, žinoma, to nesuprato krikščioniai, kurie tiki, kad aš vienintelis buvau ir galėjau būti Kristumi įsikūnijime. Jie sukūrė absoliučiai stabmeldišką įvaizdį, kuriame galvoja, kad buvau pasiekęs pilną Kristiškumą dar prieš ateidamas į įsikūnijimą, netgi dar prieš įeidamas į savo motinos įsčias. Tai, žinoma, nėra tiesa, kaip paaiškinu šioje svetainėje. Aš iš tiesų buvau įsikūnijime dar prieš tą inkarnaciją. Palaipsniui augau sąmonėje, ir net toje paskutinėje savo inkarnacijoje, kurioje buvau Jėzumi, perėjau procesą, per kurį laipsniškai pasiekiau ir įkūnijau savo Kristiškumą. Ir iš tiesų tik Kanos vestuvėse pirmą kartą drįsau jį viešai išreikšti – bent jau toje šalyje, kuri turėjo tapti pagrindiniu to įsikūnijimo fokusu.

Kitą klaidingą supratimą galite atrasti žmonėse, kurie peržengė oficialiąsias krikščionybės religijos doktrinas, tas doktrinas, kurios akivaizdžiai buvo sukurtos puolusių būtybių su tikslu paversti mane išimtimi, kad niekas nedrįstų sekti mano pėdomis. Daugelis išdrįso suvokti – per pakylėtųjų mokytojų mokymus ar per kitus mokymus, – kad aš nebuvau vienintelis, galėjęs pasiekti Kristiškumą. Tačiau daugelis, net ir daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių, taip pat klaidingai suprato, ką reiškia Kristiškumo pasiekimas. Jie mano, kad tai reiškia kažkokius pranašesnius pasiekimus, kuriuos turite įgyti per ilgą ir sunkų iniciacijų procesą. Jie tiki, kad tai galima sulyginti su bet kokiu Žemėje įgyjamu įgūdžiu, kaip, pavyzdžiui, gebėjimu gerai pasirodyti tam tikrame sporte ar atlikti bet kurią kitą sudėtingą užduotį. Tačiau Kristiškumas nėra programa, kurioje siekiate daktaro laipsnio, kurią galėtumėte pereiti nuo pradžių iki galo ir kurios rezultatas būtų garantuotas. Kristiškumas yra labai individualizuotas procesas.

Kristiškumas neturi standarto

Kodėl nėra standarto? Dėl labai paprastos priežasties. Jums, kaip individui, buvimas Kristumi tiesiog reiškia, kad esate atviros durys savo AŠ ESU Esačiai per jus reikštis. Ir šis reiškimasis vyksta per Esaties Omega aspektą, Aš Būsiu Kuo Aš Būsiu Esatį. Būtent čia yra įtvirtintas jūsų tikrasis, Dievo jums duotas dvasinis individualumas ir tapatumas. Esmė nėra jums – savo išoriniu protu čia įsikūnijime – įgyti kažkokį meistrišką įgūdį ar išlaikyti tam tikras aukštas iniciacijas.

Tuo nenoriu pasakyti, kad Kristiškumo įkūnijimo neįmanoma pavaizduoti kaip kelio, vedančio jus iš žemesnio lygmens į aukštesnius lygmenis. Kelias iš tiesų gali būti šitaip įsivaizduojamas. Ir vis dėlto, Kristiškumo įgijimo, pasiekimo procesas nėra tapatus kažkokio išorinio įgūdžio įgijimui. Tapimo Kristumi įsikūnijime procesas yra visko, ko buvote išmokę išoriniu protu, atsimokymo procesas.

