Dangus

Pasinaudokite Gailestingumo Liepsna judėti pirmyn

Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin per Kim Michaels, 2022 metų spalio 28 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare Ukrainai.


AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin.

Buvau žinoma Rytuose, bent tarp kai kurių žmonių, kaip Gailestingumo Liepsnos atstovė. Ateinu atnešti didžiulį šios Gailestingumo Liepsnos paleidimą Ukrainai, ir tai darau dėl to, kad Ukraina susiduria su daug pasirinkimų, ne tik dabar ir kiekvieną dieną, bet ir pasibaigus karui. Aš ateinu paleisti šią Gailestingumo Liepsną, kad padėčiau žmonėms padaryti vieną iš esminių pasirinkimų, kurie nulems šalies ateitį.

Na ir dabar, kaip Motina Marija paaiškino, mes, pakylėtieji mokytojai, žinoma, nesame akli kančioms, kurias žmonės patiria Žemėje. Mes jokiu būdu nesame akli didžiulėms fizinėms kančioms, kurios užgriuvo ant Ukrainos žmonių dėl šio karo. Žmonės buvo nužudyti, žmonės buvo sužeisti ir suluošinti visam gyvenimui. Žmonės buvo kankinami, jie buvo prievartaujami, jie prarado savo artimuosius, prarado savo namus, prarado savo šeimas, kartais netgi visus šeimos narius, prarado savo darbus, savo gyvenimo būdą, ir yra visiškai suprantama, kad tai palieka ne tik fizinius randus, bet ir emocinius, mentalinius ir identiteto lygmens randus, psichologinius randus. Mes, žinoma, nesitikime, kad žmonės Ukrainoje staiga atras pakylėtųjų mokytojų mokymus ir pradės naudotis šiais mokymais savo psichologijai gydyti. Ir vis dėlto, mes jau dabar dirbame ir ateityje taip pat dirbsime su žmonėmis vidiniuose lygmenyse, kiek jie bus atviri mūsų pagalbai padėti jiems išsigydyti šias didžiules žaizdas.

Gilus pasidalijimas Ukrainoje

Tačiau čia norėčiau su jumis pasidalinti tam tikromis mintimis, kurias spinduliuosiu per čakras tų, kurie dalyvauja šioje konferencijoje. Ir tai yra mintys, kurios galės padėti Ukrainos šaliai priimti kritinį sprendimą judėti į priekį, užuot judėjus atgal. Na ir dabar, pažvelgę į Ukrainą, kokia ji buvo, kai ne taip seniai tenai buvome surengę savo paskutinę konferenciją, matėte šalį, kuri buvo labai stipriai pasidalijusi. Turėjote tam tikrą populiacijos segmentą, kuris vis dar prisiminė sovietinę praeitį, kai Ukraina buvo Sovietų Sąjungos dalimi, ir turėjote tam tikrą populiacijos dalį, kuri, nors nebūtinai save laikė rusais, iš tiesų jautėsi labiau rusais nei ukrainiečiais ir linko prie Rusijos, galbūt netgi norėdami, kad Ukraina būtų Rusijos dalimi ar turėtų artimesnius santykius su Rusija. Akivaizdu, kad buvo norinčių, jog Ukraina artėtų prie Rusijos, užuot artėjusi prie Vakarų.

Iš dalies prie to prisidėjo Vladimiras Putinas, kuris savo puolimo prieš Ukrainą kaip nepriklausomą šalį nepradėjo įsiveržimu į Krymą 2014 metais. Jis tai pradėjo beveik nuo to momento, kai tapo Rusijos Federacijos prezidentu. Jis padarė daug, daug dalykų, siekdamas susilpninti Ukrainos vienybę, siekdamas atversti žmones į Rusiją su paprasta propaganda, melais ir pažadais, kurių niekada nebūtų buvę įmanoma išpildyti. Ir tai tuomet sukūrė situaciją, kurioje, iš tam tikros perspektyvos, galėtume sakyti, jog Ukraina buvo nevaldoma. Buvo neįmanoma patenkinti dviejų priešingų polių Ukrainoje – tų, kurie norėjo, kad Ukraina vis labiau artėtų prie Vakarų, ir tų, kurie norėjo, kad ji artėtų prie Rusijos.

Požiūrio į Rusiją pokytis Ukrainoje

Na ir dabar, žinoma, vis dar tebeegzistuoja tam tikras Ukrainos populiacijos procentas, kurie nepakeitė savo nusistatymo ar požiūrio į Rusiją, tačiau, žinoma, egzistuoja daug didesnė populiacijos dalis, kurie visiškai pakeitė savo požiūrį į Rusiją. Daugelis žmonių, kurie anksčiau į Rusiją žiūrėjo pozityviai arba buvo neutralūs Rusijos atžvilgiu, dabar pakeitė savo požiūrį, ir daugelis tų, kurie buvo linkę į Vakarus, taip pat pakeitė savo požiūrį.

Na ir dabar, kai pažvelgiate į didžiules žmonių kančias, kurias iki dabartinio momento Ukrainos žmonėms sukėlė Rusijos kariuomenė ir ypatingosios pajėgos, samdiniai ir užsienio kovotojai ar kad ir kas tai būtų, žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, yra visiškai suprantama, kad daugelis žmonių jaučia didelį pyktį ir priešiškumą, netgi neapykantą Rusijai ir netgi Rusijos žmonėms, ir ypač didelį pyktį jie jaučia Rusijos kariuomenei. Ir yra akivaizdu, kad tai yra augantis reiškinys, kuris, tikėtina, darysis vis intensyvesnis, jis vis labiau plis, kol visos kovos liausis. Galite klausti: „Bet kodėl Gailestingumo Liepsnos atstovė apie tai kalba? Gal tu mėgini pasakyti, kad turėtume parodyti gailestingumą rusams ir jiems atleisti? Tu pripažįsti, kad nekenčiame rusų, kad pykstame ant rusų dėl didžiulių žiaurumų, kurie buvo prieš mus įvykdyti, bet vis tiek sakai, kad turėtume jiems atleisti?“

Jokio gailestingumo Ukrainos žmonėms

Na, tiesą sakant, aš to nesakau. Nesakau, kad Ukrainos žmonės turėtų parodyti gailestingumą rusams, tačiau iš tiesų sakau, kad jeigu Ukrainos žmonės nori geriausios įmanomos ateities, jie turėtų parodyti gailestingumą sau. Ir jūs, vėlgi, galite sakyti: „O ar rusai parodė nors kokį gailestingumą civiliams, kuriuos jie sugavo, laikė nelaisvėje ištisas savaites ir kankino, iki mėlynumo daužydami jų kūnus metaliniais strypais? Ar jie rodė gailestingumą moterims, kurias prievartavo, kuomet keletas kareivių pasikeisdami prievartaudavo tą pačią moterį? Ar jie rodė gailestingumą žmonėms, kuriuos jie jėga iškeldino ir išvežė į Rusiją, ir dabar niekas nežino, kur jie yra ir niekas iš jų negirdėjo jokios žinios? Ar jie parodė bent kažkokį gailestingumą Ukrainos žmonėms?“ Ir iš žmogiškos perspektyvos tai yra suprantama, vėlgi, – jie neparodė gailestingumo ir Putinas nerodo jokių ženklų, kad būtų pasiruošęs parodyti gailestingumą – jis gailestingumo neparodys nei Ukrainos žmonėms, nei savo paties kareiviams.

Ko jūs norite?

