Kančia yra pasirinktas vidinis patyrimas
Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin per Kim Michaels, 2025 metų kovo 22 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2025 metų konferencijoje Olandijoje: „Susiderinkite su savo Dangiškuoju Planu“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin. Buvau vadinama Gailestingumo Deive. Rytuose dažnai esu laikoma įkūnijančia Bodhisatvos idealą. Kas yra Bodhisatva? Na, yra sakoma, kad Bodhistava yra tasai, kuris išgirsta pasaulio verksmus ir pasirenka likti su Žeme, kad padėtų palengvinti kančias. Kaip matėte šioje invokacijoje „Susiderinkite su savo Dangiškuoju planu“, kančia iš tiesų yra viena iš mįslių, kurią privalote išspręsti, kad galėtumėte pakilti iš nenatūralios planetos, ar tai būtų Žemė ar viena iš kitų planetų.
Kančios mįslė
Kokia yra kančios mįslė? Na, kai patiriate kančią patys arba kai matote, kad kiti žmonės kenčia, kas nutinka? Na, jeigu matote kenčiančius kitus žmones, galite jausti užuojautą, empatiją. Jeigu patiriate tai patys, paprastai nejaučiate empatijos arba užuojautos sau. Jūs tiesiog esate taip paveikiami kančios, kad susikoncentruojate į save. Tai, žinoma, nėra Bodhisatvos idealas. Bodhisatva nėra į save susikoncentravusi būtybė. Privalote būti transcendavę susikoncentravimą į save. Tačiau, kad galėtumėte transcenduoti susikoncentravimą į save, pirmiausia, žinoma, privalote transcenduoti savo kančią. Tačiau kas sukelia jūsų asmeninę kančią? Pasąmonės savastys, apie kurias mes davėme tiek daug mokymų.
Aš tiesiog tai paminiu, kad tie, kurie gali atrasti šį mokymą ir kurie jaučia, kad vis dar kenčia, galėtų suvokti, kad mes davėme jums įrankius ir mokymus, kurie jums leis palaipsniui, laikui bėgant, pakilti virš kančių, išrišant šias pasąmonės savastis. Ir kai išrišite šias savastis, kai pereisite šį savasčių išrišimo procesą, patirsite kai ką, ko daugelis žmonių iš tiesų nesuvokė, – kas yra patyrimas, ką tai reiškia. Pamąstykite apie save, kaip šiame gyvenime galėjote patirti įvairias kančios formas. Jūs galėjote paimti šiuos mokymus, galėjote naudotis kitomis terapijomis, psichologijos formomis, kad ir kas jums būtų prieinama, tačiau jūs pakilote virš tų kančių, kurias jautėte praeityje.
Psichologinė būsena yra vidinis patyrimas
Kokią galite padaryti išvadą, kai pakylate virš šios kančios? Tai yra: kančia yra patyrimas. Tiek daug žmonių pasaulyje to nesuvokė. Jie žiūri į žmones, kurie kenčia, ar jie kentėtų nuo fizinės ligos, psichinės ligos, ar skurdo, vergovės, įkalinimo, kitų fizinių sąlygų formų. Jie yra linkę koncentruotis į fizines sąlygas ir sakyti: „Tai yra kančios priežastis, privalome pakeisti šias fizines sąlygas.“ Yra daroma prielaida, kad fizinės sąlygos yra žmonių psichologinių sąlygų priežastis, ir jeigu pakeisite fizines sąlygas, tuomet psichologinės sąlygos automatiškai pasikeis. Tai iš tiesų kai kuriais atvejais gali įvykti, tačiau, kaip tai įrodė labiau išsivysčiusios šalys, tai nebūtinai įvyksta visais atvejais. Nes yra šalių, kuriose žmonės užaugo tokiomis fizinėmis sąlygomis, kurios iš tiesų turėjo neleisti jiems kentėti, tačiau šie žmonės vis tiek dabar kenčia dėl psichologinių sąlygų.
Tačiau kas yra psichologinė sąlyga? Viskas, kas vyksta jūsų psichologijoje, viskas, kas vyksta jūsų psichikoje, kas tai yra? Patyrimas. Tai negali būti niekas kitas. Žinoma, mokslas savo dabartinėje materialistinėje formoje iš tiesų negali to pripažinti, nes jis negali paaiškinti, kas yra patyrimas. Jie ištisus dešimtmečius tyrinėjo smegenis su vis pažangesniais instrumentais – atkreipkite dėmesį, fiziniais instrumentais – ir jie mėgino atrasti koreliaciją tarp specifinės išmatuojamos būsenos smegenyse ir dažniausių patyrimų, tokių kaip raudona spalva. Ir nepaisant visų šių tyrinėjimų, visų šių smegenų matavimų, jie neatrado tos koreliacijos tarp smegenų būsenos ir patyrimo. Ir būtent dėl to jie nenori pripažinti, kad psichologinės sąlygos yra patyrimai, nes nenori atlikti to šuolio, kvantinio šuolio, į suvokimą, jog gali egzistuoti tokios proto būsenos, kurios yra nepriklausomos nuo jokių fizinių sąlygų.
Matote, ką darė mokslininkai. Jie tyrė žmonių psichologinę būseną. Jie sakė: „Tai turėjo sukelti fizinė smegenyse egzistuojanti priežastis, ir jei tik galėtume atrasti koreliaciją tarp to, kas vyksta smegenyse, ir to, kas vyksta žmonių psichikoje, galėtume pakeisti, kas vyksta smegenyse, ir todėl galėtume pakeisti, kas vyksta psichikoje. Jeigu galėtume atrasti kančios centrą smegenyse ir išmokti juo manipuliuoti, galėtume pašalinti kančios priežastį.“ Tačiau realybė yra tokia, kad tai niekada neįvyks. Yra visiškai nesvarbu, kiek tyrinėsite smegenis. Niekada nerasite koreliacijos tarp smegenų būsenos ir tam tikro patyrimo, kadangi patyrimas vyksta mūsų taip vadinamuose emociniame, mentaliniame ir identiteto proto lygmenyse, ir būtent tenai turite atrasti kančių priežastį.
