9 | Kristus visada yra DAUGIAU
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas MOR, ir visada DAUGIAU AŠ ESU.
Kokia yra Kristaus esmė? Kristus visada yra daugiau. Bet kokioje situacijoje Žemėje, su kokia tik galėtumėte susidurti, klausimas visada yra toks: „Ar noriu būti daugiau, ar priešingai – noriu paklusti tam, kas yra?“ Visada egzistuoja gundymas iš šio pasaulio princo, iš Maros demonų, paklusti tam, kas yra.
Ir subtili žinia yra tokia: „Tai, kas yra, negali būti daugiau, neprivalo būti daugiau, neturi būti daugiau. Neįmanoma būti daugiau už tai, kas yra.“ Netgi galite matyti tuos, kurie pavertė tai savo šlovinimo objektu sakydami: „A, tai, kas yra, yra tiesiog tai, kas yra, ir nėra jokios prasmės mėginti būti daugiau. Tiesiog turite priimti tai, kas yra, ir tuomet būsite laisvi, būsite nubudę. Nušvisite, kai nemėginsite būti daugiau.“ Na, mano mylimieji, iš kur atėjo ši nesąmonė? Tikrai ne iš mano proto, ir tikrai ne iš Kristaus proto.
Kristaus protas ir kūrinijos tikslas
Kokia yra Kristaus proto funkcija? Galite sakyti: „Suvienyti Kūrėją su savo kūrinija.“ Taip, tačiau tai ne viskas, yra daugiau. Nes kokį Kūrėjas turėjo tikslą kurdamas kūriniją, kurdamas formų pasaulį? Tikslas buvo pasiųsti savo paties tąsas, iš savo paties Esybės, į formų pasaulį, kuriame jos galėtų savo kelionę pradėti su šiuo viename taške sukoncentruotu savasties jausmu ir palaipsniui jį plėstų tapdamos daugiau. Koks yra viso to tikslas? Traukti tas kibirkštis, tas Kūrėjo Esybės dvasios kibirkštis, iš tiesų ne į Kūrėjo esybę, o traukti jas link Kūrėjo sąmonės, idant jos pačios taptų savarankiškais kūrėjais.
Ko reikia, kad dvasios kibirkštis su viename taške sukoncentruotu savasties jausmu pasiektų Kūrėjo sąmonę? Ji privalo siekti daugiau, ir tuomet dar daugiau, ir dar daugiau, ir nepaliauti siekti daugiau, kol pasieks tą Kūrėjo sąmonės lygį. Net ir tuomet vis dar yra daugiau, tačiau iki to mūsų laukia dar toks ilgas kelias, kad nei jums nei man nereikia dėl to jaudintis dabartiniame momente.
Tad matote, ką mes sakėme: tai yra Kristaus protas. Bet kurioje situacijoje, kurioje atsiranda atvirumas Kristaus protui būti išreikštam, ką jis siekia daryti? Jis nesiekia, kaip Kuan Jin taip išsamiai paaiškino, parodyti, kad vienas žmogus yra teisus, o kitas klysta, kad vienas argumentas, viena ideologija, viena religija yra teisingi. Ne. Jis siekia visiems parodyti, kad bet kurioje situacijoje Žemėje yra daugiau, ir kai siekiate daugiau, galite transcenduoti tai, kas yra, Nes Žemė, žinoma, yra nenatūrali planeta.
Kaip ištrūkti iš kančių
Kodėl Žemėje egzistuoja kančios? Dėl dualistinės sąmonės. Kai ateinate ir sakote: „Yra kas yra, ir tai negali būti daugiau“, ką jūs iš tiesų sakote? Sakote, kad Žemė niekada negalės išsilaisvinti nuo kančių. Tai, žinoma, yra puolusių būtybių svajonė. Jos galės nugramzdinti planetą į nenatūralią būseną, iš kurios niekas negalės jos išlaisvinti. Kai jau tenai bus atsidūrusi, ji bus įkalinta amžinai, ir jos galės valdyti planetą ir melžti jos gyventojų energiją. Tai yra puolusi sąmonė. Ji nori kažką pažeminti žemiau natūralios planetos lygmens ir laikyti ją tenai neribotą laiką.
Koks yra vienintelis tai neutralizuoti galintis dalykas? Kristaus protas, tačiau kaip jis tai daro? Visada parodydamas, kad yra daugiau už tai, kas yra. Jeigu tai, kas yra, negali tapti daugiau, kur tuomet yra galimybė išsilaisvinti iš kančių, kaip apie tai kalbėjo Buda, kaip apie tai kalbėjo Jėzus, kaip apie tai kalbėjo daugelis dvasinių ir mistinių tradicijų?
Koks gi yra aukštesnės sąmonės tikslas, jeigu ne ištrūkti iš kančių? Pažvelkite į netikrus guru, kurie demonstruoja savo prekes sakydami: „O, privalote pasiekti tašką, kai tiesiog priimate tai, kas yra.“ Iš kur tai ateina? Na, tai ateina iš šių tradicijų, kurias sukūrė šie netikri guru, ypač Rytuose, sakydami: „Tiktai Brahmanas yra tikras, pasaulis yra iliuzija. O dvasinis augimas reiškia, kad pasiekiate tašką, kuriame transcenduojate bet kokį savasties jausmą ir priimate tai, kas yra, priimate sąlygas, kokios jos yra Žemėje, nesiekiate jų patobulinti, jų pagerinti, jūs tiesiog priimate tai, kas yra“. Ir tuomet tariamai esate nubudę arba nušvitę.
Priėmimo tai, kas yra, melas
Na, mano mylimieji, jeigu tai yra nubudimo apibrėžimas, tuomet aš nesu nubudęs. Jeigu tai yra nušvitimo apibrėžimas, tuomet nesu nušvitęs. Tačiau aš esu pakylėtasis mokytojas, tad esu aukščiau to, ką žmonės apibrėžia kaip nubudimą arba nušvitimą, nes aš esu daugiau už bet kokius apibrėžimus, kurie galėtų būti duodami Žemėje.
Kaip sakiau, idėja, kad turėtumėte priimti tai, kas yra, už tai, kas yra, ir nesiekti būti daugiau, yra paties gyvenimo tikslo neigimas. Ir būtent šis klausimas Rytų tradicijose dažnai nėra užduodamas. Jeigu tik Brahmanas, nediferencijuotasis, egzistavo iki formų pasaulio, tai reiškia, kad Brahmanas privalėjo nuspręsti sukurti pasaulį. Ir Brahmanas privalėjo sukurti pasaulį pats iš savęs, nes kas gi be jo daugiau buvo? Tai reiškia, kad Brahmanas turėjo tikslą kurdamas pasaulį. Taip dažnai Rytuose jie nekelia šio klausimo, nes buvo įstrigę šioje idėjoje, kad aukščiausias dvasinio augimo tikslas yra sugrįžti į Brahmaną, į nediferencijuotąjį, kuriame savastis nustoja egzistuoti.
Kodėl savastis buvo sukurta? Ji buvo sukurta tapti daugiau. Kodėl buvo sukurtas pasaulis? Iš Brahmano, iš Kūrėjo troškimo tapti daugiau. Troškimas tapti daugiau yra varomoji jėga, ne tik šio formų pasaulio, bet nesuskaičiuojamų formų pasaulių, daug didesnio skaičiaus nei galėtumėte įsivaizduoti, daug didesnio skaičiaus nei net ir aš galėčiau įsivaizduoti kaip pakylėtasis mokytojas.
Tačiau aš bent jau galiu įsivaizduoti, ko negaliu įsivaizduoti, ir tai yra progresas, lyginant su puolusiomis būtybėmis, kurios mano galinčios viską suvokti ir apibrėžti. Ką jos padarė? Jos apibrėžė ištisą melagingą mokymą, suprojektuodamos, kad tai yra aukščiausias dvasinis supratimas, aukščiausias dvasinis mokymas. Kokia yra Kristaus funkcija? Parodyti, kad tai nėra aukščiausias dvasinis mokymas, nes yra daugiau, ką galima suprasti, daugiau, ką galima suvokti, daugiau, ką galima patirti.
