Kodėl pasiturinčios šalys eina nuo krizės prie krizės

TEMOS: Smegenų plovimas ir laikas – Materializmo manipuliacija – Žmogiškosios kovos apnuoginimas – Kapitalizmas privalo turėti priešingybę – Perėjimas nuo vieno kraštutinumo į kitą – Vidurinei klasei tekusi galimybė – Kaip galime padėti kitiems? – Kodėl turtingos šalys yra įstrigusios – Vyresni žmonės yra visuomenės resursas – Pinigai pavergia žmones – Kodėl žlunga civilizacijos

Pakylėtasis Mokytojas Viešpats Lanto, 2012 birželio 16 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje netoli Melburno, Australijoje.

Lanto AŠ ESU, ir lietus, kurį girdite, yra išminties lietus, lyjantis ant teisiųjų ir neteisiųjų, ant blogų ir gerų, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus, 100 metų per šimtmetį, 1000 metų per tūkstantmetį ir dar daugiau metų per visus laiko eonus, kuriuos matė ši planeta. Galbūt žmonėms būtų naudinga atverti savo protą laiko didybei ir suvokti, kad protingo gyvenimo istorija Žemėje yra daug ilgesnė nei jūs žinote iš savo taip vadinamos rašytinės istorijos.

Smegenų plovimas ir laikas

Kokia yra, kaip sakėme, pranašumo/menkavertiškumo dinamikos esmė? Tai yra, kad kažką įvardinate, prisiimate privilegiją kažką įvardinti. Pažvelkite, kaip elitas visada mėgino prisiimti šią privilegiją. Pažvelkite kaip tie, kurie naudojosi religija, kad išsikeltų save kaip elitą, visada mėgino apibrėžti doktrinas ir dogmas, ir tuomet jie sukurdavo tokią uždarą proto dėžutę, kad niekas nedrįsdavo leisti savo protui peržengti šios dėžutės ribų.

Pažvelkite, kaip krikščionių biblija teigia, jog Dievas visai neseniai sukūrė gyvybę. Pažvelkite, kaip kai kurie krikščioniai mėgino interpretuoti Bibliją pažodžiui, apskaičiuodami, kad Žemės amžius tėra vos keli tūkstančiai metų. Argi nematote, kad tai yra tyčinis mėginimas sutrumpinti laiko tarpą, kurį žmonės turi savo protuose?

Mano mylimieji, kiek iš jūsų buvote susidūrę su pardavėjais, kurie mėgino įtikinti jus kažką nupirkti, galbūt kažkokį brangų daiktą, ir jie mėgino sukurti skubos jausmą, kad privalote sprendimą priimti dabar, idant galėtumėte pasinaudoti šiuo pasiūlymu, kol jis dar galioja arba kol šis daiktas dar nebuvo parduotas? Argi nesuvokiate, su kuo čia susiduriate?

Ogi susiduriate su puolusiomis būtybėmis ir jų psichologijos išmanymu, kurios žino, kad jeigu privers žmones manyti, jog jie privalo priimti sprendimą čia ir dabar, remdamiesi ta informacija ir žiniomis, kuriuos jie turi šiuo metu, galės priversti juos priimti sprendimus, kurių jie nedarytų, jeigu savo prote žinotų turintys daugiau laiko. Susiaurinę laiko trukmę, kurią žmonės gali vizualizuoti savo prote, jūs juos galite daug lengviau kontroliuoti. Argi nesuvokiate, kad smegenų plovimo technikose, ar netgi kankinimo ir tardymo technikose, yra daroma lygiai tas pats? Jie priverčia jus jausti skubos jausmą, jums yra daromas spaudimas, kad turite kažką pasakyti čia ir dabar.

Materializmo manipuliacija

O tuomet pažvelkite į mokslą, kuris teigia mėginęs išlaisvinti žmones nuo religijos pančių. Ir, žinoma, mokslas išplėtė laiko tarpą, tad jūs žinote, kad Žemė yra daug senesnė nei 6000 su trupučiu metų. Ir žinote, kad gyvybė prasidėjo daug seniau nei teigia religija, ar bent jau tradicinė religija. Ir vis dėlto, argi nematote, kad net ir pats mokslas pateko į materialistinės paradigmos spąstus, kurie taip pat verčia jį trumpinti laiko tarpą, kuriame jis pripažįsta protingos gyvybės Žemėje egzistavimą?

