Trianono sutartis
Klausimas: Trianono sutartis buvo labai reikšmingas įvykis Vengrijos istorijoje Pirmojo Pasaulinio Karo pabaigoje. Šio įvykio energetinės bangos vis dar tebedaro stiprų poveikį šioje šalyje įsikūnijusiems žmonėms ir apsprendžia jų santykį su savimi ir kitomis Centrinės Europos šalimis. Kokia buvo šio įvykio dvasinė priežastis ir reikšmė? (Ši sutartis labai drastiškai sumažino Austrijos-Vengrijos imperiją, dabartinę Vengrijos šalį sumažindama iki daug mažesnio dydžio nei ji buvo prieš Pirmąjį Pasaulinį Karą.)
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2020 m. Moterų Išlaisvinimo vebinare.
Na, nebūtinai galėtume sakyti, kad tai turėjo kažkokią dvasinę reikšmę, ta prasme, kad šiam įvykiui būtų egzistavusi kažkokia dvasinė priežastis. Šis įvykis turėjo tokią kaip ir nedvasinę priežastį, ta prasme, kad Austrijos-Vengrijos imperija iš tiesų buvo dirbtinai sukurta imperija, ji buvo sukurta jėga, ir kaip ir daugelis šių imperijų, kurias matėte praeityje, ji buvo sukurta iš šio jėga paremto mąstymo, kuris iš tiesų ateina iš puolusių būtybių, nes būtent puolusios būtybės nori sukurti kuo didesnę imperiją, norėdamos įgyti kuo didesnę valdžią.
Istorijoje matėte daug tokių imperijų, kurios atsirasdavo, paegzistuodavo kurį laiką, o po to išnykdavo, dažnai įvykus kažkokiam smurtiniam įvykiui. Matėte Osmanų imperiją, Lenkijos-Lietuvos imperiją, Rusijos, Prancūzijos, Napoleono ir daugelį kitų tokių imperijų, net ir Britanijos imperiją, ir netgi daugelį tokių imperijų Rytuose, ar net ir Afrikoje. Tad turite daug tokių pavyzdžių, ir tiesiog yra taip, kad kurdami imperiją jėga paremtu būdu, sukuriate priešingą jėgą, ir kažkuriuo metu pasipriešinimas, kurį jūs kuriate, taps didesnis už jūsų gebėjimą įveikti jį jėga, kurią sugebate sukaupti, ir tuomet imperija privalės išnykti.
Jūs, žinoma, matote, kad karas yra toks procesas, kuriame kai kurie laimi, o kiti pralaimi, tad kai imperija arba šalis įsitraukia į karą, na, yra neišvengiama, kad kažkas pralaimės. Dažnai tai būna sudėtinga lygybė, nulemianti, kuri pusė laimės, o kuri pralaimės, ir šiuo atveju Austrijos-Vengrijos imperija pralaimėjo ir todėl jos teritorija buvo smarkiai apkarpyta.
Dvasingi žmonės Vengrijoje iš tiesų gali išsakyti prašymus, prašydami sudeginti visus energetinius įrašus iš šio įvykio ir jo poveikio, kurį jis daro kolektyvinei sąmonei. Yra akivaizdu, jog tas faktas, kad tiek daug žmonių Vengrijoje žvelgia į šį praeityje įvykusį įvykį, jausdami, kad galbūt su jais buvo pasielgta neteisingai, taip stipriai sumažinant jų šalies dydį, kad Vengrija turėjo būti didesnė ir turėjo būti svarbesnė šalis nei yra – visa tai trukdo Vengrijai progresuoti, tai neleidžia Vengrijai judėti į aukso amžių, nes jūs laikotės įsikibę į praeitį, į tą praeitį, kurios neįmanoma pakeisti.
Tuo pasižymi ne tik Vengrija, taip pat matote ir daugelį kitų šalių, kurios daro lygiai tą patį. Tačiau taip pat matote šalių, kurios praėjo šią fazę ir sugebėjo pajudėti toliau. Norėčiau čia atkreipti jūsų dėmesį į akivaizdų Vokietijos pavyzdį, kuri, didele dalimi, sugebėjo palikti nacistinę imperiją ir už nacistinės imperijos slypėjusį mąstymą. Vokietija pasakė: „Mes daugiau niekada nenorėtume turėti šios imperijos, mes norime judėti į priekį kaip nauja šalis.“ Ir jai visai sekėsi tai daryti. Tiesą sakant, jai tai daryti sekėsi geriau už Britaniją, kuri nesugebėjo išsilaisvinti iš savo kolonijinės praeities ir troškimo būti didele imperija, ir turėti pasaulinę įtaką. Čia taip pat, žinoma, galima paminėti ir kitus pavyzdžius: Japoniją, Kiniją, Rusiją – kuri vis dar tebesvajoja apie Sovietų Sąjungą, – ir Putinas vis dar tebesvajoja turėti tokią pačią valdžią kaip Stalinas – ir daugelį kitų šalių.
Jūs galite išsakyti prašymus, kad jūsų šalis sugebėtų pajudėti pirmyn. Kol Vengrija ir daugelis kitų šalių nepaleis praeities, jos nesugebės pilnai pereiti į aukso amžiaus mąstymą. Jos bus tarsi niekieno žemėje, kurioje, kaip Jėzus kalbėjo apie Kristaus procesą, nenorite leisti senajam tapatumui – nacionaliniam tapatumui, šioms senosioms savastims – nacionalinėms savastims mirti, kad galėtumėte atgimti į aukštesnę būseną, kurioje galėtumėte matyti kelią pirmyn, kuris net ir su jūsų dabartiniu fiziniu dydžiu duos jums aiškų augimo kelią, nukreips jus geresne kryptimi.
Būtent to linkiu Vengrijai ir visoms kitoms šalims, kurios yra – ir, tiesą sakant, yra daug, daug tokių šalių pasaulyje – kurios vienu ar kitu būdu yra įstrigusios savo praeityje, negali paleisti kažkokio įvykio iš savo praeities, negali leisti tai nacionalinei savasčiai mirti, kad galėtų tapti laisvos pereiti į aukso amžiaus mąstymą ir gauti tą Sen Žermeno Aukso Amžiaus Matricą savo šaliai.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com