Pakilus virš konflikto tarp vyrų ir moterų
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2026 metų liepos 04 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2026 Amerikos vebinare: „Ar sulauksime dar vienos 250 metų sukakties?“
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, ir man yra didelis džiaugsmas atidaryti šį vebinarą, kaip atidariau tiek daug konferencijų. Norėčiau pakalbėti apie moterų situaciją.
Moterų situacijos gerinimas
Na ir dabar, jeigu grįžtumėte 250 metų į praeitį ir pažvelgtumėte į moterų situaciją Amerikoje, ir palygintumėte ją su šiandiena, ar moterų situacija pagerėjo? Žinoma, yra akivaizdu, kad ji pagerėjo daugeliu įvairių aspektų. Prieš 250 metų moterys neturėjo teisės balsuoti, jos neturėjo teisės kandidatuoti į pareigas, jos buvo laikomos netinkamomis užimti bet kokias pareigas ar užimti bet kokį postą – iš esmės bet kokį postą už namų ribų, išskyrus tą, kuris juokais vadinamas seniausia pasaulio profesija. Žinoma, čia buvo padarytas didelis progresas, tačiau daugeliu atžvilgių jis buvo lėtas ir lėtesnis nei daugelyje kitų demokratiškų šalių, ypač Kanadoje, Šiaurės Europoje ir kitose šalyse, su kuriomis Jungtinės Valstijos mėgsta lygintis. Pavyzdžiui, teisę balsuoti moterys įgijo tik 1920 metais.
Galite matyti, kad buvo periodas, kai moterims buvo suteikta didesnė lygybė, moterims buvo leista eiti susirasti darbą. Tai iš tiesų įgavo naują pagreitį per Antrąjį Pasaulinį Karą, kai tiek daug jaunų vyrų buvo išsiųsti kariauti į užjūrį, tad jiems reikėjo moterų gamyklose, kad jos statytų laivus ir darytų daugelį kitų dalykų, kuriuos moterys tradiciškai buvo laikomos netinkamomis daryti. Tačiau moterys, žinoma, įrodė, kad jie klysta, ir įrodė, kad jos gali atlikti daugumą darbų, kuriuos gali atlikti vyrai. Penktajame, šeštajame, septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose lygybė vis augo. Vis daugiau moterų buvo išrenkamos į oficialias pareigas, daugiau moterų gaudavo įvairius darbus, nors vis dar buvo jaučiamas moterų trūkumas pačiuose aukščiausiuose korporacijų ir įmonių postuose.
„Manosfera“ ir anti-feministinis judėjimas
Žinoma, moterų situacija labai pagerėjo, bet dabar jau keletą dešimtmečių yra matoma atvirkštinė tendencija, kuri, nors ir nesunaikino moterų lygybės, visgi mėgina tai padaryti. Tai yra anti-feministinis judėjimas, kaip galėtume tai pavadinti, taip pat dar vadinamas „manosfera“, bet taip pat tam tikros krikščioniškojo judėjimo atšakos Amerikoje, kurios tiki, kad moterų vieta yra namuose, kad moterys turėtų paklusti vyrams ir tarnauti vyrams.
Ir aš norėčiau tai pakomentuoti, nes tai turi ganėtinai rimtų pasekmių Amerikos ateičiai ir potencialui įkūnyti aukso amžių Amerikoje. Mes galime, tam tikra prasme, sakyti, jeigu norėtume įnešti šiek tiek dramatizmo, ir kodėl gi ne, kad tai, ar aukso amžius pirmiau bus įkūnytas Amerikoje ar Europoje, priklausys nuo moterų ir moterų situacijos visuomenėje. Tai, žinoma, nėra joks atsitiktinumas, kad mes pavadinome 2020-uosius Moterų Dešimtmečiu, ir kadangi dabar jau šiek tiek perkopėme vidurio tašką, galime matyti, kad pasaulio mastu iš tiesų buvo apnuoginta daug elementų, kurie daro poveikį moterų padėčiai įvairiose pasaulio visuomenėse įskaitant, žinoma, ir Jungtinėse Valstijose.
Nesakau, kad ši manosferos ir anti-feministinio judėjimo tendencija yra labai neraminanti ilgalaikėje perspektyvoje. Tai labiau yra pavyzdys, kaip dalykai turi būti išreiškiami iki kraštutinumo, kad galiausiai pasiektų tokį absurdą, jog vis daugiau ir daugiau žmonių pradėtų tai matyti.
