Ar Amerika yra laisva visuomenė?

Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2020 metų rugsėjo 20 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2020 metų vebinare „Rinkitės Amerikos ateitį“.

Vadžra!

Aš esu Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda ir tvirtinu savo teisę materializuoti savo buvimą Amerikoje. Kas man suteikia šią teisę? Aš tarnauju Pasaulio Viešpaties dvasinėje tarnystėje, o Amerika yra pasaulio dalis, ir todėl ji yra pavaldi šiai dvasinei tarnystei. Tad kokį indėlį gali įnešti Buda į šią diskusiją apie Amerikos ateities pasirinkimą? Na, viena iš svarbiausių temų daugeliui amerikiečių Amerikoje yra laisvė. Deja, daugelis amerikiečių nėra išvystę budiškos perspektyvos į laisvę. Ir todėl jie nėra laisvi. Jie nėra tokie laisvi kaip galėtų būti. Jie nėra tokie laisvi kokiais būtų galėję būti, jeigu nebūtų pasidavę valdžios elito manipuliacijoms ir atidavę jam savo laisvės.

Pernelyg daug amerikiečių koncentruojasi į laisvę kaip į išorinį dalyką. Turite politinę laisvę, ekonominę laisvę, žodžio laisvę, laisvę daryti tą, daryti aną. Kai kurie netgi mano turintys laisvę daryti ką tiktai nori, kad ir kaip tai paveiktų kitus žmones. Tai, žinoma, nėra tiesa, kadangi Buda skelbė sanghos, bendruomenės koncepciją.

Na ir dabar, žinoma, yra svarbu turėti šias išorines laisves: religinę laisvę, žodžio laisvę, susirinkimų laisvę. Tačiau daugelis amerikiečių, kurie priklauso tai krikščioniškai, konservatyviai frakcijai, iš tiesų negerbia religinės laisvės. Daugelis amerikiečių iš abiejų frakcijų, kurios dominuoja viešajame diskurse, negerbia žodžio laisvės. Na, jie gerbia žodžio laisvę sau, bet ne kitiems. Jie mano, kad jiems turėtų būti leidžiama sakyti, ką tik jie nori, tačiau kiti neturėtų turėti tokios pačios laisvės. Tiems, kurie su jais nesutinka, neturėtų būti leidžiama sakyti, ką jie nori sakyti. Daugelis žmonių mano, kad jie turėtų būti laisvi praktikuoti savo religiją, tačiau kiti žmonės neturėtų būti laisvi praktikuoti kitokią religiją, ypač tokią, kurią jie laiko menkesne ar netgi klaidinga religija.

Na, mano mylimieji, užduokite sau šį paprastą klausimą: kadangi visose pasaulio religijose egzistuoja moralinis priesaikas daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų, kaip galite tikėtis būti laisvi, jeigu nenorite suteikti tų pačių laisvių, kurias norite turėti, kitiems žmonėms? Kaip galite turėti religijos laisvę, jeigu nenorite suteikti kitiems žmonėms laisvės išpažinti kitokią religiją negu jūsiškė? Kaip galite turėti žodžio laisvę, jeigu nenorite kitiems žmonėms suteikti laisvės pasakyti kažką, su kuo nesutinkate? Anksčiau ar vėliau atsiras nesutinkančių su tuo, ką jūs sakote. Ir jie tuomet norės apriboti tai, ką jūs galite sakyti. Anksčiau ar vėliau atsiras žmonių, kuriems nepatiks jūsų religija ir jie norės sukliudyti jums praktikuoti savo religiją. Jūsų religija šiuo metu gali atrodyti turinti tam tikrą pranašumo statusą, tačiau ji ne visada turės šį statusą, arba jūs savo ateities gyvenimuose ne visada priklausysite tai pačiai religijai. Tai yra paprastas principas, kurį, jeigu kalbėtume atvirai, visi amerikiečiai turėtų sugebėti suvokti, jeigu tik ryžtųsi pamąstyti apie tai, kad, jeigu norite išsaugoti savo laisvę, tą pačią laisvę privalote suteikti ir kitiems. Jeigu norite turėti teisę būti tuo, kuo esate, privalote suteikti kitiems žmonėms teisę būti kitokiais negu esate jūs. Nes kitaip, ilgalaikėje perspektyvoje, negalėsite išsaugoti savo pačių laisvės.

