Gaujos mentalitetas Amerikos viešame diskurse
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2023 metų spalio 27 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2023 metų Amerikai skirtame vebinare „Įženkite į vienovę su Sen Žermeno vizija Amerikai“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas. Jeigu būtų galima vienu žodžiu apibūdinti šiuo metu Amerikoje egzistuojančią politinę situaciją, koks tai būtų žodis? Na, kiekvienas iš jūsų galite sugalvoti savo individualius žodžius. O aš norėčiau, kad akimirką pamąstytumėte apie situaciją Amerikoje, ne tik iš politinės perspektyvos, bet ir iš visų kitų perspektyvų, kurios jums yra svarbios. Ir norėčiau, kad tuomet pasinaudotumėte savo intuicija, susitelkdami į savo širdį ir pažiūrėdami, koks žodis jums gali ateiti iš širdies.
Paviršutiniškas pagrindas sprendimams priiminėti
Na ir dabar, norėčiau, kad atsitrauktumėte žingsnelį ir pažiūrėtumėte, koks žodis jums atėjo iš jūsų širdies? O gal jis atėjo iš jūsų proto? Ir jeigu jis atėjo iš jūsų proto, iš kurios jūsų proto dalies jis atėjo? Ar jis atėjo iš emocijų, kurias audrina ta ar ana sąlygą? Ar žodis atėjo iš kažkokio prisirišimo, kurį galite turėti? Jeigu ryšitės apie tai pamąstyti, galbūt tuomet galėsite palyginti žodį, kurį jūs gavote, su tuo žodžiu, kurį aš turėjau omenyje. Ir kai aš, Sen Žermenas, žvelgiu į situaciją Amerikoje, kaip ji vystėsi per šiuos pastaruosius keletą metų, ne tik politinėje arenoje, bet ir visose kitose visuomenės srityse, tas vienas žodis, kuris man apibūdina dabartinę situaciją Amerikoje, yra šis: „paviršutiniškumas“.
Kodėl duodu šį žodį? Pažvelkite į politinę situaciją. Pažvelkite į viešąjį diskursą. Pažvelkite, kaip žmonės vieni su kitais kalba. Pažvelkite, kaip jie bendrauja socialinėje žiniasklaidoje. Ir paklauskite savęs: „Kokiu pagrindu žmonės grindžia savo turimas nuomones? Koks yra pagrindas, kuriuo jie grindžia priimamus sprendimus ir kaip jie kalba apie politinį procesą, kaip jie apibrėžia, kas yra ne taip su Amerika, kaip jie apibrėžia, ką reikia pakeisti, kaip jie apibrėžia, kuriuos politikus jie palaikys ir kurių nepalaikys, už ką jie balsuos ir už ką nebalsuos? Kas tai apsprendžia? Kuo jie remiasi, priiminėdami šiuos sprendimus apie šalies likimą?“
O tuomet pažvelkite į jų asmeninį gyvenimą. Kokiu pagrindu remdamiesi jie priiminėja sprendimus savo asmeniniame gyvenime? Na, žmonių turimos žinios, taip vadinami „faktai“, kuriuos žmonės turi, visi jie yra paviršutiniški. Didžiajai daliai amerikiečių pagrindas, kuriuo jie remiasi priiminėdami savo sprendimus, yra labai paviršutiniškas.
Projektavimas į išorę
Žinoma, aš jaučiu kolektyvinėje sąmonėje, kai šitai yra išsakoma fizinėje plotmėje, pakylant šį kolektyvinį padarą, kuris sako: „O kaip dėl kitų šalių? Juk tikrai ir jos yra paviršutiniškos.“ Na, mano mylimieji, ką jūs norite pakeisti? Ameriką ar kitas šalis? Apie ką yra šis vebinaras? Apie Ameriką ar apie kitas šalis?
Jeigu norite pakeisti Ameriką, kaip įvyks šie pokyčiai? Kas galės pakeisti Ameriką? Ar manote, kad žmonės Europoje galės pakeisti Ameriką? Ar jie, pavyzdžiui, galės balsuoti kituose rinkimuose? Jeigu kas nors ir pakeis Ameriką, kas galės tai padaryti? Na, jūs, Amerikos žmonės. Kas gi dar? Jeigu projektuosite, kad yra ta ir ana problema kitose šalyse, kaip jūs pakeisite savo pačių šalį? Kaip pakeisite savo šalį, žiūrėdami į išorę ir mėgindami atrasti ydas kitose šalyse, užuot pažvelgę į save ir pažiūrėję, ką galėtumėte pakeisti savo šalyje?
Ir kaip galėsite pakeisti savo šalį, jeigu kiekvieną kartą, kai kažkas pasiūlo kokį pokytį, pirmoji jūsų reakcija yra: „Bet mes ne vieninteliai turime šią problemą. Juk ir kitos šalys turi tokią pačią problemą.“ Ką gero jums duoda tai, kad likęs pasaulis turi problemą? Kaip tai pakeis Ameriką? Ir, palaukite, argi nėra tiek daug amerikiečių, kurie nori, kad Amerika būtų didingiausia šalis Žemėje? Kaip galėsite būti didingiausi, jeigu nesiimsite daryti to, ko nedaro kitos šalys? Spręsite problemas tiesiogiai. Kaip galėsite priimti šiuos giliausius, gyvenimą keičiančius, šalį keičiančius sprendimus, remdamiesi dabartiniu paviršutiniškumu, kuris yra matomas viešame diskurse?
