Priimkite chaosą
Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava per Kim Michaels, 2023 metų sausio 08 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2023 m. Naujųjų metų vebinare „Buvimas dvasingu žmogumi chaotiškame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava ir aš iš tiesų esu Vadžra Guru. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad patvirtinu savo teisę būti guru ir duoti mokymus Žemėje, net jei didžioji dalis žmonijos nenori būti trikdoma tokiais mokymais, net jei tamsos jėgos ir į save susikoncentravusios narcisistinės būtybės Žemėje nenori būti trikdomos tokiais mokymais, net jei kolektyvinė žmonijos sąmonė nenori būti trikdoma tokiais mokymais. Nepaisant viso to, patvirtinu savo teisę perduoti mokymus Žemėje, kadangi pati Žemė patvirtins šią teisę kaip ji tai darydavo per amžius.
Teisė sutrikdyti kitus
Nes iš tiesų nėra taip, kad žmonija gali daryti ką tiktai nori su Materijos Šviesa, o Materijos šviesa privalo pasyviai paklusti visiems žmonijos ant jos projektuojamiems įvaizdžiams. Materijos šviesa turi tam tikrą savimonę ir turi teisę patvirtinti alternatyvą dabartinėms formoms, kurios yra ant jos projektuojamos, kad yra aukštesnis kelias, kad yra aukštesnės formos, kad egzistuoja aukštesnis suvokimo lygmuo, ir kad yra įmanoma jį pasiekti, net ir materialių dažnių spektre.
Aš esu Vadžra Guru. Šis pasiuntinys yra Vadžra pasiuntinys. Jis patvirtina savo teisę būti atviromis durimis būtybėms už materialios karalijos ribų kalbėti per jį ir perduoti mokymus, kuriems būtų neįmanoma būti suformuluotiems jo išorinio proto. Jūs turite potencialą būti Vadžra mokiniais, patvirtinančiais savo teisę būti dvasios mokiniu ir netgi pasiekiančiais aukštesnius lygmenis, kuriuose nebesate mokinys ir nebesate pasekėjas, kadangi įsisavinote Kristiškumą, Budiškumą, ir todėl galite būti atviromis durimis, galbūt ne priimdami sakytinius diktavimus, bet atnešdami idėjas, atnešdami šviesą, kalbėdami invokacijas ir šaukinius, ir tuo būdu spinduliuodami į kolektyvinę sąmonę šiuos impulsus, kurie yra trikdantys, trikdantys kolektyvinę sąmonę, puolusias būtybes, daugumą žmonių Žemėje. Tačiau jūs turite teisę trikdyti tuos, kurių protai yra tapę uždaromis sistemomis. Nes kai jau protas yra tapęs uždara save pagrindžiančia sistema, kaip žmonės iš jo išsilaisvins, jeigu neatsiras kažkas iš už uždaros sistemos ribų, kas sutrikdytų ekvilibriumo jausmą, kurį jie turi uždaroje sistemoje?
Teisė būti atviromis durimis šviesai
Štai kodėl turite karmos dėsnį, už antrojo termodinamikos dėsnio slypintį principą, kuris teigia, kad uždaroje sistemoje atsiras prieštaravimai, kurie ims griauti sistemą, kol ji pasieks žemesnį būvį. Tad egzistuoja Skaudžių Smūgių Mokykla, bet taip pat egzistuoja Aukštesnio Suvokimo Mokykla, ir tie, kurie yra įsikūniję Žemėje, turi teisę įžengti į šią mokyklą ir tapti atviromis durimis tiems iš mūsų aukštesnėje karalijoje, kad galėtume per juos kalbėti, perduoti idėjas, atnešti šviesą per jūsų šaukinius ir invokacijas. Mes turime teisę būti Žemėje ir būti atvirais kažkam, kas peržengia Žemės ribas. Ši teisė visada egzistavo, ji visada egzistuos ir ji iš tiesų egzistuoja dabar. Aš pasinaudojau šia teise prieš tuos daugybę amžių, kai buvau įsikūnijime, pasiuntinys pasinaudojo šia teise. Ar jūs ja pasinaudojote? Na, tuomet jūs galite ja pasinaudoti, jeigu to norite, o jeigu dar nesate iki galo pasirengę, tuomet galite naudotis mūsų mokymais, kad išrištumėte tai, kas yra jūsų psichologijoje, kas verčia jus nedrįsti pasinaudoti šia teise.
Permąstykite, kuo yra paremtas jūsų ekvilibriumo jausmas
Gautama perdavė tam tikrus mokymus, kurie yra skirti platesnei auditorijai, nors esu tikras, kad tie iš jūsų, kurie esate tiesioginiai mūsų mokiniai, taip pat gausite iš jų naudos, tačiau aš duosiu tam tikrus specifiškesnius mokymus mūsų tiesioginiams mokiniams. Mes puikiai suprantame, kad per paskutinius dvejus ar trejus metus, iš pradžių su pandemija, o dabar su karu Ukrainoje, kolektyvinėje sąmonėje kilo didelė sumaištis. Tai privertė daugelį žmonių sureaguoti būdais, kuriais jie nereagavo keletą metų. Taip yra dėl to, kad kolektyvinė sąmonė buvo sutrikdyta šių įvykių, ir todėl žmonės, taip sakant, buvo priversti reaguoti, kadangi jų ekvilibriumo jausmas buvo sutrikdytas. Mes suprantame, kad daugelis jūsų, kurie esate dvasios mokiniai, taip pat susikūrėte tam tikrą ekvilibriumo jausmą, ir pradėjote tikėtis bei viltis, ir dirbti dėl to, kad Žemė laipsniškai progresuotų į aukso amžių, nepatirdama pernelyg didelės sumaišties, krizių, konfliktų ir karų.
Ir vis dėlto, kai dalykai įvyksta, galite į juos žiūrėti dviem būdais. Galite į tai žiūrėti kaip į sutrikdymą, virš kurio turite kaip įmanoma greičiau pakilti ir atkurti savo ekvilibriumą, arba galite į tai žiūrėti kaip į galimybę permąstyti savo ekvilibriumo jausmą. Na ir dabar, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad kai esate įsikūnijime tokioje tankioje planetoje kaip Žemė, jūs susiduriate, kaip sakė Gautama, su milžinišku spaudimu iš kolektyvinės sąmonės, ir kad galėtumėte psichologiškai atlaikyti šį spaudimą, privalote susikurti tam tikrą ekvilibriumo jausmą. Tai yra neišvengiama, ir vis dėlto, būnant dvasios mokiniu jums gali būti labai naudinga permąstyti, kuo yra paremtas jūsų ekvilibriumo jausmas.
Pavyzdžiui, šis pasiuntinys, kai įvyko invazija į Ukrainą, suvokė ir pripažino, kad turėjo tam tikrą ekvilibriumo jausmą, kadangi tikėjo, jog Žemė juda link Sen Žermeno Aukso Amžiaus ir vyksta laipsniškas progresas, kuriam nereikalingi dideli sukrėtimai, dideli supurtymai. Jis daugelį metų dirbo, stebėdamas tai savo pasiuntinystėje, su savo šaukinių darbu ankstesnėje dispensacijoje, o taip pat dabartinėje, ir jis turėjo viziją, kad ši laipsniška evoliucija tęsis ir toliau. Tačiau kaip paaiškinome, kartais egzistuoja toks didelis pasipriešinimas kolektyvinėje sąmonėje, kad turi būti leidžiama įvykti fiziniams įvykiams, kurie sukrėstų žmones, kurie sugriautų jų ekvilibriumo jausmą ir jie būtų priversti permąstyti savo požiūrį į gyvenimą. Ir tai iš tiesų įvyko, iš pradžių su pandemija, o dabar su invazija į Ukrainą, ir per šį 2020-ujų dešimtmetį gali įvykti dar daugiau tokių sukrėtimų.
Šie sukrėtimai, žinoma, vyko ir praeityje, kaip daugelis jūsų patyrėte 2008 metų finansinėje krizėje ir 2001 rugsėjo 11-osios incidente, tarp daugelio kitų. Priklausomai nuo to, kur gyvenote, taip pat galėjote patirti ir kitų sukrėtimų. Ir vis dėlto, šiandien Žemėje yra daug žmonių, kurie pajautė šį sukrėtimą dėl šių pastarųjų įvykių ir jie pradėjo savęs klausti, kur gi eina pasaulis, arba, kaip populiariai yra sakoma, kur nusirito pasaulis? Jeigu pasijautėte sutrikdyti per šiuos kelis pastaruosius metus, jums gali būti labai naudinga permąstyti, koks yra šio ekvilibriumo jausmo pagrindas.