Na ir dabar, žinoma, egzistuoja ir kitas laisvės aspektas, apie kurį daugelis amerikiečių nemąstė. Ir tai yra faktas, kad galite turėti išorinę laisvę, galite turėti politinę laisvę, tačiau ar galite naudotis šia laisve? Ar galite daryti, ką tiktai norite? Ko reikia, norint naudotis laisve? Ko reikia, kad galėtumėte naudotis išorine laisve? Na, privalote turėti vidinę laisvę, privalote turėti tam tikrą psichologinę laisvę, tam tikrą mentalinę laisvę. Nes ką gero jums gali duoti išorinė laisvė, jeigu esate taip stipriai sužeisti, tokie suluošinti savo psichikoje, kad visą jūsų dėmesį ir energiją suvalgo jūsų psichologinių žaizdų sukurti šablonai, mėginimai išvengti pakartotinio sužeidimo. Arba jūs tiesiog pasiduodate tiems reakciniams šablonams, kurie iš tiesų atima jūsų laisvę, nes visą laiką praleidžiate įstrigę tuose reakciniuose šablonuose.

Visi esate matę žmonių, kurių protas yra taip stipriai pažeistas, kad galbūt jie nesustodami kalba, šnekėdami visokius prasmės neturinčius dalykus. Galbūt jie juda tam tikru būdu, negalėdami išsėdėti vienoje vietoje. Galbūt juos kamuoja spazmai ar kiti dalykai, kuriuos matote protiškai sergančiuose žmonėse. Tačiau daugelis amerikiečių nenori įsileisti minties, kad galbūt ir jie yra suluošinti psichologiškai, nors galbūt šis jų luošumas niekaip vizualiai nepasireiškia. Daugelis nenori įsileisti minties, kad jie gali būti psichologiškai suluošinti, nes šis luošumas yra toks dažnas, kad jų visuomenėje, ar bent jau jų gyvenamoje vietovėje, tai yra laikoma norma.

Ir būtent tokį indėlį Buda gali įnešti į šią diskusiją apie laisvę Amerikoje. Jūs iš tiesų nesate laisvi turėdami išorinę laisvę, politinę laisvę. Laisvi esate tik tuomet, kai turite psichologinę laisvę, mentalinę laisvę. Ir kaip tai galite pasiekti? Na, mes, žinoma, perdavėme daug mokymų per šį pasiuntinį apie tai, kaip gydyti savo psichiką ir įveikti dalykus savo psichikoje, kurie atima jūsų laisvę. Tačiau, jeigu grįžtume prie to, ką sakė Buda, ką aš sakiau prieš 2500 metų – ar bent jau ką sakė anuo metu įsikūnijime buvusi būtybė, kurią, žinoma, aš daug kartų nuo to laiko transcendavau: kas jums suteikia laisvę? Na, privalote įveikti poras, kurias šiandien mes vadiname dualistiniais kraštutinumais. Privalote siekti neprisirišimo. Nes tik tuomet, kai pasieksite neprisirišimą, Maros demonai ateis pas jus ir nieko jumyse neras, kuo galėtų jus įtraukti į reakcinį šabloną, atimantį jūsų laisvę.

Na ir dabar, jeigu pažvelgtumėte į tai, apie ką kalbėjo kiti mokytojai šioje konferencijoje, turite kultūrinius karus. Turite dvi frakcijas, kurios kovoja dėl dominavimo Amerikos visuomenėje. Pažvelkite į abi šias frakcijas. Pažvelkite į žmones, kurie yra įtraukti į šiose frakcijose dominuojantį mąstymą. Ar šie žmonės yra laisvi? Kai kurie iš jų sakys, kad jie yra laisvi. Kai kurie iš jų galvoja, kad yra laisvi, nes turi pranašesnę idėją, pranašesnę pasaulėžiūrą. Tačiau, jeigu pažvelgtumėte į tai iš grynai psichologinės perspektyvos, ar šie žmonės yra psichologiškai laisvi? Galite matyti, kad daugumos jų visas dėmesys, visos energijos ir mintys yra traukiamos mintyti šiuos dalykus. Jų jausmai yra traukiami reaguoti su tam tikromis emocijomis į kitus žmones.

Jeigu pažvelgtumėte į šiuos žmonės, kurie yra įtraukiami į šiuos kultūrinius karus, kurie stipriai į tai reaguoja, pamatytumėte, kad jų emocijos yra nuolatinės sumaišties būsenoje. Kaip sakėme, daugelis jų yra visiškai užvaldyti pykčio energijos. Na, mano mylimieji, ar galite iš tiesų būti laisvi pykdami? Realybė yra tokia, kad negalite. Ir dauguma žmonių sugebėtų tai suvokti, jeigu tik pasistengtų apie tai pamąstyti, logiškai, racionaliai, neutraliai pamąstyti. Pykstantis žmogus nėra laisvas, negali būti laisvas. Kodėl? Todėl, kad pyktis traukia jūsų dėmesį koncentruotis į tam tikras mintis, tam tikrus jausmus, kartojant juos vėl ir vėl. Daugelis pykstančių žmonių turi tam tikrą scenarijų, kurį suka savo galvoje vėl ir vėl, ir vėl, ir tai užima visą jų dėmesį. Jie nėra laisvi jausti ką nori. Jie negalėtų pasirinkti sakyti: „Aš daugiau nebenoriu pykti. Noriu būti ramybėje.“ Jų pyktis yra toks stiprus, kad jis užvaldė jų jausmus ir mintis. Ir ar tik pyktis užvaldė jų mintis? O gal jas užvaldė mūsų taip vadinami kolektyviniai padarai?

Kiekviena pusė šiame kultūriniame kare susikūrė daug labai galingų kolektyvinių padarų. Ir tie žmonės, kurie įeina į vieną iš šių pozicijų ir ją priima, iš tiesų atverdami savo protą visai tai retorikai, jie taip pat savo protą atveria šiems kolektyviniams padarams, kurie tuomet ateina ir užvaldo jų protus, ir staiga žmonės nebėra laisvi. Didžioji jų dėmesio dalis yra traukiama į šiuos pasikartojančius šablonus, kurie atima jų laisvę pasirinkti, kaip jie norėtų jaustis, ką jie norėtų mąstyti. Na ir dabar, daugelis šių žmonių buvo sužeisti vaikystėje, daugelis jų buvo sužeisti ankstesniuose gyvenimuose. Jie atėjo į šį gyvenimą su šiomis žaizdomis, su šiais reakciniais šablonais, atėmusiais jų laisvę. Daugeliui jų iš tiesų nėra taip, kad šios respublikonų ar liberalų pozicijos priėmimas atėmė jų laisvę. Šios pozicijos priėmimas tiesiog yra pasekmė to, kad jų laisvė jau anksčiau buvo atimta. Tai jiems tiesiog suteikia tam tikrą progą išsilieti, nukreipti savo pyktį į kitą žmonių grupę ir jaustis priklausančiais tiems teisiesiems, kurie Ameriką veda teisinga kryptimi.

Visada galite ginčytis, kas atsirado pirmiau, višta ar kiaušinis, kas atsirado pirmiau, individuali psichologija ar kolektyvinė psichologija, sukurta šių dviejų frakcijų. Ir vis dėlto, galutinis rezultatas yra toks, kad žmonės nėra laisvi. Jie nėra laisvi pasirinkti, ką galėtų daryti su savo protu.

O toks, žinoma, jeigu pažvelgtumėte į praeitį, ir buvo esminis Budos mokymo tikslas. Aš niekada neturėjau tikslo kurti religiją, net ir visų tų šiandien taip vadinamų įvairių budizmo atšakų. Mano tikslas buvo sukurti universalų judėjimą, kuris suteiktų žmonėms psichologinę laisvę. Tai taip pat, žinoma, buvo ir Jėzaus tikslas, nes jis neatėjo kurti krikščionybės religijos, kokią ją pažįstate šiandien ar pažinojote praeityje. Jis atėjo inicijuoti universalaus dvasinio judėjimo, kuris suteiktų žmonėms psichologinę laisvę, dvasinę laisvę.

Na, o kas atima jūsų proto laisvę? Ją atima jūsų proto susipriešinimas. Jis yra traukiamas priimti vieną pusę, vieną polių kaip teisingą, o kitą – kaip klaidingą. Ir todėl jūs patvirtinate, pateisinate vieną pusę ir kovojate su kita. Jūs įsitraukiate į dualistinę kovą. Ir siekiate nugalėti priešingą polių jūsiškiam, o tai reiškia, kad kovojate prieš kitus žmones, mėgindami juos įveikti, atversti ar netgi nužudyti. Ir kaip galite būti laisvi, būdami įsitraukę į tokią kovą? Tai neįmanoma. Kokia yra vienintelė išeitis? Na, išeitis yra tai, ką aš pavadinau Aštuonlypiu keliu, ir ką Jėzus aprašė kitu būdu, ir tai galima aprašyti pačiais įvairiausiais būdais, kaip mes dabar padarėme per šiuos mokymus. Yra daug mistinių kelių, kurie jus gali išvesti iš dualistinės kovos, tačiau jie visi veikia tuo pačiu būdu. Jie veikia, padėdami jums pasiekti tašką, kuriame imate matyti savo priimtus įsitikinimus, kurie jus traukia į dualistinius reakcinius šablonus ir todėl atima jūsų laisvę. Ir kai sąmoningai tai pamatote ir išsprendžiate, galite pasirinkti palikti dualistinę kovą, palikti dualistinės kovos kelią. Ir galite įžengti į mano taip pavadintą Vidurio Kelią, kurį Jėzus vadino Keliu, ir kuris istorijoje buvo vadinamas įvairiausiais kitais vardais. Galite pasirinkti įžengti į kelią, kuriame siekiate vis didesnio ir didesnio išsilaisvinimo nuo šitų dualistinių reakcinių šablonų.