Toks visada yra Kristaus tikslas: parodyti, kad yra daugiau. Šią mintį nėra paprasta suvokti. Mes matėme, per daug, daug metų, per kuriuos perdavinėjome savo mokymus apie Kristiškumą, kaip mokiniai ateina, jie supranta, kad egzistuoja ši koncepcija, vadinama Kristiškumu, tačiau jie mano, jog tai reiškia, kad pasiekiate kažkokią galutinę būseną. Kai kurie netgi mano, kad pakylėjimas reiškia, jog pasiekiate kažkokią galutinę būseną. Realybė yra tokia, kad tai niekada nėra Kristaus proto tikslas apibrėžti arba įrodyti kažkokią galutinę tiesą. Kristaus tikslas, bet kurioje situacijoje, yra tik vienas – pademonstruoti, kad yra daugiau.
Kristus nieko nesiekia įrodyti Žemėje
Matote, kaip tai siejasi su tuo, apie ką kalbėjo Kuan Jin, apie norą būti teisiu, turėti kažkokį galutinį įrodymą, kad tai yra pranašiausias argumentas, tai yra aukščiausia idėja, tai yra aukščiausias mokymas. Tai iš tiesų nėra Kristaus tikslas kažką įrodyti Žemėje. Kristaus tikslas yra visada parodyti, kad yra daugiau. Paimkime situaciją, kurioje turite šį asmeninį konfliktą tarp dviejų žmonių. Kiekvienas iš jų nori būti teisus, kiekvienas iš jų nori, kad būtų įrodyta, jog jų ego yra absoliučiai teisus, ir ego prote tai reiškia, kad turi būti įrodyta, jog kitas žmogus yra neteisus.
Ką jie abu daro? Jie įžengia į proto būseną, kurioje siekia įrodyti, jog kitas klysta, o jis pats yra teisus. Ką nori daryti Kristus? Jis nenori įrodyti, kad kažkuris iš jų klysta, ir nenori nė vieno pažeminti. Jis nori pakelti aukštyn abu žmones. Jeigu abu šie žmonės siekia vienas kitą pažeminti, kaip kuris nors iš jų galėtų būti atviras Kristui, kad jis galėtų per juos save išreikšti? Viena liūdniausių situacijų, kurią galite pamatyti kelyje, yra kai du žmonės tiki pasiekę tam tikrą Kristiškumo lygmenį, tačiau dabar tarp jų kyla kažkoks konfliktas iš neišrištos psichologijos, pasąmonės savasčių, ir jie mėgina įrodyti, kad kitas asmuo yra neteisus, jie mėgina įrodyti, kad kitas klysta. Jie mano, kad tai turi kažkokią epinę svarbą, kad jie įrodys, jog yra teisūs, nes kitaip nutiks siaubingi dalykai, ar tai jiems patiems, ar jų dvasiniam judėjimui, ar kad ir kas tai būtų.
Koks yra vienintelis sprendimas? Na, galutinis sprendimas yra abiem pasiekti suvokimą: noriu būti daugiau. Bet bent jau jeigu jūs sugebėsite pasiekti tą suvokimą, galėsite išsilaisvinti nuo šio niekada nesibaigiančio neišsprendžiamo konflikto. Matote, jeigu mėginate įrodyti, kad kiti žmonės klysta, negalite būti daugiau, nes siekiate kažko šiame pasaulyje, o būti daugiau reiškia siekti už šio pasaulio ribų. Ego, žinoma, nesugeba to suvokti, puolusios būtybės nesugeba to suvokti, nes jos mėgina pasiekti aukščiausią būseną šiame pasaulyje, naudodamos šio pasaulio dalykus. Tai yra Babelio bokštas, bokšto statymas, kuris pasiektų dangų, naudojantis žemiškais dalykais.
Kas nutiks? Jis sugrius nuo savo paties svorio, ir kai kuriems tiktai toks sugriuvimas turės šansą pažadinti juos ir vėl siekti daugiau. Ne visiems yra būtina pereiti šį procesą, nes daugelis turi potencialą pamatyti, kaip tai yra beprasmiška, kokia tai yra tuštybė.
PASTABA: Likusį diktavimą, kartu su invokacija, kuri yra paremta diktavimu, rasite knygoje Būkite Gyvuoju Kristumi kasdieniame gyvenime.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com