Jėzaus komentarai apie 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų atakas
TEMOS: Teroristai neina nei į dangų nei į pragarą – neapykanta jiems nėra pateisinama – tikėjimas, kad kitų žmonių vykdomas Dievo įstatymų pažeidinėjimas pateisina jūsų vykdomus Dievo įstatymo pažeidinėjimus yra tai, kas sukėlė atakas – Jėzus nori išganyti visus žmones – Dievas neleido tam įvykti – žmonės sukūrė neapykantos sūkurius, kurie paskatino atakas – amerikiečiai patys gilino neapykantos bedugnę – pakylėtieji mokytojai remia Ameriką – todėl jie nori, kad amerikiečiai pabustų iš savo iliuzijų – amerikiečiai priima šią paramą kaip savaime suprantamą – kodėl Amerika tapo pažeidžiama – smurto šlovinimas – kapitalistinis kitų tautų išnaudojimas – Ameriką valdo korporacijos, o ne žmonės – daugelį musulmonų degina vidinis pyktis – Amerika galėjo atsukti kitą skruostą – smurtas pila tik dar daugiau žibalo į neapykantos ugnį ir skatina tolimesnes atakas – kam reikia šiuolaikinės kryžiaus žygių versijos? - smurtaujama buvo tūkstančius metų ir tai neatnešė taikos – melas, kad turite nustoti sukę kitą skruostą ir spręsti situaciją smurtiniu būdu – Jėzus kovoja dvasinį karą – galingiausias jo mums duotas ginklas – plonytė linija tarp gynybos ir agresijos – Amerika iššvaistė unikalią galimybę – laisva tauta negali jėga nugalėti terorizmo – pašalinkite pyktį, kuriuo jis maitinamas – galimybė sužinoti kažką apie save
Klausimas iš Kim: Jėzau, kadangi dabar sukako 2 metai nuo 2001 metų rugsėjo 11 d. įvykdytų teroro aktų, norėčiau paprašyti tavęs apie tai pakalbėti. Pirmiausia norėčiau paklausti, ar šios atakos gali būti kaip nors pateisinamos, ir ar teroristai buvo apdovanoti danguje, kaip jie patys tikėjo.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Šios atakos nėra ir negali būti jokiais būdais pateisinamos. Jau kalbėjau apie tai savo komentaruose apie vyrą, nužudžiusį abortus dariusį gydytoją. Tai, ką tenai pasakiau, lygiai taip pat galioja ir teroristams. Aš taip pat apie tai kalbėjau komentuodamas karą Irake.
Leiskite man aiškiai pasakyti, kad teroristai nebuvo apdovanoti danguje. Leiskite man taip pat pasakyti, kad jie nenuėjo ir į tą liepsnojantį pragarą, kaip jį įsivaizduoja daugelis krikščionių. Priešingai populiariam įsitikinimui, Dievas visiškai netrokšta nieko bausti. Dievas trokšta, kad kiekvienas gyvybės srautas augtų savo supratime apie gyvenimą, ir kad galiausiai galėtų, savo laisva valia pasirinkęs, sugrįžti į jo karalystę. Tai galioja tiek teroristams tiek ir atakų aukoms. Žinoma, teroristų gyvybės srautai turės įveikti daug didesnes kliūtis kelyje į dangų, nei dauguma jų aukų.
Esmė ta, kad nors šie žmonės ir įvykdė žiaurius smurto aktus, Dievas nenusiuntė jų visai amžinybei į pragarą. Tai yra klaidingas tikėjimas, kurį skleidžia tradicinė krikščionybė, ir, deja, šis klaidingas tikėjimas skatina daugelį krikščionių galvoti, kad jų puoselėjamus pykčio ar netgi neapykantos teroristams jausmus galima pateisinti.
Argi nesakiau: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami?“ Argi nesakiau atleisti septyniasdešimt septynis kartus? Argi nesakiau mylėti savo priešus? O taip, žinau, kad dauguma žmonių mano, jog tam tikri poelgiai yra tokie blogi, jog jie kažkokiu būdu neutralizuoja mano įsakymus. Tačiau turiu jums pasakyti, kad pati idėja, jog kitam žmogui pažeidus Dievo įstatymus, dabar ir jums tampa pateisinama pažeidinėti Dievo įstatymus, pati ši idėja yra priežastis, dėl kurios šios teroristų atakos ir įvyko.
Turiu jums pasakyti, kad šias atakas įvykdę žmonės nebuvo blogi. Šie žmonės buvo labai sutrikę ir be pusiausvyros, ir leidosi manipuliuojami tam tikrų piktų žmonių, kurie galiausiai įstūmė juos į fanatizmo ir ekstremizmo būseną. Deja, daugelis amerikiečių, tarp jų ir daugelis krikščionių, taip pat leidosi manipuliuojami ir įstumiami į ekstremizmo būseną, kas liečia šios tautos reakciją į teroro aktus.
Juos gena baimė, pyktis ir netgi keršto troškimas. Tai neatitinka Dievo įstatymų ir mano įsakymų. Jei puoselėjate pyktį ir neapykantą savo artimui, jūs ne tik kad save žalojate, bet kartu ir maitinate savo energija tamsos jėgas, kurios pradėjo visus karus šioje planetoje.
Kim: Turiu pasakyti, kad esu šiek tiek šokiruotas. Manau, daugelis amerikiečių jaus, kad tavo pastebėjimai yra nejautrūs žmonių, praradusių savo mylimuosius teroristų atakose, atžvilgiu.
Jėzus: Suprantu, kad jie taip jausis. Vis dėlto, privalau sakyti tiesą. Tikiuosi, kad šie žmonės supras, jog jaučiu tiktai užuojautą aukoms ir jų šeimoms. Netrokštu nieko kito, tik matyti juos paguostus ir matyti juos judant pozityvia spirale, vedančia į greitesnį dvasinį augimą.
Tačiau Dievas mane paskyrė būti žmonijos išganytoju. Aš turiu misiją išgelbėti kiekvieną gyvybės srautą žemės planetoje. Nors daugelis žmonių nepajėgs to suprasti ar priimti, aš labai myliu ir trokštu išgelbėti kiekvieną gyvybės srautą, tarp jų ir tuos gyvybės srautus, kurie nepriklauso krikščionybės religijai ir kurie, mažai tikėtina, jog prisijungs prie krikščionybės.
Kaip sakau šioje svetainėje, yra daugiau negu viena tikra religija. Todėl tarp krikščionių populiarus įsitikinimas, kad tik krikščionys bus išgelbėti, yra paprasčiausia iliuzija. Ir ši iliuzija paskatino kai kuriuos krikščionis išsiugdyti tam tikrą nejautrumą kitų religijų žmonėms. O po šių terorizmo atakų, kai kurie krikščionys išsiugdė nejautrumą savo broliams ir seserims, kurie priklauso tikrajai Islamo religijai.
Turiu pasakyti šiems žmonėms, kad nors ir jaučiu jų skausmą, šiuo metu taip pat jaučiu skausmą tūkstančių žmonių Irake, praradusių savo mylimuosius dabartiniame kare. Aš taip pat jaučiu daugelio žmonių skausmą, kurie buvo nužudyti šiame kare, ir aš asmeniškai daugeliui šių gyvybės srautų padėjau gydytis nuo skausmo, kurį sukėlė taip staiga nutrauktas jų gyvenimas. Aš bandžiau padėti jiems judėti pirmyn savo dvasiniame kelyje. Padėjau daugeliui gyvybės srautų irakiečių, kurie visą savo gyvenimą buvo musulmonai. Priešingai žemės žmonėms, aš neteisiu žmogiškais standartais ir mano meilė nėra sąlygiška.
Kim: Po atakų, daugelis žmonių klausė savęs: „Kaip Dievas galėjo leisti, kad tai įvyktų?“ Ką tu jiems atsakytum?
Jėzus: Viena pagrindinių šios svetainėje dėstomų minčių yra ta, kad žmonės turi pabusti ir suprasti, jog Dievas nesukūrė daugumos šioje planetoje egzistuojančių sąlygų. Dievas nesukūrė pykčio ir neapykantos tarp skirtingų žmonių grupių, pavertusių žemę parako statine, sprogstančia nuo mažiausios kibirkštėlės.