Nes yra teigiama su dideliu užtikrintumu ir fanfaromis, kad fizinės smegenys sukuria sąmonę, ir todėl nebuvo jokios pažengusios sąmonės iki išsivystė fizinės smegenys. Ir net ir mokslininkai suvokė, kad tai negalėjo išsivystyti per trumpą laiko tarpą, tad jie mano turintys postuluoti šį labai labai ilgą laiką, milijonus metų nuo tada, kai pasirodė pirmoji gyvybė Žemėje, iki kol pasirodė žmonės su savo dabartiniu proto ir sąmonės lygmeniu. Tačiau sakau jums, protinga gyvybė žmogiškuose kūnuose ir žmogiškus gebėjimus turinčiuose protuose egzistavo labai ilgą laiką, kaip Maitrėja paaiškina savo knygoje.

Tad civilizacijos atsirado ir žlugo, vėl ir vėl, ir vėl. Ir kai atveriate savo protą galimybei, kad taip galėjo būti, ir kai pradedate suprasti, kaip veikia dualistinė sąmonė, galite pažvelgti už savo dabartinio gyvenimo ribų ir suvokti, kad potencialiai galėjote įsikūnyti milijonus metų Žemės planetoje, o tai reiškia, kad galėjote gyventi šimtus ar netgi tūkstančius įsikūnijimų visuomenėse, kurios buvo visiškai įsitraukusios į dualistinę kovą, kurią visada galima atsekti iki pranašumo/menkavertiškumo kontrasto.

Žmogiškosios kovos apnuoginimas

Nes kur yra kova, ten visada egzistuoja pranašumo ir menkavertiškumo elementai, kuomet jūs arba siekiate sunaikinti kažką, ką laikote menkesniu, arba mėginate pasiekti ar netgi išsaugoti tai, ką laikote pranašesniu. Ir kai pradėsite šitai jausti, galbūt galėsite išlaisvinti Sąmoningąjį AŠ nuo tapatinimosi su savo dabartiniu kūnu, savo dabartine šeima, savo dabartine visuomene, savo dabartine tikėjimo sistema.

Ir tuomet galbūt galėsite pradėti pajausti, kad ši dualistinė kova iš tiesų yra tuštybių tuštybė, absoliuti tuštybė, vedanti į niekur. Nes kai pradedate su tuo susiderinti – ne tik su trumparegiška dabartinio amžiaus išmintimi – bet kai pradedate susiderinti su amžių išmintimi, galite pradėti jausti, kad dualistinė kova niekada negalės duoti lemiamo rezultato, kaip tai teigia mokslas, religija ir politinės filosofijos. Paprasčiausiai nėra įmanoma pasiekti lemiamo rezultato per dualistinę kovą.

Pažvelkite net ir į tai, ką patyrėte per pastaruosius 100 metų, kuomet matėte epinę kovą tarp to, kas buvo pavadinta komunizmu ir kapitalizmu, arba totalitarinių šalių ir laisvų šalių jėgų. Argi nematote, kad nors komunizmas „žlugo“ – bent jau Sovietų Sąjungoje – dabar atsiranda nauja dualistinė kova tarp Vakarų ir terorizmo, ar kad ir kaip jie rinktųsi tai vadinti. Tad net kai matote tariamą rezultatą, kai vienas dualistinis polius yra nugalimas arba sugriaunamas, iš karto ima formuotis nauja dualistinė kova.

Kapitalizmas privalo turėti priešingybę

Nes aiškiai matote, kad kapitalizmas negali egzistuoti be dualistinės priešingybės, nes jis pats iš tiesų yra sukurtas iš dualistinės sąmonės. Laisvos rinkos ekonomika gali egzistuoti be priešingybės, tačiau Vakarai neturi laisvos rinkos ekonomikos, kaip jos, žinoma, neturi nei Australija, nei kitos šalys Pietryčių Azijoje, kurios nėra patekusios į kinietiško komunizmo ar kitos komunizmo formos įtakos sferą.

