Visuomenės išlaisvinimas nuo uždaro proto kalėjimo
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2023 metų balandžio 9 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2023 m. Velykų vebinare „Nuimkite krikščionybę ir save nuo kryžiaus“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas. Tai, apie ką čia norėčiau pakalbėti, šiame kontekste, nuimant save ir krikščionybę nuo kryžiaus, yra, kad pažvelgtume į Aukso Amžių. Kas turi būti nuimta nuo kryžiaus, kad galėtų būti įkūnytas Aukso Amžius?
Visuomenė, kuri koncentruojasi į žmones
Na, visų pirma, žinoma, yra individualūs žmonės. Pagrindinis Aukso Amžiaus tikslas, kaip jau anksčiau sakiau, iš tiesų nėra materializuoti kažkokią nuostabią išorinę visuomenę, kažkokią turtingą visuomenę, kažkokią technologiškai pažengusią visuomenę. Pagrindinis tikslas yra materializuoti visuomenę, kuri koncentruotųsi į žmones, ji būtų susitelkusi padėti individualiems žmonėms augti sąmonėje. Tam, žinoma, reikės, kad visuomenė išvystytų daug geresnį gebėjimą padėti žmonėms gydyti savo psichologiją, įveikti traumas, kurias jie patyrė šiame arba ankstesniuose gyvenimuose.
Pažvelkite į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje ir kiek daug kareivių išėjo į karą, buvo sužeisti, patyrė didelę traumą. Tai, žinoma, vyksta abiejose pusėse. Kai kurie liks įsikūnijime, tačiau bus psichologiškai sutraumuoti visam likusiam gyvenimui. Daugelis paliks įsikūnijimą, tačiau bus sutraumuoti kitame savo gyvenime. Pažvelkite į praėjusį šimtmetį. Šiandien yra žmonių, kurie yra labai stipriai sutraumuoti, kadangi buvo kareiviai arba buvo nužudyti būdami civiliais per Antrąjį Pasaulinį Karą, kai kurie per Pirmąjį Pasaulinį Karą. Kai kurie buvo keliuose karuose ir buvo nužudyti, sužeisti, įvairiais būdais sutraumuoti. Kai kurie buvo civiliais, kurie buvo sutraumuoti ir vėl atėjo į įsikūnijimą, daugelis labiau pasiturinčiose šalyse, kadangi jos jiems suteikia geriausią galimybę išsigydyti savo psichologiją.
Naujas požiūris į gydymą
Jeigu įsikūnijate totalitarinėje šalyje, jūsų galimybės gydyti savo psichologiją yra daug menkesnės nei demokratinėje šalyje. Aš, žinoma, noriu visuomenės, kuri labiau mokėtų padėti žmonėms išsigydyti savo psichologiją, įveikti traumas, ir kuri taikytų naujus ir inovatyvius metodus padėti žmonėms. Ir ypač norėčiau, kad įveiktume šią kliūtį, kurioje mūsų metodai padėti žmonėms su jų psichologija nebūtų apibrėžti ideologijos. Tai sakydamas, turiu omenyje krikščionybę ir visas kitas religines ideologijas, tačiau visų pirma mokslinio materializmo ideologiją, kuri šiuo metu labiausiai varžo psichologijos profesiją.
Žinoma, jau yra daug psichologų ir daug kitų terapeutų, kurie pradėjo tai suvokti ir pradėjo eksperimentuoti su įvairiais kitais metodais, siekdami didesnio gydymo poveikio. Aš, žinoma, žiūriu į šią tendenciją kaip įgysiančią vis didesnį pagreitį, ir jau dirbu, esu pasiryžęs dirbti su daug daugiau žmonių, kurie gali tai įkūnyti. Žinoma, egzistuoja didelis potencialas, kad tai bus akceleruota, nors tai nereiškia, kad psichologijos profesija priims pakylėtųjų mokytojų mokymus, bet tiesiog bus priimtos šios universalios idėjos, kurios galės padėti žmonėms išsigydyti savo psichologiją, ir kai kurios šių idėjų yra aprašomos naujose Aukštesnio Sąmoningumo Psichologijos, o taip pat Aukštesnio Sąmoningumo Amžiaus svetainėse, kuriose tai yra aprašoma universalesniu būdu nei mūsų tiesioginiuose mokymuose.
Čia egzistuoja didelis potencialas sukurti daug pokyčių, kad artimoje ateityje įgytumėte kitokį požiūrį į gydymą, sakydami: „Esmė čia nėra likti mokslinio materializmo rėmuose. Esmė yra pažvelgti į praktinius aspektus, į tai, kas iš tiesų padeda žmonėms.“ Jums net nereikia sakyti, kad, pavyzdžiui, psichologijos profesija pripažintų reinkarnaciją, tačiau turite ryžtis sakyti, kad jeigu egzistuoja terapijos, kurios padeda žmonėms užmegzti ryšį su kažkuo iš jų praeities, ar tai būtų įvykę ankstesniame gyvenime ar ne, tačiau jeigu šios terapijos yra efektyvios ir padeda žmonėms išgyti, tuomet mes ryšimės į tai pažvelgti, ryšimės tai tirti, taikyti ir su tuo eksperimentuoti. Svarbiausia čia turėtų būti tai, kas padeda žmonėms, o ne kaip kai kurie žmonės interpretuoja, kad psichologijos profesija turėtų funkcionuoti, kad būtų pripažįstama tikru mokslu. Visą šį ideologinį sluoksnį aš matau palaipsniui išnyksiant, mums judant pirmyn.