Viešojo diskurso paviršutiniškumas
Ar žinote, kuri viena institucija labiau už visas kitas prisidėjo prie paviršutiniškumo įsivyravimo Amerikos viešajame diskurse? Na, tai yra tviteris arba „X“, kaip jis dabar yra vadinamas. Trumpos žinutės, verčiančios žmones visada duoti juodai baltą situacijos įvertinimą. Nes ką gi dar galite padaryti su tiek nedaug ženklų? Žinoma, antroje vietoje, nedaug nuo jo atsilikdamas, žengia feisbukas. Vėlgi, versdamas žmones, kad pagautų jų dėmesį, būti kaip įmanoma ekstremalesniais. Nes gi tikrai už tai sulauksite daugiau „patiktukų“. Ir jeigu vienintelis dalykas, kurio gainiojatės, yra „patiktukai“, tuomet turite būti kaip įmanoma labiau juodai balti, kaip įmanoma paviršutiniškesni. Nes kuo gi dar gali būti juodai baltas, jeigu ne paviršutinišku?
Mes perdavėme daug mokymų apie juodai baltą mąstymą. Ir, žinoma, nėra paviršutiniškesnių savo mąstyme už tuos, kurie yra įstrigę juodai baltame mąstyme. Tuo, žinoma, nenoriu pasakyti, kad tie, kurie yra įstrigę pilkame mąstyme, yra gilūs mąstytojai. Nes gilūs mąstytojai yra tie, kurie sugeba pažvelgti už dualistinių kraštutinumų. Tiek už juodai balto, tiek už pilko. Kas gali pakeisti Ameriką? Na, tiktai tie, kurie ryžtasi mąstyti. Mąstyti! Nes kai esate įstrigę juodai baltame mąstyme, jūs nemąstote. Jūs tiesiog reaguojate į tai, kas ateina iš kitų žmonių, kurie yra įstrigę juodai baltame mąstyme.
Gaujos mentalitetas
Su šiuo socialinės medijos paviršutiniškumu ir viešojo diskurso paviršutiniškumu nutiko taip, kad dideliuose Amerikos populiacijos segmentuose sukūrėte tai, ką kai kurie pavadintų tam tikru bendrumo, galbūt netgi solidarumo jausmu. Tačiau iš tikrųjų kolektyvinėje Amerikos sąmonėje buvo sukurtas gaujos protas, gaujos mentalitetas. Matote tai daugybėje pavyzdžių. Tačiau aiškiausiai tai matote iš to, kaip žmonės gauna reakcijas. Pavyzdžiui, feisbuke, kur jie gauna grasinimus su jais susidoroti, ar netgi gauna šias labai grasinančias žinutes iš žmonių, kurie su jais nesutinka.
Labai neseniai turėjote situaciją, kai respublikonų partija (o tiksliau, galėtume sakyti, respublikonų partijos, nes argi tai šiandien iš tiesų yra viena partija?) mėgino nuspręsti, kas turėtų būti Atstovų Rūmų pirmininku. Ir matėte pavyzdžius politikų, kurie arba nepalaikė tam tikro kandidato į pirmininkus arba patys norėjo tapti pirmininkais, ir jie patys gavo grasinimus susidoroti. Ir jų žmonos taip pat gavo grasinimus susidoroti, arba gavo kitas labai ekstremistines grasinančias žinutes socialinėje medijoje. Argi tai nėra gaujos mentalitetas? Kas gi dar tai yra, jeigu ne gaujos mentalitetas?
Argi ne tą patį matydavote Laukiniuose Vakaruose, kur, nepaisant fakto, jog Konstitucija reikalauja žmogų laikyti nekaltu, kol jo kaltumas nebuvo įrodytas teisme, staiga matėte susiburiant žmonių gaują šiame nedideliame miestelyje, ir kažkas išsitraukė virvę. Ir jie visi ėmė šaukti: „Ant virvės jį, ant virvės jį!“ Ir kas gi dar tai yra? Tačiau su tuo buvo nueita platesniu mastu kolektyvinėje Amerikos sąmonėje. Būtent gaujos mentalitetas šiuo metu valdo politinį diskursą Amerikoje. Ir šis gaujos mentalitetas nepasitenkina vien politinio diskurso valdymu. Jis taip pat nori valdyti politines institucijas. Jis nori valdyti teismus. Jis nori valdyti žiniasklaidą. Jis nori valdyti kiekvieną Amerikos visuomenės aspektą, grasindamas susidoroti su kiekvienu, kuris nepaklus ir netaps gaujos dalimi.
Taip, iš tiesų, šiuo metu, kai kalbu šitai fizinėje plotmėje, kolektyvinėje sąmonėje kyla kurtinantis triukšmas. Šiuo metu aukštyn keliasi didžiulis padaras, kaip matytumėte grizlį lokį stojantis ant savo užpakalinių kojų, mosuojant savo letenomis, iššiepiant savo iltis ir urzgiant. Manęs, žinoma, tai visiškai nejaudina, kadangi aš esu pakylėtoje karalijoje. Ir tikiuosi, kad ir jūsų tai nejaudina, tų, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai. Nes iš tiesų, prie ko gali privesti šis gaujos mentalitetas? Na, jūs jau matėte 2021 metų sausio 6-ąją, prie ko tai gali privesti. Tačiau kaip Amerikoje yra populiariai sakoma: „Viskas dar tik prieš akis.“ Tai gali atvesti prie kitų maištavimų, prie kitų smurtinių įvykių, priklausomai nuo to, kaip šis politinis cirkas, kaip jį galėtume pavadinti, rutuliosis iki kitų rinkimų.
Galime sakyti, kad situacija jau galėjo būti žymiai blogesnė nei buvo. Ir priežastis, kodėl to nebuvo, didele dalimi yra pakylėtųjų mokytojų mokinių išsakyti prašymai. Kai šitai matote, kai matote šį gaujos mentalitetą, galite paskirti šiek tiek laiko išstudijuoti šį gaujos mentaliteto poveikį, kaip šis minios pamišimas gali užvaldyti žmonių individualius protus. Ir galite pamąstyti apie tai, kad yra daug žmonių, kurių individualūs protai buvo užvaldyti gaujos. Ne fizinės fizinėje vietoje esančios gaujos, bet, daugeliu atvejų, socialinėje erdvėje egzistuojančios gaujos, kurią sukūrė internetas ir socialinė žiniasklaida.
