Dangus

Nuraminkite savo protą ir plaukite su Gyvenimo Upe


Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2022 metų spalio 10 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare „Demokratijos prikėlimas“.


AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. „Audringos mintys rimsta manyje“. Kai buvau įsikūnijime Buda prieš tuos daugybę šimtmečių, didelė dalis mano tarnystės, galite ją vadinti Budos Sangha, buvo padėti mokiniams nuraminti protą, nuraminti audringas mintis. Tai buvo būtina prieš 2500 metų. Jums beveik neįmanoma įsivaizduoti, kaip žmonės gyveno tais laikais. Ar galite įsivaizduoti? Ar prisimenate, tie iš jūsų, kuriems yra pakankamai daug metų, koks buvo gyvenimas, kai nebuvo interneto? Ar galite įsivaizduoti, koks buvo gyvenimas, kai nebuvo televizijos? Kai nebuvo radijo? Ar galite įsivaizduoti, kai nebuvo knygų, kai dauguma žmonių nemokėjo skaityti?

Audringos mintys

Žinoma, dauguma žmonių buvo užsiėmę fiziniais darbais, dirbdami dėl savo pragyvenimo. Tačiau nebuvo nieko, kas juos linksmintų ar stimuliuotų, lyginant su tuo, ką turite šiandien. Pamąstykite: kiek šiuolaikiniame pasaulyje yra dalykų, traukiančių jūsų dėmesį? Ar reikia stebėtis, kad turite audringas mintis? Yra tiek daug dalykų, kurie reikalauja jūsų dėmesio, reikalauja jūsų reagavimo, reikalauja, kad kažką darytumėte. Tačiau net ir anais laikais buvo kažkas panašaus. Net ir anais laikais didžiausias iššūkis, su kuriuo aš, kaip dvasinis mokytojas, susidurdavau, buvo žmonių audringos mintys.

Dauguma žmonių, ir šis pasiuntinys iš tiesų gali tai atpažinti ir savyje, pereina laikotarpį, kai jie iš pradžių atranda dvasinį kelią ir jis juos intensyviai stimuliuoja. Daugelis jūsų užaugote neturėdami jokio dvasinio turinio savo gyvenime. Tačiau žinojote, kad yra kažkas, ko jums trūksta, jūs ilgėjotės kažkokio supratimo. Atrandate dvasinį mokymą ir jūsų protas nuspaudžia gazą iki dugno. Norite studijuoti mokymą, norite jį suprasti, norite jį įsisąmoninti, norite praktikuoti tas dvasines praktikas, kurios yra rekomenduojamos mokyme. Ir jūs labai stipriai į tai susikoncentruojate.

Ir nėra taip, kad tai būtų kažkas blogai. Turite tai pereiti. Bet ar suvokiate, kad tai iš tiesų sukelia naują audringų minčių lygmenį? Daugelis žmonių susikoncentruoja į išorinį mokymą, į išorines praktikas, į išorinę kultūrą toje organizacijoje, kurioje jie yra. Ir jie taip stipriai į visa tai įsisuka, kad beveik nebelieka momento, kai jų protas galėtų pabūti ramybėje, kai jų protas galėtų pabūti neutralus, kai jie galėtų klausytis. Kai jie turėtų klausančią ausį.

Nuolatinės projekcijos į jūsų protą

O tuomet ateina momentas, kai susiderinate su vidiniu keliu. Ir dabar jūs suvokiate, kad esmė čia iš tiesų nėra sekti išorinėmis praktikomis ar studijuoti išorinius mokymus. Esmė yra spręsti psichologiją. Susitelkiate į savo psichologijos išrišimą, kaip daugelis jūsų, tarp jų ir šis pasiuntinys, darėte tai daugelį metų. Tačiau tai yra dar vienas audringų minčių lygmuo. Staiga jums ateina mintis: „O galbūt aš turiu šią tendenciją savo psichologijoje. Kodėl sureagavau į tą situaciją šiuo būdu? Ar čia yra kažkas, ko nesu pamatęs? Ar čia yra kažkas, ko nesu išsprendęs? Geriau jau į tai pažvelgsiu, geriau jau atrasiu, kas tai yra, nes tikrai nenoriu, kad šis neišspręstas dalykas kabotų mano prote.“ Kiekvienam kelio lygmeniui egzistuoja audringų minčių rinkinys. Jos yra projektuojamos į jūsų protą iš tamsos jėgų, puolusių būtybių, iš kolektyvinės sąmonės ir iš jūsų atskirųjų savasčių, kurios jums dar liko. Tad egzistuoja šis nuolatinis projektavimas.

Jūs, žinoma, galite kažką dėl to padaryti. Mes jus mokėme, kad galite paprašyti Arkangelo Mykolo užsklęsti jūsų protą ir jūsų čakras. Galite paprašyti Astrėjos jus išlaisvinti nuo daugybės saitų su tamsos jėgomis. Tačiau vyksta šis pastovus audringų minčių projektavimas. Kai kurie budizmo mokytojai vadina tai „beždžionėlės protu“, nes jis visada mąsto. Turite šį nuolatinį projektavimą. Ką galite padaryti? Ar galite tai išjungti? Jūs iš tiesų negalite to išjungti. Puolusios būtybės nesiliaus daryti to, ką daro. Kolektyvinė sąmonė nesiliaus daryti to, ką daro. Galite išrišti savastis ir tai sumažins šias mintis. Ir vis dėlto, jūs vis dar tebeturėsite smegenis, fizines smegenis. O fizinės smegenys yra sukurtos mąstyti, ar bent jau nešioti mintis. Tačiau fizinės smegenys taip pat sugeba kurti mintis, ne aukštesnes mintis, bet jos sugeba kurti mintis, ir jos taip pat gali sukurti įvairius patyrimus ir pojūčius. Kai įžengiate į dvasinį kelią, jūsų smegenys pradeda kurti dvasingas mintis, ir jūs galite jausti privalantys jas mąstyti. Šis pasiuntinys kelyje buvo daug metų, kol galiausiai suvokė, kad iš tiesų neprivalo mąstyti kiekvienos jam į galvą atėjusios minties.