Kristiškumas nėra tapatus ego sudvasinimui

Kodėl taip yra? Todėl, kad buvimas Kristumi reiškia buvimą atviromis durimis Esačiai, kuomet Esatis gali per jus reikštis, nestabdoma jokių žemesniajame prote egzistuojančių filtrų. Deja, daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių tapo subtilios iliuzijos, skleidžiamos puolusių būtybių, aukomis, tai yra, jie patikėjo, kad tapimas Kristumi reiškia pažangaus ego sukūrimą, prisiėmusio dvasingo asmens regimybę.

Jeigu pažvelgtumėte į krikščionybės religiją, pamatytumėte, kad ištisus šimtmečius ji aukštino tam tikrą įvaizdį, idealą, koks turėtų būti žmogus ar kaip jis turėtų elgtis – jeigu šis žmogus yra dvasingas arba šventas. Daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių toliau ant to statė, susikurdami įvaizdį, ką reiškia būti Kristumi, pasiekti Kristiškumą. Jie mano, kad tai gali būti apibrėžiama pagal kažkokį išorinį standartą, kad turite tam tikru būdu žiūrėti, tam tikru būdu vaikščioti, tam tikru būdu kalbėti. Ir vis dėlto, kaip yra dainuojama toje senoje dainoje: „Vaikščiokite kaip Kristus, kalbėkite kaip Kristus“, tačiau tai jūsų nepavers Kristumi. Žinau, kad egzistuoja ta sena knyga, vadinama „Kristaus sekimas“. Ir nors gali būti kažkiek pagrįsta pamėgdžioti dvasingą žmogų, turiu jums pasakyti, kad jeigu mėginsite pritaikyti savo išorinį elgesį prie tam tikro idealo, tai jus galės nuvesti tik iki tam tikro taško kelyje – ir nenuves jūsų iki Kristiškumo.

Jūs, žinoma, galite pažvelgti į šiandieninį pasaulį ir atrasti daug žmonių, kurių elgesys ar gyvenimo būdas visiškai nėra palankūs dvasiniam augimui, kadangi tai juos įtraukia į tam tikrų šablonų nuolatinį kartojimą. Tad gali būti vertinga kurį laiką imituoti aukštesnį idealą, kad galėtumėte išsilaisvinti nuo šių pasaulietiškų elgesio šablonų. Ir vis dėlto klystate manydami, kad nepaliaujamai tobulindami savo elgesį pagal kažkokį išorinį idealą pasieksite Kristiškumą.

Nes ateina momentas, kai turite pripažinti, kad tol, kol turėsite išorinį standartą, visada egzistuos atotrūkis tarp jūsų dabartinės sąmonės būsenos ir Kristiškumo. Nes išorinis standartas tegali būti stabmeldiškas įvaizdis, kurį jūs pastatote vietoj tikrojo savo AŠ ESU Esaties Dievo. Ir jeigu manysite privalantys reguliuoti savo elgesį pagal šį išorinį standartą, taip pat automatiškai manysite, kad jūsų AŠ ESU Esaties reiškimasis per jus privalo paklusti šiam standartui. Ir todėl nebūsite atviromis durimis Esačiai. Nebūsite atviromis durimis Šventosios Dvasios vėjui, kuris pučia ten, kur nori.

Kodėl Dvasia nepaklus materijai

Koks yra Šventosios Dvasios tikslas? Jos tikslas nėra paklusti žmonių idėjoms, proto įvaizdžiams ir įsitikinimams. Jeigu Šventoji Dvasia paklustų, kaip ji ką nors galėtų pažadinti iš jų dabartinės sąmonės būsenos? Šventoji Dvasia turi vienintelį tikslą – inicijuoti ir akceleruoti savitranscendencijos procesą. Nes Šventoji Dvasia yra jėga, sukurta visų jūsų dabartinėje sferoje esančių savimonę turinčių būtybių, kurios transcendavo savo sąmonės būseną. Jos suformavo šią milžinišką jėgą, šį galingą ūžiantį Šventosios Dvasios vėją, kuriam iš tiesų yra skirta padėti visiems dar nenubudusiems nubusti savo pilnam dvasinių būtybių potencialui.