Gaujos proto psichologija
Senesniais laikais grupė žmonių turėjo fiziškai susiburti tam tikroje vietoje, kad galėtų susiformuoti šis gaujos protas. Būtent dėl to matėte situaciją, kai Jėzus stovėjo priešais įpykusią minią, kuri norėjo akmenimis užmėtyti moterį, pagautą svetimaujant. Ir ką padarė Jėzus? Na, jis privertė juos pažvelgti į save. Žinote, kad yra pasakojama, jog moteris, kuri buvo pagauta svetimaujant, buvo prostitutė ir kad daugelis žmonių minioje, kurie ją smerkė, buvo jos klientai. Ir žinote, kad yra sakančių, jog Jėzus atsiklaupė ir užrašė jų vardus smėlyje, užrašė vardus tų, kurie miegojo su ta moterimi. Ir tai juos privertė pažvelgti į save, susigėsti ir nueiti šalin.
Ir vis dėlto, esmė čia yra tokia. Kai žmonės yra įstrigę gaujos mentalitete, jie yra susikoncentravę į gaujos proto auką. Gaujos protas visada turi atpirkimo ožį. Kitaip gaujos protas negalėtų susiformuoti. Jis susiformuoja tik tuomet, kai yra atpirkimo ožys, į kurį žmonės gali nukreipti savo pyktį. Ir kai tai užvaldo žmonių protus, tuomet jie žiūri tik į išorę, jie ieško atpirkimo ožio. Jie nežiūri į save. Jie iš tiesų jaučiasi įgalinti gaujos proto, kadangi gali atidėti į šalį įprastinį poreikį pažvelgti į save. Šį įprastinį poreikį sakyti: „Nesimėtykite akmenimis, jeigu gyvenate stikliniame name.“ Gaujai nėra reikalo apie tai mąstyti. Ji gali mėtytis visais akmenimis, kiek tiktai nori, nepažvelgdama į save, jos nariai gali tai daryti nepažvelgdami į save.
Tačiau iš tiesų galėtume sakyti, kad nariai suformuoja vieną protą, tad jie nustoja būti individais. Jie yra užvaldomi gaujos proto. Ir galite tai labai labai aiškiai matyti daugelyje situacijų internete, kai žmonės buvo į tai įtraukti. Ir jie tiesiog kartoja ir atrajoja tai, ką pasakė kiti, juodai baltą mąstymą, visą laiką badydami pirštais į atpirkimo ožį. Tas yra neteisinga. Anas yra neteisinga. Sekantis dalykas yra neteisinga.
Istorijoje galite matyti daug tokių pavyzdžių. Matysite, jeigu grįšite į istoriją ir pažvelgsite į krikščionių evangelijas, kaip dažnai Jėzus susidurdavo su šiomis miniomis. Ne tik kai ta moteris buvo pagauta svetimaujant, bet pažvelkite į situaciją, kai Poncijus Pilotas paklausia žmonių, ką jie norėtų paleisti, Gyvąjį Kristų ar nuteistą nusikaltėlį. Ir jie visi pradeda šaukti: „Barabas! Barabas!“ Vėlgi, gaujos mentalitetas, gaujos protas, kuris nesugeba atpažinti Gyvojo Kristaus, nors šisai stovi priešais juos kūne. Ir kiek gi žmonių Amerikoje šiandien sugebėtų atpažinti Gyvąjį Kristų, jeigu jis stovėtų priešais juos kūne?
Šiuose neseniai taip nesėkmingai besiklosčiusiuose respublikonų partijos atstovo rinkimuose, Donaldas Trampas išsakė pastebėjimą, kad tik pats Jėzus Kristus, jeigu čia pasirodytų, galėtų būti išrinktas atstovu. Tačiau šis vertinimas iš tiesų nėra teisingas. Todėl, kad jeigu Jėzus Kristus pasirodytų kūne ir norėtų būti Atstovų Rūmų pirmininku, pirmieji jį atstumtų krikščioniai, tie krikščioniai, kurie jaučiasi šventesniais už kitus. Nes jie savo gaujos mentalitete tiki turintys tiesą apie Kristų. Ir todėl Gyvasis Kristus jiems nėra reikalingas, ir jie taip pat nesugebėtų jo atpažinti ar jo priimti. Jie tiesiog jį atstumtų.
Valdžios elitas (o ne sistema) yra Amerikos problema
Tai yra gaujos mentalitetas. Jis yra visiškai paviršutiniškas. Jame nėra jokio gilesnio mąstymo. Tiesą sakant, gaujos prote iš viso nėra jokio mąstymo. Na ir dabar, galite sakyti, kad šis gaujos protas politiniame Amerikos diskurse turi tam tikrą tendenciją. Jie nebūtinai visada baksnoja į žmones, ieškodami atpirkimo ožio. Jie baksnoja į sistemą. Sistema yra ydinga. Vyriausybė yra ydinga. Kongresas yra negeras. Senatas yra negeras. Baidenas klysta. Demokratai klysta.
