Leiskite šviesai per jus tekėti, kad ir kokie būtų rezultatai
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus per Kim Michaels, 2026 metų kovo 08 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Vilniuje, Lietuvoje: „Padarykime skirtumą neramiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus. Esate girdėję seną pajuokavimą, ką pirmiau norite išgirsti: geras naujienas ar blogas naujienas? Pradėsiu nuo blogos naujienos. Jūs visi mirsite. O dabar gera naujiena. Jūs visi mirsite. Galite net ir iš evangelijų matyti, kad sakiau: leiskite mirusiems laidoti savo numirėlius, ir daviau kitas užuominas apie mirties sąmonėje esančius žmones, tačiau dabar kalbu ne apie tai. Aš čia kalbu apie tai, jog jūs visi žinote, kad kūnas turi savo pabaigą ir kūnas miršta, bet jūs, žinoma, toliau gyvenate, tačiau jūs paliekate kūną, paliekate tą gyvenimą.
Kai paliekate savo kūną
Egzistuoja įvairūs dvasiniai mokymai, taip pat ir budizme, kuriuose yra kontempliuojamas tas faktas, jog jūsų dabartinis gyvenimas baigsis. Ką tai reiškia? Tai, tiesą sakant, reiškia, kad jūs, žinoma, egzistuosite toliau, tačiau kas esate tas jūs, kuris toliau egzistuoja? Ne fizinis kūnas, ir ne daugelis tų būdų, kuriais jūs į save žiūrite šiame gyvenime, kuriais pradėjote žiūrėti į save augdami, kaip buvote, taip sakant, užprogramuoti su tam tikru tapatumo jausmu, paremtu jūsų šeima, jūsų kultūra, jūsų tautybe, jūsų religija, visais šiais išoriniais dalykais.
Visa tai atkris. Yra vertinga tam tikrame dvasinio kelio etape pamąstyti apie tai, kad jūsų dabartinis gyvenimas iš tiesų baigsis, kadangi tarp daugelio kitų dalykų, apie kuriuos galite mąstyti, galite pamąstyti, kad paliksite kūną, paliksite savo gyvenimą. Kai kurie žmonės jus prisimins, galbūt tik jūsų šeima arba artimiausi draugai, galbūt turėjote kažkokias viešas pareigas, ir tuomet jus prisimins daugiau žmonių. Tačiau kai paliksite kūną, tai jums nieko nebereikš, nes jūs judėsite toliau, ypač kadangi esate dvasingas žmogus, jūs paliksite šį gyvenimą ir pakilsite aukščiau; dauguma dvasingų žmonių pakyla į identiteto karaliją, kurioje jie susitinka su savo dvasiniais mokytojais, ir tenai jūs pradedate savo dabartinio gyvenimo apdorojimo procesą, kurio tikslas yra padėti jums nuo jo išsilaisvinti, kad galėtumėte pereiti į kitą gyvenimą arba į savo pakylėjimą. Tai reiškia, kad yra daug dalykų, kuriuos jūs šiuo metu laikote svarbiais, kurie atkris, jums palikus kūną. O tai reiškia, kad jūs dabar galėsite palaipsniui pradėti suvokti, kad daugelis tų dalykų, kurie jums šiuo metu yra svarbūs, jums nebebus svarbūs, kai paliksite kūną. Kai paliksite kūną, jie nustos jums būti svarbūs.
Žinau, kad tai, tam tikru atžvilgiu, gali nuskambėti žiauriai, kadangi turite šeimos narius, kurie vis dar norėtų, kad apie juos galvotumėte palikę kūną. Jie vis dar tebenori būti jums svarbūs. Tačiau bus žmonių, kurie jums buvo artimi šiame gyvenime, kuriuos jūs paliksite, ypač jeigu pakilsite. Bet net jeigu pereisite į kitą įsikūnijimą, neįsikūnysite su visais žmonėmis, kuriuos pažinojote šiame gyvenime. Kūno mirtis, šio gyvenimo pabaiga turi tam tikrą baigtinumą.
Baimė išreikšti savo Kristiškumą
Ir kodėl apie tai kalbu? Na, kokį galingiausią dalyką galite padaryti neramiame pasaulyje, kad padarytumėte skirtumą šiame neramiame pasaulyje? Galite būti Gyvuoju Kristumi įsikūnijime ir išdrįsti išreikšti savo Kristiškumą. Tačiau ar jūs buvote auklėjami šiame gyvenime – ar jūsų gyvenimas, iki kol atradote savo dvasinį kelią, paruošė jus išreikšti savo Kristiškumą? Priešingai, jums visiems buvo įdiegtas šis subtilus jausmas, kaip turėtumėte elgtis ir kaip neturėtumėte elgtis. Ir nėra nė vienos visuomenės, kuri jus ragintų išreikšti savo Kristiškumą.
Todėl per daugelį metų matėme tiek daug dvasios mokinių įvairiuose dvasiniuose judėjimuose, ar jie žinotų apie pakylėtuosius mokytojus ar ne, kurie pasiekia tam tikrą sąmonės lygį, tačiau nedrįsta jo išreikšti, jie nedrįsta jo parodyti išoriškai. O kodėl jie nedrįsta to padaryti? Todėl, kad augdami ir gyvendami savo gyvenimą, kad ir kiek jums dabar būtų metų, jūs perėmėte iš kolektyvinės sąmonės, iš savo aplinkos, šiuos limitus: „O, tai nebūtų derama, tai nebūtų teisinga. Žmonės mane pasmerktų, jie supyktų, aš įžeisčiau žmonių jausmus arba jie pasijustų atsilikę, arba galvotų, kad esu pamišęs.“
Jūs galite turėti savo šios temos variaciją, tačiau prašau jūsų šiuo metu įsivaizduoti, kad išeinate priešais didelę grupę žmonių ir pradedate išreikšti savo Kristiškumą. Kokia jumyse kyla baimė, kad sulauksite į save reakcijos? Jums nereikia apie tai galvoti, aš jūsų prašau greitai su tuo susiderinti. Štai jūs stovite priešais didelę grupę žmonių, išreiškiate savo Kristiškumą. Jie to nepalaiko, ir kokia tuomet jumyse kyla baimė? Ko jūs labiausiai bijote, kas gali nutikti, jeigu išreikšite savo Kristiškumą?
Tai nebebus svarbu
Ir matote, kad ir kokia būtų jūsų baimė, dabar ji jums gali būti svarbi, tačiau kai paliksite savo kūną šio gyvenimo pabaigoje, ji jums nebebus svarbi. Kodėl? Todėl, kad nebebūsite kūne. Nebebūsite kūne, nebebūsite šiame gyvenime.
Daugelis žmonių niekada apie tai nemąstė. Turite išsikūnijusių sielų koncepciją, kurios įstringa, nes negali palikti fizinio kūno ir savo gyvenimo. Tačiau jūs taip pat turite tiek daug ant mirties slenksčio pabuvojusių žmonių patirčių, kai žmonės patiria savo kūno mirtį. Jie palieka kūną, nueina į kažkokią šviesos karaliją, kurioje jaučiasi nepalyginamai geriau, jaučia daug didesnę ramybę, ir daugelis jų nebenori grįžti. Ir ką jūs jausite, būdami dvasingu žmogumi, nejausite, kad kažką būtumėte praradę, palikdami šį gyvenimą. Jūs pakylate į aukštesnį ramybės, pilnatvės ir džiaugsmo lygmenį, kad ir ką apie save galvotumėte, kad ir kokia jūsų šiuo metu būtų psichologija.
