Žiūrėkite į gyvenimą Žemėje kaip į galimybę visiems
Pakylėtoji Mokytoja Portija per Kim Michaels, 2026 metų kovo 07 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Vilniuje, Lietuvoje: „Padarykime skirtumą neramiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Portija. Dažnai būdavau vadinama Galimybių Deive, kadangi saugau tą Galimybių Liepsną Žemei.
Matykite pasaulį kaip galimybę
Kaip galite padaryti skirtumą neramiame pasaulyje? Matydami pasaulį kaip galimybę. Pažvelgdami už išorinių įvykių, ieškodami galimybės už regimybių. Kaip tai būtų galima įgyvendinti praktikoje? Na, galėtumėte pradėti pažvelgdami į istoriją. Praeityje matėte daug dramatiškų įvykių, daug įvykių, dėl kurių žuvo daug žmonių, kurie sukėlė daug kančių, ir jokiu būdu nesiekiu to sumenkinti ar pateisinti. Ir vis dėlto, pažvelgus į šiuos įvykius, jie, iš tam tikros perspektyvos, buvo galimybė ir jie dažnai atvedė prie augimo tam tikrose visuomenės srityse. Net ir dramatiški Antrojo Pasaulinio Karo įvykiai atvedė prie tam tikro didesnio įsisąmoninimo kai kuriose šalyse, kaip yra svarbu turėti demokratijas, vietoj visuomenių, kuriose sprendimus priiminėja vienas vyras, kuris dažnai būna taip stipriai apakintas savo paties sąmonės būsenos, kad priima katastrofiškus sprendimus. Kad ir kokie katastrofiški buvo Hitlerio sprendimai, jie vis dar tebeslėpė savyje galimybę, kuomet žmonės galėjo suvokti, jog jiems reikia palypėti aukščiau ir sukurti tokią valstybės valdymo formą, kurioje jie galėtų padalinti sprendimo priiminėjimo procesą tarp daugiau žmonių, ir tiesą sakant, tam tikrus sprendimus priimtų visi žmonės.
Negalite apgauti visų žmonių visą laiką
Kodėl tai yra svarbu? Na, žinote seną Abraomo Linkolno posakį: „Galite apgauti kai kuriuos žmones visą laiką ir visus žmones kurį laiką, tačiau negalite apgauti visų žmonių visą laiką.“ Galite apgauti kai kuriuos žmones visą laiką, nes jie yra įstrigę savo asmeniniuose suvokimo filtruose ir teieško patvirtinimo tiems filtrams. Šiuos žmones galite rasti visose visuomenės srityse, tačiau jeigu vienas iš šių žmonių būtų iškeltas į aukščiausią valdžios postą, tuomet tas lyderis, kuris yra aklas, priiminėtų katastrofiškus sprendimus.
O tuomet, žinoma, galite apgauti visus žmones kurį laiką, ypač tuomet, kai puolusios būtybės manipuliuoja pasauline situacija, idant žmonės matytų, kad iš tiesų yra tik dvi galimybės, iš kurių galite rinktis. Žinoma, niekada nėra tik dviejų galimybių, iš kurių galėtumėte rinktis. Tiktai dualizme gali atrodyti, jog yra tik dvi galimybės. Nes visada egzistuoja galimybė išeiti iš dualizmo. Visada egzistuoja galimybė pakelti savo suvokimą ir pažvelgti į situacijas iš aukštesnės perspektyvos, iš Kristaus perspektyvos. Bet matote, negalite apgauti visų žmonių visą laiką ir todėl, kai visi žmonės dalyvauja rinkdami valdžią, ar galbūt netgi priiminėdami tiesioginius sprendimus, balsuodami dėl specifinių klausimų, tuomet turite valdžios formą, kuri, ilgalaikėje perspektyvoje, funkcionuoja geriau už tą valdžią, kuri yra akla, vedanti aklus. Tad net ir tenai buvo galimybė.
Mokymasis iš to, kas buvo įkūnyta fizinėje plotmėje iš proto
Sovietų Sąjunga, kad ir kaip tai būtų buvę tragiška visiems į ją įtrauktiems žmonėms, vis dar tebebuvo galimybė. Kai pažvelgiate čia, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir daugelyje šalių, kurios buvo Varšuvos pakto dalimi, žmonės jautėsi pavergti ir valdomi Rusijos, tačiau kai Sovietų Sąjunga žlugo, jie pasinaudojo galimybe augti ir jie iš tiesų paaugo. Nesakysiu, kad jie yra nuėję toliau nei būtų buvę, jeigu Sovietų Sąjunga nebūtų egzistavusi. Ir vis dėlto, jie labai greitai pasivijo, tad dabar jie yra labai arti to išsivystymo lygmens, kuriame būtų buvę, jeigu nebūtų patekę į Sovietų Sąjungos priespaudą.
Tačiau kita vertus, matote kai kurias senesnes demokratijas, kuriose žmonės pradeda tam tikrus dalykus laikyti savaime suprantamais ir jie pradeda ristis žemyn, tam tikri dalykai pradeda griūti, nebėra tokio gero rūpinimosi viešosiomis paslaugomis, ir taip toliau. Matote, galite pažvelgti į tai iš tam tikros perspektyvos ir sakyti: „Žmonės kenčia, matome visas šias katastrofas, tai neturėtų vykti.“ Tačiau galėtumėte atsitraukti šiek tiek atgal ir tarti: ką mes jums sakėme? Yra žmonių, kurie yra Skaudžių Smūgių Mokykloje. Jie tegali mokytis pamatydami fizinėje plotmėje įkūnytą savo proto būseną. Todėl net kai smūgiai tampa skaudūs, čia vis dar tebėra paslėpta galimybė. Vėlgi, nemenkinu žmonių kančių. Nemėginu ieškoti pateisinimų ir sakyti: „O, skaudūs smūgiai yra būtini.“ Na, jie yra būtini, tačiau tik dėl to, kad žmonės yra tam tikroje sąmonės būsenoje, kurioje atsisako matyti ryšį tarp fizinių įvykių ir savo sąmonės būsenos, ir todėl jie atsisako pažvelgti į save ir tarti: „O, galbūt mums reikia pasikeisti, užuot mėginus priversti pasikeisti tuos kitus žmones.“ Visada egzistuoja galimybė.