Jausmas, kad to jau per daug
Na ir dabar, daugelis jūsų, žinoma, esate į Žemę atėję avatarai, ir jūs turėjote įvairias vizijas, kodėl atėjote į Žemę, ką norėjote pamatyti įvykstant kaip savo atėjimo į Žemę tikslą. Ir daugelis jūsų turėjote bendrą viziją, norėdami pamatyti pagerėjimą, progresavimą link aukštesnės būsenos, aukštesnio sąmonės lygmens. Per keletą įsikūnijimų daugelis jūsų susiderinote su Sen Žermeno troškimu įkūnyti aukso amžių ir nuo pat to laiko buvote susikoncentravę į tai, kaip galėtumėte prisidėti prie šio aukso amžiaus įkūnijimo.
Žinoma, kaip dalį šios vizijos turite kažkokią idėją, kokios sąlygos turi būti įveiktos, transcenduotos ir pakeistos, idant aukso amžius galėtų būti įkūnytas. Tačiau daugelis jūsų taip pat turėjote šį papildomą sluoksnį iš savo pirminės gimimo traumos, šias liekanas iš savo pirminės gimimo traumos, kai buvote taip stipriai šokiruoti Žemėje egzistuojančio smurto ir nežmogiškumo, kad suformulavote troškimą padėti Žemei pakilti virš šio brutalumo lygmens. Turite troškimą pamatyti šiuos smurtiškesnius pasireiškimus transcenduotus, ir turite troškimą Žemei progresuoti į aukštesnę būseną, nepatiriant pernelyg daug visų šių sukrėtimų, šių karų, šių smurtinių įvykių, net ir fizinių kataklizmų. Jūs suformulavote šį troškimą, kaip pasiuntinys suvokė, matyti laipsniškus pokyčius, be jokių nutinkančių labai blogų dalykų. Jūs galite turėti savo individualius apibrėžimus, ką tai reiškia, kokiems dalykams įvykus, jums to būtų per daug, tačiau beveik jūs visi turite šį jausmą, kad egzistuoja dalykai, kuriems įvykus tai būtų tiesiog nepakeliama. Jokiu būdu nesakau, kad tai yra blogai. Nesakau, kad mums, pakylėtiesiems mokytojams, nėra dalykų, kurių norėtume išvengti Žemėje.
Ir vis dėlto, mūsų mintis su šia konferencija yra padėti jums įtvirtinti tą ramybės jausmą su buvimu Žemėje, kuris nebūtų, kaip Gautama tai apibūdino, paremtas kažko neigimu, kas grasina jūsų pasaulėžiūrai ar jūsų ekvilibriumo jausmui. Kitaip tariant, šiuo metu jūs turite pasaulėžiūrą, kuri jums teikia ekvilibriumo jausmą, kol nenutinka tam tikri dalykai. Jeigu šie dalykai nutinka, tuomet jūsų ekvilibriumo jausmas yra sutrikdomas. Na, mes trokštame padėti jums pakilti į aukštesnį lygmenį, kuriame pakeltumėte savo pasaulėžiūrą ir įtvirtintumėte ekvilibriumo jausmą, kuris nebūtų paremtas jokia trapia pasaulėžiūra. Jis būtų paremtas ryšiu su savo aukštesniuoju aš, su pakylėtaisiais mokytojais ir aukštesne vizija, kokiu būdu gali ateiti aukso amžius, ir todėl jums nekeltų grėsmės tam tikri įvykiai. Turėtumėte ekvilibriumo jausmą, kuris nebūtų paremtas įvykiais Žemėje ar regimybėmis, ar pasireiškimais Žemėje. Jis būtų paremtas jūsų ryšiu su savo aukštesniuoju aš ir pakylėtaisiais mokytojais. Gautama, žinoma, davė jums daug mokymų, kurie gali jums padėti tai pasiekti, tačiau mes norėtume nueiti truputį toliau.
Troškimas paversti Žemę natūralia planeta
Savo labai giliame diktavime Ukrainos vebinaro pabaigoje, Gautama kalbėjo apie chaosą, chaoso teoriją. Ir tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad gyvenate chaotiškame pasaulyje, kadangi tiek daug dalykų yra nenuspėjami. Egzistuoja tiek daug skirtingų žmonių grupių, kurie turi skirtingas vizijas, skirtingus požiūrius, skirtingas pasaulėžiūras. Jie visi jaučia grėsmę iš tų, kurie skiriasi nuo jų pačių, tad visada egzistuoja potencialas konfliktui. Ką galite padaryti? Na, galite suvokti, kad ego, atskirasis aš, tikisi galėsiantis atrasti kažkokį būdą įgyti kontrolę, kontroliuoti savo išorines aplinkybes, kad galėtų nesijausti sutrikdytas viduje. Tai tiesiog yra įdiegta į ego, kuris buvo sukurtas iš atskirties. Tačiau būdami avataru, jūs galite atsinešti su savimi viziją, kokios sąlygos egzistuoja natūralioje planetoje. Ir kai nusileidžiate į tokią planetą kaip Žemė, neišvengiamai esate sutrikdomi, kadangi suvokiate, kaip stipriai sąlygos skiriasi Žemėje. Suvokiate, kiek daug čia yra smurto, kiek daug yra konfliktų, kiek daug čia yra nežmogiškumo. Negalite nepatirti šoko. Mus visus tai šokiravo.
Ir avatarui gali nutikti taip, kad jūs tuomet suformuluojate šį troškimą paversti Žemę natūralia planeta, paversti nenatūralią planetą natūralia planeta. Na ir dabar, sakysite: „Bet kas gi tame yra blogo? Argi nesakėte, kad ir jūs to norite?“ Na, taip, žinoma, mes tai sakėme, tačiau skirtumas yra tas, kad mes nesame fiziniame įsikūnijime. Jūs esate. Mums nekyla rizikos staiga patirti kažkokį puolusių būtybių sukeltą smurtinį įvykį. Tačiau jūs susiduriate su šia rizika. Tad mūsų mintis yra tokia: kaip jūs, būdami įsikūnijime, galite pakelti dabartines sąlygas Žemėje? Jūs tai galite padaryti, atsitraukdami truputėlį atgal ir suvokdami, kad turite atskirąją savastį, kuri yra jūsų pirmykštės savasties palikuonė, ir ši savastis turi troškimą paversti nenatūralią Žemės planetą natūralia planeta. Ir tuomet galite suvokti, kad ši savastis yra nuolatinio stygiaus būsenoje, kadangi Žemėje pastoviai vyksta įvykiai, kurie trikdo savastį ir verčia šią savastį reaguoti: „Ak, Žemė yra taip toli nuo buvimo natūralia planeta. Kada gi ji pagaliau bus natūrali planeta?“
Galite nuo to atsitraukti ir suvokti, kad Žemė netaps natūralia planeta per jūsų gyvenimo laiką. Sen Žermenas kalba apie aukso amžių, tačiau tai nereiškia, kad pirmaisiais aukso amžiaus šimtmečiais Žemė taps natūralia planeta. Ji gali priartėti prie natūralios planetos pakopos vėlesniuose aukso amžiaus etapuose, tačiau tam nėra jokių garantijų. Kitaip tariant, vis dar galės ateiti aukso amžius, Žemei netampant natūralia planeta, nes vis tiek vyks progresas, atsiras daugiau taikos, didesnis klestėjimas, daugiau išradimų ir taip toliau. Galite suvokti tai sąmoningai, priimti tai ir todėl galite pradėti ieškoti šios savasties ir naudotis mūsų duotais įrankiais, kad ją paleistumėte ir išvengtumėte nusivylimo, būdami toje įtampos būsenoje visą šį likusį įsikūnijimą, kadangi matote, jog Žemė vis dar tebėra labai toli nuo tapimo natūralia planeta. Kai tai padarote, kai leidžiate šiai savasčiai mirti, galite pažvelgti į pasaulį, galite matyti, koks jis yra chaotiškas, ir iš tiesų galite priimti chaosą ne kaip amžiną būseną, bet kaip laikiną būseną.
Tebus kas būna!
Galite priimti chaosą. Ką tai reiškia? Na, tai reiškia, kad negalite tikėtis, jog jūs, o tiksliau, jūsų ego ir jūsų atskirosios savastys, galėsite įgyti kažkokią kontrolę šiai planetai. Daugumai jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, kontrolę svarbiausia yra įgyti ne savo gyvenimui, nors jūs visi turite tam tikrų savasčių, kurios to nori. Tačiau daugeliui jūsų svarbiausia yra įgyti kažkokį kontrolės jausmą planetai, kad šie blogi dalykai, kurių norite išvengti, neįvyktų. Tačiau jūs galite pradėti sąmoningai priimti, kad tai yra chaotiška planeta, ir todėl negalite tikėtis turėti kažkokį kontrolės jausmą išoriniams įvykiams. Dalykas, kurį galite padaryti, yra įgyti didesnį kontrolės laipsnį savo protui ir savo proto būsenai, tačiau to nepasieksite per atskirąją savastį ir ego, kurie kontroliuotų ir disciplinuotų jūsų mintis ir jausmus. Tai yra pasiekiama, kaip Gautama taip nuostabiai apibūdino, per savasčių išrišimą. Kitaip tariant, kaip įgyjate kontrolę savo protui? Paleisdami savastis, kurios nori kontroliuoti jūsų protą, idant jums nereikėtų kontroliuoti savo proto, nes kad ir kokie išoriniai įvykiai benutiktų Žemėje, jie nesujudins kažkokios atskirosios savasties ir todėl nesutrikdys jūsų proto.