Aš čia ateinu jums parodyti labai paprastą mechanizmą. Kaip galite pagerinti savo gyvenimą? Ar galite pagerinti savo gyvenimą pakeisdami kitus žmones, o gal savo gyvenimą galite pagerinti tik keisdami save? Klausimas yra: ko jūs norite? Suprantu, kad kai kurie sakys, jog yra per anksti mums šitaip kalbėti. Aš čia kalbu apie kolektyvinę sąmonę ir reakciją iš kolektyvinės sąmonės, kuri kyla, kai šie žodžiai yra tariami fizinėje plotmėje. Galbūt suvokiate, kad nors jūs, kurie to klausote, turite šį kalbos barjerą, kai kalba eina apie kolektyvinę sąmonę, ji neturi kalbos barjerų. Kad ir kokia kalba kalbėtų pasiuntinys, aš galiu lengvai tai išversti į ukrainiečių arba rusų kalbą, ir kolektyvinė sąmonė tai akimirksniu supranta. Ir aš taip pat galiu nuskaityti reakciją iš kolektyvinės sąmonės ir galiu atsakyti į šią reakciją.

Tačiau nėra per anksti apie tai kalbėti, nors karas vis dar tebevyksta, kadangi mes sėjame sėklas identiteto, mentaliniame ir emociniame kūnuose, kad fizinėms kovoms liovusis, Ukrainos žmonės, Ukrainos kolektyvinė sąmonė būtų pasiruošusi spręsti šią problemą ir, idealioje situacijoje, atlikti pokytį sąmonėje, pokytį požiūryje. O klausimas yra paprastas: ar norite geresnės ateities Ukrainos žmonėms, geresnės ateities nei jie turi dabar, bet netgi geresnės ateities nei jie turėjo iki karo? Ar norite geresnės ateities Ukrainos šaliai?

Jeigu to norite, tuomet yra tik vienas būdas tai pasiekti. Privalote atsiskirti sąmonėje nuo Rusijos sąmonės ir Rusijos žmonių. Jeigu neatsiskirsite sąmonėje, kaip galėsite fiziškai išsilaisvinti nuo Rusijos dominavimo? Jeigu norite ateities Ukrainai, kurioje Ukraina nebūtų dominuojama Rusijos per atvirai demonstruojamą jėgą arba slaptomis priemonėmis, privalote pakelti Ukrainos žmonių sąmonę virš Rusijos žmonių kolektyvinės sąmonės lygmens.

Gailestingumas yra laisvė nuo praeities (ir nuo Rusijos)

Na ir dabar, mes jau anksčiau sakėme, kad ukrainiečiai prieš karą buvo pralenkę Rusijos žmones savo žmogiškumu ir kolektyvinės sąmonės lygmeniu. Tačiau turite suvokti, kad jeigu norite išlikti priekyje, privalote į tai pažvelgti ir tarti: „Mes matėme, ką Rusijos žmonės ar bent jau Rusijos kariuomenė ir Rusijos vadovybė yra pasiruošę mums, mūsų žmonėms padaryti. Negalime sau leisti būti tokiais kaip jie. Negalime sau leisti nusmukti į tokį patį lygmenį. Net ir kad nugalėtume juos mūšio lauke, negalime sau leisti nusmukti iki tokio paties nežmoniškumo lygmens ir gyvybės nepaisymo. Nes jeigu tai padarysime, kaip tuomet galėsime nuo jų išsilaisvinti?“

Tad tuo noriu pasakyti, kad tarp sąmonės ir fizinių įvykių egzistuoja ryšys. Mes daug kartų sakėme, kad sąmonė eina pirmiau fizinio pasireiškimo. Jeigu norite išsilaisvinti nuo Rusijos fiziškai, privalote išsilaisvinti nuo Rusijos žmonių ir Rusijos kolektyvinės sąmonės, pakeldami savo sąmonę. Ir kaip jūs galite tai padaryti? Tiktai parodydami gailestingumą sau. Tiktai pažvelgdami į save ir tardami: „Koks yra didžiausias gailestingumo aktas Ukrainos žmonėms? Koks būtų didžiausias gailestingumo įkūnijimas mums, Ukrainos žmonėms, norintiems laisvos, nepriklausomos šalies ateities?“