Kai paliksite kūną, pakilsite, pavadinkime taip, į malonesnę karaliją. O tai reiškia, kad jūsų baimė, kurią dabar jaučiate dėl savo Kristiškumo išreiškimo, ji tiesiog jums nebus svarbi, nes jau nebebūsite kūne.
Gimimo trauma ir pirmykštė savastis
Ką jie jums gali padaryti? Aš tiesiog duodu jums tai kaip būdą aiškiai parodyti, kokios yra jūsų baimės. Ir jūs, žinoma, galite tai ateityje kontempliuoti. Jūs galite, kaip anksčiau sakėme, paimti užrašų knygutę, užduoti sau šį klausimą, arba vizualizuoti, kad stovite priešais žmonių grupę ir kažkokiu būdu išreiškiate savo Kristiškumą. Kokią galite įsivaizduoti pačią blogiausią reakciją? Tuomet užrašykite viską, kas jums ateina. Ir tuomet, žinoma, galite naudotis mūsų įrankiais ir mokymais apie pasąmonės savastis, nes jūsų baimė dėl reakcijų gali ateiti tik iš pasąmonės savasties. Na ir dabar, labai gali būti, kad ši pasąmonės savastis buvo sukurta ankstesniame gyvenime, kuriame buvote pasmerkti ir pažeminti dėl to, kad išreiškėte kažkokį Kristiškumo aspektą, stojote kažko ginti. Nesakau, kad jūsų baimės nėra tikros, nes jos iš tiesų remiasi jūsų realia patirtimi.
Tai netgi gali ateiti iš gimimo traumos, iš kosminio gimimo traumos ir pirmykštės savasties. Pirmykštė savastis, daugeliui iš jūsų, daugumai jūsų, buvo sukurta situacijoje, kurioje jūs atėjote į Žemę, išreiškėte Kristiškumą, buvote brutaliai pažeminti ir todėl nusprendėte: „Niekada daugiau nebenoriu to patirti.“ Ir todėl pirmykštė savastis, galbūt ji neturi tiksliai tų žodžių, tačiau pirmykštė savastis bijo, kad galite išreikšti savo Kristiškumą, ir ji visaip skatins jus to nedaryti, kadangi pirmykštė savastis tėra kompiuterinė programa, užprogramuota neleisti jums patirti pakartotinio pažeminimo ar šoko. Tačiau, kaip jau anksčiau sakėme, jūs niekada daugiau nebegalėsite patirti tokio paties šoko, kokį patyrėte pirmąjį kartą, nes tai jums buvo staigmena.
Na ir dabar, atvirai kalbant, šioje planetoje jūs buvote taip ilgai, kad ne daug kas jus gali nustebinti. Tikrai nedaug – buvau ten, dariau tai. Ir yra svarbu su tuo susijungti ir suvokti, kad šioje planetoje ne daug kas jus gali nustebinti. Jeigu tai kontempliuosite, ryšitės dirbti su šiomis baimėmis, kaip šis pasiuntinys tai turėjo daryti daug kartų, net iki pradėdamas savo pasiuntinystę prieš tuos daugybę metų, bet tuomet pastoviai nuo to laiko, galėsite pasiekti tašką, kai įveiksite tą jūsų viduje esantį pasipriešinimą išreikšti savo Kristiškumą.
Kristiškumo pasiekimas
Tačiau kad galėtumėte pradėti jį išreikšti, jums, žinoma, iš pradžių jį reikia pasiekti. Turite pasiekti 96 lygmenį ir virš jo, ir būtent dėl to mes, žinoma, davėme tiek daug mokymų, įskaitant kelio į asmeninį meistriškumą kursą, kad padėtume jums tai pasiekti. Ir daugelis jūsų jau esate čia, ar netgi esate nuėję truputį toliau. Kai kurie iš jūsų esate labai arti, tačiau dar nepasiekėte to kritinio taško. Dalykas tas, kad norėdami išreikšti Kristiškumą, turite būti pasiekę tam tikrą sąmonės lygį. Negalite, būdami 48 lygmenyje, perskaityti knygą apie Kristiškumą ir nuspręsti jį išreikšti. O gal galite? Na, tai priklauso nuo to, ką turime omenyje, kalbėdami apie Kristiškumą. Matote, jūs galite išreikšti tam tikrą Kristiškumo aspektą 48 lygmenyje. Tiesą sakant, galite išreikšti tam tikrą Kristiškumo aspektą žemiau 48 lygmens, jeigu esate atviri tirti save ir pakilti, tarkime, iš 30 sąmonės lygmens į 31. Jūs galite išreikšti kitiems tą Kristiškumo aspektą, kad padėtumėte jiems pamatyti 30 lygmenyje esančią iliuziją ir pakilti aukščiau.
Tačiau dalykas, apie kurį mes čia iš tiesų kalbame, kalbėdami apie Kristiškumą, yra, kai pasiekiate 96 lygmenį ir įgyjate sąmoningą ryšį su Kristaus protu.
Tačiau, vėlgi, žodžiai yra žodžiai. Ar tai reiškia, kad sakau, jog neturite ryšio 48 lygmenyje? Ne. Tačiau jūsų ryšys yra silpnesnis, miglotesnis ir nepastovesnis. Kai pasiekiate 96 lygmenį ir išlaikote tą susikoncentravimo į save iniciaciją, Kristaus sąmonė tampa jūsų fonu. Tai nebėra kažkas, su kuo jums reikia susijungti per atstumą. Matote, 95 lygmenyje jūs vis dar galvojate, kad susijungiate per atstumą su Kristaus sąmone. Kai išlaikote tą iniciaciją 96 lygmenyje ir įveikiate koncentravimąsi į save, jūs nebesijungiate su Kristumi. Kristus tampa jūsų fonu, tai tampa normalu.
Tai panašu į tai, tarsi iki 96 lygmens skaitytumėte knygą ir koncentruotumėtės į juodus rašmenis lape. 96 lygmenyje jūsų dėmesio centras pasislenka ir atrandate už raidžių egzistuojantį baltą lapą. Vis dar galite matyti raides, bet dabar jūs matote baltą lapą, ir jis jums parodo kitokią perspektyvą. Kad ir kas bevyktų pasaulyje, kad ir kas bevyktų jūsų gyvenime ir sąmonėje, egzistuoja kitokia perspektyva, nes kas yra šis susikoncentravimas į save, apie kurį mes kalbame?
Tai yra susitapatinimas su kažkuo šiame pasaulyje. Ir 96 lygmenyje jūs leidžiate tam susitapatinimui mirti. Paliekate mirusiems laidoti savo numirėlius. Ir esate pasiryžę ne tik sekti Kristumi, bet esate pasiryžę leisti savo tapatumo jausmui, kaip ne Kristaus būtybės, mirti ir atgimti Kristuje į naują tapatumo jausmą. Tai tėra žodžiai, žinau tai, ir galiu jausti, kad kai kurie iš jūsų nesugebate iki galo susiderinti su šiais žodžiais, ir vis dėlto, 96 lygmenyje ateina momentas, kai jumyse įvyksta pokytis ir jūs pradedate į save žiūrėti nauju būdu, kuomet staiga dalykai, kurie jums buvo svarbūs praeitą savaitę, nebeturi tokios pačios svarbos. Jūs tarsi atsiskiriate nuo to savasties jausmo. Tai nereiškia, kad negalite aktyviai dalyvauti gyvenime. Tai nereiškia, kad negalite turėti šeimos, santykių ir taip toliau. Tačiau tai jūsų neapibrėžia. Niekas Žemėje jūsų neapibrėžia.