Laisva visuomenė neįmanoma, jeigu šioje visuomenėje dominuoja dualistinė sąmonė. Nes ši sąmonė neišvengiamai privalo įvardinti ir viską apibrėžti remdamasi dualistine skale, kurioje skirtumai yra paverčiami priešingybėmis, priskiriant jiems gėrio ir blogio, pranašesnio ir menkesnio vertybinius vertinimus.

Mano mylimieji, kai siekiate būti pranašesni, pakliūnate tiesiai į šį viralą, o kai save laikote menkesniais, tampate infantilais, nes pradedate elgtis tarsi naivūs vaikai, nesugebantys naudotis jokia aukštesne išmintimi. Ar suvokiate, jog ar save laikytumėte menkesniais, ar save laikytumėte pranašesniais, esate auka?

Nes bet kuriuo atveju apibrėžiate, kad egzistuoja priešingybė, kuri jus kontroliuoja arba gali mėginti juos kontroliuoti ir jums grasinti. Tad jeigu pasiekėte poziciją, kurioje manote esantys pranašesni, pastoviai turite ginti šią poziciją ir jums gali tekti įsitraukti į kovą, siekiant sunaikinti tai, ką laikote grėsme – tuos, kurie yra menkesni. O jeigu esate menkesnis, jeigu save laikote menkesniu, privalote matyti, kad egzistuoja šis pranašesnis elitas, kuris laiko jus priespaudoje, laiko jus pavergęs, jis jus kontroliuoja ir verčia jam vergauti. Tad galite į save žiūrėti kaip į auką, tačiau tie, kurie mano esantys pranašesni, ir tie, kurie mano esantys menkesni, pavertė save aukomis, įstūmė save į sąmonę, kurioje yra priešingo poliaus aukos.

Perėjimas nuo vieno kraštutinumo į kitą

Ši sąmonė gali gyvuoti beveik neribotą laiką, kuomet žmonės viename gyvenime priklauso grupei, kuri mano esanti pranašesnė, tačiau kadangi jie siunčia nesubalansuotą impulsą į kosminį veidrodį, dažnai kitame savo gyvenime, arba po kelių gyvenimų, jie įsikūnys grupėje, kuri yra auka, kuri yra menkesnė. Daugeliui žmonių nutinka taip, kad jie įstringa šiame žaidime, kuriame galvoja, kad kai yra įsikūnijime ir save laiko pranašesniais, jie yra taip stipriai susikoncentravę žiūrėti iš aukšto arba sunaikinti tuos, kuriuos jie laiko menkesniais, ir tai sukuria impulsą, kuris juos katapultuoja iš pranašumo kraštutinumo į menkumo kraštutinumą.

Matote, tendencija nueiti į vieną kraštutinumą viename įsikūnijime dažnai jus įstums į priešingą kraštutinumą kitame įsikūnijime, tad koks bus bendras rezultatas? Jis bus toks, kad daug, daug gyvenimų jūs tiesiog būsite įstrigę šiose sūpynėse, supdamiesi nuo vieno kraštutinumo prie kito. Viename įsikūnijime būnate taip susikoncentravę į pranašumo įtvirtinimą arba išsaugojimą, kad katapultuojate save taip toli į tą kraštutinumą, jog švytuoklės siūbavimas privalo pereiti į priešingą kraštutinumą. O tuomet kitame įsikūnijime esate menkesnėje grupėje ir visas jūsų dėmesys yra sukoncentruotas į savo valdovų nuvertimą ir išsilaisvinimą iš tų grandinių, ir jūs šitaip sukuriate kitą nesubalansuotą impulsą, kuris priverčia švytuoklę pereiti į priešingą kraštutinumą. Ir jūs niekada – įsikūnijimas po įsikūnijimo – nepatiriate nieko, kas būtų viduryje, nes visada peršokate nuo vieno kraštutinumo į kitą.

