Paleiskite Kristiškumo standartą ir atverkite savo protą Sen Žermeno Aukso Amžiui
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2026 metų kovo 08 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Vilniuje, Lietuvoje: „Padarykime skirtumą neramiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, ir norėčiau duoti jums tam tikrus žemiškesnius praktinius pasiūlymus, kaip galėtumėte padaryti skirtumą neramiame pasaulyje.
Informacijos perkrova
Viena iš problemų, su kuria susiduria daugelis žmonių per šiuos metus, yra ta, kad jie yra bombarduojami tokia didele informacijos gausa, kad tai išbarsto jų protą ir jie nebežino, į ką koncentruotis. Tad pirmas dalykas, kurį norėčiau jums čia pasiūlyti, būtų atkreipti dėmesį į tai, kaip jūs patys reaguojate į informaciją, ateinančią jums per tuos kanalus, kad ir kokie jie būtų, per kuriuos ieškote informacijos ir naujienų. Ir atkreipkite dėmesį, kaip tai jus traukia skirtingomis kryptimis, kaip tai išsklaido jūsų dėmesį ir jus prislegia. Daug, daug žmonių šiandieniniame pasaulyje yra slegiami visos tos daugybės informacijos, ir jie yra slegiami visų tų blogų naujienų.
Siūlau jums išsirinkti vieną arba keletą temų, kurios jums atrodo svarbios, ir tuomet susitelkite į naujienas tomis temomis, ir tiesiog ignoruokite visa kita. Neprivalote žinoti visko, kas kiekvienu momentu vyksta pasaulyje. Pakanka koncentruotis į šias temas, kurios jums yra svarbios. Ir tuomet švieskitės tomis temomis, kad galėtumėte išsakyti geresnius prašymus savo invokacijose ir šaukiniuose. Mes jau anksčiau sakėme, kad pasirenkate keletą temų, tampate jų ekspertais. Jeigu turite tam tikrą sritį, kurioje jaučiate turintys tam tikrą patirtį ir išmanymą, galite susikurti savo invokaciją, paremtą mūsų duotais modeliais. Galite pasirašyti savo teiginius tarp šaukinių eilučių. Taip pat bus perduoti ir kiti šaukiniai, kuriuos galėsite pritaikyti prie specifinių temų.
Kristiškumas nereiškia, kad viską žinote
Tačiau šalia viso to, pakalbėkime dabar apie Kristiškumą. Į Kristiškumą žmonės žiūri, net ir tie, kurie žino apie šią koncepciją, kaip į nerealistiškai aukštą dalyką, aukštą sąmonės būseną. Esate linkę manyti, kad Kristaus protas viską žino, ir tai, žinoma, yra pakankamai teisinga, Kristaus protas iš tiesų viską mato. Tačiau jūs nesate pilnas Kristaus protas, ir todėl niekas iš jūsų nesitiki, kad viską suvoksite. Tad nors Jėzus kalbėjo apie jūsų Kristiškumo išreiškimą ir tai, kad turėtumėte leisti Kristaus protui per jus tekėti, jums nėra konstruktyvu galvoti, kad turėtumėte gebėti leisti Kristaus protui kalbėti visomis temomis.
Iš tiesų yra tokių pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie galvoja, kad jeigu esate remiamas pasiuntinys, turintis pakylėtųjų mokytojų mantiją, mes turėtume sugebėti kalbėti bet kokiomis temomis per tą pasiuntinį. Tačiau tai nėra realistiškas lūkestis. Jūs galite sakyti, apie save, kad pasiekėte aukštą sąmonės lygį, kai Kristaus protas gali per jus tekėti, tačiau tai, kas ateina iš Kristaus proto, yra sąmonės srautas, o ne žodžiai.
Kaip yra duodamas diktavimas
Duodamas šį diktavimą, aš nestoviu tenai aukštai kažkokioje aukštesnėje karalijoje, šaukdamas žemyn pasiuntiniui: „AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas – pakartok tai.“ Aš leidžiu savo sąmonės srautui tekėti, per pasiuntinio Sąmoningąjį AŠ, į pasiuntinio identiteto kūną, į mentalinį kūną, į emocinį kūną ir į fizinį kūną. Ir keturiuose žemesniuosiuose pasiuntinio kūnuose sąmonės srautas yra išverčiamas į žodžius. Kitaip tariant, jis negirdi žodžių ir nemato jų parašytų liepsnojančiomis raidėmis savo akių vokų nugarinėje pusėje, kuriuos tuomet pakartotų. Ar galėčiau pasiųsti identišką sąmonės srautą į kito žmogaus protą, kuris buvo apmokytas būti pasiuntiniu? Na, žinoma, galėčiau. Ar tai būtų lygiai tokia pati žinia? Ne, kadangi žodžiai skirtųsi, priklausomai nuo žmogaus. Net jeigu sakytume, kad turėtume du apmokytus pasiuntinius, kurie čia stovėtų, ir jie abu gautų tokį patį sąmonės srautą iš manęs, žodžiai nebūtų identiški, kadangi, kaip sakiau, žodžiai nėra apsprendžiami mano lygmenyje. Sąmonės srautas yra tema, taip pat koncepcijos, tačiau tikslūs žodžiai nėra apsprendžiami mano lygmenyje. Sąmonės srautas yra išverčiamas į žodžius pasiuntinio sąmonėje. Na ir dabar, šis pasakymas įžeistų kai kuriuos mokinius iš ankstesnių dispensacijų. Tačiau tai neįžeistų pasiuntinių iš ankstesnių dispensacijų, nes jie patyrė tiksliai tai, ką sakau.
Visgi tai nereiškia, atkreipkite dėmesį, kad žodžiai yra visiškai nuspalvinami pasiuntinio sąmonės, kadangi tuo atveju diktavimas iš Jėzaus skambėtų lygiai taip pat kaip diktavimas iš manęs, o aš, žinoma, vartoju tam tikrus išsireiškimus, tam tikrus manierizmus, tam tikras žodžių išraiškas. Ir pasiuntinys yra pakankamai susiderinęs su mano sąmonės srautu, kad galėtų visa tai ištarti, ir todėl pasiuntinys gali kalbėti diktavimą kitokiu būdu, nei kalbėtų įprastai.
Ir vis dėlto, mano šio ilgo mokymo tikslas yra parodyti jums, kad kai Kristaus protas per jus teka, taip bus ir jums. Ir ką tai reiškia? Na, tai reiškia, kad turi egzistuoti tam tikra struktūra jūsų identiteto, mentaliniame ir emociniame protuose, kurią sąmonės srautas galėtų aktyvuoti, kad ji galėtų būti išverčiama į žodžius. Ir būtent dėl to, jeigu pasiuntinys nieko nežino tam tikra tema, negaliu per jį perduoti prasmingo diktavimo ta tema. Pavyzdžiui, smegenų operacijos nėra šio pasiuntinio hobis. Ir tas pats, žinoma, galioja ir jums.
