16 | Gilesnis sąmonės supratimas

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, per Kim Michaels 2010 gruodžio 07 d.


Jeigu norite būti vienu iš Motinos Žemės gydymo pionierių, tuomet jums yra labai svarbu suprasti mano mintį, kurią siekiu čia perduoti, tai yra, kad jėgos naudojimas niekada neišgydys Žemės. Dar didesnės jėgos naudojimas, siekiant surasti atpirkimo ožį, tik dar labiau padidins įtampą, kuri, tiesą sakant, yra pagrindinė Žemės gamtoje egzistuojančių disbalansų priežastis.

Puikiai suprantu, kad jeigu augote Vakarų visuomenėje ar bet kurioje kitoje visuomenėje Žemėje, niekas jūsų neparuošė suprasti ir priimti šią mintį. Tad norėdama jums tai paaiškinti, paprašysiu jūsų atsitraukti žingsnelį atgal ir giliau pažvelgti į sąmonę. Mes jums mėginome paaiškinti, kad viskas yra sukurta iš sąmonės. Tačiau dabar turime pažvelgti, ką iš tiesų tai reiškia.

Kai sakau žodį „sąmonė“, esate linkę suprasti ir interpretuoti šį žodį pagal tai, kaip patys patiriate sąmonę. Esate savimonę turinti būtybė ir todėl esate linkę manyti, kad viskas, kas yra sąmonė arba kas turi sąmonę, turi tokį patį sąmonės lygį, kurį patiriate jūs. Tačiau taip nėra. Kai sakau, kad Materijos šviesa yra sąmonė, tai nereiškia, kad Materijos šviesa turi savimonę. Kai sakau, kad akmuo turi sąmonės formą, tai nereiškia, kad akmuo turi tokios pačios rūšies sąmonę kaip ir jūs.

Savo bazinėje formoje sąmonė yra gebėjimas reaguoti į išorinius dirgiklius. Pavyzdžiui, paimkime gyvūną, naminį gyvūną. Šuo akivaizdžiai turi sąmonės formą, ir būtent dėl to jums yra įmanoma išmokyti šunį tam tikrų triukų. Šuo gali išmokti šiuos triukus, kadangi jo sąmonė jam leidžia reaguoti į jūsų pateikiamus dirgiklius.

Tačiau sąmonė taip pat leidžia sąmonę turinčiam dariniui kažką išsaugoti, tad jis gali ne tik reaguoti į išorinius dirgiklius, bet ir gali keisti save labiau ilgalaikėje perspektyvoje, skatinamas tokių dirgiklių. O Omega aspektas yra gebėjimas išsaugoti, arba kitaip tariant, tai yra gebėjimas atsiminti. Tad matome, jog paprasčiausiame savo pavidale sąmonė yra gebėjimas reaguoti į dirgiklius, pakeičiant formą, ir taip pat gebėjimas išsaugoti tą pokytį, išsaugoti naują formą. Kai šuo išmoksta savo tualetinius reikalus atlikti lauke, jis išsaugos šį gebėjimą ir ateityje.

Šuo, žinoma, turi daug labiau išvystytą ir pažangesnę sąmonės būseną nei randate žemesniuose lygmenyse, pavyzdžiui, jūsų taip vadinamoje inertiškoje materijoje. Tačiau net ir taip vadinamame inertiškos materijos lygmenyje egzistuoja sąmonė.

***

Kaip iš viso kas nors gali egzistuoti ir išsaugoti egzistavimą per laiką? Jūsų mokslininkai jums pasakė, kad viskas yra sukurta iš mažyčių mikroskopinių dalelių, vadinamų subatominėmis dalelėmis. Įvairios šių dalelių kombinacijos sudaro atomus, tačiau egzistuoja tik 108 atomai, bent jau pagal tai, kas iki šiol buvo atrasta mokslo. Tos pačios subatominės dalelės, kurios sudaro vandenilio atomą, gali būti išdėstytos kitokiu būdu ir sukurti deguonies atomą, kuris yra visiškai kitoks.

Tad ar suvokiate, jog tam, kad vandenilio atomas galėtų egzistuoti, privalo egzistuoti kažkas, kas turėtų gebėjimą reaguoti į išorinius dirgiklius tokiu būdu, jog suformuotų vandenilio atomą? O tuomet, kai jau sureaguoja į tuos dirgiklius, jis privalo turėti gebėjimą išsaugoti tą formą, idant vandenilio atomas staiga neišnyktų. Tad kaip galėtų egzistuoti tęstinumą turinti materiali visata, jeigu ji neturėtų gebėjimo, pirma, prisiimti specifinę formą, o antra, išsaugoti tą formą tam tikrą laiko tarpą, galbūt netgi neribotą laiką?

Tad ar suvokiate, jog net ir pačiame fundamentaliausiame mokslininkų taip vadinamos materijos lygmenyje, subatominių dalelių lygmenyje, egzistuoja ši rudimentinė sąmonės forma, tai yra, gebėjimas reaguoti, prisiimti formą ir gebėjimas išsaugoti tą formą? Tačiau, žinoma, taip pat galite matyti, kad baziniame materijos lygmenyje nėra savimonės. Vandenilio atomas nežino, kad jis yra vandenilio atomas, jis sąmoningai nepasirinko prisiimti tos formos. Formą ant jo įspaudė išorinė jėga. Būtent tai mokslininkai atrado per kvantinę fiziką, kuomet jie suvokė, kad mokslininko sąmonė bendrakuria jų stebimą subatominę dalelę. Ir tai iš tiesų įrodo, kad visa materiali visata nebūtų galėjusi atsirasti per visiškai mechanišką ar neprotaujantį procesą.

Tam, kad galėtų egzistuoti visata, privalo būti išpildytos dvi sąlygos. Privalo egzistuoti bazinė substancija, kuri turėtų pakankamai sąmonės prisiimti formą ir išsaugoti specifinę formą. Tačiau taip pat privalo egzistuoti „jėga“, kuri galėtų įspausti specifinę formą ant bazinės substancijos. Ir ši jėga, žinoma, yra savimonę turinčios būtybės.

Savimonė yra sąmonės forma, kuri yra daug aukštesnė ir daug sudėtingesnė sąmonės forma už tą sąmonę, kurią randate žemesniuose lygmenyse. Kaip sakiau, subatominė dalelė ar netgi tam tikras subatominių dalelių skaičius, negali savaimiškai suformuoti vandenilio atomo. Privalo egzistuoti būtybė, kuri laikytų vandenilio atomo mentalinį įvaizdį ir tuomet įspaustų tą įvaizdį ant subatominių dalelių, paskatindama jas taip tarpusavyje susijungti, kad jos suformuotų fiziškai išreikštą įvaizdį. 

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Motinos Žemės gydymas.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels