4 | Supratimas kaip buvo sukurta Žemė
Pakylėtoji Mokytojas Motina Marija, per Kim Michaels 2010 lapkričio 24 d.
Gali pasirodyti, kad tai, apie ką čia kalbu, yra panašu į daugumos religijų pateikiamą pasaulėžiūrą, kurią šios religijos skleidė tūkstančius metų šioje planetoje. Tačiau iš tiesų taip nėra. Jeigu pažvelgtumėte ypač į Vakarų krikščionybę, pamatytumėte, kad ši religija yra paremta – kaip ir visos didžiosios taip vadinamos monoteistinės religijos – fundamentaliai dualistine pasaulėžiūra. Krikščionybė aiškiai sako, kad pasaulį galima padalinti į dvi atskiras ir aiškiai atskirtas sferas – materialų pasaulį ir dangaus pasaulį. Krikščionybė taip pat aiškiai teigia, kad tarp šių dviejų pasaulių egzistuoja neperžengiamas barjeras, tad tiktai tam tikras sąlygas išpildžiusiems žmonėms bus leista patekti į Dievo karalystę.
Nors neturiu intencijos čionai leistis į gilesnį šios dualistinės pasaulėžiūros trūkumų aprašymą, atkreipsiu jūsų dėmesį į labai paprastą realybę. Dualistinė pasaulėžiūra, pristatoma krikščionybės religijos – Kristaus vardu – yra visiška priešingybė nedualistinei pasaulėžiūrai, kurią pristatė pats Jėzus. Jėzus nesakė, kad egzistuoja neperžengiamas barjeras tarp dangaus pasaulio ir to pasaulio, kuriame jūs gyvenate. Jėzų nužudė tradiciniai jo laikmečio žmonės būtent dėl to, kad jis metė iššūkį šiai pasaulėžiūrai, kuri teigia, jog egzistuoja barjeras, ir todėl į dangaus karalystę galite patekti tik išpildę tam tikras sąlygas, kurias nustatė išorinis religinis autoritetas Žemėje.
Jeigu pažvelgsite į monoteistines religijas ir netgi į daugelį kitų religijų pasaulyje, pamatysite aiškią tendenciją. Jos visos pristato požiūrį, kad esate atskirti nuo Dievo neperžengiamu barjeru, tokiu barjeru, kurio negalite įveikti savo galiomis. Tačiau iš tiesų egzistuoja būdas prasibrauti pro perlinius vartus į dangaus karalystę, ir kad tai padarytumėte, jums tereikia aklai sekti išorinės religijos vadais. Ir būtent šiam požiūriui Jėzus metė iššūkį sakydamas, kad Dievo karalystė yra arti ir Dievo karalystė yra jumyse. Ar matote, kad šiuo fundamentaliu teiginiu – dažnai praleidžiamu pro akis, ignoruojamu arba menkinamu krikščionių pamokslautojų – Jėzus metė iššūkį dualistinei pasaulėžiūrai?
Vietoj to jis sakė, kad nėra jokio fundamentalaus barjero tarp jūsų ir Dievo karalystės, kadangi vienintelis tikras barjeras egzistuoja jūsų pačių sąmonėje. Jums yra įmanoma įžengti į dangaus karalystę nusileidžiant vidun ir darant tai, ką Jėzus sakė visiems žmonėms daryti, tai yra, nustojant ieškoti krislo savo brolių akyse ir imant ieškoti rąsto savo akyje.
Ar pradedate suvokti, jog tai nėra dualistinė pasaulėžiūra? Jėzaus perduotas požiūris sako, kad nesate atskirti nuo Dievo karalystės išoriniu barjeru. Tiesą sakant, jūs visiškai nesate atskirti nuo Dievo karalystės, nes argi Jėzus nesakė: „Aš ir mano Tėvas esame viena?“ Tad matote, tradicinė krikščionybė iš esmės padarė lygiai tą patį, ką materialistinės religijos dvasininkai mėgina padaryti šiandien, sakydami, kad esate uždaryti materialiame pasaulyje ir jūsų protas neturi galios savarankiškai peržengti materialaus pasaulio ribų.
Religiniai autoritetai sakė, kad neturite gebėjimo savarankiškai sužinoti tiesos ir todėl turėtumėte aklai tikėti jų doktrinomis. O materializmo dvasininkai teigia, kad negalite savarankiškai sužinoti tiesos, ir todėl turėtumėte aklai sekti jų doktrinomis – kurios, jų teigimu, nėra doktrinos, bet yra grindžiamos nepaneigiamais, neginčijamais ir objektyviais mokslo atradimais. Tačiau nėra objektyvu žiūrėti į pasaulį per materialistinį instrumentą – ir nesugebėjus nieko pamatyti už materialaus pasaulio ribų – interpretuoti tai kaip įrodymą, kad už materialios karalijos ribų nieko nėra. Tai nėra objektyvus mokslas. Tai yra politinė interpretacija, kuri ne taip jau labai skiriasi nuo viduramžių katalikų teologų sukonstruotų doktrinų, kuriomis jie siekė kontroliuoti žmonių protus.