Todėl Šventoji Dvasia niekada nepaklus jokiems proto įvaizdžiams, jokiems įsitikinimams, jokioms doktrinoms, jokioms sistemoms, jokiai struktūrai, kuri jus laiko tam tikroje sąmonės būsenoje. Tad ar suvokiate, kodėl jums tiesiog neįmanoma turėti struktūrą savo prote, kokie jūs turėtumėte būti būdami Kristumi, ir tuo pat metu būti atviromis durimis Šventajai Dvasiai? Tai neįmanoma. To negali būti.

Tačiau, žinoma, yra žmonių – ypač krikščioniškame sekmininkų judėjime ir kituose panašiuose judėjimuose, – kurie sugebėjo įgyti tam tikrą dvasinių galių tekėjimą, vis dar tebeturėdami struktūrą savo protuose. Tačiau tai nėra Kristiškumas. Ir kol jie nepaleis savo struktūrų, nepakils virš tam tikro lygmens. Ir po tam tikro laiko jie nebebus atviri jokiam Dvasios tekėjimui, Šventosios Dvasios tekėjimui, bet bus atviri žemesnių dvasių tekėjimui, kurios staugs per juos, vis dar tebemėgindamos atlikti stebuklus. Tačiau tai nėra Kristiškumas, nes nors galite rodyti ženklus ir stebuklus, nesate Kristus – jeigu tiesiog išgydote žmones, nepažadindami jų viduje esančiai Dievo galiai.

Taip, kai vaikščiojau Žeme, gydžiau sergančius, prikėlinėjau mirusius. Ir vis dėlto, buvo daug tokių, kurie nebuvo išgydyti, nes šiuos taip vadinamus stebuklus atlikinėjau tik kurį laiką. Kadangi neatėjau prisiimti ant savęs visų pasaulio nuodėmių, neatėjau nudirbti viso darbo už žmoniją. Atėjau pažadinti žmones jų pačių vidiniam potencialui. Toks yra gyvojo Kristaus tikslas, Šventosios Dvasios tekėjimo tikslas: pažadinti tuos, kurie yra pasiruošę būti pažadinti savo pačių potencialui būti Kristumi, transcenduoti savo dabartinę sąmonės būseną.

Yra įmanoma pasiekti tam tikras regimai dvasines galias, pilnai nepaleidus ego ir troškimo, kad žmonės jus laikytų išmintingais ar išsiskiriančiais iš kitų. Tačiau tai iš tiesų yra mėginimas užimti dangų jėga, ir tam bus leidžiama vykti tik kurį laiką. O tuomet tie, kurie nenorės pakilti į aukštesnį nesavanaudiškos tarnystės lygmenį, taps pavaldūs antrajam termodinamikos dėsniui. Ir būtent tą ir matote, kuomet tam tikri pamokslautojai gali kurį laiką turėti pasekėjų būrį, tačiau staiga kažkas įvyksta, kuomet jų parapijiečiai pamato, kas jie tokie iš tiesų yra: egomaniakai, manantys, kad yra aukščiau už įstatymą, ir manantys, kad gali daryti ką nori toje į save sukoncentruotoje perspektyvoje.

Tarnaukite, keldami aukštyn visą gyvybę

Tie, kurie iš tiesų įkūnija Kristiškumą, peržengia labai subtilų slenkstį savo prote. Šį slenkstį peržengiate suvokę, kad, nors pakėlėte savo sąmonės būseną virš vidutinio žmogaus lygmens, jūsų tikrasis tikslas nėra būti laikomam žmonių stabu. Tikrasis jūsų tikslas yra įkvėpti kitus daryti tai, ką jūs padarėte, idant užuot toliau save aukštinę, siekdami, kad jus kaip stabą garbintų žmonės, jūs siekiate kelti aukštyn kitus.