Na, jūs, kaip sakiau, turėtumėte pakilti virš Rusijos žmonių, tačiau kaip galėsite tai padaryti, jeigu nekęsite Rusijos žmonių? Kaip galėsite išsilaisvinti nuo tų, kurių nekenčiate, kuriems jaučiate pyktį, kuriuos kaltinate dėl savo situacijos? Suprantu ir, žinoma, iš kolektyvinės sąmonės ateina reakcija, kuri sako: „Bet kaip mes galime nekaltinti Rusijos, jeigu ji įsiveržė į mūsų šalį, griauna mūsų infrastruktūrą, žudo mūsų žmones? Kaip mes galime jų dėl to nekaltinti?“

Tačiau, vėlgi, kokios norite ateities Ukrainai? Ar norite geresnės ateities Ukrainos žmonėms nei ta ateitis, kuri, tikėtina, laukia Rusijos žmonių? O jeigu norite geresnės ateities, tuomet jums reikia pakelti savo sąmonę, ir kaip jūs galite tai padaryti? Na, pažvelkite į Vidurio Rytus – pažvelkite, kur tenai yra tos jūsų šiandien taip vadinamos šalys, bet kurias anksčiau sudarė gentys arba žmonės, vaidijęsi ir kovoję tarpusavyje šimtus ir tūkstančius metų. Ši grupė nekenčia tos grupės, o ana grupė nekenčia kitos grupės, ir todėl jie yra karmiškai vieni su kitais susaistyti ir buvo susaistyti tokią daugybę žmonių kartų, kad niekas neprisimena, nuo ko visa tai prasidėjo.

Jūs visi žinote apie tarp rusų ir ukrainiečių egzistuojančius saitus, kurie savo kilme siekia labai senus laikus, tačiau klausimas yra, ar norite toliau būti pririšti prie šio sūkurio, o gal norite jį transcenduoti? Kaip jūs galite jį transcenduoti? Tiktai per gailestingumą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad negalite žvalgytis į praeitį. Jūs turite – ir aš tai kalbu į kolektyvinę sąmonę, nes žinau, kad palaipsniui, laikui bėgant daugelis Ukrainos žmonių, net ir tie, kurie šiandien yra užsienyje kaip pabėgėliai, sugebės pagauti šias idėjas – jeigu norite išsilaisvinti nuo Rusijos, privalote būti kitokiais negu rusai. Negalite būti tokie patys kaip rusai sąmonėje ir tuo pat metu išsilaisvinti nuo Rusijos. To negalima padaryti. Tai yra neįmanoma.

Klausimas šiuo metu yra tai, kad buvo sukurtas didžiulis sūkurys, milžiniškas sūkurys, ir jis buvo sukurtas Ukrainos kolektyvinės sąmonės emociniame kūne. Tai yra pyktis ir neapykanta Rusijai, Rusijos kariuomenei, Putinui, ir tai, vėlgi, žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, yra ne tik suprantama, bet ir neišvengiama. Tačiau klausimas yra toks: „Ar tai jums patiems yra geriausia? Ar tai yra geriausia jums ilgalaikėje perspektyvoje?“ Jeigu norite būti kitokiais nei Putinas ir Rusijos valdžios elitas, pamąstykite, ką daro Putinas, pamąstykite, ką jis daro. Pamąstykite apie jo pasaulėžiūrą ir kodėl jis įsiveržė į Ukrainą.

Jis žvalgosi į praeitį. Jis susikūrė savo prote idėją, kad kažkas buvo geriau praeityje, ir jis mėgina tai atkurti, kad ir kaip jis tai bematytų. Aš to net nekomentuosiu, nes jo protas yra toks supainiotas, toks nekoherentiškas ir nenuoseklus, ir jis visą laiką keičiasi, kad net nėra jokios prasmės mėginti išreikšti žodžiais, ką Putinas galvoja. Jis turi šią miglotą idėją, tačiau viso to pagrindas yra tai, kad jis žvalgosi į praeitį. Praeityje egzistuoja prarastasis rojus. Kaip kas nors galėtų asocijuoti Sovietų Sąjungą su rojumi, daugumai žmonių tikriausiai bus sunku suvokti, ir vis dėlto, tokie yra jo svaičiojimai. Jeigu norite išsilaisvinti nuo Putino, negalite mąstyti kaip jis. Negalite žvalgytis į praeitį ir sakyti, kad viskas buvo geriau iki invazijos, ir negalite sau leisti įsitraukti į šį pykčio ir neapykantos sūkurį, kuris gali tapti save pastiprinančiu sūkuriu. Privalote iš jo išsivaduoti. Privalote pažvelgti į situaciją, kad ir kokia baisi ji būtų, ir privalote nuspręsti: „Ar norime eiti į priekį ar atgal? Ar norime išsilaisvinti nuo Rusijos, o gal norime neribotam laikui būti pririšti prie Rusijos?“