Žmonės sukūrė šias sąlygas, puoselėdami savyje pyktį ir neapykantą, ir leisdami šioms emocinėms energijoms sukurti energijos sūkurius, kurie juos įtraukia į nesibaigiančius pykčio sūkurius, vedančius į neapykantą, o neapykanta veda į smurtą, o smurtas veda į dar didesnę neapykantą ir taip toliau be pabaigos, kas, matuojant žmogiškais terminais, atrodo lyg tęstųsi amžinybę.
Dievas neleido šioms teroristų atakoms įvykti. Žmonės sukūrė sąlygas, kurios sukėlė šias atakas. Suprantu, kad daugelį amerikiečių šios atakos šokiravo. Tačiau turiu jums pasakyti, kad dėl šių atakų kaltas yra ne vien pyktis ir neapykanta Arabų pasaulyje. Amerikiečiai patys yra iš dalies atsakingi už tai, kad maitino pykčio, neapykantos ir smurto bedugnę.
Todėl, nors tai ir nebus populiari žinia, privalau jums pasakyti, kad amerikiečiai yra iš dalies atsakingi už šios katastrofos įvykimą. Taip pat turiu jums pasakyti, ką taip pat sakiau kalbėdamas apie bažnyčios ir valstybės atskyrimą, kad, jeigu kritinė masė amerikiečių nepakeis savo kurso ir nepradės įkūnyti tikrojo vidinio kelio į Kristiškumą, šios tautos ateityje laukia ir kitos katastrofos.
Amerikoje egzistuoja populiarus įsitikinimas, kad ši tauta niekada negalėtų padaryti nieko blogo ir kad Dievas neleistų, kad kas nors bloga nutiktų šiai tautai. Teroristų atakos 2001 metais turėjo būti žadinantis varpas, šaukiantis amerikiečius išaugti iš šitos iliuzijos. Ne todėl, kad Dievas norėtų nubausti Ameriką. Mes, pakylėtieji mokytojai, labai mylime Ameriką. Tiesą sakant, daugelis iš mūsų davėme savo Šviesą ir pagalbą, remdami Ameriką kaip laisvės bastioną visai planetai.
Tačiau mes taip pat matėme, kad amerikiečiai priėmė mūsų paramą kaip savaime suprantamą dalyką ir panaudojo mūsų Šviesą, kurdami godumu, turtų, valdžios ir kontrolės siekimu paremtą visuomenę, kas savaime sukūrė žemyn traukiančią bedugnę, grasinančią sugriauti šią tautą. Ši griūtis nebus Dievo bausmė, ji tiesiog bus pasekmė fakto, kad amerikiečiai sistematiškai pažeidinėja Dievo įstatymus ir todėl patys save baudžia.
Leiskite man aiškiai pasakyti, kad yra dvi sąlygos, dėl kurių Amerika tapo pažeidžiama šių atakų. Kaip sakiau kitur, Amerika sukūrė plyšį savo dvasinėje apsaugoje, ir tai leido teroristų atakoms įvykti. Šį plyšį drabužiuose, dvasiniuose šios tautos drabužiuose sukūrė du veiksniai:
Pirmasis veiksnys yra nepaneigiamas faktas, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nepaprastai žavisi smurtu, ir šis susižavėjimas tęsiasi jau daugelį kartų. Maža tėra tautų, kurios naujausioje istorijoje būtų matę tiek daug smurto kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Jokia tauta taip neišaukštino smurto per savo pramogų industriją kaip Amerika. Tai atvedė prie apverktinos situacijos, kurioje daugelis jaunų amerikiečių yra užprogramuoti reaguoti pykčiu ir agresija į daugelį situacijų, kuriose nėra jokio pagrindo tokiai ekstremaliai reakcijai. Tiesą sakant, daugelį amerikiečių pramogų industrija užprogramavo tikėti, kad tam tikrose aplinkybėse vienintelis pasirinkimas ir vienintelis efektyvus pasirinkimas yra reaguoti agresyviai. Būtent tai ir buvo varomoji šios tautos jėga nuo tada, kai įvyko teroristų atakos.
Kitas veiksnys yra tai, ko dauguma amerikiečių paprasčiausiai nesupranta, nes juos specialiai klaidina jų pačių žiniasklaida. Kaip sakiau, mes, pakylėtieji mokytojai, suteikėme Amerikai dvasinę paramą. Mes troškome, kad Amerika eksportuotų laisvės ir demokratijos principus visam pasauliui. Vietoj to, Amerika pavirto į kitų tautų ir žmonių kapitalistinio išnaudojimo eksportuotoją. Amerika eksportuoja savo prekes ir, dažnai naudodamasi savo militaristine jėga, suteikia savo didelėms korporacijoms galimybę išnaudoti kitas tautas. Tuo pat metu Amerika pramogų industrijos pagalba eksportuoja savo kapitalistinę kultūrą, tiesiogiai prieštaraujančią dvasiniams laisvės ir demokratijos principams, kurie yra esminis pamatas šios tautos tolesniam augimui ir išlikimui. Tai padarė milžiniškos korporacijos, kurioms visiškai nerūpi dvasiniai principai, Amerikos tauta ar Amerikos žmonės. Tačiau Amerikos žmonės ir Amerikos valdžia leidosi paverčiami pėstininkais pasaulinio dominavimo ir kontrolės žaidime.
Dauguma amerikiečių tai neigs, tačiau jie tiesiog nesuvokia, kas vyksta. Tačiau daugelis žmonių kitose šalyse aiškiai mato, kas vyksta, štai kodėl matote tokį plačiai paplitusį pyktį prieš Ameriką. Dauguma amerikiečių nesupranta šio pykčio, tačiau jeigu jie nešališkai pažvelgtų į veidrodį, suprastų, kodėl kilo šis pyktis.
Tuo nenoriu pasakyti, jog šis pyktis yra kaip nors pateisinamas. Tai, kad Amerika nuskriaudė kitas tautas, nepateisina pykčio ir neapykantos, nes yra geresnių būdų tvarkytis su šia situacija. Taip pat privalau labai aiškiai pasakyti, jog kad ir ką Amerika būtų padariusi kitoms tautoms, tai nepateisina, kad žmonės savo pyktį paverčia fanatizmu, ir ima tikėti, jog tikslas gali pateisinti priemones.
Taip pat čia turiu pridurti, kad yra daug žmonių, ir daugelis jų gyvena Islamo pasaulyje, kurie iš tiesų pyksta ne ant Amerikos. Šie žmonės paprasčiausiai yra apimti pykčio ir neapykantos, o Amerika tapo atpirkimo ožiu. Vis dėlto, jeigu Amerika nebūtų eksportavusi savo kapitalizmo versijos, ji nebūtų tapusi tokiu patogiu atpirkimo ožiu. Taip pat pasakysiu, kad yra žmonių, kurie nekenčia šviesos Amerikoje, ir nori arba pavogti arba sunaikinti šią šviesą. Tačiau, jeigu Amerika būtų naudojusi dvasinę Šviesą taip, kaip norėjo pakylėtieji mokytojai, šie žmonės būtų radę labai mažai palaikymo net ir pačiose ekstremaliausiose islamistų grupuotėse.
Kim: Skamba taip, lyg sakytum, kad Amerika neturėjo atsakyti į atakas smurtu. Jei iš tiesų tai ir sakai, tai kaip tuomet turėjo Amerika atsakyti?
Jėzus: Aš iš tiesų sakau, kad Amerika neturėjo atsakyti į atakas smurtu.
Kaip turėjo Amerika reaguoti? Amerika teigia esanti krikščioniška tauta. Jeigu mylite mane, laikykitės mano įsakymų. Koks buvo pirmiausias mano įsakymas? Daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad ir kiti jums darytų. Atsukti kitą skruostą.
Kim: Palauk, palauk, aš suprantu tiesą to, ką tu sakai, tačiau dauguma amerikiečių atrodo manantys, kad atsakydami nesmurtu jie tik paskatintų teroristus ir prišauktų dar daugiau atakų?
Jėzus: Tai ar šie žmonės mano, kad tai, ką Amerika padarė per porą pastarųjų metų nepaskatino terorizmo ir neprišaukė daugiau atakų?
Manau, dauguma amerikiečių supranta, jog atakas pakurstė fanatizmas, o fanatizmas kyla iš pykčio prieš Ameriką. Suprantu, kad dauguma amerikiečių nesupranta šio pykčio ir mano, jog jam nėra pagrindo. Tačiau šiame kontekste nėra svarbu, ar šiam pykčiui yra pagrindo. Svarbu tai, kad pyktis egzistuoja, ir kad būtent pyktis veda į fanatizmą, kuris, savo ruožtu, veda į teroristų atakas.
