Kvestionuokite savo vaidmenį realybės simuliatoriuje
TEMOS: Miegantis padaras po centrine Australija – Susiderinkite su savo asmeniniu angelu – Aš esu Kristiškesnis – Kodėl žmonės nesugeba būti ramybėje su savimi – Korporacinės pranašumo lenktynės – Dauguma žmonių yra paranojiški šizofrenikai – Kaip pasiekti vidinę ramybę – Žemės realybės simuliatorius – Nubudimas iš simuliuojamų patirčių – Įsisąmoninkite reakcinius šablonus – Drįskite palikti dėžutę – Įveikite baimę būti niekuo – Niekieno žemė – Kodėl mokytojai yra dėkingi
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2012 birželio 17 d. per Kim Michaels.
Ateinu Kristaus šviesos, kuria AŠ ESU, pilnatvėje, tos šviesos, kurią įkūnijau ir saugojau Žemei visus šiuos 2000 metų nuo tada, kai pasiekiau savo pakylėjimą. Tad prašau jūsų susitelkti į savo širdis ir sekti manimi, man vedant jus per vizualizaciją.
Miegantis padaras po centrine Australija
Mes nukeliausime iš šios vietos į centrinį šio Australijos žemyno regioną. Tenai mes pamatysime sausringą dykumą ir pamatysime kalnų grandinę, žemą, beveik kalvų aukščio, bet stipriai dantytą. Artėdami prie šių kalnų pradedame suvokti, kad mus lydi milijonai angelų, išsirikiavę trikampiu už mūsų. Aš einu pirmas, jūs sekate iš paskos, o angelai už jūsų.
Mes, žinoma, žinome, kad esame užsklęsti angelų skydu ir todėl neturime jokios baimės, kai suvokiame nesantys vieniši šioje dykumoje. Po žeme miega milžiniškas padaras, kuris buvo sukurtas ankstesniame amžiuje šiame žemyne per civilizacijų karą. Tai yra padaras, kuris stabdo Australijos šalį labai giliame lygmenyje, neatpažintame didžiosios daugumos žmonių, ir visgi jaučiamame per visus jų esybės lygmenis.
Tad beveik yra taip, tarsi šios šalies kūrybiškumas ir potencialas negali prasimušti pro kietą šio padaro odą, kuri yra kaip sukietėjusi pluta, po savimi slepianti purią, derlingą žemę ir burbuliuojantį vandenį, kuris nori iškilti į paviršių ir pamaitinti augaliją. Mums artinantis, šis padaras pajaučia mūsų atėjimą ir yra pažadinamas pirmą kartą per daugybę eonų. Mums artėjant, prasideda tarsi žemės drebėjimas ir staiga žemė pradeda kilti ir tam tikrose vietose ima vertis skylės. Iš Žemės pakyla šis milžiniškas padaras, tarsi bjaurus driežas. Jis iškyla iš žemės ir atsistoja ant savo galinių kojų, panašiai kaip matėte tai darant dinozaurus, Tiranozaurą Reksą. Jis pakyla ir praveria savo nasrus, suriaumodamas ant mūsų, norėdamas išgąsdinti ir priversti mus grįžti.
Mes, žinoma, esame bebaimiški Kristaus šviesoje ir angelų šviesoje. Tad mes tik pagreitiname savo judėjimą į priekį ir nusitaikome tiesiai į šio padaro širdį. Visa mūsų rikiuotė, aš priekyje, jūs už manęs ir angelai už jūsų, smingame tiesiai į padaro širdį, sudaužydami visą padaro formą į milijonus gabalėlių, kurie išskrieja aukštyn į orą, tarsi milžiniškas dalelių ir mažyčių gabalėlių debesis.
Joms dar nespėjus nusėsti, dar nespėjus joms pasiekti savo aukščiausio taško, mes greitai apsukame kelis ratus, kaip žmonės ėjo ratus aplink Jericho sienas. Tad mes suformuojame aukštyn kylančią šviesos spiralę, kad šioms padaro dalelėms ir gabalėliams pradėjus kristi atgal į žemę, jie nusileistų į šią intensyvią baltą šviesą ir būtų akimirksniu sudeginti, visiškai sudeginti.
Dulkėms nusėdus ir sudegus, matome, kad kur anksčiau buvo padaras, dabar plyti milžiniškas slėnis šio žemyno centre. Ne fizinis slėnis, bet visgi slėnis, tuščia vieta, kurioje dabar atsirado erdvė – vieta – dykumai tapti derlingesne ir ateiti žmonėms, kad šis žemynas galėtų išmaitinti didesnį žmonių skaičių, kurie galėtų čia gausingai gyventi ir nebūtų stabdomi klimato sausumo ir atšiaurumo.
