Ar egzistuoja visatoje neteisingumas?

TEMOS: Kaip galite pažinti realybę? – Kas yra dangiškas teisingumas? – Yra labai svarbu suvokti laisvą valią – Nėra pasirinkimų be pasekmių – Kaip evoliucionuoja planetiniai vienetai – Kaip ego projektuoja atsakomybę – Kaip puolusios būtybės įkalina jus dualistinėje kovoje – Kaip visata traukia aukštyn planetas – Šėtono apibrėžimas – Kaip pažinti dangišką teisingumą – Visų žmogiškų konfliktų priežastis – Galimybė ištrūkti iš kovos

Pakylėtoji Mokytoja Portija, Teisingumo Deivė, 2011 gegužės 30 d. per Kim Michaels.


Vadžra, Vadžra, Vadžra, Vadžra, Vadžra! Tebūna žinoma, kad aš, Teisingumo Deivė, užėmiau savo buveinę šioje Žemėje apčiuopiamesniu pavidalu nei kada nors anksčiau. Nes nusprendžiau, kad atėjo laikas pridėti dangiškojo teisingumo momentumą – liepsną, gyvąją liepsną, dangiškojo teisingumo liepsnos srautą – į šią Žemę. Nes iš tiesų, vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria žmonija ir individualūs dvasios ieškotojai, yra išspręsti teisingumo mįslę, suvokti, kas yra teisingumas ir kas yra neteisingumas. Ir iš tiesų pamąstyti apie didesnį klausimą: „Ar egzistuoja visatoje neteisingumas?“

Teisingumo Deivė – tokia yra mano užimama tarnystė. Portija yra vardas, kuris jums buvo duotas, tačiau, žinoma, aš esu daug daugiau nei galite suvokti išgirdę vardą ar išgirdę tarnystės pavadinimą. Nes iš tiesų, argi nėra taip, kad vienas iš dalykų, kurį mėginome padėti jums pamatyti, kad didžiausias iššūkis Žemėje iš tiesų yra tai, jog žmonių suvokimas yra iškreipęs jų realybės matymą. Kadangi žmonės patikėjo, jog ribotas, nudažytas, išankstiniais nusistatymais grindžiamas suvokimas yra tapatus realybei.

Tad iš tiesų būtų galima kalbėti apie dvasinį kelią kaip apie keletą lūžio taškų turintį procesą. Ir vienas iš didžiausių šių lūžio taškų įvyksta tuomet, kai pasiekiate tą lygmenį, kuriame iš tiesų ryžtatės mąstyti apie klausimą: „Ar tai, ką matau, iš tiesų yra realybė? O gal tai, ką matau, yra iškreiptas vaizdas?“ O tuomet, šalia to, netgi dar didesnį klausimą: „Ar gali mano dabartinis suvokimas parodyti man realybę? O gal turiu peržengti savo dabartinį suvokimą, kad galėčiau pažinti realybę?“

Kaip galite pažinti realybę?

Ir kaip mėginome padėti jums suvokti, atsakymas į šiuos klausimus iš tiesų yra toks, kad jūsų dabartinis suvokimas nerodo jums realybės, ir kad niekada negalėsite pažinti realybės tol, kol galvosite, kad turite žiūrėti tik per savo dabartinį suvokimą. Nes tiktai įveikę savo suvokimą galėsite pažinti realybę.

Nes kaip pažįstate realybę? Realybės nepažįstate per išorinį protą, atskirą, linijišką, analitinį protą, kuris tesugeba operuoti objektais, kuriuos laiko tolimais ir egzistuojančiais atskirai nuo savęs. Išorinis protas gali pažinti tik per atstumą. Tačiau, kad galėtumėte iš tiesų pažinti, privalote įžengti į vienovę su tuo, ką siekiate pažinti. Tačiau negalite į vienovę įžengti su objektu.

Į vienovę galite įžengti tiktai paleisdami išorinį protą – atskirą tapatumo jausmą – ir sugrįždami į grynosios sąmonės būseną. Ir iš šios grynosios sąmonės būsenos galite įžengti į vienovę su už objektų arba virš objektų slypinčia sąmone. Ir šitaip galite pažinti per gnozę; ne per suvokimą ar supratimą.

Tai kaip tuomet galite pažinti dangiškąjį teisingumą? Na, tiktai per gnozę, tiktai tapdami atviromis durimis, kuomet ši dangiškojo teisingumo dvasinė liepsna galėtų tekėti per jus į šį pasaulį. Bet matote, tapimas atviromis durimis dvasinei liepsnai iš jūsų reikalauja visiškai atsilaisvinti nuo išorinio suvokimo, grindžiamo jūsų požiūriu į liepsną, su kuria siekiate įžengti į vienovę.

Kas yra dangiškas teisingumas?

Tad pažvelkime į teisingumo koncepciją, net ir į dangiškojo teisingumo koncepciją. Įvaizdis, kurį dauguma žmonių turi savo protuose apie dangiškąjį teisingumą, yra moters figūra, plevėsuojančiais rūbais, laikanti svarstykles, kurių vienas galas yra nusviręs žemiau už kitą. Ir tuomet ši moters figūra ant akių turi užrištą raištį, nes ji, tariamai, yra akla.

Na, mano mylimieji, ar tai yra tikslus dangiškojo teisingumo pavaizdavimas? Ar aš, Teisingumo Deivė, iš tiesų esu akla? Ar aš nematau? O taip, aš iš tiesų matau viską, kas vyksta Žemėje. Tai iš tiesų yra ego svajonė, kad dangiškas teisingumas turėtų būti aklas, idant ego galėtų pasislėpti už išorinio fasado, išorinio apibrėžimo, proto įvaizdžio, apibrėžiančio dangišką teisingumą. Nuo pat tos akimirkos, kai pirmosios būtybės nupuolė toje ketvirtoje sferoje, jos mėgino apsiskelbti tais, kurie gali apibrėžti, kas yra dangiškas teisingumas ir kas jis nėra. Ir todėl, tai yra jų svajonė – puolusių būtybių svajonė, – kad Teisingumo Deivė turėtų būti akla.

