Kaip būti ramybėje dvasiniame kelyje
Temos: Kodėl religijos pažemina gyvenimo patyrimą – Jūsų gyvenimo patyrimas ir laikų dvasia – Jūsų gyvenimo patyrimas ir jūsų pasaulėžiūra – Geresnės materialios sąlygos, blogesnės psichinės sąlygos – Aukštesni Kristiškumo ir Budiškumo lygmenys – Kas yra proto ramybė? – Galutinis sąmonės lygmuo neegzistuoja – Kelias neprivalo būti sunkus
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2017 metų birželio 4 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Tačiau ką gi tai reiškia? Kas yra pakylėtasis mokytojas? Kas yra Buda? Tiek daug klaidingų sampratų apie tai sklando kolektyvinėje sąmonėje, kad, kaip Jėzus taip gražiai išsireiškė, mes pastoviai susiduriame su dilema, kaip galėtume prasiskverbti pro žmonių suvokimo filtrus ir duoti jiems kažkokią idėją, kažkokį impulsą, kuris galėtų juos išvesti į aukštesnį lygmenį.
Kodėl religijos pažemina gyvenimo patyrimą
Mes taip pat susiduriame dar ir su kitu iššūkiu, tai yra, su labiau ilgalaikės perspektyvos iššūkiu. Matote, kai pažvelgiate į istoriją, kad mums yra įmanoma, kaip aš tai padariau prieš 2500 metų, duoti mokymą, kuris iš tiesų pasklinda, kuris patraukia daug žmonių, kuris padaro didelį poveikį individualiems gyvenimams ir netgi visuomenei. Po kurio laiko, neišvengiamai, ar bent jau taip atrodo, nutinka taip, kad judėjimas transformuojasi į kažkokią kodifikuotą religiją, ir dabar staiga augimas, kuris iš pradžių buvo pasiektas, sulėtėja ir gali netgi iš viso sustoti. Jis netgi gali tapti negatyvus, kuomet visa religija sukuria negatyvų sūkurį, kuris galiausiai pradeda traukti žmones žemyn, žemyn ir žemyn, į vis žemesnius ir žemesnius lygmenis.
Na ir dabar, mano mylimieji, jeigu pritaikytume tą matą, kurį mes jums davėme šioje konferencijoje, ką jūs jaučiate apie save, galėtume įgyti kitokią perspektyvą į religiją. Žinoma, kai sakome: „Ką jūs jaučiate apie save“, turime omenyje ne vien ką jaučiate emociniame kūne. Mes turime omenyje, kaip jūs žiūrite į save, žiūrite į savo gyvenimą, žiūrite į pasaulį, žiūrite į Dievą, kad ir kaip jį įsivaizduotumėte, ir kaip jūs, bendrai paėmus, patiriate gyvenimą. Koks yra jūsų gyvenimo patyrimas, kaip prieš tai sakėme? Jeigu pritaikėte šį matą ir pasakėte: „Idealiai žmonės turėtų jaustis gerai dėl savęs ir savo gyvenimo, jie turėtų turėti pozityvų gyvenimo patyrimą.“
Jeigu tai paimtumėte ir tuomet paprašytumėte visų didžiausių religijų Žemėje atstovų sąžiningai į tai pažvelgti, pamatytumėte, kad absoliuti dauguma žmonių iš visų didžiųjų religijų Žemėje iš tiesų nesijaučia gerai dėl savęs. Jų gyvenimo patyrimas nėra pozityvus, ir jeigu tuomet patyrinėtumėte: „Kokį poveikį žmogaus religija daro jo arba jos gyvenimo patyrimui“, pamatytumėte, kad daugumos didžiųjų religijų narių gyvenimo patyrimui jų religija daro neigiamą poveikį.
Jeigu galėtumėte išplėsti šį tyrimą ir pažvelgtumėte, kokia buvo situacija prieš penkiasdešimt metų, prieš šimtą metų, prieš penkis šimtus metų, pamatytumėte, kad visose didžiosiose Žemės religijose iš tiesų vyko nuosmukis. Šių religijų nariai šiandien turi žemesnį, negatyvesnį gyvenimo patyrimą nei tos pačios religijos nariai prieš 200 ar 500 metų. Jeigu galėtumėte tai įrodyti moksliškai/statistiškai, tai galėtų paskatinti iškelti klausimą, kodėl taip yra? Kodėl religijos poveikis atvedė prie žemesnio jos narių gyvenimo patyrimo? Kodėl įvyko šis nuosmukis?
