Krikščionys stabdo demokratijos progresą Amerikoje

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus per Kim Michaels, 2022 metų spalio 8 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare „Demokratijos prikėlimas“.

AŠ ESU Jėzus Kristus.

Aš esu būtybė, tarnaujanti Planetinio Kristaus, Planetinio Išganytojo dvasinėje tarnystėje. Aš esu būtybė, kuri prieš 2000 metų buvo įsikūnijusi Jėzumi Kristumi, nes esu su jumis visada, net iki pasaulio pabaigos. Bet kaip galiu su jumis būti dabar, nebebūdamas fiziniame kūne?

Daugelis krikščionių Amerikoje ir pasaulyje iš tiesų niekada apie tai nemąstė. Jiems buvo papasakota vienokia ar kitokia istorija, tačiau jie retai apie tai mąsto. Ar aš daviau netikrą pažadą sakydamas: „Esu su jumis visada“? Jie tiki, kad pakilau į dvasinę karaliją, tačiau taip pat tiki, kad nėra nieko, ką galėčiau padaryti, kai dabar jau esu tenai aukštai, o jūs vis dar tebesate čia žemai. Kaip aš galiu būti su jumis, būdamas uždarytas kažkokiame tolimame danguje, kuriame būdamas niekuo negaliu padėti jums, vis dar tebevargstantiems Žemėje? Kaip aš esu su jumis? Kaip galiu išpildyti savo pažadą? Na, aš esu dvasinė būtybė. Kadangi egzistuoja laisvos valios įstatymas, neturiu įgaliojimų kažką padaryti tiesiogiai fizinėje plotmėje, tačiau iš tiesų galiu dirbti su visais žmonėmis, kurie yra pasiryžę susiderinti su manimi kaip su dvasine būtybe.

Būtent tai šis pasiuntinys buvo pasiryžęs daryti. Daugelis kitų žmonių per praėjusius 2000 metų taip pat tai tam tikru laipsniu darė, ne tuo pačiu būdu, kad būčiau galėjęs per juos kalbėti, bet jie bent jau sugebėjo pagauti kažkokį impulsą, kažkokias idėjas, netgi pajausdami mano buvimą, mano energetinę vibraciją, ir būtent taip esu su jumis. Esu čia nuolatos su kiekvienu žmogumi Žemėje! Bet ar jūs esate su manimi savo prote, savo sąmonėje? O gal jūsų širdis yra toli nuo manęs, nes jūsų protas yra toli nuo manęs?

Šėtono sąmonė krikščioniškose bažnyčiose Amerikoje

Tai, ką čia kol kas pasakiau, jau privertė didžiąją dalį krikščionių Amerikoje mane atstumti ir atmesti tai, ką sakau, nes tai esą negali būti Jėzus Kristus. Argi nėra ironiška, kad egzistuoja religija su daugybe skirtingų bažnyčių, teigianti, jog yra Kristaus religija? Kai kurios iš šių bažnyčių netgi teigia, kad jų bažnyčios lyderiai atstovauja Kristų, kad jie vieninteliai atstovauja Kristų, kad jie kažkokiu būdu gavo Jėzaus Kristaus patentą. Tačiau ar jie yra pasiruošę susiderinti su mano esybe, su mano širdimi? Ar yra jie pasiruošę klausyti gyvojo Žodžio, kurį kalbu per tuos, per kuriuos pasirenku kalbėti? Nes ne jūs renkatės, ką aš, dvasinė būtybė, darau.

Šito jie nenori suprasti. Jie nenori apie tai mąstyti. O kodėl taip yra? Jie yra taip užimti krislų savo brolių ir seserų akyse paieškomis, kad nenori pažvelgti į rąstą savo akyje. O kas yra šis rąstas? Tai yra rąstas, sąmonė, kuriai mečiau iššūkį, kai sakiau Petrui: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone, nes mąstai ne kas iš Dievo, o kas iš žmonių“. Petras man atsakė: „Jokiu būdu, Viešpatie! Tau nieko nenutiks, kas neatitinka mano lūkesčių, kas turėtų nutikti Gyvajam Kristui.“ Tai yra ta pati sąmonė, kurią krikščionybės religija skleidžia iki pat šių dienų. Ją galite atrasti visur pasaulyje, kur yra krikščioniškų bažnyčių, tačiau ši sąmonė šiandien yra ypač įsigalėjusi Amerikoje. Tai yra vienas iš pagrindinių progresą Amerikoje stabdančių dalykų, tad noriu apie tai pakalbėti, kadangi žinome, jog kai kurie supras, kai kurie turės ausis girdėti ir akis pamatyti rąstą savo akyje.

Tad dabar įsivaizduokite – suprantu, kad dauguma krikščionių Amerikoje nuo ankstyvos vaikystės buvo programuojami nesinaudoti vaizduote, ypač jeigu tai liečia jų religiją ir jos doktrinas bei dogmas. Ir vis dėlto, įsivaizduokime, kad aš, Jėzus Kristus, dvasinė būtybė su visa galia Danguje ir Žemėje, nusprendžiu prisiimti fizinį kūną ir pasirodyti Amerikoje, nusprendžiu pasivaikščioti po Ameriką, o galbūt pasivažinėti, nes juk Amerika yra automobilių kraštas, ir imu mokyti. Apie ką kalbėčiau mokydamas, jeigu šiandien pasirodyčiau Amerikoje? Na, pirmiausia, žinoma, daugelis krikščionių sakytų, jog kadangi aš buvau Dievo Sūnus, ir kadangi turėjau būti tobulas, kai buvau įsikūnijime prieš 2000 metų, sakyčiau lygiai tuos pačius dalykus šiandien, kuriuos sakiau anais laikais, nes tai, ką sakiau anais laikais, buvo tobula, tai buvo Dievo Žodis, tad kaip būtų įmanoma pasakyti kažką tobuliau?

Tai, žinoma, yra Petro sąmonė, Šėtono sąmonė, kuri nori priversti Kristų paklusti jo paties sąmonės būsenai. Aš jau anksčiau tai sakiau, tačiau pasakysiu dar kartą: „Kodėl Kristus ateina į Žemę?“ Todėl, kad žmonės yra įstrigę mirties sąmonėje, Šėtono sąmonėje, toje sąmonėje, kurią pademonstravo Petras. Kristus ateina jų pažadinti gyvenimui, Kristaus sąmonės gyvenimui. Kaip Kristus galės jus pažadinti paklusdamas jūsų lūkesčiams, kurie yra paremti šėtoniška sąmone? Tai negali būti padaryta! Tai neįmanoma! Buvo daug žmonių tais laikais, prieš 2000 metų, kurie mane atstūmė, nes pasakiau arba padariau kažką, kas neatitiko jų lūkesčių, kaip dvasinis lyderis, galbūt netgi Mesijas, turėtų kalbėti ar elgtis.

Kas buvo tie žmonės? Na, tarp jų buvo daug paprastų žmonių, bet tarp jų taip pat buvo, kaip tai galite matyti net ir iš Biblijos, daug valdančiosios religijos lyderių: rašto aiškintojai, fariziejai, sadukiejai, Sanhedrinas. Ar jie mane priėmė? Ar priėmė jie tai, ką sakiau? Ar turėjo jie noro pasikeisti? Ar turėjo jie noro pakeisti savo religiją pagal Gyvąjį Dievo Žodį? Ne, jie surado kažką tame, ką pasakiau ar padariau, kas neatitiko jų lūkesčių, ir atmetė viską ką dariau, viską ką sakiau, vien dėl to vieno dalyko. Tai yra Šėtono sąmonė.

