25 | Atiduokite troškimą pasislėpti nuo Kristaus

Aš esu Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus. Ką galiu pasakyti apie Kristiškumą? Na, žinoma, visi kiti prieš mane kalbėję mokytojai koncentravosi į specifinius Kristiškumo aspektus, ir todėl aš taip pat susitelksiu į specifinį aspektą, ir tai yra laimėjimas arba pergalė.

Kai žvelgiate į praėjusius amžius, į krikščionių judėjimą ir krikščioniškas bažnyčias, matote, kad daug, daug krikščionių, ar jie būtų iš tos ar anos bažnyčios, ar denominacijos, turėjo įvairias vizijas apie Kristaus grįžimą į Žemę kažkokiu nepaneigiamu, pergalingu pasireiškimu. Aš tariamai nugalėsiu visas tamsos jėgas, sunaikinsiu visas tamsos jėgas ir nugalėsiu visą pasipriešinimą Dievo karalystės įkūnijimui Žemėje, kas daugumai šių krikščionių reiškė, kad aš, Kristus, ateisiu ir nugalėsiu visus tuos žmones, kurie nepatinka krikščionims. Šią temą jūs matote kartojantis vėl ir vėl net ir tarp šiandieninių krikščionių. Pažvelkite į Jungtines Valstijas, kiek daug žmonių galvoja, kad jie laimėjo rinkimus, jie dabar laimi, ir vieną dieną Kristus sugrįš, ir jie, savo konkrečioje denominacijoje, bus išaukštinti kaip vieninteliai tikri Kristaus pasekėjai.

Laimėjusio Kristaus fantazija

Leiskite man paprašyti jūsų pamąstyti apie vieną paprastą klausimą: „Kur mano gyvenimo istorijoje galėtumėte rasti kažką, kas palaikytų šią fantaziją apie pergalingą Kristų, kuris visus nugali?“ Ar suvokiate, kaip dauguma mano mokinių, dauguma manimi sekusių žmonių, jautėsi po to, kai miriau ant kryžiaus? Ar suvokiate, kad dauguma jų jautėsi visiškai prislėgti, visiškai nugalėti? Nes jie taip pat turėjo tam tikrą fantaziją, kad aš nemirsiu ant kryžiaus, bet Dievas kažkaip mane išgelbės ir aš išeisiu nugalėtoju. Tiesą sakant, ir aš pats turėjau tam tikrą tos fantazijos krislą, ir tiktai kabėdamas ant to kryžiaus pilnai suvokiau ir pripažinau, kad: „Taip, mano kūnas mirs ant kryžiaus ir Dievas neateis manęs išgelbėti.“ Todėl turėjau paleisti tą šmėklą, tą paskutinę atskirąją savastį, kuri turėjo šią fantaziją, kad Kristus laimės pergalę šiame pasaulyje. Kaip Kristus galėtų laimėti pergalę tokioje nenatūralioje planetoje kaip Žemė, jeigu būtent Kristus yra laisvos valios pagrindas? Mūsų jums perduoti mokymai tai paaiškina gilesniu būdu nei kada nors anksčiau tai buvo paaiškinta.

Kristaus protas buvo apibrėžtas Kūrėjo, kadangi Kūrėjas žinojo, jog tam, kad galėtų iki galo ištyrinėti laisvą valią, kai kurios būtybės nueis į dualizmą. Todėl būtent Kristaus protas suteikia žmonėms galimybę sugrįžti į vienovę, tačiau tai privalo įvykti Laisvos Valios Įstatymo ribose. Jeigu Kristus pasirodytų kažkokiu nepaneigiamu pasireiškimu ir nugalėtų Dievo priešus, ir jėga sukurtų Dievo karalystę Žemėje, argi tai nepažeistų Kūrėjo įtvirtinto Laisvos Valios Įstatymo? Iš tiesų pažeistų.

Kas yra Kristus? O taip, vienijantis elementas tarp Kūrėjo ir jo kūrinijos. Jeigu Kristus pasirodytų ir primestų Dievo karalystę Žemės žmonėms, pats Kristus tuomet eitų prieš Dievo intenciją, prieš Kūrėjo intenciją. Kristus niekada to nedarytų, kadangi Kristus buvo apibrėžtas Kūrėjo vienyti per laisvą valią. Kūrėjas nenori, kad jo paties tąsos įžengtų į vienovę su Kūrėju per prievartą, o tik savo laisvos valios pasirinkimais. Kristus amžinai tai gerbs. Nieko daugiau jis negali daryti.