Vidurinei klasei tekusi galimybė

Ką iš tiesų matote šiuolaikinėje visuomenėje? Iš tiesų matote, kad atsirado vidurinė klasė, ir jai priklausantys žmonės nėra nė viename iš šių kraštutinumų. Jie nepriklauso aukštesniajai visuomenės elito klasei, tačiau taip pat jie nėra ir vargšai, engiamieji ir pavergtieji. Tai suteikė daugeliui žmonių labiau pasiturinčioje pasaulio dalyje galimybę patirti gyvenimą nebūnant viename iš šių kraštutinumų. Ir todėl jie iš tiesų turi galimybę žengti sekantį logišką žingsnį žmogiškoje evoliucijoje, ir tai yra, kad pradedate ieškoti Vidurio Kelio, kuris nėra vidurio taškas tarp dviejų kraštutinumų, kaip daug kartų sakėme, bet yra dualizmo transcendavimas, šių sūpynių, kuriose supatės iš vieno kraštutinumo į kitą, transcendavimas.

Tai yra auksinė galimybė milijonams žmonių labiau pasiturinčiose šalyse, tame tarpe, žinoma, ir čia, Australijoje, nes turite didelį materialios gausos lygmenį, kuri suteikia žmonėms daug laisvo laiko – jei tik šį laiką jie laikytų turtu, užuot laikę jį prakeiksmu, manydami, jog privalo užsiiminėti įvairiausiomis veiklomis ir pramogomis, kurios jiems neleidžia šiek tiek nuo visko atsitraukti ir pamąstyti apie gyvenimą.

Tad jūs iš tiesų matote, tiek čia, Australijoje, tiek daugelyje pasiturinčių šalių, kad vidurinė klasė nesinaudoja savo auksine galimybe, nes jie mėgaujasi taip vadinamu geru gyvenimu, arba yra taip užsiėmę, galvodami, kad turi uždirbti daugiau pinigų, jog galėtų jaustis netgi dar saugesni, būdami užsitikrinę savo pensiją, ar kad galėtų įsigyti didesnį namą ar du automobilius, arba didesnius automobilius, arba jachtą, arba vasarnamį, ar tą ar aną dalyką.

Didžiausias turtas, kurį galite turėti, iš tiesų yra laiko laisvė, proto laisvė, atsitraukti, susiderinti su savo Aukštesniąja Esybe, užduoti sau šiuos klausimus apie tai, kokia yra gilesnė gyvenimo prasmė ir tikslas. Ir kokia yra ši jums suteikta galimybė, nesisupant šiose sūpynėse, kuriose visada priklausote tai aukštesnei klasei, tai žemesnei klasei, visada privalote ginti arba siekti užkariauti arba sunaikinti kažką, kas jums grasina? Argi tai nėra unikali dovana milijonams žmonių gyventi visuomenėje, kurioje jiems nereikia bijoti, kad bet kurią akimirką kažkokie barbarai ar hunai ateis iš Rytų ir sugriaus jų visuomenę, nužudydami arba sunaikindami juos ir pavogdami visą jų turtą.

Kokia tai yra galimybė gyventi visuomenėje, kurioje egzistuoja bent kažkokie įstatymai, kuri turi bent kažkokį ekonominį stabilumą, bent kažkokį visuomenės institucijų stabilumą, kokia tai yra galimybė atsitraukti žingsnelį atgal ir pamąstyti apie gilesnius gyvenimo klausimus, bet taip pat pamąstyti ir apie tai, kad turite tiek daug materialių turtų, tad ar iš tiesų jums reikia turėti daugiau, ir todėl turite unikalią galimybę padėti kitiems žmonėms.

Kaip galime padėti kitiems?

Tad būdami pasiturinčia šalimi galite pamąstyti: „Kokią mes turime galimybę padėti tiems kitiems žmonėms, kuriems ne taip pasisekė, kurie užaugo šalyse su daug mažesniais materialiais turtais?“ Ir būtent dėl to egzistuoja tam tikras pagrįstumas tame, kad dauguma turtingų šalių priėmė imigrantus arba pabėgėlius. Tačiau, žinoma, mes, pakylėtieji mokytojai, žiūrime ne į tokią ateitį, kurioje turtingos šalys priimtų visus vargingų šalių žmones, nes iš tiesų galite matyti, kad net ir tokiam dideliam žemynui kaip Australija nebūtų įmanoma asimiliuoti visos Pietryčių Azijos populiacijos.