Nemėginu jums sakyti, kad šie pokyčiai įvyks per vieną dieną fiziniame lygmenyje, nes tai, ką mes pasiekėme, yra eteriniame lygmenyje. Reikės laiko ciklams persisukti iki fizinės plotmės, ir tai priklausys nuo žmonių pasiryžimo nusipurtyti šią sąmonę, iš tiesų priimti, kad jie yra laisvi nuo šios sąmonės, kuri juos stabdė, ir todėl jie gali pradėti priimti savo kūrybinį potencialą. Ir vis dėlto, tai yra vizija, kurios galite laikytis, ir ne tokioje tolimoje ateityje Australija taps mažiau dykuminga ir joje atsiras daugiau derlingos žemės. Ir iš tiesų atsiras fizinis pagrindas padidinti šios šalies populiaciją daug labiau nei yra šiandien.
Atlikę šį darbą, paskiriame šiek tiek laiko pripažinti angelų buvimą, kurie atėjo mums padėti atlikti šį postūmį. Mes suprantame, kad jūsų nėra pakankamai žmonių šioje konferencijoje, kad galėtumėte tai padaryti vieni patys, ir todėl esame dėkingi už angelų pagalbą. Galbūt kai kurie iš jūsų niekada anksčiau nebuvote susidūrę su angelu, tad dabar jūsų prašau vizualizuoti, kad pažvelgiate į vieną iš šių angelų, aukštą, spindintį ryškia jūsų pasirinkta spalva, nes prisitrauksite prie savęs to spindulio spalvos angelą, su kuriuo šiuo metu dirbate.
Susiderinkite su savo asmeniniu angelu
Paskirkite šiek tiek laiko, ne linijišku protu, bet širdimi, susiderinti su angelo buvimu ir pajausti, kad šie angelai nėra dualizme, šie angelai yra iš pakylėtosios karalijos. Šių angelų buvimas gali jums suteikti unikalų atskaitos tašką, kas yra tikra ir kas yra netikra.
Angelai nori, kad žinotumėte, jog jums, kurie čia esate, ir visiems, kurie klausys arba skaitys šį diktavimą, bus vienas angelas, kuris pasisiūlys likti su jumis tam tikrą laiką, kol tapsite pasiruošę pereiti prie kitų angeliškų būtybių pagalbos. Tai yra jūsų atlygis už jūsų atliktą tarnystę, ir tai yra galimybė susipažinti su angelo buvimu, su už dualizmo esančio angelo buvimu.
Iš tiesų jums sakau, kad su šia vizualizacija ir didžiule angelų pagalba mes atlikome pagrindinį darbą, kurį norėjome pamatyti atliktą šioje konferencijoje. Mes iš tiesų atlikome tarnystę šiai šaliai ir net visai Žemei. Kai vienas žemynas yra išvalomas nuo šių senų įrašų, jis padaro poveikį planetinei sąmonei. Tad dabar, taip sakant, atlikus visus darbinius reikalus, pereisiu prie kelių pastebėjimų, kuriuos norėčiau išsakyti apie pranašumą ir menkavertiškumą.
Aš esu Kristiškesnis
Dažnai mes duodame jums mokymus, kurių tikslas yra pagilinti jūsų supratimą, ir pilnai suprantame, kad kai atvykstate į tokią konferenciją kaip ši ir gaunate daug galingų ir sudėtingų diktavimų, jūsų išoriniams protams paprasčiausiai yra neįmanoma viską atsiminti. Ir čia, žinoma, yra labai pravartu turėti šią nuostabią technologiją, kurios pagalba vėliau galite dar kartą perklausyti diktavimų arba juos perskaityti, tuo būdu giliau juos išstudijuodami linijišku protu.
Aš, žinoma, taip pat duosiu jums tam tikrus mokymus, tačiau iš pradžių norėčiau jums duoti paprastą koncepciją, kurią iš tiesų galite prisiminti ir išsinešti su savimi iš šio ašramo: „Aš nesu pranašesnis, aš nesu menkesnis, aš esu Kristiškesnis!“
Kristus iš tiesų yra aukščiau pranašumo ir menkumo. Nėra jokio menkumo ar pranašumo Kristuje, nes aš neteisiu pagal regimybes, o pranašumas ir menkumas tegali būti regimybės. Jie neturi jokios realybės Kristuje. Kristaus šviesos aiškume jie negali išlikti.
Kodėl žmonės nesugeba būti ramybėje su savimi
Pereinant prie temos, kaip galite praregėti iš menkumo-pranašumo arba pranašumo-menkumo dinamikos, norėčiau jums perduoti perspektyvą iš šeštojo ramybės spindulio. Iš tiesų, kai esate dualizmo sąmonėje, negalite būti ramybėje. Tai tiesiog neįmanoma, o kodėl tai yra neįmanoma? Tai yra neįmanoma dėl to, kad vienas dualistinis polius negali egzistuoti be kito.