Ukrainos išlaisvinimas nuo Rusijos

Kaip galite išsilaisvinti nuo Rusijos? Yra tik vienas būdas išsilaisvinti nuo tų, kurie jus sužeidė, ir tai yra jiems atleisti. Taip, ateina reakcija iš kolektyvinės sąmonės, ne tik Ukrainoje, bet ir viso pasaulio mastu – mes turėtume atleisti žmonėms, kurie šitaip žiauriai su mumis elgėsi? Bet matote, jūs atleidžiate ne Rusijos žmonėms. Jūs atleidžiate sau. Atleidimas yra ne kitų žmonių paleidimas nuo kabliuko, kaip yra sakoma populiariame posakyje. Atleisdami, nuo kabliuko jūs paleidžiate save, nuo to kabliuko, kurį tamsos jėgos laiko įsmeigusios į jūsų keturis žemesniuosius kūnus, kai nesate atleidę.

Aš čia nekalbu, kad turėtumėte įžengti į proto būseną, kurioje apsimetate, jog karas neįvyko. Aš čia nekalbu, kad: „O, mes galime toliau daryti verslą su rusais. Galime su jais bendrauti taip kaip anksčiau.“ Aš čia kalbu apie sąmoningą, apgalvotą sprendimą nustoti žvalgytis į praeitį, vietoj to savo žvilgsnį nukreipiant į ateitį. Žinoma, turėsite įgyvendinti labai ryžtingas priemones, siekdami sutvirtinti savo fizinę gynybą ir savo gynybą nuo infiltracijos ir manipuliacijų, kurios vis dar gali ateiti arba gali ir neateiti iš Rusijos. Turite imtis praktinių apsisaugojimo priemonių, tačiau savo protuose jūs turite padaryti tai, kas yra reikalinga, ką diktuoja praktinė būtinybė, tačiau daryti tai turite ne su pykčiu ir neapykanta, ne su keršto troškimu, ne su troškimu nubausti Rusiją arba Rusijos žmones, bet su troškimu pakelti save, savo žmones į geresnį gyvenimą.

Na ir dabar, mes jau anksčiau sakėme, bet pasakysime dar kartą, tikėtina, sakysime tai dar ne vieną kartą, kad jeigu ukrainiečiai ryšis pažvelgti į save, galėsite pamatyti, kad ne be priežasties jūs nebuvote priimti į NATO ir ES. Ši priežastis glūdi kolektyvinėje Ukrainos žmonių sąmonėje. Jūs nenorėjote atlikti reikiamų pokyčių, tų pokyčių, kuriuos atliko kitos Rytų Europos šalys, Baltijos šalys, kad įgytų teisę tapti narėmis. Jos ryžosi pažvelgti į save ir paklausti: „Kaip turėtume pasikeisti?“

Na ir dabar, jūs, pavyzdžiui, negalėtumėte apkaltinti Estijos žmonių, kad juos yra apėmęs pyktis ir neapykanta Rusijai. Tačiau Rusija padarė baisių nusikaltimų Estijoje. Bet ką padarė Estija, kai išsilaisvino nuo Sovietų Sąjungos? Ji perėjo periodą, kai pažvelgė į save ir tarė: „Vienintelis mūsų šansas atsispirti Rusijos dominavimui yra tapti NATO ir ES nariais. Kokie yra jų reikalavimai? Ką turime pakeisti, kad galėtume užsitarnauti savo narystę?“ Ukraina to nepadarė, iš dalies, kaip sakiau – dėl Ukrainoje egzistuojančio susiskaldymo. Ir vis dėlto, būtent tai jums reikia daryti, jau reikia pradėti tai daryti, ir tiesą sakant, daugelis žmonių jau pradėjo apie tai mąstyti. Žinoma, apie tai mąsto prezidentas ir jo patarėjai, tačiau taip pat ir daugelis kitų. Bet jūs tai turėsite daryti netgi dar labiau, kai kovos baigsis ir pradėsite statyti naują ateitį. Kaip galime užsitarnauti savo narystę? Ir štai čia jūs, vėlgi, galite pažvelgti į situaciją ir galite sakyti: „Kaip galėtume pasikeisti, kad nebūtume panašūs į rusų okupantus? Kaip galėtume atsitolinti nuo to mąstymo, kuris privertė rusus padaryti tuos žiaurumus, kuriuos jie padarė mūsų šalyje?“

Nejautrumas gyvybei Ukrainoje

Ir turite pažvelgti į save ir pamatyti, kad Ukrainos kolektyvinėje sąmonėje taip pat egzistuoja žmogiškumo stygiaus elementų. Egzistuoja tam tikras brutalumas, kuris dar nebuvo pilnai transcenduotas, nors jo transcendavimas jau yra prasidėjęs. Egzistuoja tam tikras nejautrumas gyvybei, ir pati akivaizdžiausia šio nejautrumo gyvybei išraiška yra korupcija. Jautrumas gyvybei reiškia, kad pripažįstate, jog kiti žmonės yra tokie kaip ir jūs, ir todėl nedarote jiems to, ko nenorėtumėte, kad jie darytų jums. Tačiau kai pakylate šiek tiek aukščiau žmogiškume, populiacijoje pradeda atsirasti suvokimas apie visumą, bendruomenę, kolektyvą, – kad mes esame žmonių grupė, ir visi esame panašūs, mes visi turime tas pačias teises ir sudarome visumą. Ir jūs, būdami individu, ne tik kad nežeidžiate kitų individų, bet jūs taip pat nežeidžiate ir visumos. O vienas iš būdų žeisti visumą yra korupcija, kadangi šitaip yra tiesiogiai einama prieš būseną, kurioje visi žmonės turi lygias teises ir lygias galimybes. Jūs matote, kad kai yra žmonių, kurie yra pasiruošę apeidinėti įstatymus, imti kyšius, suteikti žmonėms paslaugas, kurie paslaugas suteikia jiems, griaunate kolektyvinės sąmonės progresavimą link aukštesnės vienovės, aukštesnės vienybės.

Kas būtų geriausia Ukrainos šaliai? Na, tai būtų, kad turėtumėte vieną vieningą šalį, kurioje žmonės turėtų bendrą tikslą – norą prisijungti prie ES ir NATO, jie norėtų pastatyti šiuolaikišką demokratinę šalį, su tokiu pačiu klestėjimu, kokį matote Vakarų Europoje. Na ir dabar, Ukraina turi gamtinius išteklius pasiekti šį tikslą. Ukrainos žmonės yra pasiryžę dirbti ir turi išradingumą pasiekti šį tikslą, tačiau kol kas jis nebuvo pasiektas, kadangi nebuvo to bendrumo jausmo, tos vienovės, kad: „Mes esame visumos dalis, ir todėl nenaikiname ir neatiminėjame iš visumos, siekdami patys praturtėti.“