Ką Jėzus šiandien pasakytų amerikiečiams

Dabar įsivaizduokite, kad vaikštau šiandien po Ameriką ir pamokslauju. Kas patys pirmieji mane atstumtų? Praktiškai visų krikščioniškų bažnyčių Amerikoje lyderiai, jie būtų šiandieniniai rašto aiškintojai, fariziejai, sadukiejai ir Sanhedrinas. Tie išmintingi vyrai, nes jie vis dar tebėra vyrai, manantys, kad žino geriau už Gyvąjį Kristų, ką Gyvasis Kristus turėtų sakyti. Viena iš jų atstūmimo priežasčių būtų ta, kad nekalbėčiau to, ką kalbėjau anais laikais. Kalbėčiau apie daugelį tų pačių problemų, kadangi žmonių psichologija ne taip jau labai pasikeitė per praėjusius 2000 metų, tikrai ne tiek, kiek tikėjausi. Tačiau nekalbėčiau tais pačiais žodžiais ir tikrai kalbėčiau apie tuos dalykus, kurie yra svarbūs šiandien. Nekalbėčiau šiandien palyginimais, kadangi sąmonė pajudėjo į priekį. Žmonės šiandien žino daug daugiau, tad galiu kalbėti žymiai tiesesniu būdu.

Nenaudočiau tų pačių vaizdinių. Šiandien nebekalbėčiau apie gerąjį samarietį, nes ar daug samariečių šiandien yra Amerikoje? Rasčiau kitų būdų. Kalbėčiau apie tai, kas vyksta Amerikos visuomenėje, o tuomet krikščioniškų religijų lyderiai, žinoma, sakytų: „Tai negali būti tikrasis Jėzus, tikrasis Kristus šitaip nekalbėtų, jo kalbos taip stipriai nesiskirtų nuo to, kaip jis kalbėjo prieš 2000 metų.“ Na, ar pasaulis skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš 2000 metų? Tai kodėl tuomet mano kalbėjimas neturėtų būti paremtas tuo, koks pasaulis yra šiandien? Matote čia tam tikrą ironiją, į kurią noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tie žmonės Amerikoje, kurie teigia atstovaujantys Kristų Amerikos žmonėms, patys pirmieji mane atstumtų, jeigu pasirodyčiau fizinėje formoje. Pamąstykite apie tai. Pamąstykite apie tai, o tuomet mąstykite toliau. Kaip atstumiate Gyvąjį Kristų? Prieš du tūkstančius metų aš, savo Jėzaus inkarnacijoje, gavau patepimą, pavertusį mane Gyvuoju Kristumi įsikūnijime: pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti, tai Tėvas manyje daro darbus.

Aš, kaip įsikūnijusi būtybė, nebuvau Gyvasis Kristus. Aš buvau atviros durys Kristaus sąmonei šviesti per mane. Būtent tai jie neigė nuo pat katalikų bažnyčios susiformavimo. Ir kas gi yra katalikų bažnyčia? Ji yra paremta Petro sąmone, kurios jis neįveikė, kaip tai akivaizdžiai galite matyti skaitydami Naująjį Testamentą iš jo reakcijos į mano nukryžiavimą ir suėmimą. Petras niekada neįveikė Petro sąmonės, šėtoniškos sąmonės. Jis norėjo, kad Kristus paklustų jo sąmonei, nors ir atpažino, kad esu aukščiau už jo sąmonę, tačiau vis vien norėjo priversti mane paklusti. Jis tai atsinešė į Romą, kur pademonstravo šią sąmonę reikalaudamas būti nukryžiuotas žemyn galva, nes nebuvo vertas, kad mirties bausmė jam būtų įvykdyta tuo pačiu būdu kaip Kristui. Tačiau ką sakiau daryti savo mokiniams? Įžengti į vienovę, ne tik su manimi, bet ir su Kristaus sąmone, su kuria aš buvau įžengęs į vienovę. Kaip tampate Gyvuoju Kristumi? Tiktai įžengdami į vienovę su visuotine Kristaus sąmone.

Tačiau, vėlgi, pasak šių krikščionių ir jų pažodinių Dievo žodžio interpretacijų, aš nebuvau Gyvasis Kristus. Aš buvau Dievas nuo pat pradžių. Fundamentaliai skyriausi nuo visų kitų žmonių, ir tai, vėlgi, yra šėtoniška sąmonė, kuri nori daryti ką? Ji nori sunaikinti Kristaus misiją, priversdama visus žmones galvoti, kad aš fundamentaliai skyriausi nuo jų, tad jie negali sekti mano pavyzdžiu ir apsivilkti Kristaus sąmonę. Tą neigs praktiškai visų bažnyčių lyderiai Amerikoje, ar jie būtų katalikai, liuteronai, evangelikai ar kad ir kuo jie save vadintų. Jie tai neigs. Bet kaip jie gali tai neigti? Todėl, kad yra šėtoniškoje sąmonėje, Petro sąmonėje, jie yra apakinti šios sąmonės ir todėl mano žinantys geriau už Kristų, geriau už Dievą. Jie, jeigu pažvelgtumėte į jų psichologiją, jie žiūri į pasaulį. Jie, nesvarbu, sąmoningai ar ne, galvoja: „Dievas ir Kristus yra tenai aukštai danguje, tačiau mes esame čia apačioje, mes esame žmonių lyderiai čia apačioje, ir mes žinome, būdami čia apačioje, kas atneš žmonėms išganymą. Mes žinome, kas turėtų įvykti.“

Tai yra lygiai ta pati sąmonė, kurią matėte rašto aiškintojuose ir fariziejuose. Ką aš jiems sakiau, rašto aiškintojams ir fariziejams? „Veidmainiai! Jūsų tėvas velnias. Jūs esate nubaltinti antkapiai, pilni mirusiųjų kaulų.“ Ir jeigu šiandien vaikščiočiau Žeme ir sutikčiau šiuos krikščionių pastorius, skelbiančius savo įmantrias šventraščių interpretacijas, ką jiems pasakyčiau? „Veidmainiai! Jūsų tėvas velnias, jūs pilni mirusiųjų doktrinų.“ Ir kaip jie į tai sureaguotų? Jie mane atstumtų, jie darytų viską ką gali, kad priverstų žmones mane atstumti. Kodėl? Todėl, kad prarastų savo pozicijas, savo valdžią, savo privilegijas. Jie tai prarastų. Bet ką tai reiškia? Kas siekia išgelbėti savo gyvybę, ją praras, bet kas ryšis prarasti savo gyvybę dėl manęs, ją atras, atras amžinąjį gyvenimą.

Jeigu yra kažkas, į ką taip stipriai kabinatės čia Žemėje, jog esate pasiruošę atstumti priešais jus stovintį Gyvąjį Kristų, kad tai išsaugotumėte, tuomet negalite tuo pačiu metu teigti, jog atstovaujate Kristų, nes tai daryti yra gryniausia, absoliučiausia veidmainystė. Nėra jokio kito būdo į tai žiūrėti iš Kristaus perspektyvos. Egzistuoja gausybė kitų būdų žiūrėti į tai iš žmogiškų būtybių, įstrigusių šėtoniškoje sąmonėje, perspektyvos, nes jos gali prasimanyti įvairiausių interpretacijų. Tačiau dauguma jų tiesiog bus linkę tai ignoruoti: „Tikrai negali būti, kad Jėzus Kristus pasirinktų kalbėti per šį žmogų, apie kurį niekas nėra girdėjęs, kuris netgi nėra krikščionių pastorius, kuris niekada nepadarė nieko ypatingo, kuris neturi jokios ypatingos pozicijos ar autoriteto visuomenėje. Taip tikrai negalėtų būti, tad galime saugiai tai ignoruoti.“

Jie, žinoma, darytų lygiai tą patį, jeigu pasirodyčiau fiziškai. Jie sakytų: „Neįmanoma, kad tikrasis Jėzus Kristus galėtų pasirinkti pasirodyti šiame fiziniame pasireiškime ir mesti iššūkį mūsų doktrinoms, mesti iššūkį mūsų pozicijai. Todėl jis privalo būti netikras Kristus, jis privalo būti „iš velnio“, tad galime jį ignoruoti.“ Ir, žinoma, jūs galite, laisva valia yra laisva valia. Ir vis dėlto, kai kurie Amerikoje neignoruos. Kai kurie net ir iš kolektyvinės sąmonės pagaus šį suvokimą iš Kristaus, nors jie nieko nežino apie šį pasiuntinį ar pakylėtuosius mokytojus, jie sugebės pažvelgti į krikščionybės religiją ir pamatys kažką, ko anksčiau nematė, nes tai, galėčiau sakyti, sklinda kaip šoko bangos į kolektyvinę Amerikos sąmonę. Kai kurie supras, kai kurie bus pažadinti, kai kurie ryšis prarasti savo gyvybę, idant pakiltų į aukštesnį Kristaus, Kristaus realybės suvokimą.

Pamatinė krikščioniškų bažnyčių Amerikoje psichologija

Norėčiau nueiti su tuo šiek tiek toliau, pakalbėdamas apie tai, kokia yra krikščioniško judėjimo pamatinė sąmonė, pamatinė psichologija ir kaip ji veikia Ameriką. Sen Žermenas dabar jau ne viename diktavime kalbėjo apie ekonomiką, ir jis bei kiti mokytojai sakė: „Ar iš tiesų yra logiška turėti demokratišką politinę sistemą ir tuo pat metu turėti ekonominę sistemą, kuri yra absoliučiai anti-demokratiška, nes leidžia nedideliam elitui daryti ką nori, sukoncentruojant turtą į savo rankas, atimant jį iš žmonių.“ Tai, žinoma, yra antikristo ekonominė sistema, anti-krikščioniška ekonominė sistema.

Nes argi nesakiau: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų?“ Ir ar tai daro finansinis elitas Amerikoje, ir darė beveik nuo pat šios šalies įkūrimo pradžios? Ar tai yra iš Kristaus, ar tai yra krikščioniška vogti žmonių turtą ir sukoncentruoti jį į vieno procento žmonių rankas? Akivaizdu, kaip kai kurie sugeba matyti, taip nėra.

Tuomet iš to seka logiškas klausimas: „Ar yra logiška turėti šalį su demokratiška politine sistema, tačiau dominuojanti tos šalies religija yra visiškai ir absoliučiai antidemokratiška?“ Daugelis, žinoma, tam paprieštaraus, kaip kai kurie iš jūsų galite gebėti pajausti pasipriešinimą iš kolektyvinės sąmonės jau vien šiam išsakytam teiginiui. Ir jie sakys: „Na juk tikrai krikščionybės religija, krikščionių pastoriai ir visi krikščionys gerbia demokratiją.“ Bet ar tikrai jie ją gerbia? Ar iš tiesų jie ją gerbia? Ką aš ką tik pasakiau? Pamatinė krikščionių lyderių ir daugelio krikščioniškų bažnyčių Amerikoje narių psichologija yra paremta tuo, kad jie žino geriau.

Jie sąmoningai nemano žinantys geriau už Dievą ar Kristų, tačiau iš tiesų sąmoningai mano žinantys geriau už kitus žmones. Jie žino geriau už kitus žmones, kaip turėtų būti valdoma Amerika. Jie tiki, kad Amerika turėtų būti valdoma pagal jų asmenišką, subjektyvią krikščioniškų šventraščių interpretaciją. Jie, žinoma, tiki, kad jų interpretacija nėra subjektyvi, jie mano, kad ji yra objektyvi ir tai yra vienintelis būdas, kuriuo šie šventraščiai gali būti interpretuojami – pažodžiui.

Bet tuomet, mano mylimieji, tiesiog padarykite paprastą pratimą. Išsirinkite penkias šių evangelikų liuteronų bažnyčias Amerikoje. Pažvelkite į jų doktrinas. Pažvelkite, kaip jie interpretuoja konkrečias eilutes iš Evangelijų, ir palyginkite. Pažiūrėkite, kokias skirtingas interpretacijas žmonės sugalvoja toms pačioms šventraščių eilutėms, ir tuomet paklauskite savęs: „Ar tai gali būti objektyvu?“ O taip. Daugelis žmonių sakys: „Ne, bet kiti klysta. Mes vieninteliai turime teisingą interpretaciją. Mūsų mažytė bažnyčia su 150 narių čia, centrinėje Floridoje, – mes vieninteliai turime teisingą interpretaciją.“ Matote, jeigu šios bažnyčios turėtų Kristaus sąmonę, jos sutartų tarpusavyje. Jos būtų dermėje, joms nereikėtų interpretuoti šventraščių, nes jos gyvai, tiesiogiai patirtų mano Esybę, taip toli pranokstančią bet kokius žodžius, kurie buvo užrašyti prieš 2000 metų ar kurie galėtų būti užrašyti šiandien. Ji pranoksta žodžius, ir todėl, jeigu esate dermėje su Kristumi, vienovėje su Kristumi, neleidžiate žodžiams jūsų suskaldyti. Nekovojate su kitais žmonėmis dėl žodžių interpretacijų, nes visi patiriate gyvąją Kristaus realybę, transcenduojančią viską Žemėje.

Iš to fakto, kad jie yra tokie susiskaldę, galite matyti, jog jie neturi to Kristaus patyrimo. O kodėl jie to neturi? Todėl, kad negalite Kristaus patirti per antikristo sąmonę! Galite patirti, kaip tai patyrė Petras, kad Kristų gaubia kažkokia ypatinga aura, kad jis pranoksta jūsų sąmonės lygį. Tačiau atminkite, kad Petras tiesiogiai patyrė Gyvąjį Kristų įsikūnijime, kas, šių bažnyčių teigimu, šiandien įvykti negalėtų, ir todėl šiuo neigimu jos save supančiojo ir joms beliko interpretuoti praeities šventraščius. Jos gali manyti, kad kai kurie iš šių pastorių turi Šventąją Dvasią ir interpretuoja šventraščius iš Šventosios Dvasios. Tačiau, vėlgi, yra tik viena Šventoji Dvasia. Argi neegzistuotų didesnis sutarimas ir vienovė, jeigu jie visi būtų susiderinę su ta pačia Dvasia? Ir jeigu tai būtų Šventoji Dvasia? O ne viena iš daugybės kitų dvasių, šnibždančių žmonėms į ausį: „O, tu turi tiesą, tu esi pranašesnis, tu esi teisiausias.“ Tiek daug žmonių papuola į šiuos spąstus, kaip į juos papuolė Petras, manydamas, kad yra mano svarbiausias mokinys, kai jau nebebuvau fiziniame kūne.