Paaiškinimas, žinoma, yra daugiabriaunis, tačiau yra įmanoma sakyti, kad, kaip sakė Sen Žermenas ir kiti mokytojai, galite istoriškai matyti, jog per praėjusius 2000 metų ir dar ilgiau, vyko kolektyvinės sąmonės kėlimas. Galėtume sakyti, kad kiekvienas amžius turi tam tikrą kolektyvinį sąmoningumą. Tai reiškia, kad yra vos keletas žmonių, kurie gali patirti gyvenimo patyrimą, kuris bus pozityvesnis už tą, kuris yra apibrėžtas kolektyvinio sąmoningumo. Vidutinis to laikmečio žmogus patirs gyvenimo patyrimą, kuris bus tam tikrame lygmenyje, atitinkančiame kolektyvinę sąmonę.
Jūsų gyvenimo patyrimas ir laikų dvasia
Tad prieš 500 metų kolektyvinė sąmonė buvo žemesnė, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad žmonės turėjo blogesnį gyvenimo patyrimą nei kai kurie žmonės turi šiandien. Visgi tai reiškia, kad potencialas, kiek pozityvus galėjo būti šis gyvenimo patyrimas, buvo žemesnis. Ir vis dėlto, gyvenimo patyrimas, kurį išgyvenate, yra labai sudėtingas dalykas. Iš tiesų galime sakyti, kad jeigu, pavyzdžiui, gyvenote prieš 500 metų Europoje, galite į tai pažvelgti ir palyginti su šiandieniniais standartais, ir galėtumėte sakyti, kad dauguma žmonių turėjo daug žemesnį materialaus pragyvenimo lygį. Jie turėjo mažiau laisvės, turėjo daug kitų apribojimų, kurių jūs neturite šiandien. Todėl galėtume sakyti, kad šiems žmonėms tiesiog nebuvo įmanoma būti patenkintiems savo gyvenimu. Matote, realybė yra tokia, kad bet kuriame amžiuje, jeigu esate susiderinę su tuo, kur yra kolektyvinė sąmonė, jeigu turite tam tikrą pasaulėžiūrą, kuri jus verčia manyti, kad tai, kaip viskas yra, tikriausiai yra taip, kaip viskas ir turėtų būti ir tai niekaip negalėtų būti geriau nei yra, tuomet jūs iš tiesų galite turėti reliatyviai komfortišką ir pozityvų gyvenimo patyrimą, nes tiesiog nežinote geriau.
Žmonės, kurie gyveno prieš 500 metų, nežinojo, kad toks materialus gyvenimo lygis, kurį jūs turite šiandien, iš viso yra įmanomas. Tuo tiesiog noriu pasakyti, kad prieš 500 metų kolektyvinė sąmonė buvo tam tikrame lygmenyje. Anais laikais buvo daug budistų, krikščionių ir musulmonų, kurie naudojosi savo religija susikurdami pasaulėžiūrą, suteikusią jiems reliatyvią ramybę su tuo, koks yra pasaulis ir kokie yra jų gyvenimai. Todėl jie turėjo pozityviausią gyvenimo patyrimą, kokį tik vidutinis žmogus galėjo turėti tais laikais. Jie buvo dermėje su savo laikais. Šiandien jūs turite aukštesnį kolektyvinės sąmonės lygį. Tai reiškia, kad egzistuoja potencialas, jog vidutinis žmogus gali turėti aukštesnį gyvenimo patyrimą, kuriame jis būtų pozityvesnis, jaustų didesnę ramybę būdamas tuo, kuo yra, gyvendamas tais laikais, kuriais gyvena.
Tačiau į kas mes atkreipėme jūsų dėmesį ir ką jūs iš tiesų galite matyti visuomenėje? Žmonės vis labiau serga psichinėmis ligomis, jie serga depresija. Vis daugiau ir daugiau žmonių (nors ir gyvenate šiose neįtikėtinai turtingose, pažengusiose šalyse, kuriose egzistuoja didelė laisvė ir žmogaus teisės) tampa nepatenkinti savo situacija gyvenime. Tai veda prie paprastos išvados, kad šiandien vidutinis žmogus nėra dermėje su kolektyvinės sąmonės lygmeniu. Vidutinis žmogus nepatiria tokio pozityvaus gyvenimo patyrimo lygmens, kurį šiam žmogui iš tiesų yra skirta patirti pagal kolektyvinės sąmonės lygmenį.
Ir tuomet galite pažvelgti, kodėl taip yra. Pamatysite, kad kiekvienu atveju, kiekvienam žmogui, kuris atsilieka nuo potencialaus gyvenimo patyrimo (tam tikro gyvenimo patyrimo vidurkio), kurį galite patirti šiame amžiuje, jų religiniai įsitikinimai yra pagrindinis juos žemyn tempiantis veiksnys. Galite sakyti, kad čia, Europoje, daugelis žmonių neturi religinių įsitikinimų, o aš sakyčiau: „Na, žinoma, kad turi. Jie tiesiog nėra vienos iš tradicinių religijų nariai.“ Negalite gyventi neturėdami „religinių įsitikinimų“. Privalote turėti kažkokią pasaulėžiūrą, sukuriančią jums įspūdį, kaip veikia pasaulis, kas jūs esate, kokia jūs esate būtybė, koks yra jūsų vaidmuo šiame didesniame kontekste. Jūs negalite be šito gyventi – bent jau už psichiatrinės ribų. Nors, galbūt turėtume pasakyti, kad kai kurie didesni universitetai iš tiesų turėtų būti perkvalifikuoti į psichiatrines, kaip ir kai kurie politinių tyrinėjimų centrai, kai kurios didžiulės korporacijos, bet tiek to.
Jūsų gyvenimo patyrimas ir jūsų pasaulėžiūra
Esmė ta, kad vidutinis žmogus šiandien nepatiria tokio pozityvaus gyvenimo patyrimo, kokį galėtų patirti, ir taip yra dėl to, kad juos žemyn tempia jų religiniai įsitikinimai. Taip yra dėl to, kad jų religiniai įsitikinimai arba jų ateistiniai/materialistiniai įsitikinimai (ir tai taip pat yra religiniai įsitikinimai) iš tiesų atsilieka nuo laikų dvasios. Vyko kolektyvinio sąmoningumo kėlimas, kuris reiškia, kad dauguma žmonių jau turėjo būti transcendavę pasaulėžiūrą, paremtą tiek tradiciniu budizmu, tiek tradicine krikščionybe, tiek moksliniu materializmu. Kitaip tariant, žymiai daugiau žmonių turėjo būti priėmę daug universalesnę, mistiškesnę pasaulėžiūrą, kurią jūs priimate kaip savaime suprantamą dalyką, kadangi tiek ilgai buvote dvasiniuose mokymuose arba pakylėtųjų mokytojų mokymuose, jog jau seniai integravote šią pasaulėžiūrą į savo esybę. Realybė čia yra ta, kad daugumos žmonių pasaulėžiūra atsilieka nuo kolektyvinio sąmoningumo lygmens, ir būtent dėl to žmonės nepatiria pozityvaus gyvenimo patyrimo, kurį turėtų patirti.
Mano mylimieji, esmė čia nėra priversti žmones priimti pakylėtųjų mokytojų mokymus. Esmė čia yra paskatinti juos priimti tai, ką Sen Žermenas jums paaiškino vakar vakarą: šias universalias idėjas apie potencialą kelti sąmonę, o tai reiškia, kad jūs dabar turite tikslo pojūtį. Pažvelkite į šias pasiturinčias šalis čia, Europoje. Pažvelkite į materialą gausą, kurią žmonės turi. Pažvelkite į laisvę, kurią jie turi. Pažvelkite į galimybes, kurias jie turi. O tuomet pažvelkite į kitus pasaulio regionus, ir tuomet, argi nesiperša išvada, kad dauguma žmonių Europoje elgiasi tarsi išpaikinti vaikai, kuriems tiesiog nieko nėra gana, ir nors jie turi viską, ko tik gali norėti, jie tiesiog negali būti tuo patenkinti?
Na, galite čia prieiti dar ir prie kitos išvados, tai yra, kad problema čia yra ta, jog visi šie žmonės, turėdami visus šiuos turtus, visą šią laisvę, visas šias galimybes, negali jų pritaikyti, nes jie neturi tikslo pojūčio. Jie nejaučia, kad jų gyvenimas galėtų eiti geresne kryptimi, tokia kryptimi, kurioje jie pradėtų jaustis geriau ir jaustųsi geriau apie save.
