7 | Esminė dramų klaida
Pažvelkime į dramos esmę. Asmeninė drama vaizduoja, kad jūsų išganymas priklauso nuo to, kad kažką pasiektumėte savo sferoje, kažką, ko neįmanoma iki galo pasiekti be kitų žmonių bendradarbiavimo. Epinė drama vaizduoja, kad pasaulis negalės būti išgelbėtas, jeigu kažkas nebus pasiekta šiame pasaulyje, pavyzdžiui, jeigu krikščionybė nebus paversta vienintele religija Žemėje.
Ir esminė iliuzija čia yra tokia, kad drama yra ne drama, o realybė. Tikite, kad patys nebūsite išgelbėti arba pasaulis nebus išgelbėtas, jeigu nebus pasiektas dramoje apibrėžtas tikslas. Kadangi šis tikslas buvo apibrėžtas, remiantis iliuzija, jis niekada nebus pasiektas, tai reiškia, kad siekiate neįmanomo tikslo. Galite šio tikslo siekti amžinai, ir vienintelis būdas ištrūkti iš šio neįmanomo siekio yra pamatyti dramos netikrumą.
Kodėl yra lengviau ištrūkti iš asmeninės dramos nei iš epinės dramos? Asmeninė drama yra kova tarp jūsų ir kažkokio valdžią turinčio asmens ir kitų žmonių jūsų įtakos sferoje. Mėginate įrodyti savo teisumą ir kitų neteisumą, tačiau nemėginate įrodyti, kad Dievas klysta ir visas visatos modelis yra ydingas. Asmeninė drama akivaizdžiai yra sukoncentruota į jus, ir egzistuoja bent jau kažkokia galimybė, kad galiausiai suvoksite, jog vienintelis būdas pakeisti savo išorinę situaciją yra pakeisti save.
Na, o epinės dramos atveju, jūs ne tik kad atsisakote prisiimti atsakomybę už save, šią atsakomybę perkeliate daug didesnio masto jėgai, pavyzdžiui, Dievui, visatai ar visai žmonijai. Ir dabar jums tampa įmanoma tikėti, kad tikslas, dėl kurio jūsų drama skatina jus kovoti, yra toks didelis, kad jums patiems jo neįmanoma pasiekti arba jo neįmanoma pasiekti per vieną gyvenimą. Tai jums suteikia netgi dar įtikinamesnį pretekstą nežiūrėti į save, toliau projektuojant atsakomybę į išorę, projektuojant ją ant jėgų arba aplinkybių, kurių žmogus Žemėje niekaip negalėtų pats vienas paveikti.
Galėtume sakyti, kad asmeninė drama sukasi apie „mane, mano ir aš“, tad dramos centre esate jūs. Kai pradedate praregėti iš dramos, galite ganėtinai nesunkiai suvokti, jog iš tiesų turite galią įveikti dramą, pakeisdami save. Epinė drama atsakomybę perkelia toli nuo jūsų, ir gyvybės srautams yra sunkiau patikėti, kad jie vis dar tebeturi galią įveikti dramą. Yra lengviau matyti, kad asmeninė drama buvo sukurta prote, kai tuo tarpu žymiai sunkiau pamatyti, kad taip pat yra ir epinių dramų atveju.
Kas gyvybės srautą padaro pažeidžiamu epinėms dramoms? Pažeidžiamu jį padaro asmeninės dramos, kadangi epinės dramos susiriša su asmeninėmis dramomis ir pasiūlo jums netgi dar įtikinamesnį pretekstą neieškoti rąsto savo akyje. Jeigu tikite, kad tarp Dievo ir velnio iš tiesų vyksta Armagedono Mūšis, ir jeigu tikite, kad kiti žmonės yra velnio pusėje, tuomet galite lengvai patikėti, jog jums yra visiškai nebūtina ieškoti rąsto savo akyje – nes gi akivaizdu, kad esate geriečių pusėje. Tad tiesiog turite toliau kovoti su blogiečiais tol, kol mūšis bus laimėtas, kas gali įvykti bet kurią dieną, arba po tūkstančio metų, tačiau bet kuriuo atveju atidedate sprendimą pažvelgti į save veidrodyje.
Dramos esmė yra ta, kad galvojate, jog jūsų tikslų gyvenime pasiekimas (ar net jūsų išganymas) priklauso nuo kitų žmonių daromų pasirinkimų. Drama vaizduoja, kad nesate atsakingi už savo pačių likimą. Už jį yra atsakingi jus supantys žmonės, ir jūs privalote mėginti palenkti jų valią. Epinės dramos tai papildo tikėjimu, jog tam, kad būtų užtikrintas Dievo plano įgyvendinimas, kad žmonės būtų išganyti, kad Armagedono mūšis būtų laimėtas, privalote sukontroliuoti visų žmonių laisvą valią. Užuot gelbėję vien save, dabar turite išgelbėti visą visatą.
Tad šios iliuzijos pasekmė yra tokia, kad ji visą dėmesį sutelkia į krislą kitų žmonių akyje. Tai dramą priėmusiems žmonėms suteikia „tobulą“ pretekstą neieškoti rąsto savo akyje. Kodėl tai yra problema? Štai jums dar vienas absoliutus teiginys: Tol, kol neieškote rąsto savo akyje, neaugate! Viskas iš tiesų yra taip paprasta, ir nėra jokių būdų to apeiti.