Būtent dėl to pasikviečiau 12 mokinių, kaip yra rašoma Biblijoje. Tačiau realybė yra tokia, kad iš tiesų turėjau daug daugiau mokinių negu 12, nes su kitais žmonėmis dirbau ne tokiu reguliariu būdu, tačiau kai kurie iš jų iš tiesų padarė didesnį progresą už 12 mokinių. O priežastis, žinoma, buvo ta, kad kiekvienas iš 12 mano oficialių mokinių atstovavo vieną iš Izraelio genčių, ir todėl mokinio gebėjimas transcenduoti tam tikru laipsniu buvo priklausomas nuo jo atstovaujamos grupės kolektyvinio pasiryžimo transcenduoti save.

Ir vis dėlto, mintis, kurią noriu čia išsakyti, yra tokia: yra daug žmonių šioje planetoje, kurie pasiekė šį kritinį lūžio tašką kelyje. Jie įgijo tam tikras įžvalgas, tam tikrus pasiekimus, netgi tam tikrą atvirumą Dvasios tekėjimui per juos, ir jie dabar susiduria su šiuo labai subtiliu pasirinkimu. Ar jie pasinaudos tuo, kad mėgintų save išaukštinti, įgydami kažkokią poziciją, šlovę, pagarbą, pripažinimą – o gal jie taps visiškai nesavanaudiški savo tarnavime gyvenimui?

Ar jie mėgins pasinaudoti Esaties tekėjimu stiprinti savo susikurtą sudvasintą ego, o gal jie ryšis leisti šiam ego mirti, kad galėtų tapti visiškai atviromis durimis? Būtybe, kuri nesiekia priversti Esatį ir Dvasios tekėjimą pripažinti ir išaukštinti ego, bet tiesiog leidžia Dvasiai ir Esačiai kelti aukštyn visą gyvybę, kad ir kokiu būdu Esačiai ir Dvasiai atrodytų geriausia tai daryti.

Tikroji Sūnaus metų iniciacija ir dispensacija

Tai buvo gilesnė, paslėpta Sūnaus Metų iniciacija. Kodėl jums to nepasakiau Sūnaus Metų pradžioje, pasakydamas jums tai metams jau praėjus? Priežastis paprasta. Net ir būdamas dvasiniu mokytoju negaliu iniciacijos išlaikyti už jus. Jūs esate tie, kurie turite būti inicijuojami, ir būtent jūs patys, savarankiškai, turite pasidaryti tam tikras išvadas ir pasiekti tam tikras įžvalgas. Egzistuoja limitas, kiek galiu jums pasakyti, nes kur tuomet būtų iniciacija, jeigu viską iš anksto žinotumėte? Tai kodėl dabar jums tai sakau? Nes suteikiu malonę.

Tie iš jūsų, kurie ryšitės būti sąžiningi su savimi, turėsite laiko tarpą, prasidedantį nuo tos akimirkos, kai išgirsite arba perskaitysite šį diktavimą, kad ir kada tai įvyktų – kuomet gausite galimybę savyje patirti mano asmeninį Buvimą. Ir tuomet aš dirbsiu su jumis individualiai iš dvasinės karalijos ir duosiu jums visas įžvalgas, kurias būsite atviri priimti, kad galėtumėte iš tiesų pamatyti, kur susikūrėte sudvasintą ego ir kur dar nesate atviros durys.

Tai yra man suteikta dispensacija, nes Karminė Valdyba nusprendė, kad yra būtina dėti ypatingas pastangas padėti tiems, kurie yra arti persilaužimo ir tikrojo Kristiškumo įkūnijimo – tačiau patys savarankiškai dar neatliko šio pokyčio Sūnaus Metais. Tad buvo nuspręsta pratęsti šį pasiūlymą tiems, kurie ryšis pamatyti, ko iki šiol nepamatė, kur jie pasistatė struktūrą, stabmeldišką įvaizdį, kurį garbina vietoj tikrojo Dievo – savo AŠ ESU Esaties.