Oligarchai ir korupcija

Tai, žinoma, mus atveda prie oligarchų, nes jūs turite ištisą žmonių sistemą, kurie sugebėjo užimti postus, kuriuose valstybė regimai negali jų paliesti. Na ir dabar, daugelis šių oligarchų prarado daug savo pinigų, prarado didelę dalį savo įtakos dėl šio karo. Tačiau turite būti labai ryžtingi, kad kai karas baigsis, neatkurtumėte tos elitizmo situacijos, kurioje tam tikri žmonės mėgaujasi privilegijomis ekonomikoje ir politinėje sistemoje. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu žmonės atliks pokytį, kad netgi, taip sakant, „paprastų žmonių“ lygmenyje nebūtų noro užsiimti korupcija. Atsirastų pasiryžimas su ja kovoti, ją apnuoginti ir įveikti. Tą, tam tikra prasme, palengvins faktas, jog norėdami atstatyti šalį negalėsite leisti, kad kas nors vogtų iš visumos, nes viskas bus reikalinga visumos atstatymui. Tačiau vis tiek turėsite būti labai, labai budrūs, kad neleistumėte kai kuriems iš tų paties verslo žmonių, neleistumėte tiems oligarchams atkurti šios monopolių ir privilegijų būsenos šiame atstatymo procese. Jums nereikia kelių labai turtingų žmonių Ukrainai atstatyti. Jums reikia daug, daug žmonių, kurie nebūtų valdžios ir privilegijų pozicijoje.

Turite labai stipriai į tai susikoncentruoti, nes, vėlgi, kaip galite kovoti su korupcija? Na, vienas būdas yra Gailestingumo Liepsna. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nelabai tikėtina, tačiau kas yra aukščiausias gailestingumas? Kai turite gailestingumą, Gailestingumo Liepsną, ką matote? Na, kitus žmones matote kaip save ir matote, kad esate visumos dalis, ir visi yra visumos dalis, ir todėl jūs norite daryti tai, kas būtų geriausia visumai – šitai ir yra gailestingumas.

Tai yra idėjos, kurios nuėjo į kolektyvinę sąmonę identiteto, mentaliniame ir emociniame lygmenyse. Jos pradės skintis kelią į žmonių sąmoningus protus. Ganėtinai nemažas skaičius ukrainiečių, tiek šalies viduje, tiek užsienyje, yra pasiruošę šiuo metu suvokti šias idėjas, ar bent jau pradėti apdoroti šias mintis ir idėjas, ir daug daugiau taps joms atviri laikui bėgant. Gali ateiti momentas, kai šalis nuspręs: „Mums jau gana karo. Mums jau gana pykčio ir neapykantos, mums gana būti pririštiems prie žmonių, kurie visiškai mūsų negerbia ir negerbia mūsų teisės gyventi atskiroje šalyje ir patiems spręsti savo ateitį.“

Ukrainos atitolinimas nuo Rusijos

Na ir dabar, taip pat gali ateiti momentas Rusijoje, kai jie pavargs nuo karo, pavargs gyventi priespaudoje ir pavargs Ukrainos žmonių būti laikomi pavergėjais, kuriuos daugelis jų laikė broliška tauta. Taip pat ir Rusijos kolektyvinėje sąmonėje gali įvykti pokytis, tačiau jūs, ukrainiečiai, negalite sau leisti laukti, kol tai įvyks. Turite žygiuoti į priekį ir toli pralenkti Rusijos kolektyvinę sąmonę, nes tai yra geriausia jums patiems ir jūsų šaliai.

Jums iš esmės reikia priimti požiūrį, kad jūs nejaučiate rusams neapykantos, jūs ant jų nepykstate, nenorite jų nubausti. Nenorite sunaikinti Rusijos. Nieko nenorite sugriauti Rusijoje. Norite pastatyti kažką naujo Ukrainoje, ir būtent dėl to jūs tiesiog paleidžiate visus jausmus Rusijai ir rusams. Jie nėra jūsų broliai, akivaizdu, kad negalite jų laikyti broliais. Jie tiesiog yra žmonės, kurie padarė tai, ką padarė, tačiau jūs judate į priekį be jų, palikdami jiems patiems spręsti, ką jie darys. Jūs neturite jokių nuomonių ir jums tai nerūpi, išskyrus, žinoma, tai, kad turite atsitolinti nuo jų. Galite sakyti, kad turite apsiginti nuo jų, ir kurį laiką jums iš tiesų reikės gintis, tačiau kuo greičiau sugebėsite nuo jų atsitolinti, tuo trumpesnis bus laikas, kurį jums reikės gintis.