Negalite paimti vienos dualistinės savybės arba poliaus ir priversti jį egzistuoti patį vieną, nepriklausomai, atskirai. Jis gali egzistuoti tik santykyje, ryšyje su priešingu poliumi. Tai reiškia, kad įžengę į dualistinę sąmonę turėsite abu šiuos polius savo prote. Jie trauks jūsų esybę priešingomis kryptimis, ir būtent dėl to niekada negalite būti ramybėje, negalite būti tikroje ramybėje su savimi.
Jeigu esate žmogus, kuris didžiąją laiko dalį yra įstrigęs pranašumo jausme, negalite pabėgti nuo fakto, kad pranašesni esate tik lygindamiesi su tais, kurie yra menkesni. Tad privalote ginti savo pranašumą ar netgi nepaliaujamai jį plėsti niekada nesibaigiančiose lenktynėse. Kitaip neįmanoma.
Jeigu esate žmogus, kuriame pagrinde dominuoja menkumas, vis tiek negalite pabėgti nuo pranašumo. Žinote, kad yra pranašesnių už jus ir jie galbūt gali laikyti jus pavergę, arba galbūt jums kyla noras prieš juos kovoti. O galbūt jus nekovojate, bet svajojate, kad vieną dieną iškilsite į pranašumo statusą.
Argi nesuvokiate, mano mylimieji, kad jeigu pažvelgtumėte į daugelį senųjų liaudies pasakų ir pasakėčių, kurios egzistuoja šioje Žemėje, į daugelį šiuolaikinių knygų, daugelį šiuolaikinių filmų, argi nematote, kad jie koncentruojasi į šią dinamiką, kuri dominavo šioje Žemėje tokį ilgą laiką? Tai yra, kad turime nedidelį elitą, kuris yra pranašesnis už didžiąją populiacijos dalį, kuri yra menkesnė.
Daugelis šių pasakojimų vaizduoja žmogų, kuris iš pradžių yra nevertas, nežinomas, žemos kilmės arba su juo yra neteisingai elgiamasi, ir tuomet įvyksta kažkas stebuklingo, ir žmogus staiga yra išaukštinamas į pranašumo statusą. Tai yra esančiųjų menkume svajonė, tačiau tai taip pat yra esančiųjų pranašume svajonė: skatinti žmones tikėti, kad vieną dieną įvyks stebuklas ir jie galės iškilti į pranašumo statusą.
Vietoj to, realybė yra tokia, kad jeigu ryšitės pradėti prisiimti atsakomybę už save, galėsite eiti sistematišku keliu, kuris jūsų neišaukštins į pranašumo statusą, bet ištrauks jus tiek iš menkumo, tiek iš pranašumo. Iškelsite save į gausingą gyvenimą, kuris ateina tiesiai iš vidaus ir nėra priklausomas nuo šio pasaulio regimybių.
Korporacinės pranašumo lenktynės
Pažvelkite, kaip korporacijų pasaulis suklaidino žmones manyti, kad vienintelis būdas užsidirbti pinigų šiame pasaulyje yra įgyti išsilavinimą, susirasti darbą, susirasti savo mažytę dėžutę korporacinėje hierarchijoje ir tuomet likti tenai, nesiūbuojant valties. Tačiau visada egzistuoja alternatyvos. Argi nematote, kad korporacinis pasaulis turi vieną pagrindinį tikslą? Kai korporacija pasiekia tam tikrą dydį, dažnai įvyksta pokytis. Ji dabar jaučia pasiekusi poziciją rinkoje ir pradeda labiau rūpintis apginti tą poziciją.
Kai žvelgiate į korporacijas viso pasaulio mastu, matote, kad didžiajai jų daliai labiau rūpi arba įgyti monopolį, arba apsaugoti tai, ką jos laiko monopoliu arba saugia pozicija. Tad ateina momentas, kai korporacija iš tiesų nori užgniaužti inovacijas. Todėl korporacijos tikslas yra įsiurbti potencialiai kūrybiškus žmones ir užgniaužti jų kūrybiškumą, kad žmonės jaustų privalantys tai užgniaužti, idant galėtų įtilpti į korporacinę dėžutę.
Alternatyva yra būti inovatoriumi, būti susiderinusiu su Sen Žermeno Aukso Amžiaus matricomis. Jūs galite būti vieno iš naujų išradimų, vienos iš naujų idėjų gavėjų, kurie yra reikalingi aukso amžiui priartinti. Tad jūs iš tiesų gausite piniginę kompensaciją, nes dauginate talentus, ir gyvenimas nepaliks jūsų be priemonių toliau tęsti savo tarnystę gyvenimui.