Jeigu norite pasinaudoti šia dispensacija, tuomet jums nėra reikalingi jokie išoriniai ritualai ar pompastika. Tačiau turite pasišvęsti tam savo viduje, savais, paprastais žodžiais paprašydami manęs jums parodyti tai, ko nepamatėte. Turite tai daryti kiekvieną dieną, ir siūlau, kad prieš eidami vakare miegoti išsakytumėte paprastą maldą Arkangelui Mykolui, paprašydami, kad jis jus apsaugotų, apsaugotų jūsų gyvybės srautą, Sąmoningąjį AŠ, idant galėtumėte atsiskirti nuo kūno ir galėtumėte būti nuvesti miego metu į ašramą, kurį turiu virš Saudo Arabijos dykumos, ir kad galėtumėte tenai išmokti to, ką turite pamatyti savyje.

Na ir dabar, aš taip pat siūlau, kad šio proceso stimuliavimui, per kurį įgyčiau priėjimą prie jūsų proto indo ir galėčiau išlieti Kristaus sąmonės gyvuosius vandenis, jūs pasistengsite studijuoti mano perduotus mokymus apie Kristiškumą. Galite studijuoti šiuos mokymus svetainėje, asmeninio Kristiškumo kurse arba per kitus šaltinius, apie kuriuos galite žinoti arba kurie gali patraukti jūsų dėmesį.

Tačiau neįkliūkite į spąstus galvodami, kad vien išorinių studijų pakaks gauti visoms jums reikalingoms įžvalgoms. Neįstrikite galvojime, kad turite karštligiškai studijuoti ar skirti tam daugybę laiko. Tačiau paskirkite šiek tiek laiko kiekvieną dieną – penkias minutes, dešimt minučių prieš eidami miegoti – ir paskaitykite kažką, kas jūsų protą suderintų su Kristaus perspektyva, su ta perspektyva, kuri taip stipriai skiriasi nuo jūsų įprastinės sąmonės būsenos.

Mąstykite apie tai, kodėl Dvasia nėra prisitaikėliška

Ir ypač jūsų prašau pamąstyti apie tai, ką jau pasakiau, kad Kristus, Dvasios tekėjimas, niekada nesitaikstys su proto įvaizdžiais ir proto dėžutėmis, kurias jūs, arba kiti žmonės, arba puolusios būtybės sukūrė Žemėje. Jeigu norite pasinaudoti šia dispensacija, turite būti pažadinti iš savo dabartinės sąmonės būsenos. Tuo nenoriu pasakyti, kad esate nepriimtinai žemoje sąmonės būsenoje. Neturiu intencijų stiprinti puolusių būtybių įvaizdžio, kad kažkas su jumis yra ne taip, jeigu neatitinkate tam tikro standarto. Mano mintis tiesiog yra tokia: kad ir kokiame sąmonės lygmenyje būtumėte, Gyvojo Kristaus vaidmuo, Šventosios Dvasios vaidmuo, yra išvesti jus į kitą, aukštesnį laiptelį.

Išmeskite visus vertybinius vertinimus apie tai, ar esate pakankamai aukštoje sąmonės būsenoje ar nesate, ar atitinkate tą ar aną standartą ar įvaizdį, apibrėžtą bet kokio dvasinio judėjimo ar religijos Žemėje. Išmeskite visa tai ir ryžkitės pripažinti, jog kad ir kokioje sąmonės būsenoje šiuo metu būtumėte, mano darbas yra padėti jums pakilti ant kito, aukštesnio laiptelio – o tuomet kilti dar aukščiau, pagal jūsų norą tai daryti.

Tam, kad galėčiau padėti jums pakilti virš savo dabartinio sąmonės lygmens, jūs privalote ryžtis mąstyti už savo dabartinės proto dėžutės ribų, kurią sukūrė jūsų dabartinis sąmonės lygmuo. Ir todėl turite ryžtis pripažinti, kad Kristus nepaklus tai proto dėžutei ir jūsų toje dėžutėje turimiems proto įvaizdžiams, tiems proto įvaizdžiams, iš kurių yra sudaryta visa dėžutė. Jeigu manote, kad buvimas Kristumi reiškia, jog privalote atitikti tam tikrą standartą, tuomet pakilti aukščiau jums galėsiu padėti tiktai mesdamas iššūkį tam standartui. Jeigu manote, kad nurodymai, kuriuos turėčiau duoti jums iš vidaus, turėtų atitikti tam tikrus iš anksto jūsų susikurtus lūkesčius, tuomet tikrąją pagalbą jums galėsiu suteikti tiktai nepaklusdamas šiems lūkesčiams.

Ar suvokiate, ką sakau? Negalėsiu jums padėti paklusdamas jūsų lūkesčiams ir proto įvaizdžiams. Jeigu jiems paklusčiau, tuomet taip tik pripažinčiau ir sustiprinčiau jūsų susikurtą sudvasintą ego. O šito aš tikrai nedarysiu. Nepriversite pakylėtojo mokytojo Jėzaus Kristaus pripažinti jūsų ego. Milijonai žmonių, kurie save laiko gerais krikščioniais, mėgino priversti mane pripažinti savo susikurtą krikščionišką ego. Neturite teisės prašyti manęs tai daryti, ir aš neprivalau paklusti tiems, kurie to prašo.

Aš nepaklusiu jūsų proto įvaizdžiams. Liksiu ištikimas savo priesaikai patraukti visus vyrus ir moteris link savęs, nes aš buvau pakylėtas iš Žemės. Ir jus link savęs galiu patraukti ne nusileisdamas iki jūsų lūkesčių, bet pakeldamas jus virš jūsų lūkesčių. Negi taip sunku tai suvokti? Tai gali būti sunku suvokti, kai žvelgiate į dvasinį kelią, net ir į pakylėtųjų mokytojų mokymus iš savo proto dėžutės vidaus.

Ir todėl viskas, ką mes sakome, viskas, kas jums ateina, nusidažo jūsų stabmeldiškais įvaizdžiais, kol pasiekia sąmoningą protą. Būtent dėl to dvasiniam mokytojui yra įmanoma pasakyti žodžius, savyje talpinančius tiesos ir išminties vibraciją, tačiau mokinys nepriima šių žodžių taip, kaip jie buvo perduoti. Ir būtent tai matėte toje situacijoje, kuomet Petras man ėmė sakyti, jog tai, ką jam sakau, kad turėsiu vykti į Jeruzalę ir iškentėti daug dalykų, kad to nebus – nes man tai būtų per žema pagal jo standartą, koks turėtų būti Kristus. Ir ką tuomet atsakiau Petrui? Pasakiau: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone!“ Nes būtent tai yra šėtoniška sąmonė, norinti priversti Kristų paklusti savo lūkesčiams, norinti priversti Kristų paklusti dabartinėms sąlygoms Žemėje, užuot buvusi atviromis durimis šių sąlygų iškėlimui aukštyn.

Kaip išlaikyti Motinos Metų iniciacijas

Ar matote, kokį tai turi ryšį su Motinos Metais? Ar suvokiate, kodėl ši dispensacija buvo suteikta ant perėjimo į Motinos Metus slenksčio? Kokia yra esminė Motinos Metų iniciacija? Tai yra įveikti Motinos iškreipimą, ir šis iškreipimas yra noras priversti Dvasią paklusti dabartinėms sąlygoms materijos karalijoje, Motinos karalijoje. Tai yra noras padaryti Tėvą pavaldų Motinai, o ne atvirkščiai, kuomet Motina paklustų Tėvui, Dvasiai. Būtent tokia yra tikroji teiginio, kad vyras turi būti namų galva, prasmė. Ne tai, kad įsikūnijime esantis vyras turėtų būti namų galva, o kad Dvasia turėtų būti įsikūnijime esančių būtybių psichikos namų galva.