Kristiškumo proto įvaizdis
Ką tai reiškia? Na, ką mes matėme per šiuos praėjusius dešimtmečius, arba apie ką mes kalbėjome ankstesnėse dispensacijose, kai kalbėjome apie asmeninį Kristiškumą? Mes matėme, kad daug žmonių padarė du dalykus.
Visų pirma, jie nepažvelgė į save: „Kokią turiu baimę išreikšti Kristiškumą?“ Jie neįveikė psichologinio pasipriešinimo, kurį turi. Tačiau visų antra, jie suformulavo proto įvaizdį, ką Kristiškumas reiškia jiems. Jie paėmė jų dvasiniame judėjime ir mokyme egzistavusią kultūrą, kad ir kokia ji būtų buvusi, ir savo protuose susikūrė šį įvaizdį: „Štai koks turėčiau būti būdamas Kristumi.“ Jūs tuomet galite mėginti, taip sakant, priversti save atitikti tą įvaizdį ir jam paklusti. Tačiau apie kokią aš ką tik kalbėjau savastį, kuri turi mirti, kad galėtumėte įveikti susikoncentravimą į save? Net ir 95 lygmenyje turite tam tikrų šios savasties liekanų – sukurtų kaip reakcija į šį pasaulį – kuomet jūs užsidedate ant savęs proto įvaizdį, kokie jūs tariamai turėtumėte būti. Jūs buvote auginami, kaip sakiau, visuomenėje, kuri neskatina jūsų išreikšti Kristiškumo, tiesą sakant, ji siekia sutrukdyti jums jį išreikšti. Na, tai reiškia, kad prisiėmėte įvaizdį iš išorės, tačiau per savo dvasines studijas galėjote susikurti įvaizdį iš vidaus, ką reiškia būti Kristumi.
Ir tol, kol mėginsite atitikti tą įvaizdį, negalėsite būti Kristumi. Galite apsimetinėti, kad esate Kristus. Galite vaikščioti kaip Kristus, kalbėti kaip Kristus, mąstyti kaip Kristus, jausti kaip Kristus, bet jūs nesate Kristus.
Ryšio užmezgimas su kažkuo už šio pasaulio ribų
Kai jūsų susikoncentravimas į save miršta, jūs galite, kaip kai kurie patyrė, pereiti periodą, kai jaučiate: „Aš esu niekas. Kas aš esu? Nebežinau, kas aš esu. Nebeturiu jokių nuomonių. Dalykai, kurie man buvo svarbūs, nebeturi man tokios pačios svarbos.“ Beveik galite jausti, tarsi gyvenimas išblunka. Jūs beveik tarsi patiriate gyvenimą per rūką, per atstumą. Iš tiesų negalite į nieką įsitraukti, ir tai yra suprantama reakcija, kuriai įveikti gali prireikti šiek tiek laiko. Tai nebūtinai ateina 96 lygmenyje. Tai taip pat gali ateiti aukštesniuose lygmenyse. Tačiau tai gali, kai kuriems iš jūsų, ateiti, kai jūs esate kaip tik tenai – 95, 96 lygmenyse. Atidavėte didžiąją dalį savo susikoncentravimo į save, tačiau ne iki galo. Kai atiduodate tą susikoncentravimą į save, kaip save matėte santykyje su pasauliu, atgimstate į naują tapatumo jausmą, kuriame save matote santykyje su AŠ ESU Esatimi.
96-ame lygmenyje galite neturėti visiškai aiškaus savo AŠ ESU Esaties patyrimo, ir visgi jūs, užuot sieję save su pasauliu, siejate save su kažkuo už pasaulio. Ir tai yra akivaizdus pokytis.
Atrasti ar apibrėžti AŠ ESU Esatį
Bet dabar, būkite atsargūs, kadangi mes taip pat matėme ankstesnius pakylėtųjų mokytojų mokinius, kurie susikūrė savo AŠ ESU Esaties proto įvaizdį. Jūs matote savo AŠ ESU Esatį kaip esančią ten aukštai, toli atsitraukusią nuo jūsų. Tačiau jūs turite proto įvaizdį, kokia ji yra, ypač AŠ ESU judėjime jie turėjo labiau į Dievą panašų AŠ ESU Esaties įvaizdį. Tačiau toks įvaizdis jums iš tiesų sutrukdys susijungti su Esatimi. Nes kas gi iš tiesų nutinka Kristiškume? Ką aš sakiau prieš 2000 metų? „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti, tai Tėvas manyje daro darbus. Kaip girdžiu, taip ir kalbu“, ir taip toliau. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jūs išsilaisvinate nuo įvaizdžių, su kuriais buvote auginami, kaip nebūti Kristumi. Išsilaisvinate nuo įvaizdžių, kuriuos susikūrėte eidami dvasiniu keliu, kaip būti Kristumi.
Tačiau jūs taip pat išlaisvinate ir savo AŠ ESU Esatį nuo įvaizdžių, kuriuos buvote susikūrę dvasiniame kelyje apie tai, kas ar kokia yra AŠ ESU Esatis. O tai reiškia, kad būdami Kristumi, nesate specifinė asmenybė. Neturite specifinių nuomonių. Daugelis mokinių manė, kad kai pasiekiate Kristiškumą, visada turite teisingą požiūrį, turite tiesą kiekvienu klausimu Žemėje, ir galite išreikšti tą tiesą net ir juodai baltomis kategorijomis, – daugelis žmonių taip galvoja. Visada esate teisūs. Tačiau kai iš tiesų pasiekiate Kristiškumą, nesiekiate būti teisūs ar įrodyti, kad kiti žmonės klysta. Neturite iš anksto susikurto įvaizdžio, kokie turėtumėte būti, ką turėtumėte sakyti. Jūs tiesiog leidžiate tekėti. Kai pasiekiate šį 96 lygmenį, yra svarbu kontempliuoti pokytį savo santykyje su AŠ ESU Esatimi. Nustojate į savo AŠ ESU Esatį žiūrėti per atstumą, tačiau jūs taip pat galite kontempliuoti, koks yra jūsų santykis su Esatimi, kuomet iš tiesų galite pasiekti tą tašką, kai leidžiate Esačiai save per jus išreikšti, nežinodami iš anksto, ką ji išreikš. Jūs, taip sakant, siekiate atrasti savo AŠ ESU Esatį, užuot turėję iš anksto susikurtą įvaizdį, sukurtą čia apačioje.
Būkite atviromis durimis – nei daugiau, nei mažiau
Tačiau kaip galite atrasti savo AŠ ESU Esaties individualumą? Yra mokinių, kurie galvojo: „O, kai pasieksiu Kristiškumą, galėsiu aiškiai matyti ten aukštai esančią savo AŠ ESU Esatį.“ Tačiau viskas veikia ne taip, kaip jau anksčiau minėjome. Sąmoningasis AŠ niekada, niekada nepatirs AŠ ESU Esaties per atstumą. Niekada neišvysite savo ten aukštai esančios Esaties, jos individualumo vizijos. Sąmoningasis AŠ gali tik patirti AŠ ESU Esaties individualumą, kai jis yra išreiškiamas per jus ir jūsų keturis žemesniuosius kūnus. Jūs jį patiriate, kai jis yra išreiškiamas. Jeigu galėtumėte iš anksto žinoti, ką ji pasakys, tai iš tiesų nebūtų aukščiausia Kristiškumo išraiška. Kristiškumas iš tiesų reiškia buvimą neutraliu, buvimą atviromis durimis be jokių filtrų. Nesakau, kad galite tai pasiekti 96 lygmenyje, tik sakau, kad galite pradėti suvokti, jog toks yra tikslas, ir vienintelis būdas, kuriuo galėsite palypėti aukščiau, yra pašalindami bet kokius filtrus, kuriuos turite, idant pasiektumėte tašką, kuomet kad ir kas jums benutiktų, jūs būtumėte atviromis durimis – nei daugiau, nei mažiau.