Ar matote, pažvelgę į pasaulio istoriją, kad visada egzistavo nedidelis elitas, siekęs kontroliuoti populiaciją? Ir pats efektyviausias būdas kontroliuoti populiaciją yra ne fizine jėga, o mentaline jėga – kontroliuojant žmonių protus ir mąstymą. Tad šis valdžios elitas visada siekė priversti žmones apriboti savo vaizduotę, apriboti savo mąstymą – savo samprotavimus, savo intuiciją – proto dėžutės rėmais, kurią apibrėžė elito sukonstruota sistema, ar tai būtų buvusi religinė, politinė ar mokslinė-materialistinė sistema.
***
Tuo nemėginu pasakyti, kad visi žmonės, kurie skleidžia tam tikrą sistemą kaip aukščiausią tiesos šaltinį, turi piktavališkus motyvus ar netgi, kad jie sąmoningai siekia kontroliuoti žmonių mąstymą. Daugelis šių žmonių iš tiesų yra geranoriški žmonės, tačiau jie nesupranta, kaip jie yra išnaudojami nedidelio elito, turinčio intenciją kontroliuoti kiekvieną gyvenimo šioje planetoje aspektą. Ir todėl yra suprantama, kad daugelis mokslininkų atsisakys tikėti tuo, ką čia sakau, ir iš tiesų neigs kaip nors mėginantys kontroliuoti žmonių mąstymą. Tačiau gilesnė realybė yra tokia, kad tai, jog esate geranoriški, nereiškia, jog suvokiate, ką darote didesniame kontekste.
Egzistuoja įvykių horizontas, matymo horizontas, už kurio nesugebate matyti. Tačiau šis matymo horizontas taip pat turi ir psichologinį atitikmenį, tai reiškia, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurių žmonės nenori matyti, nors jie sugebėtų tai pamatyti – fizinėmis akimis ar gilesniais paties proto pojūčiais.
Pavyzdžiui, galite matyti, kad viduramžių katalikų vadai kuo puikiausiai galėjo pažvelgti per teleskopą ir stebėti žvaigždžių judėjimą danguje, kaip tai darė Galilėjus, Kepleris ir kiti ankstyvieji astronomai. Tačiau jie nenorėjo matyti, kad šie atradimai paneigia katalikišką doktriną, jog Žemė yra visatos centras ir todėl Žemė yra nepaprastai svarbi Dievui ir Dievo visatos planui.
Taip pat galite matyti, kad yra mokslininkų – arba į mokslą linkusių žmonių, – kurie nenori pažvelgti už materialistinės paradigmos apibrėžto matymo horizonto. Jie nenori pažvelgti į kvantinės fizikos atradimus ir suvokti bei pripažinti, jog šie atradimai įrodė, kad už materialios visatos ribų iš tiesų kažkas egzistuoja. Ir todėl, fundamentali materializmo doktrina buvo paneigta lygiai taip pat efektyviai, kaip ir katalikiška doktrina, teigusi, jog Žemė yra visatos centras.
Tad tai mus atveda prie skiriamosios ribos. Noriu, kad pradėtumėte mąstyti apie tai, jog jūsų auklėjimas jūsų protui uždėjo matymo horizontą, kurio ribų jaučiate nenorintys peržengti. Ar gali būti taip, jog jums augant savo visuomenėje ir kultūroje, jūsų protas buvo užprogramuotas laikyti tam tikrus dalykus savaime suprantamais ir laikyti juos tokiomis akivaizdžiomis tiesomis, kad nėra jokios priežasties jų kvestionuoti, jokios priežasties eiti giliau?
Kodėl jums yra taip nepaprastai svarbu pamąstyti apie šią idėją? Jau iš pat pradžių sakiau, kad ši knyga yra skirta tiems, kurie turi potencialą nubusti ir tapti sprendimo dalimi, tapti tais žmonėmis, kurie pakels žmoniją į naują ir aukštesnį sąmonės lygį, kuris tuomet leis žmonijai įveikti kai kuriuos fizinius ribotumus ir problemas, kurias šiuo metu matote Motinoje Žemėje. Tačiau kokiu pagrindu galite tapti vienu iš šių pionierių? Kaip galite padėti žmonijai įveikti senąjį sąmonės lygį, jeigu patys nesate įveikę to sąmonės lygio? Ir kaip kas nors gali įveikti tam tikrą sąmonės lygį, nepakildamas virš matymo horizonto, proto dėžutės, kuri buvo apibrėžta senojo sąmonės lygmens?
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Motinos Žemės gydymas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com