Tad privalo ateiti momentas, kai pasiturinčios šalys imtų sakyti: „Ar padėsime žmonėms priimdami juos ant savo žemės, o gal patys eisime tenai ir mėginsime padėti žmonėms jų krašte, idant šios šalys galėtų patirti tokią pačią transformaciją, pakildamos iš skurdo ir praturtėdamos, kaip mes tai patyrėme?“

Nes argi mes, pakylėtieji mokytojai, neturime posakio: „Ką vienas padarė, visi padaryti gali?“ Na, ką padarė viena šalis, visos šalys padaryti gali, jeigu gautų vedimą ir pagalbą iš tų šalių, kurios jau tai praėjo. Nes mes, pakylėtieji mokytojai, taip pat, žinoma, stipriai pasisakome už hierarchiją, ir todėl mes esame pakylėtieji mokytojai, dirbantys su Žeme, kadangi prisiėmėme savo vaidmenį hierarchijos grandinėje. Tad mes priimame, jog dėl to, kad esame pakilę, prisiimame ant savęs atsakomybę padėti ir įkvėpti tuos, kurie dar nepakilo.

Mano mylimieji, įsivaizduokite, kad visi žmonės, kurie pakilo iš Žemės, būtų pasakę: „Hasta La Vista, Terra!“ Mes judėsime toliau begalinėse dvasinių sferų karalijose, mėgaudamiesi savo naujai atrasta laisve ir koncentruosimės vien į save, o jus paliksime kapstytis vienus, kad galėtumėte iš naujo išradinėti ratą ir patys iš naujo atrasti kelią į pakylėjimą.

Tai, žinoma, nebūtų atsakingas elgesys, ir tai taip pat nebūtų iš meilės ateinantis elgesys, ir, tiesą sakant, tai taip pat nebūtų išmintingas elgesys, nes tai, ką darote kitiems, darote patys sau, ir ar iš tiesų galėtumėte likti pakylėtuoju mokytoju, jeigu koncentruotumėtės vien į save? Ar galite tapti pakylėtuoju mokytoju koncentruodamiesi vien į save? Ne, negalite. Tad mano šis pavyzdys tėra, žinoma, tik pavyzdys, nes pakylėtasis mokytojas niekada negalėtų būti nejautrus tiems, kurie dar nepakilo.

Lygiai tą patį mechanizmą matote Žemėje. Tie, kurie pakilo į tam tikrą lygmenį, turi pasiekti tašką, kuriame laikytų savo atsakomybe padėti tiems, kurie yra žemiau už juos hierarchijos grandinėje, nes jie dar nepakilo į tą lygmenį – ar tai būtų materialių turtų lygmuo, ar tai būtų išmintis, žinios, ar kad ir kas tai būtų.

Kodėl turtingos šalys yra įstrigusios

Tiktai tuomet, kai į save šitaip žiūrėsite, sugebėsite transcenduoti tam tikrą lygmenį, ir būtent dėl to tiek Australija, tiek dauguma kitų turtingų šalių yra įstrigusios tam tikrame lygmenyje, nes jos dar nepakilo į tą pasiryžimą ištiesti pagalbos ranką kitiems. Kodėl, jūsų manymu, daugumą turtingų šalių ištiko finansų krizė? Todėl, kad jos nenorėjo pakankamai padėti kitiems, su pakankamu nesavanaudiškumo laipsniu, ir būtent dėl to jų ekonomikos Babelio bokštai privalo sugriūti, kad galbūt jie galėtų įgyti dar vieną galimybę išsiugdyti didesnę užuojautą.

Tačiau nepraleiskite pro akis fakto, kad kitos šalys susiduria su panašiais iššūkiais. Kinija pakilo į lygmenį, kuriame taip pat turi pradėti susiderinti su būtinybe elgtis atsakingai ir rūpintis tais, kurie yra žemiau. Ne per komunistinį mąstymą. Nes komunizmas yra iniciacijų kelio priešingybė ir siekia sunaikinti iniciacijų kelią. Kinija neturi leisti susiformuoti naujai praturtėjusių žmonių elitui, kuris laikytų didžiąją populiacijos dalį tokiame skurdo lygmenyje, kuris, nors ne toks baisus, kokį jie patyrė savo kaimuose, vis tiek tebėra labai fiksuota padėtis gyvenime.