Demokratijos esmė ir krikščioniškas mąstymas

Ir ką tai padaro su demokratija Amerikoje? Šie krikščionys, dauguma krikščionių Amerikoje, jie mano žinantys geriau už kitus žmones Amerikoje, kaip Amerika turėtų būti valdoma, ir jie žino geriau, kokiu būdu turėtų būti sprendžiami tam tikri klausimai. Neturiu čia intencijų kalbėti apie konkrečius klausimus. Tik noriu atkreipti jūsų dėmesį į bendrą sąmonę, kurią turi šie žmonės. Na ir dabar, mano mylimieji, kokia yra demokratijos esmė? Visi tam tikro amžiaus sulaukę žmonės turi vieną balsą. Vienas balsas vienam žmogui. Nėra svarbu, kas jūs esate, kokia jūsų rasė, kokiai religijai priklausote, kokios esate lyties. Kiekvienas žmogus turi vieną balsą. Vyksta rinkimai, visi žmonės turi galimybę balsuoti. Tų, kurie balsavo, balsai bus suskaičiuoti, ir balsų dauguma nulems rinkimų rezultatą. Ar būtų balsuojama dėl specifinio klausimo, ar dėl prezidento, Kongreso ir Senato narių išrinkimo, rezultatą nulemia balsų dauguma. Jeigu gerbiate demokratiją, gerbiate tai, kad dauguma gali nubalsuoti ne taip, kaip, jūsų manymu, jie turėtų balsuoti, tačiau jūs tai priimate, nes priimate demokratiją.

Bet matote, tai nėra tas mąstymas, kuriame yra dauguma krikščionių Amerikoje, nes jie tapo epinio mąstymo aukomis, manydami, jog yra epiškai svarbu, kad jų būdas žiūrėti į Ameriką būtų vienintelis ir viešpatautų, nesvarbu, ką sako dauguma. Jie žino, žino, kad neturi daugumos Amerikoje. Nėra daugumos Amerikoje, kurie būtų šių fundamentalistų evangelikų bažnyčių nariai. Jie tai žino. Jie žino negalintys nulemti Amerikos ateities daugumos balsavimu. Tačiau jie vis tiek mano, kad yra epiškai svarbu, jog jų požiūris valdytų Ameriką, ir todėl yra pasiruošę padaryti viską, ką gali tam tikrose ribose, kad primestų šį požiūrį Amerikai. Būtent dėl to jie palaikė Donaldą Trampą kaip prezidentą, nors jis nė iš tolo nėra nei krikščionis, nei evangelikas, tačiau jis taip pat yra tame mąstyme, kad žino geriau ir jo požiūris turėtų būti primestas Amerikai, nepaisant demokratinių procesų, ir už jo stovintys žmonės, ir valdžios elitas, finansinis elitas, turi lygiai tą patį mąstymą.

Realybė čia yra tokia, kad Kristus palaiko demokratiją Amerikoje. Kristus palaiko demokratijos procesą, kuris nuolatos vystosi. Galime sakyti, kad egzistuoja tam tikri klausimai, kuriuose Kristus akivaizdžiai mato, kokios bus pasekmės, pasekmės ištariant „taip“ tam dalykui ir „ne“ kitam dalykui. Kristus gali matyti pasekmes. Kristus gali matyti, kad žmonėms būtų geriau, šaliai būtų geriau, jeigu būtų priimtas tam tikras sprendimas. Vėlgi, neminėsiu jokių konkrečių klausimų, tačiau Kristus taip pat mato, kad demokratija yra laipsniškas žmonių sąmonės kėlimo procesas. Tad tam tikrais atvejais žmonėms turi būti leidžiama nubalsuoti „taip“ tam tikru klausimu ir patirti to sprendimo pasekmes, kad tai galėtų pakelti jų sąmonę ilgalaikėje perspektyvoje, nors trumpalaikėje perspektyvoje tai sukels tam tikras pasekmes. Būtent tai suvokia demokratiniame mąstyme esantys žmonės ir tai suvoks vis daugiau ir daugiau žmonių dėl tų daugybės diktavimų, kuriuos mes apie tai perdavėme, ir invokacijų, kurias jūs, mūsų mokiniai, kalbėjote.

Demokratijos tikslas nėra, kaip tiek daug kartų anksčiau sakėme, materializuoti visuomenę specifinėje formoje. Demokratijos tikslas yra auginti populiacijos sąmonę, ir tai vyksta jiems įkūnijant tam tikrą sąmonės būseną ir patiriant pasekmes. Tiesą sakant, galėtume sakyti, kad bet kurioje visuomenėje sąmonės augimas vyksta tik tuomet, kai žmonės įkūnija tam tikrą scenarijų ir patiria pasekmes. Kaip Rusijos žmonės pradės vis didesniu intensyvumu patirti šio scenarijaus, kurį jie įkūnija savo šalyje, pasekmes.

Žmogiško proto save pagrindžianti sistema ir Kristaus vaidmuo

Mes, kurie esame Kristaus prote, suvokiame, kad net jeigu galėtume priversti žmones Žemėje klausyti mūsų iš pakylėtojo lygmens, tai neatvestų į sąmonės augimą, į maksimalų sąmonės augimą, jeigu žmonės aklai sektų tuo, ką mes jiems sakytume. Žmonėms reikia patirti tam tikrą kiekį patirčių. Jiems reikia įkūnyti tam tikras idėjas ir įsitikinimus, kuriuos jie turi, patirti pasekmes fizinėje plotmėje, emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyse, o tuomet, šių patirčių dėka jų sąmonė pasikeis, ar bent jau turės potencialą pasikeisti.

Na ir dabar, žinoma, visada galite apgręžti dalykus į kitą pusę ir sakyti: „Bet argi ne tai krikščionys Amerikoje ir daro? Argi jie tiesiog neįkūnija tam tikro scenarijaus, nes jiems reikia patirti pasekmes, ir tik tuomet jų protai galės pasikeisti?“ Iš tiesų galite tai sakyti. Bet tuomet taip pat galite paklausti: „O kam tuomet Dievas varginosi siųsti Kristų į Žemę? Kam tuomet tiesiog nepalikus žmonių vienų, kad jie galėtų patirti savo veiksmų ir sąmonės būsenos pasekmes, ir galėtų tai daryti neribotą laiką, kol galiausiai kažką suvoktų ir pakeistų savo sąmonę?“