Tačiau aš nesu akla. Aš matau viską, ir nėra nieko, ką jūs ar kas nors kitas galėtų nuo manęs nuslėpti. Negi tikrai manote, kad mane galėtų apgauti kokie nors Žemėje vykstantys dalykai? O taip, mano mylimieji, įsikūnijime yra daug žmonių, kurie tiki, kad mane yra įmanoma apgauti – kurie tiki galėsiantys nuslėpti nuo Dievo tai, ką gali nuslėpti vienas nuo kito. Tai yra sąmonės būsena, kuri nudažo jūsų suvokimą, nes manote tapę panašūs į dievą, gebėdami apibrėžti gėrį ir blogį.

Negi nesuvokiate – ir galbūt iš tiesų nesuvokiate, bet tuomet atėjo jums laikas pradėti kvestionuoti, ar tikrai Biblija yra neklystantis Dievo žodis. Nes iš tiesų galiu jums pasakyti, kad Pradžios Knygoje pateikiama istorija apie tai, kaip žaltys sugundė Ievą suvalgyti uždraustąjį vaisių, nebuvo parašyta Dievo. Ji buvo parašyta puolusių būtybių. Būtent puolusios būtybės pamėgino sukurti žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą. Nes prisiėmę puolusių būtybių paveikslą ir panašumą, jūs taip pat įstringate gėrio ir blogio pažinimo dualizme, manydami, kad esate panašūs į dievą ir galite apibrėžti, kas yra gėris ir blogis – kas yra teisinga ir kas yra neteisinga.

Tačiau ši sąmonės būsena yra grįsta atskirtimi ir dualizmu, ir todėl ji fundamentaliai skiriasi nuo dangiškojo teisingumo. Nes kas yra dangiškas teisingumas? Na, negalite suprasti dangiškojo teisingumo neturėdami laisvos valios supratimo. Ir visgi puolusios būtybės padarė viską, ką galėjo sugalvoti – ir jeigu kalbėtume atvirai, jos sugeba sugalvoti tikrai nemažai dalykų, – kad galėtų būti tikros, jog niekas Žemėje nesuprastų laisvos valios.

Yra labai svarbu suvokti laisvą valią

Vėlgi, žinoma, negalite iš tiesų suprasti laisvos valios kaip tolimos koncepcijos. Galite įžengti į vienovę su Gyvenimo Upe, kad su ja tekėtumėte. Ir tuomet žinosite, kad laisva valia yra iš tiesų laisva. Ji yra laisva išreikšti viską, ką Esatis nori išreikšti Žemėje, ji yra laisva nuo bet kokių puolusių būtybių, masinės sąmonės ir jūsų pačių ego sukurtų suvaržymų.

Negalėsite būti laisvi laisvai išreikšti savo valią, kol manysite, kad ji privalo atitikti kažkokį standartą Žemėje. Ir, žinoma, kai Dievas suteikė pirmosioms savimonę turinčioms būtybėms laisvą valią, Kūrėjas neturėjo jokios intencijos, kad jie turėtų gyventi pagal kažkokį standartą Žemėje, kadangi Žemė tuo metu iš viso dar neegzistavo. Ir kadangi pirmosios būtybės dar nebuvo nupuolusios, nebuvo jokių būtybių puolusioje sąmonėje, kurios mėgintų primesti kokį nors standartą laisvą valią turinčioms būtybėms.

Bet argi nesuvokiate, kad tiktai dualistinis protas gali sukurti, gali apibrėžti standartą tam, kas yra gėris ir blogis, kas yra teisinga ir neteisinga? Tiktai atskirasis protas kuria standartus. Būtent tai mėginome padėti jums suvokti, nuo to laiko, kai Motina Marija perdavė savo nuostabias knygas apie gausingą gyvenimą, kuriose ji perdavė koncepciją, kad jūs nesate pagal kokį nors Žemėje egzistuojantį standartą ar proto įvaizdį apibrėžta savastis. Jūs esate savastis, neturinti jokio žemiško, jokio pasaulietiško, forma grįsto apibrėžimo. Nes jūs esate grynoji sąmonė. Jūs buvote sukurti būti atviromis durimis ir niekuo daugiau.

Matote, mano mylimieji, būdami išmintingu mokiniu kelyje, turite pasiekti dar vieną lūžio tašką, kuriame suvoktumėte, kad žodžiai iš prigimties yra riboti. Paskaitykite Maitrėjos knygos pradžią, jeigu dar nesate pilnai susipažinę su žodžių ribotumu. Kiekvienas žodis gali būti iškreiptas ir iškraipytas, ir galite žodžiais sukurti palaikymą bet kokiam argumentui, kokiam tik norite.

Yra tokių, mano mylimieji, kurie mėgsta naudotis žodžiais kaip ginklais prieš savo artimą, žaisdami kažkokį valdžios žaidimą arba mėgindami jį įtikinti ar priversti kažką daryti. Galite matyti šiuos žmones istorijos eigoje, matėte, kaip Jėzui teko su jais susidurti, matėte kaip Buda su jais bendravo, neįsitraukdamas į jų argumentus. Ir matote, kad jie visada pasirodo, kai tik kokiu nors pavidalu pasirodo Gyvasis Kristus. Jie yra žodžių kalviai, žodžių iškraipytojai, siekiantys panaudoti gudrias žodžių interpretacijas prieš Gyvąjį Kristų. Galite juos atrasti visur, ir iš tiesų rasite juos visur, kur tik pasirodys Gyvasis Kristus. Tad turite pasirinkti: ar iškreipinėsite ir maigysite mano žodžius, o gal pakilsite virš žodžių? Ar tapsite atviromis durimis, kad galėtumėte patirti realybę to, ką siekiate pažinti, pavyzdžiui, dangiškojo teisingumo realybę?

Ar egzistuoja visatoje neteisingumas? Ir kaip jis galėtų egzistuoti, jeigu aukščiausias formų pasaulio įstatymas yra laisva valia? Negi nesuvokiate, kad laisva valia yra laisva? Ir ji yra individuali. Jūs esate individualizuota Kūrėjo tąsa – jūs nebuvote sukurti atskira būtybe, jūs buvote sukurti Kūrėjo tąsa. Tačiau tą akimirką, kai buvote individualizuoti, jums buvo suteikta absoliučiai laisva valia patirti viską, ką tiktai trokštate patirti. Ir jūs tuomet buvote pasiųsti į pasaulį, kuris turi potencialą suteikti jums kokias tik norite patirtis, nes Materijos šviesa prisiims bet kokias ant jos projektuojamas formas. Ir Motina – Dangiškoji Motina – yra prisiekusi prisiimti bet kokią formą, kad jūs galėtumėte išgyventi savo trokštamą patyrimą. Tai yra paprasčiausia, pati fundamentaliausia dangiškojo teisingumo forma.