Ir būtent tai dramos trukdo žmonėms suvokti. Ankstesniame mokyme sakiau, kad, kai įžengiate į dramą, šios dramos nebelaikote drama. Jūs dabar galvojate, kad dramos pateikiama pasaulėžiūra, jos sukurta proto dėžutė, yra tikra, ji reprezentuoja tai, kaip iš tiesų veikia gyvenimas. Ir dabar turite „tobulą“ pretekstą net minties neįsileisti, kad drama gali būti netikra, kad ji neturi nė kiek daugiau realybės nei jūs – ir kiti žmonės – jai suteikiate. Atsisakote matyti, kad iš tiesų bet kurią akimirką galite palikti šią dramą.
Pamąstykite, ką pasakytumėte apie aktorių, kuris tvirtai patikėjo, kad iš tiesų yra Hamletas, ir atsisako nusivilkti kostiumą, primygtinai norėdamas vaidinti šį vaidmenį net išėjęs iš teatro, teigdamas, jog iš tiesų yra Danijos princas. Turbūt pamanytumėte, kad žmogus prarado ryšį su realybe. Tačiau jūsų pačių asmeninė drama padaro lygiai tą patį – ji priverčia jus prarasti ryšį su realybe. Kokia yra visa to pasekmė?
Kodėl dramos jus padaro nemokytinais?
Pirmiausia noriu dar kartą pakartoti absoliutų ir neišvengiamą faktą. Laisvos Valios Įstatymas yra pamatinis formų pasaulio įstatymas. Amžina būtybe – pakylėtąja būtybe – galite tapti tiktai laisvai pasirinkę įžengti į vienovę – į vienovę su savo šaltiniu ir į vienovę su visa gyvybe, su visuma. Kad galėtumėte tai pasirinkti, privalote išlaisvinti savo protą nuo bet kokios atskirties sąmonės, dualistinės sąmonės, antikristo sąmonės įtakos. Visos dramos buvo sukurtos iš šios sąmonės, tai reiškia, kad negalėsite pakilti tol, kol nepaliksite absoliučiai visų savo dramų.
Drama sukuria proto dėžutę ir ši dėžutė yra uždara. Visos dramos yra grįstos iliuzijomis, yra grįstos požiūriu į realybę, kuris yra atitrūkęs nuo realybės. Tai nereiškia, kad šis požiūris yra absoliučiai klaidingas. Jis iš tiesų gali apimti daug idėjų, kurios individualiai yra teisingos, tačiau kontekstas, kuriame jos yra pristatomas, reiškia, kad visa ta pasaulėžiūra negalės jūsų atvesti prie pakylėjimo.
Problema čia yra ta, kad, kai įžengiate į dramos sukurtą proto dėžutę, nebesugebate matyti, kad ši pasaulėžiūra yra iliuzija. Vietoj to, žvelgdami iš jūsų dėžutės viduje egzistuojančios perspektyvos, galvojate, kad ši pasaulėžiūra yra tikra, kad pasaulis iš tiesų yra toks, koks jis jums atrodo iš dramos sukurtos proto dėžutės vidaus. Tai panašu į mano dažnai pateikiamą pavyzdį, kuomet, užsidėję geltonus akinius, galvojate, kad dangus iš tiesų yra žalias.
Ir kokia yra viso to logiška išdava? Kai esate tam tikros dramos proto dėžutės viduje, tikite iliuzija. Taip pat tikite, kad ši iliuzija yra realybė, ir dėl to tai tampa užburtu ratu, iš kurio yra labai sunku ištrūkti.
Pamąstykite, kaip ši situacija atrodo iš dvasinio mokytojo perspektyvos. Mokytojas žino, kad jūsų pasaulėžiūra yra paremta iliuzija. Jis žino, kad vienintelis būdas jums pakilti yra praregėti iš šios iliuzijos. Koks yra natūraliausias būdas mėginti jums padėti? Šis būdas yra dvejopas: mokytojas siekia jums pristatyti teisingą pasaulėžiūrą, kartu pademonstruodamas jūsų dabartinėje pasaulėžiūroje egzistuojančias klaidas.
O dabar pamąstykite apie tai, kaip jūs patirsite mokytojo mėginimus padėti jums, žvelgdami į juos iš savo proto dėžutės vidaus. Jūs galvojate, kad jūsų požiūris yra realybė, ir todėl tai, ką šis apsišaukėlis dvasinis mokytojas jums sako, tegali būti netikrovė. Jis tikrai yra netikras mokytojas, ir savo kalbomis tenori jus apgauti ir įtikinti jus melu vietoj tos realybės, kurią jūs jau turite.
Tad čia veikia subtilus mechanizmas, kuomet, jeigu Sąmoningasis AŠ yra pilnai susitapatinęs su drama, jūsų protas bus uždarytas dvasiniam mokytojui ir bet kokiems jo jums sakomiems dalykams. Niekas negalės prasiskverbti pro jūsų proto dėžutės suręstas gynybines sienas. Viskas, kas peržengs jūsų turimą pasaulėžiūrą arba jai prieštaraus, bus atmesta. Norėdamas padėti jums ištrūkti iš jūsų ribotos pasaulėžiūros, mokytojas tiesiog privalės jums duoti žinias, kurios prieštaraus jūsų turimai pasaulėžiūrai arba peržengs jos ribas.
Tai kaip tuomet kai kurie žmonės sugeba pradėti klausyti dvasinių mokytojų? Praleidęs pakankamai laiko savo vaidinamose dramose, jų Sąmoningasis AŠ pradeda abejoti dramos pristatoma pasaulėžiūra. Sąmoningasis AŠ pradeda atsiskirti nuo dramos ir atsiverti už dramos ribų egzistuojančiai perspektyvai, pristatomai dvasinio mokytojo.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Laisvė nuo ego dramų.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com