Todėl, kad įstatymas teigia, jog žmonės turi laisvą valią daryti ką tik jie nori, tačiau jiems taip pat turi būti suteikiama galimybė pamatyti alternatyvą savo dabartinei sąmonės būsenai. Ir priežastis čia yra tai, ką paaiškinome tiek daug kartų, kad žmogaus protas gali tapti uždara sistema, save pagrindžiančia sistema, kuomet žmonės taip stipriai įtiki, jog jų būdas žiūrėti į dalykus yra teisingas, ir net kai pamato fizines to pasekmes, jie gali pasinaudoti ta sąmone, kad paneigtų, ignoruotų arba sumenkintų tas pasekmes. Ir dažniausiai jie tai daro kaltę suversdami kitiems, besdami pirštu ir sakydami: „Bet tai ne mūsų sąmonė tai sukėlė. Tai tikrai ne mūsų sąmonė sukūrė problemas XX-ojo amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Vokietijoje. Tai padarė žydai! Tai ne mūsų, rusų sąmonė sukūrė problemas Rusijoje valdant Putinui. Ne, tai padarė Vakarai, tai padarė NATO.“

Matote, jeigu žmonės yra paliekami vieni ir niekada nesusiduria su Kristaus sąmone, jie gali beveik neribotam laikui, beveik visai amžinybei likti įstrigę mano taip pavadintoje mirtyje, mirties būsenoje, dvasinės mirties būsenoje, mirties sąmonėje, antikristo sąmonėje, Šėtono sąmonėje. Ir ypač dabar, kai ši religija, kuri atsirado kaip mano pasirodymo fiziniame kūne prieš 2000 metų pasekmė, tapo iškreipta tiek, kad skleidžia antikristo sąmonę, tuo pat metu teigdama, jog tai yra Kristaus sąmonė, tai yra pagrindinė šiandieninio krikščionybės judėjimo Amerikoje problema.

Fiksuotos būsenos Žemėje iliuzija

Demokratija yra ateities valdžia, bent jau artimiausios ateities. Ji yra būtina žmonijos sąmonės augimui. Mes išsamiai apie tai kalbėjome, duodami jums daug skirtingų perspektyvų į tai. Didžioji dauguma krikščionių lyderių Amerikoje nesuvokė šio fakto, su tuo nesusiderino ir to nepriėmė. Jų požiūris, jų pamatinis požiūris į gyvenimą ir į Ameriką yra, kad jie žino geriau. Jie žino geriausiai ir todėl privalo atrasti būdą, piktuoju ar geruoju, primesti savo požiūrį Amerikai. Jie mano, kad galiausiai jiems pavyko tai padaryti, kai gavo prezidentą, parinkusį šiuos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurie galėjo panaikinti „Roe vs Wade“ bylos teismo nuosprendį. Jie mano, kad jiems tai pavyko ir dėl daugelio kitų klausimų, tačiau nesuvokia, kad jie šitaip stabdo progresą Amerikoje.

Jie mano, kad egzistuoja „fiksuota būsena“, kuri privalo būti pasiekta. Jie netgi mano, kad Dievas ir Kristus nori, kad ši fiksuota būsena būtų pasiekta Žemėje, ir tuomet jau turėsite Dievo karalystę įkūnytą Žemėje. Tačiau kaip aš jau daug, daug kartų paaiškinau, tai nėra tai, ko nori Kristus. Kristus atstovauja nuolatiniam progresui, nuolatinei savitranscendencijai. Kodėl Kristus atėjo į Žemę prieš 2000 metų? Ar tam, kad išsaugotų kažkokią tuomet egzistavusią fiksuotą būseną, o gal kad sukurtų fiksuotą būseną? Ar kada nors egzistavo fiksuota būsena per šiuos praėjusius 2000 metų? Matėte, jeigu pažvelgtumėte į praeitį, į beveik tą tūkstantį metų, per kuriuos katalikų bažnyčia turėjo beveik absoliutų dominavimą Europos mąstyme. Ar ji kada nors pasiekė fiksuotą būseną? Argi ji nebuvo galiausiai nuversta? Todėl, kad niekada negali būti fiksuotos būsenos Žemėje.

Ką atstovauja velnias? Ką atstovauja Šėtonas? Na, tai yra ta pati sąmonė, kurioje manote žinantys geriausiai. Velnias mano žinantis geriau už Dievą, kaip turėtų vystytis visata, ir mėgindamas tai įrodyti, velnias mėgina įtvirtinti fiksuotą būseną pagal savo požiūrį, pagal savo apibrėžimą, ir tuomet jis nori tai išsaugoti amžinai. Kodėl Dievas turėtų norėti fiksuotos būsenos? Kodėl Dievo karalystė turėtų būti nesikeičianti visuomenė? Kai kurie sakys, todėl, kad Dievo karalystė yra tobula, o kažkas, kas yra tobula, negali keistis. Bet ar Dievas kada nors tai sakė? Ar Kristus kada nors tai sakė, o gal tai pasakė velnias?

Gyvasis Žodis prieš mirusius žodžius

Matote, mano mylimieji, velnias yra gudrus. Žaltys buvo gudriausias iš visų gyvūnų sode. Velnias, antikristo sąmonė, ką mes taip pat pavadinome dualistine sąmone, gali viską apgręžti aplinkui, gali viską apversti aukštyn kojomis. Labai gerai žinau, kad tai, ką čia sakau, yra išreikšta žodžiais, ir esantieji antikristo sąmonėje galės lengvai surasti žodžius, kad paneigtų tai, ką sakau, kad tai nuginčytų sakydami: „O, tai negali būti tiesa, nes yra taip.“ Bet matote, jų žodžiai yra mirę žodžiai. Jie yra žodžiai tik intelektualiame lygmenyje. Mano žodžiai yra Gyvasis Žodis. Jie savyje talpina daugiau nei vien intelektualią prasmę. Jie talpina šviesos taurę, kurią Kristus duoda ištroškusiems.

Šviesos taurė yra nešama žodžiuose, ir tie, kurie to nori, gali atverti savo protus ir pajausti, jie gali patirti šviesą, tekančią per žodžius, ko netikri vadai negali imituoti. Jie gali mėginti vaizduoti įvairiausius pasireiškimus, kurie, jų teigimu, yra Šventoji Dvasia, tačiau negali imituoti Kristaus vibracijos. Na ir dabar, žinoma, daugelis žmonių taip pat nesugeba nuskaityti šios vibracijos, tačiau kai kurie gali ir kai kurie tai padarys. Jūs, žinoma, esate pavyzdys žmonių, kurie tai sugeba, nes kitaip šito neklausytumėte, tačiau, žinoma, egzistuoja daug šio gebėjimo nuskaityti Kristaus vibraciją laipsnių.

Ar kada nors norėjau įkurti judėjimą, kuris būtų paremtas rašytiniu žodžiu, kuris galėtų būti interpretuojamas, interpretuojamas vėl ir vėl ir vėl? Ne, aš norėjau sukurti judėjimą, kuris koncentruotųsi į vieną dalyką – tiesioginio Guodėjo, Kristaus proto, Šventosios Dvasios patyrimą, tos Šventosios Dvasios, kuri yra priešnuodis visoms subtilioms antikristo proto interpretacijoms, kurias galite prasimanyti, nes jaučiate, kad čia egzistuoja vibracija, ir galite palyginti visus dalykus, kuriuos velnias į jus meta, su šia vibracija. Jūs galite pajausti, galite išmokti pajausti, kad egzistuoja vibracijų skirtumas, ir būtent dėl to galite sakyti: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone!“ Tai yra judėjimas, kurį norėjau įkurti. Judėjimas, kuriame nebūtų jokio reikalo interpretuoti praeities šventraščių, nes turėtumėte Gyvąjį Žodį dabartyje. Ir žmonės nebūtų pasyvūs, sėdėdami tenai savo bažnyčiose kiekvieną sekmadienį, spoksodami nieko nematančiomis akimis, tuo pat metu galvodami apie kitus dalykus pastoriui pamokslaujant. Jie save laikytų žmonėmis, einančiais laipsnišku savo sąmonės kėlimo keliu, stiprinančiais savo gebėjimą skaityti vibraciją ir todėl įgyjančiais vis didesnį gebėjimą aiškiau išreikšti Kristaus sąmonę.

Niekam niekada nebuvo duotas Kristaus sąmonės patentas. Aš jo neturėjau prieš 2000 metų. Niekada nedaviau jo Petrui ir niekada jo nedaviau jokiai bažnyčiai. Šis pasiuntinys niekada, niekada nemanė turintis pakylėtųjų mokytojų patentą. Jis žino, priima ir suvokia, kad mes esame tie, kurie priima šį sprendimą, ir joks žmogus Žemėje neturi galios nuspręsti, nes Šventoji Dvasia pučia kur nori. Ji yra nepavaldi žmogiškam supratimui ir todėl nepaklūsta žmonių mėginimams ją užvaldyti, tačiau jie netgi nėra pajėgūs suvokti ją išoriniu protu, apibrėžti ir sakyti: „O, štai ką sakytų Kristus, o štai to Kristus nesakytų.“ Dvasia pučia kur nori, nes koks yra Dvasios pūtimo tikslas? Sugriauti visus žmogiškus lūkesčius ir apibrėžimus ir suteikti jums alternatyvą, regimą alternatyvą jūsų dabartiniam mąstymo būdui, jūsų dabartinei sąmonės būsenai, jūsų dabartinei mirties būsenai.

Tie, kurie turi ausis girdėti ir akis matyti, tie, kurie turi širdis, atviras Dvasiai, jie tai suvokia, jie tai jaučia, jie tai žino, jie tai patiria ir leidžia šiam patyrimui tapti raugu, iškeliančiu visos jų sąmonės tešlą. Tai yra pamatinė psichologija, kurios apnuoginti atėjau prieš 2000 metų. Tai yra pamatinė psichologija, kurią skelbiau, ji yra paslėpta net ir tose fragmentiškose Evangelijose, kurios atlaikė katalikų bažnyčios puolimą ir jos antikristo mėginimus išrauti bet kokius tikrus saitus su Gyvuoju Kristumi ir paversti krikščionybės religiją mirusia religija, kuri galėtų būti kontroliuojama Romos imperatoriaus ir kuri galėtų kontroliuoti žmones.

Krikščionybės prisikėlimo būtinybė Amerikoje

Daugelis sakys Amerikos bažnyčiose: bet mes esame liuteronai, mes esame evangelikai, mes savo religijos negrindžiame katalikų bažnyčia, mes ją grindžiame Evangelijomis. Ar nieko neišmanote apie istoriją? Ar niekada netyrinėjote, kaip buvo sukurtos dabartinės Evangelijos? Kaip jos buvo parinktos? Kiek knygų buvo neįtraukta? Kaip jos buvo interpretuojamos, verčiamos, daroma tas ir anas? Ar iš tiesų netyrėte istorinių faktų, kurie išvydo dienos šviesą per kelis pastaruosius dešimtmečius? Negi iš tiesų manote, kad nesate paveikti katalikų bažnyčios ir Konstantino bei bažnyčios tėvų sprendimo sukurti valstybinę Romos imperijos religiją? Negi pamiršote, kad tai yra Romos katalikų bažnyčia? Katalikas, kaip žinote, reiškia universalus. Ar „Romos“ reiškia universalus? Ar Romos bažnyčia iš tiesų gali būti universali?

Tad matote rašto aiškintojus ir fariziejus – veidmainius, kurie mane atstumtų lygiai taip pat kaip tai padarė prieš 2000 metų. Iš dalies dėl to, kad tai yra lygiai tie patys rašto aiškintojai ir fariziejai, kurie reinkarnavosi vėl ir vėl ir vėl. Jie dažnai užimdavo vadovaujančius postus krikščioniškose bažnyčiose šimtus metų, kai kurie visus praėjusius 1700 metų. Jie yra vilkai avių kailyje. Jeigu norime, kad įvyktų aukščiausias įmanomas demokratijos Amerikoje prisikėlimas, taip pat privalo įvykti bent kažkoks krikščionybės Amerikoje prisikėlimas. Nes šiuo metu krikščionybė yra į praeitį besižvalganti religija, norinti, kad visuomenė šiais 2022 metais gyventų pagal vertybes ir įsitikinimus, egzistavusius 22 metais, prieš 2000 metų. Kristus nesižvalgo į praeitį, nes kitaip Kristus net nepasirodytų Žemėje.

Kai kurie dabar sakys: „Bet gi Kristus tenori, kad žmonės būtų išganyti, kodėl Kristus rūpinasi šiais dalykais, kurie įvyko Žemėje?“ Bet aš pasakyčiau šiems pastoriams: „Tai kodėl jūs rūpinatės tuo, kas vyksta Žemėje? Kodėl politikuojate? Kodėl mėginate paveikti Jungtinių Valstijų politinį procesą, jeigu manote, kad tai nėra svarbu, nes Jėzus jau tuoj tuoj, bet kurią dieną pasirodys danguje ir suvynios pasaulį kaip pergamento ritinį?“ Matote, vėlgi, nenuoseklumą, veidmainiškumą. Kaip sakiau, Kristui nerūpi konkretūs klausimai. Kristui rūpi pakelti žmonių sąmonę, nes būtent žmonių sąmonės pakėlimas užtikrins jų įžengimą į Dievo karalystę, jų išganymą.

Vėlgi, pažvelkite į tai, ką sakiau prieš 2000 metų. Pažvelkite, kas įvyko su krikščionybės religija susiformavus katalikų bažnyčiai. Ji sukūrė religiją, pavertusią žmones avimis, lygiai tokią pačią kokia buvo žydų religija, kurioje tiesiog privalote paklusti žemiškiems savo religijos vadams ir tuomet užsitikrinsite sau vietą danguje. Ką aš sakiau? Pažvelkite į tai, ką sakiau, paskaitykite tarp eilučių: „Dievo karalystė ateina nepastebimai, nes Dievo karalystė yra jumyse.“ Kas yra jumyse? Sąmonės būsena, jūsų sąmonės būsena. Nėra svarbu, ką darote išorėje, nes jeigu nepakeisite savo sąmonės būsenos, nesugebėsite įžengti į dangų. Pažvelkite į visus tuos daugybę krikščionių. Jie sėdi sau ir galvoja: „Aš garantuotai būsiu išganytas. Dariau visus išorinius dalykus, kuriuos daryti liepia mano religija, ir tai yra Kristaus religija, tad Jėzus yra įpareigotas kažkokia sutartimi ateiti ir mane išganyti po šio gyvenimo, jis privalo mane išganyti.“ Bet ar jūs turite šią sutartį? Tuomet parodykite man, kur yra jūsų sutartis, kurioje yra sakoma, kad esu įpareigotas jus išganyti, nes padarėte išorinius dalykus Žemėje. Jūs darėte išorinius dalykus Žemėje, tačiau nepažvelgėte į rąstą savo akyje ir todėl nepakeitėte savo sąmonės.