Realistiški lūkesčiai savo Kristiškumo išraiškai
Ir aš jums duodu šį mokymą, nes noriu, kad turėtumėte realistiškus, konstruktyvius lūkesčius savo Kristiškumo išraiškai. Daugelis mokinių ankstesnėse dispensacijose turėjo šias aukštas, nerealistiškas vizijas, ką reiškia būti Gyvuoju Kristumi. Jie galvojo, kad tampate visažiniu, ir turėtumėte gebėti kalbėti visomis temomis. Na ir dabar, žinoma, yra tam tikrų skirtumų tarp diktavimo priėmimo, kokį girdite dabar, ir tiesiog kalbėjimo, bet leidžiant per jus tekėti Kristaus šviesai, ir tai yra svarbus skirtumas, kadangi buvimas Gyvuoju Kristumi nereiškia, kad kiekvieną kartą, kai atversite burną, priimsite kažkurio pakylėtojo mokytojo diktavimą. Labai gali būti, kad turite asmeninį ryšį su vienu pakylėtuoju mokytoju, tad kai atveriate savo burną, to mokytojo sąmonės srautas iš tiesų per jus teka, tačiau tai nėra tiesioginis diktavimas. Ir priežastis, kodėl tai yra svarbu, yra ta, kad kai kalbate, yra svarbu priimti, jog jūsų kalba yra suasmeninta.
Galite nufilmuoti šį diktavimą ir jį peržiūrėti. Pamatysite tam tikrą išraišką, tam tikrus žodinius išsireiškimus, tam tikrą manierizmą. Galite paimti vieną iš pasiuntinio YouTube filmukų ir pamatysite, kad jis kalba kitaip, kai kalba iš savęs, ir tas pats galioja ir jums. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad kai pasiuntinys įrašinėja YouTube filmuką, kai Kimas kalba YouTube filmuke, jis nėra pasiuntinys, kai įrašinėja YouTube filmuką, jis dalijasi savo asmenine patirtimi. Ir kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad tuomet žmonėms yra lengviau su juo susitapatinti.
Jiems yra lengviau susitapatinti su jumis nei susitapatinti su manimi kaip su pakylėtuoju mokytoju, ir vienas Kristaus proto aspektas yra, kaip sakėme, kad Kristaus protas yra žemiausiame sąmonės lygyje, kuris yra įmanomas Žemėje, ir jis yra pasiruošęs išreikšti kažką, kas galėtų padėti tame lygmenyje esančiam žmogui pamatyti kažkokią iliuziją ir palypėti ant sekančio laiptelio.
Kaip paversti savo klaidas privalumu
O tai reiškia, kad mes dabar turime dar vieną klaidingą supratimą, kuris dažnai yra pasklidęs tarp dvasingų žmonių, net ir tarp krikščionių ir pakylėtųjų mokytojų mokinių, ir tai yra, jog tam, kad galėtumėte būti Kristumi, negalite būti padarę jokių blogų dalykų savo gyvenime. Turėjote būti tobuli nuo pat tos akimirkos, kai gimėte, ir jeigu jie tiki reinkarnacija, jie galėtų sakyti, kad turėjote būti aukštame sąmonės lygyje daugelį gyvenimų.
Bet matote, ką Kristus nori daryti? Jis nori pasiekti visus, o žmonės yra skirtinguose sąmonės lygiuose, jie yra kilę iš skirtingų aplinkų, turi skirtingas patirtis. Aš žiūriu į kiekvieną iš jūsų, žiūriu į jūsų šio gyvenimo istoriją. Neteisiu ir nesmerkiu nieko, ką padarėte, nes matau tai kaip galimybę pasiekti panašioje situacijoje esančius žmones. Matote, jūsų klaidas, jūsų problemas Kristus paverčia privalumu. Niekas, ką padarėte, nebūna iššvaistoma, niekas, ką padarėte, nėra klaida. Tai buvo būdas jums duoti patyrimus, kurie gali jums padėti išrišti psichologiją, tačiau kai išrišate psichologiją, tai tampa galimybe Kristaus protui per jus tekėti ir padėti kitiems žmonėms.
Aš esu pakylėtasis mokytojas. Tam tikra prasme, galiu matyti viską, kas vyksta Žemėje, tačiau ko negaliu padaryti, būdamas pakylėtuoju mokytoju, tai negaliu įeiti į nepakilusio žmogaus protą ir patirti tai, ką jis patiria, iš vidaus. Aš pakilau seniai. Žinoma, egzistuoja tam tikros paralelės psichologijoje, iš to ką patyriau, tačiau pasaulis, tam tikrais atžvilgiais tais laikais buvo daug paprastesnis. Aš negaliu susitapatinti su tuo, ką daugelis žmonių patiria šiandien, ir todėl jie negali susitapatinti su manimi. Tačiau jūs, kurie patyrėte tokius pačius dalykus šiame gyvenime, galite su jais susitapatinti, o jie gali susitapatinti su jumis. Kad ir kokius patyrimus būtumėte patyrę, kai leidžiate Kristaus protui per tai tekėti, tai tampa priemone padėti kitiems. Tam, žinoma, reikalingas pasiryžimas atvirai apie tai kalbėti, o tam turite išrišti savastį, kuri tai laikė arba laiko tai klaida, savastį, kuri save teisia.
Standarto projektavimas ant Kristaus
Ką kiti mokytojai mėgino pasakyti per šią konferenciją? Viskas, su kuo susiduriate Žemėje yra kas? – [klausytojai:] Patyrimas. Džiaugiuosi, kad kai kurie iš jūsų esate nubudę ar buvote nubudę per praėjusias dvi dienas. Tai yra patyrimas, tai nėra nei gera, nei bloga. Tai nėra klaida, nes net ir dualizme ir atskirtyje, tai nėra nei gera, nei bloga, tai tėra patyrimas. Nes koks yra nepakilusios sferos tikslas? Sąmonės augimas, savęs transcendavimas. Kaip augate sąmonėje? Patirdami patyrimus, ir bet koks patyrimas gali būti panaudojimas sąmonei auginti. Esmė tėra jį apdoroti. Matote, ką puolusios būtybės padarė Žemėje, jos, kaip mes tiek daug kartų anksčiau sakėme, suprojektavo, kad egzistuoja standartas, pagal kurį turite gyventi. Egzistuoja standartas, kokie turėtumėte būti, būdami geru komunistu, geru amerikiečiu, geru prancūzu, geru britu (turite būti šmaikštūs). Ir egzistuoja standartas, ką reiškia būti geru krikščioniu, geru budistu, geru musulmonu, geru induistu. O taip, ir geru Kristumi.