Yra žmonių, kurie tiki, kad tik respublikonai gali garantuoti Amerikos laisvę. Yra žmonių, kurie tiki, kad tik liberalai gali suteikti amerikiečiams didesnę laisvę. Realybė yra tokia, kad nė viena pusė negali garantuoti ar suteikti didesnės laisvės. Jie tegali apriboti žmonių laisvę, įtraukdami juos į šią dualistinę kovą.

Na ir dabar, žinoma, mes esame pakylėtieji mokytojai. Mes esame visam laikui pakilę virš šios kovos ir todėl neturime jokio poreikio prievartauti žmonių laisvos valios. Mes nejaučiame poreikio versti žmones transcenduoti dualistinę kovą. Jeigu didžiajai Amerikos žmonių daliai dar negana dualistinės kovos ir jie nori toliau tęsti šią kovą, tuomet mes, žinoma, lenkiamės daugumos žmonių laisvai valiai. Tačiau, žinoma, visi pasirinkimai turi pasekmes. Jeigu renkatės likti dualistinėje kovoje, renkatės konfrontacinę Amerikos ateitį. Renkatės, kad Amerika ir toliau būtų konfrontacine visuomene. Bet jūsų pasirinkimas nereiškia, kad joje toliau egzistuos toks pat konfliktų, įtampos ir konfrontacijų lygmuo, koks yra šiandien. Nes konfliktai privalo akceleruotis. Kova privalo intensyvėti. Nes būtent to jūs, iš esmės, sakote norintys. Ir tai yra vienintelis būdas, kuriuo galėsite pasiekti tašką, kuomet jums bus gana viso to. Jeigu jums dar nebuvo gana dabartinio lygmens kovos, tuomet privalote patirti dar didesnio intensyvumo kovą, kad galėtumėte greičiau pasiekti tašką, kuriame jums bus gana ir todėl galėsite nuo to išsilaisvinti.
To reikalauja laisvos valios įstatymas, nes ne visi žmonės Amerikoje nori toliau tęsti šią kovą. Ne visi žmonės pasaulyje nori tęsti kovą, o Amerika yra pasaulio dalis. Amerika nėra sala. Nė viena šalis nėra sala. Galite galvoti, kad esate didžiausia ir galingiausia šalis Žemėje, kad turite didžiausią kariuomenę, kad galite apsiginti nuo bet kokio priešo. Galite galvoti turintys teisę daryti ką tiktai norite savo šalyje. Na, iš tam tikros išorinės perspektyvos, iš tiesų turite šią teisę. Tačiau iš aukštesnės perspektyvos, neturite šios teisės, nes Amerika yra pasaulio dalis. O amerikiečiai gyvena kolektyvinėje žmonijos sąmonėje. O žmonija gyvena visų savimonę turinčių būtybių, gyvenančių jūsų nepakilusioje sferoje, kolektyvinėje sąmonėje. Ir didžioji dalis savimonę turinčių būtybių, kurios nėra Žemėje, pasirinko kelią, kuris veda virš dualizmo, virš konfrontacijos ir kovų. Jie pasirinko užuojautos kelią, kelią link vienovės, link vienybės. Amerikiečiai tiesiog negali pasirinkti eiti prieš šį aukštyn keliantį visos visatos judėjimą.

Amerikiečiai gali pasirinkti, jog norėtų patirti daugiau konfrontacijos. Tačiau jeigu vis didesnis žmonių Žemėje procentas pasirinks, kad nori transcenduoti konfrontaciją, tuomet šie žmonės sukurs trauką kolektyvinei sąmonei. O tai reiškia, kad jeigu amerikiečiai rinksis konfrontaciją, konfrontacija privalės stiprėti. Kova privalės intensyvėti. Tokia tiesiog yra laisvos valios įstatymo išdava. Jūsų laisva valia neegzistuoja vakuume. Jūsų laisva valia egzistuoja to vieneto, kuriame gyvenate, kontekste, tai reiškia, jūsų atveju, Žemės planetos kontekste. Egzistuoja tam tikros laisvės, kuriomis galite naudotis Amerikos vienete. Tačiau egzistuoja tam tikros laisvės, kuriomis negalite naudotis kaip sala, nes jūs taip pat priklausote didesniam visos planetos vienetui. Ir šiuolaikinėse demokratijose matote, kad vis daugiau ir daugiau žmonių, vis daugiau ir daugiau šalių imasi ryžtingų žingsnių pakilti virš konfrontacinės praeities ir įkūnyti daugiau užuojautos turinčią ir mažiau konfrontuojančią, ir todėl laisvesnę visuomenę. Yra šalių pasaulyje, kuriose žmonės, dauguma žmonių, psichologiškai yra daug laisvesni už daugumą amerikiečių. Žvelgiant iš išorinio lygmens, galėtume sakyti, kad šios šalys turi tokias pačias politines laisves kaip ir Amerika. Tačiau, kai žiūrite į psichologinį aspektą, matote, kad šių šalių žmonės yra daug laisvesni už daugumą amerikiečių.