Tol, kol Putinas bus valdžioje, ir iš tiesų galite nustebti, koks trumpas bus šis laikas, tačiau kol jis bus valdžioje, Rusija bus į praeitį besižvalganti šalis. Žinoma, ne visi Rusijos žmonės, nes yra daug žmonių, kurie nori žiūrėti į ateitį, tačiau Rusija kaip šalis nepaliaus žvalgytis į praeitį.

Tačiau tai nėra jūsų rūpestis Ukrainoje. Jūsų rūpestis Ukrainoje yra judėti į priekį, tapti į ateitį žvelgiančia šalimi. Kas leido Rytų Europos ir Baltijos šalims išsilaisvinti iš savo sovietinės ir sovietų dominuojamos praeities? Suprantu, kad ne visi jie išsilaisvino iki aukščiausio laipsnio, tačiau jie išsilaisvino didesniu laipsniu nei Ukraina. Kas įgalino juos tai padaryti? Jie pasakė: „Mes nenorime būti kaip rusai, kurie buvo mus pavergę. Mes norime pasikeisti. Mes norime būti kitokie. Mes norime pakilti sąmonėje į aukštesnį žmogiškumą.“ Mažai žmonių tai pasakė sąmoningai, tačiau būtent tai įvyko. Jie transcendavo Sovietų Sąjungos sąmonę. Jie ją paliko. Žinoma, vis dar egzistuoja būtinybė, kaip anksčiau apie tai kalbėjome, tai apdoroti. Ir vis dėlto, jie ją paliko ir pajudėjo į priekį, ir būtent tai gali padaryti Ukraina, ir ji privalo tai padaryti, jeigu norite to, kas būtų geriausia jums ir jūsų šaliai.

Žmogiškojo gailestingumo transcendavimas

Na ir dabar, galite sakyti: „Tikrai nesitikėjome tokio griežto mokymo iš būtybės, kuri atstovauja Gailestingumo Liepsną“. Tačiau jeigu jūs to nesitikėjote, taip yra dėl to, kad turite žmogišką gailestingumo supratimą. Koks yra didžiausias gailestingumas žmonėms, kurie yra pavergti ir suvaržyti? Tai yra išlaisvinti juos iš pavergimo ir suvaržymų, argi ne taip? Ar gali būti gailestingumas nuslėpti tiesą ir žodžius, kurie galėtų juos išlaisvinti, nes tai sužeistų jų ego? Argi tai būtų gailestinga? Argi būtų gailestinga sakyti: „O, rusai jus taip išniekino, kad turėtumėte įšliaužti į urvą ir gailėtis savęs ateinančius 20 metų, ir tik po to galėsime kalbėti apie progresą Ukrainoje.“ Ar tai būtų gailestingumas? Ne. Gailestingumas, kaip aš jį matau, yra: „Kaip mes galime judėti pirmyn nuo čia? Šitai įvyko. Tai nebuvo idealu. Tiesą sakant, tai buvo siaubingas žiaurumas. Tai netgi buvo neteisybė. Kad ir kaip norėtumėte tai vadinti. Tačiau kaip galime judėti pirmyn?“

Ir aš dabar daviau jums ir kolektyvinei sąmonei galimybę pamatyti, kaip galite pasinaudoti Gailestingumo Liepsna judėti pirmyn. Kiti mokytojai duos kitas perspektyvas, tačiau aš jums daviau savąją – jūs galite ją vadinti griežta, tačiau aš sakyčiau, kad tai yra gailestingiausios motinos perspektyva, kuri jus taip stipriai myli, kad nori, jog augtumėte, o ne liktumėte tenai, kur esate.

Tad dabar, dėkoju jums už suteiktą platformą, ir užsklendžiu jus Gailestingumo Liepsnoje, kuria AŠ ESU. Gailestingumas yra laisvė nuo praeities. Pamąstykite apie šiuos žodžius, man spinduliuojant juos į kolektyvinę sąmonę. Laisvė nuo praeities – tai yra Ukrainos ateitis. Nes jeigu neįgysite laisvės nuo praeities, liksite praeityje, o tai nėra laisvė.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels