Kaip paversti savo kelią nuolatinio progreso keliu

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2021 metų balandžio 25 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 metų Rusijai skirtame vebinare „Įveikite pranašumo sąmonę ir jausmą, kad esate nevientisi, sutraumuoti ir susikoncentravę į išorę“.


Kimas: Šis diktavimas koncentruosis ir prasidės nuo klausimo, kuris buvo užduotas. Ir kiti žmonės laikui bėgant uždavė panašius klausimus. Tad Motina Marija nori apie tai pakomentuoti ir tai galios visiems žmonėms.

Klausimas: Mieli mokytojai, kaip mums įveikti depresiją ir gyvenimo prasmės praradimą? Praktikuoju mokymus jau daugiau kaip 10 metų ir viskas atrodo buvo gerai. Tačiau dabar pradedu jaustis taip, tarsi viskas būtų beprasmiška. Visos mano sąlygos psichikoje, kurias maniau išnykus, dabar grįžta. Jaučiu frustraciją, gairių praradimą, ir invokacijos nepadeda. Kaip galiu virš viso to pakilti?

AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija ir pasinaudosiu šiuo konkrečiu klausimu kaip išeities tašku, perduodama tam tikrus bendrus komentarus, ko reikia, norint eiti dvasiniu keliu, ir ko reikia, norint paversti savo kelią nuolatiniu progresu.

Na ir dabar, pradėti turėtume pripažindami paprastą faktą. Jūs visi užaugote visuomenėse, kurios nepripažįsta, kad egzistuoja dvasinis kelias. Dauguma jūsų užaugote visuomenėse, kurios yra anti-dvasingos, kaip pasiuntinys aprašė savo knygoje. Jūs buvote auginami su tam tikru požiūriu į gyvenimą, su tam tikrais įsitikinimais, su tam tikromis pažiūromis, dėl kurių jums yra daug sunkiau eiti dvasiniu keliu, bent jau iki tol, kol nepraregite iš visų tų įsitikinimų.

Jėzus prieš 2000 metų pasakė labai svarbų teiginį: „Kantrybe laimėsite savo sielas“. Turite pripažinti, kad jūs esate pionieriai, jūs esate tie, kurie eina pirma visų. Jūs esate šio judėjimo dalis, kuomet tai yra jūsų kelio dalis, jūsų dangiškojo plano dalis, užaugti anti-dvasingoje visuomenėje ir pademonstruoti, kad vis vien galite atrasti dvasinį kelią ir juo eiti.

Tačiau, kadangi turite tokias startines sąlygas, negalite tikėtis, kad jums visada bus lengva. Negalite tikėtis, kad progresas visada bus lengvas, ir todėl yra svarbu turėti šį nusistatymą, kad kai susiduriate su krize ar kliūtimi, kai jus užgula tam tikras jausmas, kad nebejaučiate tokio entuziazmo kaip iš pradžių, turite pasiryžti pripažinti, kad tai yra kelio šiandieniniame pasaulyje dalis.

Su jumis nenutiko nieko blogo dėl to, kad šitai patiriate. Nieko blogo nenutiko su keliu. Tačiau, atsižvelgiant į tas aplinkybes, kuriose užaugote, kuriose gyvenate, atsižvelgiant į kolektyvinę sąmonę, į tą visuomenę, kurioje užaugote, tai tiesiog yra kelio dalis.

Žinau, kad nuo to nepasidaro nė kiek lengviau, tačiau ši mintis bent jau gali neleisti pasireikšti mechanizmui, kurį matome kai kuriuose mokiniuose.

Galite prisiminti, dauguma jūsų, kad kai pirmą kartą atradote dvasinį kelią, pajutote didelį palengvėjimą, prieš jus atsivėrė naujas pasaulis. Tapote labai entuziastingi ir jautėte tai, ką galėtume pavadinti medaus mėnesio periodu, kuomet viskas buvo nuostabu, viskas buvo pozityvu, jūs buvote optimistiški ir puoselėjote dideles viltis. O tuomet, po kurio laiko šis jausmas pradeda sklaidytis ir kai kuriems žmonėms tai gali pereiti į didelę depresiją ar abejones, į beviltiškumo jausmą, kad nedarote progreso, kad niekur nenusigaunate. Tačiau, vėlgi, tai yra beveik neišvengiama, atsižvelgiant į jūsų startinį tašką, nuo kurio pradėjote anti-dvasingoje visuomenėje. O taip pat ir dėl to, kad augote neturėdami jokių žinių apie dvasinį kelią, ir užaugote su tam tikromis nuostatomis, kurios yra nesuderinamos su dvasiniu keliu.

Ir pirmasis elementas, kurį noriu jums duoti, yra tai, kad nėra lengva būti pionieriumi šiandieniniame amžiuje, šiandieninėje visuomenėje, ir todėl jums reikia būti šiek tiek kantresniems su savimi. Turite vengti pasiduoti šiai reakcijai, kad kai medaus mėnuo baigiasi ir pradedate jausti daugiau sunkumų, imate save dėl to kaltinti.

Mes turėjome ankstesnę dispensaciją, vadinamą Summit Lighthouse, ir tam tikru laipsniu tai vyko net ir AŠ ESU judėjime, kuomet šiuose judėjimuose egzistavo tam tikra kultūra, ir nesakau, kad ji nebuvo paremta mūsų tais laikais perduotais diktavimais, tačiau vis tiek egzistavo kultūra, kuri peržengė to, kas buvo pasakyta diktavimuose, ribas.

Ši kultūra pristatė kelią kaip labai griežtą, disciplinuotą procesą, kuriame privalote būti labai stiprūs, tvirti ir atkaklūs čelos, kurie laikosi visų taisyklių ir nurodymų, kalba visus šaukinius ir lankosi pamaldose, nedaro to, negeria ano, nevalgo šito ir laikosi visų šių išorinių taisyklių. Egzistavo tam tikra kultūra, pagal kurią buvo sprendžiama, ar esate teisingas čela, ar esate stiprus čela, tvirtas čela, ir egzistavo labai stiprus teisiantis požiūris į tuos, kurie nevykdė šių reikalavimų.

Ir tai paskatino kai kuriuos žmones, kai jie pradėjo jausti šiuos sunkumus kelyje, pradėti save kankinti ir kaltinti, jie pradėjo manyti, kad nėra pakankamai geri. Kitus žmones tai paskatino neigti, kad jie jaučia kažkokias problemas, ir tiesiog nustumti šias problemas į pasąmonę ir toliau gyventi pagal visas išorines taisykles. Tokia tiesiog buvo visos šios dispensacijos proceso dalis Žuvų Amžiaus pabaigoje ir taip toliau.

Nė vieno dėl to nekaltinu. Tiesiog aprašau egzistavusias sąlygas, reakcijas, kurios kilo žmonėms, ir darau tai dėl to, kad noriu jums parodyti, jog mes nieko nesakėme šioje dispensacijoje, kas galėtų paskatinti šitokį mąstymą ir kultūrą. Mes labai atsargiai stengėmės nepristatyti dvasinio kelio tuo pačiu būdu, nenorėdami skatinti šio, jeigu kalbėtume atvirai, juodai balto skirstymo į gerus ir ne tokius gerus čelas, ir ko reikia, norint būti geru mokiniu ir ne tokiu geru mokiniu. Mes šito neskatinome. Kai kurie žmonės patys tai prisiėmė. Kai kurie žmonės tai atsinešė iš ankstesnių dispensacijų, tačiau jeigu pažvelgtumėte į tai, ką sakėme šioje dispensacijoje, mes to neskatinome, ir pasiuntinys taip pat to neskatino.

Tad pats pirmas dalykas, kurį galite padaryti, yra užduoti sau klausimą: „Ar jaučiu šią reakciją savyje? Ar esu linkęs manyti, kad egzistuoja tam tikras standartas, koks aš turėčiau būti būdamas pakylėtųjų mokytojų mokiniu? Ar esu linkęs save teisti, galbūt netgi teisti kitus remdamasis tokiu standartu? Jeigu esu linkęs tai daryti, iš kur atėjo šis standartas? Ar buvau įsitraukęs į kitas dvasines grupes, į kitas pakylėtųjų mokytojų dispensacijas, į kitus dvasinius mokymus, o gal užaugau tam tikroje religijoje, kuri taip pat pristato šiek tiek juodai baltą paveikslą, ką reiškia būti geru tos religijos pasekėju ar žmogumi, kuris bus išganytas?“

Ir pamatysite, kai pradėsite į tai žiūrėti, kad daugelis religijų turi tokį standartą. Akivaizdžiai galite tai matyti nuo katalikų bažnyčios susiformavimo ir vėlesniais laikais, kuomet buvo skelbiama, kad visi žmonės yra nusidėjėliai, tačiau tie, kurie yra geri katalikai, bus išganyti, o tie, kurie nebuvo tokie geri katalikai, nenueis į dangų, bet jie gali nueiti į pragarą arba į skaistyklą. Matote, kaip šis požiūris savo šaknimis siekia labai tolimus dvasinio gyvenimo šioje planetoje laikus.