Na ir dabar, taip pat galite pažvelgti į Ameriką ir matyti, kad ir joje yra žmonių, kurie taip pat transcendavo arba pradėjo transcenduoti tą dualistinę kovą, ir todėl jie yra laisvesni už didžiąją dalį amerikiečių. Žmonės, kurie tapo laisvesni kitose šalyse, kuria trauką kolektyvinei Amerikos sąmonei, ir pačioje Amerikoje gyvenantys žmonės, kurie transcendavo kovą, taip pat kuria trauką kolektyvinei sąmonei. Būtent dėl to matote viešąjį diskursą pakrypstant ta linkme, kuria jis pakrypo, tapdamas labiau konfrontaciniu, piktesniu, persigėrusiu neapykanta. Būtent dėl to matote vis didesnį ir didesnį kontrastą, priešiškumą ir pyktį tarp šių dviejų kultūriniame kare kariaujančių frakcijų. Matote, kad kaltinimai darosi vis intensyvesni, persunkti vis didesnės neapykantos. Tai tiesiog yra pasekmė fakto, kad daugelis žmonių pasirinko pradėti transcenduoti dualistinę kovą, tačiau kai kurie amerikiečiai toliau į ją kabinasi, o tai reiškia, kad jie jaučiasi slegiami vis didesnės naštos. Jie turi kovoti vis stipriau ir stipriau, kad galėtų pasipriešinti judėjimui link didesnės laisvės. Ir todėl jų vidinis gyvenimo patyrimas darosi vis intensyvesnis. Jie jaučiasi vis labiau ir labiau slegiami. Jie jaučia vis didesnę frustraciją. Tiesą sakant, jie jaučiasi vis mažiau laisvi, jaučiasi vis labiau suvaržyti. Tačiau, užuot pripažinę, kad juos iš tiesų varžo jų pačių psichologija, jie kabinasi į idėją, kad kažkokia išorinė jėga varžo jų laisvę. Todėl jie dabar mano, kad yra visiškai pateisinama nukreipti savo pyktį į šią išorinę jėgą, ar tai būtų valdžia, ar kita žmonių grupė, kurie jiems yra tapę atpirkimo ožiais. Ir todėl jie yra vis labiau ir labiau užvaldomi šių kolektyvinių pykčio padarų, ir tai atima jų laisvę. Jie turi vis mažiau ir mažiau mentalinės ir emocinės laisvės. Jie turi vis mažiau laisvės fiziniame lygmenyje, nes yra taip stipriai įstrigę galvojime, kad net ir išoriniame lygmenyje privalo gyventi pagal šias savo pasaulėžiūros idėjas. Todėl jie privalo elgtis tam tikru būdu ir yra tam tikri dalykai, kurių jiems nėra leidžiama daryti. Matote, kad šie žmonės prarado savo laisvę fiziniame lygmenyje, emociniame lygmenyje, mentaliniame lygmenyje, ir jie netgi prarado savo laisvę ir identiteto lygmenyje, nes kai kurie iš šių žmonių save tapatina su tuo, kas yra apibrėžta jų pasaulėžiūroje. Jie save laiko konservatoriais, krikščioniais, respublikonais, arba save laiko demokratais ar liberalais. Jie yra taip į tai panirę, kad yra traukiami ir identiteto lygmenyje galvoti, kad būtent tokie jie yra. Jie tapatinasi su šiais išoriniais konfrontaciniais dalykais, pamiršdami, kad yra žmogiškos būtybės, bet ne tik, nes giliau jie yra dvasinės būtybės.

Na, vėlgi, paimkime Sen Žermeno labai gilų mokymą apie Nepriklausomybės Deklaraciją ir ką ji iš tiesų reiškia. Ką sako Nepriklausomybės Deklaracija? Visi žmonės buvo sukurti lygūs – labai, labai gilus teiginys. Visus žmones jų Kūrėjas apdovanojo neatimamomis teisėmis. Matote, Nepriklausomybės Deklaracija neapibrėžia jokių padalijimų žmonių rasėje. Ji nesako, kad krikščioniai turi neatimamas teises, respublikonai turi neatimamas teises, konservatoriai turi neatimamas teises, baltieji žmonės turi neatimamas teises. Ji sako: visi žmonės turi neatimamas teises. Tad kaip demokratinėje Amerikos sistemoje galite būti iš tiesų laisvi? Ar galite būti iš tiesų laisvi, jeigu save laikote krikščioniu, budistu, respublikonu, demokratu, liberalu, konservatoriumi, baltaodžiu, juodaodžiu, tuo ar anuo? Ar galite būti laisvi, jeigu save tapatinate su šiais susiskaldymais, kurie nėra apibrėžti Nepriklausomybės Deklaracijoje? Ne, jeigu naudotume Nepriklausomybės Deklaracijoje naudojamą kalbą, galėtume sakyti, kad laisvi galite būti tik tuomet, jeigu pirmiausia save laikote žmogumi. Galite matyti, kad jūs, kaip žmogus, turite tam tikras charakteristikas, bet matote, kad už visų šitų išorinių susiskaldymų ir charakteristikų egzistuoja tam tikras pamatinis, tam tikras bendras žmogiškumas. Kai suvokiate, kad šis žmogiškumas yra ir jumyse, ir kad visi kiti Amerikoje gyvenantys žmonės turi tokį patį žmogiškumą, ir būtent dėl to Nepriklausomybės Deklaracija ir konstitucija jums garantuoja tam tikras teises, galite turėti laisvę, kurią Amerikos sistema yra sukurta jums duoti. Tačiau šią laisvę galite turėti tik tuomet, jeigu esate pasiruošę tą pačią laisvę suteikti ir kitiems, ir kaip galite suteikti tą laisvę kitiems? Negalėsite to padaryti, jeigu laikysite kitus žmones respublikonais ar demokratais, juodaodžiais ar baltaodžiais, tai reiškia, besiskiriančiais nuo jūsų. Galite suteikti tą laisvę, kurios norite patys, tik tuomet, jeigu kitus pirmiausia laikote žmonėmis. Matote juose pamatinį žmogiškumą, kaip jį matote ir savyje.

Na ir dabar, žvelgiant iš pakylėtųjų mokytojų perspektyvos, ar galite būti iš tiesų laisvi būdami žmogiška būtybe? Ne, negalite, nes žmogišką būtybę riboja tiek daug visokiausių čia Žemėje egzistuojančių sąlygų, ir daugelis šių sąlygų atima jūsų laisvę, kai kurios iš jų netgi specialiai yra sukurtos atimti jūsų laisvę. Iš tiesų laisvi galite būti tik tuomet, kai save laikote dvasine būtybe, išgyvenančia žmogišką patyrimą, gyvenančia žmogiškame kūne ir išreiškiančia save per žmogišką kūną, bet jūs esate daugiau nei šis kūnas. Jūs esate netgi daugiau nei išorinis protas, netgi daugiau nei žmogiškas tapatumo jausmas, apibrėžtas jūsų visuomenės, paremtas tuo, kaip jis buvo apibrėžiamas daugybę tūkstantmečių praeityje. Tai yra vienintelis būdas iš tiesų pasiekti laisvę. Tačiau, žinoma, net ir tarpiniame lygmenyje, tai neišeina už daugumos gebėjimų pasiekti šį suvokimą: „Bet palaukite minutėlę, Nepriklausomybės Deklaracijoje nėra kalbama apie respublikonus ir demokratus, apie juodaodžius ar baltaodžius. Joje yra kalbama apie žmones, apie visus žmones. Visi žmonės buvo sukurti lygūs. Visiems žmonėms buvo suteiktos teisės, ir vienintelis būdas, kuriuo galiu išsaugoti savo teises, yra suteikti tokias pačias teises kitiems. Nes jeigu nenorėsiu suteikti tų pačių teisių kitiems, tuomet neišvengiamai Amerikos visuomenėje atsiras frakcija, kuri mėgins pasiekti poziciją, kurioje turėtų daugiau valdžios ir privilegijų, atimdama arba apribodama kitų žmonių grupių teises, potencialiai net ir didžiosios populiacijos dalies teises.“ Ir būtent tą jūs ir matote, kaip kalbėjome apie šio valdžios elito susiformavimą, kuris visiškai negerbia nei konstitucijos nei Nepriklausomybės Deklaracijos. Jie negerbia Amerikos žmonių. Jie apskritai negerbia žmonių, nes jie patys savęs nelaiko žmonėmis. Jie savęs nelaiko ir dvasinėmis būtybėmis. Tačiau jie save laiko pranašesniais už žmones. Kai kurie iš jų neturi aiškaus supratimo, ką tai reiškia, kiti turi aiškesnį supratimą, kokiomis būtybėmis jie mano esantys. Tačiau jie akivaizdžiai savęs nelaiko žmonėmis, nes galvoja, kad yra iš prigimties pranašesni už daugumą žmonių Amerikoje ar planetoje. Jūs, kurie esate mūsų mokiniai, galite išsakyti prašymus, kad žmonės suvoktų, kad daugiau žmonių šitai suvoktų, nes tai yra absoliutus, pamatinis suvokimas, kurį turi pasiekti Amerikos žmonės, kad aukso amžius galėtų būti įkūnytas Amerikoje.