Mano mylimieji, AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas ir aš rėmiau šią Amerikos šalį nuo pat jos įkūrimo! Aš dalyvavau sudarant jos Konstituciją! O Konstitucija yra Amerikos valdžios sistemos pagrindas! Nėra nieko, kas būtų blogai su šia sistema! Ji vedė šią šalį beveik 250 metų. Ir ji taip pat sugebės, su keliais pataisymais šen ir ten, ir patobulinimais, toliau vesti ją dar 250 metų. Kas yra blogai su sistema, nėra kažkas, kas yra blogai su sistema; kas yra blogai su situacija Amerikoje, yra tai, kad yra žmonių, kurie sumanipuliavo sistema tokiu būdu, kam jokia demokratinė sistema negali iš tiesų užkirsti kelio. Nes negalite suteikti laisvės, kartu nesuteikdami galimybės piktnaudžiauti šia laisve. Vienintelis būdas nuo to apsiginti yra žmonių budrumas, žmonių nubudimas. Ir ko reikia, kad jie būtų nubudę? Jie negali būti gaujos prote. Jie negali mąstyti apie tai paviršutiniškai. Jie privalo mąstyti aiškiai ir giliai apie problemas, prieš priimdami sprendimus ir išsakydami nuomones.
Ne sistema yra Amerikos problema. Valdžios elitas yra Amerikos problema. Ar kur nors girdite tuos, kurie kritikuotų sistemą, kalbėdami apie valdžios elitą, kuris manipuliuoja sistema užkulisiuose? Ameriką pakeisite, ne nuvertę sistemą, o suvokę, kad egzistuoja elitas. Ir kai tai suvoksite, nebeleisite elitui vadovauti sistemai užkulisiuose. Pažvelgsite, kas vyksta tuose užkulisiuose, ir pamatysite, kad ne pati sistema, o tas faktas, jog yra žmonių, kurie naudojasi sistema, yra problema. Kaip jūs tai pamatysite? Aiškiai ir giliai mąstydami, o ne mąstydami paviršutiniškai. Būtent pernelyg paviršutiniškas mąstymas, kuris yra pasklidęs tarp tokios daugybės žmonių, leido valdžios elitui įgyti tą įtaką šaliai, kurią jis įgijo. Tai leido jam nusipirkti įtaką per lobizmą, per akiplėšišką korupciją, per kronizmą, per senųjų berniukų tinklą, per „ranka plauna ranką“ mentalitetą. Nė viena demokratinė sistema nėra nuo to apsaugota.
Demokratijai reikalingi budrūs ir mąstantys žmonės
Galėtumėte sukurti sistemą, kurioje tam tikras elitas negalėtų užgrobti valdžios. Pavyzdžiui, problema Amerikoje akivaizdžiai yra ta, kad verslo elitas yra įgijęs pernelyg didelę įtaką Amerikai. Aukščiausi 2 % arba aukščiausi 10%, ne pačių dvasiškai labiausiai išsivysčiusių žmonių, o turtingiausių žmonių. Galėtumėte sukurti sistemą, kurioje šis piniginis finansinis elitas negalėtų įgyti šalies kontrolės. Tokia sistema jau buvo sukurta. Ji yra vadinama komunizmu. Negalite sukurti laisvos demokratinės visuomenės, kuria elitas negalėtų pasinaudoti, kadangi vienintelis būdas neleisti elitui pasinaudoti sistema būtų sukurti visiškai totalitarinę sistemą, kuri sektų kiekvieną tos šalies pilietį.
Tad tuo tiesiog noriu pasakyti, kad laisvoje demokratinėje visuomenėje yra būtina, kad žmonės būtų nubudę, kad jie būtų budrūs, kad spauda ir žiniasklaida, kad žmonės vyriausybėje būtų budrūs. Ir jie giliau mąstytų apie įvairius dalykus. Paviršutiniško mąstymo tiesiog nepakanka, norint užtikrinti bet kokios demokratijos išlikimą. Reikalingi žmonės, kurie ryžtųsi aiškiai, giliai mąstyti, ir kurie ryžtųsi garsiai kalbėti ir vadinti daiktus tikraisiais vardais. Bet matote, gaujos mentalitetas netgi labai trokšta garsiai kalbėti. Tačiau, visų pirma, jis nėra paremtas aiškiu ir giliu mąstymu. Ir jis nėra, nepaisant to, kad kai kurie žmonės teigia priešingai, paremtas daiktų vadinimu tikraisiais vardais, nes jis yra paremtas atpirkimo ožių ieškojimu.
Tai yra viskas, ką sugeba daryti gaujos protas. Jis sugeba įvardinti atpirkimo ožį ir sakyti: „Jeigu pakarsime atpirkimo ožį, išspręsime visas savo problemas. Jeigu nuversime sistemą, išspręsime visas Amerikos problemas. Jeigu nusausinsime pelkę, išspręsime visas mūsų problemas. Jeigu atsikratysime demokratų, išspręsime visas savo problemas.“ Ar manote, kad tai sakydamas aš išskiriu tam tikrą asmenį ar tam tikrus žmones? Ne, aš jų neišskiriu. Jie patys save išskyrė, būdami paviršutiniško viešojo diskurso dalimi. Tai prasidėjo ne tik nuo 2016 metų rinkimų, bet nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio, kai politikas Newt Gingrich inicijavo visą šį labai kontroversišką ciklą, kai politinio diskurso pagrindu tapo priešinimasis kažkam, kai privalo būti juoda ir balta, tai yra problema, tas yra negerai, štai yra žmonės, kurie yra dėl to kalti.
Ir ką gaujos mentalitetas gali daryti, kokį vienintelį dalyką jis sugeba daryti? Kažką kaltinti. Privalo būti kažkas, ką būtų galima kaltinti. Pasakykite man, mano mylimieji, kaip demokratija kada nors galės funkcionuoti, jeigu vienintelis didžiosios žmonių dalies interesas bus surasti, ką jie galėtų apkaltinti? Ko norite? Ar norite kažką kaltinti? O gal norite pagerinti šalį? Nes jeigu norite pagerinti šalį, pamirškite apie kitų žmonių kaltinimą. Kas jūs esate, tie, kurie galite pakeisti Ameriką? Mes, žmonės. Kas yra tie, kurie nenori pakeisti Amerikos? Elitas.
Elito ir jo epinio mąstymo įsisąmoninimas
Aš čia nekalbu apie elito kaltinimą. Aš kalbu apie elito ir jo įtakos įsisąmoninimą, tačiau nekalbu apie jų kaltinimą. Tačiau per šiuos kelis praėjusius dešimtmečius matėte, jog Amerikos žmonės nematė elito. Jie iš tiesų nesuvokia, kad elitas egzistuoja. Ir jie elito nelaiko problema. Kodėl taip yra? Todėl, kad jie yra taip užsiėmę vienas kito kaltinimais, jog net nesugeba suprasti, kad problema yra elitas. Jie mano, kad problema yra ta kita žmonių grupė, kurie neturi tokių pačių politinių pažiūrų, kurias turime mes. Nes jie mano, kad esmė čia yra politinės pažiūros. Ir jie buvo įtraukti į šį viešąjį diskursą, kuris yra akivaizdi išraiška to, apie ką mes perdavėme tiek daug mokymų. Epinio mąstymo išraiška.
Negi iš tiesų manote, kad yra epiškai svarbu, kuri partija valdys šalį? Kai žvelgiate į abi šiandienines partijas, negi iš tiesų manote, kad jeigu viena partija valdys šalį, viskas nugarmės pragaran? O jeigu šalį valdys kita partija, viskas bus tiesiog nuostabu? Nes jeigu taip manote, esate įstrigę paviršutiniškame mąstyme. Praktiškai nėra labiau paviršutiniškos mąstymo formos už šitai. Kaip jau anksčiau sakėme, abi partijos yra labai stipriai paveiktos elito. Ir nė viena partija šiuo metu negali fundamentaliai pakeisti situacijos, pirma neatsiradus daug didesniam įsisąmoninimui tarp žmonių apie elitą ir jo įtaką.
Tačiau žinios apie tai jau egzistuoja. Mes jau anksčiau kalbėjome apie Rand korporacijos atliktus tyrimus, tačiau taip pat egzistuoja ir kitos knygos. Yra kitų žmonių, kurie apie tai kalbėjo. Tačiau Amerikos žmonės nekreipė dėmesio. Kodėl? Todėl, kad jie yra taip užsiėmę kažkurios kitos Amerikos žmonių grupės kaltinimu. Kodėl taip yra? Na, mano mylimieji, tiesiog pažvelkite į istoriją. Mes jau anksčiau sakėme, kad daug Amerikos žmonių buvo įsikūniję Romos imperijoje prieš 2000 ir daugiau metų. Koks buvo Romos imperatorių, kai jie užkariaudavo žemes, modus operandi? Skaldyk ir valdyk.
Ką valdžios elitas padarė Amerikoje? Suskaldė žmones. „Priverskime juos vienus su kitais kovoti. Priverskime juos vieni kitus kaltinti, ir tuomet atsipūtę galėsime valdyti šią šalį užkulisiuose, vis daugiau ir daugiau turto sukoncentruodami į savo rankas, nes mums nerūpi, kas nutiks šaliai. Mums nerūpi.“ Paklausykite šito. Elitui nerūpi, kas nutiks šaliai. Jie toliau užsiiminės savo suktybėmis degant Romai, nes jiems nerūpi Amerika. Jie nėra patriotai. Jiems nerūpi principai, ant kurių buvo pastatyta ši šalis. Kaip elitui iš viso galėtų rūpėti demokratiniai principai? Pasakykite man šitai. Joks elitas negali būti demokratiškame mąstyme, nes jeigu jame būtų, jis nebūtų elitas, tiesa?
Tai yra vienintelis dalykas, turintis realistišką galimybę pakeisti Ameriką. Kad didžioji žmonių dauguma, kritinė masė žmonių išsivaduotų iš gaujos mentaliteto, ar tai būtų gaujos mentalitetas vienoje politinės perskyros pusėje, ar kitoje politinės perskyros pusėje. Jie privalo išsivaduoti iš to ir tarti: „Nustokime mėginti atrasti, ką galėtume kaltinti, ir giliau pamąstykime apie tai, kur yra tikroji problema.“ Ir jeigu giliau pamąstysite apie tai, kur yra tikroji Amerikos problema, visos strėlės rodys į elitą. Į vis labiau augantį elitizmą, į vis didėjantį turto koncentravimą, kuris yra neoliberalistinės filosofijos pasekmė.
Ir visi keliai veda į Romą, o Romos centre stovi imperatoriaus sostas, tai yra, elito sostas. Aš netgi nesakau, kad žmonės turėtų kaltinti elitą, nors, žinoma, kai kurie žmonės tai darys. Tačiau būtų konstruktyviau, jeigu žmonės susirinkę drauge kaltintų elitą, užuot kaltinę vienas kitą, nes tai tikrai nėra konstruktyvu.
Smurtas ir susiskaldymas Amerikoje
Kaip klostysis situacija Amerikoje, jeigu žmonės pasiliks šiame šio paviršutiniško viešojo diskurso lygmenyje? Kaip vystysis situacija? Na, matysite vis gilėjantį susiskaldymą. Ir kaip galite matyti, Amerika yra šalis, kurioje smurtas visada slypi po paviršiumi. Matėte šias ką tik įvykusias šaudynes Meine, kurios vis dar nebuvo iki galo išrištos, tačiau taip pat matėte tiek daug kitų šaudynių. Ir matote, na, jūs to nematote, dauguma žmonių nemato – tačiau ką čia galite pamatyti, jeigu giliau apie tai pamąstytumėte? Galite pamąstę pamatyti, kad pernelyg daug amerikiečių turi įprotį pernelyg greitai reaguoti smurtu. O koks yra esminis demokratijos pagrindas? Tai yra, kad problemos yra sprendžiamos be smurto.
Grįžkite 150 metų į praeitį ir pažvelkite į vakarus. Turėjote Laukinius Vakarus. Laukiniuose Vakaruose buvo tokių vietų, kurios iš tiesų nepriklausė sąjungai. Tai nebuvo valstijos, tai buvo teritorijos. Tačiau ką tenai matėte? Gaujos valdymą. Stipriausias, greičiausiai sugebantis išsitraukti ginklą buvo laimėtojas. Ar norite į tai grįžti? Akivaizdu, kad kai kurie žmonės to nori. Tie žmonės, kurie išlaužė duris ir išmušė langus tame švenčiausiame Amerikos demokratijos pastate. Jie norėjo grįžti į Laukinius Vakarus, sakydami: „Kam rūpi sistema, kuri mums tarnavo daugiau kaip 200 metų. Mes norime, kad viskas būtų daroma taip, kaip norime mes, nes mes žinome, jog esame teisūs.“ Kodėl jūs žinote, kad esate teisūs? „Aš nežinau. Nemąsčiau apie tai. Tiesiog žinau, kad esu teisus. Ir turiu teisę naudotis smurtu, kad gaučiau tai, ko noriu, kai sistema nenori man duoti to, ko aš noriu.“ Ta sistema, kurią aš sukūriau būtent tokią, kad ji neleistų kažkokiai nedidelei grupelei eiti prieš didžiosios daugumos žmonių valią.
Ar suvokiate, kad demokratija, iš pačių pagrindų, negali leistis užvaldoma gaujos? Argi nesuvokiate, kad demokratija privalo būti sukurta būtent taip, kad neleistų tam įvykti? Nes ką kitu atveju turėsite? Turėsite Laukinius Vakarus. Turite tam tikras šalis, kuriose gauja staiga gali nuversti vyriausybę ir patys tapti lyderiais. Bet juk tai nėra demokratija, tiesa? Ir tai tikrai nėra Amerika. Ir tai tikrai nėra ta šalis, kurią aš, Sen Žermenas, galėčiau kada nors remti. Jeigu šitoks gaujos valdymas užvaldytų Amerikos politines institucijas, turėčiau iš karto patraukti savo paramą. Tiesiog pažvelkite į šią situaciją. Pažvelkite į susiskaldymą ir pamąstykite, kuo tai gali baigtis, jeigu ši tendencija tęsis.
Matote neseniai įvykusią situaciją kongrese. Čia jūs turite partiją, kuri turi daugumą. Galite pamanyti, kad jeigu jie turi daugumą, jie visi galėtų susirinkti drauge ir pamėginti įtvirtinti savo politiką. Tačiau jie yra taip stipriai susiskaldę, kad iš esmės kariauja pilietinį karą respublikonų partijos viduje. Kodėl? Todėl, kad kai kurie iš jų buvo taip stipriai užvaldyti tam tikro gaujos proto aspekto, kad net neketina paklusti savo partijos vadovybei. Jie nori, kad viskas vyktų taip, kaip jie nori, kad ir kas benutiktų. Ir tai yra gaujos proto aspektas, kurį jūs galite labai aiškiai matyti, kai, pavyzdžiui, matote visas tas riaušes, kurios vyko Amerikoje. Ir, žinoma, taip pat ir kitose šalyse. Ir vis dėlto, susitelkime į Ameriką.
Gaujos mentalitetas: chaosas ir anarchija
Turite situaciją, kurioje policija šaudė, arba kurioje policija suėmė žmogų ir tuomet nužudė tą žmogų. Staiga turite demonstraciją. Tai – daugumai žmonių – yra taiki demonstracija. Jie garsiai išsako savo reikalavimus. Jie šaukia. Tačiau nėra jokio tiesioginio smurto. Tačiau tuomet, nedidelis minios segmentas, kurie iš tiesų nepriklauso miniai, nes jie čia atėjo tik norėdami pasinaudoti chaosu; jie pradeda daužyti langus, vogti iš parduotuvių, plėšti. Ir ko jie iš tiesų nori? Na, kai kurie iš jų tiesiog nori praturtėti.
Tačiau kiti, kaip sakiau, yra įstrigę kitame gaujos proto aspekte, kurio tikslas iš tiesų nėra kažką kaltinti. O tai koks yra tikslas? Tikslas yra kurti chaosą. Egzistuoja padaras, labai stiprus kolektyvinis padaras Žemėje, savo kilme siekiantis šią puolusių būtybių grupuotę, apie kurią kalbėjome, kuri tenori kurti chaosą. Ir šis padaras tiesiog nori kurti chaosą. Ir kai jis užvaldo žmonių protus, jie tampa chaoso kūrimo instrumentais. Jie tiesiog nori sugriauti status quo, sunaikinti bet kokią egzistuojančią sistemą.
Ironija, pati didžiausia viso to ironija yra ta, kad daugelis šių žmonių, kurie yra įstrigę šiame chaoso mentalitete, jie yra įsitraukę į visokiausias konspiracijų teorijas. Jie yra atviri tai, anai ir trečiai konspiracijos teorijai. Tačiau jie taip pat labai selektyviai renkasi, kokioms konspiracijos teorijoms jie yra atviri. Nes, vėlgi, jie nelabai suvokia valdžios elito egzistavimo. Ir taip pat jie nesuvokia konspiracijos, kuri tesiekia kurti chaosą demokratinėse šalyse. Kuri siekia pasėti nepasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, nepasitikėjimą pačia demokratija kaip valstybės valdymo forma. Skleisdama mentalitetą, kad: „Demokratija tiesiog negali veikti. Mums reikia stipraus lyderio.“
Rusijos ir Kinijos antidemokratiška propaganda
Ir kas stovi už šios konspiracijos? Kas iš tiesų už to stovi? Pagrinde stovi Rusija ir Kinija. Rusija ir Kinija vykdo sąmoningai apgalvotą slaptą politiką, naudodamos socialinę žiniasklaidą ir daugelį kitų institucijų, kuriomis tik gali naudotis, siekdamos paskleisti nepasitikėjimą demokratija. Jos nori sumenkinti demokratiją. Jos žino negalėsiančios sunaikinti demokratijos. Jos tai suvokia. Tačiau jos nori pakirsti pasitikėjimą demokratija, kad galėtų dar šiek tiek ilgiau išlaikyti savo totalitarinę vyriausybę valdžioje. Putinas nemato, kad jo likimas jau yra nulemtas ir jo dienos yra suskaičiuotos. Tačiau Kinijos vadovybė, ji iš tiesų mato, kad komunistų partijos Kinijoje galiojimo laikas jau seniai yra pasibaigęs. Ir kad ji negalės amžinai išsilaikyti.
Tačiau jie tikisi, kad galės stabdyti demokratinius judėjimus Kinijoje, kaip tai padarė Honkonge, kaip įmanoma ilgiau. Ir jie tikisi, kad sukurdami kaip įmanoma daugiau chaoso demokratinėse šalyse, ir ypač Amerikoje, jie galbūt galės įtikinti kai kuriuos savo žmones, kad nėra jokios prasmės mėginti sukurti demokratiją Kinijoje, kadangi demokratija netgi neveikia. „Tik pažiūrėkite į Ameriką ir į visą tą chaosą Amerikoje.“ Tai yra sąmoningai apgalvota politika. Sąmoninga politika. Ir jie, jau ne vienerius metus, šiam tikslui pasiekti naudojo socialinę žiniasklaidą.
Ir kokie žmonės Amerikoje tuo patikėjo? Kas yra tie žmonės, kurie tapo Rusijos ir Kinijos propagandos aukomis, šios antidemokratinės propagandos? Ironiška, bet daugelis jų yra tie patys žmonės, kurie save laiko patriotais, norėdami, kad Amerika vėl būtų didinga ir norėdami atstatyti Ameriką į kažkokią prarastojo rojaus būseną. Ar jie gali paaiškinti, kada Amerika anksčiau buvo didinga ir kodėl ji anksčiau buvo didinga? Ne, nes jų mąstymas nėra pakankamai gilus. Nes jeigu jie sugebėtų giliau mąstyti, suvoktų, kad nepadarysite Amerikos didinga nuversdami sistemą. Tai pasieksite, dirbdami su sistema, neleisdami nedideliam elitui manipuliuoti sistema. Štai kaip pasieksite Amerikos didybę. O ne skleisdami chaosą ir anarchiją.
Kompromisas ar bendradarbiavimas?
Prie ko šitai veda? Na, žinoma, prie daugelio dalykų, apie kuriuos pakalbėsiu vėliau. Tačiau tai veda prie taško, kuriame turite savęs paklausti, o tiksliau, turite užduoti klausimą kolektyvinei sąmonei: „Ko mes norime Amerikai? Ar norime pagerinti dalykus Amerikoje? O gal norime toliau vienas kitą kaltinti, kaltindami kitus?“
Matote, Amerikos sistema, Amerikos politinė sistema yra specialiai sukurta taip, kad joje egzistuotų jėgų balansas. Tai buvo padaryta tėvų-įkūrėjų, tačiau nedaugelis jų turėjo pilną supratimą, kurį aš turėjau savo prote ir kurį mėginau įkvėpti tiems iš jų, kurie buvo atviri šioms idėjoms. Nė vienas iš jų nebuvo atviras viskam, tačiau keletas žmonių buvo atviri idėjoms. Ir visa tai buvo apjungta į sistemą, kuri buvo sukurta. Ir šios sistemos esmė nėra vien tai, kad prezidentas negali tapti karaliumi ar korporacijos generaliniu direktoriumi, turinčiu dieviškas galias. Bet taip pat ir tai, kad nei Kongresas, nei Senatas, nei Aukščiausiasis Teismas negalėtų tapti aukščiausia valdžia, valdančia Ameriką kaip kokią diktatūrą.
Štai kodėl visa sistema yra paremta bendradarbiavimu. Na ir dabar, yra tokių, kurie sakys, kad tai yra kompromisas, tačiau ar iš tiesų tai yra kompromisas ar bendradarbiavimas? Kur yra riba? Na, riba yra žmonių požiūryje. Jeigu kaltinsite vieni kitus, žiūrėsite į dalykus tik kaip į kompromisus. Jeigu nekaltinsite vieni kitų, žiūrėsite į rezultatus, kuriuos galima pasiekti bendradarbiaujant. Kadangi sistema yra sukurta tokiu būdu, kad, reikia tikėtis, jokia politinė partija negalėtų užsitikrinti tokios didelės daugumos, kad vieni patys galėtų pakeisti sistemą.
Ir todėl esminė idėja yra ta, kad, reikia tikėtis, Kongresui ir Senatui nevadovaus vienos ir kitos pusės ekstremistai, o vadovaus tie, kurie bus labiau centre, ir todėl bus pasiruošę susitikti per vidurį ir bendradarbiauti. Štai kaip buvo sukurta sistema. Tačiau kai turite šį dabartinį susipriešinimą su dviem ekstremistinėmis frakcijomis, kurios viena kitą kaltina, rezultatas yra ir buvo, kad centristai dažnai būna išstumiami. Arba jie tiesiog išeina, nes nenori būti viso šio kaltinimų žaidimo dalimi.