Jūsų AŠ ESU Esatis atstovauja vyrišką aspektą poliariškume su Sąmoninguoju AŠ ir jūsų žemesniąja esybe. Ir jūsų AŠ ESU Esatis turėtų būti jūsų asmeninių namų galva. Tačiau nutiko taip, kad žmonės tapo šėtoniško melo aukomis, teigiančio, kad Dvasia turėtų paklusti tam tikroms materijoje apibrėžtoms sąlygoms.

„Pasitrauk nuo manęs, Šėtone!“ Tai yra teiginys, kuriuo iš tiesų galite naudotis šiais Motinos Metais, kai susidursite su daugybe pagundų paklusti tam, kas yra įkūnyta, mėgindami pritaikyti arba suvaržyti Dvasios tekėjimą per jus į egzistuojančias sąlygas ir lūkesčius. Tuo nenoriu pasakyti, kad turėtumėte vaikščioti prie žmonių ir jiems sakyti: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone“, kai jie nesielgia taip, kaip jūs norite, kad jie elgtųsi. Nes, vėlgi, turite būti atsargūs, kad neprimestumėte savo lūkesčių kitiems žmonėms ar sau.

Bet aš čia jus raginu suvokti, kad šiais ateinančiais metais būsite gundomi paklusti, ir savo prote turite išmokti atpažinti prie jūsų prisiartinusį gundytoją. Ir tuomet turite – savo prote – pasakyti: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone“, šitaip atpažindami ir pripažindami, kad tai tiesiog yra materialaus pasaulio gundymas priversti jus, dvasinę būtybę, paklusti. Ir noriu jums pasiūlyti išstudijuoti tą Biblijoje pateikiamą istoriją, kaip buvau gundomas velnio paklusti jo lūkesčiams ir elgtis taip, kaip, jo manymu, turėtų elgtis Kristaus būtybė.

Materijos tikrumo melas

Nėra, kaip sakiau, jokio standarto, kokia turėtų būti Kristaus būtybė, nes Kristaus būtybės vaidmuo būtent ir yra išpurtyti žmones iš jų dabartinio ekvilibriumo jausmo, iš to netikro ekvilibriumo, kuris yra sukuriamas, nes jie mano, kad jų ego pavyko priversti visą materialią visatą funkcionuoti pagal savo pasaulėžiūrą, pagal savo doktrinas, pagal savo tikėjimo sistemą, pagal savo lūkesčius. Tai yra materijos iškreipimo melas. Tai yra melas, kad kažkas materijos pasaulyje turi tęstinumą, turi amžinumą. Manote, kad materiali visata egzistuoja 15 milijardų metų, kaip teigia jūsų mokslininkai. Bet aš jums sakau, kad nėra jokio „daikto“, kuris būtų egzistavęs kažkokį laiko tarpą. Nes nė vienas egzistuojantis „daiktas“ neturi nepriklausomos egzistencijos; jis egzistuoja tik todėl, kad Dvasia leidžia jam toliau egzistuoti. Tačiau jis vis tiek neturi jokio nepriklausomo egzistavimo, panašiai kaip vaizdas kino ekrane neturi jokio nepriklausomo egzistavimo. Nes vos tik išjungiate projektorių, ekranas aptemsta.

Ir taip pat yra su materialia visata. Tai, kas, jūsų manymu, turi amžinumą, tėra ant Materijos šviesos ekrano projektuojami vaizdai. Ir tai yra šėtoniškas melas, kad šie vaizdai nėra projekcijos, bet realūs dalykai, galintys egzistuoti nepriklausomai nuo Dvasios. Tai yra materijos melas. Būtent tai turėjau omenyje sakydamas: „Neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingu teisimu“.