Puolusios būtybės, įstrigusios antikristo sąmonėje, apakintos antikristo sąmonės, turi aroganciją tikėti, kad gali apibrėžti standartą, ką reiškia būti Gyvuoju Kristumi ir kaip Gyvasis Kristus turėtų save išreikšti šiame pasaulyje. Ir visi, kurie ateina į įsikūnijimą šioje planetoje, yra paveikiami šio labai agresyvaus mąstymo, įskaitant ir mane, kai buvau įsikūnijime. Įskaitant ir Jėzų, Motiną Mariją, Budą, mes visi turėjome su tuo susidurti. Kodėl? Na, iš dalies dėl savo asmeninio augimo, iš dalies tam, kad pademonstruotume, jog galima gimti ėdžiose ir vis tiek pakilti iš Žemės. Kad pademonstruotume, jog kad ir ką bepatirtumėte materialiame pasaulyje, galite virš to pakilti, galite tai transcenduoti. Tačiau kaip jūs tai transcenduosite? Ne teisdami save pagal puolusių būtybių standartą, bet suvokdami, jog norėdami ištverti tą standartą, jūs susikūrėte atskirąją savastį. Ir kai susikuriate šią savastį, puolusios būtybės gali atsipalaiduoti, nueiti į paplūdimį, surūkyti cigarą, nes joms nebereikia jūsų teisti. Jūs teisiate save patys, jūs darote jų darbą už jas.
Ir kai tai pamatote, galite sakyti: „Ei, bet juk tai absurdiška! Kodėl aš tai darau?“ O tuomet, žinoma, galite turėti šios savasties dalį, kuri sakys: „O, tu esi tikras kvailys, kad patikėjai šiuo melu. Tu esi tikras kvailys, kad teisei save.“ Bet tuomet galite atsitraukti ir paklausti: „Iš kur tai atėjo? Ar tai nėra tik dar viena savastis, kuri neturi jokios tikrovės?“ Ir galiausiai pasiekiate šį tašką, kuriame matote, jog tai tiesiog yra visiška netikrovė. Suprantate, ką puolusios būtybės mėgino padaryti, jos mėgino suprojektuoti standartą ant Kristaus ir kaip Kristus turėtų būti išreiškiamas šiame pasaulyje. Tačiau, kaip anksčiau sakėme, ir kaip Jėzus taip išsamiai paaiškino, Kristaus vaidmuo yra niekada nepaklusti šio pasaulio lūkesčiams ir standartams, bet visada mesti jiems iššūkį, juos peržengti, šitaip metant iššūkį žmonėms transcenduoti savo dabartinius įsitikinimus, savo dabartinius proto įvaizdžius, savo dabartinį savasties jausmą.
Žinojimas geriau už Kristų
Tačiau ką daugelis žmonių padaro, yra tai, kad jie papuola į šiuos spąstus, ir tuomet jie galvoja, kad kai Kristus kalba, jis turėtų patvirtinti požiūrius, prie kurių jie yra prisirišę.
Būtent tai darė Petras toje situacijoje, kai Jėzus paklausė savo mokinių: „Ką žmonės sako, kas aš esu?“ Ir Petras sako, Jėzui pasakius, kad jis turės vykti į Jeruzalę ir būti persekiojamas, ir nukryžiuotas, jis sako: „Toli gražu, Viešpatie, tau to nenutiks.“ Nes jis galvoja žinantis geriau už Kristų. Jis galvoja, kad jo įvaizdis apie tai, kas yra Kristus, ir kas turėtų ar neturėtų nutikti Kristui, yra aukščiausias įmanomas įvaizdis. Ir todėl jis jaučia pareigą pataisyti Jėzų ir jam pasakyti, kokiu būdu jis turėtų būti Kristumi. Iš esmės Petras, kuris nebuvo pasiekęs Kristiškumo lygmens, mėgino pasakyti Jėzui, kaip Jėzus turėtų būti Kristumi, kaip jis turėtų išreikšti savo Kristiškumą. Tai, iš esmės, yra puolusių būtybių sąmonė, bet taip pat dualistinės sąmonės aspektas, kuri dar nėra nupuolusi, tačiau vis tiek tiki, kad iš atskirties būsenos ji gali projektuoti, kaip veikia pasaulis.
Ji netgi gali projektuoti, kaip tie, kurie yra virš atskirties, turėtų elgtis ar kalbėtis, nes, kaip sakėme, kai įžengiate į atskirtį, ego turi nesaugumą ir siekia jį užmaskuoti visada būdamas teisus. Ir todėl jis suformuluoja dualistinius požiūrius ir sako: „Komunizmas yra aukščiausia filosofija, krikščionybė yra vienintelė tikra religija, mokslinis materializmas yra vienintelis faktas.“ Ir tuomet jis tesiekia patvirtinimo tiems įsitikinimams. Tačiau dauguma jūsų esate labai arti gebėjimo per tai prasilaužti ir atiduoti bet kokius fiksuotus įsitikinimus. Jūs galite, tikrąja to žodžio prasme, jeigu to norite, pažvelgti į save ir tarti: „Kokius turiu įsitikinimus ir proto įvaizdžius, kuriuos laikau tikrais, tiksliais, pagrįstus faktais, realiais, ar kad ir kaip juos matyčiau? Ką aš turiu, ko nenoriu kvestionuoti? Ką čia turiu, jeigu man sukyla negatyvus jausmas, kai tas įsitikinimas nėra patvirtinamas, bet jam iškyla grėsmė ar netgi jeigu yra įrodoma, kad tai nėra tiesa? Kaip jausčiausi, jeigu mano tikėjimas plokščia žeme būtų įrodytas esantis neteisingas?“ Tikiuosi, kad nė vienas iš jūsų tuo netikite, tačiau paimkime tai tik dėl pavyzdžio: „Kaip aš jausčiausi?“ Ir tuomet galite suvokti, kad šis išorinis įsitikinimas jus laiko įstrigusius tam tikrame sąmonės lygyje, tačiau jis taip pat neleidžia jums būti atviromis durimis Kristui.
Matote, ką anksčiau sakiau, kad turite struktūrą savo prote, tiesa? Tad jūs sakysite: „Aš esu branduolinę fiziką tyrinėjantis fizikas. Tikiu daugelio pasaulių kvantinės fizikos interpretacija. Kiekvieną kartą, kai kažkas priima sprendimą, yra sukuriama visiškai nauja visata, kurioje yra pasirenkamas tiek vienas pasirinkimas, tiek kitas pasirinkimas. Todėl vienu metu egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė visatų.“ Na ir dabar, jūs kylate aukštyn, priartėjate prie Kristiškumo, pradedate jausti tam tikrą tekėjimą, ir galbūt kitose srityse esate neutralūs, Kristaus protas gali per jus tekėti, kadangi tenai jūs nesiekiate patvirtinti tam tikrą įsitikinimą. Tačiau kai kalba pasisuka apie branduolinę fiziką, tą sritį, kurioje jūs iš tiesų turite didžiausią išmanymą, Kristus negali tekėti, nes jūs teieškote patvirtinimo daugelio pasaulių interpretacijai, ir nesate atviri jokioms kitoms galimybėms. Ir šitai jūs galite ištirti savyje, ir galite pasiekti tašką, kuriame pradėtumėte tai matyti. Kad daugelis jūsų esate labai arti buvimo atviromis durimis, tačiau turite vieną arba kelis įsitikinimus, prie kurių esate labai prisirišę, ir todėl Kristus negali laisvai tekėti, arba galbūt negali tekėti iš viso tam tikroje srityje.
Atverkite savo protą Sen Žermeno Aukso Amžiui
Matote, ką mes tiek daug kartų sakėme apie mano aukso amžių. Aukso Amžius, kurio viziją turiu, toli pranoksta dabartines sąlygas. Tai reiškia, kad jeigu paimtumėte mano aukščiausią aukso amžiaus viziją ir palygintumėte ją su šiandiena, praktiškai nėra nieko Žemėje, kas liktų nepakitę, jeigu būtų įkūnyta ta aukščiausia vizija. Galbūt liktų keletas kalnų ir vandenynai, tačiau iš tiesų nėra nė vieno žmonijos žinių aspekto, kuris liks nepakitęs, kai aukso amžius bus įkūnytas. Tai reiškia, jog kad ir kokias turėtumėte žinias, galite būti branduolinę fiziką tyrinėjantis fizikas, studijavęs branduolinę fiziką visą savo gyvenimą, atlikęs eksperimentus, galbūt netgi valdęs CERN dalelių greitintuvą – galite jausti, kad esate savo srities viršūnėje. Tačiau jokios žinios, kurias turite šiandien, nebus laikomos vertingomis aukso amžiuje, kadangi fizikai, ar kad ir kaip juos vadintume, jie tuo metu net nebebus vadinami fizikais, jie turės visiškai kitokią pasaulėžiūrą.
Ir kaip ta pasaulėžiūra gali būti atnešta į sąmoningą žmonių suvokimą? Na, kažkas turi ją gauti iš Kristaus proto, iš mano proto, iš mano proto tėkmės. Tačiau kad galėtų tai gauti, na, turi būti vietos užeigoje, kad Kristus galėtų gimti. Turi būti atvirumas priimti idėją, tad jeigu esate prisirišę prie tam tikros teorijos ar įsitikinimo, ar pasaulio įvaizdžio patvirtinimo, nesate atviros durys, tad privalau ieškoti kažko kito. Tačiau ar galiu rasti žmogų, kuris turėtų tokią ekspertizę, patirtį ir kilmę, kuriuos turite jūs? Na, kai kuriais atvejais, galiu, kitais atvejais – ne, tačiau tai čia net nėra svarbiausia. Svarbiausiai yra tai, ką jūs apsibrėžėte savo Dangiškajame plane – kokį norite įnešti savo indėlį į mano aukso amžiaus įkūnijimą?
Galiu jums garantuoti, kad kai kūrėtės savo Dangiškąjį planą, jūs neapibrėžėte: „Aš noriu ateiti į įsikūnijimą ir noriu, kad Sen Žermenas patvirtintų šį įsitikinimą.“ Jūs apibrėžėte: „Noriu būti atviromis durimis Sen Žermenui atnešti naujas idėjas, ir matau, kad turiu tam tikrus įsitikinimus, prie kurių esu prisirišęs iš ankstesnių gyvenimų, tad turiu save įstatyti į situaciją, kurioje tiems įsitikinimams būtų mestas iššūkis, idant turėčiau didžiausią galimybę juos paleisti, kad galėčiau būti tomis atviromis durimis.“
Tad pirmyn! Atverkite duris! Atverkite savo protą! Nenurodinėkite man, kaip turėčiau įkūnyti savo aukso amžių. Jeigu norite įkūnyti savo aukso amžių, siūlau jums pakilti ir susirasti nepakilusią planetą, kurioje galėtumėte būti hierarchu ateinančiam 2000 metų periodui. Man tai nėra jokia problema. Tačiau jūs gi suvokiate, argi ne taip, kad nesate pakilę, tad nebūkite kaip Petras. Nesu taip stipriai linkęs į dramatizmą kaip Jėzus, tad nenoriu sakyti: „Pasitrauk nuo manęs…“ ir žinote, kas toliau.
Iniciacija 96-ame lygmenyje
Matote, bus tam tikras laikas, po to kai pasieksite 96-ą lygmenį, kai įveiksite susikoncentravimą į save, kai patirsite pereinamąjį laikotarpį. Nesakau, kad 96-ame lygmenyje jums reikia būti visiškai atviromis durimis, tik sakau, jog kad galėtumėte įveikti susikoncentravimą į save, turite įveikti savo prisirišimą prie tam tikrų įsitikinimų. Kodėl? Todėl, kad ką jūs darote 96-ame lygmenyje? Jūs paimate savastį, kurią kūrėtės nuo 48-o iki 96-o lygmenų, savo savasties jausmą, kaip pažengusio dvasios mokinio, ir jūs leidžiate jai mirti, ir ši savastis yra prisirišusi prie tam tikrų įsitikinimų. Jie jums buvo konstruktyvūs, nes jie jus skatino kopti aukščiau sąmonėje, bet dabar ateina momentas, kai tai tampa girnapuse jums po kaklu. Matote, jeigu svarstote: „Ar išlaikiau iniciaciją 96-ame lygmenyje? Ar esu gyvasis Kristus? Ar įveikiau susikoncentravimą į save?“ Pažvelkite į savo įsitikinimus ir idėjas. Ar tarp jų yra tokių, prie kurių esate prisirišę? – Na, tai tuomet neįveikėte susikoncentravimo į save, kadangi neleidote savasčiai mirti.
Nenorėjote leisti savo sofistiškumo jausmui, savo jausmui, kad žinote geriau už Kristų, kaip tai pademonstravo Petras, nenorėjote leisti tam mirti ir atgimti į kūdikį Kristuje: „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti. Pats iš savęs aš nieko nežinau. Pats iš savęs aš nieko negaliu apibrėžti, Kristus manyje daro darbus.“
Tai yra būtinas periodas, kad galėtumėte visiškai išsilaisvinti nuo visų liekanų, ir kad galėtumėte pradėti susieti save su savo AŠ ESU Esatimi ir savo pakylėtaisiais mokytojais, užuot sieję save su Žeme. Vis dar bus tam tikrų liekanų, jums kopiant virš 96-o lygmens, tačiau kai leisite tai savasčiai mirti, jums bus daug lengviau palaipsniui jas nustatyti ir paleisti, nes nebebūsite prie to prisirišę. Jūsų savasties jausmas nebebus tuo paremtas.