Nėra pasirinkimų be pasekmių

Esate laisvi susikurti kokį tik norite proto įvaizdį ir projektuoti šį įvaizdį ant motinos šviesos, ir tuomet motinos šviesa atspindės jums aplinkybes formų pasaulyje, kurios bus jūsų suprojektuoto įvaizdžio atspindys. Tai yra pati pamatinė dangiškojo teisingumo forma – ką pasėjote, tą ir pjausite. Ar gali būti kas nors paprastesnio? Tačiau tie iš jūsų, kurie ryžotės studijuoti ir taikyti mokymus apie non-dualizmą, kuriuos mes dabar perdavinėjame jau keletą metų, turėtų būti atviri suvokti paslaptį, kurią suvokė labai mažai žmonių. Ir tai yra esmė to, kaip puolusios būtybės – o gal netgi turėčiau sakyti: puolusi sąmonė – įviliojo savimonę turinčias būtybes į nesibaigiančią kovą.

Argi nesuvokiate, ką jums ką tik pasakiau? Galite paimti du skirtingus požiūrius, mano mylimieji. Galite žiūrėti į gyvenimą iš savo dabartinės situacijos, savo dabartinės sąmonės būsenos, savo dabartinio suvokimo vidaus. Arba galite pasinaudoti savo gebėjimu sugrįžti į grynąją sąmonę, kad galėtumėte pamatyti didesnį paveikslą ir galėtumėte pažvelgti į gyvenimą iš išorės.

Tad dabar išeikime iš proto dėžučių ir pažvelkime į didesnį paveikslą! Ką aš ką tik paaiškinau apie laisvos valios ir visatos veikimą? Jūs turite absoliučiai laisvą valią, tačiau kaip naudojatės savo valia? Jūs ja naudojatės darydami pasirinkimus! Tačiau kas yra pasirinkimai? Jeigu einate keliu ir prieinate tašką, kuriame kelias išsišakoja į Y, susiduriate su pasirinkimu: Ar turėčiau pasirinkti dešinį ar kairį kelią?

O ką jeigu šis kelias išsišakoja tik tam tikrą laiką, pereidamas du visiškai vienodus tunelius, ir tuomet šios dvi kelio atšakos susilieja į tą patį vieną tašką. Tuo atveju iš tiesų neturėtumėte jokio pasirinkimo, kadangi ėjimas bet kuriuo keliu leistų jums patirti lygiai tokį patį patyrimą ir atvestų jus į lygiai tokią pačią vietą. Kitaip tariant, nebūtų jokio skirtumo, ar būtumėte rinkęsi dešinį ar kairį kelią; tai neturėtų jokių pasekmių! Ir tuo atveju, ar iš tiesų būtumėte turėję pasirinkimą?

Tačiau, jeigu šie keliai pasuktų skirtingomis kryptimis, jeigu jie jums leistų patirti skirtingas perspektyvas, skirtingas patirtis ir nuvestų jus į skirtingas vietas, tuomet iš tiesų galėtume sakyti, kad turėjote pasirinkimą. Tačiau kodėl turite pasirinkimą? Todėl, kad egzistuoja skirtingos pasekmės, priklausančios nuo to, kurį kelią pasirinksite. Tad naudotis savo valia galite dėl to, kad egzistuoja pasekmės, priklausančios nuo to, ar darysite tą ar aną. Jeigu pasekmės neegzistuotų, jūs negalėtumėte naudotis savo valia!

Kaip sukuriate pasekmes? Padarydami pasirinkimą, suformuodami tam tikrą proto įvaizdį, kurį tuomet suprojektuojate ant Materijos šviesos, ir Materijos šviesa prisiima jūsų įvaizdžio pavidalą. Ir šitaip jūs susikuriate savo pasekmes, mano mylimieji. Tai yra tiesa, kurią daugumai žmonių yra labai sunku priimti.

Ego ir atskirajai savasčiai yra absoliučiai neįmanoma priimti šios koncepcijos. Nes ego niekada – niekada – neprisiims atsakomybės už pasekmių sukūrimą. Ir tam tikra prasme, negalite ego dėl to kaltinti, kai suvokiate, kodėl buvo sukurtas ego. Tad pažvelkime dabar į tai.

Kaip evoliucionuoja planetiniai vienetai

Žinoma, puiku ir gera man sakyti, kad jūs turite individualią laisvą valią ir patys susikuriate savo pasekmes. Tačiau, kaip yra sakoma sename posakyje, nė vienas žmogus nėra sala. Realybė yra tokia, kad jūs nebuvote sukurti atskiru individu, pasiųstu į didžiulį pasaulį, kuriame esate vienintelė būtybė ir todėl jūs vieninteliai darote pasirinkimus. Jūs buvote sukurti kaip didesnės būtybių grupės dalis, kurios buvo pasiųstos į kažkurią planetinę sistemą materialiame pasaulyje. Ir todėl savo laisva valia naudojatės didesnės visumos kontekste, kuriame yra daug kitų individualių būtybių, kurios taip pat naudojasi savo individualia valia.

Ir tai, tiesą sakant, yra spartesnį augimą užtikrinantis mechanizmas, nes jeigu būtumėte vienui vieni savo atskirame pasaulyje, jums būtų visiškai įmanoma įstumti save į tokią proto būseną, kurioje jaustumėtės labai patogiai ir galėtumėte ten likti neribotą laiko tarpą. Ir todėl, kaip galėtumėte išpildyti pirminį tikslą, dėl kurio buvote sukurti, tai yra, augti savo savimonėje, kol pasieksite Dievo sąmonės lygį? Begalinėje Kūrėjo išmintyje buvo akivaizdu, kad sukuriant daug individualių būtybių ir jas patalpinant kartu kažkokioje didesnėje visumoje, pavyzdžiui, planetoje, šios būtybės darys spartesnį progresą, viena kitą stebėdamos ir netgi, jeigu pasirinktų įžengti į tam tikrą sąmonės būseną, konfliktuodamos tarpusavyje.

Ir daugumoje šių planetinių vienetų, kaip galėtume juos pavadinti, kuriuos galite atrasti šioje materialioje visatoje, nutiko taip, kad po ilgo eksperimentavimų ir konfliktų periodo, atsirado tam tikra darna. Materialioje visatoje, žinoma, egzistuoja milijonų milijonai planetų, turinčių protingą gyvybės formą. Ir didžioji jų dalis iš tiesų perėjo šį pirminį, jūsų mokslininkų taip mėgstamą vadinti, chaoso periodą. Tačiau iš tiesų tai tiesiog buvo laisvos valios reiškimosi periodas, kol pradėjote matyti, kaip net ir mokslininkai yra tai pastebėję, kad tam tikrose dujose gali pradėti vykti molekulių, individualių molekulių laipsniškas arba netgi staigus susiderinimas.

Ir būtent tai įvyko daugumoje planetų, kuriose būtybės kurį laiką eksperimentavo, konfliktuodamos tarpusavyje, mesdamos viena kitai iššūkį, tačiau palaipsniui jos suvokė, kad yra daug didesnis džiaugsmas dirbti kartu dėl aukštesnės vienybės, aukštesnės vizijos. Tad jos įžengė į darną, ir dabar savo planetinį vienetą išvedė į aukštyn kylančią spiralę – pakylėjimo spiralę.

Tad iš tiesų matote, kad visa materiali visata yra aukštyn kylančioje spiralėje. Tačiau, kai žvelgiate į šią visatą, matote, kad vis dar yra tam tikrų planetų – jų skaičius nėra didelis, lyginant su visuma, tačiau šis skaičius yra didelis, kai žvelgiate tik į patį skaičių – kurios dar neįžengė į šią Pakylėjimo Spiralę arba dar neperėjo šio fazinio perėjimo taško, kuriame atsiranda darna. Žemės planeta įžengė į kylančią spiralę, tačiau žmonija dar nepasiekė to taško, kuriame įvyksta fazinis perėjimas, suderinantis daugumos žmonių sąmonę su aukštesne vizija, aukštesne vienove, aukštesne vienybe. Tad ką gi jūs matote šiose planetose, kuriose vis dar tebeegzistuoja chaosas, kuriose vis dar tebeegzistuoja konfliktai tarp žmonių?

Kaip ego projektuoja atsakomybę

Na, jūs matote štai ką: konfliktas yra proto įvaizdžių pasekmė, kuriuos būtybės planetinėje sistemoje saugo savo protuose ir projektuoja ant Materijos šviesos. Materijos šviesa tiesiog prisiima formą, kuri yra ant jos projektuojama, ir taip ji sukuria planetą su fizinėmis sąlygomis, ir visuomenę su tam tikromis sąlygomis, kuri įkūnija šiuos proto įvaizdžius.

Ar suvokiate, ką čia paaiškinu? Jūs, kaip individas, susikūrėte proto įvaizdį savo prote. Jūs projektuojate šį proto įvaizdį ant Materijos šviesos ir Materijos šviesa tiesiog atspindi jums pasekmes, kurias pasirinkote sukurti per tai, kaip naudojotės savo laisva valia.

Na ir dabar, žinoma, galite sakyti: „Bet aš juk vienas pats nesukūriau Žemėje egzistuojančios situacijos!“ Ir jūs esate visiškai teisūs. Žmonija kolektyviškai sukūrė dabartinę situaciją, tačiau kodėl jūs esate Žemėje? Na, dėl to, kad prisiėmėte tokią pačią sąmonę, kurią turi didžioji žmonių dalis šioje planetoje.

Jūs buvote dabartinės situacijos Žemėje sukūrimo dalimi. Tai, ką matote Žemėje, yra naudojimosi laisva valia pasekmės. Tačiau, žinoma, tai gali būti įmanoma pamatyti, kai suprojektuojate save už savo dabartinės sąmonės būsenos ribų, už savo dabartinės savasties, kurioje save laikote atskira būtybe, ribų. Tačiau to neįmanoma matyti, kai žvelgiate į gyvenimą iš savo atskiro proto vidaus, iš savo atskiro savasties jausmo vidaus. Kai žvelgiate į viską iš vidaus, galvojate, kad situacija, kurią patiriate Žemėje, nėra jūsų laisva valia padarytų pasirinkimų pasekmė, ar netgi visos žmonijos padarytų pasirinkimų pasekmė. Ir tuomet galite lengvai patikėti puolusių būtybių skleidžiamu melu, kad tai, ką jūs patiriate, buvo jums primesta kažkokios išorinės jėgos – ar tai būtų šis piktas, tolimas Dievas danguje, ar kiti žmonės, ar kažkokie nekintantys gamtos dėsniai, sukurti gryniausio atsitiktinumo dėka.

Kaip puolusios būtybės įkalina jus dualistinėje kovoje

Ar suvokiate, kad pagrindinės idėjinės sistemos – ar jos būtų religinės, mokslinės-materialistinės ar politinės pakraipos – egzistuojančios šioje Žemėje, vaizduoja jus jums nepavaldžių aplinkybių auka? Ir ką ši aukos sąmonė priverčia jus padaryti? Na, ji jus priverčia manyti, kad vienintelis būdas pagerinti savo situaciją yra siekti pakeisti išorines sąlygas, pakeisti pasekmes. Ir todėl pats paprasčiausias mechanizmas, kurį taiko puolusios būtybės, mėgindamos jus pririšti prie nesibaigiančios dualistinės kovos, iš tiesų yra įtraukti jus į kovą prieš pasekmes. Tačiau ar suvokiate, kodėl tai niekada jums nesuteiks proto ramybės?

Mano mylimieji, įsivaizduokite, kad sėdite kino teatre. Žiūrite į ekrane rodomą filmą ir nusprendžiate, kad filmas jums nepatinka. Tačiau, kadangi filmas yra rodomas ekrane, jūs dabar įsikalate sau į galvą, kad vienintelis būdas pakeisti filmą yra pakeisti ekraną. Tad susirandate juodų dažų kibirėlį ir teptuką, ir pradedate ekraną dažyti juodai. Ir taip, tai iš tiesų šiek tiek pakeičia filmą, tačiau ant ekrano vis dar tebėra projektuojamas tas pats vaizdas. Tad kiek gi jums iš tiesų pavyks pakeisti filmą, keičiant ekraną?

Nes argi filmas nėra sukuriamas už ekrano ribų? Argi nėra taip, kad vaizdas ekrane yra priežasties, egzistuojančios kažkur kitur, pasekmė? O kino teatre, ši priežastis yra kino projektoriuje esanti kino juosta. Bet argi nematote paralelės? Tai, ką patiriate Žemėje, yra priežasties pasekmė. O priežastis egzistuoja jūsų sąmonėje ir kolektyvinėje sąmonėje.

Jeigu manysite turintys kovoti su pasekmėmis – užuot pakeitę priežastį – neišvengiamai paversite savo gyvenimą pastovia ir potencialiai niekada nesibaigiančia kova. Nors kova iš tiesų kažkada baigsis, nes to reikalauja Laisvos Valios Įstatymas, nes nors turite laisvą valią patirti kokias tik norite patirtis, neturite teisės patirti šios patirties, likti tam tikroje patirtyje, amžinai. Dangiškasis teisingumas tiesiog reiškia, kad turite laisvą valią rinktis, tačiau jūs iš tiesų patirsite savo pasirinkimų pasekmes. Nes įžengdami į tam tikrą sąmonės būseną, prisitrauksite save prie planetinio vieneto, kuriame didžioji būtybių dalis turi tokią pačią sąmonės būseną. Ir todėl neišvengiamai patirsite pagundą stoti į kovą prieš kitus toje pačioje sąmonės būsenoje esančius žmones, stoti į kovą su pasekmėmis, kurios buvo sukurtos kolektyvinės toje planetoje egzistuojančios sąmonės.

Kaip visata traukia aukštyn planetas

Tačiau tai taip pat yra dangiškas teisingumas, kad nė vienas planetinis vienetas nėra sala. Ir todėl planetinio vieneto gyventojai negali daryti, ką tiktai nori, nebūdami susiję su materialios visatos visuma. Jeigu visa visata yra akceleruojančioje Pakylėjimo Spiralėje, tuomet tokios planetos kaip Žemė gyventojai bus surišti su šia spirale. Ir todėl, norėdami pasipriešinti Pakylėjimo Spiralei, jie privalės naudoti vis didesnę ir didesnę jėgą. Ir tai, vėlgi, dar labiau sustiprins kovą.

Na ir dabar galite sakyti – jeigu žiūrėsite į tai iš kovos vidaus – kad tai jums buvo primesta šio išorinio Dievo, kuris jus verčia būti surištais su Pakylėjimo Spirale. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Realybė yra tokia, kad jeigu planetinis vienetas būtų izoliuotas vienetas, ir jeigu to vieneto gyventojai iš tiesų galėtų nugramzdinti savo planetą į žemyn traukiantį sūkurį, nebūdami susiję su didesne visuma, na tai tuomet šis žemyn traukiantis sūkurys labai greitai akceleruotųsi iki taško, kuriame planetinis vienetas būtų sunaikintas. Ir už šį sūkurį atsakingos būtybės neturėtų jokios kitos galimybės kaip tik patirti savo individualumo ištrynimą taip vadinamoje antrojoje mirtyje.

Ir todėl, jeigu Žemė nebūtų susieta su visuma, Žemė jau seniai būtų susinaikinusi, ir ją į šį sūkurį atvedusios būtybės būtų susinaikinusios kartu su ja. Ir todėl jos nebeturėtų laisvos valios – galimybės rinktis. Nėra nė vienos savimonę turinčios būtybės, kuri galėtų egzistuoti nepriklausomai, nes ji yra paties Kūrėjo Esybės išraiška. Ir, žinoma, Kūrėjas yra linkęs matyti visas savo Esybės išraiškas pakylant į Pakylėjimo Spiralę. Kūrėjas jums suteikė neįtikėtinai ilgą laiko tarpą, suteikė jums laisvą valią nuspręsti, kuriuo keliu norėtumėte keliauti link pakylėjimo taško.

Tačiau egzistuoja pamatinis įstatymas, kuris sako, kad privalote kilti aukštyn arba leistis žemyn, nes stovėjimas vietoje yra neįmanomas. Nes tai prieštarautų pačiam sukūrimo tikslui. Ir tai iš tiesų prieštarautų tikslui, dėl kurio jūs pasirinkote įžengti į šią spiralę, kuri yra kūrinija, kuri yra formų pasaulis. Nes nepaisant visų mokslo ar įvairių religijų sukurtų įvaizdžių, formų pasaulis nėra statiškas. Jis nestovi vietoje, jis iš prigimties yra cikliškas, einantis iš vienos būsenos į kitą ir atgal į pirmąją, atgal į antrąją, ir taip toliau iki begalybės. Formų pasaulis yra aukštyn kylančioje spiralėje, kuri turi aiškią kryptį ir aiškų tikslą. Galite prieš jį kovoti – tai yra jūsų pasirinkimas – tačiau jūs nekovojate prieš Dievą ar Dievo planą. Jūs kovojate prieš pasekmes, kurias patys susikūrėte, ir kurias kolektyviškai sukūrė gyvenantieji jūsų planetiniame vienete.

Šėtono apibrėžimas

Ir todėl, ar nematote, koks yra paprasčiausias Šėtono apibrėžimas? Tai yra sąmonė, kuri jus verčia kovoti prieš pasekmes, užuot priėmus Kristaus perspektyvą ir tiesiog pakeitus priežastį, tuo būdu neišvengiamai pakeičiant ir pasekmes. Ir kas gi nutiko su tais, kurie įžengė į šią kovojimo su pasekmėmis sąmonę? Jie neišvengiamai buvo įtraukti į epinį mąstymą, sukurtą puolusių būtybių. Ir šis epinis mąstymas teigia, kad su Dievo planu, su pirminiu Dievo užmanymu nutiko kažkas ne taip. O tai, žinoma, gali egzistuoti tik tuomet, kai tikite, kad egzistuoja standartas, pagal kurį turėtumėte vertinti, kas turėtų ir kas neturėtų įvykti. Ir jūs esate tie, kurie galite apibrėžti šį standartą, arba tie, kuriuos laikote aukščiausiu autoritetu Žemėje, gali apibrėžti šį standartą, sakantį, kas nutiko ne taip su Dievo planu.

Ir kai patikite, kad iš tiesų egzistuoja toks standartas, esate lengvai įtraukiami į epinę kovą, kurioje siekiate pakeisti tai, kas, pagal jūsų apibrėžimą, nutiko ne taip. Ir tai neišvengiamai jus paskatina prieiti išvados, kad šis ne taip įvykęs dalykas yra tai, kad kai kurie žmonės savo laisva valia pasinaudojo tokiu būdu, kad sukėlė grėsmę Dievo sukurtam visatos planui. Ir todėl tai yra jūsų užduotis pakeisti šiuos žmones, tiesiogine fizine prievarta arba juos įtikinant, arba siekiant kitais būdais juos įtikinti ir manipuliacijomis priversti juos atitikti jūsų standartą, jūsų proto įvaizdį, kokia turėtų būti Žemė.

Ir tai yra Šėtono sąmonė, kurią Petras mėgino primesti Jėzui toje kritinėje situacijoje, aprašytoje evangelijose, kuomet Jėzus atsigręžė į jį, pažvelgė griežtai jam į akis ir tarė: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone!“ Nes Jėzus buvo pasišventęs didesniam Dievo plano visatai procesui. Jėzus pasisiūlė prisiimti Gyvojo Kristaus vaidmenį, jis pasisiūlė ateiti į įsikūnijimą ir leisti dualistinėje sąmonėje įstrigusiems žmonėms padaryti su juo tai, ką jie norėjo padaryti, kartu pademonstruodamas, jog kad ir ką jie jam bedarytų, jie negali jo pakeisti. Nes jis atsisakė būti surakinamas pasekmėmis, amžinai likdamas ištikimas realybei, kad jūs, būdami individuali būtybė, nesate pasekmė. Jūs esate bendrakūrėjas, tai reiškia, kad turite potencialą būti priežastimi ir pakeisti pasekmę Žemėje.

Bet kaip iš tiesų pakeičiate pasekmę Žemėje? Nepakeičiate jos kovodami su dabartinėmis sąlygomis. Jūs ją pakeičiate prisiimdami atsakomybę už save ir tardami: „Aš esu individas, egzistuojantis šiame planetiniame vienete. Neturiu teisės pažeisti kitų laisvos valios, tačiau iš tiesų turiu teisę neleisti jų pasirinkimams pažeisti ar apriboti mano laisvos valios. Ir todėl, turiu teisę prisiimti atsakomybę už savo sąmonės būseną ir pakeisti savo sąmonės būseną, išreikšdamas aukštesnę sąmonės būseną, kad ir ką didžioji dauguma šioje planetoje bedarytų. Idant galėčiau būti šviesa pasaulyje – šviesa ant kalno, kuri negali būti paslėpta. Idant tie, kurie to norės, galėtų ją matyti kaip pavyzdį ir būti jos įkvėpti, ir man nebūtų būtina su jais kovoti, ar jų kaip nors versti, ar juos kaip nors įtikinėti. Aš tiesiog esu pasaulio šviesa. Esu atviros durys šviesai šviesti per mano esybę, ir todėl esu atviros durys dangiškojo teisingumo liepsnai.“ Ar kad ir kokiai liepsnai trokštumėte būti atviromis durimis, kuri per jus tekės.

Ir nebus taip, kad ši šviesa išeis ir taps specifiniu mokymu, metančiu iššūkį kitiems mokymams. Nes, kaip sakiau, tai, kas yra išreikšta žodžiais, turi savo ribotumus. Visi šie mokymai, kurie buvo perdavinėjami pakylėtųjų mokytojų amžių bėgyje, patys iš savęs neturi jokios vertės, nes kai mokymas tampa atsietu mokymu, egzistuojančiu tiktai žodžių pavidalu, jis tampa tik dar vienu mokymu ir žodžiais, su kuriais galima be pabaigos ginčytis. Vertę jis turi tik tuomet, kai žmonės peržengia mokymo ribas ir naudojasi juo tik kaip įrankiu susiderinti su pakylėtųjų mokytojų sąmone ir tapti atviromis durimis.

Kaip pažinti dangišką teisingumą

Nes kaip pažinsite Teisingumo Deivę? Ne per išorinį žodžiais suformuluotą mokymą. Nepažinsite manęs tol, kol laikysite mane objektu, kurį galima pažinti per atstumą. Pažinsite mane tik tuomet, kai pakilsite virš savo proto įvaizdžių; tapsite grynąja sąmone, tapdami atviromis durimis, per kurias būtybė, kuri AŠ ESU – sąmonės srautas, kuris AŠ ESU – galės tekėti per jus ir išreikšti savo Žemėje. Ir tuomet jūs mane pažinsite, pažinsite Teisingumo Deivę. Tačiau aš esu nuolatos tekantis srautas ir būsiu tuo, kuo būsiu bet kurią akimirką. Ir kiekvienoje situacijoje išreikšiu kažką kito, nes mano tikslas nėra išreikšti kažkokią aukščiausią tiesą. Mano tikslas yra, bet kurioje situacijoje, kurioje man yra suteikiama prieiga į šį pasaulį, mesti iššūkį žmonėms pakilti aukščiau, transcenduoti savo dabartinę sąmonės būseną, savo dabartinę proto dėžutę.

Ir todėl, mano išraiška bus pritaikyta prie dabartinės proto dėžutės tokiu būdu, kad suteiks žmonėms galimybę ją transcenduoti, žengti žingsnį aukštyn. Ne kažkokį aukščiausią žingsnį, kurio jie nėra pasirengę žengti, nes jis jiems yra pernelyg nesuvokiamas. Būtent taip Gyvasis Kristus išreiškia save Žemėje. Kai tik kas nors tampa atviromis durimis, tuomet didesnė sąmonė, kuri yra pakylėtieji mokytojai, išreikš save pagal tą situaciją, visada siekdami pakylėti aukštyn visą gyvybę, niekada nesiekdami pažeminti nė vienos gyvybės formos. Argi nesuvokiate, kad yra tiek daug žmonių, kurie mėgina pažeminti kitus? Iš pradžių jie mėgina kontroliuoti kitus, o tuomet, kai kai kurie žmonės atsisako būti kontroliuojami, jie mėgina juos pažeminti, net ir sunaikinti ar juos nubausti. Ir taip yra dėl to, kad puolusios būtybės suprojektavo šį klaidingą dangiškojo teisingumo įvaizdį, kuris sako: egzistuoja standartas, kaip jūs turėtumėte naudotis savo „laisva“ valia. Na, jeigu egzistuoja standartas, tai tuomet jūsų valia negali būti iš tiesų laisva, argi ne taip?

Ir tuomet jos netgi suprojektavo, kad Dievas nustatė standartą, kaip turėtumėte naudotis savo laisva valia. Ir todėl jos sako, kad jeigu padarysite kažką, kas, pasak šio standarto, yra neteisinga, nusipelnysite būti nubausti. Ir todėl matote, kad Žemės planetoje teisingumo koncepcija neišvengiamai buvo susieta su bausmės idėja. Tačiau Dievas nė vieno netrokšta bausti. Dievas neturi jokio poreikio ką nors bausti, kadangi Dievas jums suteikė laisvą valią ir padarė taip, kad Materijos šviesa atspindėtų jums jūsų pasirinkimų pasekmes.

Tad kas jus baudžia, mano mylimieji? Jūs patys! Jūs baudžiate save!

Kas baudžia žmoniją? Žmonija kolektyviškai baudžia save per savo padarytus pasirinkimus. Ir tol, kol kritinė žmonių masė nenubus šiai realybei – ir nenuspręs liautis kovoti su pasekmėmis, vietoj to pakeisdama priežastį, kuri yra jų pačių sąmonės būsena – na, kol to neįvyks, žmonija nepasieks to darnos taško, kuriame galėtų susivienyti aplink aukštesnę viziją. Vietoj to, jie ir toliau liks dabartinėje būsenoje, kurioje toliau tęs tarpusavio kovas. Tiktai, žinoma, kadangi visa likusi visata juda pirmyn, ši kova darysis vis intensyvesnė, kol galiausiai ji pasidarys tokia intensyvi, kad žmonės tars: „Gana, mums jau šito gana, privalo egzistuoti geresnis kelias.“

Visų žmogiškų konfliktų priežastis

Ir, žinoma, daugelis žmonių jau pasiekė tą tašką. Ir todėl mes iš tiesų esame optimistiški, kad planetai judant pirmyn per ateinančius metus ir dešimtmečius, mes vis labiau artėsime prie šio lūžio taško. Tačiau, žinoma, iki to laiko vis dar gali įvykti labai rimtų konfrontacijų. Nes šioje planetoje iš tiesų yra daug žmonių, kurie yra visiškai apakinti Šėtono sąmonės, kurioje mano privalantys kovoti su savo pasirinkimų pasekmėmis, užuot pakeitę juos prie šių pasirinkimų atvedusią sąmonę.

Ir todėl jie mano privalantys kovoti su kitais žmonėmis ir siekti pakeisti kitų žmonių proto būseną, užuot pakeisdami savo proto būseną. Argi nesuvokiate, kad būtent šis vienas mechanizmas yra visų žmogiškų konfliktų priežastis? Manote turintys pakeisti kitų žmonių protą, užuot pakeitę savo protą. Ir štai čia, mano mylimieji, turite visų konfliktų priežastį ir viso taip vadinamo neteisingumo šioje planetoje priežastį.

Nes argi nesuvokiate, kad tikros, laisvos valios įstatymas teigia, kad jūs neturite jokios teisės siekti pakeisti kitų žmonių protą? Kai šitai darote, pažeidžiate jų laisvą valią, ir jie jaus, kad jūs pažeidžiate jų laisvą valią, net ir neturėdami Laisvos Valios Įstatymo supratimo. Ir todėl, jeigu jie negalės išvengti jūsų vykdomo jų laisvos valios pažeidinėjimo, jie tai jaus kaip neteisybę. Ir, žinoma, visa tai puolusios būtybės sukūrė tam, kad įkalintų žmones šioje nesibaigiančioje kovojimo vieni prieš kitus kovoje, nes jie siekia palenkti kitų valią, tuo būdu pažeisdami vienas kito laisvą valią ir sukurdami neteisybės jausmą. Ir tai tęsiasi vėl, ir vėl, ir vėl.

Ir kaip tai kada nors pasikeis? Na, tai pasikeis tik tuomet, kai tie, kurie yra dvasingi žmonės, suvoks, kad jūs čia atėjote ne tam, kad pakeistumėte kažkieno kito protą. Jūs čia atėjote tam, kad pakeistumėte savo sąmonės būseną, kol tapsite šviesa, iškelta ant kalno, kuri negali būti paslėpta. Tad leiskite savo šviesai šviesti žmonėms, kad jie matytų, jog ši šviesa negali ateiti iš jūsų, ji privalo ateiti iš aukštesnio šaltinio. Jūs jos nesukūrėte, jūs tapote atviromis durimis šiai šviesai.

Aaa, mano mylimieji, štai koks yra tikrasis Kristaus būtybės tikslas! Tikslas niekada nebuvo ir niekada nebus Kristaus būtybei kovoti prieš kitus, bausti kitus, žeminti kitus, apnuoginti kitus pagal savo standartą, nuteisti juos ar kaip nors pakeisti jų protus. Jeigu norite patirti aukščiausią asmeninės laisvės formą, kurią įmanoma patirti Žemėje, tuomet turite palikti šią idėją, kad atėjote čia pakeisti kitus. Tai yra neįsivaizduojama laisvė, mano mylimieji!

Galimybė ištrūkti iš kovos

Argi nematote, kad aš, Portija, taip pat buvau vadinama Galimybių Deive? Ir kokią jūs turite didžiausią galimybę? Paleisti troškimą pakeisti kitus. Nes kai turite troškimą pakeisti kitus, kur eina jūsų dėmesys? Jis eina į jūsų išorę. Tačiau kur, kaip sakė Jėzus, galite atrasti Dievo karalystę? Argi jis nesakė, kad Dievo karalystė yra jumyse?

Tad kol jūsų dėmesys bus nukreiptas į išorę, siekiant pakeisti kitus, kaip galėsite atrasti jumyse esančią karalystę? Ir todėl, palikti šį troškimą keisti kitus yra didžiausia galimybė jums nueiti vidun ir suvokti šį paprastą faktą: jums buvo suteikta individuali laisva valia, ir aukščiausia šito prasmė yra, kad turite absoliučią laisvę pasirinkti savo proto būseną. Todėl, kad jūsų proto būsena nepriklauso nuo jokių jūsų išorėje esančių dalykų!

