Europos Sąjunga: vidinė opozicija ir vienybės vizija
Klausimas: Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, atsakas į Rusijos agresiją iš ES buvo stebėtinai vieningas, įvedant sankcijas, pasmerkiant Rusijos agresiją ir siunčiant karinę bei humanitarinę pagalbą Ukrainai. Iš visos ES išsiskyrė tik viena šalis – Vengrija. Ji mėgino sabotuoti kiekvieną iniciatyvą įvesti sankcijas Rusijai, nesiuntė jokios karinės pagalbos į Ukrainą, iš esmės kartodama rusišką propagandą, kad Rusija buvo priversta pradėti šią specialiąją karinę operaciją dėl to, kad ukrainiečiai tebuvo blogųjų amerikiečių už virvučių tampomos lėlės. Viktoras Orbanas, Vengrijos lyderis, pats pusiau autokratas, atvirai demonstruoja savo draugystę su Putinu. Atrodo, kad savo užsienio politikai jis turi populiarų palaikymą savo šalyje.
Manau, kad daugelis šalių ES pradeda jausti, jog būtų geriau, kad Vengrija paliktų ES, nes ji dabar elgiasi kaip Kremliaus agentas. Ar mokytojai norėtų kažką pasakyti apie Vengriją ir jos ateitį ES?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. konferencijoje Kazachstane.
Na, atsitraukime žingsnelį atgal ir nesikoncentruokime specifiškai į Vengriją, bet supraskime, kad yra keletas šalių ES, kuriose egzistuoja judėjimai tose šalyse, kurie turi kritišką požiūrį, negatyvų požiūrį į ES. Galite tai rasti Italijoje, galite tai rasti Prancūzijoje, galite tai rasti Lenkijoje ir kitose šalyse. Neteisinga būtų sakyti, kad Vengrija čia išsiskiria iš kitų. Taip pat ir kai kuriose kitose šalyse egzistuoja tam tikros frakcijos, kurios yra labai kritiškai nusiteikusios ES atžvilgiu, kaip šitai taip pat matėte Jungtinėje Karalystėje, o tiksliau jau ne tokioje Jungtinėje Karalystėje.
Dalykas, kurį čia reikia suprasti, yra tai, kad, visų pirma, egzistuoja išorinis pasipriešinimas ES vienybei. Dalis šio pasipriešinimo ateina iš Rusijos, dalis jo ateina iš Kinijos, tačiau iš tiesų tai ateina iš puolusių būtybių, kurios nori sutrukdyti ES judėti link didesnės vienybės.
Aš jau anksčiau sakiau, kad mano vizija ES yra, jog ji taptų kažkuo panaši į Jungtines Amerikos Valstijas. Ir, žinoma, egzistuoja tamsos jėgos, kurios yra pasiruošusios daryti viską, ką gali, kad neleistų tam įvykti. Ir jos dirba per kiekvieną, per visus individus ar žmonių grupes, kuriais pasinaudoję galėtų sukurstyti šį jausmą, jog ES yra daugiau kliūtis arba pavojus jų šaliai. Matėte, kad Lenkijos vyriausybė elgėsi labai panašiai, nors Ukrainos karo klausimu Lenkijos vyriausybė parodė labai didelį palaikymą Ukrainai. Ir vis dėlto, kitais aspektais ji buvo labai negatyviai nusiteikusi ES atžvilgiu.
Turite suprasti, kad egzistuoja judėjimas, siekiantis sugriauti ES vienybę, ir jie yra pasiruošę pasinaudoti kiekvienu individu arba žmonių grupe, kuriuos gali paskatinti išsakyti savo kritiką. Tad tai yra kiekvienos šalies, kiekvienos šalies žmonių atsakomybė nuspręsti, ko jie iš tiesų nori. Ir galite manyti, kad kai kuriose iš šių šalių egzistuoja populiarus palaikymas šiam kritiškam požiūriui į ES tarp lyderių. Tačiau iš tiesų taip nėra. Visose šalyse, tarp jų Lenkijoje ir Vengrijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, egzistuoja didžiulis žmonių palaikymas narystei ES, ir tolesniam ES augimui bei vystymuisi. Nesakau, kad apie tai yra atvirai kalbama, nes viešojoje erdvėje jūs paprastai garsiau girdite kritikuojančius balsus.