Pažvelkite, kiek daug žmonių pasaulyje yra prisirišę prie tam tikro įsitikinimo. Pažvelkite į šiuos žmones, kurie tiki, kad Žemė yra plokščia, ir kurie didžiąją savo dėmesio dalį skiria ginčytis, kodėl tai yra faktas. Pažvelkite į fundamentalistus krikščionis, kurie visą savo gyvenimą praleidžia mėgindami įrodyti, kodėl Biblija yra tiesioginis Dievo žodis. Arba musulmonai, arba komunistai, arba moksliniai materialistai, ar kad ir kas tai būtų. Jie savo tapatumo jausmą grindžia savo įsitikinimais, tam tikrais įsitikinimais, kurie buvo suformuluoti čia Žemėje.
Naujas tapatumas Kristuje
Kas yra Kristus? Tai yra, kai nestatote savo tapatumo jausmo ant jokių dalykų Žemėje, bet statote jį ant savo AŠ ESU Esaties individualumo ir to, ką jūs patiriate kaip Kristaus tekėjimą iš pakylėtosios karalijos. Tai yra jūsų tapatumas. Iš pradžių galite jausti, tarsi neturėtumėte jokio tapatumo, nes lyginant su tuo, ką turėjote prieš tai, atrodys: „Neturiu jokių nuomonių, jokių prisirišimų, jokios tikros asmenybės, kaip turėjau anksčiau.“ Tačiau palaipsniui pradėsite susiderinti su savo AŠ ESU Esaties individualumu, ir patirsite jį, jam reiškiantis, ir todėl įveiksite tą jausmą, kad esate tušti. Yra būtina tai pereiti, tačiau tai neprivalo trukti ilgai.
Būti Gyvuoju Kristumi, ką reiškia patirti buvimą Gyvuoju Kristumi? Nėra jokio patyrimo būti Gyvuoju Kristumi. Niekada nepasieksite taško, kai galėtumėte sau pasakyti: „A, AŠ ESU Gyvasis Kristus. Štai aš ateinu, pasiruošęs ar ne.“ Kodėl? Ką atiduodate, kai atiduodate susikoncentravimą į save? Atiduodate savęs apibrėžimą santykyje su šiuo pasauliu, santykyje su koncepcijomis. Kaip Jėzus sakė, jeigu turite savo AŠ ESU Esaties koncepciją, negalite susijungti su Esatimi. Savo Esatį galite pažinti, tik jai reiškiantis per jus. Taip pat yra ir su Gyvuoju Kristumi. Nežinote iš anksto, ką Kristus pasakys, leidžiate tam tekėti. Tam tikra prasme, kai atiduodate tą savasties jausmą, atiduodate įvaizdį apie save kaip apie kažką. Štai kodėl, jeigu sakote: „AŠ ESU Gyvasis Kristus“, jūs juo nesate. Galite būti arti, tačiau vis dar tebeturite koncepciją, ką reiškia būti Gyvuoju Kristumi, kurios neatidavėte.
Turite pripažinti savo Kristiškumą, o ne jį paskelbti
Turite šią nušvitimo koncepciją: „A, šis mokytojas buvo nušvitęs, tas guru yra nušvitęs“, ir būtent dėl to jis užsiiminėja seksu su visomis moterimis savo judėjime, kad ir jos galėtų nušvisti. Jeigu sakote: „AŠ ESU nušvitęs,“ demonstruojate, kad nesate nušvitę, nes nušvitimas reiškia, kad peržengiate bet kokias koncepcijas šiame pasaulyje, nustodami su jomis tapatintis, save pagal jas apibrėžti.
Matote, vienas iš paklydimų, kurį daugelis žmonių turi, paremtų aplink Jėzų sukurta stabmeldyste, pavyzdžiui, ar apie daugelį kitų dvasinių mokytojų, yra tai, kad būti Gyvuoju Kristumi reiškia būti ypatingu. Jėzus tenai vaikščiojo karštoje dykumoje, dulkėtoje dykumoje, tačiau jo drabužiai visada būdavo švarūs. Jo pėdos visada kvepėjo, jis visada buvo atsipalaidavęs, ramus ir susikaupęs, nė prakaito lašelio jam ant kaktos. Bet matote, tai nėra realybė, tai yra dualybė – dualistinis požiūris, kuriame visada egzistuoja du priešingi poliariškumai.
Kristus turi būti aukščiausias saugumo jausmas ego, didžiausia ego saugumo svajonė gali būti perkelta Kristui, ir todėl daugelis žmonių tikėjo, kad kai pasieks Kristiškumą, jie bus geresni už kitus. Tačiau jeigu save laikote geresniais už kitus, jūs vis dar tebelyginate save dualistinėje skalėje. Štai kodėl sakau, kad pasiekiate tašką, kuriame patiriate ir sąmoningai pripažįstate, jog pasiekėte Kristiškumą, tačiau taip pat patiriate, kad pasiekėte tam tikrą jo lygmenį, o aukščiau yra dar kiti lygmenys. Sąmoningai pripažįstate, kad pasiekėte tikrą lūžį dvasiniame kelyje, ir yra svarbu tai padaryti, tačiau jums nereikia to paskelbti visam pasauliui. Iš dalies dėl to, kad tai jus gali įstumti į spąstus, bet iš dalies dėl to, kad tai į spąstus gali įstumti kitus žmones, kuomet jie perkels savo stabmeldystę ant jūsų. Ir argi būdami Kristumi jūs to norėtumėte?
Daugiau nebereikia nieko slėpti
Kaip sakiau, jūs, būdami užaugę tam tikroje aplinkoje, galite susitapatinti su žmonėmis, kilusiais iš tokios pačios aplinkos, bet tik tuo atveju, jeigu neneigiate, ką patyrėte. Jeigu galite kalbėti apie tai laisvai, neutraliai ir atvirai, kaip daugelis jūsų tai darėte šioje konferencijoje, kai kurie iš jūsų netgi viešai. Matote, daugelis žmonių galvoja, kad kai pasiekiate Kristiškumą, viską pamirštate apie savo praeitį. Nesvarbu, kad buvote motociklininkų gaujos narys, kai jums buvo 20 metų. Ne, tai jums nėra svarbu, nes tai jūsų neapibrėžia, tačiau tai gali būti svarbu kitiems, kuriuos galėtumėte įkvėpti, tai kam tuomet tai neigti? Kam slėpti?