Mokslas privalo tirti sąmonę
Daugelis žmonių šiandieniniame amžiuje jau sugeba pripažinti, ir daug daugiau jų netrukus sugebės tai pripažinti, kad mokslas perspektyvus yra būtent tuo, jog per tiesioginius eksperimentus, per tiesioginius stebėjimus galime patikrinti, ar mūsų teorijos, mūsų ideologijos, mūsų doktrinos yra dermėje su stebimu pasauliu, su tuo, ką galėtume pavadinti tikru pasauliu. Ar šis pasaulis iš tiesų yra tikras ar ne, galime ginčytis, tačiau kalba dabar eina ne apie tai. Kalba eina apie tai, kad mokslą aš perdaviau būtent dėl to, kad padėčiau žmonėms įveikti prietarus ir uždarą proto dėžutę, kuri buvo suformuota iš viduramžių katalikiškų doktrinų. Aiškiai mačiau, kad nėra jokio būdo pastūmėti visuomenę į priekį, atsižvelgiant į katalikų bažnyčios ir netgi kitų vėlesnių to meto krikščioniškų bažnyčių būvį. Paprasčiausiai nebuvo jokio būdo vesti visuomenę į priekį. Mokslas turėjo būti alternatyva, tačiau kokia yra mokslo esmė? Mokslinio proceso esmė yra, jog pripažįstame, kad šiuo metu visko nežinome. Mes šiuo metu neturime pilno paveikslo savo tikėjimo sistemose, savo doktrinose, savo ideologijose, savo pasaulėžiūroje. Todėl mums reikia atrasti kažkokį būdą užmegzti kontaktą su kažkuo už mūsų protų ribų, ir mokslas tai darė per mokslinį metodą, mokslinius tyrinėjimus.
Tačiau tai nėra vienintelis būdas, kuriuo tai gali būti daroma. Tiesą sakant, su mokslu, deja, nutiko taip, ir tai apribojo mokslo taikymą, kad mokslas nusprendė, o tiksliau, moksliniai materialistai nusprendė, kad mokslas turėtų ignoruoti sąmonę. Buvo nuspręsta, kad sąmonė gali būti tik subjektyvi. Jeigu paimtumėte Jėzaus mokymą apie krikščionybės religiją užvaldžiusias jėgas, galėtumėte pamatyti, kad tos pačios jėgos užvaldė ir mokslą, sukurdamos materialistinę ideologiją, kuri buvo primesta mokslui. Todėl, kad realybė yra tokia, jog žmogaus sąmonė neprivalo būti subjektyvi.
Kai įžengiate į atskirtį, kai naudojatės dualistine sąmone savo asmeninei pasaulėžiūrai susikurti, žaidžiate Dievą, sukurdami pasaulėžiūrą, kurią laikote absoliučia tiesa. Ir tuomet žmogiška sąmonė gali būti tik subjektyvi ir ji bus visiškai subjektyvi. Tačiau yra įmanoma išlipti iš tos proto būsenos, pakilti virš tos proto būsenos, ir todėl žmogui yra įmanoma pakelti savo sąmonę ir palaipsniui pasiekti vis didesnį objektyvumą. Tai nereiškia, kad mokslas neturėtų tyrinėti išorinio pasaulio, tačiau tai iš tiesų reiškia, kad mokslas niekada nebus išbaigtas, jeigu netyrinės sąmonės ir nekels sąmonės, nevystys intuicinių gebėjimų, šalia intelektualių, analitinių, linijiškų proto gebėjimų.
Būtinybė kvestionuoti materialistinę ideologiją
Sveikas žmogus gali naudotis abiem proto aspektais, ir sveika visuomenė turi būti paremta abiem proto aspektais. Žinoma, be šio tikslo padėti žmonėms išsigydyti savo psichologines traumas, taip pat egzistuoja tikslas padėti žmonėms išvystyti tą aukštesnę intuiciją, kad jie galėtų būti neutralioje proto būsenoje ir todėl nebūtų šališki, būdami paveikti visų šių ideologijų. Mokslinis materializmas yra ideologija. Jis varžo žmogišką mintį lygiai taip pat stipriai kaip tai darė katalikiškos doktrinos 16-ajame amžiuje. Jis neišlaisvino žmonijos nuo religijos paklydimų. Jis teatvedė žmoniją į dar vieną paklydimą, kuris yra tokia pat uždara dėžutė kaip ir katalikų bažnyčia.
Ką teigia mokslas? Jis teigia, kad esate evoliucionavęs gyvūnas. Jis teigia, kad visas jūsų vidinis gyvenimas, visa jūsų psichologija, jūsų mintys, jūsų jausmai yra jūsų smegenyse egzistuojančių neuronų produktas, o tai, kaip jūsų konkretūs neuronai kuria jūsų sąmoningą patyrimą, yra nulemta jūsų genų, kuriuos didžiąja dalimi nulėmė atsitiktinis procesas. Ką ši ideologija neigia? Ji neigia, kad žmonės turi aukštesnį potencialą, kurį Jėzus pavadino potencialu įkūnyti Kristaus sąmonę.
Materialistai teigia, kad jūs esate evoliucionavęs gyvūnas, kas yra tas pats kaip katalikų teigimas, jog iš prigimties esate nusidėjėlis. Abu šie teiginiai iš prigimties yra ribojantys. Abu jie nubrėžia tam tikrą limitą, o tai reiškia, kad jie negali mesti iššūkio puolusioms būtybėms ir jų ideologijoms, kadangi jie neturi Kristaus įžvalgumo, kuris ateina iš šios neutralios proto būsenos, iš intuicinių gebėjimų. Mokslinis materializmas yra dar vienas mėginimas ištremti Kristų iš šio pasaulio, ir už jo, žinoma, stovi tos pačios jėgos, kurios naudojosi krikščionybės religija ištremti Kristų iš šio pasaulio.
Materialistinės teorijos apie sąmonę paklydimas
Nesitikiu, kad didžioji dalis populiacijos tai suvoks artimoje ateityje, tačiau iš tiesų tikiuosi, kad kai kurie žmonės tai suvoks, tame tarpe ir kai kurie mokslininkai. Jau yra mokslininkų, kurie pradeda kvestionuoti materialistinę paradigmą ir mato, kad yra būtina ją peržengti ir suformuluoti naujas teorijas, ir eksperimentiškai jas patikrinti, matematikos pagalba išvedant naujas formules, kurios galėtų būti patikrintos mokslinį procesą ir mokslinį metodą atitinkančiais būdais. Tai reiškia, kad kai kurie mokslininkai ryžosi pradėti mąstyti apie tai, kad pasaulis yra sukurtas iš šių milžiniškų socialinių tinklų, kuriuose dalyvauja sąmoningos būtybės, ir egzistuoja šių būtybių lygmenys, pradedant nuo mažiausio sąmoningumo būtybių, tokių kaip amebos ir bakterijos, ir laipsniškai pereinant prie aukštesnių lygmenų, kol pasiekiate žmogiškų būtybių lygmenį. O tuomet, virš šio lygmens, taip pat egzistuoja sąmoningi veikėjai aukštesnėje karalijoje, vedantys prie paties aukščiausio sąmoningo veikėjo.
Yra mokslininkų, kurie rimtai svarsto tokius pasaulio modelius ir yra pasiryžę eksperimentiškai juos patikrinti, taip pat šiam tikslui naudodami ir matematiką. Tai, žinoma, man teikia daug vilties, kadangi šie mokslininkai sugeba susiderinti su idėjomis, kurias aš paleidžiu, ir jie netgi yra pasiryžę garsiai pasisakyti mokslinėje bendruomenėje, sakydami, kad kai kalba eina apie sąmonės problemą, kai kalba eina apie tai, kaip smegenų neuronai sukuria sąmoningą patyrimą, materializmas apie tai net neturi sukūręs jokios teorijos. Jie ne tik kad neturi eksperimentais paremtų įrodymų, jie netgi neturi teorijos apie tai, kaip nesąmoningi neuronai sukuria sąmonę.
Jeigu neturite jokių eksperimentinių įrodymų ir neturite jokios teorijos, kuri galėtų būti patikrinta ir potencialiai paneigta, kaip galite sakyti, kad tai yra moksliška? Sakyti, kad žmonės, su visu savo sąmoningumu, tėra neuronų gniužulas, negali būti moksliška. Tai tegali būti ideologija, kurią yra mėginama primesti mokslui. Žinoma, kaip jie neigia, kad žmonės iš tiesų yra sąmoningi? Jie tai gali neigti tik dėl to, kad patys yra sąmoningi.
Jeigu visas jūsų vidinis gyvenimas yra sukuriamas nesąmoningų neuronų, tai kodėl tuomet tie neuronai turėtų gebėti neigti, kad jūs turite sąmonę? Argi jie tiesiog nefunkcionuotų kaip kompiuteris ir nesugebėtų svarstyti tokių klausimų kaip tai, kas yra sąmonė, iš kur ji atsiranda, kas yra laisva valia, ar jūs turite laisvą valią ar ne. Visi šie klausimai negalėtų būti svarstomi nesąmoningų neuronų, kadangi jie neturėtų vaizduotės. Jie neturėtų gebėjimo įsivaizduoti kažko, ko negali apčiuopti juslėmis. Kompiuteris negali būti užprogramuotas tokiu būdu, kad galėtų įsivaizduoti kažką daugiau už duomenis, už tą informaciją, prie kurios jis turi priėjimą.
Tai yra dar vienas vystymasis, kurio didesnio proveržio laukiu artimoje ateityje: kad žmonės pamatys, mokslininkai pradės matyti dirbtinio intelekto ribotumus, neurologijos, neuromokslo ribotumus, kuomet jie pradės pripažinti, kad po viso to laiko, po visų tų eksperimentavimų, jie nesugebėjo sukurti įtikinamos materialistinės sąmonės teorijos, ir todėl turi ieškoti kitur. Kitaip mokslas negalės progresuoti. Kitu atveju mokslas įklimps į savo doktrinas ir dogmas taip pat stipriai, kaip jose buvo įklimpusi katalikų bažnyčia viduramžiais.
Naujos energijos formos
Na ir dabar, kaip sakiau atsakyme į klausimą, tačiau norėčiau čia pakartoti, viena didžiausių problemų, taip sakant, kuri dar labiau didės artimoje ateityje, yra, žinoma, visa ši energijos koncepcija ir iš kur mes gauname energiją. Ir čia egzistuoja ne tik ekonominė pusė, ne tik tam tikrų išteklių stygius, bet taip pat egzistuoja ir visa ši taršos koncepcija, globalinis atšilimas, CO2 ir visi šie dalykai. Aš čia nekalbu apie tai, kiek šie debatai yra paremti realybe. Tiesiog sakau, kad yra neišvengiama, jog vis daugiau ir daugiau žmonių pradeda suvokti, kad yra būtina sustabdyti taršą, sustabdyti klimato kaitą, ir, žvelgiant iš praktinės perspektyvos, yra tik vienas būdas, kuriuo tai gali būti padaryta.
Turite atrasti energijos formą, kuri nebūtų tarši, kuri galėtų būti sukuriama be taršos ir kuri, kai yra naudojama darbui atlikti, neterštų. Matote, kad vidaus degimo variklis negali būti sukuriamas be taršos, kadangi sukuriate taršą išgaudami naftą ir, žinoma, kai variklis degina naftą, jis kuria taršą. Yra akivaizdu, kad jums reikalinga švari ir žalia energijos forma, o tiksliau, keletas energijos formų, ir taip pat yra akivaizdu, kad jeigu esate praktiškas realistas, branduolinė technologija, ar bent jau atomo skėlimas, nėra ateitis. Atomų sintezė turi didesnį potencialą, tačiau yra daug žmonių, kurie tampa atviri galimybei, kad egzistuoja ir kitos energijos formos, kurios nėra paremtos jėga. Jos nėra paremtos mėginimu jėga priversti kažką įvykti, kaip tai darote perskeldami atomą arba degindami naftą, arba sukurdami sprogimą vidaus degimo variklyje.
Energijos generavimas ir energijos gavimas
Vis daugiau ir daugiau žmonių tampa atviri šiai galimybei, kad užuot jėga generavę energiją, galime atrasti būdų gauti energiją, kuri jau yra čia, nors nebūtinai mūsų taip vadinamoje fizinėje materialioje visatoje. Saulės šviesa ir saulės elektrinės demonstruoja energijos gavimą iš išorinio šaltinio. Jums nėra būtina sugeneruoti tą energiją. Ją tereikia pasiimti. Tas pats ir su vėju, tas pats su potvyniais ar bangų judėjimu vandenynuose. Egzistuoja visi šie būdai, tačiau kitas lūžis, kuris turi įvykti, yra, kad žmonėms reikia pradėti mąstyti: o ką jeigu energija egzistuoja už materialios visatos ribų? Tam, žinoma, yra būtina, kad žmonės ryžtųsi kvestionuoti materializmą, bent jau dabartiniame jo pavidale.
