9 | Atneškite dvasinę šviesą į materialų pasaulį

Mano mylimos širdys, mes dabar pasiekėme lūžio tašką šioje mokymų serijoje. Daviau jums daug idėjų, kurios gali pasirodyti ezoteriškos ir ne visai tarpusavyje susijusios. Kiekviena idėja, ir netgi tiksli kiekvieną idėją aprašančių žodžių seka, yra suformuluota taip, kad pažadintų vidinę atmintį, kuri priartins jus prie gebėjimo prisiminti ir priimti, kas iš tiesų esate ir kodėl esate čia Žemėje. Šiame skyriuje paaiškinsiu jums patį kūrinijos tikslą ir jūsų egzistavimo tikslą, netgi specifinį jūsų atėjimo į šią planetą tikslą. Tai suteiks jums galimybę pasirinkti tarp aukštesnio kelio, kuriame įkūnytumėte Dievo gausą, ir žemesnio kelio, kuriame siektumėte įgyti žemišką gausą. Ir skirtumas tarp šių kelių yra toks, kad viename iš jų mėginate užimti dangų jėga, o kitame leidžiate Dievui padovanoti jums šią gausą.

Paaiškinau jums, kad Dievas turi du aspektus. Vienas aspektas yra Kūrėjas, o kitas yra Grynoji Dievo Esatis, kurioje nėra jokių formų. Jeigu nusileisite į savo širdį ir pamąstysite apie mano žodžius, suvoksite, kad Grynoji Dievo Esatis yra Visetas. Grynoji Dievo Esatis yra išbaigta ir sau pakankama. Grynojoje Dievo Esatyje nėra vietos formoms, kurios egzistuotų atskirai nuo Viseto. Grynojoje Dievo Esatyje neįmanoma sukurti individualių formų, neįmanoma sukurti kažko, kas būtų atskirta nuo Viseto. Kad būtų galima sukurti kažkokią formą, privalo egzistuoti erdvė, kuri būtų mažiau už Dievo Visetą, idant „tuščioje“ erdvėje galėtų būti sukuriamos individualios formos, kurios būtų atskirtos nuo Viseto. Galite palyginti tai su saule, kurios šviesa yra tokia intensyvi, kad gali egzistuoti tiktai tyra, balta šviesa. Tiktai nutolus nuo saulės tam tikru atstumu, atsiranda erdvės skirtingų spalvų ir atspalvių gamai.

Aš dabar jums pristatysiu kūrinijos sukūrimo paveikslą, tačiau noriu, kad suprastumėte, jog paveikslas, kurį jums duodu, yra pritaikytas prie jūsų dabartinio sąmonės lygmens, kuriame jūsų protas yra linkęs mąstyti linijiškomis sąvokomis. Duosiu jums linijišką paveikslą, tačiau noriu, kad prisimintumėte, jog Dievo realybė nėra linijiška. Tad būkite atsargūs ir nepaverskite mano jums duodamo paveikslo stabmeldišku įvaizdžiu, manydami, kad jis jums pateikia išbaigtą Dievo ir Dievo kūrinijos įvaizdį.

Šį įvaizdį jums duodu ne tam, kad įkalinčiau jūsų protą tam tikrame požiūryje į Dievą. Duodu jums šį įvaizdį tam, kad išlaisvinčiau jus nuo riboto požiūrio į Dievą, kurį dauguma žmonių turi šiame pasaulyje. Duodu jums šį įvaizdį su viltimi, kad galiausiai galėsite pakilti virš bet kokio poreikio turėti linijišką Dievo įvaizdį, ir patys tiesiogiai patirsite sferišką, visa apimančią Dievo Esybės sąmonę.

Dievo Visete individualios formos neegzistuoja. Taip pat nei laikas, nei erdvė Visete neturi jokios prasmės. Norėdamas pradėti formų pasaulio kūrimo procesą, Kūrėjas susitelkia į save ir sukuria tai, ką kai kurie dvasiniai mokymai vadina „tuštuma“. Kai Kūrėjas susikoncentruoja į save, jis save sutelkia į vieną tašką. Mokslininkai tai vadina singuliarumu, ir jie šiuo metu teigia, kad visatos kūrimas prasidėjo tuomet, kai visa materija buvo sukoncentruota į singuliarumą. Įsivaizduokite Dievo Visetą, kuriame neegzistuoja nei erdvė, nei atskiros formos. Kūrėjas dabar sutraukia save į vieną tašką, ir aplink šį vieną tašką sukuria tuštumą, kuri yra mažiau už Visetą.

Ši tuštuma yra tarsi gigantiška, kiaušinio formos tuščia erdvė. Kai kurie žmonės matė mistines vizijas, kuriose Dievo kūriniją matė kaip kosminį kiaušinį. Nenoriu, kad į kūriniją žiūrėtumėte kaip į nebūties supamą kiaušinį. Noriu, kad suprastumėte, jog kūrinija gimė tuomet, kai buvo sukurta kiaušinio formos tuštuma, ir todėl tuštumą supa Visetas. Pati tuštuma yra tuščia erdvė, tai reiškia, kad joje nėra jokių formų ir joje nėra Dievo Viseto. Galėtume sakyti, kad joje nėra nieko – nei Dievo Viseto, nei individualių formų. Netgi būtų galima sakyti, kad tai yra tamsa, nes joje nėra visiškai jokios substancijos.

Šios pirminės tuštumos centre yra vienas taškas, kuriame egzistuoja labai didelė koncentracija tos Dievo Viseto dalies, iš kurios buvo sukurta tuštuma. Tai yra taškas, kuriame yra sukoncentruotas antrasis Dievo aspektas, individualus Kūrėjas. Kūrėjas turi troškimą tapti daugiau ir užpildyti visą tuštumą, kol tuštuma ir vėl pavirs Dievo Visetu. Tad čia vyksta kosminis šokis, kurį kai kurie vadina Dievo įkvėpimu ir iškvėpimu.

Kūrėjas įkvepia, sutraukdamas save į singuliarumą ir sukurdamas tuštumą. Tuomet Kūrėjas iškvepia, kol kosminis iškvėpimas užpildo tuštumą. Dalyvaudamas šio kosminio šokio procese, pildydamas tuštumą, Kūrėjas auga savimonėje. Šis augimas savimonėje būtent ir yra viso kūrimo tikslas. Augimas savimonėje galioja ne tik pirminei Esybei, kuri yra Kūrėjas, ir netrukus paaiškinsiu kodėl.

***

Kūrėjas egzistuoja kaip vienas taškas, singuliarumas, tuštumos viduryje – tuštuma yra mažiau už Visetą ir todėl ji gali būti užpildoma Kūrėjo sukurtomis formomis. Pirmuoju savo kūrybos aktu Kūrėjui reikia sukurti substanciją, iš kurios būtų galima lipdyti bet kokias formas. Dievas tarė: „Tebūnie Šviesa“, ir šviesa atsirado. Kaip yra rašoma Pradžios knygoje (Pradžios knyga 1,4), Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos, tai reiškia, kad Dievas atskyrė šviesą, kuri gali prisiimti formas, nuo tamsos, kuria yra užpildyta ta tuštumos dalis, kurioje dar nėra jokių formų, jokios šviesos. Pagrindinis Kūrėjo pastangų tikslas yra plėsti šviesą, kol ji užpildys visą tuštumą ir sudegins tamsą, tą tamsą, kuri nėra blogis, bet tiesiog yra šviesos nebuvimas.

Kūrimo aktas neįvyksta akimirksniu, nes, nors Kūrėjas yra visagalis, Kūrėjas nesinaudoja savo galia, kad akimirksniu užpildytų tuštumą. Kūrėjas tuštumą užpildo ne vien jos pačios labui. Dievas tuštumą užpildo laipsnišku būdu, idant suteiktų galimybę savimonę turinčioms būtybėms, sukurtoms Kūrėjo būti jo paties tąsomis, tarnauti bendrakūrėjais ir padėti užpildyti tuštumą. Tai darydamos, šios būtybės taip pat auga savimonėje ir ima giliau suvokti, kas jos yra, iš kur atėjo, ir kur turi potencialą eiti. Tai yra tikrasis kūrinijos tikslas – augimas savimonėje, skatinantis net ir Grynąją Dievo Esatį tapti daugiau, nes Dievas tampa daugiau per individualių Kūrėjų ir jų bendrakūrėjų savimonę.

Kai jūsų Kūrėjas pradėjo kūrybinį darbą, atvedusį prie jūsų egzistavimo ir materialios visatos, kurioje šiuo metu gyvenate, egzistavimo, Dievas pradėjo šį darbą, sukurdamas sferą, kuri buvo atskirta nuo tuštumos. Šioje sferoje egzistavo tam tikras Dievo šviesos kiekis. Ši šviesa atskyrė sferą nuo tuštumos, ir ji tarnavo pagrindu formoms kurti. Jūsų Kūrėjas iš tiesų sukūrė tam tikras formas šioje šviesos sferoje, tačiau jūsų Dievas neužpildė iki galo visos sferos šviesa. Jūsų Kūrėjas sukūrė savo paties tąsas – savimonę turinčias būtybes, ir pasiuntė jas į pirmąją sferą su įsakymų daugintis ir viešpatauti. Dauginti savo kūrybinius gebėjimus, dauginti savo šviesą, dauginti savo savimonę ir tuomet imti viešpatauti sferai, kurioje gyvenate. Užpildyti šią sferą šviesa, kol ji iš tiesų taps šviesos karalija, Dievo karalija. Ką tai reiškia, kad sfera yra Dievo karalystė? Tai reiškia, kad viskas spinduliuoja šviesą ir kad galite matyti tyrą Motinos Šviesą už visų pasireiškimų. Matote Dievą Kūrėją kaip pamatinę priežastį už visų regimybių ir todėl niekada negalite prarasti žinojimo apie Dievą.

Kai pirmoji sfera buvo užpildyta šviesa iki kritinio intensyvumo, Dievo troškimas tapti daugiau reikalavo, kad būtų sukurta dar viena sfera. Ši antroji sfera apėmė didesnę tuštumos dalį, tačiau kaip ir pirmoji, ji nebuvo iki galo užpildyta šviesa. Savimonę turinčios būtybės buvo pasiųstos iš pirmosios sferos į antrąją sferą su įsakymu daugintis ir viešpatauti. Kai kurios iš būtybių, kurios buvo pasiųstos į šią antrąją sferą, iš tiesų buvo sukurtos kaip tiesioginės Kūrėjo tąsos, tačiau dauguma jų buvo sukurtos savimonę turinčių būtybių, tarnavusių bendrakūrėjais ir užpildžiusių pirmąją sferą šviesa, tąsomis. Jos buvo sukurtos tąsomis būtybių, kurios gimė pirmojoje sferoje ir buvo Kūrėjo tąsos.

Šis bazinis kūrimo procesas tęsėsi per daugelį sferų, daugelį ciklų. Pasaulis, kuriame gyvenate, materiali visata, yra vėliausia šio kūrybinio proceso dalis. Ji iš tiesų yra dalis viso šio proceso, per kurį Dievas sukuria naują sferą, kuri aprėpia didesnę tuštumos dalį ir atskiria ją nuo tamsos, nes yra užpildyta tam tikru šviesos kiekiu. Materiali visata, kurioje gyvenate, nėra – kaip jums sako jūsų juslės, kaip jums pasakoja mokslas, ar netgi kaip jums pasakoja daugelis religijų – atskirta nuo Dievo ir likusios Dievo kūrinijos. Materiali visata nėra atskirta nuo Dievo ar nuo dvasinės karalijos, ji yra Dievo tąsa. Nors daviau jums linijišką paveikslą, Dievo realybė nėra tokia linijiška. Kambaryje, kuriame dabar sėdite, orą skrodžia daug skirtingų radijo bangų. Šios bangos turi skirtingus dažnius, ir būtent dėl to jos gali egzistuoti kartu toje pačioje erdvėje, viena kitos nepanaikindamos. Taip pat yra ir su Dievo sukurtomis sferomis; jos gali egzistuoti kartu toje pačioje kosminėje erdvėje, toje pačioje tuštumoje, jos tiesiog turi skirtingus dažnius.

Šią akimirką, aš nesu kažkokia būtybė, sėdinti tolimame danguje, ir jums iš tenai kalbanti. Aš iš tiesų esu čia pat, šalia jūsų. Diktuoju šiuos žodžius per vieną konkretų pasiuntinį, nes suliejau savo Esybę su pasiuntinio sąmone, net ir su jo kūnu. Kadangi transcendavau materialią visatą, transcendavau laiką ir erdvę, nesu uždaryta tam tikroje erdvėje ar tam tikrame laike. Jei tik norėsite, galiu jus užtikrinti, kad, jums skaitant šiuos žodžius, jūsų dėmesys sukurs tiltą į mano širdį. Jei tik panorėsite įsileisti mane į savo esybę, iš tiesų galėsiu pereiti šiuo tiltu ir sulieti savo Esybę su jūsų esybe. Galiu paimti jus už rankos ir parodyti jums gilesnę už mano žodžių slypinčią realybę, tą realybę, kurios neįmanoma išreikšti žodžiais, nes jie yra pernelyg linijiški.

Jūs nesate atskirti nuo savo Kūrėjo. Jums čia sėdint ir skaitant šį kursą, jūsų Kūrėjas yra čia, kartu su jumis. Jūsų Kūrėjas yra visur savo kūrinijoje, ir todėl niekada iš tiesų negalėtumėte būti atskirti nuo savo Kūrėjo. Nuo savo Kūrėjo galite būti atskirti tiktai savo pačių prote, nes jūsų protas sukuria atskirties jausmą. Šis atskirties jausmas yra ne kas kita kaip iliuzija, miražas, kurį ant gyvenimo ekrano projektuoja tam tikra jūsų sąmonės dalis, ir vėliau atskleisiu, kas tai yra per dalis.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Protas valdantis Materiją.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2005 Kim Michaels