Matote, mano mylimieji, su savo pavyzdžiu apie tai, kaip žmonės jautėsi prieš 500 metų, noriu parodyti jums, jog anais laikais žmogui buvo žymiai paprasčiau atrasti pasaulėžiūrą, kuri jį sutaikė su jo laikmečio dvasia, ji skatino jį jausti, kad gyvena ne tokiame jau blogame pasaulyje, ir tikriausiai šis pasaulis tiesiog negalėtų būti geresnis. Galbūt jie galės gauti geresnį gyvenimą danguje po šio gyvenimo, nes buvo geri katalikai, ar dar kažkas. Galite pažvelgę į praeitį sakyti, kad tai buvo ganėtinai primityvi pasaulėžiūra, ir nėra taip, kad nesutikčiau su šiuo teiginiu. Bet matote, ta pasaulėžiūra buvo dermėje su laikų dvasia, ji buvo dermėje su kolektyvinės sąmonės lygiu. Tad žmonėms nereikėjo ieškoti pažangesnės pasaulėžiūros, kad galėtų jaustis ramybėje ir turėti gerą gyvenimo patyrimą.
Šiandien kolektyvinė sąmonė yra tiek daug aukštesnė, kad ji iš tiesų reikalauja iš žmonių įgyti sofistiškesnę pasaulėžiūrą, kad jie galėtų jaustis ramybėje su savo laikų dvasia ir galėtų pakelti savo gyvenimo patyrimą. Štai kodėl tiek daug žmonių nejaučia ramybės, nors visi jų materialūs poreikiai yra patenkinti su kaupu. Todėl, kad jie pakilo virš pakopos, kurioje turėjo koncentruotis į materialius poreikius; jie dabar turi koncentruotis į saviaktualizacijos poreikius: į savo sąmonės kėlimą. Kadangi jie to nedaro, jie negali jausti pilnatvės. Kodėl jie negali to daryti? Todėl, kad jų religiniai įsitikinimai juos laiko įstrigusius proto dėžutėje, kuri atgyveno jau prieš daugelį dešimtmečių. Ar tai būtų krikščionybės religija, budizmo religija, islamo religija ar materializmo religija, visos šios religijos trukdo žmonėms pakelti savo pasaulėžiūrą ir tuo būdu pakelti savo gyvenimo patyrimą. Mes, žinoma, trokštame pamatyti žmones pakeliant savo gyvenimo patyrimą, jaučiantis gerai dėl savęs, jaučiantis gerai dėl pasaulio, pripažįstant, kad jūs gyvenate draugiškoje visatoje.
Geresnės materialios sąlygos, blogesnės psichinės sąlygos
Mano mylimieji, argi nėra tam tikros ironijos tame, kad visose turtingose šalyse, o ypač Jungtinėse Valstijose, atsiranda vis didėjantis žmonių skaičius, kurie tiki konspiracijos teorijomis arba negatyviomis pranašystėmis, sudarančiomis jiems įspūdį, kad pasaulis dar niekada nebuvo blogesnėje padėtyje ir jau tuoj tuoj įvyks kažkoks baisus kataklizmas? Tačiau šie žmonės gyvena daug didesnėje asmeninėje laisvėje, turėdami daug didesnį asmeninį turtą už visas ankstesnes kartas. Kaip taip nutiko, kad jie turi geresnes materialias sąlygas, tačiau jų psichinė būklė suprastėjo?
Čia egzistuoja tam tikra ironija, kurią daugelis žmonių turėtų sugebėti matyti, ir jie sugebės tai pamatyti su nedideliu postūmiu, su nedideliu patraukimu iš kolektyvinės sąmonės. Tai reiškia, kad, vėlgi, kaip Motina Marija sakė, reliatyviai nedidelis pakylėtųjų mokytojų mokinių skaičius gali, tam tikrose situacijose, padaryti didelį poveikį visuomenei. Jūs galite padaryti poveikį, paskatindami šį labai subtilų pokytį, apie kurį kalbėjo Sen Žermenas, kalbėdamas apie tai, kad žmonės pradėtų mažiau koncentruotis į problemas ir daugiau koncentruotis į galimybes. Tai palaipsniui gali padėti ištraukti šiandieninio amžiaus žmones iš to negatyvaus sūkurio, ir padėti jiems pažvelgti į faktą, kad jie turi pradėti tirti savo sąmonę, mokytis, kaip veikia psichika, mokytis apie sąmonės potencialą, taikyti tai, ką išmoksta, ir kelti savo sąmonę, tuo būdu pakeliant savo gyvenimo patyrimą.
Žinoma, ko reikės, kad žmogus galėtų tai daryti? Na, ateina momentas, kai žmogus turės priimti sąmoningą sprendimą, jog ryšis pereiti iš koncentravimosi į negatyvą į koncentravimąsi į pozityvą – iš koncentravimosi į problemas į koncentravimąsi į galimybes. Tai yra sprendimas, kurį turite priimti, ir kol nesate sąmoningai jo priėmę, iš tiesų nesate įsitvirtinę pozityvioje spiralėje, iš tiesų nesate įsitvirtinę kelyje į Kristiškumą.
Vėlgi, mano mylimieji, vienas žmogus paklausė šio pasiuntinio apie keturiolikos kryžiaus stočių vertę, kurios buvo apibrėžtos katalikų bažnyčios ir kuriose matote vaizduojamas Jėzaus kančias iki pat jo nukryžiavimo. Matote, prieš 2000 metų, kančios buvo būtinas kelio į Kristiškumą aspektas. Šiandien kolektyvinė sąmonė buvo pakelta tiek daug, kad nebėra būtina kentėti, jog galėtumėte eiti keliu į Kristiškumą. Kai kuriems žmonėms vis dar gali būti būtina tai daryti, tačiau tai nėra būtina tiems, kurie yra pasiryžę pakeisti savo protą, susikoncentruodami į galimybes.
Aukštesni Kristiškumo ir Budiškumo lygmenys
Mano mylimieji, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniu jūs, žinoma, galite, atlikti didelį pokytį darydami tai, ką Jėzus taip rūpestingai išaiškino apie jūsų MO pakeitimą, apie pokytį savyje, kuomet užduodate sau klausimą: „Ar aš gyvenu draugiškoje ar priešiškoje visatoje? Ar turiu draugiškus ar priešiškus dvasinius mokytojus? Ar gyvenu draugiškame ar priešiškame fiziniame kūne?“ Kai kuriems iš jūsų gali būti vertinga suvokti vieną paprastą dalyką: „Koks yra Kristiškumo tikslas? Koks yra Budiškumo tikslas – kuris yra nedidele pakopa aukščiau už Kristiškumą?“ Iš tiesų turėtų būti įmanoma suvokti, kad Budiškumo tikslas yra pasiekti proto ramybę. Tiesą sakant, tai taip pat yra ir Kristiškumo tikslas, tačiau tai yra pasiekiama tik aukštesniuose lygmenyse.
Ne tai, kad norėtume būti tokie linijiški, tačiau jeigu pažvelgtumėte į 144 lygius, sakytume, kad turėsite Kristiškumo kelio elementus nuo 48 lygmens ir aukščiau. Jumyse įvyks didelis pokytis, kai iš tiesų įsitvirtinsite kelyje į Kristiškumą po 96 lygmens, kai nuspręsite tarnauti kažkam didesniam už save. O tuomet, jūs toliau kilsite per įvairius Kristiškumo lygmenis, kol pasieksite maždaug 136 lygį. Tai nėra visiškai taip linijiška, tačiau maždaug tame diapazone. O tuomet, nuo ten aukščiau esantys lygmenys galėtų būti laikomi keliu į Budiškumą. Nebūtinai yra taip, kad jums reikėtų būti tokiems linijiškiems Kristiškumo ir Budiškumo atžvilgiu, kurie jokiu būdu nėra nesuderinami ar vienas kitam prieštaraujantys. Jūs galite pradėti eiti keliu į Budiškumą nuo 96 lygmens ir aukštesnių lygmenų ir turėti tam tikrus jo elementus. Ir jūs iš tiesų galite turėti Kristiškumo elementus su savimi iki pat 144 lygmens.
Ir vis dėlto, iš tiesų ateina toks momentas, kai pradedate pereiti ir labiau koncentruotis į budišką sąmonę nei Kristaus sąmonę, į budiškas iniciacijas nei Kristaus iniciacijas. Būtent dėl to, žinoma, aš daviau diktavimus, užuot leidęs Jėzui ir keliui į Kristiškumą būti vieninteliu mūsų aprašomu keliu. Ateina momentas, kai jums gali būti vertinga sakyti: „Koks yra kelio tikslas? Proto ramybė. Kas yra Budiškumas? Proto ramybė. Ko tuomet reikia, kad galėtumėte pasiekti Budiškumą?“ Reikia įveikti visus savo prisirišimus.
Ir tuomet jūs galite pradėti tirti, kas jus atitraukia nuo proto ramybės, ir galite pradėti išvynioti šiuos savo turimus prisirišimus. Mes jau anksčiau davėme jums apie tai mokymus, ir nenoriu į tai čia dabar leistis. Tai yra dalykas, kurį turėtumėte prisiminti, kad kai esate pakylėtųjų mokytojų mokinys, kai jau kurį laiką keliavote keliu, yra natūralu sau išsikelti tikslą pasiekti proto ramybę. Taip pat galėtume paklausti, kaip iš tiesų galėsite jaustis gerai dėl savęs ir pasaulio, jeigu neturėsite proto ramybės?