Tad iš tiesų, visada egzistuoja alternatyva status quo. Kai įspraudžiate save į vieną iš šių dėžučių, sukurtų dualistinės sąmonės, kaip aprašė Maitrėja, negalite būti ramybėje. Visada egzistuos kažkas, kas trauks jus į priešingą kraštutinumą.
Jeigu nueisite į korporacijų pasaulį ir manysite, kad esate tik paprastas žemo lygmens darbuotojas, būsite traukiami kilti vis aukščiau ir aukščiau hierarchijoje. O tuomet ateina momentas, kai esate iškilę aukščiau korporacijos hierarchijoje ir dabar pradeda vykti pokytis, ir žmonės ima jausti turintys apsaugoti savo poziciją. Jie jaučia grėsmę iš tų, kurie yra žemiau už jus, nes žino, kad ir jie labai stipriai trokšta iškilti į viršų, kaip ir jie patys to troško prieš pasiekdami šią poziciją.
Dauguma žmonių yra paranojiški šizofrenikai
Argi nesuvokiate, kad kol esate įstrigę dualistinėje sąmonėje, tol esate paranojiški, esate šizofreniški. Nėra įmanoma to išvengti. Esmė ta, kad tai, ką psichologų isteblišmentas vadina paranojiškais šizofrenikais tėra žmonės, kurie nuėjo į kraštutinumą su šia liga, kuri veikia 99.9 % žmonių šioje planetoje. Dauguma žmonių yra paranojiški šizofrenikai, tiesiog kai kurios paranojiškos šizofrenijos formos yra tokios dažnos, kad yra laikomos norma.
Ateina momentas, kai kažkas privalo atsistoti ir tarti: „Karalius nuogas“. Turite pripažinti, kad jeigu iš tiesų norite ramybės, privalote pakilti virš dualistinių polių, turite juos peržengti, nes negalėsite tenai rasti ramybės. Būtent tai Buda mėgino paaiškinti Keturiose Tauriosiose Tiesose. Pirmoji Taurioji Tiesa dažnai yra laikoma teiginiu, kad gyvenimas yra kančia, tačiau gilesnė realybė yra ta, kad kol esate dualizme, gyvenimas yra kančia.
Būtent dualistiniai poliai, kurie jus trauko tarpusavyje, paverčia jus suskilusiu namu ir atima iš jūsų ramybę. Žinoma, egzistuoja daug skirtingų kančios apibrėžimų, tačiau jeigu nusileisite už paviršutiniškų regimybių, argi nėra taip, kad kančią sukelia ramybės nebuvimas. Jeigu nesate ramybėje, kenčiate.
Vos tik pasiekiate vidinę ramybę, jūsų kančios yra transcenduojamos, net jeigu išorinės sąlygos vis dar nėra idealios. Jeigu turite proto ramybę, nekenčiate, ir būtent dėl to matote, kad kai kurie senyvo amžiaus žmonės, kai jų kūnai pradeda demonstruoti nusidėvėjimo požymius, vis vien sugeba rasti vidinę ramybę.
Kaip pasiekti vidinę ramybę
Iš tiesų, yra labai reta, kai žvelgiate į Žemę, pamatyti tuos, kurie būtų ramybėje su savimi. Mes, pakylėtieji mokytojai, žinoma, norėtume, kad visi, kurie yra susipažinę su mūsų mokymais, pasiektų šią vidinę ramybę.
Tačiau jūs jos neįgysite, kol nepasieksite taško, kuriame ryžtumėtės pažvelgti į save ir paklausti: „Aš nesu ramybėje, argi ne taip? Ne, nesu ramybėje, bet kodėl nesu ramybėje? Koks jausmas, koks reakcinis šablonas mane ištraukia iš ramybės? Kodėl šitaip reaguoju, koks yra gilesnis įsitikinimas už mano reakcinių šablonų, gilesnis įsitikinimas apie save, apie gyvenimą?“
Jeigu atidžiai pažvelgsite, palaipsniui – naudodamiesi mūsų perduotais įrankiais, o taip pat kitais įrankiais, kurie yra prieinami pasaulyje – palaipsniui pasieksite didesnį aiškumą, pamatydami šiuos labai subtilius savo turimus įsitikinimus. Pamatysite lūkestį, koks turėtų būti gyvenimas, tačiau gyvenimas yra ne toks, tad jūs kenčiate, kadangi stengiatės pasiekti priešingą polių, kuriame gyvenimas būtų toks, kokį jūs manote jį turint būti.