Akivaizdu, kad mums pereinant iš Žuvų Amžiaus į Vandenio Amžių, kai kuriems dvasingiems žmonėms reikia prisiimti šį požiūrį ir tuomet pademonstruoti, kad galite jį transcenduoti, galite jį įveikti, galite nuo jo išsilaisvinti. Kaip išsilaisvinate nuo tokio požiūrio? Na, jūs tai padarote pripažindami mokymus, kuriuos perdavėme apie atskirąsias savastis. Kadangi susidūrėte su šiuo mentalitetu galbūt keletą gyvenimų, tiesą sakant, dauguma jūsų su juo ir buvote susidūrę ne vieną gyvenimą, susikūrėte tam tikras atskirąsias savastis, kurios jus teisia, teisia jūsų dalyvavimą dvasiniame kelyje. Ir tuomet jūs galite taikyti procedūrą šioms savastims pamatyti.

Labai gerai suprantu, kad yra žmonių, kurie pasiekia tašką, kuriame jiems atrodo, kad šaukinių kalbėjimas nebeveikia, invokacijų kalbėjimas nebeveikia. Tačiau, jeigu kalbėtume atvirai, atskirosios savasties pamatymo procesas yra universalus procesas. Jis niekaip nėra susijęs su šaukinių ir invokacijų kalbėjimu, nors mes ir perdavėme kai kurias invokacijas, kurios jums gali padėti pereiti šį procesą.

Šio proceso esmė yra pamatyti kažką, ko anksčiau nematėte. Jeigu iš tiesų atsitrauktume atgal, galėtume sakyti, kad kai tik pasiekiate takšą, kuriame imate jaustis menkai progresuojantys arba stovintys vietoje, kai imate jausti, kad viskas, ką darote, neturi prasmės – šios reakcijos priežastis yra, jog kažko nepamatėte. Yra kažkas, ko nepamatėte savyje atskirosios savasties pavidalu, tačiau taip pat yra kažkas, ko nesuvokėte apie dvasinį kelią ar netgi apskritai apie žmogišką psichologiją.

Tad leiskite man įdiegti jums šią vieną mintį į protą, ir tikiuosi, kad ją priimsite ir tvirtai užfiksuosite savo prote, kad bet kokia krizė ar sulėtėjimas dvasiniame kelyje visada nutinka dėl to, kad kažko nepamatėte.

Kai šitai pripažįstate, galite pradėti ieškoti, ko gi jūs šiuo konkrečiu atveju nepamatėte? Akivaizdu, kad yra dalykų, kurių nesate pamatę, ir visada bus dalykų, kurių nebūsite pamatę, kol pasieksite 144 sąmonės lygį, tačiau tai nėra svarbu. Šiuo metu svarbiausia toje situacijoje, su kuria susiduriate, toje krizėje, su kuria susiduriate, yra užduoti sau klausimą: „Ko aš nepamačiau?“

Kai šitai priimate, galite padaryti tai, ką mes taip pat jums sakėme daryti, kas taip pat yra visiškai universalu, niekaip nėra susiję su šaukiniais ir invokacijomis, tai netgi nėra kažkoks dvasinis dalykas, tai tikrai nėra susiję su jokiais dvasiniais mokymais, ir tai yra, kad turite pažvelgti į savo reakcijas. Kaip aš reaguoju? Egzistuoja didelė reakcijų įvairovė, kurios gali kilti žmonėms ir kurios gali priversti juos atsidurti krizėje. Jų yra daugiau nei galėčiau suminėti viename diktavime, tačiau duosiu jums kai ką, už ko bent jau galėsite užsikabinti.

Tai negalios jums visiems, tai galios kai kuriems iš jūsų. Galbūt tai, ką čia pasakysiu, kai kurie iš jūsų manys, kad man tai negalioja, tačiau tuomet gali būti kažkas kito, ką galite atrasti, jeigu toliau nepaliausite tirti savo reakcijų, uždavinėti sau klausimų, kas slypi už šių reakcijų, mėgindami ieškoti tos atskirosios savasties ir už jos slypinčio įsitikinimo.

Ir pats pirmas dalykas, apie kurį noriu pakalbėti, yra išorinio kelio koncepcija. Mes jau ir anksčiau kalbėjome apie šią koncepciją, tačiau ji egzistuoja jau labai ilgą laiką šioje planetoje. Ji, žinoma, buvo sukurta puolusių būtybių, sąmoningai siekiančių atitraukti žmones nuo tikrojo dvasinio kelio, kuris yra vidinis kelias. Tad egzistuoja šis labai senas momentumas, šis kolektyvinis padaras, kuris labai agresyviai reklamuoja šį išorinį kelią.

Galite tai, pavyzdžiui, matyti katalikų bažnyčioje, kuri jus vaizduoja nusidėjėliais, tačiau jeigu laikysitės išorinių katalikų bažnyčios taisyklių, būsite išganyti. Turite laikytis tam tikro išorinių taisyklių rinkinio, ir tai garantuos, kad Jėzus jus išganys. Jis ateis ir jus išganys, jis tai dėl jūsų padarys. Problema su šiuo išoriniu keliu yra ta, kad jis atima jūsų, kaip individo, galią. Taip, galite laikytis išorinių taisyklių, tačiau, kaip sakėme, tai jūsų neišganys, ir daug, daug žmonių nugyveno visą gyvenimą, tikėdami krikščionybės pažadu, ar tai būtų katalikų ar protestantiškos bažnyčios, ir po šio gyvenimo pamatė, kad niekas jų neišganys ir jiems teks grįžti į įsikūnijimą. Būtent dėl to kai kurie žmonės turi nepasitikėjimą visokiausiomis religijomis ir dvasingumu, kadangi patyrė tai ne vieną gyvenimą. Išorinis kelias iš esmės sako, kad egzistuoja išoriniai reikalavimai, kuriuos galite išpildyti, ir to pakaks.

Na ir dabar, yra mokinių, kurie atranda pakylėtųjų mokytojų mokymus ir jie ne vieną gyvenimą buvo veikiami šio įsitikinimo. Jie susikūrė tam tikras stiprias atskirąsias savastis. Ir taip pat yra mokinių, kurie iš tiesų neturi šio įsitikinimo, sukurto per keletą gyvenimų, tačiau jie pasirinko jį prisiimti šiam gyvenimui, o galbūt netgi keletui gyvenimui, norėdami pademonstruoti, kaip galite virš to pakilti.

Jums atradus pakylėtųjų mokytojų mokymą, šios savastys sakys: „A, dabar tu atradai aukščiausią dvasinį mokymą, aukščiausią dvasinį kelią. Katalikų bažnyčia nebuvo aukščiausias mokymas, ji iš tiesų nesugebėjo to padaryti, tačiau pakylėtieji mokytojai, jų mokymas gali tai padaryti. Ir jei tik tu dabar laikysiesi visų išorinių pakylėtųjų mokytojų mokymų reikalavimų, jeigu kalbėsi visus šaukinius ir invokacijas, garantuotai būsi išganytas, garantuotai užsitarnausi savo pakylėjimą.“

Vėlgi, buvo žmonių, kurie atrado Summit Lighthouse mokymus arba AŠ ESU mokymus, ir jie turėjo šį požiūrį, ir jie perkėlė tai ant mokymų, ir tikėjo, kad jei tik skaitys visus mokymus, kalbės visus šaukinius, laikysis visų rekomendacijų, visų taisyklių, garantuotai užsitarnaus savo pakylėjimą. Kai kurie patyrė nusivylimą, kai nuėjo nuo gyvenimo scenos ir suvokė, jog to nepakanka.

Tačiau, vėlgi, mes nieko nedarėme šioje dispensacijoje, kad skatintume tokį požiūrį. Tiesą sakant, mes perdavėme daug mokymų, kuriuose kalbėjome apie tai, kuo išorinis kelias skiriasi nuo vidinio kelio. Mes labai, labai aiškiai pasakėme, kad yra tik vienas raktas jūsų pakylėjimui užsitarnauti, ir tai yra išspręsti savo psichologiją. Nėra jokio kito kelio. Niekada nebuvo ir niekada nebus. Būtent tai neigia puolusios būtybės ir jos tai neigia daugiausia dėl to, kad pačios nenori spręsti savo psichologijos ir dėl to, kad nenori, jog kiti žmonės išsilaisvintų, nes jos gali manipuliuoti tiktai tais žmonėmis, kurie nėra išsprendę savo psichologijos.

Atkreipkite dėmesį į šį sakinį, tiktai neišspręsta psichologija leidžia puolusioms būtybėms jumis manipuliuoti.

Mes perdavėme daug mokymų apie vidinį kelią ir išorinį kelią, kuriuos galite išstudijuoti. Galite pasinaudoti mokymais apie atskirąją savastį, kad suvoktumėte, jog turite, jeigu jumyse kyla ši reakcija, turite tam tikras atskirąsias savastis, kurios tvirtai tiki išoriniu keliu. Ir tai gali jus atvesti, jeigu nesiliausite su tuo dirbti, iki šio taško, kuriame tai pamatysite, staiga tai pamatysite, patirsite persilaužimą ir tai priimsite.