Matote, ego nori slėpti. Ką Gyvasis Kristus įsikūnijime norėtų nuslėpti, nes kai patiriate Kristaus protą, patiriate, kad negalite nieko nuslėpti nuo Kristaus proto. Be Jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Kaip galite ką nors nuslėpti nuo Kristaus proto? Ir, tiesą sakant, galėtume sakyti, kad ši paskutinė šios savasties liekana, kurią atiduodate 96-ame lygmenyje, dalis jos yra šis troškimas kažką nuslėpti nuo Kristaus proto.
Matote kai kuriuos mokinius, kurie per ilgą laiko tarpą, per daugelį įsikūnijimų, užkopia iki 96-o lygmens ir jie kabo ant savo keturių žemesniųjų kūnų kryžiaus, tačiau priešingai Jėzui, jie nenori atiduoti šmėklos. Tos paskutinės savasties, kuri yra apibrėžiama santykyje su šiuo pasauliu, kuri apibrėžia juos kaip kažkokius pranašesnius mokinius, tačiau kuri taip pat nori kažką nuslėpti nuo Kristaus ir pakylėtųjų mokytojų, ir nuo Dievo. Turite atiduoti troškimą nuslėpti nuo Dievo, ir, atvirai sakant, jeigu yra kažkas, ką žinote nesant paslėpta nuo Kristaus proto, kodėl jums reikėtų tai nuslėpti nuo kitų žmonių?
Tapkite žmonių psichologijos ekspertais
Tai nereiškia, jog sakau, kad jums dabar reikia eiti ir kalbėti apie kiekvieną kada nors savo patirtą patyrimą. Aš tik sakau, kad pasiekiate tašką, kai esate tokie neutralūs, kad jeigu esate situacijoje, kurioje kalbėjimas apie jūsų patyrimą galėtų padėti kitam žmogui, esate atviri tai daryti. Esate atviri leisti Kristaus šviesai per jus tekėti ir prisiimti jūsų patyrimų formą, idant kitas žmogus galėtų su jumis susitapatinti ir galvoti: „O, jeigu jis arba ji patyrė tą patį dalyką, tačiau virš jo pakilo, galbūt galiu ir aš, nes juk šiaip ar taip tas žmogus darė tą patį dalyką, kurį aš dabar darau.“ Tam tikra prasme, galime sakyti, taip, iš tiesų galite pasirinkti temą. Daugeliui jūsų, kažkokia visuomenės forma, politika, mokslas, švietimas, kad ir kas tai būtų. Galite tapti ekspertais, idant Kristus turėtų struktūrą, per kurią galėtų tekėti toje konkrečioje srityje. Tačiau tai nereiškia, kad jums visiems reikia tai daryti, nes jūs galite tapti žmogiškos psichologijos, asmeninės transformacijos ekspertais. Galite tapti savo paties ekspertu, taip sakant, kad galėtumėte padėti kitiems, kurie patiria tai, ką perėjote ir jūs, bet įveikėte tai.
Tam tikra prasme, rekomenduočiau, kad jūs visi, net jeigu koncentruojatės į mokslines temas, įgytumėte tam tikrą psichologijos išmanymą. Einšteinui būtų buvę labai naudinga turėti tokį patį psichologijos supratimą, kokį turite dauguma jūsų, nes jis tuomet iš tiesų būtų galėjęs atnešti dar aukštesnę mokslo teoriją už reliatyvumo teoriją. Matote, vėlgi, galite sakyti: ar neapkraunu jūsų per dideliu informacijos kiekiu?
Jūs nesate vieni
Tačiau jums nereikia priimti visko, ką pasakiau. Jums reikia atrasti kelis dalykus šiame diktavime, kurie su jumis rezonuoja, ir juos įgyvendinti, kad nesijaustumėte perkrauti. Tad leiskite man jums duoti perspektyvą, apie kurią daugelis jūsų niekada nemąstėte. Kai Jėzus pasirodė fiziniame įsikūnijime prieš 2000 metų, realybė buvo tokia, kad nors jis nebuvo vienintelis žmogus įsikūnijime su Kristaus potencialu ar pasiekusiu Kristaus sąmonę, jis buvo vienintelis žmogus įsikūnijime, galėjęs išpildyti tą konkretų vaidmenį tuo metu.
Ir mes kartais juokaujame, kad Jėzus turėjo polinkį į dramatizmą, tačiau jis taip pat žinojo, kiek daug nuo jo priklauso, kad jis turi išlaikyti iniciacijas ir nustatyti matricą ateinantiems 2000 metų. Jis suvokė, kad jam gali nepavykti. Jis būtų galėjęs pasakyti: „Nevyksiu į Jeruzalę, kad ten mane kankintų ir nukryžiuotų. Išeisiu į dykumą ir toliau pamokslausiu dar 30 metų.“ Jis galėjo nieko nepasakyti, tai buvo jo laisva valia. Jis turėjo daug didesnį atsakomybės jausmą, tačiau šiomis dienomis ir šiame amžiuje – ką mes sakėme – 10 000 žmonių įsikūnijime gali įkūnyti pilną Kristiškumą šiame gyvenime, ir milijonai daugiau gali pasiekti aukštą Kristiškumo laipsnį. Argi tai nenuima dalies naštos nuo jūsų pečių? Jūs negelbėjate pasaulio vieni patys, nes jūsų yra daug, tarnaujančių įvairiais būdais. Ir dabar, keletas jūsų galite turėti pasąmonės savastį, kuri sako: „Bet aš norėjau būti vieninteliu gelbėtoju, kad galėčiau gauti visą šlovę.“ Jeigu tai jaučiate, tirkite save. Tai tėra savastis.
Stebėjimų Žemėje limitai
O dabar pereikime prie visiškai kitos temos – alchemijos. Daviau jums keletą pastebėjimų savo vakarykščiame mokyme, tačiau duosiu dar keletą. Ką mokslas dabar darė jau kelis šimtų metų? Na, jis darė tą patį, ką žmonės darė per visą rašytinę istoriją. Tikriausiai žinote, kad kai kurie graikų filosofai buvo vadinami atomistais, nes jie pirmieji pradėjo kalbėti apie atomą kaip apie mažiausią nedalomą vienetą pasaulyje, ir jie sakė, kad viskas yra sukurta iš atomų. Taip pat buvo kiti graikų filosofai, kurie galvojo, kad viskas yra sukurta iš vandens. Ir vis dėlto, net ir tais laikais jie turėjo siekį, ir dalis šio siekio buvo atrasti, kaip veikia pasaulis. Galėtume sakyti: „Tačiau ką reiškia kažką atrasti?“ Net ir Vedų regėtojai prieš tūkstančius metų turėjo šį siekį atrasti, kaip veikia pasaulis.
Tačiau, vėlgi, kaip galite atrasti, kaip veikia pasaulis? Turite tai konceptualizuoti. Tačiau kaip galite konceptualizuoti, kaip veikia pasaulis, jeigu neturite Kristaus sąmonės? Turite remtis tuo, ką stebite fiziniame pasaulyje ir kaip jūs tai konceptualizavote. Grįžkime į urvinio žmogaus pakopą, kai nebuvo jokių tikrų žinių, jokios žinių bazės. Jie tiesiog patyrė grynąją gamtą ir joje veikiančias jėgas. Jie vis dar turėjo poreikį paaiškinti, kaip veikia pasaulis, tad sumąstė įvairius tikėjimus apie dievus arba dvasias, arba nematomas jėgas. Pažvelkite į vikingus, kurie manė, kad griaustinis – tai dievas Toras, važiuojantis savo vežimu per dangų.
Matote, kaip jau anksčiau sakėme, kai Žemė tapo nenatūralia planeta ir materija buvo sutankinta, sąlygos dramatiškai pasikeitė, ir niekas nebeprisimena, kaip viskas buvo anksčiau. Todėl žmonės mėgina atrasti, kaip veikia pasaulis, remdamiesi dabartinėmis sąlygomis, kurios nėra natūralios. Jie stebi materijos tankumą, ir todėl klausimai, kuriuos jie gali užduoti, kyla iš jų dabartinio supratimo, iš jų koncepcijų.
Negalite užduoti klausimo, kurio nesugebate įsivaizduoti, ir negalite kažko įsivaizduoti, kas pernelyg toli peržengia jūsų stebėjimus ar tai, ką galvojate žinantys. Ką mokslininkai darė nuo Galilėjo laikų ir vėliau, nuo mano laikų ir mano įsikūnijimų dviem Beikonais? Na, jie mėgino užduoti vis geresnius ir geresnius klausimus apie tai, kaip veikia pasaulis, tačiau jie buvo varžomi savo stebėjimų, kaip veikia materija nenatūralioje planetoje. Štai kodėl jie sumąstė šią koncepciją, kad egzistuoja materija, ji yra kieta, nes tai patiria jūsų juslės. Tačiau ar tai yra vienintelis būdas konceptualizuoti, ką stebite aplink save?
Materializmo proto dėžutė
Mokslininkai labai palaipsniui pradėjo uždavinėti vis pažangesnius klausimus, kol pradėjo užduoti klausimus, kurie atvedė prie suvokimo, kad egzistuoja skirtingi materijos lygmenys.
Egzistuoja sensorinis lygmuo, molekulinis lygmuo, atominis lygmuo, subatominis lygmuo, ir tuomet yra kvanta, kvantinis lygmuo. Ir tame lygmenyje mes iš tiesų nebekalbame apie materiją, mes kalbame apie energiją. Nepaisant šių atradimų, reliatyvumo ir kvantinės fizikos, fizikai vis dar tebėra įstrigę, keldami šiuos klausimus: kaip veikia materija? Ir taip yra dėl to, kad jie yra prisirišę prie materialistinės paradigmos. Už materialios visatos ribų, o tiksliau, už mūsų proto dėžutės ribų, nieko negali būti. Ironiška, kadangi jie teigia išlaisvinę pasaulį nuo katalikiškų doktrinų ir prietarų. Tačiau kas buvo katalikiškos doktrinos? Tik proto dėžutė. Jums nebuvo leidžiama uždavinėti klausimų už dėžutės ribų.
Materializmas yra tik dar viena proto dėžutė. Jums nėra leidžiama uždavinėti klausimų, nes kitaip jie būtų, kaip kai kurie mokslininkai pradėjo tai daryti, uždavę šiuos klausimus ir būtų uždavę šiuos klausimus anksčiau. Ar materija yra vienintelis būdas konceptualizuoti, iš ko yra sukurtas pasaulis? Ar mūsų juslės, mūsų sensorinis suvokimas, iš tiesų yra geriausias pamatas užduoti klausimus apie tai, kaip veikia materija, kaip materija buvo sukurta? Ar netgi samprotauti, kad egzistuoja kažkas, vadinama materija, ir būtent tai paskatino mokslą, materialistinį mokslą, tyčiotis iš alchemikų, kurie iš tiesų buvo pirmieji mokslininkai.
Materija yra taki
Koks šiandien yra vienas iš kertinių mokslo akmenų? Eksperimentavimas. Ką darė alchemikai? Jie eksperimentavo, jie atlikinėjo praktinius eksperimentus savo laboratorijose, užuot interpretavę Biblijos eilutes ir naudojęsi tuo, kad paaiškintų pasaulio veikimą. Beje, kodėl tai yra aklavietė? Na, todėl, kad Biblija buvo perduota prieš tūkstančius metų, kai žmonės turėjo žemesnį sąmonės lygį ir todėl negalėjo konceptualizuoti to, ką galėjo konceptualizuoti ankstyvieji alchemikai ar ką gali konceptualizuoti šiandieniniai žmonės.
Ir vis dėlto, ankstyvieji alchemikai taip pat buvo ribojami to laikmečio bendrųjų žinių, bet jie bent jau buvo atviri galimybei, kad materija nėra kieta ir nekeičiama. Tačiau kad visos skirtingos materijos formos yra fundamentalesnės substancijos išraiškos ir todėl viena materijos forma gali būti transformuojama, transmutuojama į kitą materijos formą, kadangi materija nėra kieta, ji yra taki. Ir jeigu šis požiūris nebūtų buvęs išjuoktas ir pamirštas, kai mokslininkai pasakė, pasitrauk nuo manęs Šėtone – alchemikai, mokslas būtų šiandien pasistūmėjęs daug toliau, kadangi reliatyvumo teorija, kvantinė fizika būtų buvusi atrasta anksčiau. O tai reiškia, kad jūs jau dabar turėtumėte technologiją, kuri galėtų transformuoti vieną materijos formą į kitą, tačiau, žinoma, kol kas šios technologijos atsiradimo dar reikės palaukti. Visgi ši technologija vis artėja, ir jūs iš tiesų galite, jeigu jaučiate, kad tai yra jūsų Dangiškojo plano dalis, padėti jai dar labiau priartėti.
Net jeigu nesate mokslininkai, galite studijuoti tą temą ir pradėti konceptualizuoti kitokį būdą žiūrėti į materiją. Jūs, žinoma, galite susiderinti su mano Esatimi, ir galbūt galėsiu jums duoti keletą idėjų, kaip galėtumėte padėti pastūmėti šį procesą į priekį. Nes matote, kaip nauji atradimai dažnai yra priskiriami vienam žmogui, tačiau visada yra daugiau nei vienas žmogus, kiekvienas žmogus įneša nedidelį indėlį, stumdamas žinias į priekį, idant, pavyzdžiui, Einšteinas galėtų užduoti kitokius klausimus, nes jis pamatė, ką atrado Plankas ir kiti, ir net jeigu nesate mokslininkas, galite į tai įnešti savo indėlį. Tačiau platesnė mano intencija čia tiesiog yra paskleisti tai į kolektyvinę sąmonę, kad ankstyvieji alchemikai arba bendrai alchemikai konceptualiai iš tiesų buvo teisingame kelyje. Eksperimentiškai jie buvo labai primityvūs ir jų eksperimentai, kuriuos jie galėjo atlikti tuo metu, nebūtų galėję būti sėkmingi.
Tačiau su ta technologija, kurią esate išvystę šiandien, vibracijoms generuoti, energijos bangoms generuoti, jūs galėtumėte, turėdami teisingą koncepcinį pagrindą, perkeisti vieną materijos formą į kitą, ir tai galėtų atverti tiek daug galimybių pagerinti gyvenimą Žemėje, kad jums būtų sunku ir įsivaizduoti. Paimkime tipišką pavyzdį. Šiuo metu retieji žemės metalai yra labai svarbūs, kuriant elektros baterijas. Juos galima rasti tik tam tikrose vietose, ir būtent dėl to jie yra reti. Jų yra randami tik labai nedideli kiekiai, ir iš esmės, kad būtų galima juos išgauti, reikia perdirbti didžiulius kiekius žemių. Galbūt skaitėte, jog norint pagaminti pakankamai ličio vienai automobilio baterijai, vienai elektromobilio baterijai, jie turi sunaudoti tūkstančius litrų dyzelinio kuro, kuris reikalingas šioms didelėms žemę perdirbančioms mašinoms, tad iš esmės, kad būtų galima pagaminti tą neteršiančią elektromobilio bateriją, reikia užteršti aplinką daugiau, nei vienas benzininis automobilis tai padarytų per visą savo gyvavimo laikotarpį. Tad bendras poveikis yra ganėtinai ribotas.
Tačiau jeigu galėtumėte pagaminti šias medžiagas laboratorijoje, o tiksliau pramoninėje gamykloje, lygtis pasikeistų. Tai nereiškia, kad sakau, jog elektromobiliai su baterijomis yra aukščiausias sprendimas, tačiau iš tiesų galite tai turėti kaip tarpinį žingsnį, nes galiausiai, žinoma, bus atrasta laisva energija, tad baterijos jums taps nebereikalingos, kadangi jums nebereikės saugoti elektros. Bet matote, tai technologijai taip pat reikalingas labiau alcheminis požiūris į materiją, kadangi turite suvokti, jog ši laisva energija negali būti sugeneruojama fizinėje karalijoje. Ją tegalima gauti iš aukštesnės karalijos ir nukreipti daryti darbą fizinėje karalijoje, generuoti elektrą – bent jau iš pradžių.
Atomų akceleracija
Matote, alchemija, alchemikai, alcheminė pasaulėžiūra buvo atvira kažkam už materialaus pasaulio ribų. Ir ką pradeda įrodyti šiuolaikinis mokslas? Kad egzistuoja limitai, ką galite padaryti su technologija fiziniame pasaulyje. Iškastinis kuras generuoja įvairius teršalus, kurie teršia atmosferą. Branduoliniai ginklai gali sunaikinti visą gyvybę planetoje. Visur matote energijos stygių. Įsivaizduokite, kad turėtumėte nemokamos energijos šaltinį, koks nepalyginamai didesnis ekonominis augimas galėtų vykti pasaulyje. Vos per kelis metus ekonomika išaugtų eksponentiškai, nes nebūtumėte varžomi prievolės mokėti už energiją. Tai reiškia, kad skurdas dabar jau būtų buvęs beveik visiškai išnaikintas. Matote čia, vėlgi, Kristus į viską gali žiūrėti kaip į galimybę. Visi technologijos limitai, kurie pradeda vis labiau susifokusuoti žmonių protuose, yra galimybė pamatyti, kad turime ieškoti naujo būdo konceptualizuoti, kaip veikia materialus pasaulis, kuris padėtų mums suvokti, kad materija neegzistuoja savaimiškai. Ji yra kažko, egzistuojančio už materijos pasaulio, pasekmė, ir todėl, kai tai suvokiame, galime padaryti dalykus su šia „materija“, kurie šiandien atrodo neįmanomi.
Jeigu ankstyviesiems alchemikams būtumėte parodę kai kuriuos mokslinius instrumentus ir technologiją, kurią turite šiandien, jie tai laikytų neįmanomu dalyku. Bet ar kas nors yra neįmanoma? Kai pripažįstate, kad materija yra taki, ir jeigu žinote komponentą, kuris yra už materijos, tačiau iš jo kyla visa jūsų taip vadinama materija, galite transformuoti materiją. Kuo skiriasi švino atomas nuo aukso atomo? Jie skiriasi tik savo vibracija, tačiau ši vibracija nėra fiziška. Ji nėra jūsų šiandieninių mokslininkų taip vadinamo materialaus pasaulio dalis. Tai yra vibracija aukštesnėje karalijoje, matrica, kuri yra projektuojama, perkeliama ant Materijos šviesos, kuri vibruoja materialaus dažnio spektre, ir tai materializuoja atomus. Negalite tiesiogiai paversti švino auksu fiziniame lygmenyje. Tačiau kai palypėjate į aukštesnį lygmenį ir pakeičiate tenai esančią vibraciją, galite transformuoti švino atomus, akceleruodami jų vibraciją į aukso atomų vibraciją.
Tad manau, kad jau išsėmiau jūsų gebėjimą ramiai išsėdėti vienoje vietoje. Aš, žinoma, nesėdžiu vietoje, nes nesu statiška būtybė – esu procesas, sąmonės srautas. Man nereikia sėdėti, tačiau pripažįstu, kad kai buvau fiziniame kūne, retkarčiais prisėsdavau arba atsiguldavau, nors ir egzistuoja visi šie mitai apie Europos Stebukladarį, kuris niekada nemiega. Tačiau tai buvo Stebukladarys, o ne kuo aš buvau būdamas įsikūnijime esančiu žmogumi.
Tad, mano mylimieji, dėkoju jums už tai, kad ryžotės būti šio alcheminio proceso dalimi. Turėjau viltį, kad galėsiu perkeisti, transformuoti, transmutuoti bent dalį jūsų žmogiškos sąmonės švino į Kristaus sąmonės auksą. Bet matote, tam reikalingas jūsų laisvos valios pasirinkimas, nes tokia alchemija nėra mechaniška, ji yra kūrybiška.
Tad užsklendžiu jus toje Laisvės Liepsnoje. Alchemija, tam tikra prasme, yra Laisvė, ir ši Laisvė AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com