Ateina momentas, kai turite savęs paklausti: „Ar aš amžinai bėgiosiu paskui savo lūkesčius, ar amžinai sieksiu priversti visatą atitikti savo lūkesčius?“ O gal atsitrauksiu šiek tiek atgal, pažvelgsiu į savo lūkesčius ir tarsiu: „O galbūt būtent lūkestis mane laiko įstrigusį kančioje, o ne išorinės sąlygos?“ Kai pasiekiate šį suvokimą, būtent tuomet iš tiesų pradedate dvasinį kelią į Kristiškumą ir netgi į Budiškumą ir dar toliau.
Žemės realybės simuliatorius
Kas yra Žemės planeta, mano mylimieji? Kai kurie iš jūsų esate matę seną televizijos šou „Žvaigždžių kelias“. Kai kurie iš jūsų žinote, kad erdvėlaivyje „Enterprise“ buvo toks įrenginys, vadinamas „holodeku“, ir jums įėjus į holodeką, kompiuteris sukurdavo visiškai dirbtinės aplinkos simuliaciją. Kol būdavote holodeke, jums ši aplinka atrodydavo visiškai tikra. Tad Žemės planeta iš tiesų yra realybės simuliatorius.
Mes kalbėjome apie kosminį veidrodį. Sakėme, kad Materijos šviesa prisiims bet kokią ant jos suprojektuotą formą, ir tai yra tiesa. Tačiau viso to tikslas yra suteikti jums patyrimą, kurio sakėte norintys pagal proto įvaizdžius, kuriuos suformavote savo prote ir suprojektavote į kosminį veidrodį.
Viena šio tikslo pusė yra suteikti jums šį patyrimą, sugrąžinti jums tai, ką jūs išsiunčiate. Kitas aspektas yra padaryti taip, kad tai, kas jums grįžta, atrodytų visiškai tikra. Viso to poveikis yra toks, kad jeigu neprisiimsite atsakomybės už savo išsiųstą impulsą – ko jūs ir negalite padaryti, kai esate įžengę į dualizmą, kai esate nusileidę žemiau 48 sąmonės lygmens – tikėsite, kad tai, ką patiriate Žemėje, yra visiškai tikras pasaulis, kuris buvo sukurtas kažkokio išorinio šaltinio, ar tai būtų visagalis Dievas danguje ar natūralūs procesai.
Ar suvokiate mano mintį? Jūs tikite, kad tai yra tikras pasaulis, ir todėl galite tikėti, kad tai nėra jūsų sąmonės būsenos pasekmė, ir jūsų sąmonės būsena niekaip negali viso to veikti. Manote, kad negalite transcenduoti šių išorinių sąlygų, tad privalote priversti savo Dvasią joms paklusti, privalote prisitaikyti prie sąlygų, užuot tapę Žemės šeimininkais ir ėmę naudotis savo bendrakūrėjų potencialu.
Nubudimas iš simuliuojamų patirčių
Matote, tame nėra nieko blogo. Taip reiškiasi laisva valia. Laisva valia jums suteikia teisę nusileisti žemiau 48 lygmens. Kai nusileidžiate žemiau 48 sąmonės lygmens, pradedate tikėti iliuzija, kad pasaulis, kuriame jūs gyvenate, yra tikras pasaulis, kurio žmonių sąmonės būsena negali keisti. Tai yra viena iš dviejų rūšių patirčių, kurią realybės simuliatorius yra sukurtas jums duoti.
Pirmoji patirtis yra panirimo patirtis. Pasineriate į pasaulį, kuris buvo sukurtas simuliatoriaus, ir tikite, jog jis yra visiškai tikras. Tikite, kad jis jums turi galią, ne tik fiziškai, bet galią jis turi net ir jūsų Dvasiai, tad privalote prie jo prisitaikyti.
Grįžkime atgal 2000 metų, į tą laiką, kai vaikščiojau Žeme. Didžioji dalis žmonių šioje planetoje anais laikais, kaip ir didžioji dalis žmonių šiandien, buvo ir tebėra visiškai nugrimzdę į panirimo patirtį. Ką aš atėjau parodyti, ką atėjo parodyti Buda, ką atėjo parodyti Padma Sambhava, ką atėjo parodyti visi dvasingi žmonės?
Mes jums atėjome parodyti, kad panirimo patirtis nėra vienintelė patirtis, kurią galite patirti realybės simuliatoriuje, vadinamame Žeme. Kita patyrimo rūšis, kurią galite patirti, yra nubudimo patyrimas, kuomet pradedate nubusti iš jausmo, jog pasaulis, kuriame gyvenate, yra tikras, yra nekeičiamas. Štai tuomet jūs pradedate kelionę aukštyn, keliaudami per septynis spindulius, palaipsniui įgydami meistriškumą septynioms dvasinėms energijoms, kurios sudaro visą materialią visatą. 96 lygmenyje iš tiesų pasiekiate tam tikrą proto valdžią materijai, tad nustojate tikėti, kad materija yra tikra ar kad materija turi galią jūsų Dvasiai.