Štai kaip sistema gali veikti. Ir kaip jau anksčiau sakėme, kur yra didžioji dauguma Amerikos žmonių? Jie yra daug arčiau centro nei bet kuri ekstremistinė frakcija tiek demokratų, tiek respublikonų partijoje. Amerikos žmonių dauguma turėtų būti tie, kurių pažiūros turėtų atsispindėti Kongreso ir Senato priimamuose sprendimuose. O jeigu taip nėra, tuomet čia akivaizdžiai yra kažkas, kas nėra dermėje su pirmine intencija. Ir kodėl žmonės to nemato? Dėl paviršutiniško mąstymo. Pernelyg daug žmonių yra įstrigę paviršutiniškame mąstyme, juodai baltame mąstyme, „mes esame teisūs, o jie klysta“ mąstyme.
Kaip galite padaryti, kad viskas veiktų Amerikos politinėje sistemoje? Jeigu suprantate, kaip sistema buvo sukurta, kaip galite padaryti, kad viskas veiktų? Ne kaltindami, ne ieškodami, kas kaltas, ne galvodami, jog esate absoliučiai teisūs, o kiti absoliučiai klysta. Kas yra tie žmonės, kurie garsiausiai rėkia dabartiniame politiniame klimate? Tai yra tie, kurie yra labiausiai nuklydę į kraštutinumą, tie, kurie yra juodai baltame mąstyme, tie, kurie yra įsitikinę savo teisumu. Ir ką jie daro? Jie ieško, kas yra ne taip. Jie mėgina surasti kaltuosius. Na, jeigu esate dualistinėje sąmonėje, visada galėsite rasti kaltuosius. Pažvelkite į rašto aiškintojus ir fariziejus, kurie rado kaltę Jėzuje.
Visada galite rasti kaltuosius, tačiau kaltųjų radimas neprivers Amerikos politinės sistemos funkcionuoti taip, kaip ji buvo sukurta funkcionuoti. Sistema buvo sukurta funkcionuoti taip, kad tie, kurie ieško, kas galėtų paskatinti sistemą veikti, kas galėtų paskatinti šalį veikti, kurie ieško, kas būtų geriausia Amerikos žmonėms, kad būtent jie dominuotų sistemoje. Ir tuomet sistema iš tiesų veiks. Tačiau jeigu leisite juodai baltiems mąstytojams vadovauti sistemai, tuomet sistema neveiks. Tačiau dėl to yra kalta ne sistema, o kalta mažuma, kuri siekia valdyti šalį priešingai daugumos valiai. Kas, kaip matote, nėra demokratijos apibrėžimas.
Aš, žinoma, galėčiau dar ilgai apie tai kalbėti. Tačiau kitus pastebėjimus paliksiu vėlesniam laikui, nes jau daviau jums daugiau, nei dauguma jūsų sugebate vienu prisėdimu pakelti. Ir vis dėlto, esu labai dėkingas, kad tiek daug iš jūsų su tuo susiderinote. Ir kaip mes jau anksčiau daug kartų sakėme, jūsų čakros tampa transliacinėmis stotimis transliuoti šitai į kolektyvinę sąmonę. Na ir dabar, galite pagalvoti: „O, bet ar tai daro kokį nors poveikį? Pažvelkite, kiek daug diktavimų perdavė mokytojai. Ir kokį poveikį tai padarė?“ Na, visų pirma, tai padarė didelį poveikį net ir fizinėje plotmėje. Tačiau didžiausią poveikį tai padarė emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose.
Kiekvieną kartą, kai mes perduodame diktavimą, kai kurie žmonės yra pažadinami. Nėra taip, kad jie nebūtų viso to žinoję anksčiau. Tiesiog nutinka taip, kad jie nusprendžia, jog atėjo laikas prabilti. Atėjo laikas kažką daryti. Atėjo laikas kažką daryti kitaip. Kas yra tie žmonės, kurie išves Ameriką iš jos dabartinės krizės? Jie yra tie, kurie yra praktiški realistai, tarsiantys: „Kaip galime padaryti, kad viskas veiktų? Negi yra svarbu, ar esame demokratai ar respublikonai? Ne, susiduriame su rimtomis problemomis, kurias turime spręsti. Susirinkime drauge ir pasistenkime padaryti, kad viskas veiktų.“ Būtent tokie žmonės gali išvesti Ameriką aukštyn.
Ir būtent šie žmonės gali paversti Ameriką didinga, ar vadintumėte tai „vėl“ ar ne. Nes jie iš tiesų gali padaryti Ameriką didingesne nei ji kada nors buvo, nesugrąžindami jos į kažkokią šlovingą praeitį, kurios seniai nebėra. Nes manęs nedomina Amerikos pavertimas „vėl didinga“. Mane domina paversti Ameriką didingesne nei ji buvo kada nors anksčiau. Nes aš nesižvalgau į praeitį. Aš žiūriu į ateitį. Ir į ją taip pat žiūri daugelis žmonių, kurie buvo ir bus pažadinti šio diktavimo, jūsų invokacijų, jūsų ne vienerius metus trunkančio darbo. Tai padarys tie iš jūsų, kurie vadina save pakylėtųjų mokytojų mokiniais ir yra atviri naujiems mokymams, kuriuos mes šiuo metu perduodame, užuot žvalgęsi į praeitį, kas buvo perduota prieš tuos daugybę dešimtmečių. Esu dėkingas, kad jūs esate čia su manimi šiandien ir būsite Aukso Amžiaus ateityje. Tikiuosi, kad Amerika bus Aukso Amžiaus dalimi. Tačiau galiu jus užtikrinti, kad mano Aukso Amžius bus įkūnytas Žemėje, nepaisant to, ar Amerika bus šio amžiaus pionierė ar ne. Sen Žermenas, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com