Ar pakylėjimas yra jūsų valia po šio gyvenimo?
Pakylėtasis Mokytojas Mokytojas MOR per Kim Michaels, 2025 metų kovo 21 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2025 metų konferencijoje Olandijoje: „Susiderinkite su savo Dangiškuoju Planu“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas MOR ir ateinu su jumis pakalbėti apie Dievo Valios koncepciją ir kaip ji yra susijusi su jūsų Dangiškuoju planu, nes ilgą laiką buvo žmonių, kurie žinojo apie Dangiškojo plano koncepciją ir galvojo, kad tai yra kaip tramdomieji marškiniai – kažkas, kas jums yra primetama. Jie tai suplakė su Dievo Valios koncepcija, kurią taip pat laikė tramdomaisiais marškiniais, kurie jums yra apvelkami. Ir nė vienas iš jų nėra, žinoma, aukščiausias supratimas. Turite suprasti, kad egzistuoja daug skirtingų dvasinio kelio lygmenų. Skirtingiems lygmenims reikalingi skirtingi mokymai, kadangi žemesniuose lygmenyse negalima duoti gilesnio tam tikrų dvasinių koncepcijų supratimo. Žemesniuose lygmenyse žmonių protai vis dar tebėra pernelyg stipriai veikiami žemesniųjų jėgų, žemesnių energijų, daugybės iliuzijų, kurias jie prisiėmė, galimai per daugelį gyvenimų, ir todėl jiems tiesiog neįmanoma duoti gilesnio supratimo. Šiuose žemesniuose kelio lygmenyse yra būtina duoti mokymus, kurie, tam tikra prasme, galėtume sakyti, šokiruotų žmones ir išpurtytų juos iš jų inercijos, iš jų ekvilibriumo jausmo, ir padėtų jiems suvokti, kad egzistuoja aukštesnis supratimas, kurio galima siekti.
Dievo valia žemesniuose kelio lygmenyse
Na ir dabar, jeigu pažvelgtumėte į save, jūs – kurie su dideliu entuziazmu studijavote dvasinius mokymus – galite pagalvoti, kad visi žmonės, kurie išgirsta apie dvasinę gyvenimo pusę, turėtų turėti tokį patį entuziazmą sužinoti naujus dalykus kaip ir jūs, tačiau su dauguma žmonių taip nėra. Daugelio žmonių protai, kurie atranda kažkokį dvasinį mokymą, iš tiesų nėra atviri sužinoti kažką naujo, kadangi jie yra labai stipriai prisirišę prie savo turimo saugumo jausmo, ir jų saugumo jausmas yra paremtas tam tikru ekvilibriumo jausmu. Ir jie nenori prarasti to ekvilibriumo, jie nori, kad dvasinis mokymas patvirtintų jų ekvilibriumo jausmą, kad jie galėtų jaustis saugesni savo ego netikrame saugumo jausme. Tiesą sakant, žemesniuose lygmenyse yra būtina duoti žmonėms mokymus, kurie kažkiek juos šokiruotų ir išpurtytų iš šio saugumo. Nors jūs sakytumėte, iš savo perspektyvos, kad jie nėra ypatingai pažengę, jie neturi ypatingai aukšto dvasinio kelio supratimo, jie patys jaučia turintys gilų gyvenimo ir dvasinio kelio supratimą, ir būtent dėl to mums yra sunku juos pasiekti su aukštesniu supratimu.
Viena iš užduočių, kurią mes turime šiuose žemesniuose lygmenyse, yra padėti žmonėms suvokti, kad egzistuoja kažkas daugiau už jų proto būseną. Mes tai darėme su šia Dievo Valios koncepcija, kad padėtume jiems suvokti, jog egzistuoja aukštesnė valia jų gyvenimui už jų dabartinį valios jausmą, kadangi jų dabartinis valios jausmas yra, žinoma, labai stipriai paremtas ego ir jų ego ekvilibriumo jausmu. Ir kaip jūs šiuose žemesniuose lygmenyse išsaugote ekvilibriumo jausmą? Na, jūsų ekvilibriumo jausmas yra paremtas neišmanymu. Jūs mažai ką žinote, tačiau galvojate, jog tai, ką žinote, yra pakankamai tikslu arba to pakanka, ir nenorite, kad jūsų neišmanymui būtų metamas iššūkis arba kad jis būtų sutrikdytas. Žmonės kabinasi į savo neišmanymą. Ankstesnėse dispensacijose daugelis žmonių turėjo šią idėją, kad jų valia, išorinė ego valia, yra pakankamai tobula ar galbūt netgi pranašesnė. Todėl jiems buvo būtina duoti šią koncepciją, labai tvirtą koncepciją, apie Dievo valią, kuri yra aukštesnė valia už jų išorinę valią, už jų iš ego ateinančią valią.
Ir tai padėjo kai kuriems žmonėms pereiti šią fazę, suvokiant: „Galbūt mano ego valia, mano išorinė valia, nėra aukščiausia valia mano gyvenimui, galbūt egzistuoja aukštesnė valia mano gyvenimui, galbūt Dievas turi kažkokią valią mano gyvenimui.“ Tai, žinoma, kaip galite matyti iš savo perspektyvos, nebuvo labai aukštas supratimas, kadangi jis buvo paremtas šiuo senuoju požiūriu į Dievą, su kuriuo daugelis žmonių buvo auginami krikščioniškose tradicijose, ir netgi dar anksčiau – judaizmo Senojo Testamento tradicijoje, – kad egzistuoja šis Visagalis Dievas, Visažinis Dievas tenai aukštai danguje, kuris turi pranašesnę valią visiems žmonėms ir žiūri žemyn į žemę, ir turi asmeninę valią kiekvienam žmogui. Ir tai, žinoma, yra paremta senoviniu supratimu, ateinančiu iš tų laikų, kai žmonės turėjo labai lokalizuotą suvokimą.