Besikeičiantis pasaulis
Pabandykime šiek tiek atsiriboti ir pažvelgti į šį reiškinį – manosferą, konservatyvius krikščionis, krikščionių nacionalistus, priešinimąsi feminizmui, lygybei, „woke“ judėjimui, ar kad ir kaip jie tai vadintų. Pažvelkime, kur glūdi viso to šaknys. Mes, žinoma, galime pažvelgti į dabartinę situaciją ir sakyti, kad iš dalies viso to varomoji jėga yra vyrai, kurie bijo, kad atsiliks nuo visuomenės vystymosi, ir tai iš tiesų nėra apie moteris. Tai vyksta dėl to, kad visuomenė, žinoma, keičiasi ir ji keičiasi labai dramatiškais būdais. Ji keičiasi tokiu būdu, kad galime sakyti, jog jeigu grįžtumėte keletą dešimtmečių į praeitį, buvo daug darbų, pareigų visuomenėje, apie kuriuos galėtume sakyti, kad pagrindinė kvalifikacija, kurią turėjote turėti tam darbui, buvo pasirodyti tame darbe ir turėti pulsą. Šiandien tokie darbai vis labiau nyksta, ir atsiranda vis daugiau darbo vietų, kuriose reikia atitikti reikalavimus, o jūsų darbo rezultatai priklauso nuo to, kaip atliekate darbą, nuo noro atlikti darbą, noro mokytis, noro pranokti save ir pasiekti geresnių rezultatų tame darbe už kitus žmones.
Tad jūs čia matote grupę vyrų, dažnai jaunų vyrų, kurie yra įpratę iš ankstesnių gyvenimų, kad jiems iš tiesų nėra būtina pažvelgti į save, pažvelgti į visuomenę ir tarti: „Ką man reikia padaryti, kad galėčiau atitikti šiame darbe keliamus reikalavimus toje visuomenėje, kurioje gyvenu?“ Jie vis dar tebesinešioja su savimi iš ankstesnių gyvenimų šį troškimą, kad: „O, turėtų būti gana to, kad pasiprašiau priimamas į darbą ir esu pasiruošęs kiekvieną dieną jame pasirodyti ir padaryti minimumą, kurio iš manęs yra reikalaujame tame darbe.“ Jie tiki, kad yra nusipelnę turėti tokius darbus. Kai kurie iš šių žmonių nebuvo įsikūniję šiuolaikinėse demokratijose savo ankstesniame gyvenime. Daugelis jų ankstesniame gyvenime nebuvo įsikūniję Amerikoje. Jie buvo įsikūniję šalyse, kuriose egzistavo labiau patriarchalinė kultūra, kurioje jie buvo įpratę prie fakto, jog tai, kad jie yra vyrai, yra pakankama, kad jie galėtų gauti darbą, kuris jiems leistų išgyventi.
Nauja galimybė transcenduoti save
Jie, žinoma, taip pat atėjo iš šių visuomenių, kuriose moterys yra daug stipriau pavergtos nei Jungtinėse Valstijose ir kitose šiuolaikinėse demokratijose. Jie mano, kad turi teisę kažką gauti iš moterų. Jie turi teisę turėti žmoną, kuri jiems paklustų ir tenkintų jų poreikius, kad ir kokie jie būtų. Tad jūs čia matote, jog tam tikram šių gyvybės srautų skaičiui buvo suteikta galimybė įsikūnyti, pavyzdžiui, Amerikoje. Jiems buvo suteikta ši galimybė su viltimi, kad jie palypės aukščiau ir ryšis save transcenduoti, išpildydami jų visuomenės keliamus reikalavimus, ir šie reikalavimai buvo aukštesni Amerikoje nei tose šalyse, kuriose jie buvo įsikūniję savo paskutiniame gyvenime. Ir, žinoma, nutiko taip, kad ganėtinai nemažas šių žmonių skaičius ryžosi tai padaryti, tačiau taip pat yra tokių, kurie to nepadarė. Ir dabar jie ieško būdo pateisinti, kodėl nenori savęs transcenduoti, kodėl jiems nereikia savęs transcenduoti, kodėl jie neturėtų savęs transcenduoti. Kitaip tariant, tai yra senas geras psichologinis mechanizmas, kad žmonės, kurie nenori stengtis, siekia atrasti pateisinimą, kodėl net nemėgina to daryti.
Su šia problema, žinoma, susiduria visos pažengusios visuomenės, tačiau ankstesnėse kartose tai nebuvo tokia didelė problema Amerikoje, kadangi Amerikos kultūra buvo pastatyta ant šio tikėjimo, kad turite stengtis, turite ryžtis dėti pastangas, ji buvo pastatyta ant taip vadinamos amerikietiškos svajonės, kad jeigu stengsitės, galėsite viską pasiekti. O dabar matote vis didėjantį ypač jaunų vyrų Amerikoje skaičių, kurie nori pasiekti amerikietišką svajonę nesistengdami, o kadangi suvokia, jog tai nesuveiks, jie ieško paaiškinimo, kuris jiems leistų savo prote rasti pasiteisinimą, kodėl jiems nereikia stengtis, kodėl jie neturėtų stengtis, kodėl visuomenė tiesiog turėtų duoti jiems tai, ko jiems reikia, įskaitant duoti ir moterį, kuri jiems įvairiais būdais tarnautų.
Visiškas vyrų ir moterų atsiskyrimas
Ir jūs tuo pačiu metu matote, jog kadangi moterims buvo suteikta galimybė, kurios jos neturėjo ankstesnėse kartose, daugelis moterų, kurios dabar inkarnuojasi, yra pasiryžusios dėti pastangas, palypėti aukščiau, transcenduoti save, siekti geresnio gyvenimo visuomenėje. Matote, problema yra ne ta, jog vyrams ir moterims yra suteikiamos lygios galimybės, lygybė ar kad egzistuoja feminizmas. Jūs tiesiog matote grupę vyrų, kurie nenori dėti pastangų, ir turite didesnę grupę moterų, kurios yra pasiryžusios stengtis.
Tai natūraliai reiškia, kad šios moterys, kurios turi tikslą gyvenime, kurios siekia karjeros, ir kurios yra pasiruošusios padaryti viską, ko reikės, kad pasiektų tą karjerą, na, kokių jos ieško vyrų? Ar manote, kad jos ieško šių vyrų, kurie nenori dėl nieko stengtis ir jie nori, kad jų moteris eitų į darbą ir juos išlaikytų, idant vyrams nereikėtų dirbti, bet tuo pat metu moterims tektų nudirbti visus darbus namuose ir auginti vaikus, ir patarnauti, ir suteikti vyrams seksą, kai tik jie jo užsimano? Matote visišką atsiskyrimą tarp šių dviejų žmonių grupių, kuomet moterys neieško tokių vyrų, kurie nenori savęs transcenduoti, kurie nenori nieko daryti, kad save transcenduotų, kurie nenori nieko daryti amerikietiškai svajonei pasiekti, pagal šį populiarų amerikietiškos svajonės įvaizdį, nors ar šis įvaizdis yra realistiškas ar ne – tai dabar nėra mano tema.
Tokia yra dabartinė situacija. Matote grupę moterų, kurios nori kažką pasiekti. Yra grupė vyrų, kurie to nedaro, ir grupė vyrų, kurie nenori stengtis – jie, tam tikra prasme, pavydi moterims, kurios yra pasiruošusios tai daryti, ir dabar kai kurie žmonės juos įtikino, kad tai yra neteisinga, tai nėra gerai, visuomenė tapo pernelyg „woke“, pernelyg liberali, pernelyg nuėjusi į kairę, pernelyg socialistinė, ir šias moteris reikia priversti grįžti prie tradicinių vaidmenų. Šie vyrai nenori sau užduoti paprasto klausimo. Net jeigu visos moterys turėtų gyventi pagal tradicinius vaidmenis, ar jie vis dar galėtų rasti moterį, kuri jų norėtų? Daugeliu atvejų, atsakymas, brutalus atsakymas yra ne. Tiesiog nėra moterų, kurios norėtų tokių vyrų, kurie nenori savęs transcenduoti ir kažko pasiekti.
Senųjų berniukų tinklas
Tai yra dabartinė situacija, tačiau, žinoma, egzistuoja dar platesnė perspektyva, kurią norėčiau aptarti. Nes kas gi čia iš tiesų vyksta? Na, vyksta tai, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja valdžios elitas, kuris yra labai stiprus, ir tai yra baltaodžių vyrų valdžios elitas. Ne visi jie gyvena šiaurės rytuose, daugelis jų gyvena Kalifornijos technologijų slėnyje, kai kurie taip pat kitose vietose, tačiau pagrinde tai yra baltaodžiai vyrai. Jie mano, kad būtent jie turėtų valdyti šalį, ir didele dalimi jie vis dar tai daro, tačiau jie mano, kad turėtų ir toliau valdyti šalį. Jie jaučia nuolatinę paranoją dėl bet kokios grėsmės jų dominavimui.
Viena iš grėsmių, kurią jie mato, yra būtent šios moterys, kurios nori kažko pasiekti visuomenėje, nes šie baltaodžiai vyrai taip pat yra pripratę užimti tam tikrą padėtį – daugelis jų gimė turtingose, įtakingose ir privilegijuotose šeimose ir tą padėtį paveldėjo iš savo tėvų. Šie vyrai – dauguma jų, ne visi, bet dauguma – labiausiai nenori pasirodyti viešumoje, nes jų šeimos daugelį kartų valdo šalį pasislėpę, užkulisiuose. Jie yra nežinomi visuomenei, nematomi, jų įtaka yra nematoma, nes jie turi šį populiariai taip vadinamą senųjų berniukų tinklą. Senųjų berniukų tinklas nenori, kad čia pasirodytų moterys ir sujauktų įprastą tvarką. Ir jie pamatė galimybę pasinaudoti šia manosfera, šiuo judėjimu tarp vyrų, apjungdami tai su judėjimu tarp krikščionių, kurie nori grįžti prie tradicinių vertybių ir pavergti moteris.
Chaoso ir konflikto skleidimas
Leiskite man jums užduoti paprastą klausimą. Kai žvelgiate į situaciją, ne tik Amerikoje, bet visose šiuolaikinėse demokratijose, negi iš tiesų manote, kad yra realistiška atimti iš moterų teisę balsuoti? Kaip, jūsų manymu, tai galėtų įvykti šiuolaikinėje Amerikoje? Jie propaguoja kažką visiškai nerealistiško ir puikiai tai žino. Kodėl jie tai propaguoja? Todėl, kad tai kuria konfliktą ir chaosą. Matote, šiam elitui, šiems seniesiems berniukams – jiems visiškai nerūpi jauni vyrai, kurie negali susirasti moters. Jiems nerūpi moterys. Jiems nerūpi demokratija. Jiems rūpi išsaugoti savo valdžią.
Iš kur tai ateina? Na, negalėsite to suprasti, remdamiesi tradicine istorija, tradiciniu pasaulio supratimu. Suprasti tai galite tik turėdami mokymus, kuriuos mes jums perdavinėjame jau tiek daug metų, taip išsamiai viską paaiškindami apie puolusias būtybes. Suprasti tai galite tik tuomet, kai suvokiate, kad egzistuoja valdžios elitas, sudarytas iš žmonių, kurie neturi jokios empatijos, jokio žmogiškumo, jiems visiškai nerūpi plačioji populiacija, jiems rūpi tik jie patys, jų valdžia, jų privilegijos, ir jiems rūpi visa tai išsaugoti.
Įsigalėjęs ir valdžios siekiantis elitas
Na ir dabar, kaip anksčiau sakėme, visada egzistuoja pasidalijimai valdžios elite, kadangi jie yra įstrigę dualizme, o dualizme visada egzistuoja du priešingi poliai, jeigu ne dar daugiau. Todėl visada egzistuoja mažiausiai dvi grupės valdžios elite. Egzistuoja įsigalėjęs elitas, kuris norsi išsaugoti savo turimą valdžią ir privilegijas. Ir yra kylantis elitas, kuris nori įgyti valdžią ir privilegijas, galbūt dėl to, jog mano, kad galės viską daryti geriau už senąjį elitą, tačiau tai tėra fasadas, paviršutiniškas tikėjimas. Jie tiesiog nori valdžios, kurią turi senasis elitas. Tačiau nenori to pripažinti. Jie greičiausiai to nepripažintų net ir sau patiems, nes įsisupo į šį mąstymą, kad žino geriau.
Ir šiuo metu matote senąjį didelių įmonių ir korporacijų, ir senų šeimų įsigalėjusį elitą, ir taip pat matote iškylančius technologijų milijardierius iš Silicio Slėnio ir kitų vietų, kurie siekia nusipirkti įtaką iš prezidento, ir visais būdais pakeisti visuomenę, nes jie mano, kad žino geriau, kaip turėtų būti valdoma visuomenė. Jie mano, jog gali nebaudžiami paskelbti, kad empatija yra evoliucinė silpnybė.
Jeigu nesuprasite, kad visada egzistuoja įsigalėjęs puolusių būtybių elitas ir valdžios siekiantis puolusių būtybių elitas, ir kad tarp jų visada vyksta konfliktas, na, tuomet iš tiesų negalėsite suprasti, kas vyksta, ir negalėsite iš tiesų suprasti, kodėl moterų situacijai regimai iškilo grėsmė Jungtinėse Valstijose. Nes ką jūs matote čia vykstant, yra tai, kad įsigalėjęs elitas, kuris nori išsaugoti savo privilegijas, būtent jis finansuoja ir moka šiam konservatyviam krikščionių judėjimui, kurie ilgisi tradicinių vertybių, net ir tradicinių šeimos vertybių.
Matote šį judėjimą, manosferą, krikščionių nacionalistus, ultra-konservatyvius krikščionis, kurie kai kur tarsi susilieja į viena, skleisdami ir propaguodami šį požiūrį į moteris. Jie nori išsaugoti status quo. O tuomet matote iškylantį technologijų milijardierių elitą, kuriems moterys ir moterų situacija nelabai rūpi, nors dauguma jų yra vyrai ir dauguma jų iš tiesų iš aukšto žiūri į moteris, tačiau nedaro to atvirai. Jie nori išsipirkti įtaką vyriausybėje, kad galėtų stiprinti savo technologijų monopolius, ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir visame pasaulyje. Tad matote šias dvi jėgas, kurios siekia dominavimo.
Galite sakyti: jeigu šios dvi jėgos yra priešpriešoje, kodėl tuomet jos abi remia respublikonų partiją? Tačiau ar tikrai jos abi remia tik respublikonų partiją, nes jos taip pat remia ir demokratų partiją, kadangi nori apsidrausti. Jiems nerūpi, kuri partija bus išrinkta. Jie tiesiog nori turėti priėjimą prie bet kurios partijos, kuri tik būtų išrinkta, kad galėtų jai daryti įtaką.
Tačiau jeigu atsitrauktumėte nuo to dar truputį toliau, pamatytumėte, kad nors egzistuoja įsigalėjęs elitas, kuris labai trokšta išsaugoti savo valdžią ir privilegijas, visgi jis žino, kadangi matė tai vykstant istorijoje ir sugebėjo išskaityti tarp eilučių istorijos knygose daugiau nei dauguma istorikų, jie žino, kad tai ne visada yra įmanoma padaryti. Jie mato istorijoje, kad egzistuoja tam tikri lūžio momentai, kai jie negali sustabdyti pokyčių.
Vienas iš šių didelių lūžio momentų, apie kurį daugelis esančiųjų Amerikos valdžios elite puikiai žino, yra Jungtinių Valstijų sukūrimas. Jie mato, kad Anglijoje egzistavo įsigalėjęs elitas, kuris norėjo kontroliuoti kolonijas, kad galėtų iš jų išsunkti kaip įmanoma daugiau turto, kaip tai padarė Indijoje ir kitose kolonijose, ir būtent jie, žinoma, priešinosi revoliucionieriams ir Amerikos įkūrimui. Tačiau jie taip pat pamatė, kad vos tik Amerika buvo įkurta ir nebuvo galima sustabdyti jos vystymosi, na, jeigu negalite jų nugalėti, prisijunkite prie jų. Dalis senojo elito atstovų tuomet įsitvirtino Jungtinėse Valstijose – ne iš karto, bet palaipsniui, ir Jungtinėse Valstijose atsirado ir kitų žmonių, kurie iškilo ir palaipsniui suformavo naują elitą.
Ir jie labai gerai suvokia, kad ateina šie momentai istorijoje, kai jie mato, kad visuomenė yra atsidūrusi ant fundamentalių pokyčių slenksčio. Jie negali užkirsti kelio sumaiščiai, kuri dažnai įvyksta prieš pokyčius. Jie negali to sustabdyti. Jie mato, kad ateina sumaištis, kyla nepasitenkinimas, privalo įvykti pokyčiai. Ir paskutinė priemonė, kurios jie imasi, bandydami suvaldyti pokyčius, yra tai, kad jie siekia dar labiau įkaitinti konfliktą. Galite galvoti, kad tie, kurie nori išsaugoti status quo, turėtų norėti deeskaluoti konfliktą, kad galėtų išsaugoti status quo. Tačiau kai mato, jog status quo jiems slysta iš rankų, jie iš tiesų mėgina įkaitinti konfliktą, sustiprinti konfliktą, akceleruoti konfliktą.
Konflikto įkaitinimas
Kodėl? Todėl, kad istorijoje jie mato, jog absoliuti dauguma populiacijos nori stabilumo savo kasdieniame gyvenime, ir kai žmonės mato, kad jų kasdienio gyvenimo stabilumui iškilo grėsmė, jie yra pasiruošę eiti į kompromisą su principais ir idėjomis. Kitaip tariant, padėti duoną ant stalo gali būti svarbiau už aukštus idealus apie naują respubliką ir naują vyriausybės formą su laisve ir teisingumu visiems. Jie dabar mato, kad jų mėginimai ir daugelio valdžios siekiančių elito narių mėginimai išsiurbti turtą iš Amerikos populiacijos sukėlė tokį didelį nepasitenkinimą, kad jie suvokia, jog negalės sutrukdyti įvykti pokyčiui. Jie žino, kad daugelis amerikiečių nėra patenkinti pragyvenimo lygio smukimu – juk tai pirmoji karta, kurios pragyvenimo lygis bus žemesnis nei jų tėvų – tad jie negali sustabdyti pokyčių.
Ir galite, vėlgi, pamanyti, kad jie tuomet turėtų norėti siekti deeskaluoti konfliktą, galbūt netgi galėtų susiprotėti žmonėms mokėti daugiau, tačiau šito jie nesugeba daryti. Jie nesugeba šitaip mąstyti. Kodėl? Todėl, kad yra puolusios būtybės, ir buvo puolusiomis būtybėmis taip ilgai, kad negali persijungti. Puolusios būtybės niekada nesugebėjo, arba tik labai retais atvejais, sugebėjo pasakyti: „Na, klausykite, mes matome, kad žmonėse auga nepasitenkinimas, nes jie neuždirba pakankamai pinigų, ir žiūrėkite, mes tiek daug pinigų susigriebiame sau, mes dabar turime tiek daug milijardų dolerių, kad net negalėtume jų visų išleisti per visą savo likusį gyvenimą. Argi nebūtų išmintinga, norint išsaugoti status quo ir išlaikyti žmones patenkintus, mokėti jiems daugiau, kad jie galėtų išsaugoti pragyvenimo lygį, kurį turėjo savo tėvų kartoje? Argi nebūtų protinga tai padaryti? Ir tuomet mes galėtume išsaugoti savo privilegijuotas pozicijas ir laikyti žmones patenkintus. Duokime jiems duonos ir dramos, ir jie bus patenkinti.“
Kompromiso priėmimas
Bet matote, puolusios būtybės nesugeba taip galvoti, nes jų protai yra įstrigę vėžėse, tarsi sugedusi plokštelė. Ir jeigu pasikeistų, jiems tektų pripažinti, kad klydo, kad klydo praeityje, o tai yra pati puolusios būtybės esmė.
Kodėl puolusios būtybės nupuolė? Todėl, kad kai gavo Kristaus teismą, susidūrusios su pakylėtaisiais mokytojais, jos atstūmė Kristų, ir jos vis dar tebėra puolusioje sąmonėje, nes ir toliau atstumia Kristų. Todėl jos sako: „Žmonės tapo pernelyg nepatenkinti. Matome, kad ateina pokyčiai. Pažiūrėkime, ar nepavyks mums tuo pasinaudoti, sukuriant tiek daug chaoso ir sumaišties, kad vietoj realių reformų, vietoj realių pokyčių, žmonės pasiektų tašką, kai jie dabar labiau norėtų stabilumo nei aukštesnio pragyvenimo lygio. Kitaip tariant, jeigu mums pavyks sukurti į pilietinį karą panašų scenarijų, su tiek daug konfliktų ir tokia didele sumaištimi Amerikoje, ateis momentas, kai dauguma žmonių pasakys: ‘Turime grąžinti stabilumą. Turime sustabdyti šį konfliktą. Net jeigu mums tektų padaryti tam tikrų kompromisų, kurie leistų elitui valdyti dar tvirčiau nei jie tai darė iki šiol.’“
Žinoma, žmonės nesakys to sąmoningai, tačiau toks bus rezultatas. Žmonės bus pasiruošę priimti kompromisus, kad išvengtų konflikto, ir todėl yra puolusių būtybių, kurios žiūri į Amerikos visuomenę ir sako: „Kur galime padidinti konfliktą? Kur yra žmonės, kuriais galėtume pasinaudoti, nes jie yra nepatenkinti, nes jie nenori keistis, arba kadangi nėra pakankamai protingi suprasti, jog jais yra naudojamasi daug didesnėse ambicijose.“ Ir, deja, yra didelis jaunų vyrų procentas Amerikoje, kurie papuola į šią kategoriją. Jie nėra pakankamai protingi suvokti, kad jais yra naudojamasi, siekiant paslėptų tikslų, ir tie, kurie to siekia, visiškai jų negerbia ir neduos jiems tai, ko jie nori.
Kaip išvengti konflikto?
Na ir dabar, nemėginu čia piešti pasaulio pabaigos scenarijaus – kad jiems šis planas išdegs. Aš tiesiog, taip sakant, mėginu parodyti jums mūšio lauką. Ir dabar galime užduoti klausimą: „Kas gali sutrukdyti valdžios elitui tai pasiekti?“ Ir atsakymas yra labai, labai paprastas – moterys – kadangi moterys yra pasiruošusios save keisti daug didesniu laipsniu už vyrus. Ir tiktai transcenduodami tradicinį mąstymo būdą galite išvengti konflikto, kuris dabar yra kuriamas ir dirbtinai stiprinamas.
Žinau, kad yra moterų, kurios yra pasiruošusios atsisakyti savo teisės balsuoti ir sugrįžti į tradicinį vaidmenį. Žinau, kad yra moterų, kurios tvirtai palaiko kai kurias šias konfliktus kuriančias grupes, tačiau dauguma moterų to nepalaiko. Ir dauguma moterų Jungtinėse Valstijose yra daug labiau pasiryžusios pažvelgti į visuomenę, pažvelgti į save ir kelti šiuos sunkius klausimus. Vyrai yra daug stipriau įstrigę tam tikruose mąstymo šablonuose. Žinoma, tai negalioja visiems vyrams. Aš čia kalbu bendrai. Ir būtent dėl to galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad jeigu Jungtinės Valstijos nori išvengti konfliktų augimo, stiprėjančio susipriešinimo ir į pilietinį karą panašaus scenarijaus, tiktai moterys gali tai sustabdyti, nes moterys yra linkusios turėti daug didesnę pusiausvyrą už vyrus.
Kaip anksčiau sakėme, kai puolusios būtybės atėjo į Žemę, jos pamatė, kad yra daug lengviau uždegti vyrus eiti į karą, nei priversti moteris eiti į karą, nes moterys apskritai turi didesnę pusiausvyrą. Jos nori stabilios šeimos ir taip toliau, ir būtent dėl to yra daug labiau tikėtina, kad moterys sakys: „Gerai, berniukai, gana. Privalome šį konfliktą sustabdyti dabar.“ Tuo tarpu vyrai nesugeba sustoti, kol neprasiveržia smurtas. Tokia tiesiog yra realybė, kurią matau iš pakylėtosios perspektyvos, ir esu ganėtinai optimistiška, kad moterys priims šį savo vaidmenį, ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir viso pasaulio mastu, ir ims ginti savo teises. Ir jos išpildys moterų dešimtmečio potencialą, kuris iš tiesų yra subalansuoti visuomenę ir įveikti šiuos gilius susiskaldymus, kuriuos sukūrė įvairios vyrų grupės. Tačiau, žinoma, už viso to galiausiai stovi puolusios būtybės.
Grumtynės tarp moterų ir puolusių būtybių
Moterys taip pat yra labiau linkusios kvestionuoti puolusių būtybių mąstymą ir sakyti: „Kodėl turėtume toliau eiti šiuo keliu, kuriuo matome, kad visuomenė taip ilgai ėjo?“ Ir realybė čia yra tokia, kad nors iš tiesų yra puolusių būtybių, kurios yra įsikūnijusios moteriškuose kūnuose, yra daug, daug mažiau moterų, kurios yra puolusios būtybės, nei vyrų, kurie yra puolusios būtybės. Ir taip, žinoma, yra dėl savo uodegą ryjančio žalčio. Kai puolusios būtybės atėjo į Žemę, jos nusprendė, kad vyrai turėtų būti dominuojanti lytis, ir todėl yra akivaizdu, kad puolusios būtybės, kurios nori valdžios, nori įsikūnyti vyrais ir daryti tai kur tik įmanoma.
Tokia yra pamatinė dinamika, kurią yra suvokę labai mažai žmonių, kad vyksta ši – nenoriu sakyti, epinė kova – tačiau vyksta iš tiesų labai svarbios grumtynės tarp moterų, kurios gali subalansuoti visuomenę, ir šių vyrų grupių, kurie siekia kaip įmanoma labiau supriešinti visuomenę.
Kiek gi iš šių žmonių, kurie yra krikščioniai, kiek gi iš jų gali tikėti, kad valdžios elitas, kuris jais naudojasi, kad jam nors kiek rūpi krikščionybė? Argi nematote ironijos, kad yra krikščionių Jungtinėse Valstijose, kurie save laiko tikraisiais Kristaus mokiniais, tačiau jie tarnauja puolusių būtybių ambicijoms, kurios labai ilgą laiką dirbo prieš Kristų, prieš Kristaus tikslus? Jos sąmoningai pasirinko antikristo pusę. Tačiau šie konservatyvūs nacionalistai krikščioniai, evangelikai, katalikai ir kiti leidžiasi vadovaujami šių puolusių būtybių.
Ar jie tai mato? Ne, žinoma, kad ne. Ar katalikai mato, kad katalikų bažnyčia buvo sukurta puolusių būtybių, buvo palaikoma puolusių būtybių ir šimtus metų vykdė puolusių būtybių užgaidas, leisdama karalių ir kilmingųjų klasės elitui viduramžių Europoje užimti savo postus dėl dangiškos teisės, kurią skelbė katalikų bažnyčia? Ar katalikų bažnyčia išsilaisvino nuo puolusių būtybių įtakos? Ne. Bet ji bent jau išsirinko popiežių, kuris nėra puolusi būtybė – leiskite man tai aiškiai pasakyti – kas yra, galėčiau pasakyti, labai retas atvejis, ne unikalus, bet retas.
Nauja vizija žmonijai
Kur mes dabar esame? Na, esame ten, kur matome, kad Amerikai ir visoms demokratijoms reikia vyrų ir moterų, kurie ryžtųsi transcenduoti tradicines vėžes, kuriomis ėjo visuomenė. Reikia žmonių, tiek vyrų, tiek moterų, kurie susiburtų drauge ir kartu dirbtų dėl visuomenės tobulinimo. Galime sakyti, kad kurį laiką, jeigu pažvelgtumėte į Amerikos praeitį, buvo laikas, kai juodaodžiams žmonėms reikėjo protestuoti ir ginti savo interesus. Moterims reikėjo protestuoti ir ginti savo interesus. Buvo laikas feminizmui. Tačiau situacija pasikeitė.
Dabar reikalinga nauja vizija, kuri peržengtų šį griežtą suskirstymą – ginti moterų interesus, juodaodžių žmonių interesus, Amerikos indėnų interesus, tą ir aną, ir vietoj to rastumėte bendrą pagrindą, kurį mes pavadinome pamatiniu žmogiškumu ir esminiu žmogiškumu, aukštesniu žmogiškumu. Kuomet jūs pažvelgtumėte į žmonių potencialą, aukštesnį potencialą, ir jo siektumėte. Kitaip tariant, mes nenorime, kad moterys taptų karingesnės ir pradėtų kaltinti vyrus ar žeminti vyrus. Mes žvelgiame tiek į vyrus, tiek į moteris, kad moterys rastų vyrus, kurie sugebėtų transcenduoti tradicinį būdą žiūrėti į vyrų-moterų santykius, ir dirbtų kartų sakydami: „Tai ne apie vyrus ir moteris. Esmė čia yra žmogiškumas, mūsų aukštesnis potencialas.“
Būtent tai, žinoma, tam tikru laipsniu buvo varomoji jėga už Amerikos tėvų įkūrėjų, apie ką daugiau pakalbės Sen Žermenas. Tai transcendavo specifinių grupių interesus dėl aukštesnės vizijos, tačiau tai aptarti paliksiu Sen Žermenui, nes jis, žinoma, turi daug daugiau ką pasakyti apie Ameriką.
Esu dėkinga už šią galimybę pasidalinti su jumis savo mintimis. Aš, žinoma, nesitikiu, kad krikščioniai, katalikai ar kiti, kurie galbūt gerbia mane kaip Jėzaus motiną, ryšis tai išklausyti ar netgi priimti šias idėjas. Nes jie, žinoma, mane nustūmė į savo tradicinį moters vaidmenį. O taip, aš buvau vertinga kaip Jėzaus motina. Galbūt, pasak jų, dabar esu šventoji, kuriai jie gali melstis kaip moteriškai savo norus pildančio Dievo versijai, tačiau jie manęs nelaiko išsilaisvinusia moterimi, moterų interesų gynėja, ar kažkuo, kas sugeba transcenduoti tiek vyriškus, tiek moteriškus vaidmenis ir tiesiog parodyti, kas šiandien vyksta Amerikoje.
Jie nenori to matyti. Jie nenori to gerbti. Jie netgi nenorės išklausyti nė vieno žodžio, kurį pasakiau. Bet matote, tai, jog tai buvo pasakyta fizinėje plotmėje, sukuria, per jūsų auras ir čakras, impulsą – šviesos bangą, kuri nuvilnija per Amerikos visuomenę ir priverčia visus reaguoti į šviesą, priimti ją arba atstumti. Ir jeigu jie ją atstumia, tai tampa Kristaus teismu.
Tad išpildžiau savo tikslą su šiuo kreipimusi, ir dėkoju jums visiems, kurie ryžotės būti šio susietosios kilmės skleidimosi dalimi, su manimi viršuje ir jumis apačioje.
Būkite užsklęsti Dangiškosios Motinos džiaugsme. Motina Marija AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com