Tautinių valstybių fragmentacija ir ES ateitis

Klausimas: Norėčiau užduoti klausimą apie šį neseniai Ispanijoje pradėjusį vykti fenomeną, kuomet tam tikri regionai nori atsiskirti nuo likusios šalies, kai pasiekė tam tikrą klestėjimo ir turtingumo lygmenį, ir mačiau tai vykstant Kalifornijoje. Ar mokytojai norėtų pakomentuoti už to slypinčią sąmonę?

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels, perduotas Estijos konferencijoje 2017 m.

Ką tik paaiškinau, kad, tautinių valstybių sienoms pradėjus blukti, gali įvykti kai kurių tautinių valstybių susijungimas, kuomet jos taps viena šalimi arba regionu, ir galiausiai tarp tautinių valstybių nebeliks jokių sienų.

Tai, ką toliau pasakysiu, gali atrodyti kaip prieštaravimas, tačiau esmė yra tokia, kad yra šalių, kurios šiandien yra nacionalinės valstybės, tačiau jos buvo sukurtos dėl tam tikros politinės priežasties, kuri galbūt buvo svarbi istoriniame periode prieš kelis šimtus metų ar net prieš kelis dešimtmečius, tačiau tai nebūtinai turi tokią pačią svarbą šiandien ar ateityje. Pažvelgę į Europos žemėlapį, matote šalių, kurioms iš tiesų nėra būtinybės egzistuoti. Ir taip pat turite didesnes šalis, kuriose egzistuoja tam tikri regionai, ir šiuo atveju tam tikras regionas, su akivaizdžiai besiskiriančia etnine grupe arba istorija, buvo prievarta integruotas į tą šalį.

Tiesą sakant, kaip šio tautinių valstybių sąmonės minkštinimo proceso dalį galite pamatyti laikotarpį, kai tam tikros žmonių grupės išsiugdys stipresnį troškimą pasitraukti iš šalies, į kurią jie jautėsi prievarta praeityje integruoti. Minėjau Škotiją, ir iš tiesų galėtume sakyti, kad Škotijos žmonių nacionalinė sąmonė pakankamai stipriai skiriasi nuo Anglijos, tad jiems būtų visiškai pagrįsta turėti atskirą šalį, o jeigu norėtų, taip pat galėtų prisijungti prie ES, užuot būdami priversti pasitraukti su visa Britanija.

Taip pat yra ir kitų tautų kitose Europos šalyse, kuriose šis reiškinys gali pasikartoti. Jūs tai jau, tam tikru laipsniu, ir matėte buvusioje Čekoslovakijoje, kuri pasidalijo į dvi atskiras valstybes. Tai, kas vyksta Ispanijoje, nėra kažkas išskirtinio. Tačiau tuo nenoriu pasakyti, kad šios situacijos baigtis būtinai privalo būti tokia, kad Ispanija suskiltų į dvi skirtingas valstybes. Taip pat gali būti ir taip, kad tai, kas tenai vyksta, privers Ispanijos valdžią ir Ispanijos žmones suvokti, kad galbūt jiems reikėtų sukurti tam tikrus regionus ir suteikti jiems, nebūtinai autonomiją, kurią jie šiuo metu turi, bet sukurti tam tikrą pokytį nacionaliniame požiūryje, kuomet jūs, kaip Ispanijos valdžia, negalėtumėte šių žmonių priklausymo Ispanijai laikyti savaime suprantamu dalyku. Iš tiesų turite jiems rodyti didesnę pagarbą, nei rodėte iki šiol.

Tai yra sudėtingas klausimas, neturintis paprasto sprendimo, tačiau iš tiesų galime pasakyti, kad panašių į tai dalykų matysite vykstant ir daugiau, ne tik Europoje, bet ir daugelyje kitų vietų pasaulyje, kadangi egzistuoja tam tikros grupės, kurios, dėl įvairių istorinių priežasčių, buvo įtrauktos į tam tikrą šalį. Tad šios grupės norės turėti didesnę autonomiją arba norės visiškai pasitraukti ir sukurti atskirą šalį. Ir tuomet joms turi būti leidžiama tai daryti, nes tai yra natūrali jų nacionalinės sąmonės pakopa. Tai taip pat yra natūrali pakopa šalies šeimininkės nacionaliniame vystymesi, kad jie leistų šiems žmonėms atsiskirti, atlikdami reikalingus pakeitimus nacionalinėje sąmonėje.

Iš esmės pasaulyje, o ypač Europoje, matote, kad tam tikros nacionalinės šalys buvo sukurtos jėga, jėga užkariaujant teritoriją ir pavergiant kitas žmonių grupes, priverčiant jas prisijungti prie tos šalies. Tad yra būtina prie to grįžti ir į tai pažvelgti, ir taikesniame, nesmurtiniame amžiuje pamąstyti, ar tai, kas praeityje buvo padaryta jėga, iš tiesų turėtų būti palaikoma dabartyje.

Na, ir dabar žinau, kad ES išreiškė labai stiprų nepritarimą nuo Ispanijos atsiskirti norintiems žmonėms, kadangi jie nenori, jog ES suskiltų į dar daugiau valstybių. Tai iš tiesų yra pavyzdys, kai ES lyderiai nėra dermėje su Sen Žermeno protu ir su Aukso Amžiaus planais. Suprantu, kad lyderiai baiminasi konflikto Europoje, nes nenori grįžti į būseną, kai tarp Europos šalių vyko karai.

Ir vis dėlto, ES neišvengiamai turės pažvelgti į kai kuriuos iš šių klausimų ir tarti: „O gal iš tiesų yra valstybių, kurios buvo sukurtos dirbtinai ir joms tikrai nėra jokio pagrindo egzistuoti?“ Akivaizdus pavyzdys yra Belgija, kuri buvo sukurta ganėtinai dirbtiniu būdu, ir todėl galima svarstyti, ar neturėtų Belgija būti padalinta į dvi dalis, kad šios dvi dalys galėtų prisijungti prie Olandijos ir Prancūzijos. Nesakau, kad čia gali būti tik vienas sprendimas, tačiau šis klausimas turi būti svarstomas, ir ES privalo pažvelgti į šias problemas, nes negalite paimti istorijos nuotraukos ir sakyti, kad tokia Europa, kokia ji buvo ES sukūrimo momentu (nacionalinės valstybės, egzistavusios ES sukūrimo momentu), turėtų egzistuoti amžinai. Turite suprasti, kad tam tikros žmonių grupės buvo prievarta integruotos į nacionalinę valstybę, tad tam, kad galėtumėte sukurti stiprią, vieningą ES, turite išklausyti šiuos žmones, jų rūpesčius, turite atsižvelgti į jų teises.

Nesakau, kad šią problemą yra įmanoma greitai išspręsti, tiesiog sakau, kad nei Ispanijos valdžia nei ES nėra susiderinę su Aukso Amžiaus sąmone, nes kitaip būtų priėmusios švelnesnį, laipsniškesnį požiūrį į šią problemą. Jie būtų ryžęsi apie tai diskutuoti, užuot iš esmės mėginę užgniaužti tai, ką tegalima laikyti demokratiniu judėjimu Ispanijoje.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2017 Kim Michaels