Taip, jūs gyvenate Žemės planetoje, taip, yra daug dalykų šioje Žemėje, kurie daro jums poveikį, netgi siekia prievartauti jūsų laisvą valią! Tačiau jūs vis tiek turite potencialą pereiti per visus tuos dalykus ir išsaugoti savo proto ramybę. Tačiau negalėsite šios proto ramybės pasiekti tol, kol jūsų dėmesys bus nukreiptas į išorę, kol sieksite pakeisti kitus. Proto ramybę pasieksite tik tuomet, kai nukreipsite savo dėmesį į vidų ir sieksite pakeisti save – savo proto būseną.

Ir štai tuomet jums atsivers galimybė įkūnyti Kristiškumą. Ir štai tuomet tapsite atviromis durimis šviesai šviesti per jus, ir tuomet galėsite suteikti kitiems žmonėms galimybę pamatyti šią šviesą ir ją priimti arba ją atmesti. Tačiau jūs nesuteikiate kitiems žmonėms galimybės, eidami ir mėgindami juos prievartauti, mėgindami juos apšviesti, mėgindami priversti juos pamatyti tai, ką, jūsų manymu, jie turėtų matyti.

Tai nėra galimybės jiems ištrūkti iš kovos suteikimas, nes šitaip jūs tik dar stipriau įtraukiate juos ir save į kovą. Tapkite šviesa, tapkite atviromis durimis, ir tuomet jūs suteiksite žmonėms galimybę – ir tuomet turėsite galimybę būti pasaulyje, nebūdami veikiami pasaulio, bet iš tiesų būdami atviromis durimis Esaties džiaugsmui ir meilei tekėti per jus, kuomet jausitės ramybėje. Jausite pilnatvę, išreikšdami ir patirdami savo Esaties Dievo savybę, tekančią per jus. Tai yra didžiausia jūsų galimybė!

Ir visgi, mes, žinoma, žinome, kad tai nėra taip paprasta pasiekti žmonėms, kurie buvo įsikūnijime daugelį gyvenimų šiame kovos sąmonės tankume. Tie iš mūsų, kurie buvome įsikūnijime, puikiai šitai žinome. Nes daugelis pakylėtųjų mokytojų iš tiesų praleido daug gyvenimų kovos sąmonėje, netgi galvodami turintys dirbti dėl kažkokio aukščiausio gėrio kovodami prieš kitus žmones, kaip galite tai matyti iš keleto mokytojų gyvenimų. Ir vis dėlto, kaip jie tapo pakylėtaisiais mokytojais? Jie tai padarė pasiekę suvokimą, kad niekada nelaimėsite galutinio mūšio, nes kova niekada nesibaigs, kol netranscenduosite kovą sukūrusios sąmonės.

Ir norėdami suteikti jums galimybę transcenduoti šią sąmonę, mes nusprendėme perduoti šias paskutines keturias invokacijas. Priimkite šias keturias invokacijas kaip didžiausią galimybę įnešti savo indėlį ir padėti visai likusiai žmonijai transcenduoti kovos sąmonę. Tokia yra mūsų viltis: kad priimsite jas tuo būdu, kad pasinaudosite jomis, ir kad leisite šioms labai gilioms invokacijoms, šiems labai giliems teiginiams pakeisti jūsų sąmonės būseną.

Nes iš tiesų, yra viena skaityti knygą ar diktavimą, ir visai kas kita, turėti šį mokymą išreikštą invokacijos pavidalu, kuomet jūs to neskaitote intelektualiu protu, tačiau ji pasiekia jūsų sąmonę gilesniame lygmenyje, ir todėl turi daug didesnį transformuojantį poveikį nei visi dalykai, kuriuos tiesiog perskaitote.

Nes, vėlgi, netapsite nušvitę, galvodami, kad nušvitimas yra kažkoks objektas, kurį galite studijuoti per atstumą. Nušvitę tapsite, tiktai pirmiausia tapdami grynąja sąmone, o tuomet tapdami atviromis durimis, kuomet sąmonės srautas, kuris yra nušvitimas, galės tekėti per jus. Nes nušvitimas nėra statiška būsena, nepaisant to, kad daugelis dvasinių mokymų jį taip vaizduoja. Jis iš tiesų yra gyvoji, tekanti Gyvenimo Upė, kuri nuolatos keičiasi, nuolatos transcenduoja save, nes tai yra nuolatinis tapimo daugiau procesas – kiekvieną akimirką tampant daugiau nei buvote prieš tai.

Ir tai yra gyvenimas! Gyvenimas yra nuolatinė savitranscendencija. Mirtis yra stovėjimas vietoje! Todėl sakau, kaip jau anksčiau buvo pasakyta: RINKITĖS GYVENIMĄ! Rinkitės išmintingai ir naudokitės šiomis invokacijomis, kad jos padėtų jums transformuoti jūsų sąmonės būseną, kol nebedarysite šio pasirinkimo išoriniu protu – užmegsite ryšį su gilesniu pasirinkimu, atnešusiu jus į įsikūnijimą. Ir todėl, šį pasirinkimą iš tiesų darysite ne su žemesniu protu, plauksite su Gyvenimo Upe. Plauksite su pasirinkimu, kurį jau padarė jūsų aukštesnė esybė ir tie jūsų broliai ir seserys formų pasaulyje, kurie taip pat prisijungė prie šios Gyvenimo Upės.

Tad mano perdavimas yra baigtas! Naudokitės juo taip, kaip jums atrodo geriausia. Nes suteikiu jums visišką laisvę! Tačiau leisiu jums žinoti, kad taip pat jums daviau – su šiuo perdavimu ir šiomis keturiomis invokacijomis – pilną galimybę ištrūkti iš kovos sąmonės – Šėtono sąmonės. Idant galėtumėte pasiekti tašką, kuriame jums netgi nereikėtų sakyti: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone!“ Nes prieš jus nebebus Šėtono. Prieš jus bus jūsų AŠ ESU Esatis, o už jos pakylėtieji mokytojai ir visa būtybių hierarchija, vedanti iki jūsų šaltinio – paties Kūrėjo.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2011 Kim Michaels