Įsisąmoninkite reakcinius šablonus
Visi jūs, kurie čia esate, visi tie, kurie skaitys arba klausys šio diktavimo, jūs visi patyrėte pokytį. Jūs nebesate visiškai nugrimzdę į panirimo patyrimą, jūs perėjote į nubudimo patyrimą. Vienintelis skirtumas yra tai, kiek progreso esate padarę šiame procese, kuris jus veda nuo visiško panirimo iki visiško nubudimo.
Pradėdami sąmoningai suvokti, kad esate įsitraukę į šį procesą, galėsite jį daug labiau pasilengvinti. Galėsite pradėti tirti ne tik savo reakcijas, ne tik įsitikinimus už šių reakcijų, bet galėsite pradėti savęs klausti: „Kodėl man tai atrodo tikra? Kodėl tai atrodo tikra, kad ši ar ana sąlyga turi man galią? Kodėl atrodo tikra, kad turiu nusiminti, kai kiti žmonės padaro tam tikrus dalykus, argi tai iš tiesų yra būtina? Negi iš tiesų turiu visada šitaip reaguoti?“
Mano mylimieji, galite mėginti išoriniu protu ir išorine valia priversti save pakeisti tą reakcinį šabloną, ir galite pasiekti tam tikrą ribotą sėkmę. Tačiau žymiai brandesnis požiūris būtų nepaliauti kvestionuoti, kol pasieksite tašką, kuriame staiga įvyks šis subtilus pokytis, ir dabar ta pati sąlyga, į kurią anksčiau reaguodavote, jums tiesiog nebeatrodys tikra.
Kai ji jums nebeatrodys tikra, ji nustos jums galios. Argi nesuvokiate, kad tiktai tuomet, kai kažkas turi realybės regimybę, tas kažkas gali jus valdyti. Tiktai tai, ką jūs laikote tikrove, sugebės jus įtikinti, kad privalote pritaikyti arba apriboti savo Dvasią pagal šią išorinę regimybę. Ir tai iš tiesų yra svarbus žingsnis, kurį galite žengti, paskirdami šiek tiek laiko pažvelgti į savo gyvenimą ir pamatyti, kas yra tikra.
Kas atrodo tikra, kas atrodo, jog turi man galią, ir tuomet pradėti kvestionuoti už jų slypinčius įsitikinimus. Kodėl tai atrodo tikra?
Drįskite palikti dėžutę
Kaip mūsų kita pasiuntinė paaiškino savo patirtį bankininkystės pasaulyje: ji užaugo komunistinėje šalyje, kurioje buvo labai mažai galimybių pakilti virš bendro skurdo lygio. Kai jos šalis staiga buvo išlaisvinta nuo komunizmo jungo, atsirado naujos galimybės. Ji nusprendė, kad nori ištrūkti iš skurdo, kuriame užaugo. Realistiškai viską įvertinusi suvokė, kad vienintelė galimybė iš tiesų ištrūkti iš šio ekonominio skurdo yra eiti į korporacijų pasaulį, o bankai buvo didžiausios korporacijos šalyje.
Tai buvo pati realistiškiausia galimybė, ir keletą metų jai tai atrodė taip tikra, kad ji turėjo priversti savo kūrybišką asmenybę ir Dvasią įsisprausti į šią korporacijų dėžutę, kaip ir daugelis jūsų tai darėte. O tuomet atėjo momentas, kai tai nebeatrodė taip tikra, taip svarbu, kai ji pradėjo matyti nenuoseklumus. Ji pradėjo matyti, kad tai iš tiesų yra aklavietė, visa tai tėra regimybė, ir daugelis jūsų esate toje pačioje situacijoje arba perėjote tuos pačius žingsnius.
Kurį laiką buvote pasinėrę į tam tikras aplinkybes, tačiau palaipsniui šios negarsios mažytės mintys pradėjo įslinkinėti į jūsų protą. Tad aš jums siūlau, kad jeigu sąmoningai pasistengsite, galėsite pamatyti, kad iš tiesų čia vyksta tai, jog pradedate kvestionuoti savo aplinkybių ir savo ribotumų realumą. Jeigu sąmoningai pasistengsite akceleruoti šį procesą, galėsite ganėtinai greitai pasiekti tašką, kuriame šydai nukris ir jūs suvoksite, kad turite galimybę už šios dėžutės ribų. Turite galimybę kūrybiškai save išreikšti.