Ir vis dėlto, kolektyvinėje Europos sąmonėje vis dar tebėra šis labai aiškus suvokimas apie karus, apie Pirmąjį Pasaulinį Karą, apie Antrąjį Pasaulinį Karą, netgi dar senesnius karus, ir kiek daug buvo konfliktų ir kraujo praliejimo Europoje. Ir egzistuoja labai galingas judėjimas kolektyvinėje sąmonėje, kuris nori atitraukti Europą nuo konflikto potencialo. Būtent dėl to jūs iš esmės matėte vieningą ES atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Nes, kaip jau anksčiau sakėme, žmonės tiesiog nori gyventi gerą gyvenimą ir jie nori žinoti, kad galės sukurti geresnį gyvenimą savo vaikams, ir kad jų šalyje bus stabilumas ir klestėjimas, leisiantis jų vaikams turėti geresnį gyvenimą nei jie turėjo patys.
Tai yra tai, ko nori didžioji dauguma žmonių ES ir, tiesą sakant, to nori žmonės visame likusiame pasaulyje. Jums tiesiog reikia suprasti, kad jeigu žiūrite į tai iš didesnės perspektyvos, puolusios būtybės daro viską, ką gali, kad sutrukdytų Europai žengti lemiamą žingsnį link didesnio susivienijimo. Ir jos mėgina tai daryti iš vidaus, tačiau dalykas, kurio jos nesuvokia, yra tai, kad jų pastangos iš esmės yra beprasmiškos. Nes kai tamsos jėgos paskatino Rusiją įsiveržti į Ukrainą, jos taip pat suteikė stipriausią impulsą istorijoje link didesnės ES vienybės. Nes tiek daug žmonių gali matyti, jog tai yra tiesioginė grėsmė klestėjimui ir taikai, kuri iš esmės egzistavo Europoje nuo Antrojo Pasaulinio karo laikų. Ir jie nenori grįžti prie to nesaugumo, kuris buvo prieš maždaug 70 metų. Turite suprasti, kad egzistuoja tam tikros šalys, kuriose, dėl šių šalių istorijos, egzistuoja tam tikras susiskaldymas kolektyvinėje sąmonėje dėl savo nacionalinio suvereniteto, kaip jie tai supranta, atidavimo, šio suvereniteto atidavimo aukštesnei institucijai, tokiai kaip ES.
Tačiau taip pat turite suprasti, kad šiose šalyse, ypač Vengrijoje ir Lenkijoje, ir kitose šalyse, kurios priklausė Varšuvos paktui, egzistuoja kolektyvinis suvokimas, ką reiškia būti dominuojamiems Rusijos. Ir nėra svarbu, ką kalba lyderiai, nes žmonės prisimena. Ir jeigu jau tektų pasirinkti, jie mieliau rinktųsi būti dominuojami ES negu Rusijos. Ir yra akivaizdu, kad jeigu Vengrija paliktų ES, ji turėtų užmegzti artimesnius ryšius su Rusija. Ir dauguma žmonių Vengrijoje aiškiai mato, ką tai reikštų. Turėtumėte sumokėti didelę kainą, kurdami aljansą su Rusija, su tokia Rusija, kokia ji šiuo metu yra. Turite suprasti, kad kai kurie šie lyderiai, ar vadintumėte juos populistiniais lyderiais ar ne, jie save išsikėlė naudodamiesi šia kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančia baime būti labiau integruotiems į ES. Tai turi panašumų su Trampu Jungtinėse Valstijose, kuris taip pat save išsikėlė kaip asmenį, kuris yra prieš kažką. Ir tą patį matote Prancūzijoje bei Italijoje, kur turite šiuos politinių partijų lyderius, kurie savo populiarumą kelią, naudodamiesi egzistuojančiu nepasitenkinimu dabartine padėtimi.
Jeigu nuo to atsitrauksite, suvoksite, jog jokiu būdu nesakau, kad ES šiuo metu funkcionuoja idealiu būdu. Žinoma, reikalingi patobulinimai. O kad ES galėtų pasiekti didesnę vienybę ir integraciją, turi būti įveiktos tam tikros didelės kliūtys. Ir yra akivaizdu, kad tai turi būti ištraukta į viešumą. Apie tai turi būti diskutuojama ir tai turi būti sprendžiama, kad palaipsniui būtų galima pasiekti didesnę vienybę, paremtą žmonių priėmimu, kuomet jie matytų, kad į jų susirūpinimus buvo atsižvelgta ir kad ES iš tiesų gali atnešti pozityvų vystymąsi, užuot buvusi kontroliuojančia jėga. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad šios šalys, kuriose egzistuoja nepasitenkinimas, tiesiog atlieka tarnystę, iškeldamos į paviršių tai, kas turi būti įveikta. Tiesą sakant, mano vertinimu, nėra šalių ES, kurios norėtų matyti Vengriją paliekant ES, kadangi jos labai gerai žino, ką tai reikštų. Tai suteiktų Rusijai priėjimą prie Europos žemyno.
Manau, kad atsiranda augantis suvokimas. Stebiu augantį suvokimą tarp daugelio ES politikų, kad egzistuoja tam tikri susirūpinimai, kuriuos reikia spręsti ir kurie iki šiol nebuvo sprendžiami. Ir kol apie tai nebus atvirai prabilta, nebus įmanoma judėti link didesnio susivienijimo. ES šiuo metu šiek tiek trypčioja vietoje ir taip yra dėl to, kad egzistuoja dalykai, kurie nebuvo išspręsti. Na ir dabar, yra akivaizdu, kad mano Europos susivienijimo vizija nėra paremta jėga. Tai nėra tas būdas, kuriuo Hitleris norėjo suvienyti Europą. Tai nėra mano vizija. Mano vizija yra paremta demokratija, kuriai reikalinga atvira komunikacija ir įvairių problemų, kurias šalys gali turėti, sprendimas. Galite paimti tokią šalį kaip Lenkija, kuri, kai pažvelgiate į istoriją, buvo užkariauta šios jėgos, anos jėgos ir trečios jėgos, ir ilgą laiką iš viso neegzistavo kaip atskira šalis. Ir yra akivaizdu, kad kolektyvinėje jos sąmonėje egzistuoja šis nenoras būti prarytai šio amorfiško ES darinio.
Tad tokie yra labai realūs susirūpinimai, kurie turi būti sprendžiami. Ir kol apie tai nebus atvirai kalbama, ES iš tiesų negalės judėti į priekį. Tačiau jeigu apie tai būtų pradėta atvirai kalbėti, taip pat pamatytumėte, kad ateitų momentas, kai taptų akivaizdu, jog šie kritiški politikai neturi savo žmonių palaikymo. Pavyzdžiui, Lenkijoje vyriausybė yra labai kritiškai nusiteikusi ES atžvilgiu, tačiau nuomonių apklausos pastoviai rodo labai didelį palaikymą tarp žmonių narystei ES. Egzistuota atotrūkis tarp vyriausybės ir žmonių. Ir jeigu ES atvirai pradėtų kalbėti apie situaciją įvairiose šalyse, šis atotrūkis darytųsi vis akivaizdesnis, kol vyriausybė tiesiog turėtų pasikeisti ir suvokti, kad tai nebėra tinkamas kelias, jeigu jie nori toliau likti valdžioje.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com