Jie netgi nesuvokė, kad planeta yra apvali ar kad pasaulis yra didelis. Jie tiesiog suvokė savo lokalizuotą vietovę ir galvojo, kad jie ir jų aplinka yra visatos centras. Jie manė, kad yra tokie svarbūs, jog Dievui, kuris sukūrė visą visatą, aukščiausiam Dievui nepaprastai rūpi ši mažytė gentelė, bėgiojanti Vidurio Rytuose, žudanti savo kaimynus ir vagianti jų žemes. Todėl Visagalis visatos Dievas pateisina šios mažytės dykumoje bėgiojančios gentelės veiksmus.
Ir galite matyti, koks lokalizuotas buvo šis supratimas, ir kaip tai buvo perkelta į šią idėją, kad Dievas, Visagalis Dievas, turi kažkokią valią asmeniškai jums. Ar matote, koks buvo viso to poveikis? Visų pirma, matote žmones, kurie yra visiškai įstrigę savo ego valioje, bet dabar jie gauna idėją, kad egzistuoja Dievo Valia, aukštesnė valia už jų asmeninę valią. Jiems reikėjo jausti, kad tai yra aukščiausias Dievas, kuris turi šią svarbią valią jų gyvenimui, idant jų ego vis dar galėtų išsaugoti pojūtį, kad jie yra ypatingi, kad jie yra ypatingi Dievui.
Dievo valia aukštesniuose kelio lygmenyse
Matote, kaip per šį ganėtinai trumpą laiko tarpą nuo XX-ojo amžiaus ketvirtojo dešimtmečio ir AŠ ESU judėjimo, turėjome adaptuoti savo mokymus prie žmonių sąmonės lygio. Mes, žinoma, apie tai nekalbėjome ankstesnėse dispensacijose, tačiau galėjome kalbėti apie tai šioje, kadangi tiek daug iš jūsų ryžotės galynėtis su šiomis sudėtingomis koncepcijomis. Tiek daug iš jūsų ryžotės dirbti su savo psichologija, idant jūsų gyvenimas nebebūtų valdomas jūsų ego noro išsaugoti savo iliuzijos būseną. Ir būtent dėl to galiu jums duoti šį mokymą, kadangi galiu jus užtikrinti, kad jeigu tai būtų buvę duota ankstesnėse dispensacijose, daugelis žmonių būtų pavadinę tai melagingu mokymu ir būtų sakę, kad tai negali būti tikrasis El Morija. Jis niekada nepakeistų savo vardo. Jis niekada netaptų daugiau nei Morija, kurį mes įkišome į savo mažą dėžutę, kurioje manėme galintys jį kontroliuoti.
Tad į ką aš noriu atkreipti jūsų dėmesį? Į Dievo Valią. Kas yra Dievo Valia? Tame supratime, kurį mes jums čia davėme, ar egzistuoja išorinis Dievas, turintis jums asmeninę savo valią, ką jūs turėtumėte daryti šiame įsikūnijime? Žinoma, kad ne. Visų pirma, kas yra išorinis Senojo Testamento Dievas? Na, tai yra visiškai žmonių išgalvotas dievas. Tai nėra Visagalis Dievas. Pažvelkite, ką šiandien žinote. Išeikite giedrą naktį į lauką, pažvelkite į Paukščių Taką, pažvelkite, ką atrado mokslas. Naujai pastatyti teleskopai rodo, kad visata yra netgi dar didesnė, netgi nepalyginamai didesnė negu buvo galvojama anksčiau. Ar manote, kad visa tai sukūrusiai būtybei nepaprastai rūpi žmonės, gyvenantys šioje mažytėje planetoje, šios milžiniškos visatos viduryje?
Kaip paaiškinome, visų pirma, Kūrėjas asmeniškai nesukūrė jūsų nepakilusios sferos. Tai padarė virš jūsų egzistuojančiame lygmenyje esantys pakylėtieji mokytojai. Kūrėjas nežiūri į tai, kas vyksta nepakilusioje sferoje, ta prasme, kad jis nežiūri tiesiogiai. Jis į tai žiūri per savo atstovus, per visą pakylėtųjų mokytojų hierarchiją, kuri užsibaigia tiesiai virš jūsų esančiais mokytojais. Tai ar tuomet būtų galima sakyti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, atstovaujame Dievo valią ir turime valią jums asmeniškai, kas turėtų įvykti ir ką jūs turėtumėte daryti visą šį likusį gyvenimą? Na, galime sakyti, kad jums gali to reikėti ta tikrame kelio lygmenyje, tačiau aukštesnis supratimas, kurį norėčiau jums čia duoti, yra tai, kad mes nesame jūsų išorėje. Nėra taip, kad kai ruošiatės savo atėjimui į šį gyvenimą, mes tenai sėdime kaip šie autoritetai ir sakome jums: „Štai ką tau reikia įveikti savo psichologijoje, štai ką tau reikia išmokti, štai ką tu turi atnešti.“ Mes jums nieko nenurodinėjame. Mes padedame jums pamatyti, ir tuomet jūs renkatės.