Ir netgi galėtume sakyti, kad atsižvelgiant į tą kolektyvinės sąmonės lygį, koks jis yra dabar, tai iš tiesų nebūtų greičiausias būdas augti, jeigu nebūtų konfliktų. Įsivaizduokite, kad jums kažkaip pavyktų sustabdyti visus karus. Tai neduotų greičiausio augimo, o priežastis tam yra paprasta. Kai žmonės yra žemiau tam tikro sąmonės lygio, jie yra Skaudžių Smūgių Mokykloje, tad jie privalo pamatyti fizinius įvykius, nes negali paneigti fizinių įvykių. Galite pažvelgti į Rusiją ir sakyti: „Na, o ką jeigu Putinas nebūtų nusprendęs įsiveržti į Ukrainą?“ Tuo atveju, kolektyvinė sąmonė Rusijoje būtų likusi tame lygmenyje, kuriame buvo, nes žmonės tapo patogiai įsitaisę tame lygmenyje. Egzistavo status quo, ekvilibriumas, ir daugelis žmonių buvo patogiai tenai įsitaisę, jie buvo tai priėmę. Tačiau, kai Rusija ėmėsi prieš kitus nukreiptų agresyvių veiksmų, jie dabar yra priversti susidurti su šiuo faktu, nes to negalima paneigti.
Veiksmo, ne vidinės reakcijos neigimas
Žinau, kad galite sakyti: „Na, Rusijos žmones pasiekia labai mažai informacijos, kadangi valdžia viską kontroliuoja. Yra daug rusų, kurie neigia, kad yra kažkokių problemų su karu, neigia rusų kareivių žiaurumą, neigia, kad jie tyčiojasi iš savo pačių karių, kurie atsisako dalyvauti „mėsos šturmo“ puolimuose, neigia, kad jie puola ligonines ir panašiai.“ Taip, jie gali tai daryti sąmoningame lygmenyje. Tačiau, kaip sakėme anksčiau, kai galite matyti, kas vyksta Rusijos kolektyvinės sąmonės emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyse, matote didelę sumaištį. Nes nors galite sąmoningai neigti fizinius įvykius, negalite išvengti reakcijos trijuose aukštesniuose proto lygmenyse. Tai tiesiog yra neįmanoma.
Kai imatės agresyvių veiksmų prieš kitą žmogų, šie veiksmai paveiks ir jus pačius, kad ir kokį neigimą turėtumėte sąmoningame lygmenyje. Būsite paveikti trijuose aukštesniuose lygmenyse. Paprasčiausiai yra neįmanoma to išvengti, nes taip veikia karmos įstatymas. Karmos įstatymas iš tiesų tėra laisvos valios įstatymo aspektas, kuris sako: „Tai, ką darote kitiems, taip pat padarote sau.“ Ir tai veikia taip, kad galite sakyti: „Na, jūs kažką nužudote ir jūsų nenutrenkia žaibas iš dangaus, tad fiziniame lygmenyje galite išsisukti su žmogžudyste.“ Taip, tačiau ne emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyse. Jūs tenai nuo nieko neišsisuksite, nes vis dar būsite tenai paveikti, ir anksčiau ar vėliau tai iškils sąmoningame lygmenyje. Nebūtinai tame pačiame gyvenime, tačiau tai iškils.
Skaudžių Smūgių mokykla yra galimybė
Ir būtent šitaip, kaip mes paaiškinome, veikia karma, kad išsiunčiate impulsą, kuris eina per visatos lygmenis, impulsas juda aukštyn ir tuomet pradeda leistis žemyn, ir tai jums suteikia laiko tarpą, per kurį turite galimybę pakeisti savo emocinio, mentalinio ir identiteto kūnų turinį. Ir jeigu tai padarysite, karmai nereikės tapti fizine, tačiau jeigu to nepadarysite, tuomet karma nusileis į fizinę plotmę ir tuomet būsite priversti tai pripažinti sąmoningame lygmenyje, o tai reiškia, kad atversite savo sąmoningą protą tam, kas vyko emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyse. Ir jus užgrius šis procesas, kuris vyko, jums arba įveikus savo agresiją, arba ją sustiprinus. Tad net ir tai yra galimybė. Skaudžių Smūgių Mokykla yra galimybė, žinoma, jokiu būdu ne ideali galimybė, tačiau tiesiog tai yra, kaip jau anksčiau paaiškinome, kaip laisvai valiai turi būti leidžiama reikštis nenatūralioje planetoje.
Mes kalbėjome apie tai, kaip jums reikia vengti įsitraukti į sumaištį, ir šiuos mokymus jums čia duodu su viltimi, kad tai jums galės padėti priimti, jog yra daug žmonių Žemėje, kurie vis dar tebėra Skaudžių Smūgių Mokykloje, ir todėl jiems reikia pamatyti fiziškai įkūnytą savo pačių sąmonės būseną, ir todėl, užuot koncentravęsi į kančias, žiaurumus, problemas, katastrofas, jūs galėtumėte pažvelgti už išorinių regimybių ir ieškoti galimybės – kur yra galimybė augti.