Atotrūkis: vidinis įvaizdis ir išorinė realybė
Jeigu pažvelgtume už smegenų, jeigu pažvelgtume už fizinio pasaulio, kas tuomet yra kančia? Tai yra patyrimas. Tai yra prote vykstantis patyrimas. Žinoma, jį gali sužadinti fizinės sąlygos. Jokiu būdu neketinu neigti, kad jeigu žmonės patiria fizinį skausmą ar skurdą, jie nekentės. Aš tiesiog sakau, kad yra įmanoma patirti tokias fizines sąlygas ir vis tiek transcenduoti kančias. Dauguma žmonių nesugeba to padaryti, tačiau daugelis jogų ir dvasiškai pažengusių žmonių iš tiesų tai įrodė.
Kas yra kančia? Tai yra patyrimas. Tačiau koks patyrimas? Kokia yra kančios esmė? Savo esmėje, kančia yra patyrimas, kad yra kažkas, kas su jumis vyksta, kas neturėtų vykti. Arba yra kažkas, kas turėtų vykti, bet nevyksta. Matote, tai yra vidinis patyrimas, kai turite proto įvaizdį apie tai, kas turėtų ar neturėtų vykti pasaulyje, tačiau pasaulis neatitinka jūsų proto įvaizdžio. Nėra jokio atitikimo tarp jūsų proto įvaizdžio ir jūsų proto išorėje egzistuojančio pasaulio, ar netgi jūsų proto viduje egzistuojančio pasaulio, tad egzistuoja atotrūkis. Egzistuoja neatitikimas tarp to, ką jūs galvojate, jog turėtų vykti ar neturėtų vykti, ir to, kas iš tiesų vyksta. Tai yra paprastas psichologinis mechanizmas, sukeliantis visas kančias, nepaisant to, kokią išorinę formą, o tiksliau, kokią vidinę formą kančia įgyja individualaus žmogaus prote.
Viskas susiveda į šį vieną dalyką. Yra kažkas, kas turėtų vykti, kažkas, kas neturėtų vykti. Tačiau kur tai vyksta, šis vertinimas, šis teisimas pagal regimybes, kaip galėtume tai pavadinti? Egzistuoja tam tikros regimybės, kurios yra geros arba teisingos. Egzistuoja tam tikros regimybės, kurios yra blogos arba neteisingos, ir kai egzistuoja atotrūkis tarp jūsų teisimo, jūsų standarto, kas yra gera arba bloga, ir to, ką jūs iš tiesų patiriate, tuomet tai yra kančios lopšys. Kas lemia, kiek stipri taps ši kančia? Tai lemia, kiek esate prisirišę prie savo proto įvaizdžio arba to, koks turėtų būti pasaulis, lyginant su tuo, koks pasaulis atrodo esantis. Kitaip tariant, kuo didesnis yra atotrūkis tarp šių dviejų dalykų, tuo stipresnė yra kančia.
Tačiau kas sukelia tą kančią? Tai yra jūsų vidinis jausmas, kas turėtų ar neturėtų vykti. Jūsų primygtinis noras laikytis įsikibus savo proto įvaizdžio, koks turėtų būti pasaulis. Jūsų nenoras pakoreguoti savo proto įvaizdį, remiantis tuo, koks atrodo esantis pasaulis. Kuo didesnis yra atotrūkis, kuo didesnis yra jūsų nenoras pakoreguoti savo vidinį įvaizdį, pasiremiant išorine realybe, tuo didesnė yra kančia.
Tačiau kas nulemia proto įvaizdį, kurį jūs turite, arba tai, koks turėtų ar neturėtų būti pasaulis? Tai yra kažkas, ką jūs iš dalies susikūrėte savo pačių prote, tačiau iš dalies perėmėte iš išorės. Galbūt užaugote tam tikroje šeimoje, tam tikroje kultūroje, tam tikroje tautybėje, religijoje ir taip toliau. Savo šeimoje galėjote girdėti sakant: „Yra tam tikri dalykai, kurių mes nedarome savo šeimoje, yra tam tikri dalykai, kurie neturėtų mums nutikti mūsų šeimoje. Mūsų šeimoje mes visada gyvenome pasiturinčiai. Niekas neturėtų būti vargšas. Niekas neturėtų mūsų kritikuoti, nes mes esame geri žmonės ir elgiamės teisingai. Mūsų šalyje mes esame pranašesni už tas kitas šalis, su kuriomis galime turėti konfliktą. Tai jos elgiasi blogai su mumis ir jos neturėtų to daryti. Mūsų religija yra vienintelė teisinga. Visos kitos religijos yra klaidingos. Todėl visi turėtų atsiversti į mūsų religiją.“
Standartas
Jūs turite šį proto įvaizdį apie tai, kas turėtų ar neturėtų įvykti pasaulyje, ir kuo labiau pasaulis atsisako paklusti jūsų įvaizdžiui, tuo stipriau kenčiate. Kuo stipriau esate prisirišę prie įvaizdžio, tuo daugiau kenčiate. Tai gali būti įvaizdis, kurį perėmėte iš pasaulio, kuris sukelia kančias, tačiau tai taip pat gali būti, kaip anksčiau paaiškinome, platesnis požiūris, jog egzistuoja standartas, pagal kurį viskas Žemėje turėtų būti matuojama. Kaip sakėme, puolusioms būtybėms reikėjo padaryti tik vieną dalyką, kad sukurtų jovalą Žemėje – išprojektuoti, kad egzistuoja standartas. Atkreipkite dėmesį, niekas niekada nesugebėjo apibrėžti standarto, ir vis dėlto, egzistuoja standartas, ir viskas turėtų būti matuojama pagal šį standartą, o standartas, žinoma, turi vertybinį vertinimą – teisinga ir klaidinga.