Galite priimti požiūrį į Žemę, kaip Gautama taip pat aprašė, kuris nebūtų paremtas šiuo nuolatiniu teisimu, kas turėtų ir kas neturėtų įvykti. Jūs galite į tai pradėti žvelgti su neprisirišimu, kuomet žvelgiate į Žemę ir tariate: „Tevyksta, kas bevyktų, aš tekėsiu su tuo, išspausiu iš to viską, ką galiu, ir judėsiu pirmyn savo dvasiniame vystymesi, judėsiu link savo dangiškojo plano, kaip jį suvokiu, išpildymo, tad argi svarbu, jog nutinka tas ar anas?“
Šis pasiuntinys dar nebuvo pradėjęs dirbti pasiuntiniu 2001 metais, jis dirbo įprastiniame darbe, kai išgirdo, kad Niujorke įvyko tie įvykiai, ir jis stovėjo savo darbe žiūrėdamas televizorių, ir matė dvynių bokštų griuvimą. Jį, žinoma, tai sutrikdė, jis suvokė, kad bokštams sugriuvus potencialiai galėjo žūti tūkstančiai žmonių. Ir vis dėlto, nors jis tuo metu gyveno Jungtinėse Valstijose ir nors tai buvo trikdantis įvykis, šis įvykis nesutrikdė jo ekvilibriumo jausmo taip stipriai kaip tai padarė karas Ukrainoje, nors karas Ukrainoje įvyko praėjus daugeliui metų. Taip yra dėl to, kad jis turėjo atskirąją savastį, kuri iš tiesų buvo paremta mūsų perduotais mokymais, noru matyti perėjimą į aukso amžių įvykstant kaip laipsnišką procesą.
Kai nuo to atsitraukė ir suvokė, kad turėjo šią savastį, jis tuomet sugebėjo susiderinti su Sen Žermenu ir suvokti, kad jeigu aukso amžius būtų įkūnijamas per laipsnišką procesą, prireiktų labai daug laiko, kol šis aukso amžius būtų įkūnytas, kadangi egzistuoja didžiulis pasipriešinimas pokyčiams kolektyvinėje sąmonėje. Ir todėl jis sąmoningai suvokė ir priėmė, kad gali susitaikyti su tuo, jog vyksta šie šokiruojantys įvykiai, šie sukrėtimai, priverčiantys žmones permąstyti savo požiūrį. Ir tuomet jis galėjo paleisti tą savastį ir pradėti labiau priimti, kad jeigu tam tikri įvykiai turi įvykti, idant priverstų žmones permąstyti savo požiūrį į gyvenimą ar į specifines situacijas, tegul jie tuomet įvyksta. Tiesiog turėsite prie to prisitaikyti ir judėti toliau, neatitraukdami savo žvilgsnio nuo aukso amžiaus tikslo, nuo savo dangiškojo plano įvykdymo ir savo pakylėjimo, judėdami link jo žingsnis po žingsnio, geriausiai kaip sugebate toje išorinėje situacijoje.
Žinoma, jeigu esate dvasios mokinys Rusijoje ar Ukrainoje šiomis dienomis, susiduriate su žymiai sunkesne situacija nei žmonės, kurie gyvena kitose pasaulio dalyse. Ir vis dėlto, jūs taip pat galite pereiti šį procesą, ištirdami, kokias turite savastis, kurios reaguoja į šią situaciją, ir todėl galite pradėti priimti, kad ši situacija, kad ir kokia ji būtų trikdanti, buvo būtina, kad Ukrainos ir Rusijos šalys galėtų pajudėti link aukso amžiaus. Žinau, kad šiuo metu taip gali neatrodyti, tačiau jūs bent galite pradėti matyti galimybę, jog tai akceleruos judėjimą link aukso amžiaus, kai tuo tarpu anksčiau abi šios šalys ir, tiesą sakant, visas likęs pasaulis, ypač Europa, buvo įstrigę tam tikrame sąmonės lygyje, tam tikrame požiūryje į pasaulį. Ši aklavietė turėjo būti sugriauta, ir kai sugebėsite pradėti tai priimti, galėsite pamatyti, kad turite koncentruotis į ateitį, kaip perdavėme šiuos diktavimus per Ukrainos vebinarą apie Ukrainos ateities potencialą, kažkiek pakalbėdami ir apie Rusijos ateitį.
Galite nenuleisti akių nuo pozityvaus potencialo, nenuleisti akių nuo savo dangiškojo plano, nuo savo tolesnio dvasinio augimo, nes dabar, žinoma, tai yra svarbiau nei bet kada anksčiau, kad yra žmonių Ukrainoje ir Rusijoje, kurie kelia savo sąmonę, traukia aukštyn kolektyvinę sąmonę ir laiko dvasinę pusiausvyrą savo šalims. Jūs negalite savo išoriniu protu pilnai suprasti ir įvertinti, koks svarbus yra jūsų buvimas dabartiniu metu šiose šalyse. Lygiai taip pat, dauguma mūsų mokinių kitose šalyse negali pilnai sąmoningai įvertinti, koks svarbus yra jūsų buvimas, jūsų sąmonės kėlimas ir jūsų dvasinis darbas šiuo metu. Kuo didesnė vyksta sumaištis, tuo svarbesnis yra jūsų buvimas ir jūsų darbas. Kai pradedate tai priimti, kai įveikiate šį troškimą išvengti tam tikrų trikdančių įvykių, galite įgyti visiškai naują požiūrį į situaciją Žemėje.
Chaotiškas pasaulis ar deterministinė sistema
Galite sakyti, kad egzistuoja chaosas, taip, tačiau ar chaosas būtinai yra kažkas negatyvaus? Mes jums perdavėme daug daug mokymų apie puolusių būtybių ir įvairių valdžios elito grupių, kurios siekia kontroliuoti Žemę, egzistavimą. Jos nori įgyti kiek įmanoma daugiau valdžios Žemėje ir pavergti plačiąją populiaciją. Joms iš dalies pasisekė tai padaryti, tačiau kaip sakėme, jos negalės įgyti didžiausios kontrolės Žemei, ir kodėl taip yra? Na, iš dalies dėl jų vidinių kivirčų, dėl to, kad jos visada yra susiskaldžiusios, iš dalies dėl to, kad dualistinė sąmonė visada sukuria sau pasipriešinimą. Tačiau kitas būdas į tai žiūrėti būtų sakyti, kad chaotiškoje sistemoje negali egzistuoti kontrolė.
Kontrolė reiškia tvarką, ir chaosas nebūtinai yra priešingybė tvarkai, tačiau jis nėra tvarka. Kai yra tvarka, chaoso nėra. Bet dabar galite atsitraukti netgi dar truputį toliau ir tarti: „Na, suprantu, kad mokytojai mus mokė, jog dauguma žmonių įžengė į atskirties iliuziją, dualizmo sąmonę, ir būtent dėl to jie sukūrė visus tuos konfliktus, kuriuos matome Žemėje.“ Taip, tai tiesa, tačiau dabar užduokite sau klausimą. Kol dar žmonija nebuvo įžengusi į dualizmą, ar Žemėje vis dar buvo chaoso, o gal Žemė buvo visiškai tvarkinga? Netgi galite užduoti dar ir kitą klausimą: ar natūrali planeta yra chaotiška planeta, ar priešingai – ji yra visiškai tvarkos valdoma planeta? Ir galite nustebti suvokę, kad natūrali planeta iš tiesų yra chaotiška planeta, ir kol žmonija dar nebuvo įžengusi į dualizmą, Žemė buvo chaotiška planeta. Tai kai kuriuos gali šokiruoti, tačiau atsitraukite žingsnelį atgal ir dar kartą pažvelkite į chaosą.
Ar chaosas būtinai yra chaosas? Ar chaosas yra kažkas negatyvaus ar destruktyvaus? Kitas būdas žiūrėti į chaosą būtų sakyti, kad tai nėra deterministinė sistema. Žinote, kad mokslininkai prieš kelis šimtus metų tikėjo, jog Žemė yra didžiulė mašina, visata yra didžiulė mašina. Jie manė, kad ji yra tarsi laikrodis, su viduje besisukančiais krumpliaračiais, kurie sukasi pagal tam tikrus dėsnius. Mokslininkai tikėjo, kad jeigu žinotumėte dėsnius, vadovaujančius visatos vystymuisi, ir jeigu žinotumėte pradines sąlygas, kurios egzistavo paleidžiant mašiną, galėtumėte nuspėti viską, kas galėtų ir turėtų įvykti, mašinai nepaliaujant suktis. Tai, žinoma, yra puolusių būtybių svajonė sukurti tokią mechanišką visatą, kurioje būtent jos apibrėžtų dėsnius ir pradines sąlygas, ir tuomet jos galėtų viską kontroliuoti.