Kompulsinė minčių grandinė

Pamąstykite apie tai: staiga tarsi iš niekur jums į galvą ateina mintis. Ji gali būti suprojektuota iš kažkur, su kuo jūs neturite nieko bendra. Ir vis dėlto, jūsų protas jaučia pareigą mąstyti šią mintį. Jūs galvojate, dauguma žmonių galvoja, kad tai yra jų mintis. Ir jūs jaučiate pareigą mąstyti šią mintį. Vyksta procesas, per kurį mintis rutuliojasi jūsų prote. Bet tuomet ši mintis atveda prie asociacijos. Ir staiga ji atveda prie kitos minties, ir jums nė nespėjus susivokti, praeina keletas minučių, ir nuo pirminės minties jūs nuėjote į visas šias gretutines mintis ir toli palikote pirminę mintį. Šiam pasiuntiniui prireikė daug laiko iš tiesų pasiryžti pripažinti, kad jis patirdavo šį reiškinį visą savo gyvenimą. Ir kad šios minčių grandinės, šie mąstymo procesai jo niekur nenuvedė, jie nieko nedavė. Jie nieko neišsprendė, nors kartais ir įgydavo problemų pavidalą. Tačiau tai niekada nesiliovė. Tai iš tiesų niekada nieko neišsprendė, nieko nesukūrė.

Nesakau, kad negalite turėti konstruktyvių minčių, kurios jus paskatintų imtis veiksmų ir sukurtų rezultatą. Tačiau dažnai jūs tiesiog turite mintis, kurios eina ratais arba veda nuo vienos temos prie kitos ir nieko nesukuria. Būtent tai vadinu audringomis mintimis. Daugelis žmonių, didžioji žmonių dalis jaučia: „A, bet tai turi būti mano mintis, nes kitaip ji neatsirastų mano galvoje, jeigu tai nebūtų mano mintis, o jeigu tai yra mano mintis, aš privalau ją mąstyti, privalau ja sekti, privalau sukoncentruoti į ją savo dėmesį.“ Daugelis žmonių praleidžia visą savo gyvenimą šioje proto būsenoje, pastoviai turėdami visas šias nevaldomas mintis, kurias jie jaučia privalantys mąstyti. Šios mintys atveda prie asociacijos, tai tęsiasi keletą sekundžių, tuomet tai atveda prie dar vienos asociacijos, ir jie šokinėja nuo vieno, prie kito, prie sekančio, kaip beždžionėlė, šokinėjanti medyje. Jie niekur nenueina, kaip ir beždžionėlė niekur nenueina. Ji šokinėja nuo šakos ant šakos, tačiau vis dar tebėra medyje.

Protas nori būti užsiėmęs

Ateina momentas kelyje, kai tampa būtina įsisąmoninti šį fenomeną ir paklausti savęs: „Ar iš tiesų noriu, kad mano protą okupuotų šios audringos mintys? Ar noriu jausti privalantis jas mąstyti ir eiti į šiuos mąstymo procesus, į šias asociacijas, šį nuolatinį zujimą pirmyn ir atgal?“ Būdami dvasios mokiniu jūs dažnai tai neutralizuojate, nes kai studijuojate dvasinį mokymą, esate susikoncentravę į mokymą, ir staiga jūs atsijungiate, dažnai to net nesuvokdami, nuo visų šių minčių, nes esate susikoncentravę į mokymą. Mintys ateina į jūsų protą, nes jūsų protas ir jūsų smegenys yra sukurti mąstyti, tad jie mano, kad turi visą laiką mąstyti. Egzistuoja jūsų proto dalis, net ir jūsų smegenų dalis, kuri jaučia, kad jeigu ji nemąsto, kažkas yra ne taip, ji neatlieka savo darbo. Tai būtų kažkas panašaus į tai, jeigu jūsų širdis nustotų plakti. Tai, žinoma, būtų didelė problema. Tačiau iš tiesų nėra problema, jeigu jūsų protas nemąsto, ir visgi jūsų protas mano, kad tai yra problema. Jis mano, kad mirs, jeigu nemąstys.

Jūs taip pat galite tai neutralizuoti kalbėdami šaukinius ir invokacijas, nes tai užima jūsų protą. Matote, protas privalo būti kažkuo užimtas. Jis gali studijuoti dvasinį mokymą, jis gali kalbėti šaukinius ir invokacijas, jis gali daryti kažką praktiško, tačiau protas turi turėti kažkokį turinį prote. Turi būti kažkas, kas vyktų prote. Kitaip protas jaučia, kad kažkas yra ne taip. Galite pamatyti, kad protas turi šią tendenciją norėti būti užsiėmęs. Protas nori kažką daryti. Jau prieš daugelį metų šis pasiuntinys suvokė, kad egzistuoja tokia jo proto dalis, kuri mėgsta spręsti problemas. Ir ji buvo sukurta spręsti problemas. Ir ji privalėjo turėti problemų, kurias galėtų spręsti. O jeigu neturėdavo problemų, kurias galėtų spręsti, iš išorės, ji susikurdavo jas iš vidaus. Ir jis suvokė, jog gali praleisti visą savo likusį gyvenimą spręsdamas problemas savo prote, kurios buvo sukurtos jo prote. Bet ar tai padės jam kažką pasiekti dvasiniame kelyje ar gyvenime?

Kaip galite pabėgti nuo minčių?

Jeigu pastebėsite save, šito klausydami arba tai skaitydami, kas šiuo metu vyksta jūsų prote? Jūs pripažįstate, kad aš esu dvasinis mokytojas ir pakylėtasis mokytojas. Aš jums duodu mokymą ir darau tai su tikslu. Noriu jums padėti progresuoti dvasiniame kelyje, tad jūs jaučiate pareigą sutelkti savo dėmesį į mokymą. O kas įvyksta, kai jūs tai darote? Jūsų prote kyla mintys. Tai gali būti pačios įvairiausios mintys skirtingiems žmonėms. Tačiau jums kyla tam tikros mintys: „Ką reiškia šis mokymas? Kaip aš galiu jį pritaikyti? Ką aš galiu padaryti? Kaip gi galėčiau ištrūkti iš šių audringų minčių? Nes juk regis būtent tai sako Gautama, kad aš turėčiau tai padaryti.“ Kai kurie iš jūsų galite pajausti beviltiškumą, kai kurie iš jūsų galite pradėti mąstyti apie būdus, kaip galėtumėte nustoti mąstyti. Kaip tai iš viso yra įmanoma? Ir klausimas yra toks: ką jums daryti?

Daugelis dvasinių mokytojų ir daugelis dvasios mokinių amžių bėgyje mėgino šią problemą spręsti įvairiais būdais. Daugelis žmonių, ypač budizmo tradicijoje, žinojo apie beždžionėlės protą. Daugelis žmonių išsikėlė sau tikslą nuraminti protą. Jie naudojo įvairius įrankius, meditaciją, kontempliaciją, protui nuraminti. Daug, daug žmonių šiandien, tiek Amerikoje, tiek kitur, studijuoja budizmą, mėgina pritaikyti budizmo mokymus. Jie gyvena vakarietiškame pasaulyje, tačiau mano, kad vis tiek turėtų sugebėti nuraminti savo protą, kaip tą jūs tariamai galite padaryti kažkokioje sanghoje ar ašrame, Rytuose esančiuose kalnuose.

Tačiau jeigu gyvenate šurmuliuojančiame Vakarų pasaulyje, kiek tai yra realistiška? Su visais tais dalykais, kurie traukia jūsų dėmesį, su visais tais dalykais, kurie yra ant jūsų projektuojami, kiek tai yra realistiška, kad galėsite nuraminti protą? Tiesą sakant, jeigu nukeliautumėte į Himalajus ir apsigyventumėte vienuolyne, ar būtų realistiška nuraminti protą net ir tenai? Atsižvelgiant į šiuolaikinį pasaulį ir masinę sąmonę, jūs galite būti izoliuoti geografiškai, tačiau ar mintis turi ribas? Ar mintis privalo paklusti kosminiam greičio limitui ar šviesos greičio limitui? Ne, minčiai nėra būtina nukeliauti į konkrečią vietą, kad galėtų ten būti fiziškai. Ji akimirksniu atsiduria tenai. Kaip galite pabėgti nuo minčių? Kaip galite pabėgti nuo masinės sąmonės? Žinoma, egzistuoja skirtingi intensyvumo laipsniai, tačiau jūs niekada iš tiesų negalėtumėte pabėgti. Ir kaip gi galėtumėte pabėgti nuo savo pačių proto, kuris nori visą laiką mąstyti, kad jaustųsi atliekantis savo darbą?

Na, amžių bėgyje, žmonės atrado įvairių būdų su tuo tvarkytis. Kai kurie budizmo mokytojai pripažino, jog tai yra neįmanoma. Ir tuomet jie kvestionavo, ar iš viso yra būtina nuraminti protą.

Negalite nutildyti proto mąstydami apie tai, kaip nutildyti protą

Norėčiau pasiūlyti, kad vienas iš būdų tvarkytis su šia problema, yra pripažinti, kad esate pakylėtųjų mokytojų mokinys ir mes jums perdavėme tam tikrus įrankius. Jūs, žinoma, naudojatės įrankiais. Kviečiate apsaugą, prašote išlaisvinimo, prašote, kad jūsų protas būtų apsaugotas ir užsklęstas nuo tamsos jėgų ir masinės sąmonės. Tai daryti yra svarbu. Tai daryti yra vertinga. Tačiau taip pat norėčiau pasiūlyti, kad tarp visų savo šaukinių ir invokacijų, visų savo studijų ir visų savo kasdienių veiklų, atidėtumėte šiek tiek laiko tiesiog pasėdėti. Nemėgintumėte nutildyti proto, nes kai mėginate nutildyti protą, ką jūs darote? Jūs naudojatės protu protui nutildyti. Ir kaip gi kitaip protas galėtų nutildyti protą, kaip tik mąstydamas, kaip galėtų nutildyti protą? Kai mąstote, kaip nutildyti protą, jūs vis dar tebemąstote. Protas daro tai, ką jis mano turintis daryti, net jeigu tariamai norite nutildyti protą.

Minčių atidavimas

Aš jums siūlau kitokį metodą. Visų pirma, turėtumėte nuspręsti paskirti šiek tiek laiko nueiti į tylų kambarį, galite iš pradžių sukalbėti šaukinius ir invokacijas, bet nueikite į tylų kambarį. Nesėskite į meditacinę pozą sukryžiuotomis kojomis, kaip paprastai yra daroma. Atsigulkite ant minkštos lovos arba sofos, kad galėtumėte atpalaiduoti savo kūną ir nebūtų jokių pojūčių, jokio diskomforto stengiantis išlaikyti tam tikrą poziciją. Tiesiog atsigulate, geriau būtų tamsiame kambaryje, bet bent jau tyliame kambaryje. Ir tuomet jūsų tikslas yra nutildyti protą, būti neutralioje proto būsenoje. Yra svarbiau būti neutraliu nei nutildyti protą, kad neturėtumėte jokių minčių. Užuot kažką mėginę pasiekti, užuot stengęsi, jūs turite tikslą: „Aš būsiu neutralus.“

Tai reiškia, kad nemėginate išstumti minčių, jūs tiesiog į jas neįsitraukiate. Nusprendžiate: „Esu čia ne tam, kad apie kažką mąstyčiau. Esu čia ne tam, kad kažką suprasčiau. Esu čia ne tam, kad kažką pamatyčiau. Esu čia ne tam, kad išspręsčiau kažkokias problemas ir patirčiau kažkokią epifaniją. Aš čia esu tik tam, kad neįsitraukčiau į ateinančias mintis.“ Tad jūs gulite užmerktomis akimis. Tiesiog stebite protą. Atėjus minčiai, tyliai pasakote savo prote: „Atiduodu. Paleidžiu.“ Atiduodate mintį. Užuot apie ją mąstę, užuot nukreipę į ją savo dėmesį, leidę minties asociacijoms nueiti įvairiausiomis kryptimis, jūs atiduodate, apie tai nemąstote, jūs tiesiog ją paleidžiate. Iš pradžių tai gali būti sunku. Tačiau kuo daugiau atskirųjų savasčių būsite išrišę savo prote, tuo lengviau tai bus. Ir galėsite pasiekti tašką, kuomet, bent jau kurį laiką, galėsite nepaliauti tai daryti: „Aš atiduodu. Paleidžiu. Atiduodu. Atiduodu.“ Atėjus bet kokiai minčiai – jūs tiesiog ją atiduodate. Jūs į ją neįsitraukiate. Labai gali būti, kad pastebėsite, jog jūsų protas gali pradėti jausti nerimą. Jis gali paklaikti, gali imti panikuoti: „Kodėl tu nemąstai minčių, kurias tau siunčiu? Kodėl tu mane ignoruoji? Ar aš tau nebepatinku?“ Ir visi tie dalykai gali ateiti pas jus. Arba jūs tiesiog galite pajausti tam tikrą nerimą arba sumišimą, nes protas nežino, ką daryti, kai nemąstote minčių. Tačiau jūs galite nesiliauti tai daryti.

Na ir dabar, retkarčiais gali ateiti mintis, kuri patrauks jūsų dėmesį. Jūs ja sekate. Ir jūs einate čia ir ten, ir staiga suvokiate: „O, bet aš ir vėl galvoju.“ Bet tuomet jūs tiesiog grįžtate: „Atiduodu. Atiduodu. Atiduodu.“ Būkite atsargūs. Nepasiduokite desperacijai. Nesusikurkite įtampos. Nestresuokite dėl to. Nejauskite, kad turėjote sugebėti padaryti šį pratimą ir turėjote sugebėti atiduoti mintis. Tiesiog praktikuokite tai atsipalaidavusiu būdu, kuo labiau atsipalaidavę. Ir jums iš tiesų gali būti naudinga patirti šiuos momentus, apie kuriuos kalbėjome, kai Sąmoningasis AŠ peržengia išorinio proto ribas ir patiria grynąją sąmonę. Kas yra grynoji sąmonė? Na, tai yra buvimas sąmoningu be jokių minčių. Tai yra, jūs esate sąmoningi, tačiau sąmonėje nėra jokio turinio.

Mantros naudojimas

Kai kurios meditacijų technikos tai iškelia savo tikslu. Kai kurios meditacijų technikos naudoja mantrą, kuri neturi jokios prasmės; jūs tiesiog kartojate mantrą. O tuomet, jeigu suvokiate galvojantys, tiesiog grįžtate prie mantros. Tam tikra prasme, būtent tai jūs čia darote. Tačiau mantra yra tokia: „Atiduodu“. Jeigu jums tai neveikia, galite naudoti mantrą. Siūlau jums naudoti OM, OM tyliai savo prote. Kai jums ateina mintis, jūs tiesiog grįžtate prie OM. Susitelkiate į OM, kartojate OM. Tačiau daugeliui jūsų efektyviau bus sakyti: „Atiduodu, atiduodu mintį.“

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad tai yra stebuklingas vaistas, kuris būtinai nuramins audringas mintis. Tačiau jums gali būti naudinga tai praktikuoti. Neprivalote to daryti ilgai. Netgi neprivalote to daryti kiekvieną dieną. Tiesą sakant, galite tai daryti atsigulę nakčiai, prieš eidami miegoti. Tai gali atverti jūsų protą tam tikram ramybės jausmui. Ramybei, kuri nutildo Samsaros jūrą.

Proto nutildymas būnant neutraliu

Kas yra Samsaros jūra? Daugelis mano, kad tai yra pasaulis ir fizinės veiklos pasaulyje, tačiau iš tiesų tai yra protas. Kur vyksta kentėjimas? Prote. Kur įveikiate kentėjimą? Prote. Tačiau žmonės, kurie nesuvokia Budos mokymų, koncentruojasi į išorinius dalykus. Jie mano, kad būtent išorinės aplinkybės verčia jų protą patirti kančias. Ir todėl jie mano, kad vienintelis sprendimas yra pakeisti išorines aplinkybes. Tačiau daugeliu atvejų, jie negali pakeisti išorinių aplinkybių, iš dalies dėl to, kad kiti žmonės nenori bendradarbiauti, tad jie gyvena šioje nuolatinėje frustracijoje, kuri yra Samsaros jūra.

Na ir dabar, jūs galite, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniu, susikurti savo Samsaros jūros versiją, kurioje jūs, kaip Padma Sambhava sakė, nuolatos koncentruojatės kažką spręsti savo psichologijoje ar keisti pasaulį, ar kalbėti invokacijas, ar suprasti mokymus, ar kažką daryti pasauliui pakeisti, ar skleisti mokymus, ar kad ir kas tai būtų. Galite pažvelgti į šį pasiuntinį ir sakyti: „Na, jis buvo dvasiniame kelyje daugelį metų, jis buvo pasiuntiniu beveik 20 metų, jo gyvenimas buvo prasmingas, nes jis dirbo su pakylėtaisiais mokytojais perduodamas visus šiuos mokymus ir knygas, ir svetaines, ir taip toliau.“ Tačiau gali būti, kad nesuvokiate, koks didelis jam tai buvo iššūkis. Jis galėjo mirtinai nusidirbti. Jis galėjo įstumti save į streso būseną, kurioje jo protas būtų palūžęs. Jis būtų buvęs prislėgtas atsakomybės jausmo, kad turi daryti tą ir aną. Ir, žinoma, buvo tokių periodų, kai jis patyrė nemažą frustraciją, jausdamas, jog kad ir ką bedarytų, to nepakanka, ir visada norėjo padaryti dar daugiau. Tačiau, šiaip ar taip, jis visa tai išgyveno, ir mes norime, kad ir jūs visi išgyventumėte. Ir jis išgyveno mąstydamas apie šiuos dalykus, apie kuriuos aš jums kalbėjau. Apie būtinybę atrasti pusiausvyrą, atrasti Vidurio Kelią, nepasiduoti frustracijai, nepasiduoti desperacijai, nežiūrėti į tai obsesiškai-kompulsiškai. Ir retkarčiais tiesiog nutildyti protą.

Šiam pasiuntiniui padėjo tai, kad jis jau pačiame ankstyviausiame etape suvokė, jog kad galėtų priimti žinią iš pakylėtųjų mokytojų, privalo būti neutralioje proto būsenoje. Galbūt jūsų dangiškajame plane jums nėra numatytas pasiuntinio vaidmuo, tačiau jūsų dangiškajame plane iš tiesų yra numatyta gauti nurodymus tiesiogiai iš mūsų, užuot juos gavus iš išorinio mokymo. Tam, kad galėtumėte išgirsti savo AŠ ESU Esatį ar pakylėtąjį mokytoją, turite būti neutralioje proto būsenoje. Turite paskirti šiek tiek laiko, kuomet stengtumėtės būti toje neutralioje proto būsenoje nesistengdami, bet apgaudami savo protą, supainiodami protą, idant audringos mintys nepagautų jūsų dėmesio.

Subalansuotas požiūris į mokymus

Tiek daug dalykų traukia protą. Tiek daug dalykų. Suprantame, kad mūsų mokymai lengvai gali būti paversti dar vienu jūsų protą traukiančiu dalyku. Mes prisiimame apskaičiuotą riziką. Jeigu pastebėsite, kas įvyko per tuos beveik 20 metų, per kuriuos veikė ši dispensacija, pamatysite, kaip anksčiau sakėme, kad buvo perduoti įvairių lygmenų mokymai. Mokymai, kurie peržengė tai, kas buvo perduota pačioje pradžioje. Matėte, kad buvo žmonių, kurie atrado mokymą, kurį laiką juo domėjosi, bet tuomet perėjo prie kažko kito. Kai kurie apkaltino pasiuntinį, kad jis tapo netikru pasiuntiniu. Kiti tiesiog atrado kitą mokymą, į kurį sukoncentravo savo dėmesį.

Mes įvertinome, kad šis pasiuntinys ryžosi transcenduoti savo sąmonės lygį iki tokio lygmens, kad galėjome perduoti visus šiuos skirtingų lygmenų mokymus, ir todėl mes perdavėme ir toliau perdavinėsime mokymus, nes norime perduoti kiek įmanoma daugiau mokymų į fizinę plotmę. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte jausti pareigą visada sekti vėliausiu mokymu. Viskas yra gerai, jeigu atrandate tam tikrą mokymą, netgi tokį, kuris buvo perduotas prieš daugelį metų, kuris jus traukia ir atrodo jums svarbus. Viskas su tuo yra gerai, jeigu koncentruojatės į tą mokymą, studijuojate jį, praktikuojate jį, įsisąmoninate ir tuomet ignoruojate tai, kas yra perduodama šiuo metu.

Neprivalote dalyvauti kiekvienoje konferencijoje ar vebinare. Neprivalote perskaityti kiekvieną knygą ar kiekvieną diktavimą, ar kiekvieną atsakymą, kuris yra įkeliamas. Neturėtumėte jausti streso būdami šiuose mokymuose. Tai yra ganėtinai didelis pasikeitimas nuo to, kaip tai buvo ankstesnėse organizacijose, kuriose buvo daug labiau koncentruojamasi į tai, kad žmonės visą laiką kažką darytų, netgi valandų valandas kalbėtų šaukinius pasauliui pakeisti. Tačiau mes norime jus išlaisvinti eiti vidun, koncentruotis į tuos mokymus, į kuriuos jaučiate turintys koncentruotis, ir tuomet ignoruoti visa kita. Viskas su tuo yra gerai, jeigu nuspręsite paskirti keletą mėnesių arba keletų metų koncentruotis į tam tikrą mokymą, o tuomet pajausite, kad nuėjote tiek toli, kiek jums reikėjo su tuo nueiti, ir dabar jūs grįžtate ir sakote: „Tai ką šie mokytojai veikia dabar?“
Nėra vieno būdo eiti dvasiniu keliu. Atėjimas į dvasinį mokymą neturėtų tapti tramdomaisiais marškiniais kaip tai buvo daugeliui, tiek pakylėtųjų mokytojų mokinių, tiek kitų dvasios mokinių, o taip pat, žinoma, ir daugumai religingų žmonių. Tačiau, kad to išvengtumėte, turite ryžtis pažvelgti į savo psichologiją ir suvokti, kad ši reakcija ateina iš kažkokios savasties jūsų prote. Mokytojas MOR sakė: „Pažvelkite į gyvenimą. Viskas, kas nutinka gyvenime, yra galimybė dirbti su savo psichologija.“ Na, žiūrėkite į dvasinį mokymą, dvasinį kelią ir dvasinį judėjimą tuo pačiu būdu. Viskas yra galimybė pamatyti kažką savo pačių prote, savo pačių psichologijoje, kas tenai nėra išspręsta. Kodėl jūs reaguojate taip, kaip reaguojate?

Jūsų vidinio patyrimo priežastis yra jūsų protas

Matote žmones, kurie paliko dvasinį mokymą, ir dabar jie kaltina guru arba mokytoją, arba pasiuntinį, arba patį mokymą. Ką jie daro? Jie projektuoja į išorę, kad jų patyrimo priežastis yra jų proto išorėje. Patyrimas yra jų proto viduje, tačiau priežastis yra išorėje. Na, tuomet jūs iš tiesų nesate dvasios mokinys, nes dvasinio kelio esmė yra įvaldyti savo paties protą. Ir kaip galėsite įvaldyti savo paties protą, jeigu manysite, kad jūsų vidinio patyrimo priežastis yra už jūsų proto ribų? Jeigu manote, kad kažkoks guru ar kažkoks pasiuntinys turi galią kontroliuoti jūsų vidinį patyrimą, esate bejėgiai pakeisti savo vidinį patyrimą. Tačiau jeigu esate bejėgiai pakeisti savo vidinį patyrimą, kaip galite daryti progresą dvasiniame kelyje, kurio esmė yra įvaldyti savo vidinį patyrimą? Kognityvinis disonansas yra teigti, kad esate dvasios mokinys, tuo pat metu projektuojant, kad jūsų vidinio patyrimo priežastis yra išoriška jūsų protui.

Kai tikitės, kad mokymas patvirtins jūsų suvokimo filtrą

Mes matome, ne konkrečiai šiame judėjime, bet iš tiesų daugelyje dvasinių judėjimų, kad egzistuoja tam tikras procentas žmonių, kurie atranda dvasinį mokymą, vertingą ir tikrą dvasinį mokymą, bet tuomet jie įsitraukia į šią reakciją. Arba jie lieka toje reakcijoje, nes buvo joje prieš atrasdami mokymą, ir ši reakcija yra, kad jie projektuoja į išorę. Ką Jėzus paaiškino apie Petro sąmonę? Petras atpažino, kad Jėzus kažkuo išsiskiria iš kitų. Tačiau jis nesuvokė, kad Jėzaus išskirtinumas buvo tame, jog jis egzistavo už Petro proto ribų ir todėl galėjo suteikti Petrui atskaitos tašką iš už jo proto ribų. Vietoj to, Petras norėjo įtraukti Jėzų į savo paties protą ir priversti jį paklusti įvaizdžiams ir lūkesčiams, kuriuos turėjo savo prote.

Tūkstančiai, dešimtys tūkstančių žmonių, tiek Vakaruose, tiek Rytuose, bet ypač Vakaruose, atrado tikrą dvasinį mokymą, bet tuomet jie ėmė projektuoti į išorę. Jie pripažįsta, kad tame mokyme yra kažkas tokio, tačiau jie pradėjo projektuoti, siekdami priversti mokytoją paklusti jų lūkesčiams. Jie nesuvokė, kad esminis dvasinio kelio tikslas yra išsilaisvinti iš jūsų prote egzistuojančių limitų, juos transcenduoti ir išrišti.

Išorinė sąlyga tėra įžiebėjas, o ne tikroji priežastis

Kai šitai suvokiate, matote, kad iš tiesų negali egzistuoti išorinė priežastis, kuri sukeltų vidinius fenomenus jūsų prote. To negali būti. Vidiniai jūsų proto fenomenai yra sukuriami proto. Jie gali būti įžiebti, jie gali būti reakcija į išorinę situaciją, tačiau išorinė situacija nesukėlė vidinės būsenos. Protas sukuria vidinę būseną savo reagavimu į išorines sąlygas. Tokia yra mokymų, kuriuos aš perdaviau prieš 2500 metų, esmė. Nerasite to jokiuose rašytiniuose šaltiniuose. Tai nebuvo išreikšta tiksliai tokiais žodžiais, tai nebuvo išreikšta taip tiksliai kaip tai galime padaryti šiandien, kadangi kolektyvinė sąmonė buvo pakelta. Tačiau būtent tai mėginau perduoti savo mokiniams. Kai kurie tai suvokė, daugelis nesuvokė. Jėzus taip pat mėgino tai perduoti savo mokiniams. Kai kurie tai suvokė, tačiau daugelis nesuvokė, ir Petras buvo tik vienas iš tų, kurie nesuvokė.

Mes tikimės, kad tie iš jūsų, kurie esate atviri šiems mokymams, sugebėsite perjungti tą jungiklį savo prote. Sugebėsite priimti, kad niekas už jūsų proto ribų nėra priežastis tam, kas vyksta jūsų proto viduje. Viskas, kas vyksta jūsų proto viduje, yra jūsų prote egzistuojančių sąlygų rezultatas. Galite pamanyti, kad tai, ką sakau, prieštarauja mano anksčiau išsakytam teiginiui apie daugybę minčių, kurios yra projektuojamos į jūsų protą. Bet matote, mintys tegali sužadinti šabloną, atskirąją savastį, kuri jau egzistuoja prote. Aš apie tai kalbėjau prieš 2500 metų, kalbėjau apie samskaras prote, šablonus prote. Mes tai dabar vadiname atskirosiomis savastimis. Jos tenai egzistuoja miego būsenoje, snaudžia. Bet štai įvyksta kažkokia išorinė situacija, kažkokia mintis yra suprojektuojama į jūsų protą, ir ji pažadina vieną iš šių savasčių, kuri tuomet ima veikti. Tačiau jeigu dėmesį koncentruosite į išorinę priežastį arba išorinę sąlygą, ir manysite, kad tai yra priežastis, kaip galėsite pakeisti vidinę jūsų prote vykstančią reakciją? Jūs negalite išjungti minčių, kurios ateina, kurios yra į jus projektuojamos. Jūs negalite, būdami vienu individu, pakeisti kolektyvinės sąmonės. Tačiau iš tiesų galite pakeisti savo sąmonę, kad nebereaguotumėte į kolektyvinę sąmonę.

Ką reiškia nutildyti protą

Ir tai gali palaipsniui įvykti, kai išrišate savastis, kai dirbate su šiuo minčių paleidimo pratimu. Galite pasiekti tašką, kai nebus taip, jog nebejausite į jūsų protą iš išorės projektuojamų minčių. Nebus taip, kad jūsų smegenys ir išorinis protas negeneruos minčių iš vidaus. Tačiau Sąmoningasis AŠ, jūsų sąmoningas dėmesys į tai neįsitrauks. Jos pereis per jus kiaurai. Prisiminkite tą Padma Sambhavos pateiktą vaizdą – žmogų, stovintį to milžiniško kraštovaizdžio viduryje, tačiau nesugebantį matyti viso gamtos grožio, nes visas jo dėmesys yra sutelktas tik į tą juodą debesį. Na, galite manyti, kad yra daug minčių, kurios ateina jums į galvą. Tačiau pasaulyje vis dar tebėra daugybė sąlygų, kurių jūs nepastebite, jūs nekreipiate į jas dėmesio. Galbūt ėjote gatve ir praėjote daug skirtingų žmonių, tačiau nė vieno iš jų nepastebėjote. O galbūt pastebėjote vieną arba du, tačiau visi kiti tiesiog praėjo pro šalį. Galite pasiekti tašką, kuriame įvairiausios mintys veržiasi į jūsų protą, tačiau jos tiesiog praeina pro šalį, nes jūs į jas nesusikoncentruojate. Ir štai tuomet būsite nuraminę protą. „Audringos mintys rimsta manyje“ – tai nereiškia, kad minčių nebelieka, tiesiog jos nustoja veikti jūsų sąmoningą protą, nustoja traukti jūsų sąmoningą dėmesį. Būtent taip nurimsta audringos mintys.

Kosminės Taikos Liepsnos patyrimas

Kas yra sakoma tame pakartojime, kurį ką tik kalbėjote? Gautama, Kosminės Taikos Liepsna, audringos mintys rimsta manyje. Galite mąstyti ir susiderinti su Kosminės Taikos Liepsna, kurią aš saugau Žemei. Ir taip pat galite tuo pasinaudoti, siekdami išvengti koncentravimosi į mintis. Tačiau dauguma žmonių nesugebės iš karto to padaryti, ir būtent dėl to iš pradžių jums perdaviau kitus pratimus. Tačiau iš tiesų yra taip, kai jau esate pasiekę tam tikrą neprisirišimo prie minčių lygmenį, jūs tuomet galite, po to kai esate perėję tam tikrą periodą sakydami: „Atiduodu, atiduodu, atiduodu“, jūs galite nuspręsti susikoncentruoti į mano Kosminės Taikos Liepsną, susiderinti su ja, atverti jai savo protą ir tiesiog būti jos apgaubti.

Tačiau turėtumėte čia būti atsargūs. Kas įvyksta jūsų prote, kai sakau: Kosminės Taikos Liepsna? Pasiuntinio prote įvyksta tai, jog jis mano, kad turi matyti tai kaip liepsną. Turi egzistuoti kažkokia liepsna, turinti kažkokį pavidalą, ir jis turi gebėti su ja susiderinti. Tačiau tai jau įtraukia mąstantį protą. Jūs nesusiderinate su liepsna, jūs mąstote apie susiderinimą su liepsna. Ir tol, kol apie tai mąstysite, jūs mąstysite, liepsną matysite kaip egzistuojančią atskirai nuo jūsų, kaip esančią kažkur tenai: „Liepsna yra tenai, aš esu čia, aš turiu susiderinti su tuo, kas yra tenai.“ To padaryti neįmanoma. Neįmanoma padaryti. Jūs galite būti liepsnoje arba nebūti liepsnoje. Jūs galite būti liepsnoje arba galite galvoti, kad esate liepsnoje. Tačiau galvojimas apie tai nėra tapatus buvimui joje. Būtent dėl to reikalinga tam tikra praktika, kad galėtumėte pasiekti tašką, kuriame iš tiesų ne tai, kad susiderinate su liepsna, jūs patiriate liepsną, jūs esate joje, jūs esate jos apgaubiami.

Jūs ką tik kalbėjote, šioje vigilėje, skirtoje jūsų psichologijai spręsti, jūs atlikote šį Meilės Esaties perduotą pratimą, šią invokaciją, kurioje buvo duota vizualizacija, kad egzistuoja šis apžvalgos bokštas, ir jūs suvokiate, kad yra laiptai, kurie veda į aukštai esančią platformą. Ir šis pasiuntinys, kai pradėjo daryti šį pratimą, vizualizavo savo prote, kad ant šios platformos stovi mokytojas žmogaus pavidalu, ir jis užlipa laiptais ir apkabina šį mokytoją taip, kaip apkabintų žmogų. Tačiau po kelių dienų jis suvokė, kad iš tiesų jį tai trikdo, kadangi jis jautė turintis vizualizuoti šį procesą, ir tai iš tiesų atitraukė jo dėmesį nuo mokytojo patyrimo. Ir tuomet jis suvokė, kad užuot vizualizavęs žmogišką figūrą ir save kaip žmogišką figūrą, apkabinančią tą mokytoją, jis gali persijungti ir iš tiesų pajausti, jog jis nėra žmogiška būtybė, kylanti laiptais, jis tiesiog yra dėmesio taškas, kuris yra apgaubiamas sfera, kuri yra mokytojas, apgaubiamas sąmonės sfera, Mokytojo Buvimu. Jis netgi galėjo jausti save kaip tašką mokytojo sferos viduje, žvelgiantį per Mokytojo Buvimą, ir tai jam suteikė intymesnį patyrimą.

Ir lygiai taip pat yra su Taikos Liepsna. Jūs nesėdite tenai kaip žmogiška būtybė, susiderinanti su šia liepsna, kuri yra kažkur tenai, kuri dega ir turi liepsnas, kaip matote jas ugnyje. Liepsna yra sfera, o jūs esate taškas. Jūs esate sferos viduje. Jūs patiriate liepsną, netgi patiriate per liepsną. Jūs netgi galite žiūrėti į pasaulį per liepsną, kai susikuriate momentumą tai daryti. Būtent taip galite naudotis Taikos Liepsna. Ir kai tiesiog patirsite Kosminę Liepsną ir save kaip esantį liepsnoje, kaip esantį vienovėje su liepsna, tuomet audringos mintys nurims. Tačiau, kaip sakiau, mažai žmonių sugeba iš karto tai padaryti, pirmiausia turite praeiti parengiamuosius žingsnius.

Vėlgi, kai kuriems žmonėms tai bus sunku. Nestresuokite dėl to. Nejauskite, kad privalote tai daryti. Tai yra siūloma tiems, kurie yra tam pasirengę. Jeigu nesate pasirengę, tai nėra problema. Tai nėra jokia gėda. Jūs nedarote kažko ne taip. Susiraskite mokymą, kuris jus traukia, susikoncentruokite į jį. Kartais, kaip Padma Sambhava sakė, jums gali išsivystyti priklausomybė spręsti kažką savo psichologijoje, beveik priklausomybė eiti keliu, jausti, kad turėtumėte sugebėti padaryti viską, ką mes į jus metame. Turėtumėte sugebėti viskuo pasinaudoti. Turėtumėte sugebėti tuo pasinaudoti. Turėtumėte sugebėti vizualizuoti tą ir aną.

Naudokitės intuicija eidami keliu

Atsitraukite žingsnelį atgal. Jūs neprivalote visko padaryti. Neprivalote pasinaudoti viskuo, ką čia duodame. Jums reikia atrasti tą mokymų aspektą, kuris šiuo metu jus traukia jūsų dabartiniame lygmenyje iš 144 sąmonės lygmenų. Nebūtinai turite žinoti, kuriame jūs esate lygmenyje, jūs tiesiog intuityviai pajaučiate, kad šis mokymas jus traukia. Ir tuomet koncentruojatės į jį tol, kol jaučiate poreikį. Na ir dabar, daugelis jūsų to nedarėte. Jūs priėmėte aktyvesnį požiūrį. Atradote mokymus, susižavėjote jais ir tarėte: „Aš noriu padaryti viską. Noriu viską išstudijuoti, viską perskaityti. Noriu viską praktikuoti, sukalbėti visas invokacijas, padaryti tą ir aną.“ Tai daryti yra visiškai gerai, tačiau tai tėra tam tikra fazė. Reikia tikėtis, kad po to seks fazė, kurioje jūs išvystysite stipresnę intuiciją. Užuot mėginę eiti keliu išoriniu protu, pradėsite klausyti savo intuicijos. Ir užuot mėginę viską padaryti iš karto, susikoncentruosite į tą vieną dalyką, kurio jums šiuo metu reikia, ir nejausite jokio apgailestavimo, jokio pareigos jausmo, jokio jausmo, kad turėtumėte daryti daugiau. Koncentruositės į tą vieną dalyką, naudositės tuo tiek, kiek jums bus reikalinga, ir tuomet atrasite sekantį dalyką, kuris jus pakels į kitą lygmenį.

Mes jums davėme daug dalykų, nes žinome, kad kai žmonės iš pradžių atranda kelią, jie dažnai neturi to stipraus vidinio vedimo. Jie sako: „Ką aš galiu padaryti? Duokite man kažką, ką galėčiau daryti.“ Būtent taip jautėsi šis pasiuntinys, kai iš pradžių atrado pakylėtųjų mokytojų mokymus. Jis turėjo didelį norą, netgi galėtume sakyti, obsesinį-kompulsinį troškimą kalbėti šaukinius ir studijuoti mokymus, ir vykti į Ameriką, ir lankyti visus tuos kursus ir taip toliau. Vėlgi, jis turėjo pereiti tą fazę, tačiau atėjo momentas, kai jis suvokė, kad atėjo laikas pakeisti požiūrį. Atėjo laikas nustoti koncentruotis į pasaulio gelbėjimą Sen Žermenui, ir savo dėmesį sukoncentruoti į savo psichologijos sprendimą. Atėjo momentas, kai, užuot leidęs savo protui františkai norėti daryti tą ir norėti daryti aną, jis pradėjo klausyti savo intuicijos ir todėl pradėjo gauti vis didesnį vedimą iš mūsų, kol galiausiai sugebėjo gauti tą vedimą, jog Jėzus norėtų per jį kai ką atlikti, ir tai tuomet atvedė jį į tą tarnystę, kurią jis atliko.

Pakanka žingsniuoti mažais žingsneliais į priekį

Jūs galite pasekti šiuo pavyzdžiu. Žinoma, nebus taip, kad jūs visi atliksite panašią tarnystę, tačiau vis tiek galite eiti per šį procesą, įsiklausydami, žingsniuodami po mažą žingsnelį į priekį, vienu metu koncentruodamiesi į vieną žingsnį. Galite mėginti iš karto peršokti dvi ar tris pakopas, tačiau tai labai greitai jus išvargins, dar jums nespėjus pasiekti viršūnės. Pasitenkinkite mažais žingsneliais. Nėra nieko blogo būti 48 sąmonės lygmenyje ir savo dėmesį sutelkti į tai, kaip galėtumėte pakilti į 49 lygmenį. Jūs visada būsite tam tikrame lygmenyje iki pat to momento, kai pakilsite, ir iššūkis visada yra žengti tą kitą žingsnį. Būtent tokia yra kelio esmė.

Išorinis protas nori išdarinėti įvairiausius triukus. Jūsų atskirosios savastys nori sakyti: „Aš turėčiau būti labiau pažengęs nei esu. Turėčiau būti aukštesniame lygmenyje nei esu. Neturėčiau būti tame lygmenyje, kuriame esu, turėčiau būti 10 arba 50 pakopų aukščiau. Turėčiau sugebėti padaryti viską, ką mokytojai mums sako. Turėčiau žinoti visus mokymus.“ Visa tai tėra išorinis protas, audringos mintys, kuriamos atskirųjų savasčių arba šių projekcijų, ateinančių iš tamsos jėgų, kurios mėgina jus išvarginti, kad perdegtumėte kelyje.

Atsitraukite žingsnelį atgal. Įsiklausykite vidun. Kai išorinis protas projektuoja į jus: „Tu turėtum daryti tą arba turėtum daryti aną“, kokia yra jūsų reakcija: „Atiduodu. Atiduodu. Atiduodu norą daryti tą, daryti aną, atiduodu.“ Ir jūs nepaliaujate atidavinėti, kol pasiekiate tą būseną, kurioje sugebate įsiklausyti vidun. Ir tuomet jums gali ateiti mintis: „O, aš darysiu tai, nes tai neateina iš išorės ir tai neateina su šia primygtinai brukama intencija, kad turėčiau tai daryti.“ Tai tiesiog atėjo kaip mintis, ką aš galėčiau padaryti. Nėra jokio spaudimo, tad aš tiesiog eisiu su tuo. Tačiau tai yra iššūkis, didžiulis iššūkis tai daryti šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame visi taip lekia, tiek daug dalykų traukia jūsų dėmesį, traukia jus šen ir ten, kuriame žmonėms daromas toks didelis spaudimas gerai pasirodyti, pasirodyti geriau už kitus, studijuoti, įgyti išsilavinimą arba padaryti karjerą, uždirbti pinigų, turėti didelį namą, ir visi tie dalykai, ypač Amerikoje, kur visi mėgina neatsilikti nuo savo kaimynų ir niekas neturi laiko paklausti: „Bet kas yra tie kaimynai, nuo kurių stengiamės neatsilikti? Ir ar jie iš viso egzistuoja? Ar kas nors matė kaimyną Joną Petraitį?“

Suvokiate, kad kai iš pradžių atrandate dvasinį kelią, kaip sakiau apie šį pasiuntinį: jis kibo į jį kaip į iššūkį, kuris turi būti įveiktas. Tarsi kopimas į kalną. Tai buvo užduotis, kuri turėjo būti įvykdyta. Tai buvo jo karjeros kelias būti dvasiniame kelyje. Tai buvo jo siekimas. Jis jautė, kad turi gerai pasirodyti. Jis turėjo išpildyti savo paties lūkesčius ir kitų žmonių lūkesčius, ir pasiuntinės lūkesčius, ir mokytojų lūkesčius. Buvo tiek daug dalykų, kuriuos jis turėjo išpildyti, ir jis buvo pasiryžęs visa tai padaryti. Tačiau laimei, užuot perdegęs, jis pasiekė tašką, kuriame atsitraukė žingsnelį atgal ir suvokė, kad turėtų susitelkti į savo psichologiją. Ir jūs visi galite padaryti tą patį.

Tai nėra karjera, tai nėra spaudimas, tai nėra kažkas, ką turite pasiekti ir įgyti. Apie ką mes kalbėjome, kalbėdami apie žmones, kurie yra pasiruošę naudoti jėgą? Na, jėga jūsų niekur nenuves dvasiniame kelyje. Negalite dangaus užimti jėga. Jėga galite užimti dangaus imitaciją, tačiau tai nėra dangus. Neverskite savęs eiti dvasiniu keliu. Jėga ateina iš atskirosios savasties. Atpažinkite ją, paleiskite ją. Bet kaip tuomet jums eiti dvasiniu keliu, kai nustojate save versti? Plaukiate su Gyvenimo Upe. Labai gerai žinau, kad tai yra sudėtinga koncepcija, ypač žmonėms, užaugusiems Vakarų pasaulyje. Plaukiate su Gyvenimo Upe. Ir vis dėlto, tai yra kai kas, apie ką galite pamąstyti, mąstydami apie kitus mokymus, kuriuos mes davėme ir kuriuos duosime.

Leiskite sau plaukti

Koks yra pasakymas: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne. Tu buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius.“ Vėlgi, talentų padauginimas. Jūs padauginote talentus, kuriuos mes davėme. Padarėte progresą. Pripažinkite tai. Atsitraukite žingsnelį atgal. Patyrinėkite, koks iki šiol buvo jūsų požiūris į dvasinį kelią, ir tuomet nuspręskite tai atiduoti ir pažiūrėkite, kas ateis jums iš vidaus. Galite galvoti, kad šis pasiuntinys turi kažkokį ypatingą gebėjimą ar pasiekimus, ir būtent dėl to jis yra pasiuntinys. Žinoma, būtent tai buvo projektuojama ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų organizacijose, kuriose pasiuntinys buvo laikomas labai ypatingu. Tačiau kodėl šis pasiuntinys yra pasiuntinys? Kodėl jis tapo pasiuntiniu? Kodėl jis vis dar tebėra pasiuntiniu net ir praėjus 20 metų? Todėl, kad ryžosi atiduoti, vėl ir vėl. Jis ryžosi atiduoti bet kokius savo prisirišimus prie mokymų, prie buvimo pasiuntiniu. Ateina momentas, kai vienintelis būdas judėti į priekį dvasiniame kelyje yra ne per jėgą ar per pastangas, ne per išorinį protą. Vienintelis būdas judėti į priekį yra atiduoti, atiduoti, leisti sau plaukti su tėkme.

Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau jums duoti, ir galiu tik išreikšti mūsų visų dėkingumą už jūsų dalyvavimą šioje konferencijoje ir už tai, kad naudojatės mokymais. Tad užsklendžiu šią konferenciją džiaugsmingoje kosminės Budos taikos liepsnoje, kuria AŠ ESU. Būkite taikoje. Taika, nurimk.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels