Kinijos potenciali invazija į Taivaną ir jos poveikis Pietų Korėjai
Klausimas: Po Rusijos invazijas į Ukrainą buvo pradėta spėlioti, kad Kinija gali įsiveržti į Taivaną. Šių spėlionių fone Jungtinės Valstijos išreiškė savo pasiryžimą dirbti su Pietų Korėja, sprendžiant Taivano klausimą. Ankstesnė Pietų Korėjos vadovybė rinkosi balansuoti tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos ir taip pat siekė gerinti santykius su Šiaurės Korėja. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, Pietų Korėjos dabartinė vadovybė pakeitė savo diplomatinį kursą, stiprindama JAV-Pietų Korėjos sąjungą ir gerindama santykius tarp Pietų Korėjos ir Japonijos. Požiūris į šiuos pokyčius nėra vienareikšmiškas tarp politinių partijų ir visuomenės. Kodėl Kinija turėtų norėti įsiveržti į Taivaną ir kokia yra Kinijos invazijos tikimybė? Jeigu Kinija įsiverš į Taivaną, kiek yra tikėtinas JAV įsikišimas? Kokios yra Pietų Korėjos galimybės, kurioje yra dislokuoti JAV kariai? Kaip Kinija šiuo atveju mėgins daryti įtaką Šiaurės Korėjai ir kaip Pietų Korėjos pasirinkimai šioje situacijoje nulems ateities Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos susijungimą? Norėčiau žinoti, kokį vidinį kryžių Pietų Korėjos mokiniams reikia paleisti, kad jie galėtų įgyti neutralią perspektyvą į šią tarptautinę situaciją.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. Korėjos konferencijoje.
Na, kaip sakiau ankstesniame atsakyme, nėra, žinoma, jokių garantijų, kad Kinija žengs šį žingsnį, kadangi, tiesą sakant, yra daug, daug žmonių Kinijos vyriausybėje, kurie nepritaria Xi Jinpingui ir jo pozicijai Taivano atžvilgiu. Kinijoje egzistuoja didelis susiskaldymas dėl šio žingsnio žengimo, kuris būtų labai dramatiškas Kinijos istorijoje. Ir netgi yra tokių, kurie, nors ir mano, kad Taivanas turėtų būti Kinijos dalimi, iš tiesų sako, kad pradėti karą būtų pernelyg pavojinga ir tai būtų visiškai nekinietiškas žingsnis. Tad jokiu būdu nėra garantuota, kad Xi Jinpingas ir tie, kurie palaiko jo politiką iš tiesų sugebės priversti šalį žengti šį labai drastišką žingsnį.
Žinoma, jeigu jie pamėgintų surengti šią invaziją, ir aš nesakau, kad jie įsiveržtų, aš sakau, kad jie mėgintų įsiveržti, dabartinė Jungtinių Valstijų administracija jaustų pareigą vienokiu ar kitokiu būdu ateiti Taivanui į pagalbą, net ir karinėmis priemonėmis. Tai gali pasikeisti su kita administracija, pavyzdžiui, su respublikonų administracija, kuri gali teikti pirmenybę labiau izoliacinei JAV politikai.
Nesakau, kad tai yra tai, ką norėčiau pamatyti įvykstant. Aš tiesiog išsakau, kokie yra galimi scenarijai. Sutinku, kad Pietų Korėjai būtų geriausia išlikti kaip įmanoma neutralesnei. Ir yra labiausiai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos nereikalautų Pietų Korėjos įsitraukti į kokius nors karinius veiksmus, ir jie būtų labai atsargūs, naudodamiesi savo bazėmis Pietų Korėjoje, iš dalies dėl to, kad tai, žinoma, padarytų Pietų Korėją pažeidžiamą puolimui iš Šiaurės, kuri galėtų pasinaudoti Kinijos invazija, imdamasi kažkokių veiksmų prieš Pietų Korėją. Kiniečiai netgi gali tai skatinti, kad atitrauktų JAV dėmesį nuo pagalbos Taivanui. Tad, žinoma, geriausia būtų išsaugoti neutralumą ir ieškoti diplomatinio sprendimo. Tačiau turite būti realistiški ir suvokti, kad jeigu lyderiams Kinijoje, kurie nori imtis agresyvių veiksmų prieš Taivaną, pavyks į tai įtraukti savo šalį, neliks jokio diplomatinio sprendimo, kaip kad nebuvo jokio diplomatinio sprendimo, kuris būtų galėjęs sutrukdyti Putinui įsiveržti į Ukrainą.
Egzistuoja limitas, ką demokratija gali padaryti ir ką diplomatija gali padaryti, kai demokratinei šaliai tenka turėti reikalų su diktatoriška šalimi, kadangi diktatūros iš prigimties demokratiją laiko silpnesne valdymo forma už savo valdžią. Tai yra universali tiesa. Hitleris demokratines šalis laikė silpnesnėmis už save. Sovietų Sąjunga demokratines šalis laikė silpnesnėmis. Kim Jong-unas Pietų Korėją laiko silpnesne valdžios forma už savąją. Kinija demokratiją laiko silpnesne. Tai yra universalu visame pasaulyje. Egzistuoja limitas, ką diplomatija gali pasiekti, kadangi diktatoriai mano, jog jiems diplomatija nėra reikalinga, kadangi jie savo pusėje turi agresiją ir jėgą.
Tačiau, žinoma, yra įmanoma pasiekti tam tikrus dalykus diplomatijos pagalba, tačiau tiktai tuomet, kai kalbate iš galios pozicijų. Štai kodėl patarčiau Pietų Korėjai stiprinti savo ryšius su Japonija – atidėti į šalį, kaip jau anksčiau sakėme, senus nesutarimus ir suvokti, kad Pietų Korėja ir Japonija turi bendrų interesų daugelyje sričių, tiek Šiaurės Korėjos atžvilgiu, bet taip pat Kinijos ir Rusijos atžvilgiu. Ir, žinoma, joms taip pat būtų labai naudinga stiprinti savo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, nes šiuo metu Pietų Korėjai ir Japonijai būtų sunku apsiginti nuo Kinijos agresijos. Kai tuo tarpu joms būnant aljanse su Jungtinėmis Valstijomis, situacija būtų visiškai kitokia. Turite išlaikyti labai subtilią pusiausvyrą, tiesiogiai negrasindami Kinijai, tačiau kita vertus, demonstruodami stiprybę, kad Kinija nemanytų, jog galės išsisukti darydama ką tiktai nori. Žinau, kad tai yra subtili pusiausvyra, tačiau yra įmanoma išlaikyti šią pusiausvyrą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com