Bet ką mes jums iš tiesų sakėme apie tai, kaip veikia pasaulis? Sakėme jums, kad Elohimai sukūrė Žemės planetą ir todėl, tam tikra prasme, sukūrė pradines sąlygas. Tačiau mes taip pat jums sakėme, kad nors egzistuoja tam tikri dėsniai, kurie vadovauja Žemės planetai, tai nėra deterministinė sistema. O kodėl ji tokia nėra? Todėl, kad Žemės tikslas yra tarnauti platforma savimonę turinčių būtybių, kurios ateina į Žemę ir tampa bendrakūrėjais, sąmonės augimui. Šios savimonę turinčios būtybės, – o jų tarpe esate ir jūs, – turi laisvą valią. Jūs augate sąmonėje, eksperimentuodami su savo laisva valia, rinkdamiesi ir patirdami pasekmes. Kuo laisvesni yra jūsų pasirinkimai, tuo jie yra mažiau nuspėjami. Jeigu žmogus yra visiškai laisvas savo prote, niekas, net ir pati gudriausia puolusi būtybė ar net ir pats Dievas, negalės nuspėti, ką šis žmogus toliau darys.
Chaosas kaip kūrybiškumo pagrindas
Tad matote, Žemė nebuvo sukurta būti deterministine mašina. Ji buvo sukurta būti kūrybiška sistema. Tai, ką mokslininkai vadina chaosu, tiesiog yra kūrybiška sistema, kuri nėra deterministinė ir todėl nėra nuspėjama. Mokslininkai žiūri į pasaulį ir sako: „Mes matome, kad egzistuoja tam tikri dėsniai, tačiau mes taip pat matome, kad yra tiek daug chaoso, jog negalime su absoliučiu užtikrintumu nuspėti, kas įvyks.“ Jūs netgi turite tam tikrą neužtikrintumo principą, suformuluotą kvantikos fizikų, kad yra neįmanoma užtikrintai kažko prognozuoti, kadangi pasaulis subatominiame lygmenyje nėra deterministinis, o pasaulis makroskopiniame lygmenyje yra netgi dar mažiau deterministinis. Kai priimate šią perspektyvą, suvokiate, kad chaosas nėra kažkas negatyvaus. Tai nėra kažkas blogo. Tai, tiesą sakant, yra pagrindas kūrybiškumui, ir tuomet jūs galite įgyti naują perspektyvą į Budos susietosios kilmės koncepciją.
Galite suvokti, kad jeigu Žemė būtų buvusi deterministinė sistema, puolusios būtybės būtų galėjusios ją kontroliuoti, o jeigu jos būtų galėjusios ją kontroliuoti, jos būtų pasiekusios šią kontrolę. Jeigu planeta būtų pasiekusi tašką, kuriame ji būtų patekusi į visišką puolusių būtybių kontrolę, na, tuomet nebūtų jokio būdo pakelti ją aukštyn. Jai tebūtų buvę galima leisti susinaikinti. Tačiau būtent dėl to, kad ji yra kūrybiška sistema, puolusios būtybės niekada negalės įgyti visiškos kontrolės, ir būtent dėl to egzistuoja potencialas iškelti Žemę į aukso amžių, galiausiai sugrąžinant jai natūralios planetos statusą. Chaosas, kurį jūs matote iš tam tikros perspektyvos, iš tiesų yra, tam tikra prasme, saugumo mechanizmas, nukreiptas prieš visiškos kontrolės įtvirtinimą, nes ką padarytų visiška kontrolė? Ji užgniaužtų kūrybiškumą, kadangi kūrybiškumas iš prigimties yra nenuspėjamas ir visišką kontrolę galite įtvirtinti tik tuomet, kai galite viską nuspėti.
Chaosas nėra grėsmė. Jūsų ego ir atskirasis aš chaosą iš tiesų laiko grėsme, kadangi tai yra grėsmė jūsų ekvilibriumo jausmui. Tačiau jūs, kai išlipate iš ego ir atskirųjų savasčių, galite matyti, kad chaosas yra jūsų draugas. Chaosas yra teigiamas dalykas. Jis yra pagrindas kūrybiškumui. Atidžiai pamąstykite, kodėl taip yra. Deterministinėje sistemoje galite sakyti: „Aš galiu daryti tą arba galiu daryti aną. Tačiau bet kuriuo atveju galiu visiškai nuspėti rezultatus, tad ar tikrai čia renkuosi? Negaliu atnešti nieko naujo, nes viskas yra užrakinta vėžėse.“ Tačiau kūrybiškoje sistemoje galite atnešti kažką visiškai naujo. Ir dabar, žinoma, tai turi du aspektus. Žemė iš pradžių buvo sukurta tam tikroje būsenoje. Žmonija ją nugramzdino žemiau už tą būseną. Kaip ji tai padarė? Na, ji pasinaudojo kūrybiškos sistemos pamatiniu bruožu – jos nenuspėjamumu. Ji dekonstravo užuot bendrakūrusi, ir vis dėlto, tai vis tiek yra tam tikra kūrimo forma.
Kaip pasinaudoti chaosu
Galite tai apgręžti į kitą pusę ir pradėti naudotis chaosu kelti Žemę aukštyn link aukštesnių lygmenų. Būtent tai jus raginome daryti. Būtent tai pakylėtųjų mokytojų mokiniai darė nuo AŠ ESU judėjimo laikų. Būtent tai dvasingi žmonės darė tūkstančius metų įvairiomis dvasinėmis praktikomis. Jūs, taip sakant, įsitraukiate į chaosą, ir užuot siekę sukurti tvarką ir kontrolę, siekiate sukurti naują būseną, kuri būtų aukštesnė už senąją. Kitaip tariant, užuot sukūrę taiką Žemėje, kuri būtų paremta visko kontroliavimu, siekimu jėga užgniaužti konfliktus ir karą, jūs naudojatės kūrybiškumu sukurti naują būseną, ir jums nepaliaujant to daryti, iš tiesų ateis tas momentas, kaip apie tai kalbėjo Gautama, kuomet kolektyvinė sąmonė pasieks tam tikrą lygmenį ir staiga žmonėms taps akivaizdu, kad, pavyzdžiui, karas nebėra priimtinas, ir kai pakankamai žmonių tai suvoks, dalykai taip pat pradės keistis ir fizinėje plotmėje.
Ką jūs darote būdami dvasios mokiniu? Na, jūsų ego, jūsų atskirasis aš sakys, kad turėtumėte naudotis dvasiniu mokymu ir dvasiniais įrankiais sukurti tvarką Žemėje, kad smurtas ir karas galėtų būti išnaikinti per šią tvarką, kuri įtvirtintų taiką. Tačiau ką gi mes, pakylėtieji mokytojai, sakome: jūsų galimybė yra pasinaudoti dvasiniu mokymu, įsitraukiant į chaosą ir iš tiesų pasinaudojant chaoso dinamizmu, kad įkūnytumėte aukštesnę būseną per kūrybiškumą, o ne kontrolę. Pamąstykite apie tas daugybę situacijų gyvenime, kuriose egzistuoja chaosas, ką tai iš tiesų reiškia? Tai reiškia, kad niekas nėra iškalta akmenyje, viskas yra kaitos procese, o tai reiškia, kad tai galima ganėtinai lengvai nukreipti kita kryptimi.
Egzistuoja senas palyginimas, kad jeigu paimsite automobilio ratą ir pastatysite jį stačią ant žemės, jeigu ratas stovės ramiai ir jūs jį pastumsite į šoną, jis nugrius, tačiau jeigu ratas judės, jeigu jis riedės, ir jūs jį pastumsite į šoną, jis nenugrius, o tik pakeis kryptį. Kai ratas stovi vietoje, turite fiksuotą sistemą. Yra labai sunku kažką pakeisti fiksuotoje sistemoje, tačiau kai ratas rieda, turite dinamišką sistemą, ir yra žymiai lengviau kažką pakeisti dinamiškoje sistemoje. Yra žymiai lengviau pakeisti vandenį nei pakeisti akmenį, tad matote, kuo dinamiškesnė, kuo takesnė yra sistema, tuo lengviau ją yra pakeisti. Tai taip pat reiškia, kad kai turite dinamišką, takią sistemą, jai pakeisti reikalingas mažesnis žmonių skaičius, nei tuo atveju, jeigu turėtumėte fiksuotą, nejudančią sistemą.
Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad kuo didesnė yra kaita kolektyvinėje sąmonėje, tuo lengviau nedidelei pakylėtųjų mokytojų mokinių grupelei nukreipti šią kaitą kita kryptimi, ir būtent tuo mes siekiame padėti jums pasinaudoti, ir, žinoma, taip pat ir kitiems dvasingiems žmonėms, su kuriais dirbame. Jau pats šis faktas, kad egzistuoja tokia kaita, toks dinamizmas Žemėje, yra galimybė įvykdyti pokyčius, nes, kaip anksčiau sakėme, kai laivo vairo plunksną pasukate tik nedideliu laipsniu ir atrodo, kad laivo kursas trumpalaikėje perspektyvoje nepasikeitė, ilgalaikėje perspektyvoje tai bus didelis pokytis. Kai pradedate tai priimti, galite matyti, kad jūsų vaidmuo nėra materializuoti specifinius fizinius pokyčius specifiniu metu.