Puolusios būtybės niekada aiškiai neapibrėžė standarto, kadangi jos suvokia, kad joms nereikia to daryti, kadangi patys žmonės rodo didžiulį entuziazmą sukurti savo individualų standartą, pavyzdžiui, kad krikščionybė yra vienintelė tikra religija. O tuomet kiti žmonės nusprendžia, remdamiesi idėja, kad gali būti tik viena tikra religija, kuri yra standartas, jie nusprendžia, kad, ne, islamas yra vienintelė tikra religija, ir tuomet turite kryžiaus žygius ir daug kitų tokių pavyzdžių istorijoje. Puolusioms būtybėms nereikėjo apibrėžti universalaus standarto. Joms tereikėjo išprojektuoti idėją, kad egzistuoja standartas, ir tuomet žmonės patys apibrėžia individualius standartus skirtingose grupėse, ir todėl puolusios būtybės žinojo, kad tarp jų visada įvyks susidūrimas.
Matote, jeigu puolusios būtybės būtų apibrėžusios standartą, pagal kurį visi turėtų gyventi, tuomet gali būti, kad visi būtų siekę gyventi pagal tą standartą. Ir, žinoma, tai būtų buvęs dualistinis standartas, tad jis nebūtų atvedęs žmonių į pakylėjimą, tačiau nebūtų vykę tiek daug konfliktų, kadangi visi būtų mėginę atitikti tą patį standartą. Tačiau neapibrėždamos standarto, puolusios būtybės žinojo, kad žmonės apibrėš skirtingus standartus skirtingoms grupėms, ir todėl tarp jų įvyks susidūrimas, ir matysite visus šiuos konfliktus, kurie tuomet sukelia visas tas kančias, ir taip toliau.
Pasirinkimas
Tačiau kas yra standartas? Kuo jis yra paremtas? Na, galime sakyti, kad jis yra paremtas dualistine sąmone. Visa ši standarto idėja savo prigimtimi yra dualistinė. Egzistuoja standartas. Egzistuoja apibrėžimas, kas yra teisinga, ir automatiškai viskas, kas skiriasi nuo to, kas yra teisinga, yra klaidinga. Akivaizdus dualistinis poliariškumas tarp teisinga ir klaidinga. Ir galime sakyti, kad tai yra dualistinės sąmonės esmė, nes joje visada egzistuoja du poliai. Taip, galima taip sakyti. Ir vis dėlto, kas priverčia žmones priimti idėją, kad egzistuoja standartas, kad privalo egzistuoti standartas?
Kas priverčia žmones priimti tam tikrą standartą? Tai yra, kad jie padaro pasirinkimą. Taip, žinoma, galėjote užaugti tam tikroje kultūroje ir šeimoje, kurioje standartas jums buvo primestas iš išorės, tačiau vis tiek turėjote pasirinkti jį priimti – galbūt vaikystėje, galbūt ankstesniuose gyvenimuose, kadangi buvote įsikūnijime toje kultūroje keletą gyvenimų. Daugelis žmonių pasaulyje buvo įsikūniję toje kultūroje, kurioje jie yra šiuo metu, keletą gyvenimų. Jie pasirinko priimti tą standartą. Jie pasirinko jo nekvestionuoti. Ir galite sakyti: „Bet ar jie pasirinko tai sąmoningai? Ar jie žinojo, kas tai yra?“ Ir štai čia turime sakyti: taip ir ne. Jie galėjo neturėti pilno sąmoningo pasekmių suvokimo. Ir vis dėlto, jie pasirinko su tuo sąmonės lygiu, kurį turėjo tuo metu.
Išeitis
Kaip sakėme, visi savo kelionę pradeda 48-ame lygmenyje, bent jau Žemėje, ir galite pasirinkti nusileisti žemiau 48-o lygmens. Tai yra pasirinkimas. Ar pilnai suvokiate, ką reiškia šis pasirinkimas ir kokios yra jo pasekmės? Ne, tačiau tai vis tiek yra pasirinkimas. O kodėl yra svarbu tai suvokti? Labai paprasta – nes jums reikia užduoti sau klausimą: „Kai žmonės atsiduria proto būsenoje, kurioje kenčia, ar jie yra pasmerkti tenai likti visą amžinybę? Ar jie, savo pasirinkimu įžengti į dualizmą, pasmerkė save visai amžinybei kentėti dualistiniame pragare? O gal yra išeitis?“
Na, jeigu jų kančios jiems būtų primestos išorinių aplinkybių ir sąlygų, tuomet greičiausiai jiems būtų neįmanoma pakeisti išorinių priežasčių. Tačiau jeigu jų kančios yra jų padaryto pasirinkimo rezultatas, egzistuoja potencialas, kad jie gali ištrūkti iš kančių, padarydami kitokį pasirinkimą. Ir net jeigu jų pasirinkimas įžengti į dualizmą nebuvo visiškai sąmoningas pasirinkimas, vis dar egzistuoja potencialas, kad tapdami sąmoningesniais, jie gali pasirinkti iš jo išeiti. Štai kodėl yra taip svarbu suvokti: Pirma – kančia yra patyrimas. Kančios priežastis yra kenčiančio žmogaus proto viduje. Antra – visi patyrimai prasideda – ir visi patyrimai baigiasi – nuo pasirinkimo. Bet kuris patyrimas prasideda nuo pasirinkimo, ir jis gali būti pakeistas padarius sąmoningesnį patyrimą.