Nes, kaip sakė Sen Žermenas, kaip jis galės perduoti naujas idėjas ir naują technologiją, jeigu visai tai bus panaudota valdžios elito pozicijai sutvirtinti? Kaip jis galės perduoti technologiją, kuri turi potencialą išlaisvinti žmones nuo tam tikrų sunkumų, jeigu valdžios elitas sugebės ją monopolizuoti ir dar labiau pavergti žmones? Galite sakyti, kad su šiandieninės energijos formomis žmonės yra mažiau laisvi nei kai gyveno individualiuose ūkiuose kaime ir galėjo patys patenkinti daugumą savo poreikių, ūkininkaudami ir savarankiškai dirbdami. Šiandien visi žmonės yra taip stipriai priklausomi nuo, pavyzdžiui, elektros ar benzino savo automobiliams, kad jie yra daug mažiau laisvi negu buvo prieš 200 metų. Ir vis dėlto, žmonės dabar turi kitas laisves, kurias jiems suteikė technologija. Tad jie, pavyzdžiui, gali daugiau keliauti, turi lengvesnį priėjimą prie žinių ir taip toliau. Tad egzistuoja kitos laisvės, kurias žmonės įgijo ir valdžios elitas nesugebėjo atimti. Tačiau akivaizdu, kad Amerikos žmonėms reikia pripažinti, jog yra absoliuti iliuzija tikėti, kad dėl to, jog Amerikoje įtvirtinote demokratiją, Amerika automatiškai tapo laisva visuomene ir liks laisva visuomene neribotą laiką ateityje. Yra absoliučiai būtina suvokti, kad egzistuoja valdžios elitas, kuris niekada nepritarė demokratijai, niekada nenorėjo demokratijos, nes jie nori tokios visuomenės, kurioje galėtų įgyti privilegijuotas pozicijas. Nuo pat demokratijos sukūrimo Amerikoje momento, jie mėgino daryti viską, ką gali, naudodamiesi demokratinėmis ir nedemokratinėmis priemonėmis, naudodamiesi apgaule ir melu, kad pakirstų demokratijos šaknis ir suteiktų sau privilegijuotą poziciją. Kaip galite aiškiai matyti iš šio neseniai atlikto tyrimo, apie kurį kalbėjome, jiems nepaprastai gerai pavyko suteikti sau privilegijuotas pozicijas per ekonomiką, ypač per finansų industriją. Tačiau jie, žinoma, naudojasi vyriausybe demokratiniam procesui griauti ir sabotuoti. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie atėmė laisves, kurias Amerikos žmonėms iš tiesų garantuoja Konstitucija ir Nepriklausomybės Deklaracija. Kitaip tariant, valdžios elitas pasinaudojo vyriausybe, kuri turėtų garantuoti žmonių laisves, kad pakirstų šias konstitucines laisves. Tai yra paprastas gyvenimo faktas. Tai nėra aukštoji matematika. Tai nėra kažkas, ko vidutinis amerikietis nebūtų pajėgus suprasti, jei tik žmonės ryšis pažvelgti į tai neutraliu būdu ir tiesiog padarys logiškas, racionalias išvadas.

Mes perdavėme daug, daug mokymų, kurie gali jums padėti, kurie gali padėti daugeliui žmonių išsilaisvinti iš šios hipnozės būsenos, į kurią yra patekę dauguma žmonių. Galime sakyti, kaip jau anksčiau sakėme, kad tol, kol žmonės galvos, kol žmonių grupė Amerikoje galvos, jog svarbiausia jų užduotis yra kovoti su kita žmonių grupe, tol, kol taip bus, valdžios elitas galės jaustis saugus savo privilegijuotoje pozicijoje. Na ir dabar, mes, pakylėtieji mokytojai, neraginame žmonių kovoti prieš valdžios elitą, mes žmones raginame liautis kovoti tarpusavyje ir suvokti, kad grėsmė jų laisvei yra ne kita žmonių grupė, o valdžios elitas. Todėl esmė čia nėra kovoti su valdžios elitu, esmė yra sugrįžti prie vertybių, prie principų, kurie yra apibrėžti Amerikos demokratijoje, ir pradėti reikalauti, kad dabartinė valdžia, visas politinis aparatas ir visa ekonomika būtų sugrąžinti į harmoniją su šiais principais, idant visiems žmonėms būtų garantuotos šios neatimamos teisės. Valdžios paskirtis yra garantuoti šias teises visiems žmonėms, užuot atėmus jas iš daugumos žmonių ir suteikus išskirtines teises nedideliam valdžios elitui. Ne tokia turėjo būti Amerika. Ir dauguma amerikiečių gali pradėti tai suvokti, tiesiog imdami apie tai mąstyti. Todėl jie gali pradėti suvokti, kad yra visiškai nesvarbu, ar prezidento postą laimės respublikonai ar demokratai, ir kurie iš jų laimės daugumą Kongrese ar Senate, ar Aukščiausiame Teisme. Tai nėra svarbu. Situacijos tai fundamentaliai nepakeis. Jeigu liberalai laimėtų absoliučią daugumą, tai taip pat nieko nepakeistų. Niekas nepakeis šios aklavietės, šios situacijos, kol nebus apnuoginta valdžios elito įtaka. Kol žmonės to nepamatysi ir nenuspręs: „Viskas, gana, mes daugiau to nebetoleruosime!“