Gyvenimo Antakharana
Ankstesnėse dispensacijose mes raginome žmones kalbėti šaukinius dėl specifinių sąlygų ir tai paskatino kai kuriuos mokinius užfiksuoti savo protus į tai, kad jie turi materializuoti tam tikrus pokyčius Žemėje specifiniu laiku, nes kitaip jų šaukinių darbas bus nuėjęs perniek. Tai netgi paskatino kai kuriuos mokinius abejoti, kad šaukiniai iš viso veikia, ir kai kurie pasidavė nusivylimui ir iš viso nustojo tai daryti. Bet matote, kai suvokiate, ką čia pasakiau, galite išvengti įžengimo į šias fiksuotas pozicijas, kuriose tikitės, kad tam tikras rezultatas privalo būti įkūnytas tam tikru metu. Tas pats, žinoma, galioja ir jūsų asmeniniam gyvenimui. Tūkstančiai ir milijonai žmonių pasaulyje naudojo šią koncepciją priimti pozityvią proto nuostatą ir sukurti lobių žemėlapį, kuomet lobių žemėlapyje turite išdėstyti tai, ką norite materializuoti ir kada jūs tai norite materializuoti. Kai kuriems pavyko tai pasiekti, tačiau dauguma patyrė nusivylimą, kadangi trokštami rezultatai nebuvo įkūnyti trokštamu metu. Daugelis žmonių peršoko į priešingą stovyklą ir pradėjo abejoti, ar tai iš viso gali veikti.
Tačiau tai iš tiesų veikia, kas liečia pokyčius jūsų asmeninėje situacijoje. Klausimas tėra, kada bus įkūnyti realūs fiziniai rezultatai, o tai priklauso nuo šios susietosios kilmės, kadangi jūs nesate sala, jūs neegzistuojate kaip sala kolektyvinėje sąmonėje ir energetinėje keturių Žemės lygmenų sistemoje. Jeigu galėtumėte atsitraukti žingsnelį nuo Žemės ir pažvelgti į ją iš pakylėtosios perspektyvos, pamatytumėte, kad Žemė yra labai sudėtingai suaustas energetinių ryšių, karminių ryšių, ryšių sąmonės lygmenyje audeklas, ir egzistuoja fiziniai ryšiai, emociniai ryšiai, mentaliniai ryšiai, identiteto lygmens ryšiai – tiek daug ryšių, viskas yra tarpusavyje suausta. Mes kartais kalbėdavome apie Gyvenimo Antakharaną, ir tai yra šis sudėtingas viską rišantis tinklas. Jūs gyvenate tame tinkle. Esate šio tinklo dalis.
Kai naudojatės savo atskiruoju aš suformuluoti tikslą specifiniams fiziniams pokyčiams, kuriuos jūsų atskirasis aš nori pamatyti įkūnytus, ir tuomet nusistatote specifinę datą, kada jie turi būti įkūnyti, ir tuomet tikitės, kad kažkokia iš kažkur atėjusi magija, ar tai būtų pakylėtieji mokytojai ar dar kažkas, materializuos tai, ką jūs nusipiešėte savo lobių žemėlapyje, ruošiate save nusivylimui, kadangi mėginate padaryti tai, kas neįmanoma. Mėginate materializuoti kažką, tarsi būtumėte atskirti nuo Gyvenimo Tinklo, tačiau negalite to padaryti. Tai padaryti yra neįmanoma. Niekas negali to padaryti. Alternatyva šiam požiūriui yra priimti, kad jūs esate šio Gyvenimo Tinklo dalis, ir todėl galite priimti, kad galite pakeisti savo gyvenimą, jūs, visų pirma, galite pakeisti savo proto būseną, tačiau jūs taip pat galite pakeisti savo fizines sąlygas, nors fizinių sąlygų pakeitimas vyksta šios sudėtingos sistemos, kurioje gyvenate, šio persipynusio tinklo platesniame kontekste.
Jūs galite, kaip sakėme, išsiųsti tam tikrą impulsą į kosminį veidrodį, tačiau kaip jis bus atspindėtas priklausys nuo šio sudėtingo tinklo. Na ir dabar, daugelis dalykų, kuriuos galite norėti turėti savo gyvenime, paveiks kitus žmones. Jeigu, pavyzdžiui, norite materializuoti specifinį namą, na, kažkas turi pastatyti tą namą, kažkas turi norėti jį parduoti, tad yra daug, daug žmonių, kurie dalyvauja šio namo materializavimo procese. Jie visi turi savo laisvą valią, jie visi turi savo sąmonės lygį, ir kad galėtumėte kažką dėl savęs materializuoti, turite dirbti su tuo, dirbti visame tame kontekste. Negalite tikėtis, kad atskira vizija turėtų materializuotis taip, tarsi jūs būtumėte vienintelis asmuo sistemoje. Tačiau, vėlgi, galite tai priimti ir galite suvokti, kad kai darote šį darbą, keldami savo sąmonę, suformuluodami įvaizdžius, išsiųsdami šiuos įvaizdžius, tai turės poveikį, tačiau nėra įmanoma išoriniu protu iš anksto tiksliai nuspėti, kas įvyks, kaip tai materializuosis ir kada tai bus materializuota.
Jūs galite žinoti, kad išsiuntėte impulsą į kosminį veidrodį. Galite žinoti, kad kažkas jums sugrįš ir galite pasitenkinti žinojimu, kad jums nepaliaujant siųsti šiuos impulsus, palaipsniui jūsų gyvenimas pradės keistis ir dalykai pradės jums materializuotis, tačiau jeigu tikitės specifinių rezultatų specifiniu laiku, turite nerealistiškus lūkesčius, kurie tegali atvesti į nusivylimą. Šis pasiuntinys prieš daug daug metų išgirdo šią lobių žemėlapių koncepciją ir jis tai išbandė, nors žiūrėjo į tai kažkiek skeptiškai, ir po to kai tai išbandė, ir rezultatai specifiniu laiku nebuvo materializuoti, kaip jam buvo pasakyta tai vizualizuoti, jis suvokė, nors ir nebūtų galėjęs to išreikšti šiais tiksliais žodžiais, kad tai buvo nerealistiškas lūkestis. Egzistuoja pernelyg daug veiksnių, ir todėl tiesiog negalite to padaryti taip, tarsi būtumėte atskiras individas.
Nuo to laiko jis pakeitė savo požiūrį, ir dabar jis kalba šaukinius, siekia kelti savo sąmonę, tačiau nesitiki specifinių rezultatų specifiniu metu, tačiau kai apžvelgia visą tą laiką nuo tada, kai pirmą kartą pradėjo eiti dvasiniu keliu, gali matyti, kad įvyko daug, daug pokyčių, ne tik jo sąmonėje, bet taip pat ir jo išorinėje situacijoje. Daugelis jūsų sugebėsite pamatyti tą patį, jeigu pažvelgsite į praeitį, ir daugelis jūsų sugebėsite suvokti, kad laikui bėgant gyvenimas iš tiesų pasikeis, jeigu taikysite mokymus, ir tas pats, žinoma, galioja ne tik jūsų asmeninio gyvenimo keitimui, bet ir planetos keitimui, kadangi čia dalyvauja žymiai daugiau žmonių.
Pakylėtųjų mokytojų mokinių Rusijoje dvasinis darbas
Galite pažvelgti į tokią šalį kaip Rusija, galite matyti, kad mes metams bėgant per šį pasiuntinį perdavėme daug diktavimų apie Rusiją ir sąmonės būseną Rusijoje. Ir galite matyti, kad jie buvo perduodami su viltimi, jog Rusija galės palaipsniui transformuotis ir priartėti prie aukso amžiaus, kad kolektyvinė sąmonė galės būti transformuota ir pakelta aukščiau, labiau priartinta prie aukso amžiaus sąmonės. Ir tuomet galite pažvelgti, kas dabar įvyko, ir sakyti: „Ar tai buvo nerealistiškas lūkestis?“ Ir tai nebuvo nerealistiška, tačiau nebuvo taip, kad mes, pakylėtieji mokytojai, būtume turėję kokį nors tvirtą lūkestį, kad šitai turi įvykti. Mes matėme tai kaip potencialą ir davėme tai kaip potencialą. Egzistavo realus potencialas, kad tai būtų galėję įvykti laipsniškai, tačiau to neįvyko.
Todėl galite sakyti: „O kaip dėl dvasios mokinių Rusijoje, kurie paėmė tuos diktavimus, paėmė invokacijas, kalbėjo invokacijas ir šaukinius, tikėdamiesi transformuoti kolektyvinę sąmonę? Ar jie buvo apgauti? Ar jie patyrė nesėkmę? Ar tai nesuveikė? Ar buvo kažkokia problema, kuri nebuvo jų kaltė? Ar buvo kažkokia problema mokytojų mokymuose ar invokacijose?“ Ir, žinoma, galite šitaip samprotauti, tačiau taip pat galite atsitraukti žingsnelį atgal, palypėti aukščiau ir suvokti, kad egzistavo realus potencialas, kad pakylėtųjų mokytojų mokiniai Rusijoje būtų galėję atnešti šiuos laipsniškus pokyčius. Tačiau nutiko taip, kad neatsirado pakankamai žmonių Rusijos populiacijoje, kurie būtų ryžęsi pakeisti savo sąmonę. Todėl potencialas, kuris buvo realus potencialas, neišsipildė.
Būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais jūs, žinoma, negalite nustelbti dešimčių milijonų žmonių laisvos valios. Negalite tikėtis, kad galėsite tai padaryti, kadangi negalite tikėtis, jog šaukiniai ir invokacijos yra kažkokia burtų lazdelė, kuria jums mostelėjus kiti žmonės pakeis savo pasirinkimus. Negalite nustelbti laisvos valios mūsų šaukiniais ir invokacijomis, kaip sakėme tai daug kartų. Tai buvo realus potencialas ir šios pastangos tikrai nenuėjo veltui, tačiau to neįvyko, ir dabar yra būtina tai priimti ir tuomet toliau judėti į priekį. Ir toliau siekite kelti savo individualią sąmonę, įvertinkite, ką jums reikia padaryti fiziniame lygmenyje, atsižvelgiant į šią naują situaciją, bet taip pat nepaliaukite kalbėti savo invokacijų ir šaukinių, kadangi jie daro poveikį.
Galite pasakyti: „Na, mes buvome grupė žmonių, kurie sukalbėjo tokį kiekį invokacijų šiuo specifiniu laiku ir tai atvedė prie šių specifinių pokyčių“, tačiau ką iš tiesų galite pasakyti yra, kad jūsų pastangos padarė pozityvų poveikį šioje labai sudėtingoje situacijoje, kurioje turite šalį, egzistuojančią tokioje plačioje erdvėje ir turinčią 140 milijonų žmonių, gyvenančių šioje milžiniškoje erdvėje. Tokią šalį nėra lengva pakeisti, tačiau, žinoma, jokią didelę šalį nėra lengva pakeisti. Nė viena šalis nėra lengvai pakeičiama, tačiau kuo mažesnė yra šalis, tuo lengviau yra pakeisti kolektyvinę sąmonę.
Augimas eksperimentuojant
Kai atsitraukiate žingsnelį atgal ir priimate bei pripažįstate, kad gyvenate kūrybiškoje aplinkoje, kuri nėra deterministinė aplinka, galite priimti kūrybiškumą, galite priimti kaitą, galite priimti tai, ką daugelis žmonių pavadintų chaosu, tačiau jūs tai matote kaip potencialą atnešti naujas ir aukštesnes būsenas. Jeigu nieko nebūtų galima pakeisti, kaip kas nors pasikeistų? Kaip galėtumėte atnešti kažką naujo, jeigu negalėtumėte kažko pakeisti? Ir kaip galite kažką pakeisti, kas yra fiksuota, kas yra užrakinta savo dabartiniame būvyje? Pokyčius galite atnešti tik tuomet, kai egzistuoja lankstumas, kai egzistuoja kaita. Priimkite tai, priimkite aplinką, kurioje gyvenate.
Pasitenkinkite tuo, kad esate kūrybiškas žmogus, neturintis jokios kontrolės tam, kaip jūsų kūrybiški impulsai bus materializuoti. Tačiau jūs galite pažvelgti į tai ir tarti: „Na, jeigu iš tiesų galėčiau nuspėti viską, kas įvyks dėl mano kūrybinių pastangų, kaip tuomet būčiau kūrybišku? Nebūčiau kūrybiškas, būčiau mechaniškas.“ Na ir dabar, kai kurie iš jūsų gali pagalvoti, kad natūralioje planetoje galite tiksliai nuspėti, kas įvyks dėl jūsų kūrybinių pastangų, ir tam tikra prasme, jūs galite tai nuspėti, kadangi čia nėra dualizmo faktoriaus, kuris egzistuoja Žemėje. Natūralioje planetoje dalykai yra labiau nuspėjami. Ir vis dėlto, kaip jūs augate? Augate eksperimentuodami.
Kas yra eksperimentas? Išsiunčiate impulsą, turite kažkokį bendrą supratimą, kas jums sugrįš, tačiau tiksliai nežinote, kas iš tiesų sugrįš. Pamatote rezultatą, pakoreguojate savo kūrybinį impulsą, išsiunčiate kitą impulsą, ir nepaliaujate to daryti, nepaliaujate vis daugiau ir daugiau eksperimentuoti. Jeigu žinotumėte, kad jums paspaudus šį mygtuką, bus mechaniškai įkūnytas šis rezultatas, nebūtumėte iš tiesų kūrybiški, argi ne taip? Jūs tiesiog būtumėte mechaniški. Ir ką gi iš to išmoktumėte? Kaip tai pakeistų jūsų sąmonę? Jeigu naudojatės savo dabartine sąmone tam tikram įvaizdžiui materializuoti ir suprojektuoti, ir galite tiksliai žinoti, koks bus rezultatas, kaip jūsų sąmonė galės pasikeisti? Kad galėtumėte būti bendrakūrėju, negalite būti kontroliuojamoje, mechaniškoje aplinkoje. Privalo vykti kaita, privalo egzistuoti dinamizmas, kad būtų erdvės eksperimentavimui, erdvės atnešti kažką, apie ką niekas anksčiau nebuvo pagalvojęs.
Būtent to bijo puolusios būtybės, kadangi jos negali to nuspėti, negali to kontroliuoti. Būtent dėl to jos bijo jūsų, nes jūs, kai pakylate į šį lygmenį, tampate kūrybiškais žmonėmis. Pakylėtųjų mokytojų organizacijose ir kitose dvasinėse organizacijose egzistavo tam tikra tendencija manyti, kad kelias yra šiek tiek mechaniškas. Studijuojate mokymus, vengiate daryti neteisingus dalykus, darote teisingus dalykus, dėvite tokius drabužius, vairuojate tokį automobilį, valgote tokį maistą, praktikuojate savo dvasines praktikas kiek tiktai galite, ir tuomet galvojate, kad mechaniškai, kaip sakė Gautama, pasieksite nušvitimą.
Tačiau tai yra kūrybiškas procesas, tai nėra mechaniškas procesas. Žinau, kad jis turi mechaniškų aspektų, pavyzdžiui, transformuojant iškreiptą energiją, tačiau dvasinio kelio pagrindas yra kūrybiškas procesas.
Yra dvasios mokinių, kurie atėjo į pakylėtųjų mokytojų mokymus, ir jie norėjo visa tai suvesti į mechanišką procesą. Jie norėjo tikėti, kad jeigu gyvens tam tikru būdu ir jeigu kiekvieną dieną sukalbės tam tikrą kiekį šaukinių, garantuotai užsitarnaus savo pakylėjimą šio gyvenimo pabaigoje. Tai šitaip neveikia, kaip mes dabar jau mėginome jums tai paaiškinti iš įvairių perspektyvų.
Tekėjimas su chaosu
Ir kai tai priimate, pasidaro daug lengviau gyventi tokioje planetoje kaip Žemė, kadangi nemėginate padaryti neįmanomo, naudodamiesi dvasiniu mokymu ir įrankiais kontroliuoti nekontroliuojamą aplinką. Naudojatės dvasiniais mokymais ir įrankiais nukreipti chaoso tekėjimą kita kryptimi. Tai jums gali būti labai konstruktyvus pokytis, jeigu sugebėsite padaryti šį pokytį ir priimti chaosą, priimti savo aplinkos dinamizmą. Tai gali turėti svarbių pasekmių jūsų kasdieniam gyvenimui, jūsų dvasiniam keliui.