Nes jūs neturite jokios nuomonės apie tai, kaip AŠ ESU Esatis turėtų save išreikšti. Jums užtenka stebėti, kaip ji atsiskleidžia. Ir jeigu iš tiesų norite padaryti skirtumą neramiame pasaulyje, tai yra būdas padaryti patį didžiausią skirtumą, kokį tiktai galite padaryti. Bet matote, kad galėtumėte iš tiesų tai padaryti, tai pasiekti, tai nėra kažkas, ką jūs darote, tai yra kažkas, kam jūs leidžiate atsiskleisti.
Kristus niekada nepaklus
Vėlgi, yra vertinga apie tai mąstyti. Įsikūnijime jums likęs laikas yra ribotas. Ir šis įsikūnijimas yra unikali galimybė jums išreikšti Kristiškumą. Ir todėl galite pasiekti tašką, kai priimate šį pokytį. Tai nėra sprendimas, kurį padarote išoriniu protu, tačiau jūs priimate tą pokytį, kuriame suvokiate: „Man likęs laikas yra ribotas, kodėl gi neišnaudojus jo iki galo? Kodėl turėčiau jaudintis, kas nutiks, ką kiti žmonės pagalvos, ar jie pasijaus įžeisti ar ne? Kodėl man tai turėtų būti svarbu? Kodėl neturėčiau sakyti, per man likusį laiką, kad tiesiog noriu būti atviromis durimis ir išreikšti viską, ką mano AŠ ESU Esatis nori išreikšti. Noriu būti tikras, kad kai paliksiu šį kūną, viskas, kas galėjo būti išreikšta šioje situacijoje, buvo išreikšta. Tebūnie kas bus.“
Turite populiarų posakį: velniui čia rūpi. Bet galėtume sakyti: „Kristui čia rūpi.“ Kodėl Kristui turėtų rūpėti žmonių reakcijos? Nes kas yra Kristus? Kas yra Kristus? Tai yra tai, kas padeda žmonėms transcenduoti jų dabartinį savasties jausmą. Štai kodėl, kaip anksčiau sakėme, jeigu Kristus paklustų žmonių proto įvaizdžiams, kaip Kristus galėtų padėti jiems transcenduoti jų dabartinį savasties jausmą, kuris projektuoja tuos įvaizdžius ir lūkesčius? Kristus, jau pagal apibrėžimą, negali paklusti jokiai visuomenei. Yra visiškai nesvarbu, kas tai yra. Kristus niekada nepaklus. Na ir dabar, būkite atsargūs. Tai nereiškia, kad Kristus visada užims priešingą poziciją. Kristus neįsitraukia į dualistinę kovą su tais, kurie yra dualistinėje proto būsenoje. Kristus nemėgina įrodyti, kad jie klysta, ar įrodyti, kad pats yra teisus. Tačiau jis nepaklūsta.
Šis pasiuntinys prieš daugelį metų sėdėjo Summit Lighthouse koplyčioje ir klausėsi neformalaus pokalbio su pasiuntine Elizabeth Clare Prophet. Ir ji pasakė, iš tiesų pilnai sąmoningai nesuvokdama to, ką sako, kad nors jie turi šią labai dvasingų žmonių bendruomenę, jeigu Kristus įeitų į šią bendruomenę, jis būtų persekiojamas. Ir jis atkreipė į tai dėmesį. Nes čia jūs matote bendruomenę, kurioje iš tiesų yra kalbama apie Kristiškumą, tačiau jie turėjo proto įvaizdį, tiek individualiai, tiek kolektyviškai, ką reiškia būti Kristumi. Jie manė, kad jeigu Kristus įeitų į jų bendruomenę, Kristus paklustų įvaizdžiui, kurį jie turėjo susikūrę apie tai, kas yra Kristiškumas. Bet kaip Kristus tuomet galėtų padėti jiems transcenduoti jų dabartinį savasties jausmą, kuris nebuvo Kristiškumo lygmenyje? Jūs būtumėte, o tiksliau, žmonės, kurie buvo Summit Lighthouse nariai, šokiruoti, jeigu suvoktumėte, kiek mažai žmonių Summit Lighthouse buvo priartėję prie 96 lygmens, nors daugelis žmonių manė tai pasiekę.
Matote, kad ir kokia būtų bendruomenė, kad ir kokia būtų kolektyvinė sąmonė, kad ir kokius įvaizdžius žmonės turėtų apie Kristų, Kristus niekada nepaklus, kadangi tuomet Kristus negalėtų padėti jums transcenduoti jūsų dabartinio savasties jausmo. Tiesą sakant, galėtume sakyti, kad jeigu būtumėte 144 sąmonės lygyje ir jums būtų likusi tik viena iliuzija, ir aš tuomet pasirodyčiau jums kaip Kristus iš pakylėtojo lygmens, aš nepaklusčiau tam įvaizdžiui. Nes kaip tuomet galėčiau padėti jums jį transcenduoti? Todėl yra nepaprastai svarbu suvokti, kad jūs iš tiesų, kai išlaikote tą iniciaciją, paleisdami susikoncentravimą į save, jūs iš tiesų įkūnijate Kristiškumą. Jūs esate Gyvasis Kristus įsikūnijime, tačiau nesate pilnai pasiekę to, kuo galėtumėte būti. Todėl turite pastoviai tirti save, tirti savo psichologiją ir ieškoti to, ką jums reikia transcenduoti. Po vieną dalyką vienu metu, žinoma. Mes jūsų neprašome peršokti iš 96 lygmens į 144 lygmenį. Bet matote, jeigu 96 lygmenyje neišreikšite savo Kristiškumo, negalėsite perkopti to lygmens. Vis dar galite kažką pasiekti, bet jeigu vis dar norėsite likti pasislėpę nuo pasaulio, negalėsite peržengti to lygmens.
Nes kas yra Kristiškumas? Tai yra, kad esate tėkmėje iš aukščiau į žemiau, iš savo AŠ ESU Esaties ir pakylėtųjų mokytojų, per jūsų esybę į šį pasaulį. Ir ši tėkmė reikalauja iš jūsų palaipsniui paleisti visus įvaizdžius, bet kokį savo turimą savasties jausmą, nuo 96 iki 97, iki 98 ir taip toliau. Tai yra nuolatinis procesas, kol tampate pasiruošę pakilti. Nėra jokio galutinio Kristiškumo lygmens, jokio galutinio Kristiškumo išreiškimo.
Nusileidimas į inkarnaciją Kristumi
Jums gali būti naudinga, kai pasiekiate šiuos lygmenis, kontempliuoti šią Inkarnacijos koncepciją, ir tai pareikalaus nedidelio pokyčio, nes ką mes jums sakėme? Jūs atradote dvasinį kelią, galbūt 48-ame lygmenyje, galbūt aukštesniame lygmenyje šiame gyvenime, ir jūs jį atradote, tačiau galiausiai vienu metu praeityje pasiekėte tą 47-ą lygmenį, pamatėte tenai esančią iliuziją, atkūrėte ryšį su kažkuo už jūsų proto ribų, ir štai tuomet pradėjote dvasinį kelią, pasiekdami vis didesnį suvokimą, su kuo jūs esate susiję, eidami į vienovę su tuo, su kuo esate susieti. Ir galėtume sakyti, kad vienovė yra pasiekiama 96-ame lygmenyje, tačiau tai nėra išbaigta vienovė, bet bent jau tai yra sąmoningas savo Esaties suvokimas, kaip sakiau, balto lapo, egzistuojančio už raidžių, parašytų jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose.
Ir 96-ame lygmenyje jūs tuomet turite potencialą priimti inkarnaciją, tačiau tam yra reikalingas pokytis, nes norint užkopti iki to 96-o lygmens, į ką yra sukoncentruotas jūsų dėmesys? Į kopimą vis aukščiau ir aukščiau. Jūs kopiate aukščiau, kaip sakėme, nuo 48-o iki 96-o, ir tai yra panašu į šios raketos kūrimą, kuri jus gali iškelti virš gravitacinės masinės sąmonės traukos. Jūs kylate aukštyn, ir viskas jūsų prote yra nukreipta į kilimą aukštyn, aukštyn, aukštyn, aukštyn. Tačiau ką nori daryti Kristus? Jis nori nusileisti žemyn, ateiti žemyn. Ateiti kur? Į inkarnaciją. Kristus nori būti išreiškiamas pasaulyje, kad galėtų padėti išlaisvinti žmones. Tačiau kadangi egzistuoja laisvos valios įstatymas, Kristus privalo būti išreiškiamas per esančiuosius įsikūnijime, kurie pasiekė tą Kristiškumo lygmenį.
Štai kodėl 96-ame lygmenyje, kaip sakiau, jūs iš tiesų nebegalite augti, koncentruodamiesi tik į kilimą aukštyn. Galėtume sakyti, kad žemiau 96 lygmens, jūs galite eiti, paimti kelią, paimti asmeninio meistriškumo kursą, ir galite kilti nuo vienos pakopos ant kitos, tačiau jūs vis dar tebesate susikoncentravę kilti vis aukščiau ir aukščiau. Tačiau negalite sakyti: „Aha, aš koncentruojuosi į perėjimą iš 96-o lygmens į 97-ą lygmenį. Kokia čia yra iniciacija? Mokytojai, kada jūs duosite kelio į asmeninį meistriškumą tęsinį, kuris mane išvestų iš 96-o lygmens į 97-ą ir toliau, iki pat 144-o lygmens? Prašau, duokite man visas tas knygas, kad galėčiau jomis sekti žingsnis po žingsnio.“ Bet matote, viskas veikia ne taip, kadangi 96-ame lygmenyje, kad galėtumėte pakilti aukščiau, turite apgręžti savo intencijos kryptį. Jūs, vėlgi, negalvojate, kad iš čia turite kilti aukštyn, jūs taip pat negalvojate, kad turėtumėte leistis žemyn, jūs tik galvojate, kaip galėtumėte būti atviromis durimis Kristui išreikšti save. Ir kaip sakiau, Kristus nori nusileisti pas žemesniuose sąmonės lygmenyse esančius žmones ir duoti jiems kažką, kas galėtų jiems padėti pakilti į sekantį lygmenį.
Kaip pasiekti žmones, kurie su jumis gali atrasti bendrumą
Ir tai priklausys nuo jūsų individualios kilmės. Su kokiais kitais žmonėmis užaugote, netgi ne šiame gyvenime, bet kituose? Kaip pasiuntinys keletą kartų sakė, jis žino, kad yra žmonių, su kuriais jam sunku užmegzti ryšį, nes jo patirtis yra kitokia nei jų. Jis, pavyzdžiui, nepatyrė itin žiaurios vaikystės, priklausomybių, sunkių traumų ar ko nors panašaus. Tačiau daugelis jūsų tai patyrėte. Ir būtent dėl to Kristus gali išreikšti kažką per jus, ko jis negali išreikšti per šį pasiuntinį. Jūs visi turite individualų Kristaus potencialą pasiekti kai kuriuos žmones, kurie gali su jumis rasti bendrų dalykų, nes jie gali matyti, kad jūs patyrėte tą patį ką ir jie. Štai kodėl mes jūsų neprašome nusileisti iki jų sąmonės lygmens, bet prašome, kad pradėtumėte koncentruotis: „Kaip galėčiau padėti kitiems?“ Galime sakyti, kad nuo 48-o iki 96-o lygmenų jūs augate ignoruodami kitus, ignoruodami kolektyvinę sąmonę, ir sakydami: „Esu pasiryžęs kilti aukščiau, net jeigu kiti žmonės nenori kilti.“
Kai išlaikote tą iniciaciją 96-ame lygmenyje, jums nebereikia koncentruotis į augimą iš 96-o į 97-ą lygmenį. Jūs koncentruojatės į pagalbą kitiems, ir tuomet koncentruojatės į tai, kokia jumyse kyla reakcija, kai padedate kitiems? Ar jumyse kyla kažkokia reakcija? Tuomet jūs į tai susitelkiate, suvokiate, kad tai yra dar viena savastis, jūs ją paleidžiate, ir šitaip jūs pakylate į aukštesnį lygmenį virš 96-o. Jūs, taip sakant, mokotės darydami, mokotės išreikšdami, mokotės padėdami kitiems, padedate sau padėdami kitiems, siekiate pakelti visumą, nes būtent tokia yra Kristaus esmė.
Kelti visumą ar save?
Matote, Kristus nėra susikoncentravęs į save, Kristus yra susikoncentravęs padėti kitiems, kelti visumą, ir jeigu neatliksite to pokyčio 96-ame lygmenyje, jūs tuomet iš tiesų galite pradėti leistis žemyn nuo 96-o lygmens, kadangi vis dar tebesate susikoncentravę į save, ir dabar jūs naudojatės visais tais, kaip galėtume tai pavadinti, pasiekimais, ryšiu, kuri turite su Kristaus šviesa, savo, kaip pažengusio dvasios mokinio, įvaizdžiui patvirtinti. Ir jūs netgi galite nusileisti žemiau 48 lygmens su tokiu požiūriu, tapdami netikru mokytoju, teigiančiu, jog turi kažkokius gebėjimus, tačiau jūs visa tai tebedarote tik dėl savęs, vien tam, kad išaukštintumėte save. Ir ateina toks momentas, kai būnate iššvaistę visą šviesą, kurią buvote sukaupę kopdami aukštyn, ir dabar jums reikia pasekėjų, kurie jus garbintų kaip ypatingą guru, kad galėtumėte iš jų gauti energiją, kaip matote daugybę tokių Naujojo Amžiaus guru, ir daugybę guru iš Rytų, kurie yra tokioje situacijoje.
Jie neatidavė šio susikoncentravimo į save, jie siekė išplėsti tą savo kaip pažengusių dvasios mokinių savivaizdį. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad nėra nieko blogo jums susikurti įvaizdį, kopiant aukštyn link 96 lygmens, kad esate pažengęs dvasios mokinys, tai yra kaip ir neišvengiama, tokia yra verslo darymo kaina, kaip galėtume sakyti, tačiau ateina momentas 96 lygmenyje, kai vienintelis būdas įveikti susikoncentravimą į save yra atiduoti tą įvaizdį, kurį buvote susikūrę apie save, kad ir koks jis būtų, kad ir kaip jūs save matytumėte, ką jūs pasiekėte, kokie pažengę jūs esate, turite tai atiduoti, atiduoti ir suvokti: „Maniau, kad susikūriau šį pažengusį dvasinį aš, o tai reiškia, kad galiu kažką padaryti su tuo aš.“ Ir jūs galite, tačiau negalite būti Kristumi su tuo aš, būtent dėl to turite pasiekti tą tašką, kai sakote: „Esu pasiruošęs tai atiduoti, kad galėčiau sekti Kristumi, o kas gi man, aš seku tavimi.“ Ir turite pripažinti: „Maniau, kad galiu kažką padaryti su šiuo aš, ir aš, žinoma, galiu kažką padaryti šiame pasaulyje, kadangi esu toliau pažengęs už žmones, kurie yra 48-ame lygmenyje ar žemiau, tad iš tiesų galiu eiti į pasaulį ir apsiskelbti, kad esu guru, ir pritraukti pasekėjus.“ Ir jūs galite tai padaryti, tačiau palaipsniui prarasite savo ryšį su Kristaus protu.
Todėl, tam tikru atžvilgiu, jūs galite kažką padaryti per tą aš, tačiau kitu atžvilgiu – „pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti“, nieko, nes daro Kristus, nes Kristaus darymas iš tiesų yra Kristaus buvimas. Nėra taip, kad Kristus nori kažką padaryti, kad jis nori pakeisti kitus žmones, pasiekti specifinį rezultatą. Kaip kiti mokytojai apie tai kalbėjo: Kristus yra. Kristus nėra susijungęs su gyvenimo tėkme, Kristus yra gyvenimo tėkmė. Jis tiesiog nori būti išreiškiamas, jis tiesiog nori tekėti, ir jeigu atsiranda kliūtis, jis ją apiplaukia, tad Kristus neturi fiksuoto įvaizdžio, kas turėtų įvykti pasaulyje, kas turėtų įvykti su kitais žmonėmis. Jūs tiesiog koncentruojatės leisti tėkmei tekėti per jus, kad ir kokią formą ši tėkmė įgytų, ir kad ir koks būtų rezultatas, jūs koncentruojatės tik į vieną dalyką – tėkmės išsaugojimą, tėkmės išplėtimą.
Kurti savo savivaizdį ar būti atviromis durimis
Matote, kai koncentruojatės į save, galvojate, kad jeigu eisite ir išreikšite savo Kristiškumą, savo dabartiniame sąmonės lygyje, jūs tai darote savo savivaizdžiui patvirtinti ir susikurti, jūs tai iš tiesų darote ne tam, kad padėtumėte kitiems žmonėms. Galite galvoti, kad norite padėti kitiems žmonėms, tačiau jūs iš tiesų tai darote, nes norite susikurti savo savivaizdį. Kai tai paleidžiate, kai leidžiate tam mirti, nebesikoncentruojate į rezultatus, nebesikoncentruojate keisti kitus žmones, nes nesikoncentruojate į savo proto būsenos keitimą, į savo savivaizdžio keitimą per kitus žmones. Jūs netgi nesikoncentruojate į savo savivaizdžio keitimą.
Jūs save laikote atviromis durimis, jūs leidžiate Kristui per jus tekėti. Jeigu tai padeda kitiems žmonėms, jūs, žinoma, tuo mėgaujatės, jums tai teikia džiaugsmą, tačiau jeigu tai nepadeda kitiems žmonėms, nepasiduodate nusivylimui. Galime į tai pažvelgti kitu būdu. Mėginu jums čia duoti skirtingas perspektyvas, kad kai kurie iš jūsų galėtumėte pamatyti, ko nepamatėte pirmąjį kartą, kai tai paaiškina. Kai kurie iš jūsų sakysite, kad kartojuosi, bet ar tikrai? O gal tiesiog padedu skirtingoms žmonių grupėms tai pamatyti, nes jiems to reikia iš skirtingų perspektyvų? Tad galėtume sakyti, kad jeigu turite įvaizdį, kaip turėtumėte išreikšti savo Kristiškumą, jūs taip pat turėsite įvaizdį, kaip kiti žmonės turėtų į tai reaguoti. Štai kodėl jūs turite, kaip sakiau, baimę, kas nutiks, jeigu išreikšite savo Kristiškumą, kad jie gali jus pasmerkti arba jus pažeminti. Tačiau kai įveikiate tą baimę, jūs vis dar galite turėti įvaizdį, kaip tariamai turėtumėte padėti kitiems žmonėms, kaip jie tariamai turėtų į tai reaguoti, kaip jie turėtų į jus žiūrėti, kad jūs esate ypatingi, kad jiems padedate, kad esate tas ir esate anas.
Tėkmės išsaugojimas ir išplėtimas
Pavyzdžiui, kaip pasiuntinys vakar sakė, jis atėjo į Žemę su šiuo princo ant balto žirgo sindromu, tad jūs galite į save žiūrėti, kad išreiškiate savo Kristiškumą, kad žmonės į jus turėtų žiūrėti kaip į princą ant balto žirgo. Aš turėjau labai panašų požiūrį, kai atėjau į Žemę, tik mano baltas žirgas buvo baltesnis už pasiuntinio baltą žirgą. Ateina momentas, kai leidžiate tai savasčiai mirti, tam koncentravimuisi į save, ir dabar jūs tiesiog leidžiate Kristui per jus tekėti nevertindami rezultatų. O ką tai reiškia?
Nestabdote tėkmės. Matote, kai bijote, kad galite būti nužudyti, jeigu išreikšite savo Kristiškumą, galite nuspręsti sustabdyti tėkmę, kad išvengtumėte nužudymo. Jeigu turite specifinį įvaizdį, kaip turėtumėte padėti kitiems žmonėms ir kaip jie turėtų reaguoti, taip pat galime sakyti, kad jeigu negaunate reakcijos, sustabdote tėkmę, turite rasti kitą būdą, kad galėtumėte gauti rezultatus. Tačiau kai leidžiate tam susikoncentravimui į save mirti, jūs tiesiog atsiveriate tėkmei ir suvokiate, jog kad ir kokie būtų rezultatai, ar jie padeda žmonėms ar ne, kaip jūs tai matote, pagrindinė jūsų kaip Kristaus užduotis yra išsaugoti ir išplėsti tėkmę. Niekada neleidžiate tėkmei sustoti. Niekada neleidžiate niekam Žemėje sustabdyti tėkmės. Kas yra antikristas? Tai yra šio pasaulio jėga, šio pasaulio princas, kuris darysi viską, ką gali, kad neleistų Kristui būti išreikštam šiame pasaulyje. Nužudydamas visus vyriškos lyties kūdikius, gimusius per praėjusius metus, kad tik neleistų Kristui gimti. Užgrobdamas krikščionių bažnyčią ir sukurdamas Romos katalikų bažnyčia, kuri išaukštino Jėzų iki vienintelio Dievo sūnaus statuso, idant niekas negalėtų jo laikyti pavyzdžių ir nedrįstų išreikšti Kristiškumo, kurį jis pademonstravo.
Kad ir ką jie jums darytų asmeniškai, jie projektuos ant jūsų: „Neišreikšk savo Kristiškumo“. O jeigu išdrįsite tai padaryti, jie ant jūsų projektuos, kad jūsų Kristiškumo išreiškimas turėtų atitikti puolusių būtybių, antikristo apibrėžtą standartą. O jeigu tai neatitinka to standarto, jūs turėtumėte nustoti išreikšti savo Kristiškumą. Tačiau jūs sakote: „O kas gi man? Aš tiesiog būsiu.“ Ir todėl ateina tas momentas, kai nesitikite jokio konkretaus rezultato iš savo Kristiškumo išreiškimo. Nes pagrindinis rezultatas yra Kristiškumo išreiškimas, kad šviesa teka, kad žodžiai teka, o ne rezultatas.
Kristiškumo alfa ir omega
Kaip jau anksčiau sakiau, galite pažvelgti į tai, kaip baigėsi mano misija, mirus mano kūnui ant kryžiaus, ir sakyti: „Šitas Jėzus visiškai susimovė. Vos keli žmonės jį pastebėjo, tačiau net ir jie buvo taip stipriai nuliūdę, kai jis mirė. Net ir jo mokiniai nežinojo, ką daryti.“ Buvo tamsos jėgų, kurios sakė: „Cha! Atsikratėme juo ir nieko jis nepasiekė.“ Bet matote, visa tai yra tik todėl, nes kaip šio pasaulio princas iš viso sugebėtų suvokti, kas yra Kristus?
Jis visada koncentruojasi į rezultatus ir sąlygas. Jis nesugeba suvokti, kad galite tiesiog išreikšti šviesą.
Tad yra du Kristiškumo aspektai. Vienas yra alfa. Jūs tiesiog leidžiate šviesai tekėti. Omega yra, kad nukreipiate šviesą tekėti į specifines sąlygas, su kuriomis esate pažįstami dėl to, iš kur esate kilę. Kaip sakiau, galbūt galėjote užaugti su žmonėmis, kurie turėjo tam tikrą problemą. Todėl jūs leidžiate savo Kristiškumui tekėti į pagalbą šiems žmonėms. Ir, žinoma, iš tiesų galite susikoncentruoti į specifinį žmogų, kurį pažinojote daug metų, ir siekti jam padėti. Bet net jeigu jis į tai nereaguos, jūs nesustabdote savo Kristiškumo išreiškimo. Jūs tiesiog pereinate prie kitų žmonių. Visada yra kitų žmonių, kuriems galite padėti.
Kai kuriems iš jūsų, Kristiškumo išreiškimas gali reikšti iššūkio metimą tam tikriems valdžios atstovams pasaulyje. Matėte, kaip mečiau iššūkį rašto aiškintojams ir fariziejams. Tai taip pat yra būdas išreikšti Kristiškumą. Tačiau būkite su tuo atsargūs, nes tai yra slidu. Nes, vėlgi, galite būti įtraukti reaguoti į šiuos žmones, kadangi dažnai jie jums priešinsis. Jie jus žemins. Jie sieks jus išjuokti. Bet matote, Kristui nereikia gintis. Būtent tokią aš parodžiau pamoką, kai leidausi suimamas, nuteisiamas ir nukryžiuojamas.
Leiskite šviesai tekėti
Kristus tiesiog nepaliauja išreikšti šviesos. Tai nereiškia, kad turite būti fiziškai nukryžiuoti ar fiziškai nužudyti. Tačiau Kristus tiesiog leidžia šviesai nesiliauti tekėti. Čia gali būti įvairių situacijų. Kartais galite norėti įsitraukti į diskusiją su žmonėmis, kuriems siekiate padėti. Tačiau jūs tai darote neturėdami jokio išankstinio lūkesčio, koks turėtų būti rezultatas. Neturite jokio prisirišimo, kaip sako Buda, prie baigties. Darote teisingą veiksmą, tačiau nesate prisirišę prie veiksmo rezultatų. Tam tikra prasme, darote nedarydami. Žvelgiant iš išorinės perspektyvos, atrodo, kad esate įsitraukę į tą diskusiją, tačiau nesate su ja susitapatinę. Nesate prisirišę prie baigties. Ir todėl, kad ir kokia būtų diskusijos baigtis, jūs neleidžiate, kad tai sustabdytų tekėjimą per jus.
Tiek daug žmonių pakylėtųjų mokytojų arba dvasinėse organizacijose galvojo, vėlgi, kad Kristiškumas yra ši aukščiausia būsena, ir kai ją pasiekiate, esate pilnai Kristus. Tačiau Kristiškumas reiškia buvimą atviromis durimis tėkmei iš aukščiau, iš Kristaus proto, iš pakylėtosios sferos – visų tų, kurie pakilo prieš tai ir sukūrė tą Gyvenimo Upę. Kristiškumas yra pasiekiamas, kai tam tikru laipsniu atsiveriate tai tėkmei per save. Kristiškumas yra išsaugomas, niekada nesustabdant tėkmės, atveriant duris plačiau, kad per jus galėtų vykti didesnis tekėjimas. Tai yra niekada nesibaigiantis procesas, tol kol būsite įsikūnijime, tiesą sakant, ir po to, tačiau tai dabar nėra mūsų rūpestis. Padarykite skirtumą neramiame pasaulyje. Būkite Kristumi. Nepaliaukite būti Kristumi. Tiesiog leiskite, kad tai per jus tekėtų, kad ir kokie būtų rezultatai.
Egzistencinis Kristaus iššūkis
Na ir dabar, jūs galite būti žemesniame sąmonės lygyje, žemiau 96 lygmens, ir galite nebūti pasiruošę šiai iniciacijai, apie kurią kalbu. Tačiau vis tiek galite kalbėti savo šaukinius ir invokacijas. Galite leisti šviesai per juos tekėti. Ir net jeigu nematote fizinių rezultatų, kuriuos norėtumėte pamatyti, tokius kaip karo pabaigą ar kad ir kas tai būtų, neleidžiate sau pasiduoti nusivylimui.
Neleidžiate, kad tai jus sustabdytų. Jūs toliau leidžiate šviesai tekėti, nes leisdami šviesai tekėti jūs augate. Ir tik dar vienas dalykas. Kristus susiduria su egzistenciniu iššūkiu. Egzistencinis iššūkis yra, kad Kristus yra Vienas protas, nepadalintas protas. Ir Kristaus vaidmuo yra padėti žmonėms sugrįžti į vienovę. Tačiau žmonės, kuriems reikia sugrįžti į vienovę, žinoma, nėra vienovėje. Ir todėl jie nepatiria vienovės. Kristus tai patiria, tačiau žmonės, kuriems Kristus turi padėti, to nepatiria. Kaip Kristus gali jiems padėti? Vienas iš būdų Žemėje yra per žodžius, žodžiais išreikštus mokymus. Nes matote žmogų, kuris nesugeba savo prote susiderinti su Kristumi, su Kristaus protu. Egzistuoja atotrūkis. Ir kadangi egzistuoja laisva valia, Kristaus protas negali priversti to žmogaus patirti Kristaus proto. Žmogus privalo pasirinkti paleisti tam tikrą iliuziją, kad galėtų patirti kažkokią Kristaus proto išraišką. Kristus tam žmogui gali tik duoti tam tikrą žodinę išraišką, kad žmogus galėtų bent jau priimti tuos žodžius, ar galbūt netgi gali pademonstruoti tam tikrus stebuklus, kaip aš tai padariau prieš 2000 metų, tačiau kaip sakėme, tai iš tiesų nėra tai, ką Kristus darys šiandien.
Tačiau Kristus, pavyzdžiui, gali kalbėti tam tikru būdu, nešdamas tam tikrą šviesą už žodžių. Ir vis dėlto, daugeliui žmonių vienintelis būdas jiems padėti yra žodžiai. Tad štai jūs čia, Kristaus protas patiria vienovę. Tačiau kaip išreiškiate vienovę per žodžius tiems, kurie to nepatiria? Ar galite taip gerai apibūdinti obuolio skonį, kad žmogus, perskaitęs tą aprašymą, patirtų obuolio skonį? Galbūt jūs galite duoti tokį gerą aprašymą, kad žmogaus burnoje pradėtų kauptis seilės, tačiau jis vis tiek nepatirs obuolio. Tačiau jūs galite duoti aprašymą, kuris paskatins žmogų užsinorėti pačiam tai patirti, ir todėl jis dabar darys tai, ką turi daryti, kad tai patirtų. Bet iššūkis yra – kas yra dualistinė sąmonė? Kas yra atskirties iliuzija? Tai yra, kaip jau anksčiau sakėme, kad naudojatės konceptualiu protu patyrimui savo prote susikurti.
Kai kuriems galite padėti, kitiems – negalite
Kai save laikote susieta būtybe, bendrakūrėju, naudojatės savo protu sukurti kažką tuose rėmuose, per kuriuos matote savo ryšį. Jūs bendrakuriate, nes dirbate su jau čia esančia kūrinija. Atskirtyje ir dualizme galvojate, kad jūsų protas gali sukurti realybę, užuot susijungęs su realybe, kurios nesukūrėte ir negalėtumėte sukurti. Esminis Kristaus iššūkis yra padėti žmonėms suvokti, kad tai, ką jų protai sukūrė, nėra tikra, nors jie tai patiria kaip visišką tikrovę. Tai yra esminis Kristaus iššūkis. Ir kai pradėsite išreikšti savo Kristiškumą, patirsite tai, ką patyriau aš keletą kartų per savo misiją ir apie ką aš netgi keletą kartų kalbėjau, dažnai jausdamas tam tikrą neviltį, nes žmonės į tai nereagavo. Ir mačiau, kad daug žmonių turėjo norą. Žiūriu į jus čia. Jūs visi norite pakilti aukščiau. Kai kurie iš jūsų tai suvokiate, kai kurie nesuvokiate. Aš, žinoma, norėčiau, kad jūs visi tai suvoktumėte, ir jūs jausitės taip pat, kai pradėsite išreikšti savo Kristiškumą. Kai kuriems žmonėms galite padėti, kitiems – negalite, tačiau iš tiesų norėtumėte padėti visiems.
Netgi gali būti, kad susikūrėte savastį, prieš ateidami į Žemę, kuomet galvojote, kad turėtumėte sugebėti visiems padėti, o jeigu negalite, tai reiškia, kad jums kažko stinga. Turite pasakojimus evangelijose, kad aš praleidau 40 dienų dykumoje, ir po to buvau gundomas velnio. Tačiau tenai aprašyti gundymai nėra tikri gundymai, kadangi tikrasis velnio gundymas yra panašus į tai, kai Maros demonai metė iššūkį Budai. Pasiekėte kažką tokio, kas taip toli peržengia daugumos žmonių Žemėje turimą supratimą, kad niekas nesugebės jūsų suprasti.
Pasitrauk nuo manęs, Šėtone
Kai pasiekiate tą Kristaus proto patyrimą, patiriate kontrastą tarp to, ką turėjote prieš tai, ir ką turite dabar, ir matote kontrastą, kur yra žmonės ir kur esate jūs. Ir velnias iš karto gundys jus sakyti: „O, niekada nesugebėsi padėti jiems įveikti to atotrūkio. Jie nesugebės to suvokti. Kad ir ką besakytum, jie to nesupras.“ Ir tuomet jūs einate ir išreiškiate savo Kristiškumą, ir kai kurie žmonės to nesupranta, jie į jus žiūri tuščiu žvilgsniu, arba užduoda klausimą, po klausimo, po klausimo, ir tai jums rodo, kad jie iš tiesų nieko nesuvokė. Jie tiesiog mėgina tai suprasti intelektualiai. Jie yra panašūs į rašto aiškintojus ir fariziejus.
Ir tuomet velnias pakužda jums į ausį: „Matai, tai beprasmiška. Beprasmiška būti Kristumi Žemėje. Aš jau juos pagavau. Nesugebėsi jų išlaisvinti.“ Egzistuoja du būdai į tai atsakyti. Visų pirma: „Aš nesu darytojas. Aš tiesiog leidžiu tėkmei tekėti. Nesu prisirišęs prie to, ar jie bus išlaisvinti ar ne.“ Tačiau kitas dalykas yra pažvelgti velniui tiesiai į akis ir tarti: „Tai tu pripažįsti, kad aš pasiekiau Kristiškumą. Kaip po velnių tai įvyko? Nes jeigu aš galėjau pasiekti Kristiškumą, vadinasi, gali ir kiti. Ir jie, tiesą sakant, galėtų tai pasiekti greičiau, jeigu mane matytų kaip pavyzdį. Tai apie ką tu čia kalbi? Pranyk. Pasitrauk nuo manęs, Šėtone, nes tu esi man papiktinimas. Tu mąstai ne tai, kas iš Dievo, kad visa gyvybė yra viena, o tai, kas iš žmonių.“
„O, viskas yra atskira ir niekada negalėtų būti kitaip“ – yra puolusių būtybių iliuzija, kad jos sukūrė amžiną atsiskyrimo nuo Vieno proto būseną. Tai yra tarsi rašytojas, kuris pradeda rašyti ant balto popieriaus lapo, parašo poemą ir galvoja, kad visam laikui pakeitė baltą lapą, sunaikino baltą lapą. Nes niekas nesugebės žiūrėti į tą lapą ir nesikoncentruoti į raides bei jų reikšmę. Niekas nesugebės pažvelgti už žodžių ir matyti balto lapo. Tačiau jūs galite. Kristus gali. Kristus nieko nelaiko amžinu.
Jūs mirsite. Koks gi jums skirtumas, jeigu žmonės jus pasmerks per paskutinius jūsų gyvenimo metus, jeigu jie pasmerks jūsų Kristiškumą, jeigu jie nesureaguos į jūsų Kristiškumą. Bent jau galėsite sakyti: „Leidau tėkmei tekėti per mane per man likusį laiką. O kas gi man? Aš visada būsiu.“
Mėgavimasis bendravimu su Jėzumi
Ankstesnėse dispensacijose mokiniai dažnai tikėjo, kad mes esame ten aukštai esančios šios labai prakilnios būtybės, ir kad diktavimas yra labai, labai ypatingas, nes mes ateiname iš šio didelio atstumo ir išreiškiame save per pasiuntinį. Ir todėl esame nepajudinami. Mums iš tiesų nerūpi. Mes tiesiog esame tokioje iškilnioje sąmonės būsenoje. Nėra nieko, ko galėtume iš jūsų norėti. Ir kaip sakėme, iš tiesų nėra nieko, ko iš jūsų norėčiau. Man nereikia jūsų dėmesio. Man nereikia jūsų pripažinimo. Man nereikia jūsų energijos. Tačiau aš esu Kristaus būtybė. Ir kai žiūriu į pasaulį, nesmerkiu pasaulio, neteisiu pasaulio, nežeminu jo.
Ir ką tuo noriu pasakyti, kadangi esu su jumis amžinai, esu pasaulyje, bet ne iš pasaulio, aš, kaip pakylėtoji būtybė, mėgaujuosi bendravimu su jumis, kaip tai darau dabar, man tai teikia pilnatvę. Man taip pat bus džiaugsmas bendrauti su jumis asmeniškai be pasiuntinio tarpininkavimo. Tačiau aš vis tiek džiaugiuosi ir jaučiu malonumą iš šios bendrystės, per kurią galiu naudotis jūsų čakromis projektuoti, bet taip pat jus patirti. Neteisiu jūsų. Patiriu Vieno proto reiškimąsi jumyse, per kiekvieną iš jūsų. Aš tiesiog noriu perduoti, ką perdavė kiti mokytojai. Mes nesame čia aukštai, kalbantys jums iš toli. Mes esame čia, bendraudami su jumis.
Ir tai yra dvipusis procesas, interaktyvus procesas, aštuoniukės tėkmė. Taip, man nieko iš jūsų nereikia. Tai nereiškia, kad negaliu mėgautis bendravimu. Todėl užsklendžiu jus džiaugsmo liepsnoje, kuri AŠ ESU. Jėzus Kristus AŠ ESU, Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com