Tiek daug šių turtingų šalių mano pasiekusios kažkokią aukščiausią turto ir komforto būseną ir visas jų dėmesys yra sukoncentruotas tai išsaugoti. Ir tą labai aiškiai matote Australijoje, kurioje daugelis žmonių, priklausančių vidurinei klasei, tiesiog nori išsaugoti savo patogų gyvenimo būdą ir nori išsaugoti sąlygas šalyje, kurios, jų manymu, jiems suteikė tą gyvenimo būdą. Ir todėl jie jaučia grėsmę iš naujai atvykusių žmonių bangos, ar iš visuomenėje vykstančių pokyčių, kadangi bijo, jog gali tik prarasti.

Mano mylimieji, ką anksčiau kalbėjau apie tuos, kurie yra menkavertiškumo poliuje, ir tuos, kurie yra pranašumo poliuje? Tiek vienuose, tiek kituose dominuoja praradimo jausmas, baimė kažko netekti, ir ką gi baimė kažko netekti verčia jus daryti? Ji verčia jus kabintis į tai, ką turite, užuot darius tai, ką Jėzus jums sakė daryti: dauginti savo talentus.

Vyresni žmonės yra visuomenės resursas

Kad ir ką turėtumėte, nepasitenkinkite tuo ir neužkaskite to žemėje – dauginkite tai ir tieskite pagalbos ranką neturintiems to, ką turite jūs. Ir būtent tai jums leis išlikti gyvenimo upės tėkmėje, kurioje jūs turėsite vis didesnę gausą, užuot manę, kad egzistuoja tik fiksuotas kiekis, ir privalote kabintis į tai, ką jums pavyko iki šiol susiglemžti.

Kokia gi prasmė dirbti 40 metų ir tuomet laukti pensijos, galvojant, kad likusį gyvenimą turėsite gyventi iš fiksuotų pajamų? Tai tarsi sakytumėte, kad pragyvenau 65 savo gyvenimo metus, tačiau nieko neišmokau, ką galėčiau panaudoti padėdamas kitiems žmonėms, ir todėl turiu tik sėdėti ir užsiiminėti beprasmiškomis pramogomis, užuot naudojęsis savo patirtimi ir išmintimi tam, kad padėčiau jaunesnei kartai, padėčiau savo visuomenei.

O jeigu iš tiesų ištiesite pagalbos ranką ir padėsite kitiems, argi nesulauksite atlygio, net ir finansinio atlygio? Tačiau net jeigu negautumėte finansinio atlygio ir toliau tiesiog gyventumėte iš fiksuotų pajamų, argi nepajausite atlygio ta prasme, kad palaikote save gyvus, aktyvius, ir gaunate grįžtamąjį dėkingumo ryšį iš tų, kuriems padedate.

Yra daug visuomenių, kurios yra primityvesnės savo turimu turto lygmeniu, tačiau jose vyresnė karta tampa tais žmonėmis, kurie rūpinasi dirbančios kartos vaikais. Tad jie bent jau kažkiek yra įsitraukę, ir tai yra daug konstruktyvesnis požiūris negu tai, ką matote taip vadinamose pasiturinčiose ir pažengusiose visuomenėse, kuriose vyresnė karta tiesiog yra įkišama į kokius tai senelių namus, ir visuomenė juos laiko beverčiais ir švaistančiais valstybės lėšas. Tai nėra konstruktyvu, kadangi yra daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie potencialiai galėtų vaidinti aktyvų, konstruktyvų vaidmenį, dalindamiesi savo išmintimi ir savo patyrimais. Jie yra visuomenės resursas, o ne našta visuomenei.

Pinigai pavergia žmones

Nes, vėlgi, kodėl į žmones žiūrite iš perspektyvos, ko jie verti? Argi nesuvokiate, kad tai yra dualistiška? Jeigu jie sugeba kažką gaminti, jeigu jie yra gamybinio aparato dalis, tuomet jie turi vertę, kitu atveju neturi jokios vertės visuomenei. Kas tai per nesąmonė! Argi nematote, kad tai buvo paskleista valdžios elito, kuris naudojasi pinigais privilegijoms ir valdžiai įgyti, užuot naudojęsis grubia fizine jėga, kaip tai matėte feodalinėse visuomenėse. Žmonių pavergimui vietoj religijos šiuolaikiniame pasaulyje yra naudojami pinigai.

Galite nebūti pavergti tiek, kiek buvo pavergti žmonės feodalinėse visuomenėse ar vergai Amerikoje buvo pavergti fizinėmis grandinėmis, tačiau esate pavergti per pinigus. Ar būtumėte skolingi kažkam pinigų ar ne, esate pavergti šios sąmonės, kuri sako, kad jeigu esate produktyvūs, turite vertę, esate pranašesni, tačiau jeigu nesate produktyvūs, esate menkaverčiai, neturite jokios vertės, esate beverčiai.

Tai yra dar vienas pranašumo/menkavertiškumo dinamikos atspalvis, kuris turi būti apnuogintas, apie kurį turi būti diskutuojama. Tačiau diskutuojama apie tai gali būti tik tuomet, kai turtingesnės šalys pradės matyti, kad didžiausias jų turtas yra tai, jog jos gali atsitraukti žingsnelį atgal ir pamąstyti apie gilesnius gyvenimo klausimus. Ir šitaip jos gali siekti įgyti turtingesnį, daugiau niuansų turintį, pažangesnį požiūrį į gyvenimą, tokį požiūrį, kuriame būtų įkūnyta amžių išmintis.

Kodėl žlunga civilizacijos

Nes kas tai yra per kvailystė, kad tiek daug civilizacijų, kurias matėte rašytinėje istorijoje – ir dar nepalyginamai daugiau civilizacijų, kurios egzistavo iki rašytinės istorijos – save laikė pranašesnėmis už bet kurią ankstesnę civilizaciją, tačiau atsisakė išmokti pamokas iš tų ankstesnių civilizacijų.

Ir kaip gi galite būti pranašesni už ankstesnes civilizacijas, jeigu tiesiog vėl ir vėl iš naujo išradinėjate dviratį, nes neišmokote nesenstančios išminties, kuri jums leistų praregėti iš šių sūpynių, kuriomis supdamiesi pereinate iš vieno dualistinio pranašumo kraštutinumo į priešingą menkavertiškumo pranašumą. Ir galėtumėte matyti, kaip puolusios būtybės ir puolusi sąmonė laikė civilizacijas įstrigusias šioje dualistinėje kovoje tūkstančius metų ir eonus metų.

Argi tai yra pažangi visuomenė, kuri nesuvokia šios paprastos dinamikos? Ar ji iš tiesų yra išmintinga? Ne, aš, Lanto, manau, kad ne. Ir tikiuosi, kad vis daugiau ir daugiau dvasingų žmonių pasaulyje galės būti pažadinti taip pat nubusti ir tarti: „Karalius nuogas, dualizmo karaliai yra nuogi, pranašumo karaliai yra nuogi, finansų ir pinigų, pinigų padaro karaliai yra nuogi, nes mes nebežaisime jų žaidimo. Mes ieškosime naujo požiūrio į gyvenimą.“

„Mes ieškosime tikrosios išminties, besąlyginės, beribės, beformės, už bet kokios formos egzistuojančios išminties, kurios neįmanoma uždaryti į sistemą, sukurtą tų puolusių būtybių, kurios prisiėmė ant savęs privilegiją viską įvardinti. Nes mes sieksime bevardės išminties, kuri padeda mums žinoti, kad už visų diferenciacijų, už visų vertybinių vertinimų atspalvių, visa gyvybė yra Viena.“

Tai yra tikroji išmintis, kai pažįstate pamatinę visos gyvybės vienovę. Aš, Lanto, esu ta išmintis. Kreipkitės į mano širdį, ir iš tiesų jums parodysiu, kad esu pasiruošęs išpildyti savo vietą kosminėje hierarchijoje, jei tik jūs patys save taip pat laikysite kosminės hierarchijos grandinės dalimi, kuri yra aukščiau už pranašumą ir menkavertiškumą, nes ji tesiekia kelti aukštyn visą gyvybę į vienovę su Šaltiniu.

Tad užsklendžiu jus Išminties Liepsnos intensyvume, kuria AŠ ESU. Lanto yra mano vardas, tačiau aš esu nepalyginamai daugiau, ir galite tai patirti, jeigu ryšitės atverti savo širdį ir protą liepsnai, kuri aš esu. Tad būkite užsklęsti, nes veiksmas buvo atliktas iki galo.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com