Tai jums gali leisti pasakyti: „Kodėl turėčiau turėti specifines išorines sąlygas, įkūnytas savo gyvenime? Juk to noriu tik dėl to, kad mano ego ir tam tikros atskirosios savastys nori šių sąlygų, kadangi jos mano, kad šios sąlygos suteiks saugumo jausmą. Tačiau man, būtybei, kuria iš tiesų ESU, nereikalingas saugumas, aš noriu augimo. Man nereikalingos sąlygos, kurios manęs netrikdytų. Tiesą sakant, aš noriu tokių sąlygų, kurios mane trikdytų, kurios verstų mane reaguoti, kad galėčiau pažvelgti į savo reakcinius šablonus, kad galėčiau apnuoginti tas atskirąsias savastis ir leisti joms mirti. Aš noriu augimo per visą šį likusį įsikūnijimą. Noriu maksimalaus augimo, kad jeigu mano dangiškajame plane yra įrašyta pasiekti savo pakylėjimą, galėčiau užsitarnauti savo pakylėjimą, o jeigu jame nėra to įrašyta, galėčiau pasiekti kaip įmanoma aukštesnį sąmonės lygį, idant turėčiau geriausią įmanoma pagrindą kitam savo įsikūnijimui, kuriame galėčiau prisidėti prie aukso amžiaus įkūnijimo. Būtent to noriu šiam likusiam gyvenimui. Nenoriu ieškoti komforto. Nenoriu jaustis saugus. Nenoriu specifinių patogių išorinių sąlygų. Noriu maksimalaus augimo.“
Kaip augate? Tekėdami su chaosu. Pamatydami, ką jis išjudina jūsų prote. Ir tuomet dirbdami su tuo, įveikdami tai, ir judėdami toliau. Tarp daugelio budistų egzistuoja tendencija žiūrėti į Budą ir galvoti, kad, na, visų pirma, jie mano, kad jis gimė būdamas labai ypatinga būtybe. Tad jau nuo pat savo gimimo jis fundamentaliai skyrėsi nuo paprastų žmonių. Jie mano, kad jam neteko susidurti su tomis pačiomis problemomis, su tomis pačiomis iniciacijomis savo kelyje, kaip jiems tenka su tuo susidurti. Taip pat egzistuoja tendencija manyti, kad Buda kažkokiu būdu, kadangi jis buvo toks ypatingas, magiškai pasiekė nušvitimą. Jam nereikėjo pereiti ilgo proceso, kad tai pasiektų. Tai jam tiesiog nutiko, ir jie tikisi, kad ir jiems tai galės tuo pačiu būdu nutikti.
Tačiau Buda, aš pats ir visi pakylėtieji mokytojai, mes perėjome lygiai tą patį procesą, per kurį einate jūs. Mes turėjome labai panašią psichologiją, su daug atskirųjų savasčių, kurias susikūrėme per daugelį įsikūnijimų šioje planetoje. Turėjome įveikti tas savastis, vieną po kitos, lygiai kaip ir jūs. Dvasinis kelias yra procesas. Tai yra kūrybiškas procesas. Jis visada toks buvo, visada toks bus. Jeigu sugebėsite tai priimti, jūsų kelias taps daug lengvesnis. Nes jeigu to nepriimate, tai reiškia, kad egzistuoja tam tikros savastys jūsų pasąmonėje, kurios priešinasi dvasiniam augimui, priešinasi kūrybiškiems kelio aspektams. Tačiau ko reikia, kad galėtumėte priimti kūrybiškumą, priimti chaosą? Reikia, kad ryžtumėtės priimti sprendimus ir eksperimentuoti, nors nežinotumėte, kokia bus baigtis.
Nėra klaidų gyvenime
Ir štai čia daugelis dvasios mokinių susidūrė su sunkumais, kadangi jie buvo paveikti puolusių būtybių, dualistinės sąmonės galvoti, jog egzistuoja standartas, koks turėtų būti dvasingas žmogus. Ir jeigu laikysitės standarto, būsite teisūs, o jeigu jo nesilaikysite, klysite. Tai yra puolusios būtybės ir jų teisiantis standartas. Šie mokiniai bijo suklysti ir todėl iš tiesų nenori priiminėti sprendimų, kadangi žino, jog kiekvieną kartą darydami sprendimą jie gali, kaip jiems atrodo, padaryti klaidą. Jie iš tiesų nori ateiti į dvasinį judėjimą ir nori turėti griežtus mokymus, griežtas taisykles ir griežtą praktiką, ir jie nori, kad jiems būtų pasakyta: savarankiškai nemąstyk, tiesiog laikykis taisyklių, atlik praktiką ir tuomet galiausiai pakilsi, arba pasieksi Nirvaną, ar kad ir koks būtų tikslas. To padaryti, kaip Gautama paaiškino, yra neįmanoma.
Turite nuo šito atsitraukti ir suvokti, kad, priešingai šiam tikėjimui, negalite padaryti klaidos dvasiniame kelyje. Na ir dabar, daugelį tai šokiruos, tačiau taip yra dėl to, kad jūs buvote paveikti puolusių būtybių ir jų teisingumo ir klaidingumo standarto. Ir tai yra dualistinis standartas, kuris yra paremtas absoliučia iliuzija. Jis neegzistuoja pakylėtoje būsenoje, Budos sąmonėje. Labai gerai žinau, kad ankstesnės pakylėtųjų mokytojų dispensacijos buvo labai giliai paveiktos šio standarto. Ir pats šis pasiuntinys patyrė organizaciją, kuri turėjo labai stipriai teisiančią kolektyvinę sąmonę. Tačiau jis sugebėjo ją transcenduoti, nes kitaip niekada nebūtų išdrįsęs padaryti to, ką darė nuo to laiko, kai pradėjo dirbti su Jėzumi prieš tuos 20 metų. Ir jis tai darė dėl to, kad iš tiesų pradėjo suvokti, jog nėra jokių klaidų dvasiniame kelyje.
Tam tikra prasme, klaidų nėra ir gyvenime. Kad ir ką bedarytumėte, kad ir kokį sprendimą priimtumėte, tai yra eksperimentas. Tai yra galimybė pamatyti, kas nutiks. Ir kai pamatote, kas nutinka, jūs galite, visų pirma, ištirti savo reakciją į tai, kas nutinka, ir pasinaudoti tuo kaip galimybe pakeisti savo reakcinius šablonus, įveikti savo reakcinius šablonus. Tačiau jūs taip pat galite pažvelgti į tai, kaip galėtumėte pakoreguoti savo sprendimus ir įvaizdžius, kuriuos projektuojate į kosminį veidrodį. Kai priimate sprendimą atlikti eksperimentą, galite augti. Jeigu sėdėsite tenai, nenorėdami priimti sprendimo, nenorėdami eksperimentuoti, tiesiog norėdami, kad jums būtų pasakyta, ką daryti ir kaip tai daryti iki smulkiausių detalių, kaip galėsite augti?
Išdrįskite eksperimentuoti! Ir tuomet paaukite iš eksperimento
Yra dvasios mokinių, ne tik pakylėtųjų mokytojų mokinių, bet ir daugelyje dvasinių judėjimų, taip pat, žinoma, ir budizme, kurie praleido visą gyvenimą laikydamiesi taisyklių, niekada neišdrįsdami priimti tikro sprendimo. Ar jie paaugo tame gyvenime? Galbūt jie praleido tūkstančius valandų užsiiminėdami dvasinėmis praktikomis. Ar jie paaugo? Daugelis jų nė trupučio nepaaugo. Yra įmanoma ištisus dešimtmečius būti stropiu dvasinės filosofijos mokiniu ir stropiu kažkokios dvasinės technikos praktikuotoju ir nė trupučio nepaaugti. Mes, žinoma, norime visiškai ne to savo tiesioginiams mokiniams, ir darau prielaidą, kad ir jūs norite ne to.
Tad tuomet jums reikia ištirti, ar turite atskirąją savastį, kuri yra sukurta iš šio teisingumo ir klaidingumo standarto, šio teisimo, šios baimės suklysti, ir tuomet turite tai ištirti, naudotis mūsų įrankiais, kad pasiektumėte tą tašką, kuriame galėtumėte tai paleisti ir tarti: „Esu pasiryžęs eksperimentuoti, esu pasiryžęs kažką išmėginti ir tebūna kas bus. Pamatysiu rezultatą, pasinaudosiu juo savo sąmonei pakelti, ir todėl paaugsiu, kad ir koks būtų šis rezultatas.“ Vėlgi, jau anksčiau tai sakėme, koks yra gyvenimo tikslas? Jūsų sąmonės augimas. Argi svarbiausias dalykas jūsų gyvenime yra jūsų eksperimento rezultatai, fiziniai jūsų eksperimento rezultatai, argi tai yra svarbiausia? Ne. Svarbiausia yra tai, ką jūs padarote su šiais rezultatais, keldami savo sąmonę. Štai kas yra svarbiausia.
Kaip, jūsų manymu, tampate pakylėtąja būtybe? Jau anksčiau tai sakėme, tačiau pasakysiu dar kartą. Kaip įsivaizduojate, kad galite įžengti į pakylėtąją karaliją? Turite viską Žemėje paleisti. Jūs turite laisvą valią. Jeigu vis dar bus kažkas, ką norėsite padaryti, pasiekti, materializuoti ar patirti Žemėje, negalėsite pasirinkti visam laikui palikti Žemę. Turėsite grįžti, kol jums bus gana to, ką galite patirti Žemėje.
Negi manote, kad mes, pakylėtieji mokytojai, sėdime čia aukštai, žiūrime į kiekvieną jūsų priimamą sprendimą ir vertiname: „O, tai buvo blogas sprendimas. Jis arba ji neturėjo materializuoti to rezultato. Tai yra blogas rezultatas.“ Ne. Mes paleidome viską Žemėje. Koks mums skirtumas, kas nutiks fiziniame lygmenyje Žemėje kaip jūsų eksperimento pasekmė? Vienintelis mums svarbus dalykas yra, kokį poveikį tai padarys jūsų sąmonei?