Dievo valia jūsų šiam įsikūnijimui yra jūsų valia. Tai tiesiog yra aiškesnė valia už tai, ką turite atėję į šį tankų fizinį kūną. Tačiau tai nereiškia, kad valia, vizija, kurią turėjote kurdamiesi savo Dangiškąjį planą šiam gyvenimui, buvo kažkokia aukščiausia vizija. Tai nereiškia, kad mes tenai sėdėjome ir jums pasakėme: „Štai yra visos problemos, kurias tu turi savo psichologijoje, su kuriomis tau reikia dirbti.“ Mes dirbome su jumis tame sąmonės lygmenyje, kuriame jūs buvote, kai pasitraukėte iš savo paskutinio įsikūnijimo. Mes mėginome padėti jums suvokti, ką potencialiai galėtumėte įveikti kitame savo gyvenime, ką potencialiai galėtumėte atnešti, tačiau tik tuose parametruose, kuriuos sugebėjote ir norėjote matyti. Mes jokiais būdais jums to neprimetėme. Ir būtent tai noriu jums čia padėti suvokti. Nėra jokios išorinės valios, kuri siektų prieš jus naudoti prievartą. Na, yra tokia valia, tačiau ne pakylėtoje karalijoje. Egzistuoja tamsos jėgos, puolusios būtybės, žemesnės jėgos ir kiti žmonės, tačiau pakylėtoje karalijoje nėra jokios išorinės valios, kuri siektų priversti jus kažką pamatyti ar kažką padaryti.
Kaip veikia jūsų Dangiškasis planas
Mes tiesiog tenai esame. Mes padedame jums pamatyti tiek, kiek tik galite pamatyti tarp įsikūnijimų. Bet galbūt ne iki galo supratote. Nėra taip, kad galite viską matyti tarp įsikūnijimų. Nėra taip, kad matote visą savo potencialą, ką galėtumėte atnešti šiame gyvenime. Nėra taip, kad jūs tai matėte prieš ateidami į įsikūnijimą. Jūs matėte, ką galėjote matyti iš savo turimo sąmonės lygmens, ir jūs galėjote matyti keletą žingsnių į priekį, bet ne daug žingsnių į priekį. Būtent dėl to jūsų Dangiškasis planas buvo paremtas jūsų sąmonės lygiu, kuris nulėmė, ką galėjote matyti iš to lygmens. Ir tuomet nusprendėte, kokius elementus norėtumėte įtraukti į savo Dangiškąjį planą, t. y., kokiomis išorinėmis sąlygomis norėtumėte gimti, kokius žmones norėtumėte susitikti, ką norėtumėte studijuoti, kokio norėtumėte darbo ar į kokią norėtumėte pasukti profesiją. Būtent tokius jūs sprendėte dalykus. Ir kodėl jums nebuvo duota pilna vizija apie tai? Todėl, nes ką gi reiškia išrišti psichologiją? Jeigu iš anksto žinotumėte, jeigu jus čia pasiimčiau aukštyn, pasisodinčiau į kėdę ir sakyčiau: „Štai ką tau reikia įveikti savo psichologijoje, bam, bam, bam, bam,“ ir viską jums išdėstyčiau, kaip tai jums padėtų?
Tai jums nepadėtų, nes netranscenduojate savo psichologijos, kai jums yra pasakoma apie tai iš išorės. Tai nėra intelektualus supratimas. Tai yra patyriminis supratimas, kai jūs tai patiriate iš savo išorinio proto vidaus. Kaip įveikiate pasąmonės savastį? Privalote ją patirti iš vidaus, o tuomet patirti, kad yra daugiau, kad yra aukštesnė vizija. Tačiau jeigu jums būtų pasakyta iš išorės, tai netaptų keičiančiu patyrimu, kuomet jūs išrišate savastį ir nuo jos išsilaisvinate, nes ją pamatėte. Intelektualus supratimas nepadės jums pasiekti pokyčio. Mes jau anksčiau tai sakėme, daugelis jūsų tai suvokėte, tačiau visada ateina naujų žmonių, kurie iki galo dar to nesuvokia. Štai kodėl ir vėl tai kartoju.
Grįžkime prie jūsų Dangiškojo plano. Jūs nematote visko iš anksto. Jūs matote bendrus rėmus. Jūs, taip sakant, įstatote savo gyvenimą į tam tikrą kursą, į tam tikras vėžes, tačiau tiksliai nežinote, kas jūsų laukia. Galime sakyti, kad stovite priešais mišką su daug medžių, ir remdamiesi tuo, ką matote iš proskynos, kuri yra erdvė tarp įsikūnijimų, jūs renkatės. Yra kelias, kuris eina į mišką. „Aš rinksiuosi šį kelią.“ Tačiau negalite labai toli matyti.
Ėjimas keliu ir kelio transcendavimas
O tuomet, kai pradedate eiti, kai ateinate į įsikūnijimą, augate iš vaikystės į paauglystę, įstatote savo gyvenimą į tas vėžes. Einate tomis vėžėmis, bet tiktai tuomet, kai įžengiate giliau į mišką, pamatote jūsų laukiančius iššūkius. Ir priežastis, kaip sakiau, yra ta, kad jums reikia patirti save, sąlygą, iš savo vidaus, kad galėtumėte iš tiesų ją išrišti, idant tai būtų integruota į jūsų esybę. Jeigu pažvelgtumėte į pasaulio psichologus, pamatytumėte, kad daugelis jų turi gilų ir vertingą intelektualų psichologijos supratimą, tačiau jie patys vis dar tebesielgia kaip paaugliai tam tikruose gyvenimo aspektuose, kadangi nepritaikė to sau. Jie gali tai suprasti. Jie gali pasakyti kitiems žmonėms apie tai. Kai kurie iš jų yra dėstytojai universitetuose ir moko būsimus psichologus. Jie gali jiems apie tai papasakoti iš intelektualinės perspektyvos, tačiau patys neatliko pokyčio, nes nepritaikė to sau. Ir mes visiškai ne to siekiame su jūsų Dangiškuoju planu.
Mes siekiame padėti jums pasirinkti tam tikrą kryptį ir tuomet eiti ta kryptimi, ir jeigu integruosite pamokas ir išmoksite, tuomet paėjėsite giliau į mišką. Na ir dabar, gali būti įmanoma, bent kai kuriems iš jūsų, pereiti per savo psichologijos mišką ir išnirti iš jo kitoje pusėje. Ir tuomet galbūt sugebėsite pamatyti, kad: „Dabar mano gyvenimas iš tiesų nebėra įstatytas į vėžes. Prieš mane yra atviras laukas, kuriame galiu eiti kokia tik noriu kryptimi, nes pasiekiau tai, ką norėjau pasiekti šiame gyvenime, išrišdamas savo psichologiją.“ Ir, žinoma, galėtume sakyti, mes visiems jums to linkime, kad pasiektumėte šį tašką, kuriame būtumėte visa tai išrišę ir prieš jus dabar atsivertų šis laukas. Tačiau, vėlgi, mes nesiekiame jums to primesti. Mes siekiame padaryti viską, ką galime, kad padėtume jums eiti tuo keliu, padėtume pasiekti tą išrišimą, nes, galiu jus užtikrinti, kol nepradėsite išrišinėti dalykų, nejudėsite miške į priekį.
Į save sukoncentruotos valios transcendavimas
Ir kai kuriems žmonėms iš tiesų gali ateiti toks momentas, kai turite šį intelektualinį psichologijos supratimą, galbūt netgi intelektualinį dvasinio kelio supratimą, tačiau vis dar tebesate miške ir per jį nepajudėjote. Ir štai tuomet kelias gali tapti žemyn traukiančiu sūkuriu. Kaip sakėme, kai kurie žmonės priartėjo prie 96-o sąmonės lygmens, neišlaikė testo, kurį galite išlaikyti 96-ame lygmenyje, ir tuomet pradėjo leistis žemyn, tapdami vis labiau ir labiau susikoncentravę į save. Netgi galite pasiekti tašką, kai pradedate galvoti, kad kai kurios iš šių savasčių nėra savastys, kurias jums reikia išrišti, nes dabar jūs galvojate, kad ši savastis iš tiesų yra aukštesnė savastis, kuri jums rodo, jog kažką išrišote, ir todėl jums reikia toliau žiūrėti į gyvenimą tuo būdu, kuriuo žiūrite dabar, visą likusį savo gyvenimą. Tai nutiko net ir žmonėms, kurie sekė pakylėtųjų mokytojų mokymais, bet jie niekada neįveikė šio susikoncentravimo į save.
Ką turiu omenyje sakydamas, kad einate per mišką? Jūs įveikiate susikoncentravimą į save, kaip kalbėjome per paskutiniuosius pora metų. Ir kai įveikiate susikoncentravimą į save, štai tuomet prieš jus atsiveria erdvė, nes dabar jūs galite pradėti sakyti: „Na, kokia yra mano valia šiam likusiam įsikūnijimui?“ Kol kas jūsų valia buvo progresuoti dvasiniame kelyje, išrišinėti psichologiją, pasiekti tam tikrus išorinius tikslus, tačiau tai buvo paremta vizija, kurią turėjote kurdamiesi savo Dangiškąjį planą. Tačiau kai pereinate per tą mišką, jūs dabar tampate atviri. Galite eiti bet kuria kryptimi, kuria tik norite, nes daugiau nebesikoncentruojate į save. Tai reiškia, kad galite dabar atsitraukti žingsnelį ir tarti: „Ar dar iš viso turiu kokią nors išorinę valią? Ar turiu į save sukoncentruotą valią? Ar turiu į save sukoncentruotus troškimus? O gal pasiekiau tašką, kai galiu sakyti: Ar egzistuoja aukštesnė valia už išorinę valią? Ir kur tuomet būtų ta aukštesnė valia?“
Na, tai gali būti Sąmoningasis AŠ, kuris dabar nebeleidžia, kad jo valiai diriguotų pasąmonės savastys, tačiau Sąmoningasis AŠ gali turėti tam tikrus troškimus, jis gali trokšti tam tikrų dalykų, kuriuos nori patirti gyvenime, kad ir kas tai būtų. Sąmoningasis AŠ gali turėti tam tikrus dalykus, kuriuos jis nori išreikšti, paremtus tuo, ką Motina Marija pavadino jūsų „bendru požiūriu į gyvenimą“, jūsų bendru požiūriu į save santykyje su šia planeta. Galite turėti kažką, kas yra saugoma jūsų kauzaliniame kūne iš ankstesnių gyvenimų, ko negalėjote išreikšti, ir dabar jūs turite galimybę tai išreikšti. Kita aukštesnė valia gali būti jūsų AŠ ESU Esatis, kuri taip pat gali turėti tam tikrus patyrimus, kuriuos nori patirti, ar tam tikrus dalykus, kuriuos nori išreikšti.
Kita galimybė būtų sakyti: „Ar yra kažkas, ką aš galiu padaryti dėl pakylėtųjų mokytojų?“ Jeigu pasiekiate tašką, kai suvokiate, kad nebeturite jokių asmeninių troškimų, kuriuos jums reikia išpildyti, galite pamąstyti: „Ar yra kažkas, ką aš galėčiau padaryti dėl pakylėtųjų mokytojų, kas padėtų jų mokymams, kas padėtų kitiems žmonėms?“ Ir tai gali nebūti kažkoks grandiozinis dalykas, sukuriant kažkokį technologinį išradimą, kuris pakeis pasaulį. Tai gali būti kažkas labai asmeniškame lygmenyje, kai galite padėti kitiems žmonėms, kurie nėra taip toli pasistūmėję savo psichologijos išrišime kaip jūs.
Savo pakylėjimo užsitarnavimas
Yra daug, daug galimybių, kai pasiekiate tą tašką. Ir kad padėtume pasiekti jums tą tašką, mes jums davėme visus šiuos mokymus apie savasčių išrišimą, visus šiuos metodus tai padaryti, bet taip pat ir šiuos mokymus, kuriuos duodame šioje konferencijoje. Kaip Motina Marija taip pat pradžioje sakė, jūs galite susiderinti su tuo, kas yra jūsų kauzaliniame kūne, kas yra jūsų AŠ ESU Esatyje, ko jūsų AŠ ESU Esatis gali nebūti išrišusi, ko jūs galite nebūti išrišę. Ir tai taip pat yra aukštesnė valia pasiekti tą paskutinį išrišimą, kuomet būtumėte laisvi pakilti, jeigu turite galimybę pakilti po šio gyvenimo.
Pakalbėkime apie tai. Kai jūs – kalbu apie jus tame lygmenyje, kuriame jūs dabar esate, pripažindami šiuos mokymus – susitikote su mumis prieš šį gyvenimą, ar apibrėžėte savo pakylėjimą savo Dangiškajame plane? Na, kai kurie iš jūsų tai padarėte, o kai kurie nepadarėte, nes tai priklauso, kaip sakiau, nuo sąmonės lygmens, kurį turėjote, ir nuo jūsų atvirumo už jo pažvelgti. Ir kai kurie iš jūsų nebuvote susidūrę su pakylėjimo koncepcija ankstesniuose gyvenimuose, nes negebėjote to suvokti. Jūs tiesiog matėte, kad: „Matau į mišką vedantį taką, kuriuo noriu eiti.“ Ir viskas su tuo yra gerai. Tai buvo vizija, su kuria jūs nusileidote į šį įsikūnijimą. Tačiau tai nereiškia, kad negalite pakilti po šio gyvenimo, tačiau tai yra kažkas, dėl ko jūs turėsite apsispręsti, kai būsite iškirtę savo pasąmonės savasčių mišką, ir dabar turėsite tą galimybę.
Na ir dabar, kai kurie iš jūsų iš tiesų galite pasirinkti gyventi dar vieną gyvenimą, nes galbūt norite padėti Sen Žermenui įkūnyti aukso amžių. O galbūt nuspręsite, kad vis dar yra dalykų, kuriuos norite patirti arba išreikšti Žemėje. Viskas su tuo yra visiškai gerai. Tačiau yra gerai būti pasiekus tašką, kai turite galimybę pakilti, jeigu to norite. Galėtume sakyti, jeigu nebuvote įsirašę pakylėjimo į savo Dangiškąjį planą, tačiau vis tiek atradote šiuos mokymus, kuriuose yra kalbama apie pakylėjimą, tuomet taip yra dėl to, kad padarėte tokį didelį progresą, jog iš tiesų galite užsitarnauti savo pakylėjimą per šį likusį gyvenimą, jei tik ryšitės dėl to stengtis.
Na ir dabar, žinoma, tarp jūsų yra ir tokių, kurie išgirdo apie pakylėjimo koncepciją ankstesniame gyvenime. Kai kurie iš jūsų apie tai netgi išgirdote Summit Lighthouse, AŠ ESU judėjime arba ankstesnėse dispensacijose. Arba galbūt turėjote noro apie tai išgirsti tarp įsikūnijimų, nes tai yra nauja koncepcija, kurios viešai nebuvo labai ilgai mokoma, tačiau jūs vis tiek ryžotės apie tai išgirsti. Todėl suvokiate pakylėjimo reikšmę, ir susiderinote su troškimu pakilti, išsilaisvinti nuo Žemės, transcenduoti Žemę ir pakilti aukščiau. O tai, žinoma, reiškia, kad jums tikriausiai yra truputį lengviau priimti galimybę pakilti po šio gyvenimo, ir todėl jums nereikės tokios didelės adaptacijos, kokios reikėtų, jeigu anksčiau niekada apie tai nemąstėte. Ir vis dėlto, visi, kurie to nori, gali atlikti tą pokytį ir apsispręsti.
Tačiau tuomet, vėlgi, net jeigu buvote girdėję apie pakylėjimą, galėjote įsirašyti į savo Dangiškąjį planą: „Aš noriu užsitarnauti pakylėjimą, o tuomet, kai būsiu jį užsitarnavęs, noriu pažvelgti į save, noriu pažvelgti į Žemės būklę, ir tuomet nuspręsiu: ar pakilsiu, ar liksiu su Žeme, kad padėčiau Sen Žermenui įkūnyti aukso amžių?“ Nemėginu sakyti, kad turėtumėte apsispręsti dėl to čia ir dabar. Tiesiog parodau jums scenarijus, tiems iš jūsų, kurie sakėte: „Nepriimsiu šio sprendimo prieš šį įsikūnijimą. Palauksiu ir pažiūrėsiu, ir tuomet nuspręsiu, prieš palikdamas įsikūnijimą.“
Tačiau tarp jūsų taip pat yra tokių, kurie suvokė pakylėjimo potencialą, jūs jį pamatėte, ir sugebėjote pažvelgti į kai kuriuos savo ankstesnius gyvenimus, ir jūs suformulavote šį gilų vidinį sprendimą: „Noriu pakilti po šio gyvenimo.“ Ir jeigu jūsų atveju taip ir yra, tuomet jums yra svarbu, na, tai jums visiems yra svarbu, bent jau užduoti šį klausimą ir pamąstyti: „Kokia yra mano pozicija pakylėjimo atžvilgiu?“ Ir jeigu gaunate šį labai stiprų vidinį pajautimą, kad nusprendėte: „Noriu užsitarnauti savo pakylėjimą po šio gyvenimo“, tuomet jūsų prioritetai turi būti priderinti prie šio sprendimo, jeigu to dar nepadarėte.