Turite arba visiškai atsisakyti materializmo, arba bent jau turite perkelti materialios visatos ribas toliau, kad galėtumėte pasinaudoti šia energija, kuri yra laisvai prieinama, ir galėtumėte sukurti didesnę technologijos revoliuciją už garo variklį ar vidinio degimo variklį, ar elektrą. Technologinio augimo potencialas artimoje ir vidutinio artimumo ateityje yra toks, kad dauguma žmonių būtų apstulbinti. Tai taip toli pranoksta tai, ką jūs šiuo metu turite, kad dauguma žmonių atsisakytų tuo patikėti, jeigu jiems apie tai būtų papasakota. Tačiau ateis toks momentas, kai energija neberibos žmonijos progreso, kadangi ji praktiškai taps neribota. Negalėsite jos išsemti, šie energijos šaltiniai bus neišsenkantys ir jie, žinoma, jums nieko nekainuos. Kainuos tik sukurti įrenginį, kuris galėtų gauti energiją ir paversti ją darbu, tačiau energijos generavimas nieko nekainuos, nes ji jau bus čia. Žmonėms nekainuoja generuoti saulės energiją ar vėjo energiją.
Tai nėra amžinasis variklis, apie kurį kalba žmonės. Mes nekalbame apie mašiną, kuri galėtų daryti darbą negaudama energijos iš išorės. Mes kalbame apie įrenginius, kurie gali gauti energiją iš karalijos, kuri yra už materialios visatos ribų, ir tuomet gali paversti tai darbu arba elektra fiziniame pasaulyje. Kai tai pradės būti žinoma ir įgyvendinta, valdžios elitui bus neįmanoma įgyti monopolio energijos gamybai, energijos paskirstymui, ir tai pakeis ekonomiką. Tai, taip sakant, demokratizuos ekonomiką ir atims ekonominę galią iš didžiųjų korporacijų, ir suteiks didesnę nepriklausomybę individams ir mažiems verslams.
Naujas visatos modelis
Yra būtina, kad kai kurie žmonės pripažintų, jog iš tiesų egzistuoja jėgos, valdžios elitas, kuris priešinasi tokiai technologijai, priešinasi pokyčiui ir nori laikyti žmones ir visą pasaulį įstrigusius dabartinėje paradigmoje, kurioje tikite, kad nėra laisvos energijos, kadangi energija privalo būti sugeneruojama, ir jos sugeneravimas kainuoja. Tad negalite sukurti mašinos, kuri galėtų nenutrūkstamai veikti, nes ji privalėtų gauti neribotus energijos kiekius. Ji tai sunaudotų ir todėl, pasak termodinamikos dėsnių, nėra tokio dalyko kaip laisva energija arba neribota energija, ir visa energija galiausiai bus sunaudota, ir visata pasieks žemiausią įmanomą energijos būvį, maksimalią entropiją. Šie dėsniai galioja labai lokalioms situacijoms. Jie negalioja visai visatai.
Jeigu pažvelgtumėte į Didįjį Sprogimą, pamatytumėte, kad jis pažeidžia tiek pirmąjį, tiek antrąjį termodinamikos dėsnius, net ir dabartiniame jo supratime. Tačiau, žinoma, Didysis Sprogimas nėra tikslus pavaizdavimas. Jeigu logiškai pažvelgsite į Didįjį Sprogimą, pamatysite, jog kadangi mokslininkai savo tyrinėjimus uždarė mokslinio materializmo rėmuose, jie buvo priversti sukurti kažką tokio pat dirbtino, kaip tai buvo padariusi katalikų bažnyčia, suvaržydama save doktrinomis, kad Žemė yra visatos centras ir dangaus kūnai buvo sukurti tobulo Dievo, ir todėl jie turi judėti tobula orbita, kuri buvo laikoma apskritimu. Tad jie sukūrė epiciklų teoriją, kurioje apskritimai buvo įbrėžti apskritimuose, kad priverstų dangaus kūnų judėjimą atitikti apskritimą, bet taip pat, kad jie atitiktų stebėjimus. Šie ciklai darėsi vis labiau ir labiau komplikuoti, vis labiau ir labiau sudėtingi, kol situacija tapo tokia, visa sistema pasidarė tokia griozdiška, kad beveik sugriuvo nuo savo pačios svorio.
Būtent tokioje situacijoje šiandien yra atsidūręs materializmas, kuris, siekdamas apriboti pasaulio sukūrimą jūsų šiuo metu įsivaizduojamos materialios visatos rėmais, turėjo kurti visa daugiau ir daugiau dirbtinių teorijų. Tad jūs turite koncepciją, kad linijiškas procesas, kurį šiandien matote su visatos plėtimusi, galaktikų tolimu viena nuo kitos, privalo būti atsekamas laiku į praeitį. Galite pažvelgti į praeitį ir sakyti, jog kadangi galaktikos šiandien yra nutolusios tam tikru atstumu, praeityje jos buvo arčiau viena kitos, ir jeigu tuomet paimate linijišką protą ir ištęsiate tai į praeitį, privalo ateiti momentas, kai nebuvo jokių galaktikų, jokių struktūrų. Tai reiškia, kad jie turėjo postuluoti, jog visa energija ir visa materija, kuri šiuo metu sudaro visatą, šią neįtikėtinai plačią visatą, buvo suspausta į vieną tašką, į singuliariumą.
Ar kas nors gali iš tiesų tai įsivaizduoti? Ar kam nors iš tiesų atrodo tai logiška? Ar galiu čia užduoti paprastą klausimą? Kaip ši idėja, jog visa materija ir visa energija, kurios sudaro dabartinę milžinišką visatą, buvo suspaustos į vieną tašką, kaip tai yra logiškiau už idėją, kad Dievas sukūrė dangų ir žemę? Kaip tai yra moksliškiau? Kaip tai paaiškina kažką daugiau už idėją, kad Dievas sukūrė dangų ir žemę? Tuo nenoriu pasakyti, kad Biblijos teiginys yra visiškai teisingas ar kad tai yra pilnas paaiškinimas. Aš tik sakau: kaip idėja, kad viskas, ką jūs matote dabartinėje visatoje, galėjo būti suspausta į singuliariumą, kaip tai ką nors paaiškina?
Žinote, kad fizikos dėsniai sugriūna, jums priartėjus prie Didžiojo Sprogimo. Kaip tai gali būti mokslinė teorija sakyti, kad nieko nebuvo iki tol, kol staiga atsirado fizikos dėsniai? Argi nėra logiškiau sakyti, kad visata, materiali visata, yra didesnės visumos dalis, ir energija atiteka iš aukštesnės karalijos, iš aukštesnės dimensijos, ar kad ir kaip norėtumėte tai pavadinti, į fizinę visatą? Ir būtent šis energijos tekėjimas sukūrė procesą, per kurį buvo suformuota materija, suformuotos planetos, galaktikos ir saulės, ir būtent ši energija yra varomoji plėtimosi jėga?
Pastebėjimas, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos, kad visata plečiasi, ir kad šis plėtimasis vyksta vis didesniu greičiu, nėra suderinamas su termodinamikos dėsniais. Jis nėra suderinamas su materializmu. Materializmas neturi jokio įtikinamo paaiškinimo šiam stebimam faktui. Tai yra lygiai tas pats, kas vyko tada, kai katalikų bažnyčia neigė ankstyvųjų astronomų stebėjimus, kurie pažvelgė į dangiškus kūnus ir negalėjo suprasti, kaip jie galėtų judėti apskritimais, ir todėl galiausiai padarė išvadą, kad šie kūnai juda elipsinėmis orbitomis.
Lygiai taip pat ir šiandien, galite pastebėti, kad galaktikos tolsta akceleruojančiu tempu. Tai negali būti suderinta su materialistiniu požiūriu, ir todėl daug paprastesnis paaiškinimas, pasak Okamo skustuvo, kuriuo visada remiasi materialistai, yra sakyti, kad privalo egzistuoti kažkas už materialios visatos ribų, kas siunčia energiją į materialią visatą, kuri tuomet tampa varomąja plėtimosi jėga, ir šiai energijai nėra būtina įeiti tik per vieną tašką ar per singuliariumą, nes ji gali įeiti per daug taškų tuo pačiu metu. Šis pripažinimas, kuris yra tik labai nedidelis proto pokytis, galėtų padaryti revoliuciją moksle. Jums net nėra būtina kelti teorijų apie tai, kas vyksta šioje aukštesnėje karalijoje, ar tenai egzistuoja sąmoningos būtybės ir ar egzistuoja dievas. Jums tiesiog reikia paleisti šį primygtinį reikalavimą, kad be materialios visatos nieko daugiau nėra, ir todėl visa energija, kuri buvo varomoji visatos evoliucijos jėga, jau turėjo būti čia nuo pačios proceso pradžios.
Jeigu sugebėsite paleisti šią idėją, galėsite atverti savo protus galimybei, kad galite atrasti būdą pajungti šį energijos srautą ir nukreipti jį atlikti praktinius darbus Žemėje. Tai padarys revoliuciją visuomenėje tokiais būdais, kurių dauguma žmonių net negali įsivaizduoti, kadangi staiga turėsite neribotą energiją, kurios generavimas nieko nekainuos. Tai reiškia, kad dabar galėsite padaryti daug daugiau darbo, atlikti daug daugiau veiklų už mažesnę kainą, o tai reiškia, jog staiga taps įmanoma visiems devyniems milijardams ar dar daugiau žmonių Žemėje turėti pakankamai maisto kiekvieną dieną. Su dabartiniais energijos ištekliais yra neįmanoma visus žmones pakankamai pamaitinti, tačiau su daugiau energijos, su laisva energija, tai tampa visiškai įmanoma. Tampa įmanoma jiems visiems turėti padorius namus, kuriuose galėtų gyventi, jiems visiems turėti padorias gyvenimo sąlygas.
Elitizmo ir valdžios elito apnuoginimas
Kas nenorėtų to matyti? O taip, valdžios elitas, kuris nori būti pranašesnis už žmones, turtingesnis už žmones. Jie nenori to matyti, tačiau ar iš tiesų galite sakyti, kad demokratinės vyriausybės ir piliečiai demokratinėse šalyse neturėtų norėti to matyti? Tai kodėl tuomet turėtumėte leisti sau tapti šio valdžios elito įkaitais, kuris naudojasi materializmu kaip įrankiu moksliniam progresui riboti? Argi tai nėra pati mokslinio metodo esmė, kad jokiai ideologijai, jokiai tikėjimo sistemai neturėtų būti leidžiama riboti mokslinių tyrinėjimų? Argi ne dėl to mokslas ir metė iššūkį katalikų doktrinoms? Tad argi tai nėra sekantis logiškas žingsnis pasinaudoti mokslu, metant iššūkį materialistinėms doktrinoms, kurios taip pat varžo mokslinius tyrinėjimus? Ir netgi mesti iššūkį valdžios elito egzistavimui, apie kurį mokslininkai, istorikai ir psichologai labai greitai galėtų atnešti supratimą, jei tik jie atliktų nedidelį pokytį ir susikoncentruotų į tai, kaip elitizmas buvo viena iš pagrindinių varomųjų jėgų žmonijos istorijoje, ir kaip žmonės galėtų išsilaisvinti nuo šios įtakos.
Argi žmonėms reikalingas elitas, jeigu pažvelgsite į tai, ką Jėzus sakė apie krikščionybę, apie šį nedidelį elitą, kuris išsikėlė save virš kitų, norėdamas kontroliuoti žmones, norėdamas sukurti problemą ir save pristatyti kaip sprendimą problemai? Ir tuomet galite matyti, kad šią tendenciją galėjote matyti tiek ilgai, kiek turite rašytinę istoriją. Elitas visada mėgina sukurti vieną paprastą iliuziją: kad žmonėms reikia elito, kad jie negali padaryti to, ano ar sekančio dalyko be elito, kad negalite būti išganyti be elito, kad negalite valdyti visuomenės be elito, kad negalite žinoti tiesos be elito.
Materializmo nenuoseklumai
Tai, žinoma, yra visiška netiesa, ir matysite, pažvelgę į šią materialistinę sąmonės teoriją, kaip šitie taip vadinami mokslininkai teigia, kad tai yra viskas, kas jūs esate, ir kad jūsų protas tėra šis neuronų gniužulas. Tačiau tuo pačiu metu save jie laiko išimtimi, nes jeigu esate materialistas ir iš tiesų tikite, kad žmonės yra neuronų gniužulai, tuomet privalote logiškai priimti, kad ir jūs patys esate neuronų gniužulas. Tai reiškia, kad neturite proto, kuris egzistuotų nepriklausomai nuo jūsų smegenų, o tai reiškia, kad negalite žinoti tiesos. Tai, ką laikote savo pranašesne materialistine tiesa, tėra paprasčiausia jūsų individualių neuronų kibirkščiavimo pasekmė. Jeigu kažkas tiki religija, na, tai yra jų neuronų pasekmė. Tačiau kaip jūsų neuronai, jūsų neuronų kibirkščiavimas, yra pranašesnis už kito žmogaus neuronus?
Kitaip tariant, jeigu esate materialistas, nėra jokios prasmės sakyti, kad egzistuoja absoliuti tiesa. Negali būti jokios tiesos, ir todėl negali būti žmonių, kurie būtų pranašesni už kitus. Iš tiesų negali būti jokio elito. Tai yra visiška fikcija. Tai tėra iliuzija, sukurta tam tikrų žmonių neuronų kibirkščiavimo, lygiai taip pat kaip tai vyksta serijiniuose žudikuose, prievartautojuose ir masiniuose žudikuose. Niekur nėra jokios prasmės. Nėra jokio pranašumo. Tėra tik taip, kad jūs galite jaustis pranašesniais, bet tai tik jūsų neuronai sukelia jums šią iliuziją. Tai neturi prasmės. Žinoma, jie į tai šitaip nežiūri, nes mano turintys pranašesnius protus, tačiau tie, kurie su jais nesutinka, tai tiesiog jų neuronai kibirkščiuoja tokiu būdu. Kaip kad jie sako: „A, tai tie religingi žmonės, visa tai tėra prietarai.“
Tad realybė čia yra tokia, kad visi žmonės turi potencialą pakelti savo sąmonę, tačiau kaip jūs tai darote? Na, turite užmegzti ryšį su kažkuo už savo proto ribų, tačiau taip pat su kažkuo už materialios visatos ribų. Negalite naudodamiesi materializmu transcenduoti materialios visatos, tačiau galite naudotis logika, racionaliu protu, postuluodami, kad egzistuoja kažkas už materialios visatos ribų. Ir tuomet galite naudotis intuicija, kad tiesiogiai patirtumėte, jog egzistuoja kažkas už jūsų proto ribų, kažkas už materialios visatos ribų.
Taip yra dėl to, kad Sąmoningasis AŠ gali išlipti iš išorinio proto. Sąmoningasis AŠ gali išlipti iš smegenų neuronų, kadangi Sąmoningasis AŠ, jūsų tapatumo ir jūsų proto šerdis, yra daugiau nei smegenų neuronai. Tiesą sakant, net ir jūsų pasąmoningos savastys yra daugiau nei smegenų neuronai. Vienintelis dalykas, dėl kurio šie materialistai gali neigti sąmonę kaip nepriklausomą fenomeną, kaip nuo smegenų nepriklausantį fenomeną, yra tai, kad jie turi nuo smegenų nepriklausančią sąmonę. Tačiau jie to nesugeba matyti, jie nenori to matyti. Jie nenori atlikti šio logiško pokyčio ir pamatyti nenuoseklumus savo teiginiuose, kurie iš tiesų tėra įsitikinimai, subjektyvūs įsitikinimai.
Žmonių mintį varžantys veiksniai
Didysis pokytis, kurio laukiu įvykstant, iš tiesų yra prasidedantis nubudimas, kaip žmonių mintis buvo istoriškai varžoma. Ne tik per religiją, nors religija iš tiesų buvo vienas didžiausių žmonių mintį varžiusių veiksnių, tačiau lygiai tą patį darė politinės ideologijos, nacionalinė puikybė arba nacionaliniai tapatumai, o dabar tai daro mokslinis materializmas.
Visada egzistavo tendencija žmonėms varžyti savo mintis, tačiau taip pat egzistavo tendencija susiformuoti elitui, kuris siekia suvaržyti populiacijos mintis, nevaržydamas savo minčių. Tačiau, žinoma, elitas visada buvo suvaržytas savo mintyse, kadangi jie yra taip stipriai susikoncentravę į save, į savęs aukštinimą ir kitų žmonių žeminimą. Todėl jie nesugeba mąstyti holistiškai. Jie tesugeba mąstyti lokalizuotu būdu, koncentruodamiesi į save. Jie yra tie, kurie mano, kad Žemė, o tiksliau, jie patys, yra visatos centras, ir kad viskas sukasi aplink juos. Tai, žinoma, yra pats didžiausias narcisizmas.
Naujas minties renesansas
Būtent tai žmonės pradeda matyti, ir jie tai matys vis aiškiau ateinančiais metais ir dešimtmečiais, kol įvyks pokytis. Ir pokytis įvyks, ir vis daugiau ir daugiau žmonių atsisakys leisti jų mintims būti varžomoms, kaip iš tiesų tai matėte po ankstyvosios mokslo revoliucijos. Matėte tai renesanse, kuriame egzistavo daug didesnė minties laisvė. Būtent tai sukūrė progresą. Šiandieniniame pasaulyje progresas vyksta technologijos vystymo srityje, tačiau jis iš tiesų nevyksta minties laisvėje, kaip tai matėte, pavyzdžiui, renesanse, kuomet žmonės buvo pasiryžę mąstyti apie dalykus, apie kuriuos net nebūtų galėję pamąstyti prieš kelis dešimtmečius.
Būtent tokio naujo renesanso laukiu, ir ne tik laukiu, bet taip pat, žinoma, dirbu dėl jo su žmonėmis, kurie gali susiderinti su manimi ir kitais mokytojais, kad mes galėtume perduoti šias idėjas ir jos galėtų būti įgyvendintos visuomenėje. Jūs, žinoma, esate tarp tų žmonių, kad ir kokiu būdu matytumėte save įsipaišančius į šį paveikslą. Daugelis jūsų iš tiesų turite potencialą būti šio minties renesanso dalimi. Tai sakau ne tam, kad daryčiau jums kokį nors spaudimą, tačiau tai yra faktas, kad daugelis jūsų turite potencialą būti šio minties renesanso dalimi, kuris galės atnešti Aukso Amžių, tačiau negalėsite įgyvendinti to potencialo, kol kabosite ant savo protų kryžiaus. Todėl turite įgyvendinti procesus, kuriuos mes jums davėme, kad išsilaisvintumėte iš šių atskirųjų savasčių, šių pasąmonės savasčių, ir pasiektumėte tašką, kuriame jūsų mintis galėtų būti išlaisvinta, jūsų vaizduotė galėtų būti išlaisvinta skrieti aukštyn.
Horizontali ir vertikali vaizduotė
Kai kurie kūrybingi žmonės yra pasakę, kad vaizduotė yra didžiausias žmonių turtas, tačiau tai yra tiesa su tam tikromis išlygomis. Vaizduotė gali eiti dviem kryptimis: ji gali eiti vertikaliai arba horizontaliai. Galite pažvelgti į žmones, kurie yra dualistinėje sąmonėje, ir galite matyti, kad didelė populiacijos dalis neturi didelės vaizduotės. Jie beveik neturi jokios vaizduotės, kadangi jų mintys neperžengia rėmų, kuriuose jie buvo auginami. Tačiau galite pažvelgti į puolusias būtybes ir sakyti, kad jos iš tiesų turi didelę vaizduotę. Būtent dėl to jos sugeba sukurti visas šias iliuzijas, kurios supainioja žmones. Tai iš tiesų yra pastebimas faktas, kad yra žmonių, kurie yra labai stipriai įstrigę atskirtyje, jie yra labai stipriai įstrigę dualistiniame savo proto naudojime, tačiau šio mąstymo apibrėžtose ribose jie turi didelę vaizduotę. Būtent dėl to jie sugeba išsigalvoti, pavyzdžiui, visas tas konspiracijų teorijas, ir būtent dėl to jiems pavyksta tiek daug žmonių priversti jomis patikėti.
Tai tiesiog yra štai kas: kai įžengiate į dualizmą, jūsų protas, kaip sakėme, tampa uždara sistema, tačiau uždara sistema gali būti siaura arba ji gali būti platesnė. Tiesiog yra taip, kad uždara sistema gali būti plečiama tik horizontaliu būdu. Ji negali savęs transcenduoti. Todėl ji negali pakilti aukščiau, ji negali pasiekti Kristaus proto, ji negali užmegzti ryšio su Kristaus protu. Tačiau beveik nėra limitų, kiek toli ji gali plėstis horizontalia kryptimi, ir būtent dėl to galite matyti, pažvelgę į kai kuriuos šiuos žmones, kurie tiki tomis konspiracijos teorijomis, kad jie visada gali kažką sugalvoti. Nors jie to taip nevadintų, jie visada gali sugalvoti kažkokį pateisinimą, kodėl jų sistema, jų pasaulėžiūra nėra klaidinga, nors jai gali prieštarauti faktai.
Uždaro proto kalėjimas
Šis pasiuntinys šį rytą žiūrėjo video apie grupę žmonių, kurie save vadina plokščiažemininkais. Jiems buvo pademonstruotas eksperimentas, per kurį laivas plaukė tolyn su dideliu horizontaliomis juostomis nudažytu ženklu, ir jis plaukė ežeru. Laivui vis labiau tolstant, žemiausios juostos tapo nematomos. Jos išnyko iš regėjimo lauko. Žinoma, paprastas paaiškinimas šiam faktui, šiam pastebėjimui, yra tai, kad Žemė yra išlinkusi, tad laivui plaukiant vis toliau, šio didelio plakato apatinė dalis užėjo už žemės išlinkio ir todėl tapo nematoma. Ir nors jie tai matė, negalėjo priimti, kad jų tikėjimas žemės plokštumu yra klaidingas. Tačiau lygiai taip pat jie nesugebėjo pateikti paaiškinimo, kaip plokščia žemė galėtų sukurti tokį poveikį.
Vietoj to jie sukūrė šią konspiracijos teoriją, kad, nepaisant to, ką jie patys čia ką tik stebėjo, egzistuoja ši milžiniška konspiracija, kuri penkis šimtus metų nuo populiacijos slepia tiesą, kad Žemė yra plokščia. Ir tam tikslui jie finansavo NASA, sukurdami visą šią kosmoso agentūrą, kad nuslėptų tiesą, jog Žemė iš tiesų yra plokščia. Jie iš tiesų negalėjo pateikti motyvacijos, kodėl valdžios elitas turėtų tai daryti, tačiau buvo įsitikinę, kad egzistuoja ši paslėpta konspiracija, daranti visokiausius dalykus, neleidžiančius žmonėms priimti, kad Žemė iš tiesų yra plokščia.
Tai yra pavyzdys, kaip, kai peržengiate šią ribą, už kurios nebeturite jokio kontakto su niekuo už jūsų proto būsenos ribų, nėra jokių limitų, kiek toli galite nueiti, kurdamiesi šias iliuzijas, epiciklus, vis didesnį ir didesnį sudėtingumą. Žinoma, kai tenai stovite ir žiūrite į tą demonstraciją, ir atsisakote priimti net ir tai, ką matote savo akimis, esate praradę bet kokį ryšį su realybe. Kai prarandate ryšį su realybe už jūsų proto ribų, galite susikurti kokią tik norite realybę savo prote, ir ji niekada negalės būti paneigta iš jūsų proto vidaus.
O ką tai reiškia? Niekada negalėsite ištrūkti iš kalėjimo, kuriuo dabar tapo jūsų protas. Niekada negalėsite nulipti nuo kryžiaus, prie kurio save prikalėte savo pačių prote. Kad ir kokie būtų įrodymai, rodantys, jog yra priešingai, galite įsivaizduoti kažkokį scenarijų, tariamai įrodantį tai, kuo norite tikėti. Ar tai būtų Jungtinių Valstijų rinkimai, ar tai būtų Rusijos specialioji karinė operacija Ukrainoje, galite matyti, kaip žmonės sugeba išrasti šiuos tariamus pateisinimus. Ir ką visa tai įrodo?
Įtikinamas paneigiamumas ir įtikinamas įtikinamumas
Na, jeigu priimsite mūsų mokymus, ką mes sakėme? Žemė yra realybės simuliatorius. Jums turi būti leidžiama susikurti bet kokį patyrimą, kokį tik norite patirti ir išlaikyti, kol jums bus jo gana. Tad privalo egzistuoti įtikinamas paneigiamumas ir įtikinamas įtikinamumas. Jums turi būti įmanoma neigti bet kokius įrodymus, kurie prieštarauja jūsų patirčiai, ir jums turi būti įmanoma susikurti įrodymus, kurie tariamai pagrindžia jūsų patyrimą. Realybės simuliatoriuje viskuo, ką norite tikėti esant tikra, jums turi būti įmanoma tikėti, kad tai yra tikra.
Na ir dabar, vėlgi, aš atstovauju laisvę Žemei. Visiškai netrokštu varžyti kieno nors vaizduotės, net jeigu ji yra horizontali, net jeigu ji yra visiškai atitrūkusi nuo realybės. Jeigu žmonėms šiandieniame amžiuje reikia patirti, kad jie yra pranašesni, nes priklauso šiai labai nedidelei grupelei, kuri tiki, jog Žemė yra plokščia, na, neturiu jokių problemų, kad jie tai patirtų. Aš tik sakau, kad tai, žinoma, nėra pakylėtųjų mokytojų mokiniai. Akivaizdu, kad tai nėra žmonės, kurie eina keliu į Kristiškumą. Ir yra akivaizdu, kad jie nėra tarp tų, kurie bus varomąja pokyčių į Aukso Amžių jėga. Jie negali padėti visuomenei judėti link Aukso Amžiaus, o tai reiškia, kad jie turės būti palikti Aukso Amžiaus. Juos būtų galima palyginti su žmonėmis, kurie gyvena kažkur giliai džiunglėse ir neturi jokio kontakto su civilizacija. Jie vis dar tebegyvena kaip medžiotojai-rinkėjai ir neturi nė menkiausio supratimo apie progresą, kuris iš tiesų buvo pasiektas platesnėje visuomenėje. Jie tiesiog buvo palikti augimo.
Na ir dabar, šie žmonės vis dar gali tebegyventi šiuolaikinėje visuomenėje. Jie gali turėti darbą, jie gali uždirbti pinigus, tačiau savo protuose jie bus palikti praeityje Aukso Amžiaus mąstymo. Kaip galėtų būti kitaip, jeigu jų protai yra uždaryti Sen Žermenui? Deja, tarp jų yra žmonių, kurie žino Sen Žermeno vardą, kurie studijavo pakylėtųjų mokytojų mokymus, tačiau jų protai vis dar tebėra man uždaryti, kadangi jie susikūrė mano įvaizdį, Aukso Amžiaus įvaizdį, net ir įvaizdį, ką reiškia turėti Kristiškumą. Ir jiems dar nebuvo gana to įvaizdžio. Na ir dabar, vėlgi, ką gi galiu padaryti, kaip tik priimti jų laisvę susikurti tą patyrimą ir laikytis jo tiek, kiek jiems reikės? Nes kaip gi galėčiau juos pasiekti? Kad ir ką besakysiu, jie sugebės atrasti būdą ir toliau išsaugoti savo požiūrį į pasaulį.
Suderinkite savo vaizduotę su Sen Žermeno vizija
Kaip tai yra susiję su savęs nuėmimu nuo kryžiaus? Na, negalite nuimti savęs nuo kryžiaus per protą, kuris jus užkėlė ant kryžiaus. Jums reikia kažko iš išorės, iš Kristaus proto, jums reikia Kristaus proto atstovo, ar tai būtų Jėzus, ar aš pats, ar tai būtų Mokytojas MOR, Motina Marija ar bet kuris Kristaus proto atstovas. Kitu atveju jūs tiesiog nepaliausite kurtis vis daugiau ir daugiau sudėtingų iliuzijų horizontaliu būdu, kurios jus vis labiau ir labiau atitolins nuo jūsų esybės centro.
Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau duoti šiame mokyme. Žinoma, yra dar daug daugiau, ką būtų galima pasakyti apie Aukso Amžių. Dar daug daugiau galima pasakyti apie Aukso Amžiaus mąstymą ir technologiją. Tačiau kaip sakiau, vizija, kurią aš turiu, labai toli pranoksta daugumos žmonių gebėjimą įsivaizduoti, ir kodėl ji taip toli tai pranoksta? Todėl, kad dauguma žmonių Žemėje sugeba įsivaizduoti tik šiuo horizontaliu būdu. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie turi pažvelgti į dabartinę technologiją ir naudotis dabartine technologija projektuodami, kas galės įvykti su ateities technologija. O tai reiškia, kad jie tesugeba įsivaizduoti, kad dabartinė technologija darysis vis sudėtingesnė, vis pajėgesnė dabartinės technologijos ribose.
Tačiau aš kalbu apie revoliucinę technologiją, transcendentinę technologiją, kuri toli pranoksta dabartinės technologijos ribas. Labai mažai žmonių turi vertikalią vaizduotę su tuo susiderinti. Galite ginčytis, ar vertikali vaizduotė iš viso yra vaizduotė, o gal tai tiesiog yra susiderinimas su vizija, kuri jau egzistuoja pakylėtoje karalijoje, kaip priešingybė susiderinimui su puolusių būtybių vizija materialioje karalijoje. Tad aš trokštu, kad jūs visi galėtumėte su manimi susiderinti, kad galėtumėte ne tik klausyti šių žodžių, tariamų išorinio žmogaus, bet kad iš tiesų galėtumėte susiderinti vertikaliu būdu. Tačiau tam reikia, kad ryžtumėtės leisti savastims mirti, toms savastims, kurios yra paremtos šia horizontalia vaizduote, kylančia iš atskirties.
Tad su tuo, užsklendžiu jus toje džiaugsmingoje liepsnoje, kuria AŠ ESU. Laisvė iš tiesų nėra vaizduotė. Negalite įsivaizduoti laisvės. Galite būti laisvi, arba galite nebūti laisvi. Ir kaip esate laisvi? Suderindami savo vaizduotę su kažkuo, kas yra tikra, o ne fiktyvu. Tad trokštu materializuoti Aukso Amžių ne kaip fikciją. Trokštu materializuoti Aukso Amžių kaip realybę, apčiuopiamą realybę.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com