Kančia nėra blogis
Prie ko tai veda? Tai veda prie suvokimo, kad kančia Žemėje nėra blogis. Kai pasakau tai fizinėje plotmėje ir tai nueina į kolektyvinę sąmonę, iš karto pasigirsta reakcija, pasipiktinimas: „Tai negali būti tiesa. Pažvelkite į visas šias sąlygas. Pažvelkite į visus šiuos vaikus, kurie gimė skurde su ta ar ana negalia. Kaip tai gali būti pasirinkimas?“ Bet matote, turite čia dvi galimybes. Jeigu kančios buvo sukeltos išorinių sąlygų, jeigu žmonės neturi galios pakeisti tų išorinių sąlygų, jie negali ištrūkti iš kančių. Tačiau jeigu kančias sukėlė individo padarytas pasirinkimas, individas gali ištrūkti iš kančių, padarydamas kitokį pasirinkimą. Ir taip pat, kai sakau, kad kančia yra pasirinkimas, kančia yra patyrimas, taip pat gali kilti reakcija daugelio žmonių protuose, ypač avatarų. Daugelis avatarų pasirinko ateiti į Žemę, nes jie pasiekė tam tikrą išsivystymo lygmenį savo natūraliose planetose, kuriose buvo pradėję jausti, kad išmoko beveik viską, ko buvo galima išmokti natūralioje planetoje, ir jie ieškojo kokios nors kitokios aplinkos, kurioje galėtų toliau tęsti mokymąsi arba galėtų toliau išreikšti savo bendrakūrybinius gebėjimus.
Kai į kančią žiūrite kaip į problemą
Daugelis jūsų, kurie esate avatarai, tarp jų ir aš pati, pažvelgėme iš natūralios planetos į nenatūralią planetą (šiuo atveju, į Žemę) ir pažvelgėme į kančias. Tačiau ką mes nusprendėme? Mes nusprendėme: „O, kančia yra problema. Žmonės neturėtų kentėti. Yra nemalonu kentėti.“ Ir atkreipkite dėmesį, kai ateinate iš natūralios planetos, nesate patyrę kančios. Jūs patyrėte, atkreipkite dėmesį, kad egzistuoja atotrūkis tarp proto įvaizdžio, kurį turite savo prote, ir fizinės realybės natūralioje planetoje. Tai yra visa bendrakūrybinio proceso idėja. Jūs naudojatės konceptualiu protu, kaip paaiškinome, suformuluoti proto įvaizdį, kurį projektuojate ant Materijos šviesos. Ir net ir natūralioje planetoje reikia šiek tiek laiko, kad įvaizdis galėtų būti materializuotas fiziškai, tad kurį laiką egzistuoja atotrūkis tarp jūsų proto įvaizdžio ir fizinės realybės. Tačiau natūralioje planetoje patyrėte, kad galiausiai galite materializuoti savo proto įvaizdį, ar bent jau galite labai lengvai pakoreguoti savo proto įvaizdį į kažką, kas gali būti įkūnyta, ir niekada nelaikėte to kančia. Niekada nežiūrėjote į atotrūkį, kaip verčiantį jus kentėti, nes esate pozityvioje proto būsenoje, kurioje suvokiate: „Tai tik laiko klausimas, arba reikia tik truputį pakoreguoti savo proto įvaizdį, ir tai bus įkūnyta.“
Niekada nepatyrėte to, ką matote patiriant žmones Žemėje, tokias intensyvias kančias, ir yra natūralu, kad kai pirmą kartą tai pamatote, esate šokiruoti. Ir galime sakyti, kad iš natūralios planetos jūs išgirstate pasaulio verksmą ir sakote: „Ką galima padaryti? Ką aš galėčiau padaryti? Kaip galėčiau padėti pakeisti šią situaciją?“ Visa tai yra natūralu. Tai yra suprantama. Atkreipkite dėmesį, tai nėra aukščiausias supratimas, tačiau yra suprantama, kad mes šitaip reagavome. Bet matote, daugelis kitų atėjo į Žemę kaip avatarai su šiuo požiūriu: „O, kančios yra blogis, arba kančios neturėtų vykti. Žmonės neturėtų kentėti, ir todėl Žemėje kažkur turi būti problema, kurios nėra natūralioje planetoje, ir todėl privalo egzistuoti sprendimas šiai problemai. Ir priežastis, kodėl Žemės gyventojai nerado to sprendimo, yra ta, kad jie nesugebėjo jo pamatyti, tad kažkas turi tenai nusileisti ir pamatyti sprendimą, ir jiems pasakyti, kaip ištrūkti iš kančių, ir tuomet jie tikrai paklausys, ir planeta bus pakelta aukštyn į natūralią būseną.“
Yra suprantama šitaip galvoti iš natūralios planetos. Tačiau ar tai yra aukščiausias supratimas? Dabar pažvelkime, kas nutinka mums, avatarams. Mes nusprendžiame nusileisti į įsikūnijimą Žemėje. Ateiname į tankų fizinį kūną, į šios planetos tankumą, kurio negalėjome suvokti iš natūralios planetos. Galėjome matyti, kad ji yra tankesnė, tačiau nesugebėjome suvokti milžiniško skirtumo tarp materijos tankumo, materijos natūralioje planetoje lengvumo, ir materijos Žemėje tankumo. Net ir tai mus šokiravo. Net ir integracija su fiziniu kūnu mus šokiravo. Bet tuomet mes čia ateiname ir patiriame, kad Žemės gyventojai – jie kenčia. Mes nekenčiame savo pirmame įsikūnijime. Mes demonstruojame, kad galime būti net ir tankiame fiziniame kūne ir nekentėti. Tačiau ar jiems tai rūpi? Ar jie iš viso tai pastebi? Ar jie nori išgirsti, kaip ištrūkti iš kančių? Ne. Jie nori toliau gyventi savo kančioje.
Ir tuomet mums ateina supratimas – mes galvojome iš toli: „O, jie nenori kentėti. Jie nori ištrūkti iš kančių, ir jei tik pasakytume jiems kaip, jie iš karto tai priimtų“, bet dabar mes patiriame, kad jie nenori mūsų klausyti. Argi jie nenori ištrūkti iš kančių? Negalime suprasti. O tuomet esame užpuolami, žiauriai pažeminami, prikulami, kaip išsireiškė Nada, puolusių būtybių. Ir dabar mes patiriame gimimo traumą, ir ką dabar darome? Mes samprotaujame: „O, tai neturėjo man nutikti. Aš čia esu tik tam, kad pagerinčiau dalykus. Kodėl jie mane puola? Turiu tik geriausius norus. Kodėl jie siekia mane sunaikinti? Tai neturėjo man nutikti.“
Problemų sprendėjai
Ir kai mūsų prote įvykta tas persijungimas, ką mes darome? Mes patikime puolusių būtybių standartais. Yra kažkas, kas neturėjo įvykti, kažkas, kas turėjo įvykti, kažkas, kas yra teisinga, kažkas, kas yra klaidinga. Ką tai reiškia? Na, įstringame puolusių būtybių mąstyme, kad egzistuoja problema, kuri privalo būti išspręsta. Egzistuoja, žinoma, miriadai problemų, kurios yra apibrėžtos Žemėje, miriadai problemų. Bet dabar mes, avatarai, tuo patikime. Vis dar galime manyti, kad centrinė problema yra kentėjimas, arba galime susikoncentruoti į skirtingas individualias problemas, kurias matome kaip keliančias kančias didelei žmonių grupei. Taigi, religija yra problema. Politika yra problema. Skurdas yra problema. Ligos yra problema. Visos šios problemos. Ir ką mes dabar darome? Įžengiame į šią proto būseną, kurioje esame problemų sprendėjai. „Mes čia esame tam, kad išspręstume specifines problemas, ir mes, bendrąja prasme, esame čia tam, kad išspręstume kančios problemą.“ Ir tai mus paskatina įžengti į šį mąstymą, kuriame ieškome fizinės problemos priežasties. Galvojame, kad jeigu sugebėsime atrasti fizinę priežastį ir ją išspręsti, galėsime palengvinti kančias. Tačiau ką aš sakiau? Kas yra kančia? Tai yra patyrimas.
Kaip galite pakeisti patyrimą per fizinę priežastį? Taip, galime sakyti, kad yra šalių, kurios tapo labiau pasiturinčios. Jose nebėra skurdo. Jose nebėra vergovės. Žmonės jose nebėra pavergti ir jie gali laisvai sakyti ką galvoja, ir tai palengvino kančias. Tačiau ar tai pakeitė pamatinę žmonių protų dinamiką, kad jie mato atotrūkį tarp to, kas, jų manymų, turėtų tenai būti, ir to, kas yra? Ne. Jie tiesiog randa kitą būdą atotrūkiui apibrėžti: „Kažkas, kas tenai turėtų būti, bet nėra. Kažkas, kas neturėtų tenai būti, bet yra.“ Ir tai gali tęstis neribotą laiką, ir tai nepasikeis tol, kol žmonės nepradės keisti proto, ką, žinoma, daugelis žmonių pradėjo daryti, ypač labiau pasiturinčiose šalyse, kuriose jie ryžosi pažvelgti į psichologiją.
Kai fizinės problemos neturi fizinio sprendimo
Tačiau kodėl tai įvyko? Tai įvyko todėl, kad yra avatarų, kurie pradėjo suvokti šį paprastą dalyką – fizinės problemos neturi fizinio sprendimo. Kodėl? Ką jūs atsinešate su savimi iš natūralios planetos, ką mes visi kuriam laikui pamiršome po to, kai atėjome į Žemę? Tai ką gi jūs atsinešate? Tai yra paprastas suvokimas, kurį mes anksčiau davėme. Sąmonė eina pirma fizinio pasireiškimo. Viskas, kas yra fiziškai įkūnyta, yra projekcija iš identiteto, mentalinio ir emocinio lygmens. Tai yra tarsi filmas kino ekrane, kuris yra rodomas iš projektoriuje esančios kino juostos – iš trijų kino juostų: identiteto, mentalinės ir emocinės. Būtent tai mes žinome natūralioje planetoje. Būtent tai žmonės yra pamiršę nenatūralioje planetoje, ir galime sakyti, kad šis pamiršimas yra jų kančių priežastis, nes būtent dėl to jie nesugeba ištrūkti iš kančių. Jie ieško fizinio sprendimo, kai nėra jokio fizinio sprendimo.
Vienintelis sprendimas yra pakeisti tai, kas vyksta trijuose proto lygmenyse, aukštesniuose proto lygmenyse. Ir daugelis avatarų pradėjo tam nubusti – pradėjo prisiminti šį suvokimą. Ir būtent dėl to vyko šis judėjimas aukštyn, žmonėms pradedant labiau įsisąmoninti savo psichologiją. Ir taip, galime iš tiesų sakyti, kad labiau pasiturinčiose šalyse, kuriose žmonėms nereikia visos savo energijos paskirti užsidirbti pragyvenimui, pamaitinti fizinį kūną, jie turi daugiau erdvės pažvelgti į psichologiją, ir būtent tai buvo Sen Žermeno motyvacija perduoti technologiją. Ir vis dėlto, turi įvykti tas pokytis prote.
Pamąstykite apie laisvos valios mįslę
Ką jūs galite padaryti kaip avatarai? Na, galite padaryti du dalykus. Net ir tie iš jūsų, kurie esate pirminiai Žemės gyventojai, sugebantys pripažinti šiuos mokymus, ką jūs galite padaryti? Galite suvokti, kad yra prasidėjęs šis didžiulis judėjimas, kuriame žmonės suvokia, jog jeigu norite būti iš tiesų laimingi ir pasiekti proto ramybę, turite išmokti dirbti su protu. Galite prisijungti prie šio judėjimo. Galite tapti jo dalimi. Galite šviestis. Galite siekti padėti kitiems žmonėms. Tačiau ypač tie iš jūsų, kurie esate avatarai, bet taip pat ir Žemės gyventojai, jums yra svarbu pamąstyti apie daugelį dalykų, kuriuos mes sakėme anksčiau, tačiau ypač apie tai, ką aš labiau tiesioginiu būdu paaiškinu šiame mokyme – apie laisvos valios mįslę.
O tai reiškia du dalykus. Visų pirma, galite siekti padėti žmonėms, tačiau nepadėsite žmonėms juos kaip nors versdami, net ir subtiliais būdais. Nes daugelis avatarų, po pirminės gimimo traumos, mes vis dar turėjome troškimą padėti kitiems žmonėms. Bet dabar mes įžengėme į proto būseną, kurioje nenorėjome versti žmonių fiziškai, tačiau norėjome juos stumti psichologiškai, kadangi turėjome proto įvaizdį, jog žmonės neturėtų kentėti, ir nors jie nenori mūsų klausyti, jie turėtų mūsų klausyti, tad turėtume atrasti būdą priversti juos klausyti. Bet matote, tai iš tiesų nepadės, tai iš tiesų nesustiprins aukštyn kylančios spiralės.
Turite perjungti savo protą, kad būtumėte visiškai neagresyvūs, nenaudotumėte jokios prievartos eidami prie kitų žmonių, tačiau tai taip pat reiškia, kad turite atlikti įvertinimą, ne standartu, dualistiniu standartu paremtą teisimą, bet turite įvertinti, ar žmonės yra atviri pagalbai iš jūsų, ar jie nėra atviri? Jeigu žmonių protai yra uždaryti, jūs tiesiog ignoruojate tuos žmones ir pereinate prie žmonių, kurie yra atviri, ir nejaučiate, kad nesate pakankamai geri, nes negalėjote padėti šiems žmonėms. Kodėl yra svarbu suvokti, jog kančia yra patyrimas, ir tas patyrimas buvo pasirinktas, ir jį palaiko nesibaigianti pasirinkimų virtinė? Todėl, kad privalote palikti kai kuriuos žmones kentėti, nes jie nori kentėti. Paklausykite, ką sakau, ir tuomet įsiklausykite į savo pačių reakciją, kai tai sakau – yra žmonių, kurie nori kentėti.
Kančios laikymas problema yra patyrimas
Daugelis avatarų galvos, kad kentėti yra blogai, kentėti yra nemalonu, kentėjimas yra problema. Taip, kentėjimas yra problema jums, nes jūs nusprendėte, kad kentėjimas yra problema. Tačiau kai pripažįstate, kad kančia yra patyrimas, kuris buvo pasirinktas, ir kad žmonėms buvo suteikta absoliučiai laisva valia, kokius jie nori patirti patyrimus, kaip tuomet galite sakyti, kad žmonių pasirinkimai yra problema? Jeigu jie turi laisvą valią, ir jeigu gerbiate, kad jie turi laisvą valią, kaip jų pasirinkimai galėtų būti problema, kad ir kokios būtų pasekmės?
Matote, žmonės, kurie kenčia, jie padarė pasirinkimą, kuris jiems suteikia jų dabartinį patyrimą. Galime sakyti, kad skirtumas tarp natūralios planetos ir nenatūralios planetos yra tas, jog natūralioje planetoje niekas nesirenka kentėti, tačiau nenatūralioje planetoje absoliuti dauguma gyventojų yra pasirinkę kentėti, tačiau jie tai padarė naudodamiesi savo laisva valia. Kurios laisvos valios dalies jūs nesuprantate? Kančia tiesiog yra patyrimas. Nėra nieko blogo jums pasirinkti kurį laiką tai patirti.
Ar kančia, žiūrint objektyviai, yra problema iš Dievo ar pakylėtųjų mokytojų perspektyvos? Ar kančia yra problema? Ne, nes mes gerbiame laisvą valią, o kai gerbiate laisvą valią, pasirinkimai, kuriuos žmonės daro, nėra problemos, tų pasirinkimų pasekmės nėra problemos. Tai tiesiog yra pasekmės, kurias žmonės patiria. Kodėl kančias jūs laikote problema? Kur egzistuoja kentėjimo problema? Išorėje jūsų proto, kažkokioje objektyvioje realybėje, o galbūt ta kentėjimo problema egzistuoti tik jūsų proto viduje? Kodėl ji egzistuoja jūsų prote? Todėl, kad pasirinkote kančią laikyti problema.
Ar sakau, kad klaidingai pasirinkote? Ne, aš tik sakau, kad tai, jog laikote kančias problema, yra tik patyrimas. Žmonės Žemėje, kurie kenčia, jie patiria patyrimą. Jūsų galvojimas, kad jų patyrimas yra blogas, nes sukelia kančias, ir kad tai turėtų būti išspręsta, kad tai yra problema, kuri turėtų būti išspręsta, tai taip pat yra patyrimas jūsų prote. Yra problema, ir jūs čia esate tam, kad ją išspręstumėte. Tai yra patyrimas. Tame nėra nieko blogo, tačiau tai yra patyrimas, kurio negalėjote patirti natūralioje planetoje.
Naujas pasirinkimas
Nėra nieko blogo jūsų pasirinkime ateiti į nenatūralią planetą patirti patyrimą, kad kitų žmonių kančios yra problema ir jūs čia esate tam, kad padėtumėte tai išspręsti. Tame nėra nieko blogo. Aš tik atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad tai nėra kažkokia objektyvi realybė, kuri jus atvedė į Žemę, tai buvo jūsų troškimas patirti tam tikrą patyrimą, ir kodėl atkreipiu į tai jūsų dėmesį? Todėl, kad kaip kada nors galėsite išsilaisvinti iš Žemės? Kaip kada nors galėsite būti laisvi pakilti? Tiktai tuomet, jeigu suvoksite, kad pasirinkote tam tikrą patyrimą, ir dabar jums jau jo yra gana, ir todėl galite tai paleisti. Galite padaryti sąmoningesnį pasirinkimą.
Matote, jūs, vėlgi, turite dvi pasirinkimo galimybes. Galite arba toliau koncentruoti savo dėmesį į kančias Žemėje, sakydami, suvokiate tai sąmoningai ar ne, jūs sakote: „Negaliu pakilti iš Žemės, kol iš čia nedingo visos kančios ir Žemė netapo natūralia planeta.“ Puiku, tuomet tikrai nepakilsite šio gyvenimo pabaigoje, net jeigu gimėte vakar. Kita galimybė yra suvokti, kad vienintelis būdas, kaip galite pakilti, nors kančios dar nebuvo pašalintos iš Žemės, yra nuspręsdami: „Aš daugiau nebenoriu patyrimo, kad esu čia tam, jog išspręsčiau kančių problemą.“
Na ir dabar, daugelis iš jūsų galite jausti: „Bet aš iš tiesų noriu likti su Žeme ir padėti statyti Sen Žermeno Aukso Amžių, įkūnyti Sen Žermeno Aukso Amžių.“ Nėra absoliučiai nieko blogo tai pasirinkti.
Aš tik atkreipiu jūsų dėmesį, kad tie iš jūsų, kurie esate įsirašę savo Dangiškajame plane pakilti pasibaigus šiam gyvenimui, privalote išspręsti kančių mįslę, kuri jus atvedė į Žemę, nes kol neišspręsite šios mįslės, negalėsite pakilti. Nebūsite laisvi. Jūs stovėsite tenai, paskutinį kartą lėtai apžvelgdami Žemę, ir susikoncentruosite į kažkokią grupę žmonių, kurie kenčia, ir sakysite: „O, negaliu išeiti, kol jie kenčia.“
Jeigu norite pakilti šio gyvenimo pabaigoje, privalote sugebėti tenai stovėti, žiūrėti į šią žmonių grupę, kurie kenčią, į aną žmonių grupę, kurie kenčia, ir privalote sugebėti paleisti tardami: „Tai nėra mano problema, kurią turėčiau išspręsti. Man jau gana patyrimo, siekiant išspręsti tą problemą“, ir todėl jūs galite apsigręžti ir nueiti.
Keiskite sąmonę, o ne pasekmes
Na ir dabar, yra akivaizdu, kad kai duodu jums tokį tiesų mokymą kaip šis, ko galbūt galėjote nesitikėti iš Gailestingumo Deivės, tačiau iš tiesų, tai yra gailestingumo aspektas – aiškiai parodyti jūsų pasirinkimus. Tai yra aukščiausias gailestingumo aspektas – aiškiai parodyti jūsų turimus pasirinkimus. Kai duodu tokį tiesų mokymą kaip šis, kai kurie iš jūsų sakysite: „Bet, Kuan Jin, tu man sakai, kad mano noras išspręsti problemas Žemėje tėra patyrimas, kurį patiriu, ir jis egzistuoja tik mano prote, jis neturi jokios objektyvios realybės, o kaip dėl Sen Žermeno noro įkūnyti aukso amžių? Argi tai nėra objektyvi realybė, egzistuojanti už mano proto ribų? Argi pakylėtieji mokytojai – jūs, kurie vis dar su mumis dirbate, – argi jūs nenorite pakelti Žemės aukštyn? Argi nenorite pamatyti progreso? Argi nenorite, kad galiausiai būtų pašalintos visos kančios ir Žemė būtų sugrąžinta į natūralią būseną?“
Na, taip, egzistuoja objektyvus Žemės kėlimo aukštyn procesas, kančių palengvinimas, Žemės sugrąžinimas į natūralią būseną. Tai yra objektyvus procesas. Nėra taip, kad jūs čia atėjote vien dėl subjektyvių priežasčių, bet matote, čia yra du aspektai. Matote, Sen Žermenas yra pakylėtasis mokytojas. Jis yra avataras. Jis atėjo į Žemę kaip avataras. Jis perėjo lygiai tokį patį procesą, kurį perėjote ir jūs patirdami gimimo traumą. Jeigu to dar nesuvokėte, egzistuoja tendencija, ypač ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų mokymų dispensacijose, žiūrėti į pakylėtuosius mokytojus kaip esančius taip nepalyginamai aukščiau už jus. Galima taip žiūrėti į kai kuriuos iš mokytojų, kurie nebuvo įsikūniję Žemėje, Elohimai, Arkangelai, daugelis aukštesnių mokytojų, žinoma, tačiau tie iš mūsų, kurie esame su Žeme, kurie dirbame su jumis labiau tiesioginiu būdu, mes buvome įsikūniję Žemėje ir patyrėme lygiai tokią pačią gimimo traumą, kurią patyrėte ir jūs. Tačiau mes iš jos išsilaisvinome ir pakilome, ir todėl transcendavome požiūrį, kad kančia yra problema, kurią reikia išspręsti. Leiskite man pamėginti paaiškinti tai iš šiek tiek kitokios perspektyvos.
Galite pažvelgti į žmones trečiojo pasaulio šalyje, kurie gimsta visiškame skurde, ir galite sakyti: „Tai yra problema, jų skurdas yra problema, turime pakeisti ekonomiką toje šalyje, kad žmonės galėtų tapti labiau pasiturintys, ir tai palengvintų jų kančias.“ Ir, žinoma, jokiu būdu nesakau, kad žmonės Žemėje neturėtų siekti pagerinti fizinių sąlygų, tačiau mes, pakylėtieji mokytojai, suvokiame, kad vien fizinių sąlygų pakeitimas nebūtinai pakeis žmonių proto būseną.
Mūsų tikslas nėra pašalinti visas kančias iš Žemės iš išorinės perspektyvos. Dažnai egzistuoja šis stebuklinis mąstymas, kad: „O, Dievas tiesiog galėtų viską Žemėje pakeisti, kad daugiau nebebūtų skurdo“, tačiau mes žvelgdami iš pakylėtosios perspektyvos matome, kad vienintelis būdas pakeisti dalykus Žemėje yra pakeisti žmonių proto būseną, kad jie savanoriškai pasikeistų. Jie darytų sąmoningesnius pasirinkimus ir matytų ryšį tarp savo proto būsenos ir fizinių sąlygų. Štai ką mes siekiame padaryti iš pakylėtojo lygmens. Mes nesiekiame tiesiog pakeisti fizinių sąlygų fiziniame lygmenyje. Mums, viskas yra sąmonė. Individualios sąmonės pakeitimas, kolektyvinės sąmonės pakeitimas – štai kas yra sprendimas, o ne išoriniai fiziniai pokyčiai. Mes transcendavome požiūrį, kad kančios yra problema.
Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad būdami pakylėtuoju mokytoju, žvelgiate į Žemę ir nematote problemos. Jūs tiesiog matote žmones, kurie yra tam tikrame sąmonės lygyje. Jie daro pasirinkimus, paremtus tuo sąmonės lygiu, ir tie pasirinkimai turi tam tikras fizines pasekmes ir psichologines pasekmes. Užuot keitę pasekmes, užuot keitę padarinius, mes siekiame pakeisti priežastį, pakelti sąmonę, kad žmonės galėtų daryti sąmoningesnius pasirinkimus, nes mums, kaip Sen Žermenas jau keletą kartų sakė, nėra svarbu įkūnyti aukso amžių su ištaigingais miestais ir nuostabaus grožio vietomis, ir neįtikėtina technologija.
Mūsų tikslas yra pakelti sąmonę, kad žmonės galėtų daryti sąmoningesnius pasirinkimus. Jie renkasi. Jie nėra verčiami tai daryti. Mes nenaudojame jėgos, neturime jokio noro naudoti jėgos. Tai jums duoda dvi galimybes, tiek avatarams, tiek pirminiams gyventojams, kurie yra atviri šiam mokymui. Galite siekti įveikti sąmonę, kad egzistuoja problema, kuri privalo būti išspręsta, ir todėl, kai tai padarysite, geriau sugebėsite susiderinti su Sen Žermenu ir gauti jo idėjas bei dizainus aukso amžiui.
Jeigu norite likti įsikūnijime dar kelis gyvenimus, ir norite padėti įkūnyti aukso amžių, tuomet, įveikę šią problemos sąmonę, geriau sugebėsite susiderinti su Sen Žermenu ir kitais mokytojais, ir galėsite gauti šias idėjas, ir, žinoma, įveikdami problemos sąmonę, būsite laisvi pakilti, jeigu būtent tai esate įsirašę savo Dangiškajame plane šiam gyvenimui.
Didesnio aiškumo savo pasirinkimuose pasiekimas
Matote, kokį mėginu padėti jums atlikti pokytį. Nesiekiu kaip nors jums to primesti, tačiau pabūkime sąžiningi, gerai? Tol, kol manysite, kad kančios yra problema, tol kentėsite, nes kol matote, kad kiti žmonės vis dar kenčia ir problema nėra išspręsta, jūs kenčiate, jūs patiriate stresą, negalite būti ramybėje Žemėje, negalite mėgautis gyvenimu Žemėje.
Kaip galite padėti palengvinti kančias? Na, jeigu kenčiate, argi neprisidedate prie kančių, prie energetinės kančių naštos? Kaip galėtumėte palengvinti kančias, jeigu patys kenčiate? Ir koks yra vienintelis būdas įveikti savo kentėjimą? Tai yra įveikti įsivaizdavimą, kad kančios yra problema ir kad jūs čia esate tam, jog šią problemą išspręstumėte.
Absoliučiai gerbiu jūsų pasirinkimą, tačiau kaip savo gailestingumo išraišką, aiškiau parodau jūsų pasirinkimą, palikdama visiškai jums patiems nuspręsti, ką darysite su šiuo mokymu. Tad daviau jums tai, ką norėjau jums duoti, ir užsklendžiu jus toje tyroje, bekompromisinėje, besąlyginėje Gailestingumo Liepsnoje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com