11 | Septintasis Spindulys: Gyvenimo svarstyklių subalansavimas

Pakylėtoji Mokytoja Portija su Sen Žermenu, per Kim Michaels 2009 balandžio 19 d.


Portija yra mano vardas ir jūs jį asocijuojate su Teisingumo Deivės titulu. Tačiau, kaip ir visi kalbėjusieji prieš mane, AŠ ESU DAUGIAU. Iš tiesų, mano mylimieji, galite galvoti, kad teisingumas yra rimtas reikalas, ir galite nemanyti, kad jis kaip nors galėtų būti susijęs su džiaugsmu. Realybėje, iš tiesų aš nesu Teisingumo Deivė – norėčiau jums duoti suvokimą, kad esu Pusiausvyros Deivė. 

Koks yra universalus pusiausvyros simbolis? Argi tai nėra svarstyklės? Ateinu jums duoti naują perspektyvą, ką reiškia materializuoti tikrą išgijimą. Yra absoliučiai būtina – ir aš specialiai pabrėžiu absoliučiai – pasiekti aukštesnį teisingumo koncepcijos supratimą. Tiktai tuomet, kai pilnai suprantate teisingumą, galite būti laisvi. 

Argi nėra taip, kad žemiška teisingumo koncepcija yra ekstremaliai dualistinė? Argi joje nėra koncepcijos, kad jeigu padarote klaidą arba kažkokį nusikaltimą, turite būti nubausti, galbūt būdami įmesti į kalėjimą. Tiktai tuomet – pagal kažkokį mažai kam suprantamą matą, – kai būsite „pakankamai“ nubausti, galėsite būti išleisti ir, taip sakant, galėsite būti laisvi.

Gali atrodyti, kad už kiekvieną suklydimą privalo būti atseikėta bausmė, kad siela galėtų išsilaisvinti. Ir iš tiesų matote daugybę žmonių Žemėje, kurie galvoja, kad jeigu susirgo, taip yra dėl to, kad kažką padarė, jog tai ant savęs užsitrauktų. Todėl jų liga yra Dievo bausmė. 

Tikrasis Dievas jūsų nebaudžia

Žmonėms yra lengva smerkti kitus, galvojant, kad matyt jie yra blogi žmonės ir būtent dėl to Dievas juos baudžia. Pamatinis įsitikinimas yra toks, kad žmonės susikūrė klaidingą Dievo įvaizdį. Jie mano, kad Dievas yra aukščiausias teisėjas, sėdintis aukštai danguje, rūsčiai žiūrintis į jus žemyn, kasydamasis sau barzdą ir pasiruošęs jus nubausti už menkiausią padarytą klaidą – ypač už taip vadinamą piktžodžiavimą, nepaklusimą žemiškai bažnyčiai, kuri teigia atstovaujanti tą tolimą Dievą danguje.

Nepaisant to, kad nuo vaikystės jums buvo diegiama bijoti Dievo, – kad per šią išorinę baimę paklustumėte žemiškai institucijai ir jos hierarchijai – jie taip pat nori, kad tikėtumėte, jog šis Dievas yra geras. Tad geras Dievas negalėtų susargdinti žmonių. Žmones jis susargdina tiktai juos bausdamas už kažkokią jų padarytą nedorybę. Jie matyt kažką padarė blogo, nes Dievas nebūtų galėjęs padaryti klaidos, sukurdamas pasaulį, kuriame egzistuoja negalavimai, susirgimai, ligos ir mirtis.

Teisingumo koncepcija, kaip ji dažniausiai yra suprantama Žemėje, yra labai tampriai susijusi su šia klaidinga išorinio, teisiančio Dievo koncepcija. Argi Jėzus nesakė, kad jo Tėvas neteisia nė vieno žmogaus, nes visą teismą perleido Sūnui? Sūnus yra Kristaus sąmonė. Kristaus sąmonė yra Viena, ji yra Vienovė. Jos paskirtis yra įgalinti visas savimonę turinčias būtybes su laisva valia laisvai eksperimentuoti su savo laisva valia. Kad ir kaip giliai jie nusileistų į žemesnę sąmonės būseną, jie bet kuriuo metu gali ieškoti Kristaus. Ir tuomet Kristus jiems padės išsilaisvinti iš tos ribotos sąmonės būsenos. Štai tokia yra tikroji Kristaus Atpirkėjo prasmė. 

Kristus neteisia kaip teisia žmonės. Kristus tiesiog yra ta nepajudinama uola, tokia pati vakar, šiandien ir amžinai, ta prasme, kad Kristaus sąmonė visada yra vienovėje su savo šaltiniu, su Dangiškuoju Tėvu, su savo Kūrėju.

Kristaus sąmonės teismas yra atskirti vienovę nuo susiskaldymo, atskirti tuos, kurie yra pasišventę vienovei ir vienovės sąmonei, nuo tų, kurie vis dar tebėra prisirišę prie atskirties iliuzijos ir nenori jos paleisti.

Nusikaltimas ir bausmė kyla iš dualizmo

Kas liečia nusikaltimo koncepciją, bet kokį nusikaltimą arba žiaurumą yra įmanoma įvykdyti tik tuomet, kai esate susitapatinę su atskirąja savastimi. Kas yra nusikaltimas? Tai yra darymas to, kas yra naudinga jums, bet žeidžia kitus. Tai, žinoma, negali būti grindžiama vienove, kuri siekia kelti aukštyn visą gyvybę. Nusikaltimas tegali kilti iš dualistinės sąmonės. Ir Žemėje matote, kad koncepcija, kaip turėtume tvarkytis su nusikaltimais, taip pat kyla iš dualistinės sąmonės. 

Žmogiškoji teisingumo koncepcija iš tiesų yra Dangiškojo Teisingumo iškreipimas, kurį, kaip sakiau, iš tiesų labiau reikėtų laikyti pusiausvyra – pusiausvyroje esančiomis svarstyklėmis, kurios nėra traukiamos nė viena kryptimi. Apie kokias kryptis čia kalbu? Apie du dualizmo kraštutinumus, kuomet, jeigu viena svarstyklių pusė yra sunkesnė, esate patraukiami į vieną kraštutinumą. Jeigu sunkesnė yra kita pusė – esate patraukiami į kitą kraštutinumą. Pavyzdžiui, kai kurie gali būti sunkesni taip vadinamo savanaudiškumo svarstyklių pusėje, ir todėl jie labiau sveriasi į žmonių taip vadinamo blogio kraštutinumą. Kaip Nada ką tik paaiškino, daugelis prisiėmė išorinę tarnavimo regimybę, tačiau jie tai daro tam, kad tarnautų atskirajam aš ir atrodytų geri. Ir jie tuomet svorį uždėtų į priešingą svarstyklių pusę.

Daugelis žmonių mano, kad jeigu padarėte blogį praeityje, net ir ankstesniame gyvenime, ir jūsų svarstyklės yra nusvertos į vieną pusę, jeigu darysite gėrį šiame gyvenime, dėsite svarmenis ant priešingos svarstyklių pusės ir palaipsniui jas išlyginsite. Galite padaryti daug gerų veiksmų ir iškelti kitą svarstyklių pusę, tačiau negalite išlaikyti jų pusiausvyroje. Negalite išlaikyti pusiausvyros, svarstyklės iš karto pradės svertis į kitą pusę, kol turėsite dar vieną nesubalansuotą situaciją. Ir dabar pereisite iš reliatyvaus blogio kraštutinumo į priešingą, reliatyvaus gėrio kraštutinumą, kuris nėra Dievo gėris, nes tai nėra besąlyginis gėris.

Žinoma, nėra besąlyginio blogio. Štai kodėl, norėdami subalansuoti svarstykles, privalote ištuštinti abi lėkštes, kad nė vienoje pusėje neliktų sąlygų – nei reliatyvaus blogio pusėje, nei reliatyvaus gėrio pusėje.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Išsigydykite save išvalydami čakras.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2009 Kim Michaels