Sąmonė, kurią didžioji dauguma krikščionių turi šiandien, nėra įleidžiama į dangų! Negalite įžengti į dangų su šia sąmonės būsena. Štai kodėl privalote prarasti savo gyvybę, savo požiūrį į gyvenimą, savo proto būseną ir pasiekti aukštesnę proto būseną, atgimti Kristuje, tapti nauja būtybe Kristuje, kad galėtumėte įžengti į dangų. Visa tai yra parašyta Evangelijose, jei tik netingėtumėte tai perskaityti.

Veidmainystė ir pyktis krikščionybės judėjime

Pažvelkite į šiuos krikščionis Amerikoje. Veidmainystė turi daug formų, bet štai viena iš jų: daugelis krikščionių vaikšto galvodami, kad yra mielaširdingi žmonės. Jie visada maloniai elgiasi. Daugelis šių krikščionių pastorių švelniai kalba, jie visiems yra malonūs: „Būk palaimintas, mano vaike“, ir jie mano, kad taip turi elgtis krikščionis. Bet tuomet pažvelkite į kai kuriuos iš šių pastorių ir į daugelį jų narių. Pažvelkite į jų veiksmus – iš jų vaisių pažinsite juos. Pažvelkite į skandalus, kurie įvyko krikščioniškose bažnyčiose. Kaip galite turėti žmogų, kuris išorėje prisistatinėja „Dievo žmogumi“, kaip jie save vadina, bet tuo pat metu yra užmezgęs intymius romanus su vyru ar moterimi, arba užsiiminėja finansinėmis machinacijomis ar kad ir kas tai būtų.

Kodėl matote šį kontrastą? Taip, žinau, ką sako krikščionys, jie sako: „Mes visi esame žmonės. Mes visi esame silpni“, kaip kad katalikų bažnyčia sakė apie savo dvasininkus, kurie seksualiai išnaudojo vaikus: „Mes visi esame silpni, mes visi esame žmonės.“ Na, jeigu esi žmogus ir silpnas, kaip gali teigti, jog atstovauji Kristų? Ar aš vaikščiojau seksualiai išnaudodamas vaikus? Matote, mano mylimieji, kodėl egzistuoja šis neatitikimas tarp jų pristatomo įvaizdžio ir to, kas vyksta jų viduje? Nes gi iš tiesų galite matyti, kad jeigu pastorius teigia esąs šis Dievo žmogus, tačiau daro dalykus, kurie nėra iš Dievo, tuomet kažkas turi vykti jo pasąmonėje.

Ir kas gi vyksta daugumos krikščionių Amerikoje pasąmonėje? Kodėl matote, kad kai kurie iš šių žmonių, kurie teigia esantys geri krikščionys, taip smarkiai supyko, kai Trampas nebuvo perrinktas? Kaip taip gali būti, kad jie šitaip supyko, jog net yra pasiruošę skleisti abejones visa demokratine rinkimų sistema, kuri tarptautinių stebėtojų teigimu yra visiškai gerai funkcionuojanti sistema? Kodėl jie yra pasiruošę palaikyti Trampo rinkimų melus? Kas už to slypi? Už to slypi, jeigu į tai pažvelgtumėte, jeigu pažvelgtumėte į jų emocinius kūnus, už to slypi pyktis. Jie pyksta.

Dauguma krikščionių šiandien Amerikoje, tiek nariai, tiek lyderiai, yra pikti. Jie nežino, kodėl pyksta, tad jie daro tai, ką įpykę žmonės universaliai darydavo per visą istoriją. Jie nukreipia savo pyktį į kažką kitą. A, tai tie demokratai; tai tie Antifos nariai; tai tie rinkimų pareigūnai, kurie dalyvavo šioje konspiracijoje, tai dėl jų mes pykstame. Tačiau pyktis yra vidinė būsena. Jis gali būti nukreipiamas į išorines sąlygas, tačiau jis nėra sukeliamas išorinių sąlygų, bent jau ne specifinių išorinių sąlygų.

Kas iš tiesų sukelia pyktį? Na, jeigu paimtumėte liūtą, kuris visą savo gyvenimą laisvas klajojo savanoje; jeigu pagautumėte jį spąstais ir įkištumėte į nedidelį narvą, arba supančiotumėte jį virvėmis, ką pamatytumėte? Liūtas riaumotų, apnuogintų savo nagus ir iltis ir mėgintų įdrėksti kiekvienam, išdrįsusiam prieiti artyn. Sakytumėte, iš žmogiškos perspektyvos, kad liūtas akivaizdžiai pyksta, bet kodėl liūtas pyksta? Todėl, kad yra uždarytas. Jis jaučiasi įkalintas. Kodėl krikščionys pyksta? Todėl, kad jaučiasi įkalinti. Kodėl jie jaučiasi įkalinti? Todėl, kad turi išorinę religiją, kuri jiems kažką teigia. Tačiau kažkur savo viduje jie žino, kad tai, ką jiems teigia jų išorinė religija, nėra tiesa. Jie nujaučia, kad nebus išganyti tikėdami tuo, ką jiems pasakoja išorinė religija. Iš kur jie tai žino?

Ar seksite veidmainiais?

Jie nežino to sąmoningai. Jie tai žino, nes tai yra momentumas, kuris augo kolektyvinėje sąmonėje per pastaruosius 2000 metų. Ganėtinai nemažai krikščionių prisidėjo prie šio momentumo. Tačiau prie jo taip pat prisidėjo ir daugelio kitų religijų nariai, ir daugelis žmonių, kurie nepriklauso jokiai formaliai religijai, prie to prisidėjo. Net ir kai kurie, kurie teigia esantys ateistai arba materialistai, prie to prisidėjo, padarydami tai, apie ką mes tiek daug kartų kalbėjome, prisiimdami atsakomybę už savo psichologijos keitimą, savo sąmonės keitimą. Ir jie patyrė, kad kai pakeičiate savo sąmonę, jūsų gyvenimo patyrimas pasikeičia, jūs tampate nauju žmogumi. Tačiau krikščionims buvo diegiama tikėti, kad jiems nereikia to daryti. Nes kokia yra pamatinė bažnyčių Amerikoje, krikščioniškų bažnyčių Amerikoje skleidžiama žinia? Tai yra, kad jums tereikia laikytis išorinių taisyklių ir būsite išganyti. Jums nėra reikalo pažvelgti į rąstą savo akyje.

Taip, Jėzus sakė tuos žodžius, bet jis tikrai šių žodžių netaikė mums, krikščionims. Krikščionims nereikia ieškoti rąsto savo akyje, nes jei tik laikysimės išorinių taisyklių, būsime išganyti. Tačiau jie žino, kadangi jaučia tą spaudimą iš kolektyvinės sąmonės, kad tai yra melas. Tai yra klastingas, šėtoniškas melas. Nebūsite išganyti būdami krikščioniškos bažnyčios Amerikoje nariais, jeigu nepakeisite savo sąmonės, ką, žinoma, yra įmanoma padaryti, tačiau dauguma žmonių negali to padaryti, nes jie neturi nė menkiausio supratimo, nuo ko reikėtų pradėti. Tad krikščionys jaučia pyktį, nes jaučiasi įstrigę. Jie jaučia iš vidaus, kad nebus išganyti, tačiau negali palikti ar kvestionuoti savo religijos, kuri jiems kalba priešingai. Ir jie yra surakinti, jie yra laikomi būtent toje vietoje, kurioje velnias nori juos laikyti. Jie yra įstrigę, negali pajudėti, jie yra tarsi mekenančios avys, įstrigusios užburtame rate. Iš jų proto būsenos nėra jokios išeities. Tai yra mirtis, kaip apie ją kalbėjau prieš 2000 metų. Paskaitykite Evangelijas ir pamatysite, kaip kalbėjau apie mirtį. Palikite mirusiems laidoti savo numirėlius. Ar tie, kurie yra fiziškai mirę, laidoja kitus lavonus? Ne, tad čia privalo slypėti gilesnė prasmė. Tie, kurie yra dvasiškai mirę, gali laidoti tuos, kurie yra fiziškai mirę, o tie, kurie nėra mirę, gali sekti Gyvuoju Kristumi ir įgyti gyvenimą.

Ką gi daugiau galiu pasakyti, jeigu ne: „Tie iš jūsų, krikščionys Amerikoje, kurie norite gyvenimo, aš prieš jus dedu gyvenimą ir mirtį. Ne tik per šį pasiuntinį, bet ir daugeliu kitų būdų. Ieškokite gyvenimo. Rinkitės gyvenimą! Nes jeigu sąmoningai nesirenkate gyvenimo, pasąmoningai renkatės mirtį.“ Ir tie pastoriai, pažvelkite į juos visus. Pažvelkite, kodėl jie atstumtų Gyvąjį Kristų. Todėl, kad nori jus laikyti įkalintus savo bažnyčiose. Jie nori, kad ateitumėte kiekvieną sekmadienį ir jų klausytumėte, idant jie galėtų jaustis svarbūs. Jie nori, kad duotumėte jiems savo pinigus, idant jie galėtų toliau išsaugoti tą prabangų gyvenimo būdą, kuriuo mėgaujasi kai kurie šių mega-bažnyčių lyderiai.

Ar aš prieš 2000 metų stačiausi sau rūmus Palestinoje? Ne, nes žinojau, kad turiu mažai laiko Žemėje. Kam man būtų buvę būtina turėti kažką Žemėje, jeigu norėjau pakilti į Savo Tėvo Karalystę? Ką tai jums rodo, kad yra krikščionių pastorių, kurie teigia atstovaujantys Kristų, bet tuo pačiu jiems priklauso asmeniniai rūmai ir ištaigingos bažnyčios? Tai jums rodo, kad jie nori kažko Žemėje. Bet kaip tuomet jie gali būti dermėje su Kristumi, kuris nieko nenori Žemėje? Vėlgi, rašto aiškintojai ir fariziejai, veidmainiai, veidmainiai jie visi. Ar seksite veidmainiais? O gal nusileisite vidun ir įgysite kažkokį Kristaus sąmonės patyrimą? Sviedžiu šį iššūkį į kolektyvinę Amerikos sąmonę. Sviedžiu šį iššūkį.

Demokratija yra Kristaus valdžia. Ką sakė katalikų bažnyčia? Ji sakė: „Karalius ir kilmingųjų klasė, žmones, visą populiaciją laikanti savo vergais, jie yra Kristaus valdžia. Karalius gavo patepimą iš Dievo ir jam buvo suteikta dieviška karalių teisė valdyti.“ Štai ką sakė katalikų bažnyčia viduramžiais. Aš sakau: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone! Tegul žmonės sprendžia. Tegul sprendžia dauguma ir pamato, kokias jie gaus patirtis, suteikiančias jiems galimybę pakeisti savo sąmonę. O kas gi tau? Tu sek paskui mane! Kodėl tai sakiau? Todėl, kad kokia gi prasmė kovoti dėl to ar ano klausimo, kuris ilgalaikėje perspektyvoje neturi jokios reikšmės? Aš noriu augimo sąmonėje, kuris atveria žmonių protus ir širdis Kristaus sąmonei, Šventajai Dvasiai, ir todėl jie gali pasikeisti, idant atrastų tą Dievo karalystę viduje, nes jie atgimtų į naują būtybę Kristuje. Štai ko aš noriu. Tai negali būti primesta per prievartą. Jokia diktatūra, ar ji būtų katalikų, komunistų ar kapitalistų, negali priversti žmonių pakeisti savo sąmonės, bent jau ne aukštyn. Ji gali priversti juos pakeisti savo sąmonę žemyn. Sąmonės kėlimas gali vykti tik savanoriškai.

Ir kokia yra demokratijos esmė? Savanoriški žmonių pasirinkimai. Krikščionybės religija Amerikoje nėra demokratiška. Savo mąstymu ji yra diktatoriška. Todėl ji yra, kaip ir kiekviena diktatoriška visuomenė, dominuojama nedidelio elito, kuris mano žinantis geriau. Tai yra puolusios būtybės, kurios mano žinančios geriau už Dievą, kaip turėtų veikti visata. Jos nežino.

Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau duoti šiame mokyme. Esu dėkingas tiems iš jūsų, kurie ryžotės klausytis, atverti savo protus ir čakras būti transliacinėmis stotimis, siunčiančiomis tai į kolektyvinę sąmonę. Žinoma, daug žmonių niekada šito neperskaitys ar neišgirs, tačiau tai nereiškia, kad tai negali jų paveikti, šis spinduliavimas per kolektyvinę sąmonę, kaip besiritančios bangos, kaip jos iš tiesų ritasi, ir kaip tai darė visi mūsų diktavimai.

Ir galite sakyti: „Bet kur rezultatai? Kur yra tie pokyčiai?“ Visų pirma, jūs gi matėte daug pokyčių per praėjusius 20 ar 50, ar 70 metų, argi ne taip? Visų antra, yra daug pokyčių, kurie persifiltruoja žemyn per identiteto, mentalinį ir emocinį lygmenis, ir jiems tereikia tam tikros kibirkšties, kad taptų fiziškais. Kažkieno, kas ryžtųsi atverti savo protą, daugelio žmonių, kurie ryžtųsi atverti savo protus, ir staiga įvyksta tas pokytis, ir niekas nebėra kaip buvę. Tai gali įvykti ir Amerikoje. Susiskaldymas, priešiškumas, kuriuos šiandien matote, gali beveik akimirksniu išnykti. Daugelis žmonių gali nubusti ir suvokti, kad egzistuoja nenuoseklumas tarp teigimo, kad esate geri krikščionys, ir tuo pat metu jaučiamo pykčio kitai žmonių grupei. Nes argi tai yra „darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų?“ Ir juk tai iš tiesų buvo vienas pagrindinių mano įsakymų, kurio joks krikščionis iš tiesų negali paneigti. Jie gali jį klaidingai interpretuoti, manydami, kad iš tiesų daro kitiems tai, ką norėtų, kad kiti jiems darytų, tačiau tai, vėlgi, yra veidmainystė.

Net ir Kristus privalo kartais atsitraukti ir tiesiog leisti situacijai vystytis. Tad su tuo, užsklendžiu jus Džiaugsmo Liepsnoje, kuria AŠ ESU.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels