Vandenynų Žemėje paskirtis
Klausimas: Kokia yra tokių didžiulių vandenynų šioje planetoje paskirtis? Argi negalėtų egzistuoti daug didesnė žemės masė, kad čia galėtų įsikūnyti daugiau gyvybės srautų?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2019 m. konferencijoje Olandijoje.
Esamos fizinės planetos charakteristikos yra labai labai sudėtingų sąlygų ir lygčių rezultatas, tampriai susijusių su kolektyvine sąmone. Žinote, kad vanduo yra asocijuojamas su emociniu kūnu. Ir galite matyti, kad egzistavo periodai net ir žinomoje istorijoje, kai vandens lygis buvo žemesnis, bent jau tam tikruose regionuose. Ir egzistavo gyvenvietės, kurios dabar yra panirusios po vandenynu.
Dabartinis vandenynų dydis, vandens kiekis planetoje, iš dalies koreliuoja su disharmonija, egzistuojančia emociniame planetos kūne, kolektyviniame emociniame kūne. Tačiau pačios sąlygos yra tokios sudėtingos, kad jų iš tiesų neįmanoma aprašyti linijišku būdu. Metams bėgant matėme daug, daug mokinių, kurie atrasdavo dvasinį mokymą ir tuomet naudodavosi linijišku protu, norėdami suprasti visus mokymo aspektus. Tačiau yra daug sąlygų, kurios yra tokios sudėtingos, kad iš tiesų negali būti aprašytos tokiu būdu, kad linijiškas protas galėtų suvokti, kadangi linijiškas protas temato linijišką ryšį tarp priežasties ir pasekmės. Jis nori gebėti pasakyti: „Štai čia yra toks reiškinys. Jis privalo turėti priežastį, kuri galėtų tiksliai paaiškinti, kodėl šis reiškinys yra būtent toks.“
Tai yra niutoniškas požiūris į pasaulį kaip į didžiulę mašiną, kurioje, jeigu žinosite esamas sąlygas, galėsite nuspėti, kaip mašina pasikeis ateityje, nes egzistuoja vienas prie vieno santykis tarp priežasties ir pasekmės. Tačiau kai pakylate į aukštesnį sąmonės suvokimą, suvokiate, kad sąmonė nėra linijiškas fenomenas. Tad žiūrėdamas į bet kokius dalykus Žemėje, į bet kokius reiškinius Žemėje, materialistinis mokslas nori tikėti, kad materialus reiškinys turi tik materialią priežastį, ir visada egzistuoja vienas prie vieno ryšys tarp priežasties ir pasekmės.
Tačiau kaip paaiškinome, tiek čia, šioje konferencijoje, tiek anksčiau, viskas yra veikiama sąmonės. Sąmonė eina prieš fizinį pasireiškimą. Ir sąmonė nėra linijiškas fenomenas. Todėl ne visada egzistuoja aiškus linijiškas ryšys tarp priežasties ir pasekmės, negalite paimti tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, vandenynų dydžio, ir suvesti tai į vieną konkrečią priežastį, kadangi tai yra daugybės skirtingų priežasčių ir sąmonės pasireiškimų pasekmė, kurie tiesiog negali būti paaiškinti linijišku būdu. Ir, beje, šį mokymą galite pritaikyti daugeliui, daugeliui gyvenimo aspektų, net ir daugeliui dvasinio kelio aspektų. Kuomet taip dažnai matote, kad dvasios mokiniai paima linijišką protą ir projektuoja, jog dvasiniai fenomenai, dvasinės sąlygos arba sąlygos pakylėtoje karalijoje turi turėti linijišką priežastį, ar kad turi būti įmanoma jas aprašyti tokiu būdu, kad linijiškas protas galėtų tai suvokti. Tačiau tai tiesiog nėra įmanoma.
Netgi galėtume sakyti, kad egzistuoja tam tikras lygmuo, kuriame linijiškas protas susiduria su savo paties ribotumais, ir jis tiesiog sugriūva, sugriūva linijiškas priežasties-pasekmės ryšys. Ir turite pereiti į labiau, galėtume taip pavadinti, intuicinį arba sferinį supratimą, norėdami pagauti tą aukštesnį suvokimą. Matote, kaip kai kurie dvasios mokiniai lieka įstrigę linijiškame prote visą gyvenimą. Ir tai yra, pavyzdžiui, mokiniai, kurie priėmė ankstesnę pakylėtųjų mokytojų dispensaciją ir dabar naudojasi linijišku protu sakydami, kad viskas, kas prieštarauja tam, kas buvo pasakyta toje dispensacijoje, negali būti teisinga, ir todėl tai negali ateiti iš pakylėtųjų mokytojų.
Ir, žinoma, tą patį matote daugelyje kitų dvasinių judėjimų, matote tai politiniuose judėjimuose, filosofijose, universitetuose ir įvairiose kitose vietose.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com