Pokytis prioritetuose
Ir jums reikia labai aiškiai sau pasakyti, kad jeigu jūsų tikslas yra pakylėjimas po šio gyvenimo, tuomet visa kita yra antroje vietoje po šio tikslo. Negali būti nieko svarbiau už tą tikslą. Bet dabar atidžiai paklausykite, ką sakau. Kai esate įsikūnijime, turite teisę nuspręsti: „Yra kažkas, ko dar neužbaigiau.“ Gali būti, kad prieš šį gyvenimą nusprendėte: „Mano tikslas yra mano pakylėjimas“. O tuomet jūs čia nusileidžiate, patiriate Žemę ir jaučiate: „Yra kažkas, ko dar neužbaigiau.“ Turite teisę tai nuspręsti. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad atidėsite savo pakylėjimą. Negalite turėti to ir kito. Negalite tarnauti dviem šeimininkams. Tame nėra nieko blogo. Tiesiog sakau, kad jeigu aiškiai suvokiate, jog norite užsitarnauti savo pakylėjimą po šio gyvenimo, tuomet visa kita turi nueiti į antrą planą. Tai nereiškia, kad jums dabar reikia apleisti šeimą, draugus, savo įsipareigojimus ir atsakomybes. Nesakau jums, kad turėtumėte išeiti iš darbo, parduoti visą savo turtą ir išvykti medituoti į urvą Himalajuose.
Aš kalbu apie prioritetų pokytį, jog kad ir kokiose dalyvautumėte veiklose, tai jums padėtų judėti link galutinio tikslo, kuris yra jūsų galutinis išėjimas iš šios planetos. Mes jau anksčiau tai sakėme, tačiau taip stipriai to nepabrėžėme šioje dispensacijoje. Tačiau noriu tai pasakyti kaip įmanoma aiškiau. Kai būsite pasiruošę pakilti, susidursite su iniciacija, iliustruota Budos istorijoje, kai jis sėdėjo po figmedžiu, o priešais jį paradą rengė Maros demonai. Susidursite su ta iniciacija, kai Maros demonams, šio pasaulio princui ir šio pasaulio jėgoms bus leidžiama daryti viską, ką gali, kad sugundytų jus reaguoti, galvoti, kad yra kažkas, ką turite sutvarkyti, kažkas, ką turite padaryti, kažkas, ko negalite palikti. Jiems bus leista jus visaip gundyti, ir jūs turėsite tai patirti. Ir tuomet jums reikės atsistoti, pažvelgti žemyn į Žemę ir žinoti, kad jeigu apsigręšite ir žengsite per už jūsų esančias duris, visam laikui, amžinai paliksite šią planetą.
Nebegrįšite daugiau į įsikūnijimą. Tai yra galutinis žingsnis, jis yra galutinesnis už fizinio kūno mirtį. Nemėginu pristatyti to grėsmingai, tiesiog mėginu paaiškinti, kad jeigu jūsų tikslas yra pakilti, tuomet jums reikia susidėlioti savo prioritetus šiam likusiam gyvenimui, kad dirbtumėte link to tikslo, kai galėtumėte pažvelgti į bet kokius Žemėje esančius dalykus, ir šio pasaulio princas nieko jumyse nerastų, kuo galėtų patraukti jus kokia nors kryptimi. Todėl jūs galėtumėte tenai stovėti, be jokios reakcijos, visiškai be jokios reakcijos, ir todėl galėtumėte pasiekti tą tašką, kai jaučiate, kad žiūrite, jaučiate, ir tai nėra sprendimas, tai nėra valios aktas. Nors esu Pirmojo Valios Spindulio Čohanas, tai nėra valios aktas, tai yra vienas paskutinis atidavimas. Tai yra vienas paskutinis atidavimas, kai pajaučiate iš pačių savo esybės gelmių šį paleidimą: „Ach“. Ir be jokių minčių, be jokio analizavimo, be jokio sprendimo, kurį vadintumėte valingu sprendimu, jūs tiesiog apsigręžiate ir pažvelgiate į pakylėtąją karaliją, ir einate link tos liepsnos, kurią matote, ir viskas tuo baigiasi.
Paskutinio atidavimo aktas
Na o tuomet, tapę pakylėtuoju mokytoju, galite pasirinkti toliau dirbti su Žeme, kaip visi mes, kuriuos jūs pažįstate, tai padarėme. Bet iš tiesų, daugelis, kurie pakilo iš Žemės, paliko Žemę. Tačiau, vėlgi, tai nėra tas pasirinkimas, kurį galėtumėte dabar padaryti, jūs nusprendžiate po to kai pakylate. Tačiau kad galėtumėte pakilti, turite pasiekti tą tašką. Ir kaip pasiekiate tą tašką, kai nieko nebelieka, kas jus traukia? Na, turite ryžtis pažvelgti į visus jus traukiančius dalykus. Kaip sakiau, ankstesnėse dispensacijose turėjome prisitaikyti prie sąmonės lygmens. Mes davėme supaprastintą pakylėjimo proceso versiją: studijuojate pakylėtųjų mokytojų mokymus, kalbate violetinę liepsną, atsisėdate į atominio akceleratoriaus kėdę, nueinate į Serapio Bėjaus pakylėjimo ašramą Luksore ir pereinate kažkokį magišką procesą. Tenai burzgia ir dūzgia kažkokie mechanizmai, ir staiga pokšt, ir jūs pakylate. Tai buvo supaprastinta versija, bet pamąstykite apie tai. Kaip tai galėtų veikti visatoje, kurioje viskas sukasi aplink laisvą valią?
Tai turi būti, kaip sakiau, iš tiesų ne valios aktas, bet atidavimo aktas. Ir jeigu norite, galėtume sakyti, kad atidavimas yra aukščiausias valios aktas. Tačiau turi būti tas visiškai laisvas pasirinkimas apsigręžti ir nueiti. O kad galėtumėte pasiekti tą tašką, ar pakanka kalbėti po tris valandas violetinės liepsnos šaukinius kiekvieną dieną 30 metų? Ar pakanka pasitraukti į kažkokį ašramą ir pereiti kažkokį iniciacijų procesą? Ne, iniciacijų procesas yra tiesiai prieš jus – čia, įsikūnijime Žemėje. Tai yra iniciacija, kai jums reikia pastoviai tirti savo reakcijas, ieškoti tų pasąmonės savasčių, nes ką mes sakėme? Jūs atėjote į Žemę, reagavote į Žemėje egzistuojančias sąlygas. Jokio kaltinimo, mes visi tai darėme, tačiau jūs susikūrėte pasąmonės savastis čia Žemėje. Na, ką Jėzus sakė prieš 2000 metų? Tiktai tasai, kuris nusileido iš dangaus, galės pakilti atgal į dangų. Tiktai Sąmoningasis AŠ, kuris nusileido grynosios sąmonės būsenoje, ir tiktai grynojoje sąmonės būsenoje galėsite pakilti. Viską, ką prisiėmėte čia Žemėje, turėsite palikti, tačiau jūs tai galite palikti tik sąmoningai tai pamatydami ir paleisdami.
Kokia yra pasąmonės savasties išrišimo esmė? Tai yra atsistoti, pažvelgti į ją, ir užuot nusprendus išorine valia: „O, aš tave paleidžiu, leidžiu tau mirti, daugiau tavęs nebenoriu,“ jumyse įvyksta tas vidinis paleidimas ir jūs tiesiog nuo jos nueinate. Pajaučiate, kad tai nesate jūs, tai nėra jūsų dalis, tai nėra tikra. Ir kiekvieną kartą, kai dirbate su šiomis pasąmonės savastimis ir jas išrišate, ruošiatės savo pakylėjimui, kadangi integruojate paleidimo procesą, kol pasiekiate tą tašką, kai dabar esate 144-ame lygmenyje. Jūs iš tiesų nebepaleidžiate savasties kaip tokios, nors ir egzistuoja savasties jausmas 144-ame lygmenyje, tačiau iš tiesų nėra struktūros toje savastyje. Tai labiau yra susitelkimas – savo dėmesio sutelkimas į tam tikrą tašką materialiame dažnių spektre – identiteto, mentaliniame, emociniame, fiziniame. Tai yra savęs sukoncentravimas tame taške, kur dabar tas taškas yra jūsų visatos centras, kaip jūs tai patiriate, nes jūs patiriate materialų pasaulį iš to taško, iš tos perspektyvos.
Pasiuntiniui čia sėdinti ir žiūrint į jus, jūs visi sėdite atsisukę į jį, jūs žiūrite į jį. Jūs visi turite individualų fizinį stebėjimo tašką, tačiau savo identiteto kūne jūs turite tą individualų susitelkimo tašką, iš kurio patiriate visą materialią visatą. Ir 144-ame lygmenyje tai yra tai, ką jūs atiduodate. Daugiau nebeturite fiksuoto stebėjimo taško materialiame pasaulyje. Jūs tai paleidžiate ir tuomet įžengiate į pakylėtąją karaliją. Jūs žinoma, nevaikštote. Aš jums duodu iliustraciją, tarsi stovėtumėte tenai fiziniu kūnu ir tuomet paleistumėte, apsigręžtumėte ir įžengtumėte per duris. Žinoma, ne taip viskas yra. Jūs paleidžiate ir tuomet akimirksniu atsiduriate pakylėtoje karalijoje. Ir tam, kad galėtumėte atlikti tą paskutinį paleidimą, negali būti nieko neužbaigto. Jūs turite, tam tikra prasme, pasiekti tą išrišimą: tai baigta. Viskas padaryta. Daugiau nieko nebėra. Nieko daugiau nebėra šioje karalijoje. Daugiau yra tik kažkas pakylėtoje karalijoje.
Grįžimas į savo natūralų būvį
Ir tuomet jūsų dėmesys persislenka. Savasties jausmas, kaip sufokusuotos šiame pasaulyje, tam tikra prasme, miršta, ir jūs atgimstate kaip pakylėtoje karalijoje esantis dėmesys. Na ir dabar, ankstesnėse dispensacijose mes taip pat nupiešėme vaizdą, kad tai yra kažkoks šlovingas procesas, ir kad tenai bus angelai su trimitais ir visa ši ištaiginga ir prabangi ceremonija. Ir nėra taip, kad jūsų nelauktų pasveikinti pakylėtieji mokytojai, ir iš tiesų vyksta tam tikra ceremonija. Vyksta iškilmės. Ir vis dėlto, jūsų prote tai nėra kažkoks grandiozinis pokytis. Tai yra sugrįžimas į tai, kas jums yra pati natūraliausia būsena. Ir kai kurie mokiniai ankstesnėse dispensacijose galvojo, kad tai turėtų būti beveik kaip pats aukščiausias kulminacinis patyrimas. Bet matote, aukštas patyrimas turi turėti kontrastą su žemu patyrimu. Ir būtent tai jūs patiriate nepakilusioje būsenoje. Pakylėtoje būsenoje – kur gi yra kontrastas? Todėl tai atrodo kaip pats natūraliausias patyrimas. Tai yra tarsi: „Aa, štai kas aš esu. Štai kas aš esu.“ Ir jūs galite pažvelgti atgal ir matyti, kad, tam tikra prasme, įsikūnijimas tuo dėmesio tašku materialioje karalijoje buvo nenatūralus patyrimas.
Tai nereiškia, kad vertėte save tai daryti, ir vis dėlto, tai nebuvo natūrali būsena. Tai buvo kažkas, ką jūs prisiėmėte, ir jaučiate palengvėjimą, kai tai paleidžiate ir grįžtate į natūralią būseną. Štai kodėl, kai pakylate, nėra taip, kad visur bėgiojate šūkaudami ir šokinėdami, ir duodami penkis Sen Žermenui ir duodami penkis Jėzui. Jūs, tiesą sakant, paskiriate šiek tiek laiko tiesiog prisitaikyti – adaptuotis prie savo naujo savasties jausmo, savo naujo dėmesio, savo naujos realybės. Ir tuomet jūs suvokiate, kad jūsų AŠ ESU Esatis yra tai, kas jūs esate. Tačiau, žinoma, iš nepakylėtos būsenos, negalėtumėte pilnai ištyrinėti savo AŠ ESU Esaties, bet dabar galite. Paskiriate šiek tiek laiko prie to prisitaikyti, palaipsniui tyrinėdami tą kitą, savo AŠ ESU Esaties karaliją, ir patirdami: „AŠ ESU šitai, ir AŠ ESU tai, ir AŠ ESU tai.“ O tuomet, kai esate pilnai ištyrinėję savo AŠ ESU Esatį, tuomet jūs galite pažvelgti į pakylėtąją karaliją, pamatyti, kokios tenai yra galimybės, kurios jums gali būti patrauklios, ar galbūt netgi galite pažvelgti atgal į Žemę ir tarti: „Ar aš noriu likti su Žeme kaip pakylėtasis mokytojas?“
Buvimas pavyzdžiu
Tačiau, žinoma, šiek tiek užbėgau sau už akių. Tiesiog norėjau jums duoti realistiškesnį vaizdą, ką reiškia pakilti, nes jūs esate tam pasiruošę. Planeta yra tam pasiruošusi. Kolektyvinė sąmonė yra pasiruošusi, kad tai būtų įkelta į fizinę plotmę. Vėlgi, nėra taip, kad senieji aprašymai būtų klaidingi. Tačiau tiems iš jūsų, kurie einate keliu, kurį mes nubrėžėme šioje dispensacijoje, – šį kelią galėtume pavadinti sąmoningu keliu į pakylėjimą, kai tuo tarpu anksčiau mes galėjome duoti tik šydu apgaubtą kelią. Tikslas buvo teisingas – pakylėjimas, tačiau tai buvo šydu apgaubtas kelias. Ką tai iš tiesų reiškia, ko reikės, kad tai pasiektumėte, – tai buvo apgaubta šydu. O dabar jūs turite daug realistiškesnį supratimą, kad galėtumėte eiti šiuo keliu sąmoningai. Nesakau, suprantate, kad nebuvo žmonių, kurie pasinaudojo ankstesniais mokymais užsitarnauti pakylėjimą. Tai iš tiesų įvyko. Iš tiesų ne tiek daug, kaip kai kurie žmonės norėtų tikėti, bet iš tiesų įvyko.
Tačiau jie neturėjo tokio sąmoningo supratimo apie tai, ką daro. Ir todėl kitiems žmonėms nebuvo taip lengva jais sekti. Tačiau jums pradėjus sąmoningiau tai suvokti ir sąmoningiau eiti per šį procesą, galite praminti taką, kuriuo kitiems bus lengviau sekti. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes raginome jus dalintis savo patyrimais ir savo procesu su kitais, nes tai yra vertinga. Ir, žinoma, mes norime, kad pasiektumėte tašką, kai žmonėms taps lengviau atrasti dvasinį kelią, atrasti pakylėjimo potencialą, ir eiti tuo keliu. Ką aš sakiau? Buvo laikai, kai net negalėjome kalbėti apie pakylėjimą, nors apie tai ir buvo trumpai užsiminta Jėzaus istorijoje. Tačiau krikščioniškos bažnyčios ir katalikų bažnyčia visiškai tai iškraipė, pavaizduodami, kad esą Jėzus buvo vienintelis. Tačiau koks yra mūsų šūkis? Ką vienas padarė, visi padaryti gali. Bet matote, žmonės, kurie šiandien save vadina krikščioniais, ar jie Jėzų laiko pavyzdžiu, ar tiesiog laiko jį absoliučia išimtimi?
Jis esą buvo vienintelis Dievo sūnus. Jūs drįstate galvoti, kad esate Dievo sūnus arba dukra? Eretikas! Būsite prakeikti ir visą amžinybę degsite pragare. Tad Jėzus negali būti pavyzdžiu. Na, tai kas tuomet juo bus?
Jeigu ne jūs, tai kas? Jeigu ne dabar, tai kada? Tad sakau, jog dabar man atėjo laikas pasitraukti ir padėkoti jums už jūsų dėmesį. Ir tikiuosi, kad galėsite naujai įvertinti Dievo valią, kad tai nėra kažkoks grėsmingas dalykas, ir kad Pirmasis Spindulys yra pilnas džiaugsmo, kaip ir bet kuris kitas spindulys, kokį tik galėtumėte įsivaizduoti. AŠ ESU pilnas džiaugsmo, kaip ir bet kuris kitas mokytojas, kokį tik galėtumėte įsivaizduoti. Man buvo privilegija ir džiaugsmas dalintis savimi su jumis. Tad būkite užsklęsti mano džiaugsme.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com