Tėkmės už chaoso pamatymas
Jūs į tai galite, žinoma, pažvelgti iš savo perspektyvos. Galite pažiūrėti, ar jumyse kyla reakcija į įvykius, ir tuomet galite ieškoti tų atskirųjų savasčių, kurios verčia jus jausti tą reakciją. Ir tai tuomet yra jūsų galimybė augti. Tačiau mes tikimės jus atvesti iki tokio taško, kai tampate neutralūs pasaulyje vykstantiems įvykiams, kad nebūtumėte įtraukiami į juos reaguoti ar netgi fiziškai juose dalyvauti. Jūs, taip sakant, esate objektyvus mokslininkas, atliekantis mokslinį eksperimentą, kuomet pastatote labirintą ir į labirintą paleidžiate tuziną žiurkių, ir tuomet tiesiog stebite, kaip jos bėgioja po labirintą. Tai nereiškia, kad specialiai lyginu žmones su žiurkėmis. Tai tiesiog yra pašalinis poveikis.
Vis dėlto, Kristus, kaip sakėme, yra neutralus, neutrali sąmonė, be jokių vertybinių vertinimų, be jokių dualistinių poliariškumų. Būdami Kristumi, jūs tiesiog stebite ir turite tam tikrą laisvos valios priėmimą, ir todėl sakote: „Na, jeigu Putinas užpuolė Ukrainą, vadinasi, Rusijos žmonėms buvo būtina patirti tą patyrimą.“ Ir kaip jau anksčiau sakėme, Ukrainos žmonės pasisiūlė būti veidrodžiu, atspindinčiu Rusijos žmonėms jų pačių agresiją ir brutalumą. Taip pat gali būti, jog abejom tame dalyvaujančioms pusėms tai buvo būtina, ir galime sakyti, kad, tam tikra prasme, tai taip pat buvo būtina ir Ukrainos žmonėms patirti tą patyrimą, nes kokia tai yra galimybė Ukrainai? Kaip sakėme, tai yra galimybė jai susikurti naują nacionalinį tapatumą.
Tad mes jus raginame siekti, ar galbūt netgi akimirksniu pereiti į proto būseną, kurioje tiesiog stebite tai, kas vyksta Žemėje. Neleidžiate sau įsitraukti į emocinę reakciją, kurioje jums į tai kyla baime paremti jausmai. Neleidžiate sau įsitraukti į mentalinę reakciją, kurioje siekiate analizuoti ir suprasti, ir racionalizuoti. Kaip kalbėjo Mokytojas MOR, yra dalykų, kurių negalite suprasti racionaliu protu, tad neleidžiate sau įsitraukti į identiteto lygmens reakciją, jausdami, kad tam tikri dalykai neturėtų vykti, tam tikri žmonės neturėtų daryti to, ką jie daro, arba tam tikri žmonės netgi neturėtų būti Žemėje, ir kiti panašūs dalykai, ir todėl galite išlikti neutralūs. Ir todėl galite stovėti ant Kristaus uolos ir nukreipti tekėjimą, tad užuot buvę chaose, užuot matę chaosą, tariamą beprasmiškumą, – jūs matote tekėjimą.
Matote, kai koncentruojatės į chaosą, į sumaištį, matote judėjimą, tačiau nematote krypties. Matote verpetą, tačiau nematote upės. Ir todėl, kai tiesiog esate susikoncentravę į sumaištį, ji gali atrodyti beprasmiška. Kur ji eina? Kur eina Ukrainos karas? Kur eina Irano karas? Kur eina situacija Gazoje? Kur eina situacija Jungtinėse Valstijose? Tačiau kai atsitraukiate ir pažvelgiate į tai iš tos Kristaus perspektyvos, matote, kad tai iš tiesų kažkur eina. Ir tai eina link aukso amžiaus, ir todėl kiekvienoje situacijoje egzistuoja galimybė, pavyzdžiui, išjungti savo telefoną, arba nukreipti tekėjimą, nukreipti energiją ir patraukti kolektyvinę sąmonę aukštyn iki tam tikro lygmens, kuriame ji būtų aukščiau nei buvo anksčiau.
Robotų karai – karo absurdas
Leiskite man jums tiesiog duoti vieną tokį pavyzdį. Ištisus dešimtmečius, tiesą sakant, tam tikru atžvilgiu nuo Antrojo Pasaulinio Karo laikų, kariuomenės buvo organizuojamos tam tikru būdu, tankai, pėstininkai, raketos, tas ir anas. Vis pažangesni, tačiau daugeliu atvejų, tokie patys ginklai. Ką padarė Ukrainos karas? Atvėrė naują požiūrį į karą su dronais. Pastaruoju metu buvo išvystyti antžeminiai koviniai dronai, ginkluoti ginklais, ir jie gali kovoti su žmonėmis, tačiau vis daugiau ir daugiau pradeda atsirasti šie „robotai, kovojantys su robotais“. Kalbama apie robotų karus, ir jie, žinoma, darysis vis pažangesni. Tačiau pažvelkite už viso to ir pamatysite du čia slypinčius aspektus. Visų pirma, egzistuoja aspektas, kad karai labai didele dalimi yra kurstomi tamsos jėgų, kurios nori, kad žmonės eitų į karą, idant jie galėtų vogti jų energiją. Na ir dabar, tarkime, kad matote mūšio lauką, kuomet dvi šalys yra sukūrusios robotus, kurie yra kontroliuojami dirbtinio intelekto kompiuterių, ir jos siunčia šiuos robotus kovoti tarpusavyje vietovėje, kur nėra jokių žmonių. Ir robotai šaudo vienas į kitą ir žudo vienas kitą – žudo kitus robotus. Tačiau kaip visa tai atrodo iš astralinės plotmės? Kaip demonai gali gauti kažkokią energiją iš robotų? Nieko. Jiems tenai tiesiog nieko nėra. Tad kur būtų paskata kurstyti tokius robotų karus?
O tuomet čia yra dar kitas aspektas. Jeigu grįžtumėte kelis šimtus metų į praeitį, kai buvo išrastos muškietos, matėte šias armijas su muškietomis ir kareiviai išsirikiuodavo linijomis ir eidavo vieni į kitus mūšio lauke. O tuomet, priėjus per šaudymo atstumą, priekinė kareivių eilė atsiklaupdavo, kita likdavo stovėti, nusitaikydavo į priešą ir šaudavo. O tuomet priešų kareiviai stovėdavo ir laukdavo, kol į juos pataikys kulkos, ir jie tuomet šaudavo į kitą pusę, ir tie, kurie prarasdavo mažiausiai kareivių, laimėdavo mūšį. Bet matote, atėjo momentas, kai žmonės pamatė, kaip tai yra absurdiška. Jūs tiesiog tenai stovite, laukdami kol į jus pataikys kulkos, nes turite daryti – ką? Išsaugoti savo garbę, laukdami kol būsite pašauti?
Tad kas turi įvykti yra tai, kad vis daugiau ir daugiau žmonių, kritinė masė žmonių, pradėtų matyti karo absurdiškumą. Ir kai pamatysite šias dvi robotų armijas, išsirikiavusias viena prieš kitą, kontroliuojamas kompiuterių, kad būtų eliminuotas žmogiškas elementas ir jiems būtų leista greičiau veikti, vis daugiau ir daugiau žmonių pradės matyti, koks tai yra absurdas. Kam kovoti? Tai yra absurdiška. Koks bus viso to rezultatas? Kad viena šalis pasiduos, nes dauguma jos robotų buvo nužudyti? Kur tai eina? Čia galite matyti dar vieną pavyzdį – branduolinius ginklus. Kai tapo aišku, jog Sovietų Sąjunga ir Amerika pagamino tiek daug branduolinių ginklų, kad jeigu jie visi būtų panaudoti, jie sunaikintų visą gyvybę Žemėje, karo absurdiškumas tapo akivaizdesnis.
„Tai yra absurdiška! Privalo būti geresnis kelias“
Deja, galime sakyti, kad Skaudžių Smūgių Mokykloje yra dalykų, kuriuos žmonės įveikia tik tuomet, kai jie yra išvaidinami iki absoliučiai absurdiškiausio kraštutinumo, kokį tik žmonės pajėgia įsivaizduoti. Bet matote, tai vis dar tebėra galimybė. Nes kaip gi kitaip žmonės pasimokys Skaudžių Smūgių Mokykloje? Jie privalo patirti, kad smūgiai taptų tokie skaudūs, jog jie sakytų: „O, tai yra absurdiška, kodėl mes tai darome? Turime sugebėti daryti geriau.“ Matote, kaip kiekviename įvykyje egzistuoja galimybė. Kai išvengiate įsitraukimo į tai, įsitraukimo į sumaištį, į sūkurį, ir vietoj to siekiate tos Kristaus perspektyvos, jūs stovite ant Kristaus uolos ir esate nepajudinami, nes nesate neutralūs. Jūs stebite ir tuomet žiūrite, kokias čia galima išmokti pamokas? Nes žmonija progresuoja mažiausiai dviem skirtingais būdais. Vienas yra Skaudžių Smūgių Mokykla, kurioje turi įvykti fiziniai įvykiai, kol žmonės pamatys, kaip tai yra absurdiška. Tačiau, žinoma, visada yra grupė žmonių, kurie yra aukštesniame sąmonės lygyje. Jie yra pionieriai ir jie dažnai gali mokytis nepamatydami fizinių įvykių, tačiau kai fizinius įvykius įkūnija esantieji Skaudžių Smūgių Mokykloje, jie gali pasimokyti matydami tai, ką daro kiti, jie gali išgauti šias bendras pamokas, kurios gali padėti visuomenei pasistūmėti į priekį.
Tačiau kaip šie žmonės gali gauti aukštesnes idėjas iš pakylėtosios karalijos? Nes, vėlgi, jie mato tam tikrų sąlygų įkūnijimą, mato viso to absurdą ir sako: „Privalo egzistuoti geresnis kelias“, ir tuomet jie intuityviai ieško aukštesnio supratimo, aukštesnio suvokimo, aukštesnės vizijos, ką būtų galima daryti kitaip. Maždaug prieš šimtą metų turėjote situaciją, kai plaučių uždegimas buvo laikomas mirtina liga. Dauguma žmonių, kurie susirgdavo plaučių uždegimu, ir daug, daug žmonių pasigaudavo plaučių uždegimą, nes jį yra labai lengva pasigauti, dauguma žmonių, kurie susirgdavo plaučių uždegimu, mirdavo, ir netgi buvo gydytojų, kurie sakė: „Bet tai yra absurdiška, privalo egzistuoti geresnis kelias.“ Ir šis mąstymas, šis pokytis mąstyme atvedė prie penicilino atradimo, kuris galėjo išgydyti plaučių uždegimo iki tokio lygmens, kad tiktai tie žmonės, kurie jau buvo gerokai susilpninti ligos, nuo jo mirdavo. Ir taip pat yra su kitomis ligomis. Šiandien yra žmonių, kurie sako, kad privalo būti būdas išgydyti vėžį, privalo būti. Ir būtent tai yra varomoji tyrimų jėga, ir galiausiai tai atves prie taško, kai vėžys bus laikomas ne ką pavojingesniu už plaučių uždegimą.
Taip pat yra ir su globaliniu atšilimu. Kad ir kas jį sukeltų ar nesukeltų – ne tai yra problema. Tačiau jau pats šis faktas, kad žmonės dėl to jaudinasi, reiškia, kad jie sako, jog turi būti geresnis būdas generuoti energiją už iškastinį kurą. Ir būtent tai galiausiai leis žmonėms atrasti taip vadinamą nemokamą energiją. Neribotą energiją. Tačiau tai turi nuo kažko prasidėti. Tai turi prasidėti nuo troškimo daryti geriau nei darome dabar, nes kai turite šį ekvilibriumą, kuriame žmonės yra patogiai įsitaisę, na, ar jie yra atviri naujoms idėjoms? Šios idėjos nebus įgyvendintos. Arba gali būti atrasta technologija naujoms energijos formoms, tačiau naftos kompanijos supirks patentus ir juos palaidos. Bet matote, kai sumaištis kolektyvinėje sąmonėje, kai nepasitenkinimas status quo pasiekia tam tikrą lygmenį, nauja technologija negali būti užgniaužta, nes staiga arba mes būsime sunaikinti globalinio atšilimo, arba rasime alternatyvų energijos šaltinį iškastiniam kurui. Ir todėl negalime leisti, kad kažkas užgniaužtų atradimą, ypač demokratinėse šalyse.
