Karas Irane
Klausimas: Ar galėtų mokytojai pasidalinti savo perspektyva apie šiuo metu vykstantį karą, kuriame dalyvauja Iranas, Izraelis ir Jungtinės Valstijos, taip pat apie šios krizės dvasinę reikšmę ir galimas ateities tendencijas?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2026 m. Kazachstano konferencijoje.
Na, mes jau anksčiau tai komentavome, tačiau pasakysiu, kad tai, žinoma, nėra kažkas, ką mes kada nors palaikytume. Tai yra ego paremtas sprendimas, kurį priėmė žmonės Izraelyje ir Trampo administracijoje, iš dalies būdami paveikti tamsos jėgų ir puolusių būtybių. Na ir dabar, žinoma, visada galite į tai pažvelgę sakyti: „Kodėl Irano režimas prie savęs prisitraukė šią situaciją?“ Na, todėl, kad jie taip pat veikia iš ego ir yra veikiami tamsos jėgų ir puolusių būtybių. Tad čia jūs iš tiesų matote dviejų puolusių būtybių grupių susidūrimą, kurios siekia įtvirtinti kažkokį savo dominavimą pasaulyje. Iš tiesų egzistuoja tamsos jėgos, kurios dirba tiek per dabartinę Izraelio vyriausybę, tiek per dabartinę Amerikos vyriausybę, siekdamos įtvirtinti taip vadinamą naują pasaulio tvarką, kurioje taisyklėmis ir abipuse pagarba paremti santykiai, kurie buvo išvystyti nuo Antrojo Pasaulinio Karo laikų, būtų pakeisti šūkiu „kas stipresnis, to ir tiesa“, kuomet tie, kurie jaučiasi esantys stipriausi, galėtų daryti viską, ką jaučia norintys daryti.
Galite matyti šio „kas stipresnis, to ir tiesa“ požiūrio veikimą Izraelio veiksmuose Gazoje, galite matyti tai Jungtinių Valstijų elgesyje su Iranu, Venesuela ir iš esmės su visu likusiu pasauliu, ir netgi su vidiniais Trampo režimo priešininkais. Būtent tai vyksta užkulisiuose, ir Iranas tiesiog atrodė lengvas taikinys šioms jėgoms, kurios tikėjosi lengvai jį nugalėti ir visiems pademonstruoti Amerikos kariuomenės nenugalimumą ir Trampo administracijos užsienio politikos stiprumą. Tai, žinoma, nereiškia, kad kaip nors pateisinu Irano režimą, kuris ištisus dešimtmečius laikė savo žmones priespaudoje, kankino juos ir žudė. Akivaizdu, kad šis režimas turi žlugti, tačiau aš ieškau sprendimų, kurie pakeltų sąmoningumą, o ne kad vienas jėga paremtas režimas pašalintų kitą. Irano žmonės paaugs tik tuomet, jeigu viduje pakeis savo sąmonę, idant šis režimas tiesiog nebegalėtų išsilaikyti. Tačiau, kaip jau sakiau, Irane vis dar yra pernelyg daug žmonių, kurie kabinasi į šį tradicinį gyvenimo būdą ir musulmonišką pasaulėžiūrą, su kuria jie buvo taip ilgai indoktrinuojami ir kurią jie bijo kvestionuoti.
Iš tiesų nieko negalėsite pagerinti, nekvestionuodami status quo. Tai tiesiog yra neįmanoma. Puolusios būtybės, kurios vadovavo visiems istorijoje jūsų žinomiems diktatoriškiems režimams, visada mėgina įstumti žmones į situaciją, kurioje jie būtų įkalinti tam tikroje tikėjimo sistemoje. Tačiau tai dar labiau yra sustiprinama grasinant smurtu, kankinimais ir mirtimi, ir todėl žmonės nedrįsta kvestionuoti tikėjimo sistemos. Viskas priklauso nuo to, kada žmonės atras pasiryžimą kvestionuoti patį islamą ar bent jau tą islamo versiją, kuri egzistuoja Irane. Jiems taip pat, žinoma, reikia kvestionuoti tradicinį gyvenimo būdą, tradicines vertybes, ir suvokti, kad jie yra fiksuotoje situacijoje, iš kurios neištrūks tol, kol nepradės kvestionuoti savo požiūrio į situaciją. Vienas tarpinis žingsnis galėtų būti suvokimas, kad kvestionavimas, kaip Irano režimas naudojasi islamu, kaip jis interpretuoja islamą, kaip jis juo naudojasi pateisinti smurtą prieš savo pačių žmones, – tai kvestionuodami jūs nebūtinai kvestionuojate grynuosius Korano mokymus.
Jiems reikia pamatyti, kad egzistuoja skirtumas tarp Alacho, Mahometo, Korano ir Irano ajatolų. Jiems reikia pamatyti, kad tai nėra tas pats, ir todėl jie gali kvestionuoti režimą, nekvestionuodami islamo. Labiau ilgalaikėje perspektyvoje jiems, žinoma, reikės kvestionuoti ir patį islamą, tačiau šis tarpinis žingsnis galėtų pradėti ardyti aklavietę. Kalbant apie Jungtinių Valstijų ir Izraelio režimus, na, jie save įstatė į Skaudžių Smūgių Mokyklą, tad jie turės tenai mokytis tol, kol smūgiai taps tokie skaudūs, kad kritinė masė žmonių pasakys, jog jau gana. Kol kas tiek Netanjahu, tiek Trampo rėmėjai jaučiasi padrąsinti agresijos, jėgos naudojimo. Jie mano, kad tai patvirtina jų požiūrį į savo lyderius, tačiau galiausiai tai pasikeis, kai smūgiai taps pakankamai skaudūs, ir šiuo metu yra mažai realistiškos vilties, kad bent nors vienas iš jų pakeistų savo kursą, tad smūgiai gali darytis tik skaudesni.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com