Kas yra proto ramybė?
Ką reiškia turėti proto ramybę? Tai reiškia, būti vienoje dermėje, vienoje vietoje, tai reiškia, būti vieno proto savo pačių galvoje arba savo energetiniame lauke. Jeigu turite susiskaldymus savo prote, kurie jus traukia skirtingomis kryptimis, jeigu turite vidines dvasias, kurios kariauja tarpusavyje, negalite turėti proto ramybės. Jūs iš tiesų negalite jaustis gerai dėl savęs, jeigu nesate ramybėje su savimi, jeigu nesate ramybėje su pasauliu, su savo fiziniu kūnu, su savo dvasiniais mokytojais.
Žinoma, mano mylimieji, mes visi norime matyti jus progresuojančius kelyje. Daugelis jūsų sekėte ta pačia tendencija, atrasdami dvasinį kelią, atrasdami pakylėtųjų mokytojų mokymus, užsidegdami dideliu troškimu, dideliu pasiryžimu daryti progresą, taikyti mokymus, studijuoti juos, suprasti, kalbėti šaukinius ir invokacijas, spręsti savo psichologiją. Jūs tapote labai, labai ryžtingi. Mes plojame jums ir giriame jus už šias pastangas. Kartais galite būti šiek tiek nesubalansuoti. Gali būti naudinga įgyti šiek tiek daugiau pusiausvyros, tačiau mes giriame jus už jūsų pasiryžimą taikyti kelią.
Tačiau, kaip jau anksčiau sakėme, net ir kelio koncepcija gali tapti trukdžiu, kadangi kelio koncepcija reiškia, jog dar neatvykote. Iš tiesų ateina toks momentas kelyje, kai jums yra vertinga pripažinti, kad padarėte progresą ir todėl esate arčiau atvykimo. Galbūt iš tiesų jau esate taške, kai vienintelis dalykas, kuris jums trukdo atvykti, yra tai, jog nesugebate sąmoningai priimti, kad jau atvykote, nes visas jūsų dėmesys yra taip stipriai sukoncentruotas į sekantį žingsnį kelyje.
Tarp jūsų yra tokių, kurie atidėjo savo Kristiškumą, atidėjo savo Budiškumą, kadangi jūs nenorėjote atsitraukti žingsnelio atgal ir pažvelgti: „Ar aš turiu proto ramybę, ar esu ramybėje būdamas pakylėtųjų mokytojų mokiniu, būdamas dvasiniame kelyje? Ar aš esu ramybėje būdamas tame kelio lygmenyje, kuriame esu?“ Ar aš esu ramybėje būdamas fiziniame įsikūnijime, gyvendamas pasaulyje, kuriame gyvenu? Jeigu nesu ramybėje, kas mane atitraukia iš ramybės? Daugeliu atvejų, tai, žinoma, gali būti psichologinės problemos, tačiau kartais vienintelis dalykas, kuris jums neleidžia būti ramybėje, yra tai, kad jūs tai paverčiate savo nauju tikslu. Jūs atliekate šiuos pokyčius sąmonėje, kurie jums leidžia pripažinti, jog iš tiesų pasiekėte lygmenį dvasiniame kelyje, kuriame turite potencialą būti ramybėje, ir kuriame jums tiesiog reikia atlikti pokytį savo sąmonėje, kad būtumėte ramybėje.
Tai nereiškia, mano mylimieji, kad jūs galvojate, jog dabar jau pasiekėte kažkokį galutinį lygmenį ir užsitarnavote savo pakylėjimą, ir todėl esate nušvitę, ir jums nebereikia daugiau keistis, jums nebereikia augti. Tai reiškia, kad užuot taip uoliai stengdamiesi, visada jausdami, kad tikslas yra kažkur priekyje, jūs dabar esate ramybėje kelyje, būdami ten, kur esate, tačiau taip pat pastoviai judėdami link aukštesnių lygmenų. Tai tėra nedidelis pokytis sąmonėje būti ramybėje su buvimu kelyje, nors dar ir nepasiekėte galutinio tikslo, kadangi dar nepakilote.
Galutinis sąmonės lygmuo neegzistuoja
Yra akivaizdu, mano mylimieji, kad turite turėti tikslą, kurio siektumėte, kad galėtumėte progresuoti. Žmonėms, kurie neturi siekiamo tikslo, yra daug sunkiau progresuoti. Tačiau galiu jums pasakyti, kad yra žmonių Žemėje, kurie apsiskelbė, daugeliu atvejų, dvasiniais mokytojais, arba tai gali būti žmonės, kurie daug metų buvo dvasios mokiniai, ir dabar jie įžengė į proto būseną, kurioje jaučia, kad pasiekė kažkokį galutinį sąmonės lygmenį. Jie yra kosminėje sąmonėje, jie turi Kristaus sąmonę, jie yra nušvitę, jie yra nepakilę-pakylėtieji mokytojai, ar kad ir kas tai būtų.
Tą akimirką, kai pradedate manyti pasiekę galutinę būseną, kol dar tebesate fiziniame įsikūnijime, sustabdote savo progresą. Nebesate atviri galimybei, kad vis dar gali būti kažkas jūsų psichologijoje, į ką jums reikia pažvelgti ir transcenduoti, ar kad vis dar gali būti aukštesnių sąmonės lygmenų arba aukštesnių tarnystės lygmenų. Jūs iš tiesų matote tam tikrus dvasinius judėjimus, kuriuose turite guru, kuris yra laikomas nušvitusiu, tačiau guru neauga, o guru pasekėjai, daugelis jų, taip pat neauga.
Tai yra paralelė tradicinėms religijoms, kuriose neturite guru, teigiančio, kad yra nušvitęs, tačiau jūs, pavyzdžiui, turite popiežių, kuris teigia esąs Kristaus Vikaras. Jis neauga ir jo pasekėjai neauga, ir būtent dėl to jie vis labiau ir labiau atsilieka; būtent dėl to jie jaučia vis didesnį nepasitenkinimą. Jeigu sąžiningai į tai pažvelgsite, kodėl tiek daug žmonių paliko tradicines religijas? Todėl, kad nors jie nežino to sąmoningai, jie jaučia, kad religija iš tiesų riboja jų gyvenimo patyrimą, trukdo jiems patirti pozityvesnį gyvenimo patyrimą. Jūs taip pat turite daug, daug žmonių tradicinėse religijose, ir netgi daugelyje Naujojo Amžiaus judėjimų ir mažesniuose judėjimuose, kurie neauga. Jie jaučia didėjančią įtampą, kadangi jie neauga ir nenori pažvelgti, kodėl jie neauga.
Jie nenori pripažinti, kad mokymai, kuriais jie seka, yra riboti, ar bent jau ribotas yra būdas, kuriuo jie šiuos mokymus taiko. Todėl įtampa tiesiog nepaliauja augti, ir dėl to jie jaučiasi vis blogiau ir blogiau dėl savęs. Jie iš tiesų neseka tuo, kas yra šio laikmečio, kuriame jūs gyvenate, potencialas. Tai yra, kad visi žmonės, kurie gyvena reliatyviai pasiturinčioje pasaulio dalyje ir kuriems nereikia jaudintis dėl materialių sąlygų, turi potencialą pradėti jaustis gerai dėl savęs ir jaustis ramybėje būdami tuo, kuo jie yra, kur jie yra laike ir erdvėje.
Kelias neprivalo būti sunkus
Kaip sakiau, kiekviename amžiuje yra tokių, kurie yra dermėje su kolektyvinės sąmonės lygiu, ir net vidutinis žmogus gali jaustis ramybėje. Galite pažvelgti į save kaip pakylėtųjų mokytojų mokinius ir sakyti, kad jeigu nesijaučiate gerai dėl savęs ir buvimo įsikūnijime, ir kur esate gyvenime, jeigu nesate ramybėje, galbūt tuomet kažkas yra jūsų religijoje, ar bent jau jūsų požiūryje į religiją, jūsų MO požiūryje į mokytojus, kas neleidžia jums jaustis gerai dėl savęs ir varžo jūsų gyvenimo patyrimą? Ir jeigu seksite Jėzaus nurodymais, galėsite labai, labai greitai tai nustatyti, transcenduoti tai ir pakelti savo kelio patyrimą į nepalyginamai aukštesnį lygmenį.
Kodėl iš viso turėtumėte įsileisti idėją, kad pakylėtieji mokytojai nori, jog jūsų dvasinis kelias būtų sunkus, būtų įtemptas, būtų pilnas frustracijos ir nerimo? Taip gali būti tik dėl to, kad laikotės atgyvenusio požiūrio į Dievą ir į dvasinius mokytojus, kaip Jėzus paaiškino. Ar matote, mano mylimieji, kad vos šiek tiek pakeitę savo požiūrį, galite pasiekti tašką, kuriame esate ramybėje būdami tuo, kuo esate? Esate ramybėje būdami savo dabartiniame dvasinio kelio lygmenyje. Nesigraužiate dėl to, kad nesate kažkokiame aukštesniame lygmenyje.
Esate ramybėje su savo išorine situacija, būdami dvasingu žmogumi nedvasingoje visuomenėje, gyvendami tame amžiuje, kuriame gyvenate. Esate ramybėje su tuo, kadangi koncentruojatės į galimybes asmeniškai augti ir padėti kitiems. Tai reiškia, kad visą jums likusį laiką įsikūnijime galite mėgautis gyvenimu, galite mėgautis buvimu dvasiniame kelyje. Galiu jus užtikrinti, kad kai pasieksite šį tašką, iš tiesų pradėsite daryti greitesnį progresą aukštesniuose Kristiškumo ir Budiškumo lygmenyse.
Mes, žinoma, žinome, kad negalime jūsų iškelti virš jūsų suvokimo filtro. Žinau, kad kiekvienas iš jūsų, kuris šito klausosi, arba klausysis to vėliau, skaitys tai vėliau, kiekvienas iš jūsų turite savo suvokimo filtrą. Aš galbūt galiu šiek tiek pro jį prasiskverbti. Tačiau negaliu jūsų išstumti už ribos, už kurios nenorite eiti. Pilnai tai priimu. Visiškai gerbiu jūsų teisę būti tenai, kur esate. Visiškai gerbiu jūsų teisę toliau kankintis dvasiniame kelyje, jeigu toks yra patyrimas, kurio jūs trokštate. Tikiuosi, kad galėsite gerbti, jog būdamas dvasiniu mokytoju, būdamas pakylėtuoju mokytoju, turinčiu įrankį, kuris yra pasiruošęs kalbėti gyvąjį žodį, aš taip pat turiu teisę duoti jums viziją, kad yra kažkas daugiau už jūsų dabartinę pakopą ir nėra būtina eiti Via Dolorosa, kentėti ir kamuotis, ir visada atsilikinėti, niekada nebūnant ramybėje.
Iš tiesų yra įmanoma būti dvasios mokiniu ir būti ramybėje su buvimu fiziniame įsikūnijime tokioje sunkioje planetoje kaip Žemė. Tai yra įmanoma. Tai teikia daug didesnį džiaugsmą. Jūs jausitės daug geriau dėl savęs, ir mes jums davėme įrankius tai pasiekti, jeigu to norite. Aš jums atvėriau galimybes, mes jums suteikėme galimybę, ir galime tik tikėtis, kad sugebėsite pakilti aukščiau ir pradėsite jaustis gerai būdami tuo, kuo šiuo metu esate. Štai ko jums linkime. Jūs, žinoma, būsite daugiau rytoj ir po metų, ar po dešimties metų, ir aš linkiu, kad jaustumėtės vis geriau ir geriau dėl savęs, nes iš tiesų, kaip Jėzus sakė: „Mes niekada nenorėjome versti savo mokinių jaustis blogai dėl savęs; ne tik jaustis, bet ir patirti tai.“
Jeigu galite, pakeiskite savo MO, kad galėtumėte įgyti labiau tiesioginį pakylėtojo mokytojo patyrimą, kaip Jėzus sakė. Ir tuomet jūs taip pat galėsite greitai suvokti, kad jūs taip pat turite tam tikrą MO, kuris apsprendžia jūsų santykį su savo AŠ ESU Esatimi, su aukštesne jūsų esybės dalimi. Ir jeigu ištirsite šį MO, galėsite persijungti ir suvokti: „Ar aš turiu draugišką AŠ ESU Esatį ar priešišką AŠ ESU Esatį? Juk iš tiesų turiu draugišką AŠ ESU Esatį, kuri nori palaikyti mano augimą.“ Ir būtent tuomet, kai pasieksite ramybę su savo AŠ ESU Esatimi, galėsite iš tiesų gerai dėl savęs pasijausti ir turėsite aukščiausią įmanomą gyvenimo patyrimą, vis dar tebebūdami šioje ganėtinai sudėtingoje planetoje.
Tokia yra mano viltis, mano vizija ir mano dovana jums šiandien. Užsklendžiu jus ir užsklendžiu šį nuostabų jūsų širdžių susibūrimą, už kurį mes esame labai dėkingi.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com