Pokytis jūsų ekvilibriumo jausme
Matote, kaip visame kame glūdi galimybė, ir jums, būnant dvasingais žmonėmis, visada egzistuoja galimybė nukreipti savo dėmesį, išsakyti prašymus, kalbėti šaukinius ir invokacijas, bet taip pat naudotis mūsų iki šiol šioje konferencijoje duotais įrankiais, patraukiant erdvę iš tam tikrų sąlygų. Pradedate suvokti tam tikrą problemą, imate tai tirti, pradedate ją suprasti. Kalbate šaukinius ir invokacijas, bet taip pat vizualizuojate, kaip bet kokia sąlyga fizinėje plotmėje turi paraleles emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose, ir jūs turite teisę patraukti erdvę iš tų sąlygų, iš tų sūkurių, iš tų matricų.
Bet dabar eikite su tuo dar toliau ir savęs paklauskite: „Na, suvokiu, kad esu avataras. Atėjau iš natūralios planetos. Galbūt prieš keletą metų turėjau tam tikrą ekvilibriumo jausmą.“ Šis pasiuntinys suvokė ir netgi kalbėjo apie tai, kaip iki koronos krizės jis įsivaizdavo, kad mes judame link Sen Žermeno Aukso Amžiaus, tačiau tai vyks laipsniškai ir tolygiai, be jokių didelių krizių ar sukrėtimų.
Tačiau kai smogė koronos krizė ir prasidėjo karas Ukrainoje, jis suvokė, kad buvo naivus. Jis turėjo ribotą supratimą, kaip tai vyksta, nes turite tam tikrą ekvilibriumo jausmą. Galite pamatyti būtinybę tai paleisti, paleisti šias pasąmonės savastis ir palypėti į aukštesnį požiūrį, kuriame neturite vizijos, kad viskas vyks sklandžiai. Nemėginate užgniaužti konflikto, sumaišties. Priimate chaosą ir siekiate nukreipti chaosą, užuot siekę jį užgniaužti ar ignoruoti. Jūs, tam tikra prasme, priimate, kad nėra nieko gero ar blogo, tik galvojimas tai padaro. Ir kad ir kas įvyktų, tai privalo įvykti, kad būtų pakelta kolektyvinė sąmonė. O tai, vėlgi, reiškia, kad kai tai suvokiate, galite būti neutralesni.
Ko galite išmokti iš buvimo Žemėje?
Tačiau galite atsitraukti dar truputį atgal ir tarti: „Na, būdamas avataru, aš čia atėjau, nes norėjau padėti pagerinti sąlygas Žemėje. Matau, kad galiu tai padaryti įvairiais būdais.“ Tačiau be norėjimo padaryti pozityvų skirtumą Žemėje, kokią jums jūsų buvimas čia duoda galimybę?
Galėtume sakyti, kad atėjote čia tam, kad padarytumėte skirtumą neramiame pasaulyje. Tai yra daugumos į Žemę atėjusių avatarų motyvacija. Pažvelgiate į sumaištį Žemėje, lyginant su natūralia planeta, ir jūs čia ateinate, jūs norite padaryti skirtumą. Galite savęs paklausti, be to, ką galėtumėte padaryti, ką galėtumėte padaryti Žemėje dėl kitų, dėl visumos, dėl pakylėtųjų mokytojų, kokia yra jūsų galimybė augti? Nes gi iš tiesų, kai apie tai pamąstote, gi tikrai nemanėte, kad esate tobuli, prieš ateidami į Žemę, tiesa? Gi tikrai nemanėte, kad esate nušvitę, nubudę, esate aukščiausiame sąmonės lygyje? Nes jeigu būtumėte jame buvę, būtumėte pakilę ir nebūtumėte nusileidę į įsikūnijimą tokioje planetoje kaip ši. Turite čia kažką išmokti, jums reikia paaugti. Jūs čia atėjote. Galbūt savo išoriniame prote buvote susikoncentravę į skirtumą, kurį galėtumėte padaryti dėl planetos ir kitų.
Tačiau jūs čia atėjote, labai didele dalimi dėl to, kad norėjote kažką išmokti, norėjote kažką įveikti, norėjote paaugti iki tam tikro lygmens. Tai yra jūsų galimybė, tam tikru atžvilgiu, jūsų didžiausia galimybė, kurią gaunate iš buvimo Žemėje. Tad pamąstykite apie tai ir apjunkite tai su tuo, ką kalbėjome anksčiau, kad viskas yra patyrimas. Kokį patyrimą arba patyrimus norėjote patirti prieš ateidami į Žemę? Ar galite kai kuriuos iš jų atpažinti? Ar galite pradėti jausti, kokie jie galėjo būti? Ir tuomet galite savęs paklausti: „Ar man buvo gana tų patyrimų? Ar netgi, ar tas požiūris, kurį turėjau prieš ateidamas į Žemę, iš tiesų buvo realistiškas? Ar tai iš tiesų buvo tai, ko aš norėjau? O gal jis buvo suformuluotas iš ribotos perspektyvos, kas yra nenatūrali planeta? Ir dabar, kai patyriau nenatūralią planetą, pakeičiau savo perspektyvą, turiu platesnę perspektyvą, ir todėl galiu pažvelgti į šiuos troškimus, kuriuos turėjau, ir sakyti – O, aš iš tiesų nebenoriu daugiau patirti tų patyrimų. Aš dabar noriu patirti kitus patyrimus.“
Troškimo, kuris jus čia atvedė, transcendavimas
Ir tai sakydamas turiu omenyje, kad galite pradėti žiūrėti net ir į sumaištį, kuri šiuo metu vyksta Žemėje, kaip į galimybę. Tuo tarpu anksčiau, kai jautėtės esantys tam tikroje ekvilibriumo būsenoje, jūs iš tiesų nežiūrėjote į pasaulį kaip į galimybę jums kažką sužinoti apie save. Žiūrėjote į tai, ką galite padaryti, jūsų dėmesys buvo sukoncentruotas į išorę. Bet dabar, kai vyksta sumaištis, galite sakyti: „Kokią tai man suteikia galimybę pažvelgti į save, iš kur aš atėjau, į savo reakcijas, į savo lūkesčius?“ Ir todėl galite suvokti, kad atėjote čia su troškimu patirti tam tikro pobūdžio patyrimus, tačiau ko jūs dabar trokštate? Kokių patyrimų norėtumėte ateityje? Matote, prieš ateidami į Žemę galėjote suformuluoti troškimą būti princu ant balto žirgo, kuris ateina ir vienas pats pakelia Žemę aukštyn, kaip, pavyzdžiui, tai padarė Jėzus ar Buda. Galėjote įsivaizduoti, kad ir jūs vaidinsite panašų vaidmenį. Daugelis jūsų, tiesą sakant, tai padarėte.
Tačiau klausimas yra, dabar, kai jau patyrėte nenatūralią planetą, ar vis dar norite toliau tai patirti? Tuo noriu pasakyti, kad Skaudžių Smūgių Mokykloje turite fiziškai patirti sąlygas, kad galėtumėte jas paleisti. Tačiau kai pradedate pasiekti Kristiškumą, įgyjate pasiryžimą pažvelgti į save. Galite įveikti patyrimų troškimą, nepatyrę fizinio patyrimo. Galite, tam tikru laipsniu, patirti patyrimą emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyse, tačiau galite pasiekti tašką, kai matote, jog tai, ką jūs laikėte troškimu, iš tiesų nėra troškimas, kurį jūs turite. Jūs iš tiesų nebenorite, kad šis troškimas dominuotų jūsų gyvenime, ir todėl galite paleisti tą troškimą.
Nes jūs taip pat suvokiate, kadangi buvote įsikūniję nenatūralioje planetoje, kad nenatūralioje planetoje privalote patirti abi monetos puses, abu dualistinius kraštutinumus. Turite troškimą būti princu ant balto žirgo, kuris atjoja ir visus išgelbėja. Tačiau tai, tam tikra prasme, yra dualistinis polius, kadangi į tai įeina kitų žmonių paklusimas jūsų vizijai ir jūsų kaip gelbėtojo priėmimas. O kitas dualistinis polius yra, kad patiriate visišką pažeminimą, kad niekas jūsų nepriima, niekas jūsų nesveikina, jūs esate pažeminami, prikuliami puolusių būtybių, žmonės jus ignoruoja ir jaučiatės visiškai niekam tikę ir beverčiai.
Matote, galite suvokti, kad iki savo atėjimo į Žemę galėjote turėti troškimą patirti tam tikrą patyrimą, tačiau nesuvokėte, kad nenatūralioje planetoje privalote turėti abu polius, privalote patirti abu polius. Negalite patirti tik vieno. Jūs tai galite patirti natūralioje planetoje. Galite patirti tik pozityvius patyrimus, tačiau negalite patirti tik pozityvių patyrimų nenatūralioje planetoje. Ir kai tai suvokiate, galite pažvelgti į savo troškimus ir tarti: „Taip, galbūt nėra taip svarbu būti princu ant balto žirgo, jeigu taip pat turėsiu patirti, kad žirgas mane vilks per purvą. Galiu atsisakyti abiejų patyrimų, nes noriu kažko aukštesnio.“ Tad jūs čia iš tiesų turite galimybę, ypač jeigu buvote sutrikdyti sumaišties, jūs turite galimybę pažvelgti į savo troškimus.
Mokymasis stebint gyvenimą Žemėje
Kokių patyrimų trokštate ateityje? Nuo šios akimirkos, kokius norėtumėte patirti patyrimus? Ir tuomet galite suvokti, kad nenatūralioje planetoje galite patirti buvimą Skaudžių Smūgių Mokykloje, kurioje patiriate kiekvieną situaciją iš vidaus, esate jos prislegiami, susitapatinate su ja – imate save laikyti rusu, kuris privalo kovoti dėl valstybės. Kai Putinas jums liepia eiti ir būti nušautiems, privalote eiti ir būti nušauti, nes nesugebate savarankiškai mąstyti.
Tačiau taip pat galite suvokti, kad net ir nenatūralioje planetoje galite patirti kitokį patyrimą, ir tai yra neutralaus stebėtojo patyrimas, kuris mokosi kažką dėl savęs. Jūs mokotės kažką apie save. Mokotės kažką apie dualistinę sąmonę, kaip žmonės elgiasi tam tikrose situacijose, patirdami stresą, ir taip toliau. Ir todėl galite patirti milžinišką augimą, didžiules įžvalgas, stebėdami gyvenimą Žemėje, stebėdami įvykius, ir tai, ko jūs išmokstate, tuomet nueina į jūsų kauzalinį kūną, tampa jūsų kauzalinio kūno dalimi.
Tai netgi gali padaryti poveikį jūsų AŠ ESU Esačiai, gali paskatinti ją iš naujo peržiūrėti savo troškimą pasiųsti savo pačios tąsą į įsikūnijimą Žemėje. Ir tai tuomet gali greičiau jus atvesti iki taško, kai jums būna gana buvimo Žemėje, arba nusprendžiate, jog norėtumėte turėti daugiau įsikūnijimų, kad padėtumėte įkūnyti Sen Žermeno Aukso Amžių, ir dabar jūs galite pasinaudoti savo stebėjimais, kurie jums suteikė išmintį, kaip galėtumėte padėti atnešti aukso amžių, nes tuomet galite įnešti savo indėlį, apnuogindami kai kuriuos iš šių mechanizmų, kurie laiko žmones įstrigusius Skaudžių Smūgių Mokykloje ir trukdo įsikūnyti aukso amžiui.
Padėkite žmonėms palypėti aukščiau
Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kas yra Sen Žermeno Aukso Amžius? Na, tai yra amžius, kuriame žmonija bus transcendavusi Skaudžių Smūgių Mokyklą. Galbūt ne visi žmonės, tačiau didžioji jų dauguma bus transcendavę Skaudžių Smūgių Mokyklą. Štai tuomet iš tiesų prasidės aukso amžius. Jis neprasidės rytoj ar kitą savaitę, tačiau jis gali prasidėti daug greičiau, nei galite manyti, jeigu jūs padarysite skirtumą, kurį galite padaryti.
Bet matote, nepadarysite skirtumo, dalyvaudami epinėje kovoje, laimėdami mūšį šviesos jėgoms, kaip daugelis mokinių tai įsivaizdavo ankstesnėse dispensacijose. Jie vis dar tebebuvo toje dualistinėje sąmonės būsenoje, kurioje galvojo, kad turi nugalėti tamsos jėgas. Tačiau jūs galite palypėti į aukštesnį lygmenį ir suvokti, kad didžiausią skirtumą padarote pamatydami pamokas ir tuomet viešai kalbėdami, padėdami kitiems žmonėms pamatyti pamokas ir palypėti aukščiau. Yra daug žmonių, daug tarp pirminių Žemės gyventojų, kurie patyrė tiek daug patirčių Žemėje per tiek daug gyvenimų, kad pasiekė tą tašką, kuriame galvoja: „O, tai yra absurdiška“ arba galvoja „Privalo egzistuoti geresnis būdas tai daryti.“ Tačiau daugelis jų dar nėra pasiruošę priimti šias idėjas ir įžvalgas iš Pakylėtųjų Mokytojų. Ir būtent čia jūs, tiek kol tebesate įsikūnijime dabar, bet taip pat potencialiai ir ateities įsikūnijimuose, galite padėti pakelti suvokimą, ne tik atnešdami idėjas, bet ir padėdami žmonėms įveikti blokus, kad jie galėtų priimti idėjas, kadangi esmė čia yra pamatyti, jog egzistuoja geresnis būdas daryti dalykus.
Visuomenės evoliucijos varomoji jėga visada būdavo žmonės, kurie ieško geresnio būdo daryti dalykus. Ir tai tęsis ir toliau, ir jūs nepatikėsite pokyčiais, kurie įvyks per 500 metų nuo dabar, per tūkstantį metų nuo dabar, tačiau jūs galite būti šių pokyčių atnešimo dalimi. Visgi kad galėtumėte tai padaryti, ką turite daryti? Turite išrišti šiuos dalykus savo sąmonėje, kurie jus čia atvedė, pamokas, kurių neišmokote. Ir turite pažvelgti į žmoniją, ir turite ryžtis pažvelgti į psichologiją, ir, taip sakant, dirbti su ta psichologija, net jeigu tai nėra jūsų asmeninė psichologija. Jūs su ja dirbdami praskinate taką kolektyvinės sąmonės džiunglėse, kuriuo tuomet gali eiti ir kiti.
Koncentruokitės į tėkmės nukreipimą, o ne į specifines detales
Sumaištyje egzistuoja didžiulė galimybė. Nes nenatūralioje planetoje tvarka privalo gimti iš chaoso, o tiksliau, ne tvarka, bet progresas, augimas. Tai yra tarsi feniksas, kuris sudega, bet tuomet vėl pakyla iš pelenų. Būtent iš purvo išauga ir išsiskleidžia lotosas. Tokios tiesiog yra sąlygos nenatūralioje planetoje.
Ir tai yra viena iš svarbiausių priežasčių pripažinti, kad esate nenatūralioje planetoje ir ką tai reiškia. Tai taip pat yra suvokimas, kad jums yra labai svarbu palikti lūkesčius, jog Žemė turėtų būti panaši į natūralią planetą. Dauguma jūsų tai padarėte. Tačiau kai kurie iš jūsų vis dar tebeturite tą viziją, kad kai Žemė vėl taps natūralia planeta, ji bus tokia pati kaip ta natūrali planeta, iš kurios jūs atėjote. Bet matote, ji tokia nebus. Nes kiekviena natūrali planeta yra kitokia, ir būtent dėl to, kaip Mokytojas MOR sakė, negalite turėti fiksuotos vizijos, koks turėtų būti Sen Žermeno Aukso Amžius, kokia turėtų būti Žemė kaip natūrali planeta. Jums reikia turėti viziją, kad ji judės į priekį, tačiau specifines detales, kas yra įmanoma ir kas bus pasirinkta, paliekate Žemės gyventojams. Tol, kol tai bus aukso amžius, yra visiškai nesvarbu, kaip tai atrodys, ar tai bus panašu į tą planetą, kurią jūs vis dar prisimenate, ar tai nebus panašu. Net jeigu tai nebūtų panašu į tai, ką jūs įsivaizduojate, net jeigu tai nebūtų taip aukšta, ką jūs prisimenate, leidžiate jiems vystyti specifines detales. Jūs koncentruojatės nukreipti tėkmę aukštesne linkme.
Rinkitės gyvenimo patyrimą, kurį norite patirti
O tuomet, žinoma, kad suteikčiau jums dar vieną galimybę pamatyti galimybę, galite kontempliuoti apie tai, ką mes sakėme. Jūs esate patyrėjas. Daugelis jūsų jaučiate: „Ar padariau klaidą, ateidamas į nenatūralią planeta? Kai prisimenu visas kančias, kurias patyriau, visas kančias, kurias mačiau, ar tai buvo klaida? Kodėl tai padariau? Kaip galėjau būti toks kvailas?“ Tačiau tai tebuvo patyrimas. Tai tebuvo patyrimas. Nėra nieko blogo, negali būti nieko blogo patirti patyrimą. Nėra klaidingų patyrimų. Nes bet kuris patyrimas, kurį jūs patiriate, kurį transcenduojate, kuriuo pasinaudojate savo savasties jausmui transcenduoti, tampa laipteliu į jūsų augimą. Patyrėte patyrimus Žemėje, kurių nebūtumėte galėję patirti natūralioje planetoje. Ir to pasekoje, egzistuoja pamokos, kurios buvo išmoktos ir kurios yra saugomos jūsų kauzaliniame kūne, kurių tenai nebūtų, jeigu nebūtumėte įsikūniję nenatūralioje planetoje. Jūsų AŠ ESU Esatis išmoko pamokas, kurių ji nebūtų išmokusi.
Nesakau, kad negalėtumėte pakilti nepatyrę įsikūnijimo nenatūralioje planetoje. Tačiau jūs pasirinkote tai padaryti, ir todėl tai yra galimybė jums, ir patyrimai, kuriuos patyrėte, yra galimybė pasiekti tą suvokimą, kuris yra esminis suvokimas jūsų pakylėjimui. Viskas nepakilusioje sferoje tėra patyrimas. Tai jūsų neapibrėžia. Jūs patiriate patyrimą. Patyrimas nesate jūs. Būtent tai, žinoma, jūs patiriate, kai esate dualizme. Net iki jums pasiekiant 96 Kristiškumo lygmenį, galvojate, kad jūs esate patyrimas. Jūs esate tas patyrimas: „Neįmanoma patirti gyvenimo šioje siaubingoje planetoje kitaip kaip tik aš tai patiriu. Nėra jokio kito būdo reaguoti kaip tik aš į tai reaguoju.“ Na, iš tiesų nėra kito būdo per jūsų atskirąją savastį, tačiau jūs nesate atskiroji savastis. Jūs ja netapote. Todėl galite pasiekti tašką, ir tai yra jūsų Kristiškumo dalis, kai pažvelgiate į Žemės planetą, pažvelgiate į sumaištį, ir sąmoningai nusprendžiate: „Kokios aš noriu patirties visą šį man likusį gyvenimą? Ar noriu toliau patirti tą patyrimą, kurį patyriau iki šiol? O gal noriu nuspręsti patirti visiškai pozityvų, konstruktyvų, gyvenimą patvirtinantį patyrimą šioje planetoje?“
Ir tuomet darote, ką turite padaryti, kad įveiktumėte savastis, kurios jus atitraukia nuo pozityvaus patyrimo, tačiau jums taip pat reikia priimti sprendimą. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad jums reikia susikurti tam tikras struktūras savo prote, kurios jums leidžia patirti pozityvų patyrimą. Jūs galite, aukštesniuose Kristiškumo lygmenyse, pereiti procesą, kuomet, užuot kūręsi savastis kaip reakciją į Žemę, kaip reakciją į sąlygas, su kuriomis susidūrėte, jūs galite sąmoningai ir apgalvotai kurti struktūras savo prote, kurios jums leistų patirti tokį patyrimą, kurį norite patirti. Užuot nesąmoningai kūrę savastis, jūs kuriate savastis sąmoningai, nes matote, kad savastys tiesiog yra būdas patirti gyvenimą Žemėje. Ir tol, kol čia esate, kol jūsų kūnas yra gyvas, kodėl gi nepatyrus tokių patyrimų, kurių norite, užuot patyrus patyrimus, kurių nenorite?
Leiskite tėkmei tekėti
Tai buvo paskutinis mano indėlis. Galbūt daugiau apie tai pakalbėsime. Galbūt kalbėsime visiškai kitomis temomis. Priklausomai nuo to, kaip tekės šios konferencijos procesas, šios konferencijos upė, nežinau, ką kalbės kitas mokytojas, nes tai nėra nulemta iš anksto, kol tai neįvyksta. Matote, mes tekame. Mes skaitome jūsų reakcijas, kolektyvinę sąmonę, vertiname, ką galime duoti tam tikroje konferencijoje. Tačiau galiausiai, kai mokytojas duoda diktavimą, tai tiesiog yra mokytojo sąmonės tekėjimas, įgaunantis specifinių žodžių pavidalą. Tai nėra nulemta iš anksto. Tai nėra suplanuota iš anksto. Tai yra Gyvenimo Upės tekėjimas. Aš tiksliai nežinojau, ką sakysiu, prieš prasidedant šiam diktavimui. Tai gali šokiruoti kai kuriuos žmones, ypač iš ankstesnių dispensacijų, tačiau tokia yra realybė.
Aš esu pakylėtoji būtybė ir aš plaukiu su Gyvenimo Upe. Nemėginu kontroliuoti tekėjimo, priversti jį tekėti tam tikra kryptimi. Šis pasiuntinys sakė, kad kai patiria diktavimą, jis jo nekuria, jis jo nenuspalvina, jis tiesiog leidžia jam per jį tekėti. Tačiau jis galvoja, kad kai mokytojas duoda diktavimą, jis visas tenai aukštai jau būna suplanuotas, tačiau realybėje, aš taip pat leidžiu tėkmei tekėti per mane, ir būtent taip viskas vyksta iki paties Kūrėjo sąmonės. Tai yra spontaniškas šios susietosios kilmės skleidimasis. Negalite planuoti į priekį, nes tiktai situacijai skleidžiantis patiriate, kaip tekėjimas įgija formą.
Tad užsklendžiu jus Galimybių Liepsnoje, kuria AŠ ESU Žemei. Portija, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com