Armėnija Europos Sąjungoje?
Klausimas: Turiu klausimą apie Armėnijos ateities vystymosi perspektyvas. Armėnijos respublika egzistuoja Kaukazo regione ir ribojasi su Iranu, Azerbaidžanu, Turkija ir Sakartvelu. 1915 metais, Otomanų imperija – Turkija, įvykdė Armėnijos genocidą, nužudydama 1,5 milijono armėnų. 2020 ir 2023 metais Azerbaidžanas atliko karines operacijas Nagorno-Karabache, ir maždaug 100 000 armėnų iš Artsakho buvo priversti palikti savo namus ir bėgti į Armėniją. Kokias Armėnija turi perspektyvas demokratiškai vystytis ir galimai įstoti į ES netolimoje ateityje? Ar Nikol Pašinian sugebės išlaikyti kursą link europietiškos integracijos, o gal prorusiškos jėgos ateis į valdžią rinkimuose? Kokios yra dvasinės priežastys, slypinčios už armėnų genocido, kurį įvykdė Otomanų imperija? Kokios apskritai yra būdingos savybės armėnams? Asmeniškai galiu nurodyti jų žmogiškumą, geranoriškumą, pasiryžimą padėti kitiems, stiprias šeimos vertybes ir kūrybinį potecialą.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2026 m. Kazachstano konferencijoje.
Na, tai yra geras vystymasis, kad siekiate priartėti prie Europos Sąjungos. Nėra realistiška, kad Armėnija artimoje ateityje galėtų tapti jos nare, kadangi egzistuoja tam tikri reikalavimai, norint tapti ES nare, kurie dar nebuvo išpildyti, iš dalies ir dėl labai stipraus iš Rusijos ateinančio pasipriešinimo. Kalbi apie prorusiškas jėgas, bet tiesiog pakalbėkime apie pačią Rusiją, kuri diriguoja šios jėgoms, ir tam egzistuoja labai stiprus pasipriešinimas. Tol, kol Putino imperija nesugrius ir Rusijoje gyvuos dabartinis imperialistinis mąstymas, tol egzistuos šis stiprus pasipriešinimas, ir jie mėgins kurstyti konfliktus šalies viduje ir su jos kaimynais, tad bus dar daugiau šių konfliktų.
Kas liečia dvasines priežastis, slypinčias už Armėnijos genocido, na, suprantu klausimą, tačiau iš tiesų nėra realistiška kalbėti apie dvasines priežastis. Čia labiau reikėtų kalbėti apie karmines jėgas, kurios ateina iš daug toliau nei siekia rašytinė istorija. Kas iš tiesų nutinka tokiose situacijose kaip ši yra tai, kad yra grupė žmonių, kurie tolimoje praeityje susikūrė karmą, užpuldami kitą žmonių grupę, o dabar vaidmenys apsikeitė vietomis. Ir gali atrodyti, kad per tą laiką Armėnijos žmonės padarė progresą ir tapo mažiau agresyvūs, ir nesakysiu, kad tai nėra tiesa, tačiau 1915 metais to nepakako sustabdyti tai, kas įvyko. Šiandien jie yra padarę didesnį progresą.
Ką galite matyti šiuose regionuose, ne tik Armėnijoje, bet ir bendrai aplinkiniuose regionuose, yra šis norėjimas kabintis į kažką sena, į tradicines vertybes, į tam tikrą gyvenimo būdą, į tam tikrą būdą žiūrėti į gyvenimą. Ir daugelis žmonių vis dar laikosi į tai įsikibę, ypač tie, kurie gyvena už miestų ribų, kaimiškose vietovėse. Ir tai galioja visam regionui, įskaitant didžiąją dalį Turkijos, kurioje jie vis dar tebesilaiko įsikibę to, kas sena, ir tai stabdo kūrybinio potencialo skleidimąsi.
Tad iš tiesų, situacija galės pasikeisti, kai Putino režimas nebebus valdžioje. Tačiau tai priklauso nuo to, ar Rusija sugebės atlikti perėjimą, atsisakydama savo ambicijų tapti imperija ir savo pasiryžimo naudoti jėgą. Tuo atveju, tiek Sakartvelas, tiek Armėnija potencialiai galėtų, kartu su Moldova, tapti ES nariais, ir tai galėtų įvykti reliatyviai greitai. Tačiau kol kas tai nėra realistiška artimiausiu metu.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com