Tai nėra visiškai lengvas procesas, puikiai tai suprantu. Yra kliūčių, kurios gali neleisti jums patirti šio persilaužimo ir viena iš šių kliūčių, į kurią noriu atkreipti jūsų dėmesį, yra ego.

Taip, žinoma, ego visada yra kliūtis, tačiau egzistuoja specifinis ego aspektas, kuris čia vaidina savo vaidmenį. Turite suprasti, kad ego nori jus laikyti įkalintus toje proto būsenoje, kurioje gali jus kontroliuoti, tad ego nenori, kad atrastumėte dvasinį kelią. Ego daug labiau patiktų, kad nebūtumėte atradę pakylėtųjų mokytojų mokymo ar kad nebūtumėte priėmę šio mokymo. Ar kad nebūtumėte įžengę į šį mokymą ir nebūtumėte pradėję juo sekti ir praktikuoti šį mokymą.

Kadangi esate pakylėtųjų mokytojų mokyme, jūsų ego nelabai sekėsi jus visame tame sustabdyti, tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad ego tiesiog sukryžiuoja rankas ir pasiduoda. Ego nepasiduos tol, kol būsite įsikūnijime. Ir štai ką mėgins daryti ego, jis mėgins sukurti situaciją, kad priverstų jus susikirsti kelyje. Jis tai gali daryti įvairiais būdais, tačiau noriu paminėti tik vieną iš jų, ir tai yra, kad ego mėgins priversti jus žiūrėti į kelią tokiu būdu, kad ego iš to kažką gautų.

Ego sakys: „Gerai, aš tau leisiu eiti šiuo keliu, tačiau noriu kažko mainais, noriu kažko, ką ir aš galėčiau gauti.“ Jūs šito sąmoningai nesuvokiate, bet būtent šitai vyksta. Egzistuoja įvairūs būdai, kuriais ego gali sudaryti šį sandorį su jumis, ir vienas iš jų būtent ir yra išorinis kelias. Ego sakys: „Aš tau leisiu studijuoti šiuos mokymus, leisiu tau praktikuoti invokacijas ir šaukinius, tačiau netirk savo psichologijos.“ Arba galbūt: „Na, gali pažvelgti į tam tikrus savo psichologijos aspektus, tačiau štai čia yra vieta, į kurią tu negali žiūrėti.“

Kitaip tariant, ego jums pristatys tam tikrą išorinį požiūrį apie tai, kas yra kelias, ko reikia, norint progresuoti kelyje, tačiau tai bus ribotas požiūris.

Ir vis dėlto, kai ateinate į mokymus, pajaučiate šią entuziazmo bangą ir todėl nepastebite ego subtilybių. Jūs tiesiog puolate į tai, ką gali pasiūlyti kelias. Jūs skaitote ir skaitote, ir skaitote svetainėse ir knygose, kalbate šaukinius ir invokacijas, ir, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, tame nėra nieko blogo. Nemėginu čia sakyti, kad jūs dėl to esate kažkokie neadekvatūs ar kad darote klaidą.

Mes esame pakylėtieji mokytojai, ir mes vėl ir vėl, ir vėl mėginome jums paaiškinti, kad jūsų neteisiame taip, kaip jūs patys save teisiate. Mes jūsų neteisiame, kaip jus teisia puolusios būtybės, mes jūsų neteisiame, kaip jus teisia kiti žmonės. Mes jūsų visiškai neteisiame.

Daugelis mūsų buvome įsikūnijime šioje planetoje. Žinome, kaip tai yra sunku, kokios sunkios yra energijos, ir labai, labai gerai žinome vieną dalyką. Jūs užaugote, kaip sakiau, sunkioje aplinkoje, tačiau ateina momentas jūsų gyvenime, kai atrandate pakylėtųjų mokytojų mokymą, ir mes labai gerai žinome, kad turite pradėti savo kelią nuo ten, kur esate sąmonėje, kai jį atrandate. Kitaip tariant, kad ir kokią psichologiją turėtumėte kelio atradimo momentu, tai yra jūsų išeities taškas. Ir nieko daugiau niekas ir negali padaryti, tiesa?

Labai atidžiai apie tai pamąstykite. Nieko kito jūs ir negalite daryti. Turite pradėti nuo tos vietos, kurioje esate sąmonėje, kai atrandate kelią, o tai reiškia, kad turėsite tam tikras nuostatas, tam tikrus įsitikinimus, tam tikras atskirąsias savastis, kurios veiks jūsų požiūrį į kelią.

Ar suvokiate, ką sakau? Yra neišvengiama, kad kai atrandate kelią, negalite kelio matyti su tuo pačiu aiškumu, kurį pasieksite aukštesniuose sąmonės lygiuose. Ir kaip galėtumėte? Turite nuo kažko pradėti. Turite pradėti kelią, žiūrėdami į jį per tam tikrą filtrą, per tam tikrą nuspalvinimą. Ir vienas iš šių galimų išorinio kelio nuspalvinimų yra: „Man tiesiog reikia laikytis šių išorinių taisyklių ir tuomet užsitarnausiu savo pakylėjimą“. Tačiau kitas iš jų yra: „Man nereikia tirti savo psichologijos arba nereikia pažvelgti į tam tikrus savo psichologijos aspektus.“ Prie šito grįšiu vėliau, nes noriu pakalbėti apie dar vieną šio ego sandorio aspektą, to sandorio, kurį su jumis sudaro ego.

Ego dažnai pasinaudoja šiuo pirminiu entuziazmu, kurį pajaučiate. Tai yra labai didelis kontrastas, lyginant su tuo, kaip daugelis jūsų anksčiau jautėtės. Daugelis jūsų užaugote, savo vaikystėje ir jaunystėje, susidurdami su įvairiais sunkumais. Jautėtės atstumtaisiais visuomenėje, jautėtės žeminami kitų žmonių, galbūt netgi jautėtės kritikuojami dėl savo dvasinių įsitikinimų ir klausimų, kuriuos visą laiką uždavinėjote. Tad jautėtės žeminami, ir kadangi turėjote noro tirti save (jeigu nebūtumėte bent kažkiek pasiryžę save tirti, nebūtumėte atradę kelio), mąstėte, ar tai tiesa, ar tikrai su jumis yra kažkas ne taip. O tuomet atradote dvasinį mokymą, kuris sako, kad su jumis nieko nėra ne taip, jūs tiesiog esate toliau evoliucionavę, esate brandesnis gyvybės srautas už daugumą žmonių, kurie nėra dvasingi arba kurie yra anti-dvasingi.

Ir tai yra tiesa. Nesakau, kad tai nėra tiesa. Tačiau ego, jeigu tik galės, sieks tuo pasinaudoti, priversdamas jus peršokti iš tam tikro menkavertiškumo komplekso į priešingą dualistinį polių – pranašumo kompleksą.

Ir dabar jūs jaučiate tai, ką jaučia ego, jog dėl to, kad esate šiame pakylėtųjų mokytojų mokyme, kuris yra toks aukštas dvasinis mokymas, jūs esate ypatingi, jūs esate kažkokie ypatingi. Mes tai matėme dešimtmečius, šimtmečius, tūkstantmečius. Tai ganėtinai ilgą laiką gali būti žmonių pastangų dvasiniame kelyje varomoji jėga. Jie rodo labai didelį norą išpildyti visus reikalavimus, visas rekomendacijas, ir kuo daugiau jie daro, tuo labiau kuriasi šią atskirąją savastį, kuri jaučiasi ypatinga, pranašesnė, labai dvasinga dėl visų išorinių dalykų, kuriuos daro.

Ar kas nors su tuo yra ne taip? Na, kaip sakiau, mes, pakylėtieji mokytojai, net nežiūrime į jus ar jūsų kelią iš teisingumo ir klaidingumo perspektyvos. Mes tiesiog žiūrime į mechanizmą psichologijoje, apie kurį žinome iš savo patirties, kadangi patys tai perėjome, tad mes tiesiog ieškome, kaip galėtume padėti jums tai įveikti. Nėra taip, kad tai yra teisinga ar klaidinga. Tai tiesiog yra fazė, per kurią dauguma žmonių pereina, atradę pakylėtųjų mokytojų mokymą ar atradę dvasinį kelią kažkokiame kitame kontekste. Tai tiesiog yra planetinių sąlygų ir psichologijos, kurią daugelis žmonių prisiėmė, dalis. Tame nėra nieko blogo, jūs nieko daugiau ir negalite padaryti.

Tačiau dabar norėčiau su jumis pasidalinti dar viena mintimi, kurią noriu, kad tvirtai įsikaltumėte sau į galvą. Ar pamenate ankstesnę mintį? Tuomet galite grįžti ir dar kartą išstudijuoti diktavimą.

Visada yra kažkas, ko nepamatėte, kai tik susiduriate su krize. Jeigu nesate ramybėje, yra kažkas, ko nepamatėte.

Ir kita mintis, kurią noriu, kad tvirtai įsikaltumėte sau į galvą, yra, kad dvasinis kelias turi skirtingus etapus. Egzistuoja skirtingi etapai dvasiniame kelyje.

Kodėl taip yra? Taip yra būtent dėl to, apie ką aš ką tik kalbėjau. Yra neišvengiama, kad, kai atrandate dvasinį kelią, esate tam tikrame lygmenyje, turite tam tikrą psichologiją, turite tam tikrą suvokimo filtrą, savo požiūrį į kelią nuspalvinate tam tikra spalva. Ir kaip galėtų būti kitaip? Kitaip ir negali būti. Turite pradėti nuo ten, kur esate, kai atrandate kelią, o tai reiškia, kad kai iš pradžių atrandate kelią, matote kelią tam tikru būdu, kuris jums yra patrauklus tame sąmonės lygyje, tačiau nesugebate kelio matyti iš aukštesnių sąmonės lygmenų.

Ir tiesiog paimkime pavyzdį ir sakykime, kad esate 48 lygmenyje, kai atrandate pakylėtųjų mokytojų mokymą. Mes jums sakėme, kad egzistuoja 144 lygmenys. Na, 48 lygmenyje jūs net negalite pradėti suvokti, kas yra šie aukštesni lygmenys, kaip žvelgiate į gyvenimą šiuose aukštesniuose lygmenyse. Jūs tiesiog nesugebate to matyti, nesugebate to suvokti, ir jums ir nereikia suvokti. Jums tiesiog reikia suvokti tai, kas jums padėtų pakilti į 49 lygmenį, ir tuomet, reikia tikėtis, kas jums galėtų padėti eiti toliau. Tad tuo tiesiog noriu pasakyti, kad dvasinis kelias turi etapus, tai reiškia, kad kai iš pradžių pradedate eiti keliu, turite tam tikrą ribotą kelio viziją. Matote tai, ką sugebate matyti, ir negalite matyti to, ko nesugebate matyti.

Ir štai jums dar viena mintis. Nėra nieko blogo turėti viziją, kurią turite, kai atrandate kelią, tačiau ši vizija jūsų negalės atvesti prie kelio pabaigos. Tai nereiškia, kad ji negalės jums padėti įveikti kelių laiptelių, tačiau ji negalės jūsų atvesti į aukštesnius kelio lygmenis. Tai reiškia, kad bus tam tikri momentai kelyje, kuomet jūsų vizija turės pasikeisti, kad galėtumėte pakilti į kitą, aukštesnį lygmenį.

Na ir dabar, šiuo atžvilgiu, egzistuoja dar viena ego sukurta kliūtis. Ir tai yra kliūtis, kad ego ant jūsų projektuoja ne tik tai, kad esate ypatingi, nes atradote pakylėtųjų mokytojų mokymą, kuris yra toks aukštas mokymas, bet taip pat ir tai, kad atradę šį mokymą jūs beveik akimirksniu tapote tobula būtybe. Ar bent jau tvirtai įstojote į kelią ir jūsų pakylėjimas bus garantuotas, jei tik nesiliausite sekti mokymu. Kitaip tariant, ego jus nori įtikinti, kad jūs pasikeitėte dėl to, kad atradote kelią, arba jūs visada buvote ypatingi, tiesiog nesugebėjote to matyti, kol nebuvote atradę šio mokymo. Kitaip tariant, ego jus nori įtikinti, kad kelio vizija, kurią turite atradę kelią, galės jus atvesti iki pabaigos.

Ir ego norės jus įtikinti, kad jums nereikia permąstyti savo vizijos. Jums nereikia suvokti, kad jūsų vizija neišvengiamai yra ribota ir kad ji turi pasikeisti. Jis nori jus įtikinti, kad tai, kaip jūs žiūrite į kelią kelio radimo momentu, yra aukščiausias būdas ir tai galės jus atvesti iki pačios pabaigos. Tai iš tiesų jus atves iki pabaigos, tačiau tai bus karti pabaiga, o ne pakylėjimas. Būtent tai jums reikia suvokti.

Egzistuoja etapai kelyje. Ko reikia, kad galėtumėte iš vieno etapo pereiti į kitą? Privalote pakeisti savo viziją. Būtent dėl to mes, būtent dėl to Jėzus pradėjo kalbėti apie šį masalo pateikimo ir pakeitimo metodą, kurį mes naudojame. Nėra taip, kad apgaudinėtume žmones, tai darome dėl to, kad puikiai suvokiame, jog 48 kelio lygmenyje arba 48 sąmonės lygmenyje esantis žmogus gali suvokti tam tikrą dvasinio kelio viziją, tačiau jis negali suvokti aukštesnių vizijų. Turime pasakyti kažką, kad suteiktume šiam žmogui tai, kas būtų patrauklu jo sąmonės lygiui ir jo turimai vizijai, kad jie galėtų įgyti motyvaciją pradėti eiti keliu, ir tuomet mes tiesiog turime duoti mokymus, kurie leistų žmonėms pritaikyti šiuos mokymus ir transcenduoti tą sąmonės lygį, išplėsti savo viziją.

Tai nereiškia, kad staiga įgyjate aukščiausią viziją. Ar egzistuoja aukščiausia dvasinio kelio vizija? Na, galėtume sakyti, kad pakilę matote aukščiausią viziją, tačiau kita vertus, žmonės yra kilę iš daugelio skirtingų aplinkų, turi įvairiausią neišspręstą psichologiją. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad kiekvienam žmogui egzistuoja individualus dvasinis kelias. Kiekvienas gyvybės srautas eina savo individualiu keliu, kuris šiek tiek skiriasi nuo visų kitų. Tad iš tiesų negali egzistuoti tik viena aukščiausia vizija. Tai yra prasmės neturinti koncepcija.

Turite suprasti, kad, jums augant link aukštesnių lygmenų, jūsų vizija nepaliaus plėstis ir tobulėti, ir tai tiesiog yra kelio dalis. Tai reiškia, kad kai atrandate mokymus, tampate labai entuziastingi, imate stengtis taikyti mokymus, studijuojate mokymus, kalbate invokacijas ir šaukinius, ir galbūt darote tai 10 metų, galbūt darote tai penkerius metus, galbūt darote tai dar ilgiau. Tačiau ateina momentas, kai staiga nebejaučiate tokio paties entuziazmo. Medaus mėnuo, taip sakant, baigėsi.

Tais pirmaisiais metais jautėte darantys progresą. Labai atidžiai pamąstykite apie tai, ką čia sakau. Jūs darėte progresą. Jūs darėte progresą toje pirminėje entuziazmo fazėje, ir todėl kilote aukštyn. Tarkime, kad pradėjote savo kelią nuo 48 lygmens, galbūt pakildami iki 60 lygmens, ir galėjote pakilti su pirminiu kelio supratimu, kurį turėjote. Jūs galbūt galėjote pakilti 5, 10, 15 lygmenų su tuo kelio supratimu.

Tačiau tuomet ateina momentas, kai tas konkretus kelio pašaukimas, tas požiūris į kelią negalės jūsų nuvesti toliau. Jūs tarsi pasiekiate tam tikrą lygmenį ir dabar iš tiesų pradedate stagnuoti. Mindžikuojate vienoje vietoje, nejudate pirmyn ir patys to nenorėdami šitai jaučiate. Jūsų išorinis protas, jūsų ego, turi tai paaiškinti, nes atkreipkite dėmesį, kokį sandorį jūsų ego sudarė su jumis. Ego projektuoja, kad jeigu toliau darysite išorinius dalykus, kurie jums gali atrodyti svarbūs tame lygmenyje, kai atrandate kelią, jums pavyks užbaigti kelionę ir jūs nesiliausite progresuoti. Tad jūs savo sąmoningu protu galvojate, kad jei tik toliau darysiu tai, ką darau dabar, ir jeigu taikysiu mokymus tuo būdu, kaip aš į juos iš pradžių žiūrėjau, nesiliausiu progresuoti.

Ir štai jūs čia, staiga patiriate, kad nebedarote progreso, niekur nebeinate, atrodo, kad nebejudate, atrodo, kad viskas nebeturi tos pačios prasmės, kurią turėjo anksčiau.

Na ir dabar, jūsų išorinis protas stengiasi tai paaiškinti ir jūsų ego mėgina sukurti kažkokį paaiškinimą. Kai kuriems žmonėms ego sugeba duoti jiems paaiškinimą, kuris juos patenkina. Kaip sakiau, kai kurie žmonės reaguoja tiesiog neigdami jausmus ir toliau koncentruodamiesi į ėjimą išoriniu keliu. Kai kurie žmonės tuomet priima labai teisiantį požiūrį į kitus, kadangi jie patys gyvena nuolatinėje vidinėje įtampoje, stengdamiesi laikytis išorinių taisyklių. Jie pradeda labai stipriai teisti kitus, kurie šių taisyklių nesilaiko tuo pačiu būdu kaip jie. Kai kurie žmonės sureaguoja peršokdami į priešingą kraštutinumą, supykdami ant mokymų, palikdami mokymus, palikdami bet kokį dvasingumą.

Kai kurie iš jūsų nenorite pasiduoti nė vienai iš šių kraštutinių reakcijų. Nenorite palikti kelio, bet taip pat nenorite nutildyti savo jaučiamų jausmų. Pripažįstate susidūrę su krize, ir tai, žinoma, yra pati konstruktyviausia reakcija. Nedarysite jokio tolesnio progreso, palikdami kelią, ir nedarysite progreso neigdami, kad egzistuoja problema ir toliau koncentruodami dėmesį į kitus dalykus.

Konstruktyvi reakcija būtų pripažinti: „Nejaučiu entuziazmo, nejaučiu, kad progresuoju, kas vyksta?“ Priežastis yra ta, kad kelio vizija, kelio supratimas, požiūris į kelią, su kuriuo jūs pradėjote eiti, atvedė tiek toli, kiek galėjo jus atvesti. Norėdami pakilti į kitą lygį, turite pakeisti savo perspektyvą, savo požiūrį į kelią. Ką tai reiškia? Tai nereiškia, kad pereinate į aukščiausią supratimą, tačiau tai reiškia, kad pakylate į kitą aukštesnį lygmenį, kuris jus galės pakelti dar 5, 10 ar 15 sąmonės lygmenų aukštyn, kad ir ką galėtumėte matyti tame lygmenyje. Štai kodėl sakiau, kad visada, kai susiduriate su kažkokia krize, su kažkokiu sulėtėjimu, yra kažkas, ko nepamatėte.

Vėlgi, jums reikia pamąstyti: „Ko aš nepamačiau?“

Ir kažkas jūsų išoriniame prote turi pasikeisti. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad vidiniuose lygmenyse jūsų augimas yra pasiruošęs pereiti į kitą lygmenį, tačiau jūs negalite pakilti į tą kitą lygmenį, kadangi jūsų išorinis protas yra užstrigęs tam tikrame požiūryje į dvasinį kelią. Kol nekvestionuosite to požiūrio, negalėsite sąmoningai judėti pirmyn, ir būtent dėl to sąmoningame lygmenyje patiriate įtampą, beprasmiškumą, neviltį, jausmą, kad niekur nenusigaunate, ir visa tai yra dėl to, kad egzistuoja tam tikras požiūris, tam tikras įsitikinimas, tam tikras kelio įvaizdis, kuriame užstrigo jūsų išorinis protas.

Vėlgi, tai nereiškia, kad tai būtinai yra blogai. Tas įvaizdis jus atvedė iki jūsų dabartinio lygmens iš to lygmens, nuo kurio pradėjote. Tad tiesiog atėjo laikas tai paleisti ir pakilti į aukštesnį kelio požiūrį.

Tad yra daug šių žingsnių, per kuriuos jums reikia pereiti. Egzistuoja daug individualių įsitikinimų, kuriuos gali turėti žmonės, tačiau, vėlgi, duosiu jums keletą, kurie jums gali padėti pradėti apie tai mąstyti, kadangi kai kurie iš jūsų turite tokius pačius šablonus, nes galbūt juos prisiėmėte ankstesniuose gyvenimuose, norėdami pademonstruoti, kaip žmonės gali virš jų pakilti. Ir pradėkime nuo pripažinimo, kad esminis dvasinio kelio aspektas yra pamatyti kažką, ko šiuo metu nesugebate matyti. Sakiau, kad esminis aspektas yra psichologijos išsprendimas, tačiau kas yra psichologijos išsprendimas?

Kas yra neišspręsta psichologija?

Tai yra, kad egzistuoja kažkoks požiūris, kažkoks įvaizdis, kurį turite savo psichologijoje, kuriame yra užstrigęs jūsų protas. Šis įvaizdis jūsų protą laiko tam tikrame sąmonės lygyje, tam tikrame požiūryje į save, į gyvenimą, į visatą, į Dievą, ir tai jus riboja. Tai jus laiko tam tikrame lygmenyje. Mes sakėme, kad kiekvienam iš 144 sąmonės lygmenų egzistuoja konkreti iliuzija, tačiau gali egzistuoti individualios šių iliuzijų versijos. Ir nors mes perdavėme Kelio į Asmeninį Meistriškumą kursą, kuriame siekiame jums padėti pakilti nuo vieno lygmens į kitą, vis dar gali egzistuoti individualios iliuzijos, kurias galite turėti, tarkime, 63 lygmenyje, kuomet galite turėti du tame lygmenyje esančius žmones, ir jie gali gauti naudos skaitydami tam lygmeniui pritaikytą mokymą, tačiau jie vis dar tebeturi savo individualius įsitikinimus.

Tai reiškia, kaip jau anksčiau sakėme, kad negalime jums duoti mechaniško proceso. Negalime, nors ir mėginome perduoti kursą, kuris tiktų daugeliui žmonių, kursą į asmeninį meistriškumą, tai vis tiek nėra mechaniškas procesas. Neįmanoma turėti 100 žmonių, kurie sektų šiuo kursu, studijuotų kiekvieną knygą, kalbėtų invokacijas, skaitytų mokymus ir tuomet pabaigoje jie visi būtų pasiekę 96 sąmonės lygį. Tai neįmanoma.

Visada egzistuoja bendras mokymas, kuris gali būti perduotas, tačiau jis turi būti pritaikomas individualiai. Kitaip tariant, jūs turite tam tikrą įsitikinimą savo prote ir jis yra išreikštas specifiniu būdu, kuris turi prasmę jums. Jis gali neturėti tokios pačios prasmės kitam žmogui. Kitas žmogus gali turėti tokį patį įsitikinimą, tačiau to žmogaus prote jis yra išreikštas šiek tiek kitokiais žodžiais. Atkreipkite dėmesį į tai, ką sakau.

Kas yra žodis? Grįžkime prie Pradžios knygos, kad ir kokia netobula ji būtų: „Ir Dievas suteikė Adomui galią pavadinti visus gyvūnus, kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvūną, toks ir yra jo vardas“. Tai galioja ne vien Adomui. Tai, žinoma, galioja visiems žmonėms, kad ir kokia būtų jų fizinio kūno lytis. Paprastas faktas yra toks, kad jūs įvardinate visus daiktus materialiame pasaulyje naudodami žodžius, o žodžiai yra daiktų reprezentacijos, tačiau jie nėra patys daiktai, jie yra aprašymas. Jie yra aprašymas per atstumą.

Na ir dabar, kodėl jums reikia pavadinti kažką per atstumą? Taip yra dėl to, kad nusileidote į sąmonės lygį, egzistuojantį Žemėje, kuri yra nenatūrali planeta. Todėl nesugebate suprojektuoti savo sąmonės į tam tikrą fenomeną. Jeigu galėtumėte suprojektuoti savo sąmonę į obuolį ir patirti emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyse fizinį obuolį materializavusią sąmonę, patirtumėte sąmonę, kuri sukūrė obuolį. Bet dabar esate proto būsenoje, kurioje į obuolį žiūrite kaip į daiktą, kuris egzistuoja atskirai nuo jūsų, ir norėdami komunikuoti su kitais, ir norėdami pavadinti sau šį daiktą ir jaustis žinantys, kas yra obuolys, turite pritaikyti žodį, turite aprašyti jį žodžiu.

Tad žodžiai yra labai tampriai susiję su Žemėje egzistuojančia sąmone. Žodžiai gali būti labai dualistiški ir jie gali būti naudojami dualistiškai, tačiau jie neprivalo būti dualistiški, jie taip pat tiesiog gali būti aprašymai. Tačiau net ir tuomet, kai jais yra naudojamasi tiesiog kaip aprašymais, kaip neutraliais aprašymais, jie vis tiek tėra aprašymai, jie yra reprezentacijos.

Kodėl tai yra svarbu? Todėl kad praeityje puolusios būtybės jums sukėlė tam tikrą traumą. Tai jumyse sukūrė reakciją, emocinę reakciją, mentalinę reakciją, identiteto lygmens reakciją, bet taip pat ir fizinę reakciją. Šias reakcijas jūs turėjote savo prote, jos buvo jausmai, jos buvo mintys, jos buvo tapatumo jausmas, tačiau tai buvo patyrimai.

Tačiau ne šie patyrimai sukūrė tą konkrečią iš jų užgimusią savastį, ar tai būtų buvusi jūsų pirminės gimimo traumos sukurta pirmykštė savastis ar kitos savastys. Savastis nėra sukuriama iš patyrimo. Savastis yra sukuriama dėl to, kad protas stengiasi suprasti patyrimą, kadangi protas funkcionuoja tokiu būdu, kad jeigu jis gali kažką suprasti, jis mano galintis tai kontroliuoti, ir tuomet jis mano, kad galės padaryti, jog tai daugiau nepasikartotų.

Tad savastį iš tiesų sukuria tai, kad egzistuoja tam tikra mintis, tam tikras įsitikinimas, išreikštas žodžiais, o žodžiai gali turėti panašią prasmę skirtingiems žmonėms, tačiau nebūtinai visiškai identišką prasmę. Tad tuo noriu pasakyti, kad galite turėti du žmones, kurie abu patyrė labai panašų fizinį įvykį, ir jie abu jautė labai panašius jausmus ir panašiai patyrė šį įvykį. Jie abu susikūrė šiuo įvykiu grįstą savastį, tačiau naudojosi šiek tiek kitokiais žodžiais, formuluodami šią savastį ir už jos slypintį įsitikinimą. Ką tai reiškia? Na, tai reiškia, kad ko reikės, jog tas konkretus žmogus galėtų išspręsti tą konkrečią savastį? Na, turite pamatyti tą savastį apibrėžiantį įsitikinimą, o tai reiškia, kad turite pamatyti ją žodžiais, kokiais žodžiais ji iš pradžių buvo išreikšta. O tuomet, kai pamatote ją išreikštą žodžiais, suvokiate, kad bet koks žodžiais išreikštas teiginys gali būti neutralizuotas arba išrištas kitu žodžiais išreikštu teiginiu.

Kitaip tariant, jūs patekote į labai didelį stresą sukėlusią situaciją, suformulavote tam tikrą įsitikinimą savo prote, kadangi tai buvo vienintelis būdas, kuriuo galėjote tai matyti toje konkrečioje situacijoje. Tačiau, jeigu būtumėte sugebėję atsitraukti nuo tos situacijos, būtumėte ją pamatę kitokioje šviesoje, būtumėte suformulavę kitokį įsitikinimą. Tačiau, kadangi puolusios būtybės sugebėjo jus įstumti į labai didelį stresą sukėlusią situaciją, jūs suformulavote labai ribotą įsitikinimą apie save ir tai, ką jūs tariamai turėjote daryti ar nedaryti, ar ką jūs galite ar negalite daryti šioje planetoje. Ir būtent šis ribotas įsitikinimas jus stabdo.

Kas jus išlaisvins nuo šio įsitikinimo?

Na, savo ribotumų pamatymas. Kitaip tariant, galėtume sakyti, kad įsitikinimas, kurį jūs išmąstėte, yra panašus į matematinę formulę. Žodžiai, žodžių kombinacija, sudaro formulę, matricą, tačiau kaip ir visos matematinės formulės, ji turi sprendimą, ir sprendimas yra tai, kad ji gali būti išspręsta kitu žodžiais išsakytu teiginiu, kuris neutralizuos ankstesnį teiginį. Tai reiškia, kad dabar turite du žmones, kurie išgyveno panašų patyrimą, patyrė tas pačias fizines aplinkybes, tačiau kiekvienas iš jų susikūrė šiek tiek kitokį įsitikinimą. Galite paimti teiginį, kuris išrištų šį įsitikinimą vienam žmogui, ir duoti jį kitam žmogui, ir tai šiam žmogui nebus veiksminga. Jam reikia šiek tiek kitokiais žodžiais išreikšto teiginio.

Tad siekiu jums paaiškinti, kad raktas savasčiai išspręsti yra atrasti konkrečią žodžių formulę, konkrečią žodžių išraišką, kuri atliktų pokytį jūsų prote, išsprendžiantį ankstesnį įsitikinimą, jį neutralizuojantį, kuomet pamatote, kad tai tebuvo iliuzija. Galime grįžti prie labai praktiško dalyko. Buvo laikai, kai žmonės tikėjo, ir tai, vėlgi, yra žodžiais išreikštas teiginys: „Žemė yra plokščia“. Kaip galite išsilaisvinti nuo šio tikėjimo? Priimate teiginį, kuris sako, kad Žemė yra apvali. Buvo laikai, kai žmonės tikėjo, jog Žemė yra visatos centras. Jūs buvote išlaisvinti nuo to teiginiu: „Ne, kadangi Žemė sukasi aplink Saulę, ji negali būti centras“.

Tai, žinoma, yra sudėtingiau su šiais įsitikinimais, tačiau matysite, kad daugelis jūsų jau perėjote šį procesą, atrasdami tam tikrą žodžiais išreikštą teiginį, kuris staiga atliko pokytį jūsų prote. Staiga pradėjote matyti tam tikrą problemą iš kitokios perspektyvos.

Šis pasiuntinys aprašė keletą iš jų. Pavyzdžiui, jis pasiekė tašką, kuomet staiga savo prote patyrė teiginį: „Aš nieko neprivalau padaryti Žemėje“. Tai išrišo ankstesnę savastį, kuomet jis galvojo, kad yra tam tikri dalykai, kuriuos jis turi padaryti Žemėje, ir kad jis negalės palikti Žemės, kol nepadarys šių dalykų. Ir jis staiga pamatė: „Nėra nieko, ką privalau padaryti. Galiu užsitarnauti savo pakylėjimą po šio gyvenimo. Neprivalau likti Žemėje neribotam laikui. Neprivalau įsikūnyti vėl ir vėl. Nėra nieko, ką „privalau“ padaryti. Tai nereiškia, kad negaliu kažko daryti ir kad nenoriu kažko daryti, tačiau neprivalau to daryti. Niekas manęs neverčia to daryti.“

Kiekvienam iš jūsų yra tas teiginys, kurį galite atrasti, ir tai jums reikia padaryti keletą kartų savo kelyje, nes pasieksite šį tašką, kuriame jūsų požiūris į gyvenimą, jūsų požiūris į kelią, bus atvedęs tiek aukštai sąmonės lygmenyse, kiek galės atvesti, ir dabar jūs pradėsite stagnuoti, stovėsite vietoje.

Tad jums reikia ištirti: „Koks yra mano pamatinis požiūris į kelią? Kokie yra mano įsitikinimai?“ Ir tuomet jums reikia suvokti, kad tai ateina iš tam tikros savasties, kurią jūs prisiėmėte, ir jums reikia atrasti įsitikinimą už šios savasties apie tai, koks yra kelias. Tai gali būti daug, daug dalykų, jūsų santykis su Dievu, jūsų santykis su savimi, jūsų požiūris į save, tikėjimas, kad esate nusidėjėlis, kad esate neadekvatus, kad kažką padarėte ne taip ankstesniuose gyvenimuose. Tai yra bendri dalykai, kuriais galite naudotis, tirdami save ir savo reakciją.

Na ir dabar, kai kurie iš jūsų ir, tiesą sakant, dauguma iš jūsų, pasieksite tam tikrą tašką, kuriame užčiuopsite ne tik mūsų taip vadinamą gimimo traumą, nors galbūt užčiuopsite ir šią gimimo traumą, tačiau tai nebūtinai bus kažkas, kas jums buvo padaryta.

Kol kas mes kalbėjome apie gimimo traumą kaip sukeltą puolusių būtybių puolimo prieš jus, tačiau ne visiems jums tai nutiko. Visi jūs išgyvenote bent jau tam tikrus ankstesnius gyvenimus, kurie galėjo nebūti gimimo trauma, tačiau iš tiesų galėjo būti kiti gyvenimai, kuriuose kažką padarėte, ką vėliau suvokėte esant klaida. Labai gali būti, kad teisėte tai, remdamiesi epiniu mąstymu, projektuojamu puolusių būtybių, kad padarėte didžiulę klaidą. Kai kuriems iš jūsų tai galėjo būti taip skausminga, kad palaidojote tai giliai savo sąmonėje. Kai kurie iš jūsų apie tai net nežinote, tačiau kiti gavo tam tikras įžvalgas apie tai, ką padarėte ankstesniame gyvenime.

Vėlgi, jūs atradote dvasinį kelią ir turėjote tam tikrą požiūrį į kelią, ir jūsų ego su jumis sudarė tam tikrą sandorį. Tad ego galėjo pasakyti: „Jeigu iš tiesų stengsiesi eiti keliu, tau nereikės pažvelgti į šį dalyką, kurį padarei praeityje. Jį tiesiog ištrins šaukiniai, ir tau nereikės į tai nusileisti ir iš tiesų į tai pažvelgti.“ Tai, žinoma, gali būti veiksminga tam tikrame lygmenyje, nes kai iš pradžių atrandate kelią, nesate pasirengę susidurti su tokia gilia trauma iš taip seniai. Turite pereiti pirminį periodą, kuriame gydotės mažesnes traumas. Įsitvirtinate kelyje. Įgyjate gilesnį supratimą.

Tačiau neišvengiamai ateis momentas, kai turėsite imti spręsti šias gilesnes traumas. Galėtume sakyti, kad jeigu, pavyzdžiui, pradėsite kalbėti šaukinius, jie ištirpdys tam tikras energijas, tačiau jie dažnai pirmiausia ištirpdo mažesnio tankumo energijas, tas energijas, kurias yra lengviau išrišti. O tuomet, po kurio laiko, pasieksite tankesnės energijos telkinį, ir jai išsklaidyti prireiks daugiau laiko.

Taip pat yra ir su šiomis traumomis. Pradedate nuo paprastesnių traumų, šitaip susikurdami tam tikrą momentumą, tačiau tuomet neišvengiamai pasieksite tašką, kuriame turėsite susidurti su viena iš šių gilesnių traumų, galbūt su trauma, kurią sukėlė jūsų įsitikinimas, kad padarėte didelę klaidą. Tačiau jeigu jūsiškiam ego bus pavykę jus įtikinti, kad jums nereikia spręsti šios konkrečios traumos, tuomet jūsų išorinis protas priešinsis tai daryti. Kitaip tariant, pasieksite tašką kelyje, kuomet kitas žingsnis jūsų kelyje yra gydyti šią traumą, tačiau jūsų išorinis protas tam priešinsis.

Ir tai privers jus sustoti. Tai netgi gali paskatinti jus jausti, kad „bet viskas, ką iki šiol dariau, buvo beprasmiška, kadangi aš vis dar susiduriu su šia trauma, kurios, kaip maniau, man nereikės spręsti“. Ir iš čia yra vienintelė išeitis. Privalote ryžtis tai spręsti. Turite priimti sprendimą savo sąmoningu protu, kad ryšitės tai spręsti. Gali pasidaryti lengviau, jeigu sugebėsite atrasti savastį, kuri priešinasi, ir jeigu atrasite tą žodžiais išreikštą teiginį, kuris apibrėžė tą savastį. Tačiau jūs vis dar galite kažką pasiekti išoriniu protu, nuspręsdami: „Esu pasiryžęs spręsti šią traumą“.

Kitas aspektas yra, dėl ko trauma yra skausminga? Na, iš dalies ji yra skausminga dėl emocinės reakcijos, tiesiog jausmai yra labai intensyvūs. Su kai kuriais žmonėmis, kai jie atranda dvasinį kelią, jų ego sudaro sandorį: „Taip, gali eiti šiuo išoriniu keliu, ir tuomet tau nereikės eiti į jausmus, nereikės pažvelgti į emocijas, nes tuo bus pasirūpinta automatiškai.“ Štai ką gauna ego, kadangi ego žino, kad jeigu neisite į emocijas ir jų neišrišite, negalėsite nuo jų išsilaisvinti, o tai reiškia, kad ego vis dar galės jus kontroliuoti.

Vienintelis būdas tai išspręsti yra priimti sprendimą išoriniu protu, kaip šis pasiuntinys tai tam tikru metu padarė; jis priėmė sprendimą, kad nesipriešins šiems jausmams. Užuot mėginęs jiems priešintis ir stumti juos atgal į pasąmonę, jis žengs tiesiai į juos, kad ir kokie skausmingi jie būtų, nes suvokė, kad skausmingi jie bus tik laikinai. Kai į juos įeisite, suvoksite, kad tai iš tiesų nėra taip blogai, kaip galvojote. Ego ant jūsų projektuoja, kad jeigu įeisite į tuos jausmus, mirsite. Jums to bus per daug. Tai jus prislėgs. Jūs įeinate į šiuos jausmus ir suvokiate, kad iš tiesų nemirėte, vis dar tebesate čia ir tai jau nebuvo taip baisu.

Tad galite pasiryžti tai daryti. Galite naudotis šaukiniais ir invokacijomis energijai, slypinčiai už šių jausmų, ištirpdyti, tačiau už tam tikro jausmo visada slypi savastis. Ši savastis yra ne vien emociniame lygmenyje, ji taip pat yra ir mentaliniame lygmenyje. Tai reiškia, kad pasiekiate kitą lygmenį, kuriame turite pasiryžti pažvelgti į už jausmų besislepiančias mintis.

Kodėl jūs, pavyzdžiui, jaučiatės susigėdę? Turite šį labai stiprų gėdos jausmą emociniame kūne, tačiau už šio jausmo slypi mentalinis įsitikinimas, kuris jus verčia jausti, kad „tu turėtum jausti gėdą, nes padarei šį labai kvailą dalyką.“ Jūs taip pat turite ryžtis pažvelgti į tai, kadangi ego gali jus įtikinti, kad „gerai, tu gali daryti visas šias išorines praktikas, tačiau tau nereikia pažvelgti į mintis“, tačiau jums iš tiesų reikia tai padaryti, jums reikia į tai pažvelgti. Kas yra mintys? Kas yra įsitikinimai? Jums netgi gali tekti nueiti į identiteto lygmenį ir pažiūrėti, ar tai neateina iš tam tikro požiūrio, kurį jūs turite apie save, kaip apie žmogų, kuris gali padaryti dideles klaidas, ir kad yra blogai daryti dideles klaidas. Turite ryžtis į tai įeiti ir pažvelgti į tai.

Tai padaryti nėra lengva, ir egzistuoja tam tikros pakopos kelyje, kuomet tai padaryti bus sunku. Nesakau, kad tai galioja visiems. Nesakau, kad turėtumėte blogai jaustis, jeigu negalite to padaryti. Turite pradėti nuo to taško, kuriame esate, ir naudotis tam lygmeniui skirtais įrankiais, tačiau daugelis jūsų esate pasiekę tašką, kuriame galite pradėti suvokti labai paprastą mechanizmą, tai yra, kad jumyse egzistuoja priešinimasis pritaikyti pakylėtųjų mokytojų mokymą sau.

Kaip sakiau, galite grįžti į Summit Lighthouse, kuri turėjo labai teisiančią kultūrą, ir toje kultūroje buvo taip, kad mums perdavus diktavimą, kuriame apnuoginome tam tikrą psichologinį mechanizmą, daugelis žmonių iš karto sugebėjo pamatyti, kaip tai tinka kitiems jų pažįstamiems žmonėms, tačiau jie jautė pasipriešinimą pažvelgti į save. Šiame mokyme mes darėme viską, ką galėjome, kad neskatintume tokio požiūrio, nes labai aiškiai parodėme, kad visa ko esmė yra psichologija. Ir vis dėlto, ego visada priešinsis jūsų išsilaisvinimui, o tai reiškia, kad ego mėgins projektuoti ant jūsų tam tikrą pasipriešinimą pamatyti kažką savyje. Tai reiškia, kad ego mėgins užblokuoti jūsų sąmoningą protą, kad jis nepaimtų mokymo ir specifinio diktavimo, nepažvelgtų į save ir nepamatytų: „Kaip galėčiau tai pritaikyti sau?“

Žemesniuose kelio lygmenyse negalite to padaryti, nes jums tai yra pernelyg skausminga. Ego mėgina jus įstumti į užburtą ratą, kuriame priimate tam tikrą pranašumo jausmą, kadangi radote pakylėtųjų mokytojų mokymą, ir jūs jį su dideliu užsidegimu taikote, ir tai jus paverčia ypatingais, tai jus paverčia pranašesniais. Tačiau ego ant jūsų projektuoja, kad šis jausmas gali būti sudaužytas, jeigu pripažinsite turintys tą konkretų psichologijos aspektą, apie kurį pakylėtieji mokytojai ką tik kalbėjo. Tad neturėtumėte to pritaikyti sau. Tai jums sąmoningame lygmenyje, ir netgi pasąmonės lygmenyse, kelia tam tikrą pasipriešinimą pamatyti kažką savyje. Tačiau ką aš sakiau? Raktas į progresą yra pamatyti kažką, ko šiuo metu negalite matyti. Jūs turite, norėdami progresuoti, pamatyti tam tikras savastis.

Kai esate atsidūrę viename iš tų krizinių momentų, jausdami, kad nedarote progreso, taip yra dėl to, kad turite savastį, kurios nepamatėte. Vienintelė išeitis yra ją pamatyti, išrišti ją, ir tuomet būsite laisvi. Tapsite laisvi nuo jos. Staiga tie jausmai, kuriuos turėjote, kad nedarote progreso, kad niekur nenusigaunate, kad viskas yra beprasmiška, – jų neliks, jie ištirps. Tačiau, jeigu neieškosite, negalėsite pamatyti. Tai panašu į tą seną istoriją apie Anglijos laivyno vadą*, kuriam mūšio metu buvo pranešta, kad flagmano laivas signalizuoja atsitraukimą, o jis turėjo raištį ant vienos akies, ir pridėjęs žiūronus prie tos akies tarė: „Nematau jokio signalo. Į ataką!“

Būtent tai jus daryti priverčia ego. Jūs neatmerkiate akių šioms savastims ieškoti. Tai kas galėtų tai pakeisti?

Galėtume sakyti, kad tai ateina iš tam tikros savasties, ir tai pagrinde yra savastis, kuri jus teisia. Tai yra savastis, ar netgi savasčių konglomeratas, kurios buvo labai, labai agresyviai sukurtos puolusių būtybių. Tai yra tam tikras nusistatymas, kurį turi daugelis dvasios mokinių, ne visi, nes yra tokių dvasios mokinių, kurie turi tokius didelius blokus, kad nenori žiūrėti į save. Dauguma jūsų, ir tikrai tie, kurie progresuoja kelyje, esate pasiryžę žiūrėti į save.

Galite pažvelgti į savo gyvenimą ir matyti, kad jūs nesate tie, kurie visada projektuoja, kad dėl visko kalti yra kiti žmonės, kad kiti žmonės pasielgė su jumis neteisingai. Jūs dideliu laipsniu prisiėmėte atsakomybę už save, ryžotės pažvelgti į save ir tarti: „Ką turiu pakeisti?“ Tad esate pasiryžę pažvelgti į save, ir būtent tai yra jūsų varomoji jėga kelyje. Tačiau ego sukūrė tam tikrą mechanizmą, kad egzistuoja tam tikri dalykai, į kuriuos neturėtumėte žiūrėti, nes tai yra pernelyg skausminga, pernelyg pavojinga, arba pakylėtieji mokytojai jus pasmerks, jeigu turėsite šią problemą, arba jūs patys save pasmerksite, jeigu turėsite šią problemą.

Tad štai jūs čia, jūs pakilote per įvairius dvasinio kelio lygmenis, ir dabar jūs esate tam tikrame lygmenyje, kuriame turite įveikti specifinę savastį savo sąmonėje, tačiau yra ir dar kita savastis, dar kitas ego aspektas, kuri jus verčia manyti, kad jeigu turėsite šią konkrečią tendenciją, tai bus labai, labai blogai. Paimkime tik vieną pavyzdį iš milijonų pavyzdžių: jeigu kritiškai žiūrėjote į kitus žmones, ir jeigu tai pripažinsite, tai bus labai, labai blogai. Mes matėme žmones, kurie labai kritiškai žiūri į kitus, tačiau jie patys to nemato. Kodėl jie to nemato? Todėl, kad jeigu kritikuojate kitus, kaip sakėme, negalite kitiems padaryti to, ko patys pirmiau nepadarėte sau. Tai reiškia, kad jūs taip pat labai kritiškai žiūrite ir į save. Jūs save labai griežtai teisiate, tačiau negalite to pakelti, tad nustumiate tai į pasąmonę. Tiesa?

Tad koks yra jūsų turimas mechanizmas, kokia yra savastis, kurią turite savo sąmonėje? Tai yra jus teisianti savastis, ir kurį laiką jums nereikėjo su ja tvarkytis. Jūs tvarkėtės su kitais dalykais, kuriuos išspręsti buvo lengviau. Tačiau dabar pasiekėte tašką savo kelyje, kuriame negalėsite pakilti virš šio lygmens, jeigu neįveiksite šios savasties, kuri jus labai stipriai teisia. Tačiau kaip galite tai daryti?

Jeigu pripažintumėte, kad esate labai teisiantys, patys save labai stipriai nuteistumėte per šią savastį. Jaustumėte, kad tai yra labai, labai blogai. Turėtumėte blogai apie save galvoti, ir netgi galvotumėte, arba ego ir puolusios būtybės ant jūsų projektuotų, kad pakylėtieji mokytojai jus pasmerks dėl to, kad šitaip visus teisėte. Kitaip tariant, jūs ant mūsų projektuojate, kad mes esame kaip puolusios būtybės arba kaip ta savastis, tačiau mes tokie nesame.

Tad tiesiog sakau, kad jūs visi turite tam tikrus mechanizmus savyje. Nėra taip, kad jūs turite visus įmanomus mechanizmus, tačiau turite tam tikras savastis, kurios sukuria šį užburtą ratą, kuriame galvojate, kad ši konkreti savastis, šis konkretus mechanizmas yra blogiausias, koks tik begali būti. Yra taip blogai tokiu būti, kad jeigu pripažintumėte, jog šitai turėjote, to būtų per daug, tai būtų nepakeliama. Jūs save labai smarkiai pasmerktumėte, ir pakylėtieji mokytojai jus pasmerktų dėl to, kad turėjote šią tendenciją. Todėl jūsų ego ant jūsų projektuoja: „Gali pažvelgti į daugelį kitų dalykų savo psichologijoje, tik nežiūrėk į šitai. To bus per daug! Tu ten geriau net neik.“

Eidami mūsų parodytu keliu pasieksite tašką, kuriame būsite išsprendę daugelį kitų dalykų, ir jums nebebus taip sunku imtis šios savasties. Galėsite jos imtis, tačiau tam reikalingas tas pokytis išoriniame prote, kuomet nuspręstumėte, kad ryšitės to imtis. Kartais jums tiesiog reikia priimti tą sprendimą. Šis pasiuntinys gali pažvelgti atgal į savo kelią ir matyti, kaip daugelį metų buvo tam tikri dalykai, į kuriuos jis ryžosi pažvelgti, bet taip pat buvo tam tikri dalykai, į kuriuos pažvelgti priešinosi, iš dalies dėl to, kad galvojo: „O, jeigu esu geras pakylėtųjų mokytojų mokinys, yra tam tikri dalykai, kurių neturėjau padaryti, o jeigu juos padariau, negaliu jaustis geru pakylėtųjų mokytojų mokiniu.“ O tuomet, kai tapo pasiuntiniu, jis manė: „Kadangi dabar esu pakylėtųjų mokytojų pasiuntinys, yra tam tikra neišspręsta psichologija, kurios neturėčiau turėti“, ir tai vertė jį priešintis į tai pažvelgti.

Tačiau kas gi sakė, jog tam, kad taptumėte pasiuntiniu, turite būti iki galo išsprendę savo psichologiją? Galbūt kai kurie ankstesni pasiuntiniai tai sakė arba tuo tikėjo, arba galbūt tuo tikėjo jų pasekėjai. Tačiau tai nebuvo tiesa, ir jeigu neutraliai pažvelgsite į ankstesnius pasiuntinius, pamatysite, kad jie neturėjo iki galo išspręstos psichologijos. Jie turėjo tam tikrą neišspręstą psichologiją, ką Guru Ma pripažino savo knygoje. Tad šiam pasiuntiniui buvo būtina atlikti pokytį, kuomet jis pradėjo tai matyti ir suvokė, kad tikroji problema nėra neišspręstos psichologijos turėjimas, nes tokioje planetoje kaip Žemė yra neišvengiama turėti neišspręstą psichologiją. Jūs turėsite neišspręstą psichologiją tol, kol pasieksite 144 lygmenį ir išspręsite tą paskutinę iliuziją.

Tad kai jis šitai suvokė, galėjo atlikti tą pokytį ir suprasti, kad kelyje jus stabdo ne jūsų neišspręsta psichologija. Kelyje jus stabdo nenoras pažvelgti į neišspręstą psichologiją, kadangi jeigu į ją nepažvelgsite, negalėsite jos išspręsti. Tai iš jūsų gali pareikalauti pakilti į aukštesnį lygmenį, kuriame pripažįstate, kad pagrindinis puolusių būtybių mechanizmas, kurį jos naudoja prieš brandesnius dvasios mokinius, yra mėginti jus įtikinti, kaip šio mechanizmo išraišką galite rasti net ir katalikų bažnyčioje, jog egzistuoja ta neatleidžiama nuodėmė, egzistuoja kažkokia psichologija, kuri yra tokia bloga, kad negali būti išspręsta.

Tačiau ką mes jums vėl ir vėl, ir vėl kartojome? Niekas nepakilusioje sferoje nėra amžina. Niekas nenatūralioje planetoje nėra amžina. Viskas yra sukurta iš Materijos šviesos, iš energijos, kuri buvo užfiksuota tam tikroje matricoje, tačiau jokia baime grįsta, žemesnė energija niekada negalės būti amžina. Ji gali būti ištirpdyta. Nėra tokios energijos, kurios nebūtų įmanoma iškelti į tyrumą. Nėra jokio žodžiais išreikšto įsitikinimo, kurio nebūtų įmanoma neutralizuoti kitu žodžiais išreikštu teiginiu.

Kitaip tariant, nėra tokios neišspręstos psichologijos, kuri negalėtų būti išspręsta. Yra neišspręsta psichologija, tačiau nėra tokio dalyko kaip neišsprendžiama psichologija. Viską savo psichikoje galite įveikti, tačiau įveikti tai galite tiktai į tai pažvelgdami. Tad ką daro puolusios būtybės? Jos mėgina padaryti viską, ką gali, kad sutrukdytų jums pažvelgti į psichologiją.

Ir tai, mano mylimieji, yra paskutinė mintis, su kuria jus paliksiu laike ir erdvėje. Nesakau, kad tai bus paskutinė mūsų kada nors jums perduota mintis, tačiau tai bus paskutinė mintis, kurią jums kol kas duosiu. Todėl tikiuosi, kad tie iš jūsų, kurie jaučiate stovintys vietoje, kurie jaučiate pasiekę krizinį momentą, atidžiai išstudijuosite šį diktavimą. Galbūt išklausysite jį keletą kartų ir iš tiesų leisite žodžiams, kuriuos kalbu, pakeisti jūsų sąmonę.

Nėra nieko, ko nebūtų įmanoma išspręsti. Nėra nieko, nuo ko negalėtumėte išsilaisvinti. Nėra nieko, virš ko negalėtumėte pakilti. Nėra nieko, ko negalėtumėte transcenduoti!

Ir jeigu nesiliausite transcenduoti – pakilsite.


* Turimas omeny Admirolas Horacijus Nelsonas 1801 m. Kopenhagos mūšyje. Yra tikima, kad šie jo žodžiai davė pradžią posakiui: „Atsukti aklą akį“, tai reiškia, ignoruoti nepageidaujamą informaciją.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2021 Kim Michaels