Kas gali atnešti šį pokytį? Na, jis iš tiesų yra arčiau nei galite manyti. Būtent dėl to jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite suvaidinti lemiamą vaidmenį, pasukdami šio laivo vairą tuo kritiniu laipsniu, kuris pakreiptų Ameriką nauju kursu. Nėra pakankamai pakylėtųjų mokytojų mokinių, bent jau vien šioje dispensacijoje, kad būtų galima sukurti dramatišką pokytį trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau vis tiek galite pasukti laivo vairą tuo kritiniu laipsniui, kad Amerika būtų įstatyta į kursą, kuris laikui bėgant atneš ją į aukso amžių, ištrauks ją iš konfrontacijos ir atves į užuojautą.
Kas yra Nepriklausomybės Deklaracija? Ar tai yra konfrontacinis dokumentas ar priešingai – užjaučiantis dokumentas? Na, į šį klausimą paliksiu atsakyti jums patiems, bet pamėginkite dar kartą perskaityti Nepriklausomybės Deklaraciją turėdami šitai omenyje, ir galbūt jums pavyks atrasti daugiau pavyzdžių, daugiau užuojautos pasireiškimų, negu jūs, iš pirmo žvilgsnio, manėte jų tenai esant. Ir nors galite sakyti, kad Nepriklausomybės Karas buvo konfrontacinis, ir galite sakyti, kad Nepriklausomybės Deklaracija buvo konfrontacinė, ir būtent tokia ji atrodė britams, joje iš tiesų yra daug užuojautos elementų. Kaip gi galėtų nebūti užuojauta pripažinti, kad visi žmonės turi teises, kurių joks valdžios elitas neturėtų gebėti iš jų atimti? Argi tai nėra užuojautos žmonėms išraiška?

Tad matote, jog Amerika, nepaisant savo konfrontacinės pradžios, iš tiesų nuo pat pradžių buvo įstatyta į kursą, kuriuo eidama galėtų tapti vis labiau užjaučiančia visuomene. Amerikos demokratija turi potencialą išsivystyti į iš tiesų užjaučiančią visuomenę, kurioje atsirastų tas vienybės jausmas tarp žmonių, tas bendruomeniškumo jausmas, kylantis iš užuojautos, kurią visi žmonės jaustų vienas kitam, nes suvoktų, kad tai, kas iš tiesų yra naudinga man kaip individui, yra naudinga ir kitiems žmonėms ir tai yra naudinga visumai. Tai yra užuojauta. Kai turite šį užjaučiantį mąstymą, turite atskaitos tašką. Tai tarsi turėtumėte moralinį kompasą, kuris visada rodo į tikrąją šiaurę. Kas yra tikroji šiaurė? Tai yra vienybė tarp žmonių, o ne susiskaldymai ir konfliktai. Vienybė privalo būti grįsta užuojauta, o ne konfrontacija.

Ir tuo noriu pabaigti savo mintis, kuriomis norėjau su jumis pasidalinti. Mes norime, kad žinotumėte, jog esame nepaprastai dėkingi, kad tiek daug žmonių pasirinko būti šios konferencijos dalimi. Kaip pasiuntinys paaiškino savo viziją, jog jūs ir jūsų individualios vietos sukūrė dvasinės energijos spiralę, ir ją sustiprino žmonės už Amerikos ribų, ir ji padengė didelę Amerikos dalį. Todėl mes šią konferenciją laikome pasisekimu, nes jūs netgi pranokote aukščiausią mūsų šiai konferencijai iškeltą tikslą. Esame labai dėkingi už jūsų pasiryžimą tam pasišvęsti. Ir iš tiesų, jeigu galėtumėte pamatyti, kokį poveikį tai jau padarė kolektyvinei sąmonei ir kokį poveikį tai turės šiam nustatytam naujam kursui, suvoktumėte, kad tai, ką padarėte, iš tiesų yra užuojautos aktas. Ir su tuo, užsklendžiu jus užuojautos liepsnoje, kurią Buda saugo Žemei. Užsklendžiu jus užjaučiančio Budos širdyje.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels