1 | Kodėl dar neturite gausos
Pradėkime nuo realybės patikros. Pažvelkime į teiginį: „Tėvui malonu jums dovanoti savo karalystę.“ Nors galbūt jau anksčiau daug kartų esate girdėję šį teiginį, ar skyrėte laiko ir dėmesio pamąstyti, ką tai iš tiesų reiškia? Tai iš tiesų reiškia tik vieną dalyką. Tai reiškia, kad Tėvui malonu jums dovanoti savo karalystę, o tai reiškia, kad Dievas iš tiesų nori, jog turėtumėte Jo karalystę. Dievas iš tiesų nori, kad turėtumėte gausingą gyvenimą. Jam malonu jį jums dovanoti.
Jeigu žvelgiate į savo gyvenimą ir nematote jame gausos, turite samprotauti, kad kažkas įvyko ne pagal planą. Kažkas neleidžia jums turėti gausingo gyvenimo, kurį Dievas nori, kad turėtumėte. Tad dabar galime drauge pasamprotauti ir pasvarstyti, kas galėjo jums sukliudyti turėti gausingą gyvenimą, nors tai iš tiesų yra Dievo troškimas ir Dievo valia, kad turėtumėte šią gausą. Kas galėjo nutikti ne taip? Kas jums trukdo turėti tai, ką Dievas nori, kad turėtumėte? Kas gi trukdo Dievo valiai tapti įkūnyta realybe Žemės planetoje?
Tad dabar pažvelkime į Žemės planetą. Šios planetos gamtoje egzistuoja didelis grožis. Jūsų mokslininkai nuolatos atranda, kaip sudėtingai, kaip įmantriai, ir visgi kaip nuostabiai yra sukurtas šis pasaulis. Žemėje yra tiek daug tarpusavyje susijusių ir sudėtingų sistemų, kad net labiausiai materialistiški mokslininkai retkarčiais negali susilaikyti nesušukę iš nuostabos ir susižavėjimo dėl šio gamtoje atrandamo sudėtingumo, grožio ir simetrijos. Jeigu esate į dvasingumą linkęs žmogus, manau, kad sutiksite su manimi, jog visas šis sudėtingas paveikslas turėjo būti sukurtas proto, kuris turi didelius gebėjimus, didingą vaizduotę ir gebėjimą protauti. Gamtoje matote, kad Dievas iš tiesų sukūrė nepaprastai gražią ir nepakartojamą kūriniją, kurioje klesti gausingas gyvenimas.
Pažvelgę į žmonių pasaulį, matote visiškai kitokį paveikslą. Nors žmogaus kūnas yra pati sudėtingiausia visos Dievo kūrinijos dalis, žmonėms regis sunkiai sekasi suvokti, kaip galėtų naudotis savo kūnais, savęs nenaikinant, nenaikinant kitų ir nenaikinant gamtos. Nors gamtoje dažnai matote klestėjimą ir pusiausvyrą, nematote to paties klestėjimo ir pusiausvyros žmonių pasaulyje. Pamąstykite apie Jėzaus žodžius, kuomet jis sakė, kad esate vertingesni už žvirblius (Mato 10,31). Jeigu Dievas sugeba aprengti ir pamaitinti paukščius, Jis tikrai sugeba ir jums duoti viską, ko jums reikia. Daugelis žmonių Žemėje žvelgia į paukščius su pavydu, nes paukščiai yra laisvi skristi kur panorėję ir visada atrodo randantys maisto, kurį tereikia pasiimti. Kai tuo tarpu daugelis žmonių yra įstrigę įvairiose aplinkybėse ir vos gali pajudėti. Visą savo gyvenimą jie turi praleisti kovodami dėl išgyvenimo, stengdamiesi išmaitinti save ir savo vaikus. Daugelis žmonių ilgisi nerūpestingo paukščių gyvenimo ir jaučia, kad jų gyvenimas yra viena ilga kova.
Kai žvelgiate į grožį ir gausingą gyvenimą, kuriuos Dievas sukūrė gamtoje, ar jums atrodo logiška, kad Dievas nesugebėtų sukurti planetos, kuri leistų žmogui išgyventi su tokia pačia gausa ir nerūpestingumu, kokį matote paukščių gyvenime? Ar iš tiesų gali egzistuoti kokia nors priežastis, dėl kurios Dievas nesugebėtų sukurti planetos, kuri jums galėtų suteikti tokią pačią laisvę ir tokį pat nerūpestingą gyvenimą, kokį matote gyvenant daugelį būtybių, turinčių daug mažesnius protavimo gebėjimus ir, kaip Jėzus sakė, daug mažesnę vertę už jus?
Turite ribotas galimybes, kai imate apie tai mąstyti logiškai. Negalite paneigti realybės, kad žmonės neturi gausingo gyvenimo. Kai imate mąstyti apie koncepciją, kad Tėvui malonu jums dovanoti savo karalystę, turite sakyti, kad, jeigu Dievas nori, kad žmonės turėtų gausingą gyvenimą, tuomet kažkas įvyko ne taip pas Dievą arba pas jus.
Pirmoji galimybė yra samprotauti, kad regimai Dievas sugebėjo sukurti nuostabią ir sudėtingą planetą, sugebančią suteikti nerūpestingą ir klestintį gyvenimą paukščiams ir kitoms būtybėms, turinčioms menkesnius protavimo gebėjimus už žmones. Tačiau, kai atėjo žmonių eilė, Dievas kažkaip nesugebėjo sukurti planetos, kuri galėtų palaikyti jūsų gyvybę tokioje pačioje gausos būsenoje ir kuri suteiktų jums laisvę nuo rūpesčių, nepriteklių ir kančių. Galite samprotauti, kad, matyt, Dievo gebėjimas kurti nėra tobulas, ir kurdamas žmones jis padarė klaidą. Ir iš tiesų yra daug žmonių, kurie taip samprotavo. Kai kurie iš šių žmonių yra religingi žmonės, tačiau kadangi nuo vaikystės jiems buvo diegiama baimė patekti į pragarą dėl piktžodžiavimo prieš Dievą, jie greitai šias mintis nuveja į šalį. Kiti yra pasirengę pripažinti šias mintis, o kai kurie netgi panaudojo šias mintis kaip priežastį atstumti bet kokią religiją ar atstumti net ir pačią Dievo koncepciją.
Jeigu esate linkę taip galvoti, prašau jūsų tik vieno dalyko. Kitą kartą, kai ten, kur gyvenate, bus naktis be debesų, prašau, išeikite į lauką ir pažvelkite į nakties dangų. Pažvelkite į Paukščių Taką ir pamąstykite apie tai, kiek daug jame yra žvaigždžių. Jums nereikia ieškoti mokslinėse knygose, kiek milijardų žvaigždžių yra suskaičiavę mokslininkai. Jums tereikia pažvelgti savo akimis ir pamatysite, kad žvaigždžių yra daugiau, nei pajėgiate suskaičiuoti. O tuomet užduokite sau klausimą: „Jeigu Dievas sugeba sukurti tokią neišmatuojamo dydžio ir sudėtingumo visatą, ar jums atrodo logiška, kad šioje nedidelėje planetoje, vadinamoje Žeme, Dievas nesugebėtų suteikti gausaus ir nerūpestingo gyvenimo aukščiausiai šioje planetoje egzistuojančiai gyvybės formai?“
Mano mylimos širdys, jeigu apie tai pamąstysite, manau, suvoksite absoliučią tiesą, kad Dievas kuo puikiausiai sugebėtų sukurti Žemės planetą taip, kad kiekvienas šioje planetoje gyvenantis žmogus galėtų mėgautis gausiu ir nerūpestingu gyvenimu, su tokia pačia laisve, kokia mėgaujasi paukščiai. Tai, kad dauguma žmonių neturi tokio gyvenimo, negali būti problema Dievo pusėje. Tad lieka tik viena logiška išvada. Žemėje egzistuojantys nepritekliai ir skurdas privalėjo būti sukelti jūsų pusėje esančios problemos. Kažkas turėjo įvykti Žemėje, kas joje neleidžia įsikūnyti Dievo troškimams. Kažkas turėjo nutikti, kas pakeitė pirminį Dievo planą šiai planetai, ir todėl aukščiausia bei sudėtingiausia gyvybės forma dabar dažnai gyvena daug mažesnės gausos gyvenimą už tą, kuriuo mėgaujasi daugelis daug mažesnius protavimo gebėjimus turinčių būtybių.
***
Galbūt jums reikėtų pradėti kvestionuoti Dievo įvaizdį, kuris jums buvo diegiamas nuo vaikystės. Galėtumėte pamąstyti apie šiuos klausimus:
Jeigu Dievas iš tiesų yra visagalis ir neklystantis Dievas, kokiu jis buvo vaizduojamas daugelyje religijų, ir jeigu Dievas iš tiesų trokšta, kad žmonės turėtų gausingą gyvenimą, tai kodėl tuomet Dievo troškimas nėra įkūnytas Žemėje?
Kas neleidžia visagalio Dievo troškimams būti įkūnytiems?
Jeigu Dievui malonu žmonėms dovanoti savo karalystę, kodėl tuomet jie neturi šios karalystės?
Ir dabar prieinate dar vieną logišką išvadą. Arba kažkas yra ne taip pas Dievą, arba kažkas yra ne taip pas jus. Arba Dievas turi trūkumų, arba Dievo įvaizdis, kurio laikosi daugelis žmonių Žemėje, turi trūkumų. Vėlgi, jeigu Dievas sugeba sukurti tokią sudėtingą ir milžinišką visatą, ar tikėtina, kad jis nebūtų protingas? Peršasi logiška išvada, kad kažkas yra ne taip su Dievo įvaizdžiu, kurį yra nutapiusios tam tikros religijos Žemėje. Ir tai mus atveda prie vaisingos diskusijos, kadangi dabar galime pradėti mąstyti apie tai, ko galimai trūksta Dievo įvaizdyje, kurį esate priėmę.
Mes dabar pamatėme, kad Dievas puikiai sugeba sukurti milžinišką ir sudėtingą visatą. Išmąstėme, kad Dievas, sugebantis sukurti tokią neįtikėtiną visatą, turėtų puikiai gebėti sukurti nedidelę planetą, kuri galėtų kiekvienam joje gyvenančiam žmogui duoti gausingą ir nerūpestingą gyvenimą. Nepaisant fakto, kad Dievas sugeba ir nori tai daryti, dabartinė realybė Žemės planetoje neatspindi nei Dievo troškimų, nei Dievo gebėjimų. Kažkas turėjo įsiterpti tarp Žemės plano, kurį Dievas saugo savo prote, ir realybės, kuri šiuo metu yra įkūnyta šioje planetoje. Kas galėtų sukliudyti įsikūnyti visagalio Dievo troškimui? Logiškai mąstant, niekas negalėtų sukliudyti Dievui įkūnyti savo valios. Vienintelė įmanoma išvada yra tokia, kad arba Dievas nėra visagalis, arba jis pasirinko nesinaudoti, bent laikinai, savo visagalėmis galiomis Žemėje.
Tai atveria galimybę, kad Dievas pavedė žmonėms valdyti Žemę, kaip yra aiškiai pasakyta Biblijoje (Pradžios 1,26). Ką tai reiškia, kad Dievas liepė žmonėms valdyti Žemę? Ar nebūtų logiška daryti prielaidą, kad Dievas žmonėms suteikė gebėjimą ne vien gyventi šioje planetoje, prisitaikant prie natūralios aplinkos, kaip tą darant matote gyvūnus? Dievas žmonėms ne tik suteikė gebėjimą prisitaikyti prie savo aplinkos, bet taip pat suteikė gebėjimą valdyti šią aplinką ir aktyviai bei sąmoningai keisti šią aplinką, kad ji atitiktų jų poreikius. Žmonės turi gebėjimą pasirinkti, kaip jie nori gyventi. Jie nėra vien savo aplinkos vergai, privalantys prisitaikyti arba išnykti.
Visos gyvūnų rūšys yra prisitaikiusios prie tam tikros aplinkos. Nors gamtoje egzistuoja didelis gebėjimas prisitaikyti, visgi egzistuoja limitas gyvūnų gebėjimui prisitaikyti prie skirtingų aplinkų. Gyvūnas neturi sąmoningumo ir kūrybinių gebėjimų sąmoningai keisti savo aplinką arba izoliuotis nuo šios aplinkos. Tačiau žmonės turi šį gebėjimą, ir nė viena gyvūnų rūšis neturi tokio paties gebėjimo gyventi tokioje daugybėje skirtingų aplinkų, kaip tą sugeba daryti žmonės. Dievas žmonėms davė gebėjimus, kurie toli pranoksta tai, ką galite atrasti gyvūnų karalijoje. Žmonės yra daug daugiau nei tiesiog didesnį protą įgiję gyvūnai. Žmonės nėra tiesiog aukštą išsivystymo laipsnį pasiekę gyvūnai, nes žmonės, šiuolaikiškai tariant, yra kvantiniu šuoliu aukščiau už visas gyvūnų rūšis.
Iš to logiškai seka, kad Dievas žmones sukūrė pagal savo paveikslą ir panašumą (Pradžios 1,26). Žmonės turi sąmonę ir savimonę, kuri yra tokia sumani, kad, užuot tiesiog prisitaikę prie savo aplinkos, jie turi gebėjimą įsivaizduoti, kad šią aplinką būtų galima pakeisti ir kad toks jos pakeitimas leistų jiems įgyti daugiau gausos, nei toji, kurią šiuo metu jiems teikia dabartinė jų aplinka. Žmonės taip pat turi gebėjimą laisvai pasirinkti, kad, užuot taikęsi prie tam tikros aplinkos, jie aktyviai sieks pakeisti savo aplinką. Tad žmones nuo gyvūnų skiria savimonė, vaizduotė ir laisva valia.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Protas valdantis Materiją.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com