Daugelis jūsų paėmėte Sen Žermeno Aukso Amžiaus koncepciją ir perkėlėte ant jo įvaizdį, paremtą jūsų išorinėmis savastimis, kad tam tikri dalykai privalo būti įkūnyti. Tačiau kaip sakė pats Sen Žermenas, aukso amžius yra procesas. Pagrindinis tikslas yra kelti kolektyvinę sąmonę ir individualių žmonių sąmonę. Pagrindinis tikslas nėra materializuoti specifinius išorinius rezultatus. Žinoma, mes minėjome išorinius rezultatus ir tai yra dalis aukso amžiaus įkūnyti šiuos rezultatus, tačiau tai nėra pagrindinis tikslas, kadangi net ir išoriniai rezultatai tėra įrankis sąmonei kelti.
Jeigu paimtumėte didžiąją dalį technologijos, kuri buvo atnešta per pastaruosius pora šimtmečių dėka Sen Žermeno paramos mokslui; tai niekada nebuvo Sen Žermeno tikslas įkūnyti tam tikrą visuomenę su įmantriais pastatais, įmantria transporto technologija ir kitomis aukštųjų technologijų formomis, kaip matote tai vaizduojama mokslinės fantastikos filmuose. Sen Žermeno tikslas buvo pakelti sąmonę, ir jis perdavė technologiją, kad žmonėms nereikėtų dirbti po 12 valandų laukuose kiekvieną dieną, ir grįžti namo taip pavargus, kad jiems nebūtų likę nei dėmesio nei energijos dvasiniams tikslams. Pagrindinis tikslas, kurį Sen Žermenas turėjo remdamas technologiją, buvo suteikti žmonėms laisvo laiko, kad jie galėtų susikoncentruoti į psichologijos išrišimą, į dvasinio augimo siekimą.
Nėra teisingo ar klaidingo kurso Gyvenimo Upėje
Žemėje nėra nieko, kas būtų tikslas pats savaime. Viskas Žemėje yra priemonės, tarnaujančios sąmonės kėlimo tikslui. Jeigu tai suvoksite, likęs jūsų gyvenimas Žemėje bus daug lengvesnis, nes dabar jūs galėsite plaukti su Gyvenimo Upe. Gyvenimo Upė yra chaotiška. Nueikite prie upės kalnuose, kur vanduo teka labai greitai per uolas, ji daro posūkius ir vingius, vanduo sūkuriuoja, upė pilna akmenų. Pažvelkite į tą vandenį. Koks jis dinamiškas, koks chaotiškas, koks nenuspėjamas. Tai yra Gyvenimo Upė. Kuo chaotiškesnė yra upė, tuo greičiau ji juda. Kuo ji ramesnė, tuo lėčiau ji juda. Jūs esate dvasios mokinys. Norite užsitarnauti savo pakylėjimą. Ką norite veikti likusį savo gyvenimą? Norite judėti lėtai, ar norite judėti greitai? Na, tai tuomet priimkite, kad kuo greičiau judėsite, tuo dinamiškesni būsite, tuo daugiau dinamikos privalės būti jūsų aplinkoje.
Nėra svarbu, jeigu padarysite klaidą, jeigu tik judėsite. Jūs tiesiog padarote kitą pasirinkimą ir transcenduojate klaidą. Tiesą sakant, jums net nėra būtina laikyti to klaida. Tai yra eksperimentas, kuris baigėsi tam tikru būdu. Pasinaudojate juo pakelti savo sąmonę, suformuluoti geresnį impulsą, materializuoti kitokį rezultatą. Tai, vėlgi, yra vienas iš tų puolusių būtybių melų. Jos nori jus įtikinti, kad yra įmanoma padaryti pasirinkimą, kurio niekada negalėtumėte panaikinti. Žinau, kad jau anksčiau tai sakėme, tačiau atidžiai paklausykite. Puolusios būtybės nekenčia laisvos valios, nes tai jus padaro nekontroliuojamais.
Jos nori, kad nustotumėte naudotis savo laisva valia, ir jos sukūrė šį teisingumo ir klaidingumo standartą, ir projektuoja, kad privalote viską, ką darote, vertinti pagal šį standartą. Ir jos nori jus įtikinti, kad egzistuoja tam tikri pasirinkimai, kuriuos galite padaryti, kurie gali turėti tokias baisias pasekmes, kad niekada negalėsite išsivaduoti nuo šių pasekmių. Egzistuoja koncepcija, kad galite parduoti savo sielą velniui ir niekada negalėsite iš to išsivaduoti. Tai tiesiog nėra tiesa. Tai yra absoliutus ir piktybiškas melas.
Laisva valia yra laisva tiek, kiek jūs ją tokia padarote. Niekada negalėtumėte padaryti pasirinkimo su savo laisva valia, kuris suspenduotų jūsų laisvą valią, kuris galėtų suspenduoti jūsų gebėjimą daryti kitus pasirinkimus. Tai negali būti padaryta. Tai yra saugumo mechanizmas, įdiegtas į laisvos valios įstatymą. Ką su jumis nori padaryti puolusios būtybės? Jūs plaukiate su Gyvenimo Upe ir priplaukiate akmenį upėje. Turite sekundės dalį priimti sprendimą. Suksite į dešinę ar į kairę? Nusprendžiate plaukti į kairę, ir dabar puolusios būtybės nori sakyti, kad tai buvo klaidingas sprendimas ir jūs dabar turėtumėte įsikibti į tą akmenį ir laikytis į jį įsikibę, priešindamiesi srovės jėgai, ir turėtumėte laikytis įsikibę į tą akmenį visą savo likusį gyvenimą, nes priėmėte klaidingą sprendimą.
Tačiau dalykas, kurį jums reikia kaip dvasios mokiniui padaryti, yra tiesiog pasakyti: „Na, galbūt apiplaukdamas akmenį iš kairės pusės atsidūriau šioje vietoje, bet aš tiesiog pakeisiu kryptį ir grįšiu atgal, ir tai užtruks mažiau laiko nei kabintis į tą akmenį ir analizuoti savo rezultatą, ką padariau ne taip, aš tiesiog pajudėsiu toliau ir dabar būsiu ten, kur noriu būti.“ Jūs niekada nedarote klaidingo pasirinkimo. Jūs tiesiog pakeičiate kryptį upėje, ir jeigu atsiduriate ten, kur nenorite būti, pakeičiate kryptį dar kartą ir judate pirmyn.
Ir tai daryti teko mums visiems, kad užsitarnautume savo pakylėjimą. Čia nėra jokių išimčių, išimtis nebuvo ir Jėzus, nebuvo ir Buda, nebuvau ir aš pats. Mums visiems teko pasiekti šį tašką, kuriame tiesiog priiminėjome sprendimus. Mes pakoregavome savo sąmonę, judėjome pirmyn, priėmėme kitus sprendimus, pakeitėme kursą. Nėra teisingo ar klaidingo kurso Gyvenimo Upėje. Galite sakyti, kad nėra labai konstruktyvu, jeigu nusprendžiate laikytis įsikibę į akmenį, tačiau jei tik judėsite, nebus teisingų ar klaidingų pasirinkimų. Jūs tiesiog pakeičiate kryptį ir judate pirmyn.
Jums nėra būtina analizuoti, nėra būtina save plakti, jums nereikia blogai jaustis, nereikia leistis į visą šį procesą: „Ak, kodėl aš tai padariau, neturėjau to padaryti, aš toks kvailas, darau tai vėl ir vėl, visada kartoju tas pačias klaidas.“ Šitaip kalba atskirosios savastys. Suvokite, kad tai yra atskirosios savastys. Pažvelkite į jas ir tarkite: „Aš daugiau jūsų nebenoriu savo gyvenimo patyrime. Pasitrauk nuo manęs Šėtone.“ Leiskite joms mirti. Judėkite pirmyn. Būkite kūrybiški, drįskite būti kūrybiški, drįskite tekėti, drįskite eksperimentuoti, drįskite padaryti kažką, ko nebuvote darę anksčiau. Drįskite neanalizuoti ir nevertinti savo veiksmų pagal teisingumo ir klaidingumo standartą. Didžiausias melas, vienas didžiausių melų yra, kad Dievas ar pakylėtieji mokytojai sukūrė šį standartą. Visas šis standartas, nuo pradžios iki pabaigos, buvo sukurtas puolusių būtybių.
Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau duoti šiame mokyme. Mano intencija yra grįžti ir pasidalinti su jumis tolesnėmis mintimis, kurios galės padėti jums ištverti gyvenimą šioje sunkioje planetoje. Tačiau suprantu, kad jums reikalinga pertrauka, tad suteiksiu jums šią pertrauką ir grįšiu netrukus.
* Kaip minčių vaizdinį šiems ateinantiems metams naudosime Saulės minčių vaizdinį iš praėjusių metų:
„Gautama Buda, tu esi tobulas veidrodis Žemei.“
„Sen Žermenai, tu esi tobulas veidrodis ekonomikai.“
„Motina Marija, tu esi tobulas veidrodis moterims.“
Versta iš www.ascendedmasterlight.com