Neapibrėžtumo principas
Klausimas: Žinome, kad viskas yra susiję sąmonėje, tai kodėl tik tam tikros kintamųjų poros iš daugelio fizinių kintamųjų atitinka nežinomybės arba neapibrėžtumo principą? Pavyzdžiui, kvantinėje mechanikoje tik tam tikri kintamieji, a ir b, tokie kaip momentumas ir padėtis, gali būti suporuoti ir atitikti neapibrėžtumo principą, kai a vienetas, padaugintas iš b, yra lygus Planko konstantos vienetui. Ką reiškia šių specifinių porų egzistavimas? Ar šios specifinės poros yra susijusios su plėtimosi ir traukimosi jėgomis? Ir kuo yra reikšmingas Planko konstantos egzistavimas neapibrėžtumo principe? Pagal Sen Žermeno atsakymą 2022 metų internetiniame vebinare, Planko konstanta yra susijusi su Žemės realybės simuliatoriaus atnaujinimo dažniu. Ar yra koks nors ryšys tarp neapibrėžtumo principo ir atnaujinimo dažnio?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. Korėjos konferencijoje.
Na, iš tiesų egzistuoja tam tikros poros, kaip tu apibūdinai, ir daugelis jų yra susijusios su būtinybe išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą. Galite tai matyti kaip plėtimosi ir traukimosi jėgų išraišką, tačiau turite suprasti, kad kvantinė fizika dar tik pradeda atrasti šį bazinį materijos lygmenį. Egzistuoja daug didesnis sudėtingumas, kuris turės būti atrastas ir kuris bus galiausiai atrastas. Tačiau, kaip paaiškino Ilarionas, tai nereiškia, kad išstudijavę šį bazinį materijos lygmenį, žmonės galės suprasti, kas vyksta vadinamajame makroskopiniame lygmenyje.
Neapibrėžtumo principas yra susijęs ne tiek su Planko konstanta, kiek su stebėjimu. Subatominių procesų stebėjimas yra neapibrėžtumo principo pagrindas, kuris tiesiog teigia, kad kol nesate atlikę stebėjimo, negalite tiksliai žinoti, koks bus stebėjimo rezultatas. Taigi, tai paneigia senąją deterministinę visatos teoriją, kurioje visata buvo laikoma mašina, ir buvo manoma, kad jeigu žinosite pradines sąlygas ir dėsnius, galėsite viską tiksliai nuspėti.
Neapibrėžtumo principas iš tikrųjų aprašo arba atskleidžia tai, kad visata nėra mechaniška, nes kiekviename kūrinijos lygmenyje yra sąmonė, o sąmonė reiškia tam tikrą galimybę rinktis, nebūtinai savimonišką galimybę rinktis, kuria naudojasi žmonės, tačiau net ir elementalių lygmenyje egzistuoja tam tikra galimybė rinktis, kaip prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų. Galite pažvelgti į dabartines mokslines teorijas, materialistines teorijas. Turite seną idėją, kad visata yra milžiniška mašina, ir taip pat turite evoliucijos teoriją. Na, evoliucijos teorija iš esmės teigia, kad rūšys prisitaiko prie savo aplinkos ir kai kurios rūšys prisitaiko geriau, o tai leidžia joms išgyventi. Tuo tarpu kitos rūšys, kurios ne taip gerai prisitaiko, neišgyvena.
Kas lemia geresnį ar blogesnį rūšies gebėjimą prisitaikyti? Tai lemia tam tikro sąmonės lygmens egzistavimas, kurį mes aprašėme kaip elementalius, kurie gali pasirinkti, kaip prisitaikyti.
Egzistuoja elementaliai, kurie prižiūri tam tikros gyvūnų rūšies evoliuciją, ir jie turi tam tikrą pasirinkimo laisvę, kaip nukreipti tą rūšį prisitaikyti prie fizinės aplinkos, ir elementaliai neturi aukščiausio sąmonės lygio, todėl kartais jų pasirinkimai nebūna patys geriausi, ir tai gali sukelti rūšies išnykimą, kas įvyko daugybę kartų. Na o dabar, jeigu grįžtume prie idėjos apie prisitaikymo būdu vykstančią evoliuciją, net jeigu netikite elementaliais, turite sakyti, kad prisitaikymas reiškia tam tikrą neužtikrintumą.
Evoliucijos teorija, net ir materialistiškiausioje savo formoje, yra nesuderinama su deterministine visata, nes jeigu neegzistuotų neapibrėžtumas, neapibrėžtumo principas, kaip rūšis galėtų prisitaikyti? Nesvarbu, ar jai grėstų išnykimas ar ne, ji ir toliau darytų tą patį.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com