Tad negi nėra akivaizdu, kad viskas, ką darysite kurstyti pykčiui, nesumažins atakų rizikos ateityje? Negi nėra akivaizdu, kad atsakydama smurtu, o ypač smurtu prieš musulmonų tautas, Amerika nepasidarys saugesnė? Amerika per pastaruosius pora metų sukūrė situaciją, kuri bet kada gali sprogti, ir tuomet viskas pasibaigtų nekontroliuojama krikščioniškų ir musulmoniškų tautų konfrontacija. Jei tai įvyktų, gali kilti trečiasis pasaulinis karas, dar niekam jo nespėjus sustabdyti.
Aš visiškai nepalaikiau krikščionių kryžiaus žygių prieš musulmonus viduramžiais. Ir aš visiškai netrokštu išvysti šiuolaikinę šio liūdno scenarijaus versiją, sukeltą abiejų pusių religinio fanatizmo ir ekstremizmo.
Paprastas faktas yra tas, kad smurtas niekada nesumažins smurto. Atsimokėdami blogiu už blogį, neatnešite gėrio. Tikslas niekada nepateisins priemonių. Tik pažvelkite, kas šiandien vyksta tarp izraelitų ir palestiniečių. Smurto aktas iš vienos pusės veda į keršto šūkius iš kitos pusės, ir šie šūkiai paleidžia atsakomąjį smūgį. Atsakomasis smūgis sukelia dar didesnę kitos pusės neapykantą, vedančią į kitą atsakomąjį smūgį. Ir tai jau vyksta tūkstančius metų tarp įvairių grupių Vidurio Rytuose, o ypač tarp žydų ir arabų.
Iš tiesų negaliu atsistebėti, kaip žmonės gali galvoti, kad, darydami tą patį tūkstančius metų, jie kažkaip išspręs problemą rytoj. Jei žmonės tūkstančius metų atsakydavo smurtu, ir mes vis dar neturime taikos, kaip jie gali tikėti, kad taika kažin kokiu būdu ateis iš toliau tęsiamo smurto? O gal tiesiog šie žmonės yra taip prislėgti neapykantos sūkurių, kuriuos jie susikūrė, jog net nebesugeba mąstyti?
Vienas populiaresnių scenarijų amerikietiškuose filmuose yra herojus, kuris iš prigimties yra taikus žmogus ir kuris tiesiog nori niekam netrukdydamas gyventi savo gyvenimą. Ir dabar scenoje pasirodo blogiukai ir ima atakuoti herojų – arba nekaltus žmones – kol galiausiai jis pasiekia lūžio tašką, išsitraukia savo ginklą ir iššaudo visus blogiukus. Paslėpta tokių filmų mintis yra ta, kad egzistuoja riba, iki kurios galite sukti kitą skruostą, ir kad, pasiekę šią ribą, privalote išspręsti krizę smurtu. Tai klaidingas tikėjimas.
Tačiau būtent šią mintį po teroristų atakų ir priėmė Amerikos valdžia, įskaitant ir patį prezidentą. Po įvykusių atakų, jūsų prezidentas nusprendė panaudoti visus jam prieinamus resursus, kad „pagautų už tai atsakingus žmones.“ Yra dvi problemos šioje samprotavimų logikoje. Pirmoji yra ta, kad Amerika, kaip paaiškinau anksčiau, nėra taikus, nieko neliečiantis gigantas. Amerika panašesnė į chuliganą pasaulietinėje kaimynystėje.
Tačiau didžiausia problema šiuose samprotavimuose yra ta, jog ji yra absoliučiai priešinga Jėzaus Kristaus mokymui. Argi nesakiau atleisti septyniasdešimt septynis kartus? Argi nesakiau, atsukti kitą skruostą? Ar išsakiau sąlygas, kurioms esant, priimtina nustoti sukti kitą skruostą ir nužudyti žmogų, trenkusį jums per skruostą? Neprisimenu, kad būčiau išsakęs tokias sąlygas, bet galbūt Amerikos valdžia, ir kai kurie amerikiečių dvasininkai galėtų man paaiškinti, kaip šios sąlygos įslinko į tautos, vadinančios save krikščioniška, kultūrą.
Aš esu Jėzus Kristus, ir aš nesu tas sentimentalus Ganytojas, kokiu norėtų mane matyti tiek daug šiuolaikinių krikščionių. Aš atėjau teisti tamsos jėgas, kurios tūkstančius metų mėgino sunaikinti Dievo planą šiai planetai. Atėjau kovoti dvasinio karo prieš šias jėgas, kad jos būtų pašalintos iš šios planetos ir kad mes pagaliau galėtume atnešti Dievo karalystę į žemę.
Bet turiu jums pasakyti, kad šis dvasinis karas nebus kovojamas žudant kitus žmones, kad ir ką tie kiti žmonės jums būtų padarę. Dvasinis karas, apie kurį kalbu, yra kova su baime, pykčiu ir neapykanta, kurie maitina tamsos jėgas ir leidžia joms kontroliuoti žmones. Ši kova pagrinde vyksta individualių žmonių psichikoje ir kolektyvinėje žmonijos sąmonėje. Ji taip pat vyksta tokiose egzistavimo plotmėse, kurių daugumos žmonių žvilgsnis neaprėpia.
Neįmanoma pašalinti pykčio ir neapykantos pridedant daugiau pykčio ir neapykantos. Pyktį ir neapykantą galima pašalinti tiktai atnešant tobulą meilę, išgenančia visą baimę, baimę, kuri ir yra tikroji pykčio ir neapykantos priežastis.
Aš atėjau išlaisvinti Dievo žmonių šioje žemėje. Atėjau išlaisvinti juos nuo tamsos jėgų, tačiau negalių žmonių išlaisvinti prieš jų laisvą valią. Prieš tai, kol galėsiu juos išlaisvinti, jie turi būti pasirengę priimti laisvos valios sprendimą atiduoti baimę, pyktį ir neapykantą, kurie padaro juos lengvu tamsos jėgų grobiu. Jeigu auginate baimę, pyktį ir neapykantą, tuomet šio pasaulio Princas turės kažką jumyse, ir jis pasinaudos tuo, kad jus kontroliuotų.
Ir dabar, žinant, kad atėjau čia kovoti dvasinio karo, ir kad man reikia, jog ir mano pasekėjai kovotų šį karą kartu su manimi, argi ne logiška būtų duoti jiems ginklų šiam karui laimėti? Ir koks gi yra galingiausias ginklas, kurį daviau žmonijai, ginklas, kuris tikrai nugalės tamsos ordas? Šis ginklas yra atsukti kitą skruostą!
Kim: Tikiuosi nesakai, kad Amerika neturėtų imtis priemonių, kad apsigintų nuo panašių atakų ateityje?
Jėzus: Ne, žinoma, Amerika turi teisę apsiginti. Tačiau egzistuoja plonytė linija tarp savigynos ir tapimo agresoriumi, ir šiuo metu Amerikos valdžia yra ne toje linijos pusėje.
Po atakų Amerikos valdžia turėjo unikalią galimybę. Ameriką visi matė kaip auką. Jeigu amerikiečiai būtų perkratę savo sąžinę ir atvirai pažvelgę į tai, kodėl yra tiek daug pykčio ant Amerikos, tuomet Amerikos valdžia būtų galėjusi pradėti visiškai naują tarptautinio bendradarbiavimo ir geros valios erą tarp laisvų ir demokratinių šalių.
Tai buvo kartą per tūkstantmetį pasitaikanti galimybė sukurti pozityvią spiralę, kuri būtų galėjusi nuveikti laisvės ir demokratijos labui žymiai daugiau, nei bet koks kitas faktorius. Liūdna man tai sakyti, bet Amerikos valdžia sistematiškai iššvaistė šią galimybę, elgdamasi lyg herojus prastame veiksmo filme.
Dabar turime situaciją, kurioje į Ameriką nebežvelgiama kaip į auką, bet žvelgiama kaip į chuliganą. Ir šis požiūris yra ne be pagrindo. Užuot skatinusi tarptautinį bendradarbiavimą, Amerika skatina tarptautinį priešiškumą. Ir tai, tiesą sakant, terorizmui padėjo daugiau, nei kas nors kitas. Už kiekvieną teroristą, tariamai sugautą ir nužudytą Afganistane ir Irake, 20 naujų yra pasiruošę užimti jų vietą. Pykčio ir neapykantos sūkurys virš Vidurio Rytų buvo sustiprintas daugybę kartų, ir žmonėms darosi vis sunkiau jo išvengti ir nebūti į jį įsiurbtiems. Šią pamoką taip pat labai aiškiai pademonstravo nesibaigiantis priešiškumas tarp žydų ir arabų.
Terorizmas yra partizaniškas judėjimas. Suprantu, kad yra šalių, kurios teroristus ugdo. Tačiau pulti šias šalis, užuot puolus pačius teroristus, tik dar labiau pablogins situaciją.
Dalykas tas, kad valstybė negali efektyviai kovoti partizaninio karo naudodama įprastas pajėgas. Jei mėginsite tokiomis jėgomis kovoti partizaninį karą, vienintelis jūsų šansas kovoti efektyviai yra paversti save totalitariniu režimu, kuris neturi jokios pagarbos laisvei ir žmogaus teisėms, ir kuris yra pasiruošęs pažeidinėti šias teises be jokių apribojimų. Tai sugriautų Ameriką kaip laisvės bastioną ir ši šalis netektų dvasinės paramos.
Todėl vienintelis efektyvus būdas kovoti su terorizmu yra pašalinti paramą teroristams. Norėdami kovoti su terorizmu, turite pašalinti pyktį, kuris jį kursto.
Jeigu Amerika būtų turėjusi noro pakeisti savo kultūrą ir užsienio politiką, kad joje dominuojantis godumas būtų pakeistas Kristaus principais, principu elgtis su savo broliu taip, kaip tu norėtum, kad jis elgtųsi su tavimi, tuomet Amerika būtų galėjusi sukurti pozityvią spiralę. Teroristų atakos būtų galėjusios tapti pasaulinio judėjimo už didesnę laisvę ir bendradarbiavimą katalizatoriumi. Vietoj to, Amerikos tauta sukūrė žemyn traukiantį sūkurį, kuriame smurtas veda į neapykantą, o neapykanta veda į dar didesnį smurtą. Žinant žmonių polinkį į smurtą, net ir aš negaliu pasakyti, kiek toli tai turės nueiti, kol žmonės pagaliau pabus ir nuspręs palikti smurtą bei ieškoti taikaus sprendimo, dvasinio sprendimo.
Suprantu, jog tai yra šokiruojanti žinia. Tačiau po dviejų gedulo metų, Amerika turėtų būti pasiruošusi pakilti virš savo pačios liūdesio ir pykčio ir išklausyti Taikos Princo patarimo.
Kim: Taigi tu sakai, kad Amerika nenorėjo sąžiningai pažvelgti į save, kad pasimokytų iš 9/11 atakų?
Jėzus: Viskas, kas jums nutinka, kaip individui ar kaip tautai, yra galimybė sužinoti kažką apie save. Jeigu išmintingai pasinaudosite šia galimybe, patirsite augimą. Jeigu ignoruosite galimybę, arba nesuprasite tikrosios žinios, stagnuosite.
Žemės planeta yra mokykla. Viskas, kas nutinka, slepia savyje žinią. Jeigu teisingai interpretuosite žinią, bet kuris įvykis gali tapti augimo galimybe. Kol kas Amerikos tauta neparodė noro sužinoti, kokia yra tikroji žinia už teroristų atakų. Amerika neparodė noro pažvelgti į save veidrodyje.
Tuo nenoriu pasakyti, kad pritariu šioms atakoms. Tiesiog sakau, kad jos duoda galimybę atvirai pažvelgti į save ir augti. Šis procesas prasidėjo iš karto po atakų, tačiau niekada nebuvo pabaigtas iki galo. Vis dėlto, niekada nėra per vėlu atsistoti priešais veidrodį ir paklausti: „Dieve, ko tu nori, kad aš iš šito pasimokyčiau? Jėzau, ko tu nori, kad aš iš šito pasimokyčiau?“ Prašykite ir gausite atsakymą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com