Kristiškumas nepavers jūsų laimėtojais visose jūsų veiklose

Jūs, kurie esate tiesioginiai Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus Kristaus mokiniai, neturintys stabmeldiško požiūrio, kurį skleidžia krikščionių bažnyčios, galite paklausti: „Bet kaip tai yra susiję su mūsų kasdieniu gyvenimu?“ Daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių per praėjusius dešimtmečius galvojo, kad: „Jeigu eisiu Kristiškumo keliu ir pasieksiu Kristaus sąmonės lygmenį, tai reikš, kad visose savo veiklose būsiu laimėtoju.“ Štai tik vienas pavyzdys: „Jeigu turėsiu Kristaus tiesą, galėsiu laimėti visus ginčus su kitais žmonėmis, nes aš turėsiu tiesą, o jie neturės.“ Net ir pakylėtųjų mokytojų mokiniai susikūrė įvairias fantazijas apie tai, kokius gebėjimus, kokius ypatingus gebėjimus jie įgis eidami keliu į Kristiškumą. Iš kur ateina šios fantazijos? Na, kaip sakėme, jos negali ateiti iš Kristaus proto, tad jos privalo ateiti iš antikristo proto, iš atskirties proto, iš dualistinės sąmonės. Ką mes paaiškinome apie ego? Jis nori tapti nemirtingu, tačiau artimesniame lygmenyje, jis nori jaustis saugus. Kaip jis jausis saugus? Jeigu galės įtvirtinti savo dualistinį požiūrį kaip aukščiausią tiesą, – tai bus galutinė ego pergalė.

Kai atrandate kelią į Kristiškumą, kai išgirstate apie Kristiškumo koncepciją, kaip galėtumėte išvengti, kad jūsų požiūris į tai, jūsų supratimas apie tai, nebūtų nuspalvintas ego? Yra taip lengva galvoti, kad jeigu eisite keliu į Kristiškumą, gausite savo dvasinės pasaulėžiūros patvirtinimą, arba pakylėtųjų mokytojų mokymų patvirtinimą, ir pasaulis kažkaip pripažins jūsų mokymą pačiu pranašiausiu, lygiai kaip krikščioniai svajoja, kad pasaulis pripažins jų bažnyčią kaip vienintelę tikrą Kristaus bažnyčią. Vėlgi, mes nė vieno nekaltiname, tiesiog atkreipiame jūsų dėmesį į fazę, per kurią pereina dauguma pakylėtųjų mokytojų mokinių.

Tad matote, jūs praeinate tam tikrą pakopą dvasiniame kelyje, kai galvojate, galbūt ne sąmoningai, tačiau tai slypi žemiau sąmoningo suvokimo lygmens, kad Kristus kažkaip patvirtins jūsų dabartinį požiūrį į pasaulį ir į save. Kaip paaiškinome, jeigu Kristus patvirtintų jūsų dabartinį požiūrį, kas nutiktų? Jūs netgi dar labiau įstrigtumėte tame požiūryje, o jūsų dabartinis požiūris nėra aukščiausias požiūris, jis yra paveiktas ego. Tad kaip Kristus galėtų jį patvirtinti?

Ko ego nenori, kad suvoktumėte

Štai kodėl kai kurie žmonės atranda pakylėtųjų mokytojų mokymą, uoliai ima jį taikyti, jaučia darantys didelę pažangą, o tada pasiekia tašką, kai jiems atrodo, kad: „A, viskas nebėra taip įdomu kaip anksčiau, viskas nebėra taip nauja kaip anksčiau.“ Jie nebejaučia, kad darytų progresą, kurį manė darantys, jie iš tiesų nepatyrė persilaužimo ir negavo rezultatų. Mechanizmas čia yra labai paprastas. Ėjimo keliu į Kristiškumą tikslas yra, kaip mes dabar paaiškinome – kiek kartų, tuziną kartų – išrišti psichologiją. Jūsų ego nenori, kad tai suvoktumėte, tad ego tapo šį paveikslą, kad darydami visus šiuos išorinius dalykus, pasieksite išorinius rezultatus, nes jis nori atitraukti jus nuo pažvelgimo į savo psichologiją.

Na ir dabar, kai atrandate dvasinį kelią, jums yra suteikiamas tam tikras malonės periodas. Mes jums perduodame tam tikrą šviesą, tad jūs iš tiesų jaučiate darantys progresą. Jeigu nesusiderinsite su vidiniu keliu ir sąmoningai nepripažinsite būtinybės spręsti psichologiją, ateis momentas, kai privalėsime patraukti šią šviesą. Kitaip tariant, Kristus yra šalia jūsų iš pradžių, jis yra tenai su jumis, tačiau jeigu nepereinate į vidinį kelią ir neimate išrišinėti psichologijos, Kristus privalo nuo jūsų atsitraukti, nes kitaip Kristus patvirtintų jūsų požiūrį, kad pakanka išorinio kelio, – o šito Kristus tikrai nedarys. Jeigu jaučiate, kad pradėjote truputį stagnuoti, yra tik viena išeitis, ir tai yra pradėti tirti savo psichologiją, pradėti rimtai ieškoti to rąsto savo akyje.

Šokiruojantys patyrimai kelyje į Kristiškumą

Egzistuoja toks fenomenas kelyje, į kurį noriu atkreipti jūsų dėmesį. Ir kaip pavyzdį paimkime tuos mano mokinius ir pasekėjus, kurie buvo tenai mano teisme, sekė paskui mane, man einant Via Dolorosa keliu Jeruzalės gatvėmis, nešant tą kryžiaus skersinį. Jie tenai stovėjo, stebėjo mano nukryžiavimą, tikėdamiesi stebuklo, ir tuomet jie pamatė, kaip aš atidaviau šmėklą, įkvėpiau paskutinį oro gurkšnį, ir jie pamatė, kaip mano šonas buvo perdurtas ietimi, ir tuomet jie suvokė: „Jėzus mirė, jis mirė ant kryžiaus.“ Tai yra taip vadinamas grubus nubudimas. Kai kurie tai vadina atsitrenkimo į betoninę sieną patyrimu, nes suvokia, kad betonas neišgrius nuo jų smūgių. Tad čia yra nepaneigiamas fizinis pasireiškimas, kuris sudaužo jūsų mentalinį požiūrį į tai, kas turėtų ir neturėtų įvykti. Šis patyrimas jus šokiruoja.

Tai yra absoliučiai neišvengiama, kad patirsite tokius šokiruojančius patyrimus kelyje į Kristiškumą. Ne visi žmonės juos patiria, tačiau dauguma žmonių patiria šiuos šokiruojančius patyrimus, nes nutinka taip, kad jūsų lūkesčiai, jūsų proto įvaizdžiai, susiduria su Kristaus proto realybe. Kai kuriais atvejais, tai nutinka, nes jūsų lūkesčiai susiduria su fizinės oktavos realybe, su fizinėmis aplinkybėmis, tačiau čia kalbu ne apie tai.

Kalbu apie tai, kad turite tam tikrą lūkestį, ir dabar jūs susijungiate su Kristaus protu. Kristaus protas jums suteikia atskaitos tašką, kuris leidžia jums pamatyti, kad jūsų lūkestis arba jūsų požiūris, jūsų proto įvaizdis, yra atitrūkęs nuo Kristaus realybės. Jūs galite patirti šį patyrimą, kad pamatote savo proto įvaizdžio netikrovę, kadangi Sąmoningasis AŠ, sutikęs Kristaus protą, išlipa iš proto įvaizdžio ir pažvelgia į jį iš išorės. Jis pamato fantaziją, pamato netikrovę. Ir daugeliui žmonių pradžioje nutinka taip, kai jie pirmą kartą patiria tokius patyrimus, kad Sąmoningasis AŠ išlipa iš vienos konkrečios pasąmonės savasties ir pamato tos savasties projektuojamo požiūrio netikrovę. Sąmoningąjį AŠ vis dar veikia kita pasąmonės savastis, ir tai dažnai priverčia mokinius pamatyti, kad jie laikėsi įsikibę iliuzijos, kad jie tikėjo melu, tačiau jie yra veikiami kitos savasties, kuri dabar jus pasmerkia už tai, kad tikėjote melu.