Kvestionuokite visą šią idėją, kad materija yra tikra ir kad materija turi galią jūsų Dvasiai. Ryžkitės nuolatos tai kvestionuoti per šiuos Motinos Metus, ir galėsite patirti didžiulį augimą per šiuos metus. Tiesą sakant, jeigu kvestionuosite šią iliuziją daugybėje savo subtilių formų, galėsite – per šiuos ateinančius metus – patirti tokį augimą, kad metų pabaigoje pažvelgę atgal vos beatpažinsite save, kokie esate šiandien.

Šie ateinantys metai yra didžiulė galimybė kvestionuoti materijos iliuziją. Tai, žinoma, visada buvo įmanoma, tiems, kurie gebėjo toli peržengti kolektyvinės sąmonės lygį. Tačiau šiame specifiniame Motinos Metų cikle bus lengviau nei kada nors anksčiau šioje planetoje kvestionuoti šią iliuziją. Ir todėl sakau jums: pasinaudokite šia galimybe. Nežiūrėkite į šiuos metus kaip tiesiog į dar vienus niekuo iš kitų neišsiskiriančius metus. Žiūrėkite į juos kaip į absoliučiai unikalius metus, per kuriuos turite potencialą persilaužti į naują sąmonės lygį, į naują supratimo lygmenį apie tai, kas yra gyvenimas ir kokia yra jo esmė.

Ryžkitės kvestionuoti pačius subtiliausius įsitikinimus, kurių manote neturintys kvestionuoti arba manote, kad jų kvestionuoti nėra jokios prasmės – nes jie juk tikrai visi privalo būti teisingi. Jie atrodo tokie akivaizdūs, tačiau akivaizdūs jie atrodo tik todėl, kad žiūrite į juos iš savo proto dėžutės vidaus. Tad ryžkitės siekti Kristaus perspektyvos, kuris į juos žvelgia iš už proto dėžutės ribų ir todėl mato jų netikrumą.

Ir toks yra mano pasiūlymas jums. Tikiuosi, kad tie, kurie buvo atviri mano svetainei, galbūt ne vienerius metus, pasinaudos šiuo pasiūlymu. Nes aš ir toliau per šiuos metus perdavinėsiu kitus mokymus – kaip tą darys ir kiti mokytojai, – kurie jums padės maksimaliai išnaudoti šiuos Motinos Metus. Idant jūsų esybėje šie 2011 metai pavirstų tais metais, per kuriuos jūsų esybės Motina susivienytų su jūsų Esaties Tėvu. Idant Esatis, AŠ ESU Esatis, dabar turėtų atviras duris, ir per šias atviras duris, kuriomis būsite tapę, AŠ ESU Esatis galėtų sakyti: „Aš būsiu tuo, kuo būsiu“. Ir tuomet jūs, kaip Sąmoningasis AŠ, leisite Esačiai būti tuo, kuo ji bus per jus, nekurdami jokių lūkesčių ar suvaržymų Esačiai.

Ir tai yra galimybė, kurią jums suteikiu. Tai yra mano iššūkis jums, ir kartu tai yra mano iššūkis žmonijai. Jūs arba paliksite Šėtoną už savęs, arba pastatysite Šėtoną tarp savęs ir Dievo – netgi dar tvirčiau nei jis iki šiol buvo įsitvirtinęs toje pozicijoje. Tad sakau, kaip prieš mane sakė Gautama ir Motina Marija, nes tai yra frazė, kurią girdėsite daug kartų per šiuos metus: Rinktis jums!

Mato 4

1 Tuomet Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas.
2 Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo alkanas.
3 Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“.
4 Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų’„.
5 Tada velnias paėmė jį į šventąjį miestą, pastatė ant šventyklos šelmens
6 ir tarė jam: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’„.
7 Jėzus jam atsakė: „Taip pat parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’„.
8 Velnias vėl paėmė jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų šlovę,
9 tarė jam: „Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“.
10 Tada Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, Šėtone! Nes parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’„
11 Tuomet velnias nuo jo atsitraukė, ir štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com