Įveikite baimę būti niekuo
Aš, žinoma, labai gerai žinau, kad jums iš pradžių gali tekti pereiti etapą, kuriame susiduriate su savo baime, su ta baime, kuri į jus buvo užprogramuota. Kas nutiks, kai pasitrauksite iš sistemos, kai nebebūsite korporacijų dėžutėse? Dualistinė sąmonė sukūrė labai stiprų programavimą. Argi nematote, kad jie siūlo jums kažką daugiau nei finansiškai saugų egzistavimą? Jie jums siūlo pranašumo jausmą, tačiau tai reiškia, kad jeigu pasitrauksite iš šių korporacijos žiurkių lenktynių, būsite menkesni, tapsite niekuo. „Kuo tu šiandien užsiimi? Tu ką, palikai savo darbą?“ Kas jūs esate, kai nebesate mažytėje korporacijos dėžutėje, kuri apibrėžia jus ir kiekvieną jūsų kūrybinio reiškimosi aspektą?
Kai kuriems iš jūsų reikės pažvelgti į šią baimę ir ištirti, kodėl jūs šitaip jaučiatės. Kodėl tikite šiuo programavimu, kuris sako, kad esate niekas arba esate menkesni, jeigu neišpildote šių lūkesčių. Mano mylimieji, tai nereiškia, jog jums visiems dabar siūlau eiti ir mesti savo darbus. Aš tiesiog sakau štai ką: jeigu sąmoningiau imsite kvestionuoti įsitikinimus, kurie jūsų dabartinę situaciją paverčia regimai tikra ir neišvengiama, galės ateiti momentas, kai jums nebereikės pasitraukti iš savo dabartinės situacijos. Jūs natūraliai pamatysite atsiveriant kitas galimybes ir tuomet į jas pereisite.
Žinoma, taip pat reikia pasakyti, jog tam, kad galėtumėte pamatyti kūrybines galimybes, kažkas jumyse turi mirti, ir tai yra sąmonė, kuri jus vertė tapatintis su savo ankstesne situacija. Kaip sakėme, jūs susikuriate tam tikrą savasties jausmą, susikuriate tam tikrą tapatumą, susikuriate tam tikrą vaidmenį, ir tuomet suprojektuojate į jį Sąmoningąjį AŠ. Tačiau egzistuoja skirtumas tarp vaidmens ir jūsų išorinės situacijos.
Neprivalote išeiti iš darbo ar palikti savo šeimą, kad galėtumėte pakilti į aukštesnį lygmenį. Tačiau iš tiesų turite ryžtis pažvelgti į tapatumo jausmą, kurį turite, ir tuomet leisti tam tapatumui mirti, net jeigu jūsų ego klyks ant jūsų, kad būsite įmesti į vakuumą, kad būsite niekas, kad būsite menkesni, kad nustosite egzistuoti. Jūs vis tiek turite leisti tam tapatumo jausmui mirti, ir tik tuomet galėsite įgyti vizijos aiškumą, proto tuštumą, kurie jums leis pamatyti naujas galimybes, į kurias galėsite pereiti.
Niekieno žemė
Kartais iš tiesų galite įstrigti niekieno žemėje, kurioje esate pamatę savo išorinės situacijos netikrumą. Nebesate visiškai įtikėję, kad būtent taip viskas turi būti, tačiau dar nepaleidote tapatumo jausmo, vaidmens, kurį susikūrėte. Tad kol kas dar negalite pamatyti naujos galimybės, todėl privalote ryžtis kvestionuoti savo tapatumo jausmą ir ryžtis padaryti tai, ką sakiau: tie, kurie siekia išgelbėti savo gyvybę – išgelbėti savo tapatumo jausmą – ją praras. Tie, kurie ryšis atiduoti savo gyvybę dėl manęs, pamatys atsiveriant naujas galimybes.
Tai iš tiesų yra kelias į Kristiškumą, kuriame pradedate kvestionuoti regimybių realumą, kurios jus nori įtikinti, kad jūs, beribė Dvasia, privalote taikytis prie ribotų regimybių. Anksčiau sakiau, kad noriu, jog prisimintumėte vieną dalyką man jus pažadinus net 4 valandą ryte: tai, kas netikra, neturi jokios galios tam, kas yra tikra. Na, beribis neturi jokios pareigos sutalpinti save į ribotas regimybes.
Jūs visi, žinoma, esate fiziniame kūne, visi turite situacijas, prie kurių taikotės, tačiau aš nekalbu apie išorinį elgesį, kalbu apie tapatinimąsi. Jūs visi esate įsikūnijime, visi turite šeimas, kuriomis privalote rūpintis, ir tai yra visiškai gerai, tačiau neprivalote tapatintis su šiuo vaidmeniu, manydami, kad nieko daugiau nėra.
Kai kurie iš jūsų galbūt turite mažų vaikų ir jaučiate, jog niekada neturite laiko sau. Ir vis dėlto, jeigu pažvelgtumėte į tapatumo jausmą, kurį susikūrėte kaip tėvai, galite atrasti, kad jeigu kvestionuosite tą tapatumą, visada atrasite sau laiko šen ir ten. Iš tiesų sugebėsite pakeisti savo požiūrį ir pamatyti, kad galite atrasti sau laiko net ir užimtoje dienotvarkėje. Viskas priklauso nuo perspektyvos.