Visą šį patyrimą jūs jaučiate kaip labai grubų pažadinimą, kai susiduriate su Kristaus realybe ir pamatote vieną iliuziją, tačiau vis dar tebesate veikiami kitos iliuzijos, ir todėl pasmerkiate save, kad tikėjote ta iliuzija. Amžių bėgyje taip pat buvo krikščionių, kurie nuoširdžiai stengėsi gyventi pagal Kristaus mokymus, ir jie patyrė šiuos patyrimus. Kai kurie ėmė save laikyti nusidėjėliais: O, aš esu vargšas nusidėjėlis, nes pamačiau šią vieną iliuziją, bet nematau, kad mano reakcija yra veikiama kitos iliuzijos.

Persijungimas iš koncentravimosi į save 96-ame lygmenyje

Kai kurie iš jūsų galite atpažinti šias situacijas, o kai kurie – negalite. Priežastis, kodėl apie tai kalbu, yra ta, kad idealiai norėčiau, jog pasiektumėte tašką, kai susidūrimas su Kristaus realybe jūsų nebešokiruotų ir nepriverstų savęs smerkti. Na ir dabar, kol einate tuo keliu nuo 48-o iki 96-o lygmens, jūs susiduriate su Kristaus realybe, tačiau dažnai nepatiriate šio grubaus nubudimo, nes jums yra duodama tik tiek, kad galėtumėte pakilti iš vieno lygmens į kitą. Kai priartėjate prie 96-o lygmens (ir kad galėtumėte peržengti 96-ą lygmenį), privalote susidurti su Kristaus protu jo nefiltruotoje realybėje. Jeigu vis dar tebeturite pasąmonės savastį, kuri save teisia, kuri save kritikuoja, kuri save kaltina dėl to, kad nesate tobuli, tuomet tai gali būti labai nemaloni patirtis.

Jeigu imsite dirbti su šiomis savastimis, tuomet tai neprivalės būti nemaloni patirtis. Idealiu atveju, peržengę tą 96-ą lygmenį, imate susidurti su Kristumi vis grynesniu pavidalu, tačiau neimate savęs dėl to žeminti. Jūs tiesiog pažvelgiate į savo turimą iliuziją, pasinaudojate tuo Kristaus proto atskaitos tašku, kad paleistumėte iliuziją, ir užuot save kaltinę, kad turėjote tą iliuziją, jaučiate džiaugsmą, kad transcendavote iliuziją.

Kaip galite į tai pereiti? Na, turite pažvelgti į pasąmonės savastis, kurios jus verčia save smerkti, bet jums taip pat, savo sąmoningame prote, reikia perjungti jungiklį, kaip anksčiau minėjome. Šį jungiklį nėra lengva perjungti, nes jums iš tiesų reikia pasiekti šį suvokimą: „Esmė čia nesu aš.“ Turite įveikti tą susikoncentravimą į save, nes kas yra susikoncentravimas į save? Na, kai kalbame apie tai, kad ego yra gimęs iš atskirties, galime sakyti, kad net jums pradėjus atkurti ryšį, einant keliu nuo 48-o iki 96-o lygmens, jūs vis dar tebesinešiojate to atskirojo aš elementus su savimi. Tam, kad išlaikytumėte iniciaciją 96-ame lygmenyje, turite tai paleisti. Kitaip tariant, ego vis dar tebemėgina nuspalvinti jūsų kelią, galvodamas, kad kažką iš to gaus, kad jūs kažką iš to gausite kaip atskirasis aš.

Iki pat 96-o lygmens galite iš tiesų tikėti, kad einate keliu į Kristiškumą kaip atskira būtybė, ir kad galėsite pasiekti Kristiškumą kaip atskira būtybė, ir todėl galėsite padaryti kažką kaip atskira būtybė, netgi laimėti pergalę kaip atskira būtybė. Tai jus verčia koncentruotis į save, tačiau tai taip pat jus panardina į neišvengiamą dualizmą, kuriame egzistuoja laimėjimas, bet taip pat egzistuoja ir pralaimėjimas, nes dualizme laimėjimas negali egzistuoti be pralaimėjimo. Kai susiduriate su tuo Kristaus protu, kuris jums parodo jūsų turėtą iliuziją, na, tuomet galite jausti, kad pralaimėjote, ir būtent tai jums sukelia šoką ir nemalonumą.

PASTABA: Likusį diktavimą, kartu su invokacija, kuri yra paremta diktavimu, rasite knygoje Būkite Gyvuoju Kristumi kasdieniame gyvenime.