Kai esate panirimo patirtyje, manote, kad viskas yra tikra ir niekas nepriklauso nuo perspektyvos. Kai pereinate į nubudimo patyrimą, pradedate matyti: „A, šis dalykas nėra tikras, šis dalykas priklauso nuo perspektyvos. O jeigu iš tiesų pakeisiu savo perspektyvą, tuomet arba išorinės aplinkybės pasikeis, arba mano požiūris į jas pasikeis.“ Staiga mano gyvenimo patyrimas pasikeis ir aš nebesijausiu varžomas šių aplinkybių.
Leisdamiesi vis giliau į nubudimo patyrimą, pradedate matyti ir netgi priimti, kad niekas Žemėje nėra tikra ir viskas priklauso nuo perspektyvos, nuo suvokimo. Tai yra gilesnė realybė, kurią mes visi mėginome mokyti, priklausomai nuo situacijos ir sąmonės lygmens, kuriame pasirodėme fizinėje formoje, kurią žmonės galėjo matyti.
Kodėl mokytojai yra dėkingi
Šiandien mes esame labai dėkingi už tai, kad yra žmonių, kurie nori mūsų klausyti, nors mes ir nepasirodome kažkokiu apčiuopiamu pavidalu. Esame dėkingi, kad yra pasiruošusių pripažinti, kad jeigu niekas Žemėje nėra tikra, jeigu ji tėra realybės simuliatorius, tuomet privalo būti kažkas daugiau už šio simuliatoriaus. Privalo egzistuoti būtybės už simuliatoriaus, ir jos gali turėti gebėjimą su mumis komunikuoti, jeigu esame atviri, jeigu esame pasiryžę kvestionuoti tam tikras realybes simuliatoriuje.
Mano mylimieji, daviau jums svarbius raktus, kurie, jeigu juos įsisavinsite ir pritaikysite, gali jus toli nuvesti, kol iš tiesų galėsite pradėti gauti kitus raktus iš savo vidaus. Nes iš tiesų, kodėl aš jums kalbu per išorinį pasiuntinį? Todėl, kad vis dar tebėra tiek daug dalykų, kuriuos tikite esant tikrais, tiek daug regimybių, kurias laikote tikromis, ir todėl negalite – bent jau ne visada – girdėti manęs tiesiogiai savo pačių esybėje.
Tačiau jums einant keliu ir kvestionuojant tai, ką jūs manote esant tikra, ateis momentas, kai taip pat pradėsite kvestionuoti: „Kodėl esu atskirtas nuo pakylėtųjų mokytojų? Kodėl man reikia išorinio pasiuntinio, kodėl negirdžiu ar bent jau nejaučiu mokytojų savo viduje?“
Kai pažvelgsite į savo turimus įsitikinimus, kurie jus verčia manyti, kad nesate verti – nesate pasirengę, nesate pakankamai pažengę – ir kai pradėsite kvestionuoti tuos įsitikinimus, tuomet kažkuriuo metu šydas nukris. Pradėsite suvokti, kad jeigu pripažįstate, jog vienas arba keletas žmonių gali būti atviromis durimis, tuomet „ką vienas padarė, visi padaryti gali.“ Ir jūs esate vienas iš tų, kuris taip pat gali būti atviromis durimis tam tikru laipsniu.
Iš tiesų, jūs galite gauti savo vidinį vedimą savo pačių gyvenimui, net jeigu tai nėra jūsų vaidmuo mokyti kitus – ir kai kuriems iš jūsų, tai nėra jūsų vaidmuo. Nors jūs visi mokote aplink jus esančius žmones, savo vaikus, savo šeimą, savo bendradarbius ir kitus žmones, su kuriais susitinkate.
Vėlgi, tiesiog norime padėkoti už tai, kad padarėte šį darbą ir išlaisvinote Australijos žemyną nuo šio padaro, kuris čia buvo įkalintas pernelyg ilgai. Tai yra nauja diena, nauja galimybė jums asmeniškai ir šiam žemynui, ir iš tiesų nekantraujame pamatyti, kas iš viso to išeis ateinančiais dešimtmečiais.
Tad aš, Jėzus, ištiesiu jums savo pilną dėkingumą už jūsų buvimą, už jūsų kantrybę, už jūsų pasiryžimą atverti savo širdis ir protus, idant galėčiau atitraukti realybės šydą, kuris iš tiesų yra Majos šydas, iliuzijos šydas, netikrovės šydas. Ir už tai, dėkoju jums ir užsklendžiu jus savo beribėje Taikos Liepsnoje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com